Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

lenkų provokaCijos
neutralioje Zonoje 1921–1923 metais
Įvadas
Doc. dr. Vytautas LESČIUS
Apgynusi krašto nepriklausomybę 1918–1920 m. kovose, lietuvių tauta tikėjosi
nukreipti visas savo jėgas taikiam kuriamajam darbui, tolesniam valstybingumo
stiprinimui. Tokioms viltims išsipildyti tam tikrą pagrindą suteikė 1920
m. lapkričio 29 d. Kaune, dalyvaujant keturiems Tautų sąjungos karinės kontrolės
komisijos nariams, Lietuvos ir Lenkijos atstovų pasirašyta paliaubų sutartis
dėl karo veiksmų nutraukimo ir neutralios zonos tarp abiejų kaimyninių šalių
kariuomenių nustatymo. šis susitarimas dėl neutralios zonos buvo svarbus bent
jau tuo, jog jis rodė lenkų vykdytos Vilniaus ir jo krašto okupacijos laikinumą.
Tačiau lenkų valdžia, ir toliau Lietuvą laikydama tik laikinąja valstybe, šio
susitarimo nesilaikė ir, kaip ankstesniais atvejais, taip ir šį kartą beveik nuo pat
pirmos dienos jį pažeidinėjo. neutrali zona tapo „niekieno žemė“, kurioje daugumą
gyventojų sudarė lietuviai, nors tam tikra jų dalis buvo nutautėjusi. Abi
pusės – ir lenkai, ir lietuviai – stengėsi neutralios zonos gyventojų simpatijas
patraukti savo pusėn. Lenkai savo priešininkus minėtoje zonoje ėmė įvairiais
būdais terorizuoti. netrukus jų plėšikavimai, nepaklusnių gyventojų žudymai, o
vėliau netoli minėtos zonos buvusių lietuvių kariuomenės sargybų puldinėjimai
įgavo sistemingą pobūdį.
Per laiką, vis labiau ėmė ryškėti lenkų siekiai ne tik įsitvirtinti visoje neutralioje
zonoje nuo Vokietijos pasienio ties Vištyčio ežeru iki Latvijos sienos, bet ir
užgrobti Kapčiamiestį, širvintas, Giedraičius ir kitas Lietuvos vietoves. Tokiais
atvejais į karinius veiksmus įsitraukdavo ir Lietuvos partizanai, šauliai, milicija,
o kartais net ir atskiri kariuomenės daliniai. Todėl neatsitiktinai padėtį neutralioje
zonoje ir toliau atidžiai stebėjo Tautų sąjungos karinė kontrolės komisija.
neutrali zona tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių, egzistavusi nuo 1920
m. pabaigos iki 1923 m. pavasario, ir su ja susiję tolesni politiniai įvykiai bei
kariniai veiksmai iki šiol tebėra viena iš vadinamųjų „baltųjų dėmių“ mūsų istoriografijoje.
Pirmąją informaciją apie padėtį minėtoje zonoje pateikė tuometinė
periodinė spauda – tiek karinė, tiek pasaulietinė. Tačiau joje randame tik trumpų
fragmentinių žinių apie vadinamųjų lenkų partizanų (neretai jų kareivių, per-
153