karo archyvas xviii - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Generolo Jono Þemaièio 

Lietuvos karo akademija 

KARO ARCHYVAS 

XVIII 

Vilnius 

2003 

1 

ISSN 1392-6489

„Karo archyvas“ – tæstinis Generolo Jono Þemaièio Lietuvos 

karo akademijos Mokslo centro leidinys 

Mokslinis redaktorius ir sudarytojas 

plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, Generolo Jono Þemaièio 

Lietuvos karo akademija. 

Redaktoriø kolegijos nariai: habil. dr., prof. Algirdas Aþubalis, 

Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, 

habil. dr., prof. Grzegosz Blaszczyk, Poznanës Adomo 

Mickevièiaus universitetas (Lenkijos Respublika), 

dr., doc. Pranas Janauskas, Vytauto Didþiojo universitetas, 

Humanitariniø mokslø fakultetas, 

dr. Eriks Jekabsons, Latvijos Respublikos karo muziejus, 

dr., doc. Vytautas Lesèius, Vilniaus universitetas, Istorijos 

fakultetas, 

dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus, 

habil. dr., prof. Waldemar Rezmer, Mikalojaus Koperniko 

universitetas (Torûnë, Lenkijos Respublika), 

dr. Rimantas Zizas, Lietuvos istorijos institutas. 

Stilistë Jolanta Budreikienë 

Virðelio dailininkë Inga Dambrauskaitë 

Maketavo Giedrë Nevierienë 

© Generolo Jono Þemaièio 

Lietuvos karo akademija, 2003 

3

TURINYS 

BALTØ KARYBOS SENAJAME GELEÞIES AMÞIUJE 

(I–IV A.) BRUOÞAI 

(prof. habil dr. Mykolas Michelbertas, 

Manvydas Vitkûnas, Vilniaus universitetas) ...................................................... 8 

LIETUVOS KARIUOMENËS ORGANIZACIJÀ 

REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTAI 1717–1775 M. 

(dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus) ................................... 65 

BAJORØ VYRØ ÁVARDIJIMAS XVI–XVII A. LIETUVOS 

DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS KARIUOMENËS 

DOKUMENTUOSE 

(Jûratë Èirûnaitë, Vytauto Didþiojo universitetas) ....................................... 122 

LIETUVIÐKI KARINIAI DALINIAI PRANCÛZIJOS 

KARIUOMENËJE 1812–1814 M. 

(dr. Liudas Glemþa, Vytauto Didþiojo universitetas) ................................... 137 

LIETUVOS IR LENKIJOS KARINIS KONFLIKTAS DËL 

SEINØ KRAÐTO 1919 METAIS 

(doc. dr. Vytautas Lesèius, Vilniaus universitetas) ....................................... 169 

LIETUVOS KARIUOMENËS KAREIVIØ IÐSILAVINIMO 

IR KULTÛROS LYGIO KËLIMAS (1919–1928 M.) 

(prof., habil. dr. Algirdas Aþubalis, Rolanda Kazlauskaitë–Markelienë, 

Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija) .................................... 193 

LIETUVOS KARIUOMENËS KÛRËJØ SAVANORIØ SÀJUNGA 

IR JOS VAIDMUO VIDAUS POLITIKOJE 1927–1940 METAIS 

(Auðra Jurevièiûtë, Vytauto Didþiojo karo muziejus) .................................. 209 

KARO KOMENDANTÛRØ VEIKLA LIETUVOJE 1927–1940 M. 

(Jonas Vaièenonis, Vytauto Didþiojo universitetas) ..................................... 256 

ARCHEOLOGIJOS MOKSLO VAIDMUO LIETUVOS KARO 

ISTORIJOS TYRIMUOSE 

(Manvydas Vitkûnas, Vilniaus universitetas) ................................................ 296 

4

XVIII A. LIETUVOS KARO ISTORIJOS TYRIMØ APÞVALGA 

(dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus) ................................. 307 

TARPUKARIO LIETUVOS KARINËS PAJËGOS 

LENKØ KARINËJE ISTORIOGRAFIJOJE. ESMINIAI 

TYRIMAI IR POSTULATAI 

(prof. habil. dr. Waldemar Rezmer, 

Mikalojaus Koperniko universitetas, Lenkija) .............................................. 323 

1921–1940 M. LAIKOTARPIO LIETUVOS KARIUOMENËS 

TYRIMAI 

(Jonas Vaièenonis, Vytauto Didþiojo universitetas) ..................................... 339 

VOKIEÈIØ OKUPACIJOS LAIKOTARPIO LIETUVOJE 

(1941–1945) TYRIMAI 

(dr. Petras Stankeras) ...................................................................................... 355 

LIETUVIØ KARIØ DALYVAVIMO UÞSIENIO 

KARIUOMENËSE TYRIMØ PROBLEMOS 

(Auðra Jurevièiûtë, Vytauto Didþiojo karo muziejus) .................................. 372 

SOMMAIRE 

LES CARACTERISTIQUES DE L'ART DE LA 

GUERRE DES BALTES A L'AGE DE FER (IER-IVE SIECLE) 

(Prof. habil. dr Mykolas Michelbertas, 

Manvydas Vitkûnas, Uiversité de Vilnius) ......................................................... 8 

LES DOCUMENTS REGLEMENTANT L'ORGANISATION 

DE L'ARMEE LITUANIENNE 1717-1775. 

(Dr. Valdas Rakutis, Musée de la Guerre Vytautas le Grand) ..................... 65 

L'APPELLATION DES BOYARDS MALES DANS LES 

DOCUMENTS DE L'ARMEE DU GRAND-DUCHE 

DE LITUANIE AUX XVIE-XVIIE SIECLES 

(Jûratë Èirûnaitë, Université Vytautas le Grand) ......................................... 122 

5

LES UNITES MILITAIRE LITUANIENE DANS L'ARMEE 

FRANÇAISE 

(Dr. Liudas Glemþa, Université Vytautas le Grand) .................................... 137 

LE CONFLIT MILITAIRE LITUANO-POLONAIS AU SUJET 

DE LA REGION DE SEINAI EN 1919 

(Doc. Vytautas Lesèius, Université de Vilnius) ............................................. 169 

LE RELÈVEMENT DU NIVEAU D'INSTRUCTION ET 

CULTUREL DES SOLDATS DE L'ARMÉE LITUANIENNE 

(Dr. Algirdas Aþubalis, Rolanda Kazlauskaitë-Markelienë, 

Académie militaire de Lituanie du général Jonas Þemaitis) ....................... 193 

