Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

196
Doc. dr. Vytautas LESČIUS
laidotuvėse ukmergėje ir ant jaun. psk. J. Dovydėno lavono krūtinės užsegė Vyties
Kryžių. nuo tos dienos tiek Vyriausybės, tiek karo vadovybės nusistatymas
dėl širvintų gynybos griežtai pasikeitė pulko naudai. Vyriausybės vardu buvo
padėkota už atliktą vertingą žygį, pažadėtą patenkinti pulko pageidavimus, nekliudyta
peržengti neutralios zonos. Kartu buvo įspėta ir toliau veikti kuo atsargiausiai,
kaip ir iki tol – be dokumentų ir uniformų. nuo tos dienos pulko vadui
buvo leista padidinti partizanų skaičių iki 64 žmonių. Teigiamai buvo išspręstas
klausimas ir dėl partizanų aprūpinimo maistu bei alga. Vyriausybės nutarimu nuo
1922 m. liepos 1 d. pulkas pagal įstatymą gavo teisę leisti partizanus neribotų
atostogų, aprūpinti maistu iš pulko atsargų. Vidaus reikalų ministerija padidino ir
jų algas: karininkams buvo mokama po 1500, o kareiviams – po 880 auksinų per
mėnesį. IV pėst. pulkas privalėjo juos aprūpinti ginklais 125 .
Po anksčiau minėto pralaimėjimo lenkai nenurimo. Priešingai – agentų bei
pabėgėlių iš neutralios zonos gyventojų pranešimais, lenkai ruošėsi naujam Lietuvos
puolimui. Birželio 25 d. Virbalis, nuvykęs į Vilnių ir pranešęs savo rėmėjams
apie padėtį neutralioje zonoje, gavo specialius nurodymus tolesnei veiklai. Grįžęs
iš Vilniaus jis reklamavo, jog į neutralią zoną atvyksią naujų jėgų, su kurių pagalba
ne tik užimsią širvintas ir Giedraičius, bet išvysią lietuvius iš visos buv. Vilniaus
gubernijos. Jiems, t. y. neutralios zonos gyventojams, padėsią ir pačios Lietuvos
gyventojai, puldami lietuvius iš užnugario. Jis melagingai tvirtino, jog Vilniuje yra
labai daug lietuvių karių, pabėgusių iš Lietuvos kariuomenės, kurie, nenorėdami
Lietuvos valdžios ir jos tvarkos, nori grįžti į savo gimtąsias vietas 126 .
Tomis dienomis iš silezijos ir kt. Lenkijos kraštų į Vilnių vyko ešelonai civilių
žmonių, kurie buvo registruojami į tam tikras specialias knygas, jiems buvo
skiriamas maistas ir algos. Birželio 26 d. atvykus tokiam 200 žmonių ešelonui
iš silezijos, vienas iš atvykusiųjų pareiškė, jog jie tuojau eisią mušti lietuvių, su
kuriais nebus net ko peštis, baigdamas žodžiais: „Dabar, kai mes atžygiuosim į
lietuvių frontą, kai įkrėsim lietuviams, tai juos cholera griebs“ („teraz jak my przydzym
na litewski front, jak zasypim litwinow (...), to ich cholera wezmie“) 127 .
Liepos mėn. pradžioje lenkų partizanų judėjimas aktyvėjo ne tik neutralioje
zonoje, bet ir mūsų karinių dalių užnugaryje. šių partizanų (vietinių gyventojų
vadinamų plėšikais – V. L.) tikslas buvo užpulti vien tik atskiras mūsų kariuomenės
dalis ir jas apiplėšti (civilių asmenų jie nekliudė). Išplėštas valdiškas turtas,
125
trumpas 4–to pėst. lk mindaugo pulko..., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 774, l. 7.
126
i pėst. divizijos štabo viršininko kpt. j. lanskoronskio 1922 07 04 santrauka paskutinių žinių apie
lenkų veiksmus ir sumanymus nr. 53, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 353, l. 29.
127
ten pat.