Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZONOJE 1921–1923 METAIS
protokolo dėsniais, toje zonoje negali būti jokios kariuomenės. užsienio reikalų
ministerija paprašė atitinkamų nurodymų, kad Lietuvos kariuomenė pasiliktų savo
senose pozicijose, kurios buvo nustatytos pagal 1920 m. lapkričio 29 d. protokolą
Kaune 44 . Vadovaudamasis tuo kariuomenės vadas nurodė IV pėst. divizijos vadui
jo saugomame bare be kariuomenės pagalbos iki vasario 15 d. išvaryti lenkus iš
visų vietų, kurias jie buvo užėmę į šiaurė nuo curzono linijos lietuvių pusėje 45 .
Tačiau lenkai 1923 m. vasario 17–20 d. eilinį kartą pažeidė neutralią zoną ir
į jos teritoriją įvedė savo kariuomenę. ši užėmė keletą kaimų ruože nuo Vokietijos
sienos iki nemuno upės tiek lenkų, tiek ir lietuvių pusėje nuo curzono linijos.
užimdami neutralią zoną, lenkai platino gyventojams lapelius, kuriuose buvo
teigiama, jog Lenkija užimanti Tautų sąjungos Tarybos šių metų vasario 3 d. jai
paskirtąjį plotą ir kad vietos gyventojai lietuviai lojaliai sutiksią lenkų valdžią.
šie lapeliai buvo parengti Vilniuje 46 .
nuo to laiko suvalkijoje lenkų partizanų vykdyto taikių gyventojų ir neutralios
zonos pasienyje buvusių lietuvių karinių sargybų apšaudymai tapo nuolatiniai.
Partizanai jau veikė ne kaip „neutralios zonos lenkų milicija“ („M. L.
P. n.“), bet titulavo save vietos gyventojais sukilėliais, nenorinčiais pripažinti
Lietuvos valdžios. šių „sukilėlių“ būrius sudarė buvę neutralios zonos lenkų milicininkai,
užverbuoti vietos gyventojai ir nuolat siunčiami parašai iš Vilniaus ir
Lenkijos. Jiems vadovavo lenkų karininkai. operatyviniu atžvilgiu šios lenkų
partizanų grupės ir toliau buvo priklausomos nuo „z. B. K.“ organizacijos. Jų
tikslas buvo ir toliau pulti lietuvių kariuomenės sargybas, terorizuoti jas ir priversti
vietos gyventojus jungtis prie Lenkijos 47 .
1923 m. pradžioje suvalkijos pietuose IV pėst. divizijos saugomame bare
veikė trys stiprios lenkų partizanų organizacijos: 1. „suvalkų rajono šaulių ratelių
sąjunga“ („związek kólka strzelskiego suwalskiego rajonu“) – Liubavo–Punsko
rajone. štabas buvo įsikūręs suvalkuose. Vyriausiasis šių partizanų vadas buvo
poručnikas Mirskis (Mirski). 2. Dar 1922 m. spalio mėn. pradžioje iš suvalkų į
sopockynę atvykusi 200 partizanų grupė, veikusi jos apylinkėse. 3. Varviškių
kaime, nemuno ir Igorkos upių santakoje, neutralios zonos lietuvių pusėje, įsitvirtinusi
lenkų partizanų karinė organizacija „Varviškės savivalda“ („samorząd
44
užsienio reikalų ministerijos 1923 02 12 raštas nr. 2418 krašto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 929,
ap. 3, b. 360, l. 79–80.
45
kariuomenės vado 1923 02 14 skubus ir slaptas įsakymas nr. 194 iv pėst. divizijos vadui, LCVA, f.
929, ap. 3, b. 425, l. 42.
46
iv pėst. divizijos štabo 1923 03 02 slaptas raštas nr. 34, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 360, l. 148.
47
lietuvos kariuomenės karo veiksmų dienynas..., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 360, l. 133.
171