Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

198
Doc. dr. Vytautas LESČIUS
užfrontiniais partizanais vyti juos iki šventosios upės. Virbalis–sartonas uždraudė
vartoti žodį „partizanas“ (už tai net imta bausti dabokle): buvusieji partizanai
nuo to laiko privalėjo vadintis neutralios zonos milicininkais („Milicja Ludowa
Pasu neutralnego“) 130 .
neutralios zonos lenkų partizanų aktyvią veiklą drąsino ir skatino 1922 m.
vasarą Vilniuje bei jo apylinkėse sutelktos stambios lenkų kariuomenės pajėgos,
kuriomis visada buvo galima pasiremti. Tuo metu čia veikė pilnos sudėties
19–oji ir 29–oji pėst. divizijos su dviem artilerijos pulkais, 4 ulonų pulkai (iš jų
vienas švenčionių rajone), 3–ias pionierių pulkas ir 3–ias sunkiosios artilerijos
pulkas. Prie neutralios zonos mūsų I pėst. divizijos saugomame bare dar buvo
išdėstyti 5 atskiri batalionai, vadinami „colnyje baony“: 81–as – Maišiagalos,
29–asis – Pabradės, 42–asis – Kaltinėnų, 32–asis – Linkmenų ir 4–asis – Dūkšto
rajonuose 131 .
1922 m. birželio 4 d. milicijos komendanto Virbalio–sartono įsakymu į
Kantrimiškio kaimą buvo sušaukti visi neutraliosios zonos kaimų šaltyšiai naujam
širvintų valsčiaus viršaičiui rinkti. Rinkimuose dalyvavo 15 šaltyšių. Viršaičiu
buvo išrinktas Virbalis–sartonas, o milicijos komendantu – jo pagalbininkas
Dicas (Dic), kuris buvo kilęs iš Varšuvos 132 .
Toliau Vilniaus krašte augant kariuomenės skaičiui ir aktyvėjant nepakenčiamai
jų partizanų veiklai neutralioje zonoje, I pėst. divizijos, saugojančios 180
km pločio barą, padėtis darėsi itin sudėtinga. Ją dar labiau komplikavo vykdomas
spartus Lietuvos kariuomenės skaičiaus mažinimas. nors pagal tuometinius
etatus 3 pėst. pulkų I pėst. divizijoje turėjo būti 7950 karių, faktiškai joje tebuvo
5280 žmonių. Taigi trūko net 36 proc. žmonių. Minėtame bare buvo visi 3 batalionai.
Taigi vienas batalionas užėmė 60 km, o kuopa – 20 km pločio barą, o pagal
lauko tarnybos statutą, norint tinkamai eiti apsaugos tarnybą, kuopa apsaugai
galėjo užimti ne daugiau kaip 2 km.
suprantama, kad esant negausiam divizijos žmonių skaičiui, tokį ilgą barą,
perkirstą miškais, pelkėmis ir kalvomis, apsaugoti buvo labai sunku. Gerai žinodami
mūsų negausių užtvarų išsidėstymą, lenkų partizanai ar jų kariai galėjo aktyviai
veikti, pasirinkdami užpuolimui tą ar kitą sargybų postą, grupuoti savo jėgas tuomet,
kai lietuviai, stovėdami vietoje, pasyviai laukdavo netikėtų lenkų užpuolimų.
fronte buvę kareiviai neturėjo nei poilsio, nei ramybės, girdėdami apie netikėtus
130
ten pat, l. 52.
131
i pėst. divizijos štabo viršininko kpt. j. lanskoronskio 1922 07 17 slaptas dienos pranešimas nr. 61
i pėst. divizijos vadui,.ten pat, l. 50.
132
ten pat.