L'UNION DES VOLONTAIRES FONDATEURS DE L'ARMEE 

LITUANIENNE ET SON ROLE DANS LA POLITIQUE I 

NTERIEURE 1927-1940 

(Auðra Jurevièiûtë, Musée de la Guerre Vytautas le Grand) ...................... 209 

LES ÉTUDES SUR L'ARMÉE LITUANIENNE 

DE L'ENTRE-DEUX-GUERRES 1921-1940 

(Jonas Vaièenonis, Université Vytautas le Grand) ....................................... 256 

LE RÈLE DE LA SCIENCE ARCHÉOLOGIQUE DANS 

LES ÉTUDES SUR L'HISTOIRE MILITAIRE LITUANIENNE 

(Manvydas Vitkûnas, Université de Vilnius) ...................................... 296 

REVUE DES RECHERCHES SUR L'HISTOIRE 

MILITAIRE DE LA LITUANIE AU XVIII-E SIÈCLE 

(Dr. Valdas Rakutis, Musée de la Guerre Vytautas le Grand) ............ 307 

LES FORCES MILITAIRES DE LA LITUANIE DE L'ENTRE-DEUX- 

GUERRES DANS L'HISTORIOGRAPHIE MILITAIRE 

POLONAISE. ETUDES ET POSTULATS ESSENTIELS 

(Prof. hab. dr. Waldemar Rezmer, 

Université Nicolas Copernic (Pologne)............................................... 323 

L'ACTIVITÉ DES KOMMANDANTURS MILITAIRES 

EN LITUANIE 1927-1940 

(Jonas Vaièenomis, Université Vytautas le Grand) ............................. 339 

6

LES RECHERCHES SUR L'OCCUPATION 

ALLEMANDE DE LA LITUANIE (1941-1945) 

(Dr. Petras Stankeras) ........................................................................... 355 

LES PROBLEMES DES RECHERCHES SUR LA 

PARTICIPATION DES SOLDATS LITUANIENS DANS 

LES ARMEES ETRANGERES 

(Auðra Jurevièiûtë, Musée de la Guerre Vytautas le Grand ) ............. 372 

7

BALTØ KARYBOS SENAJAME GELEÞIES AMÞIUJE 

(I–IV A.) BRUOÞAI 

Prof. hab. dr. Mykolas MICHELBERTAS 

(Vilniaus universitetas) 

Mgr. Manvydas VITKÛNAS 


1. Ávadas 

Kiekviena tauta gina savo laisvæ, savo teritorijà. Tam reikalinga 

karinë organizacija, gera ginkluotë. Bëgant amþiams, Europoje 

buvo daug karø, maþesniø kariniø susidûrimø, kuriø pasekmes praktiðkai 

jauèia visos ðiuolaikinës valstybës. 

Jau antikos autoriai uþfiksavo karinius susidûrimus tarp ávairiø 

to meto valstybiø ir vadinamøjø barbarø genèiø. Ðie susidûrimai 

pasidarë vis daþnesni pirmaisiais amþiais po Kristaus, kai Romos imperija 

plëtë savo ekspansijà á ðiauræ prijungdama vis naujas europinio 

Barbaricumo teritorijas. Jau imperatoriaus Augusto (27 m. pr. Kr. – 

14 m. po Kr. gim.) laikais romënai ásigalëjo Retijoje ir Norike, t. y. 

pasistûmëjo iki Dunojaus vidurupio. 10 m. pr. Kr. ten buvo ákurta 

nauja Panonijos, vëliau – ir nauja Mezijos provincija. Flavijø valdymo 

laikais (69–96 m.) prijungus sritis tarp Dunojaus ir Reino, Imperijos 

sienos pasiekë Reino þemupá. Antoninø valdymo laikais (96–92 

m.) nukariauta Dakija, romënø águlos ákurdintos Juodosios jûros ðiaurinëse 

ir rytinëse pakrantëse. Taèiau romënai visà laikà susidûrë su 

aktyviu barbarø genèiø pasiprieðinimu. Barbarai ne tik gynësi, bet ir 

patys puldavo ðiaurines imperijos sienas. Ne atsitiktinai imperatoriaus 

Trajano (98–117 m.) valdymo laikais ðiauriniø Imperijos sienø 

gynybai buvo árengta sudëtinga átvirtinimø sistema – vadinamasis Limes 

Romanus. Reikia paþymëti, kad vadinamosioms barbarø gentims 

(germanams, dakams, sarmatams ir kt.) teko kovoti su geriausia 

ir stipriausia to meto karine organizacija. Romënø ginkluotàsias pajëgas 

sudarë reguliarioji kariuomenë. Pagrindinis jos kovinis vienetas 

buvo legio (legionas), kurio pagrindas buvo sunkiai ginkluoti pëstininkai. 

Be to, romënai turëjo lengvai ginkluotus pëstininkus, raitelius, 

svaidomøjø maðinø dalinius (ginkluotus onagromis, balistomis, 

katapultomis). Taip pat buvo inþineriniai ir sanitariniai daliniai. Pagrindinis 

taktinis sunkiøjø pëstininkø vienetas buvo kohorta (1/10 

8

legiono dalis, kurioje buvo apie 600 kariø). Pëstininkø pagrindiniu 

ginklu buvo kalavijas, vadinamasis gladius, naudotas net ðeðis ðimtmeèius 

– nuo III a. pr. Kr. iki III a. po Kr. Raiteliai naudojo ilgesná 

kalavijà. Pëstininkai taip pat naudojo ir ilgas ietis, vadinamas pilum, 

su iki 1 m ilgio geleþiniais antgaliais. Kai tokia ietis smigdavo á prieðininko 

skydà, dël ilgo ietigalio jos nebuvo ámanoma nukirsti kalaviju. 

Prieðo skydas nuo ieties svorio nusvirdavo þemyn. Buvo naudojamos 

ir paprastos ietys. Apsaugai naudoti metaliniai ðalmai ir ávairûs ðarvai 

– odiniai, pagaminti ið metalo plokðteliø, grandeliø. Reikia paþymëti 

ir romënø kariuomenës judrumà, sugebëjimà svaidomosiomis 

maðinomis ir inþineriniø daliniø pagalba greitai áveikti prieðo tvirtoves, 

veiksmingai ginti savas tvirtoves ir átvirtintas legionø stovyklas. 

