Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZONOJE 1921–1923 METAIS
arkliai ir kita buvo gabenama į neutralią zoną ir ten perduodama lenkams. Pastarieji
tokiems plėšikams duodavo pinigines dovanas.
šie užnugariniai partizanai–plėšikai palaikė ryšius su neutralios zonos
partizanais. Iš jų gaudavo atitinkamus nurodymus bei atlyginimus už atliktus
„darbus“. Jų skaičius neviršijo 15–20 žmonių. Mūsų kariuomenės užnugaryje jie
turėjo palankių asmenų, kurie juos slėpė ir teikė materialią pagalbą 128 .
Liepos 19–21 d. d. mūsų kariuomenės dalys Gelvonų apylinkės miškuose
sugavo 11 tokių lenkų partizanų–plėšikų. Tardymo metu paaiškėjo, kad dar birželio
mėn. juos suorganizavo neutralios zonos komendantas Virbalis–sartonas
ir pasiuntėi į Gelvonų apylinkių miškus. šio būrio vadas buvo Jonas Grušeckis
(Jan Gruszecki), kilęs iš ukmergės apskr. Gelvonų valsč. Budos kaimo. Jo pagalbininku
buvo Bonifacas Rimkevičius, kilęs iš Gelvonų valsč. Alekniškių kaimo.
Tokių užfrontinių partizanų–plėšikų skaičius siekė iki 30 žmonių, tarp jų buvo
kilusių iš Lenkijos ir buv. Minsko gubernijos vietovių. Maistą jie gaudavo iš
vietinių gyventojų dažniausiai iš vietinių dvarininkų. Algą (15000 lenkų markių)
ir ginklus iš neutralios zonos pristatydavo Virbalis–sartonas 129 .
neutralios zonos partizanai (virbalininkai) buvo skirstomi į dvi rūšis: rikiuotės
ir ne rikiuotės. Rikiuotės partizanų, priklausančių Virbaliui, buvo apie 150 žmonių.
Beveik visi jie buvo atsiųsti iš Lenkijos, atitarnavę kariuomenėje, dezertyrai
iš sovietų Rusijos ir iš Lietuvos kilę buvę lenkų kareiviai, neturintys pragyvenimo
šaltinio. Jiems buvo mokama 15000 lenkų markių alga ir suteiktas mundiravimas.
ne rikiuotės partizanai buvo iš vietinių gyventojų, nuolat gyvenusių savo
kaimuose, kurie kartas nuo karto būdavo sušaukiami atlikti kokiai nors užduočiai.
šiems partizanams taip pat buvo mokama 15000 lenkų markių mėnesinė
alga ir duodami ginklai. Maisto ir drabužių jie negaudavo. širvintų–Giedraičių
rajonuose tokių ne rikiuotės partizanų skaičius siekė apie 60 žmonių. Jie irgi
buvo ginkluoti gerais ginklais. Virbalio–sartono teigimu, ginklais, pinigais,
mundiravimu, batais. Kitais reikmenimis aprūpindavo Vilniaus „z. B. K.“ organizacija.
Be to, Virbalio–sartono žinioje buvo vienas ulonų eskadronas, tam
tikras pėstininkų skaičius, kurie buvo Jauniūnų kaime ir su kuriais telefonu buvo
palaikomas ryšys. Iškilus pavojui iš lietuvių pusės, kiekvieną akimirką buvo galima
išsikviesti reikiamą pagalbą. Lenkų partizanų tikslas ir toliau liko išvyti iš
širvintų miestelio lietuvių miliciją, įtraukti lietuvius į lemiamą mūšį ir drauge su
128
l. e. i pėst. divizijos štabo viršininko p. kpt. s. skimundrio 1922 07 10 dienos pranešimas i pėst.
divizijos vadui nr. 58, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 353, l. 49.
129
l. e. i pėst. divizijos štabo viršininko p. kpt. s. skimundrio 1922 07 23 dienos pranešimas nr. 69 i
pėst. pulko vadui nr. 58,.ten pat, l. 51.
197