Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ... Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

25.06.2013 Views

162 Doc. dr. Vytautas LESČIUS savyje sutarti, atidžiai stebėti tarp divizijų esamus intervalus. Išsiaiškinus priešo svarbiausio puolimo kryptį, tuojau pereiti į kontrantpuolį, dar labiau sukoncentruojant divizijas joms nurodytuose rajonuose. siekiant išvengti galimų didelių nuostolių, armijos vadas įsakė vykdyti įvairių karinių sandėlių ir įstaigų atsargų evakuaciją iš Kauno į šiaulius bei Mažeikius, pasiliekant vietoje tik tai, kas būtinai reikalinga kariuomenės kovoms. Priešui veržiantis į teritorijos gilumą, nurodyta susprogdinti visus geležinkelių ir kitus didelius tiltus, kad nepatektų į priešo rankas, traukiantis kariuomenei už linijos Kaunas–Jonava–ukmergė 15 . ši direktyva buvo valstybinės svarbos slaptas dokumentas, su kurio turiniu buvo supažindinti tik aukštieji karo vadai. Panašaus turinio įsakymus pavaldžioms karinėms dalims paskelbė ir visų divizijų vadai. Generalinio štabo viršininkas gen. ltn. M. Katchė, turėdamas informaciją apie lenkų rengimąsi agresyviems veiksmams prieš Lietuvą, taip pat perspėjo visų keturių pėstininkų ir I raitelių divizijos vadus patikrinti pasirengimą galimoms kovoms, įsakydamas griežtai laikyti neutralios zonos liniją ir neįsitraukti į aktyvius veiksmus, kuriuos lenkai galėtų vertinti kaip lietuvių kariuomenės iššūkį. Jiems buvo nurodyta perimti savo žinion visas jų rajonuose buvusias šaulių organizacijas ir iš anksto užkirsti kelią visokiems savavališkiems jų išsišokimams, neleidžiant 10 km atstumu nuo neutralios zonos linijos jokių ginkluotų veiksmų iš šaulių ir partizanų pusės. už šio įsakymo nevykdymą ir provokacinius veiksmus šauliams buvo grasinama karo lauko teismu 16 . savo ruožtu krašto apsaugos ministras prof. J. šimkus, paneigdamas Tautų sąjungos atstovo Bergeros tvirtinimą, jog gen. L. Želigovskis Vilniaus krašte teturįs iš viso tik 12000 karių ir nekeliąs pavojaus Lietuvai, 1921 m. birželio 21 d. informavo užsienio reikalų ministrą, jog lietuviai „turi reikalą ne su Želigovskio kariuomene, bet su reguliariosiomis lenkų armijos dalimis, kuriose yra apie 65000 pėstininkų, 8000 raitelių ir 200 patrankų. Be to, „Vidurinės Lietuvos“ teritorijoje buvo priskaitoma dar daug civiliais rūbais persirengusių kareivių“ 17 . Tokios lenkų pajėgos grėsė tuometinei Lietuvai, nepriklausomybės kovoms vos tik pasibaigus. nepaisant 1920 m. pabaigoje nustatytos minėtos neutralios zonos, faktiškai jau tų pačių metų paskutinėmis dienomis pradėta juos pažeidi- 15 ten pat. 16 l. e. generalinio štabo viršininko p. gen. ltn. m. katchės 1921 04 15 slaptas ir skubus įsakymas nr. 445 pėstininkų ir raitelių divizijų vadams, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 278, l. 7. 17 krašto apsaugos ministro prof. j. šimkaus ir l. e. generalinio štabo viršininko p. gen. ltn. m. katchės 1921 06 21 slaptas raštas nr. 980 užsienio reikalų ministrui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 309, l. 244.

LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZONOJE 1921–1923 METAIS nėti, o nuo 1921 m. pradžios veiksmai tapo dažni ir pavojingi. 2. Lenkų karinių organizacijų priešiška Lietuvai veikla Aptariamuoju laikotarpiu Lenkijoje veikė daug karinio pobūdžio organizacijų, glaudžiai susijusių tiek su valdžios aparato, tiek ir su kariuomenės vadovybės veikla. Viena iš pagrindinių tokių organizacijų buvo „Krašto apsaugos sąjunga“ („z. B. K.“ – „związek Bezpeczenstwa Kraju“). Tiesioginis jos tikslas buvo saugoti valstybę nuo vidaus ir išorės priešų. šiai Varšuvoje įsikūrusiai organizacijai vadovavo patyrę karininkai. Apygardose veikė šios organizacijos skyriai, kiekviename iš jų buvo „Vyriausioji vadovybė“ („Glówna Komanda“) su viršininku priešakyje. Apygardos valdžios atstovas („Delegat žondu“), priklausomai nuo politinės padėties vietoje, šios organizacijos vadovams skelbė įvairius įsakymus bei nurodymus 18 . okupavę žymią Lietuvos teritorijos dalį, lenkai ir joje pradėjo kurti įvairių tokių karinio pobūdžio organizacijų tinklą. Toms organizacijoms buvo iškeltas uždavinys – okupuotame krašte vesti kuo plačiausią ir Lenkijai palankiausią agitaciją ir, svarbiausia, ruoštis karui ir neįsileisti lietuvių kariuomenės tuo atveju, jeigu lenkų kariuomenė būtų priversta pasitraukti iš užgrobtos teritorijos; taipgi įvairiomis priemonėmis stengtis siaurinti Lietuvos valstybės sienas, kol galų gale bus okupuota visa Lietuva. šiam tikslui pasiekti paties gen. L. Želigovskio iniciatyva jo kariuomenės vyriausiojo štabo defenzyvos skyrius 1921 m. gegužės mėn. tas organizacijas sujungė į vieną didelę karinę organizaciją, kuri taip pat pasivadino „z. B. K.“. oficialiai jai vadovavo kpt. Ignas Bobrovskis – Vyriausiasis komendantas (Komendant Glówny). Jo štabas įsikūrė Vilniuje, Kaukazo g. nr. 2 (buv. Pagirių geležinkelių valdybos rūmuose). štabe buvo šie skyriai: 1) rikiuotės (viršininkas – R. Kavalecas, iš Kauno kalėjimo pabėgęs peoviakas), 2) organizacijos, 3) techninis su ginklų sandėliu, 4) propagandos su biblioteka, 5) ūkio, 6) raštinė ir 7) instruktorių mokykla 19 . Visa Vilniaus krašto teritorija buvo suskirstyta į apygardas („okręg“), kurios atitiko administracines apskritis, o apygardos – į nuovadas („obwod“) kiekvieno valsčiaus teritorijoje. Apygardos priešakyje buvo jos inspektorius, o nuovadų virši- 18 l. e. i pėst. divizijos štabo viršininko p. kpt. s. skimundrio 1922 12 14 slaptas pranešimas nr. 121 i pėst. pulko vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 353, l. 67. 19 generalinio štabo žvalgų dalies viršininko žinių santrauka apie lenkų organizaciją „Z. B. k.“ iki 1921 m. rugpjūčio 5 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 301, l. 320. 163