Be abejo, per keturis ðimtmeèius tobulëjo ginkluotë, keitësi kovos 

taktika. 

Baltø gentys nuo Romos imperijos ðiauriniø sienø buvo atskirtos 

germanø, dalinai – ir iranënø kalbomis kalbëjusiø sarmatø. Ið 

pirmo þvilgsnio susidaro áspûdis, kad tiesiogiai Romos imperijos ekspansija 

baltø gentims negrësë, kad baltai nedalyvavo ðiauriniø imperijos 

sienø puolimuose. Á ðiuos klausimus sunku atsakyti, nes trûksta 

raðytiniø ðaltiniø duomenø. Taèiau netenka abejoti, kad baltams teko 

kovoti su savo kaimynais, bûta konfliktø ir genèiø viduje. 

Ðio straipsnio tikslas yra aptarti senojo geleþies amþiaus (I– 

IV a.) baltø genèiø ginkluotæ ir fortifikacijà, galëjusius bûti karinius 

konfliktus, pabandyti palyginti baltø ginkluotæ su kitø europinio Barbaricumo 

genèiø, visø pirma germanø, ginkluote. 

2. Baltai senajame geleþies amþiuje 

Senajame geleþies amþiuje baltiðkøjø etnokultûriniø grupiø 

atstovai gyveno nuo Aistmariø ir Baltijos jûros pakranèiø vakaruose, 

Dnepro vidurupio pietuose iki Okos upës rytuose bei Velikajos ir 

Lovatës upiø aukðtupiø bei Ðiaurinës Latvijos ðiaurëje. Senasis geleþies 

amþius – dideliø permainø baltø apgyvendintame areale laikotarpis. 

Pabandysime iðskirti esminius to meto procesus, neabejotinai 

vienaip ar kitaip dariusius átakà karybos raidai. 

SPARTUS TECHNOLOGIJØ TOBULËJIMAS. Pirmaisiais 

amþiais po Kristaus baltø þemëse masiðkai paplito geleþies gavyba ið 

vietinës balø rûdos – limonito. Vietos meistrai iðmoko grûdinti gele- 

9

þá, gaminti plieninius aðmenis. Geleþiniai darbo árankiai iðstûmë akmeninius 

ir bronzinius, taip pat palaipsniui nustota naudoti kaulinius 

ir raginius ieèiø ir strëliø antgalius. Geleþiniai árankiai leido ádirbti 

kur kas didesnius þemës plotus (atsirado geleþimi kaustyti padargai, 

daugelyje baltø þemiø pradëta kultivuoti ariamoji þemdirbystë, imta 

taikyti pûdyminë sistema), lengviau apdoroti medá ir kitas medþiagas, 

kur kas maþesnëmis darbo sànaudomis atlikti didelës apimties 

ûkio ir fortifikacijos darbus, statyti tvirtus statinius. Taip pat tobulëjo 

spalvotøjø metalø apdirbimo technologijos, vietoje pradëti gaminti 

ávairesni papuoðalai. Þemdirbystë pasidarë pagrindine ûkio ðaka, 

ðalia jos sparèiai plëtojosi gyvulininkystë, plito arkliø naudojimas. 

DEMOGRAFINIAI IR SOCIALINIAI POKYÈIAI. Iðaugusios 

ûkio apimtys, galimybë gyventi tvirtesniuose ir ðiltesniuose bûstuose 

lëmë gana spartø þmoniø gausëjimà. Vakarinëje baltø arealo 

dalyje ir brûkðniuotosios keramikos kultûros srityje labai iðsiplëtë 

neátvirtintø gyvenvieèiø plotai. Palaipsniui iro gimininës bendruomenës, 

didëjo atskirø ðeimø vaidmuo, pradëjo iðsiskirti bendruomeniø 

vyresnieji, laidojimo paminkluose aptinkami pavieniai turtingesniø 

bendruomenës nariø kapai. Taèiau ðis procesas galutinai iðryðkëjo tik 

viduriniajame geleþies amþiuje. 

ETNOKULTÛRINIAI PROCESAI. Senajame geleþies amþiuje 

ëmë iðsiskirti smulkesnës baltø etnokultûrinës sritys (1 pav.), 

kuriø pagrindu formavosi atskiros baltø gentys. Etnokultûrinës sritys 

skiriamos visø pirma pagal skirtingus laidosenos paproèius, kurie 

atskirose baltiðkojo arealo dalyse nevienodai gerai iðtirti. Gana menkai 

paþástama brûkðniuotosios keramikos kultûros, Djakovo kultûros 

atstovø laidosena, praktiðkai neþinomi Dnepro-Dauguvos kultûros 

kapai. Dël ðios prieþasties rytø ir Dnepro baltø areale gana sunkiai 

identifikuojami etnokultûriniai pokyèiai. Senajame geleþies amþiuje 

dël objektyviø prieþasèiø iðryðkëja gana dideli vakarø ir rytø bei 

Dnepro baltø materialinës kultûros paþangos skirtumai. Labiausiai 

suklestëjusi to meto baltø sritis – prûsø gyvenama Semba, taip pat 

kitos pajûrio þemës, kuriø gyventojai prekiavo su Romos imperijos 

provincijø, kitø Vidurio ir Ðiaurës Europos regionø pirkliais. Bûtent 

vakariniø baltø teritorijø kapuose randama daugiausia ginklø, liudijanèiø, 

jog kontaktus su kitais kraðtais, atskirø bendruomeniø ir jø 

nariø turtëjimà lydëjo auganti átampa ir ginkluoti konfliktai. Senasis 

geleþies amþius laikomas bene ramiausiu baltø genèiø raidos laikotarpiu, 

taèiau ði ramybë buvo pakankamai sàlyginë, ypaè kalbant apie 

10

senojo geleþies amþiaus antràjà pusæ. Tuo metu vyko ávairaus masto 

genèiø migracijos, ypaè pietinëje ir rytinëje baltø arealo dalyje, kai 

kurios baltø gentys skverbësi á viena kitos teritorijà, kitø etniniø grupiø 

(pvz., ugro-suomiø) þemes, buvo veikiamos svetimø etniniø grupiø 

(pvz., gotø, gepidø, galbût ir ankstyvøjø slavø). Panaðius procesus 

beveik visada lydi ávairaus masto kariniai konfliktai. 

