Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...
Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ... Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...
110 Dr. Virgilijus PUGAČIAUSKAS dėmesį į keletą esminių aplinkybių. Pirma, susipažinus su minėtos komisijos protokolais paaiškėja, kad liustratoriai skaičiavo ir civilių gyventojų mirtis ne tik 1812 m. antroje pusėje, bet ir 1813 m., t. y. kai mirtingumas Lietuvos Vyriausybei pavaldžiose teritorijose buvo pasiekęs aukštą lygį dėl po karo išplitusios šiltinės epidemijos. Antra, į šį skaičių pateko asmenys, prancūzmečiu paimti į rekrutus, mirę natūralia mirtimi bei laikinai pasitraukę iš savo gyvenamųjų vietovių. Tokį laisvai traktuojamą rusų liustratorių skaičiavimo metodikos panaudojimą paliudija gausybė faktografinių duomenų 71 . Taigi remiantis šiuo dokumentu neįmanoma pateikti netgi preliminaraus žuvusių, mirusių ir dingusių be žinios civilių gyventojų skaičiaus. Baigiamosios pastabos 1812 m. kare Lietuva patyrė nemažų nuostolių dėl Rusijos kariuomenės rekvizicijų, priešininkų karinių veiksmų, o ypač Didžiosios Armijos savivaliavimo bei didžiulės rekvizicijų naštos, užgulusios kiekvieno gyventojo pečius. Karo padariniai, skaičiuojant vien tik aritmetinę materialinę nuostolių išraišką, galima sakyti, stipriai sulėtino Lietuvos, po valstybės padalijimo nesuspėjusios atsigauti ekonomiškai ir morališkai, plėtotę: žemės ūkis, pagrindinis krašto ekonominio potencialo variklis, prarado apie 50 % iki karo turėtų pajėgumų. Dvarai ir valstiečiai pristigo traukiamosios jėgos, miestai, miesteliai ir kaimai buvo smarkiai nuniokoti, dalis pastatų sudeginta. nuskurdusiems gyventojams prireikė nemažai laiko vien tiktai savo jėgomis atstatyti sugriautus ūkius. Minėti įvykiai, taip pat civilių gyventojų aukos bei karių žūtys mūšiuose ar mirtys dėl šiltinės bei kitų ligų turėjo įtakos šalies demografinės situacijos blogėjimui. Įteikta 2006 m. Lapkričio 21 d. 71 pateikiame kelis klasikinius pavyzdžius: šiaulių mieste iš 1115 gyventojų tebuvo likę 451, iš kurių potenciali dauguma sugrįžo po karo. aukštadvaryje iš 119 vyrų ir 80 moterų napoleonmečiu ir pokariniu laikotarpiu, 19 mirė nuo šiltinės, 3 pasitraukė dėl neaiškių priežasčių, 2 paimti į rekrutus. upytės apskrities liustracijos raštai, lvia, f. 529, ap. 1, l. 1–2; lydos apskrities liustracijos raštai. ten pat, b. 842, l. 1–3, 5, 6; naugarduko apskrities liustracijos raštas. ten pat, b. 845, l. 3; volkovysko apskrities liustracijos raštas. ten pat, b. 2153, l. 1–2, 5, 20–21; 1812 m. sunaikintų namų ir dingusių gyventojų skaičius. iš vilniaus civilinio gubernatoriaus d. n. Bantyš–kamenskio pranešimo, lietuvos tsr istorijos šaltiniai, t. 1, p. 404.
111 Vertimas iš latvių kalbos lietuviai latvių šaulių daliniuose, latvijos kariuomenėje ir latvių daliniuose, veikusiuose vokieČių kariuomenėje (1915–1945 m.) Dr. Ēriks JĒKABSONS Latvijos universitetas Dabartinėje Latvijos teritorijoje 19–ojo šimtmečio pabaigoje ir 20–ojo pradžioje lietuvių gerokai padidėjo. Pirmiausia tai įvyko didžiuosiuose pramonės centruose – Rygoje ir Liepojoje, į tuos miestus traukė lietuvių tautybės darbininkai iš Kauno gubernijos. Tačiau padidėjo ir kaimuose gyvenančių lietuvių skaičius, ypač Kuršo – Kauno gubernijos pasienio valsčiuose. Per 1897 m. gyventojų surašymą Latvijos teritorijoje buvo 24 507 lietuviai, o 1913 m. vien Rygoje jų jau gyveno 34 982. Po Pirmojo pasaulinio karo susikūrus nepriklausomoms Baltijos valstybėms Latvijoje 1925 m. buvo 23 193 lietuviai, 1930 m. – 25 885, o 1935 m. – 22 843, jie labai harmoningai įsiliejo į visas valstybines ir visuomeninio gyvenimo sritis, kartu išlaikydami ir savo nacionalinį identitetą, sudarydami Latvijos valstybei lojalią, santykiškai didelę tautinę mažumą. Gana aktyviai Latvijos lietuviai dalyvavo ir 1915–1920 m. vykusiuose kariniuose–politiniuose procesuose bei valstybės gynimo veikloje iki pat Baltijos valstybių okupacijos 1940 m. Vokiečių okupacijos metu Latvijoje gyvenančių lietuvių skaičius reikšmingai nepadidėjo ir 1943 m. jų buvo 24 094 1 . Tad sovietų ir vokiečių okupacijos metu Latvijos lietuviai buvo priversti įsitraukti į visus karinius procesus, be kita ko, atlikti karinę tarnybą latvių karinių pajėgų dalyse. Pirmasis pasaulinis karas Jau pirmosiomis Pirmojo pasaulinio karo dienomis į kariuomenę buvo mo- 1 smulkiau žr.: jēkabsons Ē. lietuviai latvijoje. – rīga, 2003. – 11.–14., 53.–57., 99. lpp.
