Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

14
Dr. Manvydas VITKŪNAS
ki kirviai 31 . Tokie kirviai dėl savo formos, pritaikytos medžio skėlimui, ir
masyvumo laikytini ne ginklais, bet darbo įrankiais.
unikalus radinys baltų žemėse – neabejotinai kovinis geležinis siauraašmenis
kirvis užapvalinta pentimi (5 pav.), rastas cholmeco (Холмец) piliakalnyje
Rusijos smolensko srityje. šis piliakalnis
priskiriamas Dniepro–Dauguvos kultūrai.
Piliakalnyje aptiktas kirvis analogiškas
randamiems skitų, aptariamuoju laikotarpiu
klajojusių eurazijos stepėse, kapuose
randamiems kirviams 32 .
Kaip matome iš pateiktų pavyzdžių,
kaimyniniuose kraštuose ankstyvajam geležies
amžiui priskiriamų metalinių kirvių
yra, o Lietuvos teritorija, remiantis ligšiolinių
archeologinių tyrimų duomenimis, lieka
tarsi „sala“, kurioje naudoti tik akmeniniai
kirviai. Tačiau manyti, jog čia apskritai nenaudoti
metaliniai kirviai, būtų nelogiška
– veikiausiai tokį vaizdą lemia ne visiškai
tiksli dalies bronzinių, o galbūt ir geležinių
kirvių (kaip ir kitų metalinių dirbinių) data.
Galbūt ateityje Lietuvoje bus patikslinta
šių dirbinių chronologija. Tačiau akivaizdu,
jog metaliniai kirviai to meto baltų že-
5 pav. Kovos geležinis siauraašmenis
kirvis suapvalinta pentimi, rastas
Cholmeco (Холмец) piliakalnyje
Rusijos Smolensko srityje.
mėse buvo naudojami dar gana retai, ypač
nuo prekybos kelių bei kontaktinių zonų su
kitais etnosais nutolusioje centrinėje baltų
arealo dalyje – brūkšniuotosios keramikos
kultūros teritorijoje.
Akmeninės buožės. Vėlyvojo bronzos
amžiaus bei ankstyvojo geležies amžiaus piliakalnių kultūriniuose sluoksniuose
aptinkama pavienių akmeninių buožių. Lietuvos teritorijoje tokių daugiakampių,
daugmaž 7–8 cm skersmens buožių su skylėmis viduryje rasta narkūnų (ute-
31
Шмидт Е.А. Племена верховьев Днепра до образования древнерусского государства.
Москва, 1992, с. 84–85, 177, таб. 19:1–3.
2
Шмидт Е.А. Племена верховьев Днепра до образования древнерусского государства.
Москва, 1992, с. 86, 176, таб. 18:1.