162<br />

Doc. dr. Vytautas LESČIUS<br />

savyje sutarti, atidžiai stebėti tarp divizijų esamus intervalus. Išsiaiškinus priešo<br />

svarbiausio puolimo kryptį, tuojau pereiti į kontrantpuolį, dar labiau sukoncentruojant<br />

divizijas joms nurodytuose rajonuose.<br />

siekiant išvengti galimų didelių nuostolių, armijos vadas įsakė vykdyti<br />

įvairių karinių sandėlių ir įstaigų atsargų evakuaciją iš Kauno į šiaulius bei Mažeikius,<br />

pasiliekant vietoje tik tai, kas būtinai reikalinga kariuomenės kovoms.<br />

Priešui veržiantis į teritorijos gilumą, nurodyta susprogdinti visus geležinkelių<br />

ir kitus didelius tiltus, kad nepatektų į priešo rankas, traukiantis kariuomenei už<br />

linijos Kaunas–Jonava–ukmergė 15 .<br />

ši direktyva buvo valstybinės svarbos slaptas dokumentas, su kurio turiniu<br />

buvo supažindinti tik aukštieji <strong>karo</strong> vadai.<br />

Panašaus turinio įsakymus pavaldžioms karinėms dalims paskelbė ir visų<br />

divizijų vadai. Generalinio štabo viršininkas gen. ltn. M. Katchė, turėdamas informaciją<br />

apie lenkų rengimąsi agresyviems veiksmams prieš Lietuvą, taip pat<br />

perspėjo visų keturių pėstininkų ir I raitelių divizijos vadus patikrinti pasirengimą<br />

galimoms kovoms, įsakydamas griežtai laikyti neutralios zonos liniją ir<br />

neįsitraukti į aktyvius veiksmus, kuriuos lenkai galėtų vertinti kaip lietuvių kariuomenės<br />

iššūkį. Jiems buvo nurodyta perimti savo žinion visas jų rajonuose<br />

buvusias šaulių organizacijas ir iš anksto užkirsti kelią visokiems savavališkiems<br />

jų išsišokimams, neleidžiant 10 km atstumu nuo neutralios zonos linijos jokių<br />

ginkluotų veiksmų iš šaulių ir partizanų pusės. už šio įsakymo nevykdymą ir<br />

provokacinius veiksmus šauliams buvo grasinama <strong>karo</strong> lauko teismu 16 .<br />

savo ruožtu krašto apsaugos ministras prof. J. šimkus, paneigdamas Tautų<br />

sąjungos atstovo Bergeros tvirtinimą, jog gen. L. Želigovskis Vilniaus krašte<br />

teturįs iš viso tik 12000 karių ir nekeliąs pavojaus Lietuvai, 1921 m. birželio 21<br />

d. informavo užsienio reikalų ministrą, jog lietuviai „turi reikalą ne su Želigovskio<br />

kariuomene, bet su reguliariosiomis lenkų armijos dalimis, kuriose yra apie<br />

65000 pėstininkų, 8000 raitelių ir 200 patrankų. Be to, „Vidurinės <strong>Lietuvos</strong>“ teritorijoje<br />

buvo priskaitoma dar daug civiliais rūbais persirengusių kareivių“ 17 .<br />

Tokios lenkų pajėgos grėsė tuometinei Lietuvai, nepriklausomybės kovoms<br />

vos tik pasibaigus. nepaisant 1920 m. pabaigoje nustatytos minėtos neutralios<br />

zonos, faktiškai jau tų pačių metų paskutinėmis dienomis pradėta juos pažeidi-<br />

15 ten pat.<br />

16 l. e. generalinio štabo viršininko p. gen. ltn. m. katchės 1921 04 15 slaptas ir skubus įsakymas nr.<br />

445 pėstininkų ir raitelių divizijų vadams, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 278, l. 7.<br />

17 krašto apsaugos ministro prof. j. šimkaus ir l. e. generalinio štabo viršininko p. gen. ltn. m. katchės<br />

1921 06 21 slaptas raštas nr. 980 užsienio reikalų ministrui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 309, l. 244.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!