1 pav. Archeologinës etnokultûrinës sritys I–IV a. (pagal A. Tautavièiø): 

1. Prûsai 

2. Galindai 

3. Jotvingiai-sûduviai 

4. Nadruviai 

5. Skalviai 

6. Kapø su akmenø vainikais sritis 

7. Centrinës Lietuvos plokðtiniø kapinynø sritis 

8. Ðiaurës Lietuvos ir Pietø Latvijos pilkapiø sritis 

9. Vëlyvoji brûkðniuotosios keramikos kultûra 

10. Dnepro-Dauguvos kultûra 

11. Djakovo kultûra 

12. Zarubincø kultûra 

11

3. Raðytiniai ðaltiniai 

Daugiausia duomenø apie aisèius – baltus randame romënø 

autoriaus Publijaus Kornelijaus Tacito veikale „Germania“ (apie 98 

m.). P. K. Tacitas pateikia þiniø apie aisèiø prekybà su romënais gintaru, 

apie kai kuriuos paproèius. Jo darbe randame ir tokiø teiginiø: 

„Kaip savo tikëjimo þenklà jie [aisèiai] neðioja ðernø statulëles, kurios 

atstoja ginklus ir gina nuo visko, deivës garbintojà apsaugo net ir 

prieðø maiðatyje. Kalavijus vartoja retai, daþniau vëzdus“. 1 Tai yra 

vienintelës þinios apie baltø – aisèiø ginkluotæ antikos autoriø veikaluose. 

2 Aptariamu klausimu mums svarbi dar vieno autoriaus Plinijaus 

Vyresniojo (23–79 m.) þinia, nors jis kalba daugiau apie prekybà 

gintaru. Veikale „Gamtos istorija“ Plinijus mini romënø surengtà ekspedicijà 

á Baltijos pajûrá parsigabenti gintaro. Ekspedicija vyko imperatoriaus 

Nerono (54–68 m.) laikais. Jai vadovavo romënø raitelis 

(eques Romanus). Ekspedicijà organizavo imperatoriaus gladiatoriø 

þaidyniø rengëjas Julianas. Ekspedicija, iðvykusi ið Panonijos miesto 

Karunto, didelio prekybos centro ir pasienio tvirtovës, aplankë Baltijos 

jûros pakraðèio prekyvietes ir pargabeno labai daug gintaro. Ðià 

Plinijaus Vyresniojo þinià detaliai aptarë ir analizavo lenkø archeologas 

J. Kolendas. Jo manymu, þaidyniø rengëjas tikriausiai buvo kelis 

kartus P. K. Tacito „Istorijoje“ minimas Klaudijus Julianas, prokuratorius 

ir laivyno, buvusio Misenume, vadas. Matyt, nebuvo atsitiktinumas, 

kad ekspedicijai vadovavo romënø raitelis – valstybës tarnautojas, 

o ne paprastas pirklys. J. Kolendas 3 spëja, kad ekspedicija 

galëjo turëti ir kariná tikslà – þvalgyti baltø þemëse. Galima spëti, kad 

ekspedicijà lydëjo ir karinës apsaugos bûrys, nes kelionë per barbarø 

kraðtus buvo ilga ir pavojinga. 

Dar viena ádomi þinia yra VI a. autoriaus Jordano darbe, skirtame 

gotø istorijai. Jis nurodo, kad „okeano pakrantëje [t. y. prie 

Baltijos jûros] gyvena estijai [t. y. aisèiai], labai ramûs þmonës“. Kalbëdamas 

apie ostgotø karaliaus Hermanariko þygius, Jordanas nuro- 

1 Tacitas P. K. Rinktiniai raðtai. Vilnius, 1972, P. 29–30. Beje, lietuviðkame vertime vietoje 

„kalavijas“ klaidingai raðoma „kardas“. 

2 Kaip mano daugelis tyrinëtojø, P. K. Tacitas aisèiais vadino Sembos pusiasalio ir Vakarø 

Lietuvos gyventojus, t. y. vakarinius baltus. Terminas „baltai“ ávestas vokieèiø kalbininko G. 

H. V. Neselmanno apibûdinti seniesiems prûsams, lietuviams ir latviams. 

3 Kolendo J. Wyprawa po bursztyn baùtycki za Nerona // Pomorania antiqua. Wrocùaw i inni, 

1981. T. 10. S. 25–36. 

12

do, kad ðis valdovas „narsa ir áþvalgumu nugalëjo estijus ir vieðpatavo 

visoms Skitijos ir Germanijos tautoms kaip savo valdose“. Ðiuo metu 

sunku pasakyti, ar Jordano þinios apie aisèiø nukariavimà yra tikslios. 

Jei þygis á baltø þemes buvo surengtas, jis galëjo vykti IV a. treèiajame 

ketvirtyje. Ði þinutë ádomi dar vienu aspektu – Jordanas mini, 

kad aisèiai – „labai ramûs þmonës“. Matyt, tokie jie atrodë ekspansyviems 

germanams – gotams. 

Kaip matome, raðytiniai ðaltiniai nesuteikia iðsamesniø duomenø 

apie baltø ginkluotæ, nëra ir konkretesniø þiniø apie karo þygius 

á baltø þemes. Dël ðios prieþasties pagrindiniu ðaltiniu, apibûdinant 

baltø karybà, ginkluotæ, gynybinius átvirtinimus, lieka archeologiniø 

tyrinëjimø medþiaga. 

4. Tyrinëjimai ir literatûra 

Istorinëse baltø þemëse yra tyrinëta daug senoviniø gyvenvieèiø, 

piliakalniø, laidojimo paminklø. Ðiuose paminkluose aptikta ávairiø 

senojo geleþies amþiaus ginklø. Skelbiant tyrinëtø paminklø medþiagà, 

buvo aptariami ir juose rasti ginklai. Neturint galimybës plaèiau 

aptarti visø tyrinëtø paminklø skelbtà medþiagà (vien literatûros 

sàraðe susidarytø apie kelis ðimtus pozicijø), tenka minëti tik tuos 

darbus, kurie specialiai buvo skirti baltø genèiø ginkluotei, gynybiniams 

átvirtinimams. 

Vienas pirmøjø darbø ðia tematika buvo vokieèiø archeologo 

Wolfgango La Baumo straipsnis, skirtas prûsø genèiø skydams 4 . Jame 

autorius aptaria vakariniø baltø þemëse (Semboje ir Mozûruose) rastus 

antskydþius, skydø pakraðèiø apkalus, rankenas, pateikia senojo 

geleþies amþiaus skydø rekonstrukcijas. Ádomu tai, kad W. La Baumas 

palygino baltø ir germanø genèiø skydus, kurie buvo labai panaðûs. 

