Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

204
Doc. dr. Vytautas LESČIUS
išreikštas didelis pasitenkinimas pulko veikla ir išsakyta padėka 141 .
Po šio karininkų pasitarimo IV pėst. pulke atlikus daug organizacinių ir kitų
darbų, partizanų jėgos gerokai sustiprėjo. sužinoję apie lenkų planą didelėmis
pajėgomis vėl pulti ir užimti širvintas, partizanai pasiryžo užbėgti įvykiams į
priekį – patiems pulti lenkus, juos sumušti ir išvyti iš paties svarbiausiojo punkto
neutralioje zonoje – Avižonių kaimo.
Lenkų jėgos tame kaime nuolat keitėsi. Iš patikimų šaltinių buvo gauta žinia,
kad lenkų partizanų komendantas karin. Dicas už kyšių ėmimą buvo suimtas
ir į jo vietą paskirtas naujas buvusio lenkų vadinto Kauno pėst. pulko karininkas,
slapyvardžiu „Bial“. Jis 1922 m. gruodžio 11 d. atvyko į Avižonis kartu su 60
naujų ginkluotų lenkų partizanų. Po keleto dienų turėjo atvykti dar vienas ginkluotas
karininkų vadovaujamas 200 žmonių būrys 142 .
Avižonių kaimo puolimo operaciją suplanavo III kuopos vadas Benediktas
svyla perėmęs vadovavimą iš ltn. P. snickio. 1923 m. naktį iš sausio 4 d. į 5 d. prasidėjo
šeštos žymios kautynės su lenkais. Mūsų partizanai, apie 150 vyrų, puolimui
pasidalijo į 3 grupes. Pirmajai vadovavo ltn. K. Taruška, antrajai – ltn. J. Tumavičius
ir trečiajai – jaun. psk. J. snobaitis. Puolimas prasidėjo manevringu tripusiu
Avižonių kaimo apsupimu. Lenkai pajuto apsuptį už 150 žingsnių, kada vienas ltn.
J. Tumavičiaus žvalgų grupės karys, nejučiomis prisiartinęs prie lenkų sargybinio,
jį nukovė. Budinčioji lenkų dalis bandė apsiginti, šaudydama iš bombosvaidžių
ir kulkosvaidžių. Prie jų greit prisijungė ir vos pusiau apsirengti spėję kiti lenkų
partizanai. susišaudymas buvo trumpas, bet labai smarkus. Mūsiškiai iš pradžių
panaudojo šautuvų ugnį, bet, prisiartinę prie lenkų, apmėtė juos rankinėmis, šompolinėmis
ir bombosvaidžių granatomis. Dėl sprogstančių granatų nebuvo galima
susikalbėti. Lenkai, apimti panikos, bėgo Kielių–Kantrimiškio kaimų link. Lenkų
partizanai, buvę Juodelių kaime, bandė saviesiems pagelbėti, bet mūsų I grupė
kulkosvaidžių ugnimi juos sulaikė ir privertė pasitraukti atgal.
Lenkai patyrė šiuos nuostolius: 12 nukautų, daugiau kaip 10 sužeistų, 3 pateko nelaisvėn.
Jie karo lauko teismo sprendimu buvo sušaudyti. Mūšio metu sudegė apie 16
gyventojų trobų. Buvo nukautų ir vietos gyventojų, kurių skaičius neišaiškintas. Kaime
buvęs lenkų partizanų ginklų sandėlis buvo sudegintas, kadangi nebuvo laiko jam iškraustyti,
nes buvo laukiama iš kitų kaimų susijungusių lenkų grupių kontrpuolimo. Į
mūsų partizanų rankas pateko 2 bombosvaidžiai, 2 sunkieji „Maxim“ sistemos kulkosvaidžiai,
60 šautuvų ir daug šovinių. Lietuvių nuostoliai – 2 nukauti ir 9 sužeisti.
141
trumpas 4–to pėst. lk mindaugo pulko..., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 774, l. 11.
142
l. e. i pėst. divizijos štabo viršininko p. kpt. s. skimundrio 1922 12 14 d. slaptas pranešimas nr. 121
iv pėst. pulko vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 353, l. 67.