Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽIES AMŽIUJE (V–I A. PR. KR.) BRUOŽAI
6 pav. Akmeninė buožė, rasta
Narkūnų piliakalnyje (Utenos r.)
7 pav. Kauliniai strėlių antgaliai, ietigaliai ir
durklai, rasti Sokiškių piliakalnyje (Ignalinos r.)
nos r.) (6 pav.), nevieriškių (švenčionių r.), Velikuškių
(zarasų r.) piliakalniuose 33 . Veikiausiai
tai buvo artimosios kovos ginklai, tačiau tikėtina,
kad kariai tokias buožes išmokdavo ir taikliai
svaidyti į priešą. Buožės ir akmeniniai kirviai iš
esmės atliko tą pačią funkciją – buvo smogiamasis,
o prireikus – ir svaidomasis ginklas.
Durklai ir peiliai. Lietuvos archeologiniuose
paminkluose rasta keliasdešimt kaulinių
durklų, priskiriamų bronzos ir ankstyvajam
geležies amžiui. Kai kurie jų – gana masyvūs,
18–25 cm ilgio. Dalis durklų turėjo
papildomas kaulines ir ragines
rankenas, kurios kartais buvo ornamentuojamos
griovelių bei rantelių
kompozicijomis. Tačiau dažniausiai
randami ilgi, ylas primenantys nusmailinti
kauliniai durklai (7 pav.).
Dviejų sokiškių piliakalnyje rastų
tokių gana primityvių durklų ilgis
siekė 17,5 cm. 34 Kaulinių durklų
gana gausu ir Latvijos, Baltarusijos
bei kitų aplinkinių kraštų baltiškuose
piliakalniuose.
Kauliniai durklai buvo vieni
svarbiausių artimosios kovos ginklų,
taip pat naudoti medžioklės metu
pribaigiant sužeistą žvėrį. Iš bronzos
amžiaus Lietuvoje žinomi keli
bronziniai nevietinės kilmės durklai,
15
veikiausiai įvežti iš skandinavijos.
volkaitė – kulikauskienė r. narkūnų didžiojo piliakalnio tyrinėjimų rezultatai (apatinis kultūrinis
sluoksnis) // lietuvos archeologija. t. 5. vilnius, 1986, p. 23; grigalavičienė e. nevieriškės piliakalnis
// lietuvos archeologija. t. 5. vilnius, 1986, p. 65, pav. 10:1; grigalavičienė e. žalvario ir ankstyvasis
geležies amžius lietuvoje. vilnius, 1995, p. 146.
4
grigalavičienė e. sokiškių piliakalnis // lietuvos archeologija. t. 5. vilnius, 1986, p. 112, p. p. 114
pav. 11–12.