Tæsiant darbø apþvalgà apie baltø ginamuosius ginklus, reikia paminëti 

dar du darbus, skirtus skydams. Latviø tyrinëtojas Vladislavas Urtanas 

aptarë skydus, rastus Latvijos teritorijoje. Jis paskelbë apie III a. 

pradþios skydo liekanas ið Mazkatuþiø kapinyno, Liepojos raj. 5 

4 La Baume W. Der altpreußische Schild // Alt-Preussen. 6. Jahrg., H. 1. Königsberg, 1941. S. 

5-12. 

5 Óðòàí Â. À. Äðåâíèå ùèòû íà òåððèòîðèè Ëàòâèéñêîé ÑÑÐ // Ñîâåòñêàÿ 

àðõåîëîãèÿ. 1961. Íî. 1., c. 216–224. 

13

Lietuviø archeologë Efrosinija Radzvilovaitë aptarë II–VIII 

a. skydø liekanas ið Lietuvos teritorijos 6 . Jos straipsnyje pateiktos 

senojo geleþies amþiaus antskydþiø grupës, radimvieèiø sàraðas, paplitimo 

þemëlapis. Keliø IV–V a. antskydþiø nuotraukos ir skydø rekonstrukcijos 

pateiktos Reginos Kulikauskienës ir Rimutës Rimantienës 

sudarytame albume 7 . 

Lietuvos piliakalniø átvirtinimus plaèiausiai yra apþvelgæs Vytautas 

Daugudis 8 . Jo darbuose aptarti ir senojo geleþies amþiaus pylimai, 

virð jø buvusiø mediniø átvirtinimø liekanos, gynybiniai pastatai. 

Kereliø piliakalnio (Kupiðkio raj.) átvirtinimams aptarti skirtas 

Elenos Grigalavièienës straipsnis 9 . Ðiame piliakalnyje, autorës teigimu, 

buvo rastos aukðto stebëjimo bokðto liekanos. 

Baltø genèiø ginklams daugiausia dëmesio savo darbuose skyrë 

Vytautas Kazakevièius. Viename straipsnyje jis aptarë Lietuvoje rastus 

strëliø antgalius 10 , kituose darbuose plaèiai aptarti senojo geleþies 

amþiaus ietigaliai, kovos peiliai, antskydþiai, pateiktos ádomios iðvados 

apie baltø ginkluotæ 11 . Senojo geleþies amþiaus ietigaliai su uþbarzdomis, 

rasti Lietuvoje, buvo aptarti vieno ið ðio straipsnio autoriø 12 . 

Kai kurie duomenys apie senojo geleþies amþiaus þirgo aprangà 

yra pateikti R. Volkaitës-Kulikauskienës darbe 13 , duomenys 

apie Lietuvoje rastus þalvarinius ir geleþinius pentinus – vieno ið ðio 

straipsnio autoriø 14 . 

6 Radzvilovaitë E. Lietuviø genèiø skydai II–VIII amþiais // Lietuvos TSR MA darbai. A serija. 

(toliau sutrumpintai – MADA). 2(21). Vilnius, 1966. P. 127–142. 

7 Lietuviø liaudies menas. Senovës lietuviø papuoðalai. II kn. / Sudarë R. Kulikauskienë ir R. 

Rimantienë. Vilnius, 1966. Nr. 21–24. 

8 Daugudis V. Aukðtadvario piliakalnio átvirtinimai ir pastatai // MADA. 1(12). Vilnius, 1962. 

P. 43–69; Daugudis V. Seniausieji mediniai pastatai ir árenginiai Lietuvoje (2. M. e. I 

tûkstantmeèio I pusës átvirtinimai // MADA. 2(51). Vilnius, 1975. P. 61–70; Daugudis V. 

Senoji medinë statyba Lietuvoje. Vilnius, 1982. 

9 Grigalavièienë E. M. e. I tûkstantmeèio I pusës Kereliø (Kupiðkio raj.) piliakalnio átvirtinimai 

ir pastatai // MADA. 1(106). Vilnius, 1989. P. 89–102. 

10 Kazakevièius V. M. e. I tûkstantmeèio strëliø antgaliai Lietuvoje // Jaunøjø istorikø darbai. 

IV. Vilnius, 1982. P. 91–93. 

Êàçàêÿâè÷þñ Â. Îðóæèå áàëòñêèõ ïëåìåí II–VIII âåêîâ íà òåððèòîðèè Ëèòâû. 

Âèëüíþñ, 1988. 

12 Michelbertas M. Senojo geleþies amþiaus ietigaliø su uþbarzdomis radiniai Lietuvoje ir jø 

chronologija // Archaeologia Lituana. T. 1. Vilnius, 1999. P. 56–62. 

13 Volkaitë-Kulikauskienë R. Lietuvio kario þirgas. Vilnius, 1971. 

14 Michelbertas M. Die Bronzesporen der römischen Kaiserzeit in Litauen // Superiores Barbari. 

Kraków, 2000. S. 287–292. 

14

Norisi atkreipti dëmesá á lenkø tyrinëtojo Vojciecho Novakovskio 

straipsná, ðiek tiek plaèiau aptariantá vakariniø baltø karybos ir 

ginkluotës klausimus ir mëginantá atsakyti á klausimà: ar ið tikrøjø aisèiai-baltai 

senajame geleþies amþiuje nenaudojo kalavijø 15 . V. Novakovskis 

nurodë, kad vakariniø baltø ginklai buvo daugiausia bendraregioniniø 

formø, kurios buvo gerai þinomos likusiame europiniame Barbaricume. 

Staipsnyje randame iðsamiø duomenø apie vakariniø baltø 

þemëse rastus kalavijus. V. Novakovskio straipsnis atspausdintas tarptautinio 

Marburgo kolokviumo, skirto romënø ir barbarø ginkluotei, 

darbuose. Ðiame leidinyje yra taip pat Arvydo Asadausko straipsnis, 

skirtas baltø ginklams pagal Dauglaukio kapinyno (Tauragës raj.) radinius 

16 . Jame pateikta statistiniø duomenø apie kapinyne rastus kapus 

su ginklais – ietigaliais, kovos peiliais, skydø umbais. 

