Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

200
Doc. dr. Vytautas LESČIUS
džiais, ir apie 24 val. per Bajorus išvyko Ramaškonių kaimo link. Likus 1 km
iki minėto kaimo, partizanai pasidalijo į dvi grupes. Pirma grupė, vadovaujama
ltn. P. Inicko, turėjo pulti šiaurės vakarinę kaimo dalį, o antra, vadovaujama ltn. D.
Kavaliausko – apeiti kaimą iš pietryčių ir tada pulti. Pagal sutartą ženklą abi grupės
be šaudymo pradėjo artintis prie kaimo. Lenkai pastebėjo tik ltn. P. Inicko grupę
ir pasirengė ją pulti. Lietuviai pasitiko juos šautuvų ir šompolinių granatų ugnimi.
Tuo tarpu ltn. D. Kavaliauskas su savo grupe nepastebėtas prisiartino prie lenkų,
į jų dešinįjį sparną atidengė ugnį iš šautuvų ir šompolinių granatų. Tas netikėtumas
lenkų ulonus taip išgąsdino, jog jie, viską metę, bėgo iš kaimo, palikdami 9
nukautus. Tamsoje paskubomis buvo paimta 20 šautuvų. šiose kautynėse iš lenkų
pusės dalyvavo vien tik ulonai. Iš vietinių lietuviams patikimų gyventojų pranešimų
sužinota, jog dauguma išvaikytų ulonų tą pat dieną išvažiavo atgal į Vilnių. Jie
atvirai keikė Virbalį–sartoną, sakydami, jog jis tyčia suteikė jiems pirmą nakvynę
Ramaškonių kaime, kad lietuviai galėtų juos įžeisti ir išniekinti. Po to lenkų partizanai
nebemėgino apsigyventi šiame kaime iki pat neutralios zonos padalijimo 135 .
Iš nedaugelio nukentėjusiųjų mūsiškių paminėtas netrukus nuo žaizdų miręs narsus,
jau anksčiau gerai kovęsis eil. Aleksas Matėjaitis. šiame puolime ypatingai
pasižymėjo partizanų vadai – ltn. P. Inickas ir ltn. D. Kavaliauskas, jaun. psk. Kazys
zakarevičius, eil. stasys staškus, eil. filimonas orlovas, jaun. psk. Vaclovas
Daukšys ir kt. Reaguodama į lietuvių ir lenkų valdžios bei neutralios zonos
gyventojų nuolatinius skundus dėl nenormalios padėties krašte, 1922 m. rugsėjo
19 d. susipažinti su padėtimi vietoje į širvintas atvyko Tautų sąjungos kontrolės
komisijos atstovai ispanas P. saura ir serbas Lasič, lydimi 4 lenkų milicininkų. Būdami
vietoje, jie pasikalbėjo su bažnyčios klebonu kunigu J. novickiu, apžiūrėjo
milicijos būstinę, kurioje rado 41 milicininką (likusieji lietuvių milicininkai jiems
nesirodė). sužinoję apie atstovų atvykimą, pasikalbėti susirinko apie 400 širvintų
miestelio gyventojų. Jie skundėsi, jog lenkai dažnai puldinėja širvintas, skriaudžia
gyventojus, neleisdami jiems ramiai gyventi. Po šio susitikimo atstovas serbas Lasič
darkyta rusų kalba pareiškė: „Bolše streliat ne budeš“ 136 .
Iš širvintų atstovai nuvyko į Avižonių kaimą, kur tuo metu buvo įsikūręs
Virbalio–sartono lenkų partizanų štabas. sužinojęs iš anksto apie Tautų sąjungos
karinės kontrolės komisijos atstovų atvykimą, Virbalis–sartonas į visus aplinkinius
kaimus buvo išsiuntinėjęs įsakymus, kad visi gyventojai nuo 10 metų
amžiaus susirinktų į Avižonis pasiskųsti Tautų sąjungos atstovams dėl lietuvių
135
ten pat, l. 8–9.
136
l. e. generalinio štabo žvalgų dalies viršininko p. kpt. p. klimaičio 1922 09 25 slaptas pranešimas,
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 353, l. 60.