- Page 59 and 60: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 61 and 62: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 63 and 64: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 65 and 66: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 67 and 68: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 69 and 70: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 71 and 72: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 73 and 74: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 75 and 76: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 77 and 78: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 79 and 80: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 81 and 82: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 83 and 84: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 85 and 86: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 87 and 88: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 89 and 90: lietuvos nuostoliai 1812 m. kare Į
- Page 91 and 92: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE to
- Page 93 and 94: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ro
- Page 95 and 96: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE m
- Page 97 and 98: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE an
- Page 99 and 100: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE t.
- Page 101 and 102: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE -
- Page 103 and 104: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE 1
- Page 105 and 106: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ko
- Page 107 and 108: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE su
- Page 109: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ti
- Page 113 and 114: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 115 and 116: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 117 and 118: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 119 and 120: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 121 and 122: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 123 and 124: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 125 and 126: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 127 and 128: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 129 and 130: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 131 and 132: lietuvos kariuomenės karininkų sk
- Page 133 and 134: LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKŲ SK
- Page 135 and 136: LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKŲ SK
- Page 137 and 138: LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKŲ SK
- Page 139 and 140: LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKŲ SK
- Page 141 and 142: LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKŲ SK
- Page 143 and 144: LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKŲ SK
- Page 145 and 146: LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKŲ SK
- Page 147 and 148: LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKŲ SK
- Page 149 and 150: LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKŲ SK
- Page 151 and 152: LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKŲ SK
- Page 153 and 154: lenkų provokaCijos neutralioje Zon
- Page 155 and 156: LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZON
- Page 157 and 158: LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZON
- Page 159 and 160: LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZON
110<br />
Dr. Virgilijus PUGAČIAUSKAS<br />
dėmesį į keletą esminių aplinkybių. Pirma, susipažinus su minėtos komisijos<br />
protokolais paaiškėja, kad liustratoriai skaičiavo ir civilių gyventojų mirtis ne<br />
tik 1812 m. antroje pusėje, bet ir 1813 m., t. y. kai mirtingumas <strong>Lietuvos</strong> Vyriausybei<br />
pavaldžiose teritorijose buvo pasiekęs aukštą lygį dėl po <strong>karo</strong> išplitusios<br />
šiltinės epidemijos. Antra, į šį skaičių pateko asmenys, prancūzmečiu paimti į<br />
rekrutus, mirę natūralia mirtimi bei laikinai pasitraukę iš savo gyvenamųjų vietovių.<br />
Tokį laisvai traktuojamą rusų liustratorių skaičiavimo metodikos panaudojimą<br />
paliudija gausybė faktografinių duomenų 71 . Taigi remiantis šiuo dokumentu<br />
neįmanoma pateikti netgi preliminaraus žuvusių, mirusių ir dingusių be žinios<br />
civilių gyventojų skaičiaus.<br />
Baigiamosios pastabos<br />
1812 m. kare Lietuva patyrė nemažų nuostolių dėl Rusijos kariuomenės rekvizicijų,<br />
priešininkų karinių veiksmų, o ypač Didžiosios Armijos savivaliavimo<br />
bei didžiulės rekvizicijų naštos, užgulusios kiekvieno gyventojo pečius. <strong>Karo</strong><br />
padariniai, skaičiuojant vien tik aritmetinę materialinę nuostolių išraišką, galima<br />
sakyti, stipriai sulėtino <strong>Lietuvos</strong>, po valstybės padalijimo nesuspėjusios atsigauti<br />
ekonomiškai ir morališkai, plėtotę: žemės ūkis, pagrindinis krašto ekonominio<br />
potencialo variklis, prarado apie 50 % iki <strong>karo</strong> turėtų pajėgumų. Dvarai ir valstiečiai<br />
pristigo traukiamosios jėgos, miestai, miesteliai ir kaimai buvo smarkiai<br />
nuniokoti, dalis pastatų sudeginta. nuskurdusiems gyventojams prireikė nemažai<br />
laiko vien tiktai savo jėgomis atstatyti sugriautus ūkius. Minėti įvykiai, taip<br />
pat civilių gyventojų aukos bei karių žūtys mūšiuose ar mirtys dėl šiltinės bei<br />
kitų ligų turėjo įtakos šalies demografinės situacijos blogėjimui.<br />
Įteikta 2006 m. Lapkričio 21 d.<br />
71 pateikiame kelis klasikinius pavyzdžius: šiaulių mieste iš 1115 gyventojų tebuvo likę 451, iš kurių<br />
potenciali dauguma sugrįžo po <strong>karo</strong>. aukštadvaryje iš 119 vyrų ir 80 moterų napoleonmečiu ir pokariniu<br />
laikotarpiu, 19 mirė nuo šiltinės, 3 pasitraukė dėl neaiškių priežasčių, 2 paimti į rekrutus. upytės<br />
apskrities liustracijos raštai, lvia, f. 529, ap. 1, l. 1–2; lydos apskrities liustracijos raštai. ten pat, b.<br />
842, l. 1–3, 5, 6; naugarduko apskrities liustracijos raštas. ten pat, b. 845, l. 3; volkovysko apskrities<br />
liustracijos raštas. ten pat, b. 2153, l. 1–2, 5, 20–21; 1812 m. sunaikintų namų ir dingusių gyventojų<br />
skaičius. iš vilniaus civilinio gubernatoriaus d. n. Bantyš–kamenskio pranešimo, lietuvos tsr istorijos<br />
šaltiniai, t. 1, p. 404.
Change language