Vertingø duomenø apie vakariniø balø ginkluotæ paskelbta 

Klauso Radaco straipsnyje, kuris paraðytas pagal neskelbtus archyvinius 

duomenis 17 . Jame yra gana daug kapø kompleksø su ginklais 

pieðiniø. Duomenis apie vakariniø baltø ginkluotæ papildo ir Maciejaus 

Karèevskio straipsnis, skirtas vieno Mozûrø eþerø regiono vyrø 

kapams 18 . 

Albinas Kuncevièius straipsnyje „Baltø karyba“ mëgina apþvelgti 

baltø ginkluotæ nuo seniausiø laikø iki pat viduramþiø 19 . Deja, 

senajam geleþies amþiui skirta vos 1 psl. teksto ir 1 iliustracija. Sprendþiant 

ið nuorodø, autoriui neþinoma pagrindinë literatûra apie baltø 

ginklus. Apie senojo geleþies amþiaus apsiginklavimà straipsnyje 

nepasakyta nieko nauja, iðskyrus tai, kad baltø kariai neðiojo perpetes. 

Reikia taip pat paminëti apibendrinamo pobûdþio darbus, 

skirtus atskirø baltø genèiø regionø archeologiniø paminklø apþvalgai, 

15 Nowakowski W. Krieger ohne Schwerter – Die Bewaffnung der Aestii in der römischen 

Kaiserzeit // Beiträge zu römischer und barbarischer Bewaffnung in den ersten nachchristlichen 

Jahrhunderten. Lublin–Marburg, 1994. S. 379–391. 

16 Asadauskas A. Baltische Waffen der römischen Kaiserzeit im Gräberfeld von Dauglaukis // 

Beiträge zu römischen und barbarischen Bewaffnung…, S. 393–403. 

17 Raddatz K. Die Wolka-See, ein Opferplatz der Römischen Kaiserzeit in Ostpreußen // Offa. 

Bd. 49/50. Neumünster, 1993. S. 127–187. 

18 Karczewski M. Chronologia grobów z bronià odkrytych na cmentarzysku kultury 

bogaczewskiej z okresu wplywów rzymskich I wædrówek ludów w Paprotkach Kolonii, 

stan. 1, w Krainie Wielkich Jezior Mazurskich // Archaeologia Lituana. T. 1. Vilnius, 

1999. P. 72–109. 

19 Kuncevièius A. Baltø karyba // Istorija. XLIX–L. Vilnius, 2001. P. 66–76. 

15

kuriuose taip pat yra duomenø apie ginkluotæ, gynybinius átvirtinimus, 

karybà 20 . 

Apþvelgus archeologinæ literatûrà matyti, kad iki ðiol daugiau 

dëmesio buvo skirta vakariniø baltø ginkluotei ir karybai. Tà 

nulëmë, matyt, didesnis iðtirtø paminklø skaièius vakariniø baltø gyventose 

þemëse. Tuo tarpu rytiniø baltø pagrindiniai archeologiniai 

paminklai yra piliakalniai, kuriuose ginklai aptinkami kur kas reèiau 

negu, pavyzdþiui, vakariniø baltø kapinynuose. 

5. Karybos bruoþai atskirose etnokultûrinëse srityse 

Archeologiniai duomenys mums leidþia kalbëti apie atskirø baltø 

genèiø ginkluotæ, gynybinius átvirtinimus, karybà senojo geleþies amþiaus 

laikotarpiu. Apþvalgà pradësime nuo vakariniø baltø srièiø. 

5.1. Prûsø ir galindø þemëse 

Prûsø ir galindø þemës buvo dabartinës Kaliningrado srities 

(Rusija) Sembos pusiasalyje ir Mozûrø eþerø regiono vakarinëje dalyje 

(Lenkija). 

Nekalbant plaèiau apie ðio regiono etnokultûrinæ raidà, galima 

pasakyti, kad senojo geleþies amþiaus kultûra buvo senesnës vakarø 

baltø pilkapiø kultûros tæsinys. Senojo geleþies amþiaus pagrindinë 

laidojimo paminklø forma – plokðtiniai kapinynai ir pilkapynai. 

Juose rasta nedegintø þmoniø kapø, degintiniø kapø urnose ir be jø. 

20 Gaerte W. Urgeschichte Ostpreußens. Königsberg, 1929; Moora H. Die Eisenzeit in Lettland 

bis etwa 500 n. Chr. II. Teil: Analyse. Tartu, 1938; Kulikauskas P., Kulikauskienë R., 

Tautavièius A. Lietuvos archeologijos bruoþai. Vilnius, 1961; Okulicz J. Pradzieje ziem pruskich 

od póýnego paleolitu do VII w. n. e. Wrocùaw i inni, 1973; Latvijas PSR arheologija. Riga, 

1974; Kulikauskas P. Uþnemunës piliakalniai I–XIII amþiuje. Vilnius, 1982; Michelbertas M. 

Senasis geleþies amþius Lietuvoje. Vilnius, 1986; Nowakowski W. Das Samland in der römischen 

Kaiserzeit und seine Verbindungen mit dem römischen Reich und der barbarischen Welt. 

Marburg–Warszawa, 1996; Nowakowski W. Die Funde der römischen Kaiserzeit und der 

Völkerwanderungszeit in Masuren. Berlin, 1998; Ðimënas V., Kulakovas V. Uþmirðtieji prûsai. 

Vilnius, 1999; Ãóðåâè÷ Ô. Ä. Èç èñòîðèè þãî-âîñòî÷íîé Ïðèáàëòèêè â I òûñÿ÷åëåòèè í. 

ý. (ïî ìàòåðèàëàì Êàëèíèíãðàäñêîé îáëàñòè) // Ìàòåðèàëû è èññëåäîâàíèÿ ïî 

àðõåîëîãèè ÑÑÑÐ. Âûï. 76. Ìîñêâà-Ëåíèíãðàä, 1960. Ñ. 328–451; Ìèòðîôàíîâ À. Ã. 

Æåëåçíûé âåê ñðåäíåé Áåëîðóññèè. Ìèíñê. 1978; Øàäûðî Â. È. Ðàííèé æåëåçíûé âåê 

Ñåâåðíîé Áåëîðóññèè. Ìèíñê, 1985; Ìåäâåäåâ À. Ì. Áåëîðóññêîå Ïîíåìàíüå â ðàííåì 

æåëåçíîì âåêå. Ìèíñê, 1996 ir kt. 

