Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

160
Doc. dr. Vytautas LESČIUS
čiavo, jog tie nuostoliai vien kovų su želigovskininkais metu provizoriškai siekė
apie 96354182,84 Lt. 10 šiems nuostoliams likviduoti reikėjo ne tik Lietuvos vadovybės,
bet ir visos tautos didelių pastangų.
Tuo tarpu Lietuvos karinę vadovybę ir toliau neramino iš kitos neutralios
zonos pusės ateinančios žinios apie tolesnius agresyvius lenkų užmojus mūsų
krašto atžvilgiu – išprovokuoti susirėmimus minėtoje zonoje, suverčiant visą
kaltę už tai lietuviams, ir tuo pretekstu mesti prieš Lietuvą stambias ginkluotas
pajėgas. Žvalgybos duomenimis, 1921 m. pradžioje lietuvių fronte nuo Vokietijos
iki Latvijos sienos buvo sutelktos 6 lenkų divizijos: I, II ir III legionų, I ir II
lietuvių–baltgudžių ir xVIII pėstininkų bei trijų kavalerijos brigadų dalys. Be
to, Lydoje dar buvo dislokuotos VII ir Ix pėst. divizijos. Iš viso jose buvo apie
24000 pėstininkų ir 3000 raitelių 11 . Lenkų karinė vadovybė Lietuvos pasienyje
vykdė dažnus savo karinių pajėgų pergrupavimus.
Lietuvos karinė vadovybė atidžiai stebėjo lenkų kariuomenės veiksmus
neutralios zonos pasienyje ir rengėsi bet kokiems galimiems priešiškiems antpuoliams.
1921 m. pradžioje neutralios zonos pasienį ir demarkacijos liniją saugojo
I, III ir IV pėst. divizijos.
IV pėst. divizija (vadas – plk. ltn. K. Ladyga), kurią sudarė x, xI ir xII pėst.
pulkai, IV art. pulkas ir I raitelių pulko du eskadronai, saugojo barą nuo Vokietijos
sienos ties Vištyčio ežeru iki Jakėnų kaimo. Divizijos štabas buvo Alytuje.
III pėst. diviziją (vadas – mjr. Ig. Musteikis) sudarė III, VI ir Ix pėst. pulkai,
III art. pulkas ir I raitelių pulko I eskadronas. Ji saugojo barą nuo Jakėnų iki Valiukiškių
kaimo prie neries upės. Divizijos štabas buvo Kaišiadoryse.
I pėst. divizijos (vadas – gen. ltn. s. nastopka) sudėtyje buvo I, IV ir VII
pėst. pulkai, I art. pulkas ir III raitelių pulko I eskadronas. Divizija saugojo barą
nuo Valiukiškių kaimo iki Latvijos sienos ties Kurzumo dvaru. Divizijos štabas
buvo ukmergėje 12 .
Kalbamuoju laikotarpiu Lietuvos–Lenkijos santykiuose ir drauge neutralioje
zonoje augo įtampa dėl šių šalių delegacijų nesutarimų derybose, kurios, tarpininkaujant
Tautų sąjungai, 1921 m. balandžio 20 d. prasidėjo Briuselyje. Lietuvos
delegacija savo memorandumuose išdėstė teisinius, istorinius, etnografinius
ir ekonominius motyvus bei moralinę Vilniaus reikšmę Lietuvai ir reikalavo, kad
10
želigovskininkų padaryti nuostoliai lietuvai nuo 1920 m. spalio 1 d. iki lapkričio 21 d. imtinai,
LCVA, f. 384, ap. 2, b. 576, l. 422.
11
lietuvių armijos vado gen. s. žukausko 1921 04 27 direktyva kariuomenei nr. 2, LCVA, f. 929, ap.
3, b. 277, l. 8.
12
ten pat, l. 9.