Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZONOJE 1921–1923 METAIS
8 val. ryto mūsų partizanai sugrįžo į širvintas. Jų nuotaika buvo gera. Tuo
tarpu lenkų partizanai tik apie 15 val. pradėjo rinktis į Avižonių kaimą. Jų ir juos
palaikiusiųjų vietos gyventojų ūpas visai dingo. Jie niekad nesitikėjo, kad lenkus
lietuviai taip lengvai galėtų sutriuškinti. Po tokio patirto smūgio vietos gyventojai
pradėjo tiek geruoju, tiek piktuoju priešintis lenkų partizanų apsigyvenimui jų
namuose, norėdami išvengti panašių lietuvių partizanų puolimų 143 .
sėkmingas lietuvių partizanų puolimas Avižonių kaime sąlygojo lenkų kariuomenės
koncentravimą neutralioje zonoje ir jos pasienyje, nes Virbalis–sartonas
buvo pranešęs Vilniuje esančiai lenkų partizanų bei kariuomenės vadovybei,
jog Avižonių kaimą puolusi lietuvių kariuomenė. Į neutralią zoną pasiųstos lenkų
jėgos buvo grynai kariuomenės dalys, kurios, prisidengusios partizanų vardu,
sausio 6 d. neutralioje zonoje užėmė Kielių, Avižonių, Ramaškonių, Alionių,
Pagirių, Magūnų ir kitus kaimus. Į šį rajoną buvo įvesta apie 300–400 tariamų
partizanų ir 30 raitelių būrys 144 .
Dalis lenkų partizanų rinkosi, organizavosi Kraujaleidžių kaime ir ruošėsi
pulti Giedraičius. Tuo metu šiame miestelyje lietuvių partizanų jėgos buvo visai
nežymios, nes iki tol čia nebuvo jaučiama rimto pavojaus. Lenkai greičiausiai
nerodė didelių pastangų užimti Giedraičius, nes juose dauguma gyventojų kalbėjo
lietuviškai. nors aplinkiniuose kaimuose jie ir kalbėjo sudarkyta lenkų kalba,
bet savo dvasia ir nusistatymu dauguma jų buvo palankūs Lietuvai.
Barą prieš Giedraičius saugojo IV pėst. pulko ltn. stasys eidukaitis su I
kuopa. sužinojęs apie lenkų pasirengimą Kraujaleidžių kaime, jis pasirinko keliolika
drąsesnių I kuopos vyrų, padalijo juos į dvi grupes, kurių vienai vadovavo
pats, o kitą pavedė viršilai Vaciui sipavičiui. 1923 m. naktį iš sausio 10 d. į 11
d. prasidėjo septintosios kautynės prie Kraujaleidžių kaimo. Prisiartinę iš dviejų
pusių, lietuviai netikėtai puolė lenkų sargybinius, apšaudydami ir mėtydami į
juos granatas. nors lenkų ten būta keliskart daugiau, tačiau tamsoje, nežinodami
tikrų lietuvių jėgų skaičiaus, netikėtai užpulti, jie panikuodami bėgo iš kaimo be
jokio pasipriešinimo, palikdami vietoje dalį šautuvų, amunicijos ir 2 nukautuosius.
Lietuviai nuostolių nepatyrė.
šį puolimą ltn. s. eidukaitis įvykdė savarankiškai ir savavališkai, net ne-
143 i pėst. divizijos štabo viršininko plk. ltn. j. laurinaičio 1923 01 05 d. slaptas pranešimas kariuomenės
vadui nr. 3, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 418, l. 8; trumpas 4–to pėst. lk mindaugo pulko..., LCVA,
f. 929, ap. 3, b. 774, l. 11–12. tenka pažymėti, kad šiuose dviejuose dokumentuose kai kurie nurodyti
skaičiai šiek tiek skiriasi – V. L.
144 l. e. generalinio štabo operacijų skyriaus viršininko p. kpt. s. pundzevičiaus 1923 02 07 raštas nr.
166 užsienio reikalų ministerijos lenkų departamento direktoriui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 418, l. 13.
205