16

Ákapës gana gausios. Kapuose aptinkami darbo árankiai, ginklai, papuoðalai, 

kiti ávairûs buitiniai daiktai. 

FORTIFIKACIJA. Apie prûsø ir galindø þemiø átvirtintas 

gyvenvietes – piliakalnius, juose buvusius gynybinius árenginius turime 

dar labai maþai duomenø. Vienas daugiausiai tyrinëtø piliakalniø 

yra Graèiovka (buv. Craam), esantis Sembos pusiasalio ðiaurës vakarinëje 

dalyje 21 . Piliakalnis buvo árengtas nedidelio bevardþio upelio 

kante. Ið ðiaurës ir pietø pusës piliakalná supa daubos – taigi jis 

saugomas natûraliø gamtos kliûèiø. Piliakalnio aikðtelë griovio yra 

perskirta á dvi dalis. Rytinë aikðtelës dalis yra 20x45 m dydþio, apsupta 

iki 1 m aukðèio pylimo. Kai kuriose vietose pylimas siekë 2 m 

aukðèio, 10 m ploèio pagrinde. Kita aikðtelës dalis yra 40x50 m dydþio. 

Ðioje dalyje buvæ árengti net 3 lygiagretûs pylimai. Jø aukðtis – 

8, 4 ir 3 m. Tarp pylimø buvæs 1 m gylio ir 7 m ploèio griovys. Taigi 

turime net kelias gynybiniø árenginiø eiles – pylimus, griovius. Deja, 

kokiø nors antþeminiø gynybiniø átvirtinimø liekanø nebuvo aptikta. 

Tiesa, galbût ne visi minëti átvirtinimai jau buvo naudoti senajame 

geleþies amþiuje. Atrodo, daugiau naudota rytinë aikðtelës dalis. 

Senajame geleþies amþiuje buvo árengti ir Ruskoje (buv. Germau), 

Druþnoje (buv. Mednicken), Zaozerje (buv. Rödsmanhofen) 

piliakalniai, kuriuos gynë ne tik gamtinës sàlygos, bet ir þmogaus ranka 

padaryti átvirtinimai – pylimai. Prûsø ir galindø teritorijoje aptiktos 

ir atviros senojo geleþies amþiaus gyvenvietës: Kostrovas (buv. Bludau), 

Vyðemborkas prie Mrongovo ir kt. 

GINKLAI. Prûsø ir galindø þemës buvo ið baltø þemiø arèiausiai 

ðiauriniø Romos imperijos sienø, prie „Gintaro kelio“, pagrindinio 

prekybos kelio su Romos imperija. Matyt, todël ðiose þemëse 

aptikta ir romëniðkø ginklø. 

Pirmiausia tenka aptarti prûsø ir galindø puolamuosius ginklus. 

Sprendþiant pagal tyrinëtø kapinynø medþiagà, pagrindinis ginklas 

buvo ietis su geleþiniu antgaliu. Paprastai kapuose aptinkama po 

1 arba 2 ietigalius, ið ko galima spræsti, kad kariai ir buvo ginkluoti 

viena arba dviem ietimis. Tyrinëtojai ietis skirsto á dvi grupes. Vienos 

ietys su masyvesniais, ilgesniais ietigaliais bûdavo naudojamos artimoje 

kovoje. Ietys su lengvesniais antgaliais bûdavo svaidomos á prieðus. 

Prûsø ir galindø þemëse yra aptikti ávairiø tipø ietigaliai 22 . Dalis 

21 1950–1951 m. piliakalná tyrinëjo F. Gureviè. 

Ãóðåâè÷ Ô. Ä. Èç èñòîðèè þãî-âîñòî÷íîé Ïðèáàëòèêè… Ñ. 340–356. 

22 Gaerte W. Urgeschichte Ostpreußens. Abb. 147: k, 195: a, b, d, e, 196: a–d, f. 

17

ietigaliø turi rombo formos antgalius, kartais ietigaliai dar turi iðkilià 

briaunà per vidurá. Daugiau ietigaliø rasta senojo geleþies amþiaus 

antrosios pusës kapuose. Ið jø galima paminëti ietigalius su uþbarzdomis, 

kuriuos dauguma tyrinëtojø skiria svaidomosioms ietims. Galima 

paminëti ir ietigalius, kurie puoðti ávairiais raðtais (2 pav.). Galbût 

ietys su tokiais antgaliais – savotiðkas „paradinis“ ginklas, arba 

ornamentas galëjo turëti kokià nors maginæ reikðmæ. Reikia paþymëti, 

kad ðios srities ietigaliai turi analogijø Pðevorsko kultûroje, tolimesnëse 

europinio Barbaricumo srityse 23 . 

2 pav. Ornamentuoti ietigaliai ið prûsø ir galindø þemiø 

(pagal W. Gaerte) 

Pëstininkø ginklams skiriami kirviai. Beje, romëniðkuoju laikotarpiu 

dar sunku atskirti paprastus darbo kirvius ir kovos kirvius, 

nes tas pats árankis galëjo bûti naudojamas ir darbui, ir kovai. Prûsø 

ir galindø þemëse aptikti geleþiniai siauraaðmeniai pentiniai kirviai, 

gausu ámoviniø kirviø 24 . 

Pëstininkø ginklas taip pat yra kovos peilis ir durklas. Kovos 

peiliams paprastai skiriami peiliai, ilgesni negu 20–25 cm. Tokiø peiliø 

rasta ir prûsø, ir galindø þemëse 25 . Kovos peiliai, pagal V. Nova- 

23 Nowakowski W. Krieger ohne Schwerter. S. 382. 

24 Gaerte W. Urgeschichte Ostpreußens. Abb. 147: a, e, 195; c, 196: e; Nowakowski W. Das 

Samland… Taf. 5: 4, 8: 7,8; Nowakowski W. Krieger ohne Schwerter. S. 386–387. 

25 Nowakowski W. Krieger ohne Schwerter. S. 386–387. 

18

kovská, turëjo dalinai kompensuoti kalavijø trûkumà. Buv. Ilischken 

vietovëje, Semboje, rastas ir romëniðkasis durklas, datuojamas apie 

30–70 m. po Kr. Kape jis rastas su I a. pab. – II a. I pusës medþiaga26 . 

Kalavijus naudojo ir pëstininkai, ir raiteliai. Atkreipia dëmesá 

romëniðkojo kalavijo – gladius radinys Viekau kapinyno (dab. Chrustalnoje, 

Kaliningrado sr.) 34 kape27 , kur rasta ir raitelio aprangos 

daiktø. Kalavijas datuojamas II a. antràja puse – III a. pradþia. Prûsø 

ir galindø þemëse rasta taip pat geleþiniø vienaðmeniø apie 50–60 cm 

ilgio kalavijø, ilgesniø dviaðmeniø kalavijø28 . Dalis kalavijø buvo gaminta 

vietoje sekant romëniðkaisiais ginklais. 

Prûsø ir galindø kariai naudojo skydus, kuriø apþvalgà yra 

pateikæs V. La Baumas29 . Kapuose aptikta geleþiniø antskydþiø, skydø 

rankenø, pakraðèiø apkaustø fragmentø, kas leidþia atkurti skydø 

iðvaizdà (3 pav.). Skydai buvo gaminami ið medþio, keliø lenteliø, 

aptraukti oda. Priekinëje dalyje kniedëmis bûdavo tvirtinamas antskydis, 

uþpakalinëje dalyje buvo rankena. Skydø forma – staèiakampiai, 

keturkampiai suapvalintais kampais. Antskydþiø formos ávairios 

– pusrutulio, kûgio formos virðûne ir kt. Reikia paþymëti, kad 

tokia antskydþiø forma buvo plaèiai naudojama europiniame Barbaricume 

ávairiø genèiø. Pvz., pusrutulio formos antskydþiø aptikta didþiulëje 

Centrinës ir Ðiaurës Europos teritorijoje – Vokietijoje, Lenkijoje, 

Danijoje, Ðvedijoje, Norvegijoje, Suomijoje30 . Atkreipia dëmesá, 

kad prûsø ir galindø þemëse yra aptikta ir þalvariniø antskydþiø 

(buv. Elchdorf vietovë Semboje ir Macharen vietovë Mozûruose) 

31 . Abu antskydþiai yra pusrutulio formos, puoðti koncentriniais 

ratais (4 pav.). Tokie antskydþiai buvo þinomi ir romënø provincijose, 

ir barbarø pasaulyje. Macharen (Machary) antskydis laikomas 

importu ið Romos imperijos. 

Prûsø teritorijoje jau nuo I–II amþiø ribos þinomi þirgø kapai, 

kuriuose rasta þirgo aprangos daiktø – þalvariu kaustytø kamanø 

liekanø, geleþiniø þàslø su grandimis ar skersinukais galuose. Vyrø 

kapuose daþni þalvariniai ir geleþiniai pentinai32 . Rasta pentinø plokð- 

26 Nowakowski W. Das Samland… S. 69, Taf. 92:1. 

27 Gaerte W. Urgeschichte Ostpreußens. Abb. 159: e; Nowakowski W. Krieger ohne Schwerter. 

S. 384; Nowakowski W. Das Samland… Taf. 50. 

28 Nowakowski W. Krieger ohne Schwerter. Abb. 2. 

29 La Baume W. Der altpreussische Schild. S. 5–12. 

30 Schultze E. Die halbkugeligen germanischen Schildbuckel der jüngeren römischen Kaiserzeit 

// Beiträge zu römischer und barbarischer Bewaffnung… S. 357–367, Abb. 1–3; ir kt. 

31 La Baume W. Der altpreußisches Schild. Abb. 5 u. 6. 

32 Gaerte W. Urgeschichte Ostpreußens. Abb. 147: f, g, h, i, j, l, 199. 

19

3 pav. Skydø ið prûsø ir galindø þemiø rekonstrukciniai pieðiniai 

(pagal W. La Baume) 

4 pav. Þalvariniai antskydþiai: a – ið buv. Eichdorf vietovës (Semba); b - ið 

buv. Macharen vietovës (dab. Machary, Varmijos-Mozûrijos vaivadija, 

Lenkija). Pagal W. La Baume 

20

èiu pagrindu, pentinø lenktu lankeliu, besibaigianèiu buoþeliø pavidalo 

pastorinimais ir kt. Dauguma pentinø formø gerai þinoma likusiame 

europiniame Barbaricume. Taigi galima kalbëti apie raitus karius. Kai 

kurie raiteliø kapai pasiþymi gausiomis ákapëmis. Ið kariø aprangos 

daiktø galima paminëti odinius dirþus su ávairiomis aþûrinëmis sagtimis, 

dirþus iðtisai puoðtus þalvariniais apkalais 33 . Prie dirþø ávairiais 

bûdais galëjo bûti tvirtinami kovos peiliai, durklai, kalavijai. 

Trumpai apibûdinant prûsø ir galindø teritorijà, galima pasakyti, 

kad bûta kariø pëstininkø ir raiteliø. Pëstininkø ginklai – ietys, 

kirviai, kovos peiliai ar durklai, kalavijai, skydai, raiteliø – kalavijai, 

skydai. Trûksta duomenø apie lanko ir strëliø naudojimà. Dalis ginklø 

– romëniðkieji, didesnioji dalis – tarpregioniniø formø, gerai þinomø 

visame europiniame Barbaricume. 

5.2. Jotvingiø ir sûduviø þemëse 

Dël jotvingiø ir sûduviø þemiø ribø archeologinëje literatûroje 

nëra vieningos nuomonës. Jotvingiams ir sûduviams daugiausia skiriami 

paminklai tarp Nemuno vidurupio ir Mozûrø Didþiøjø eþerø. 

Laidojimo paminklus sudaro pilkapiai su akmenø ir þemiø sampilais 

ir griautiniais kapais, apdëti akmenimis plokðtiniai griautiniai 

kapai, plokðtiniai kapinynai su degintiniais kapais. 

FORTIFIKACIJA. Jotvingiø ir sûduviø þemëse tyrinëta keletas 

piliakalniø, daugiausia ðiaurinëje teritorijos dalyje. Tai Kumelioniø 

piliakalnis, Marijampolës raj., Paveisininkø piliakalnis, Lazdijø 

raj. 34 Paveisininkø piliakalnis árengtas Veisiejo eþero krante, didelëje 

staèiais ðlaitais kalvoje, taigi já saugojo gamtos kliûtys. Aikðtelës 

dydis – 25x30 m. Jà ið visø pusiø supo pylimas, kuris yra iki 4 m 

aukðèio ir 3–4 m ploèio. 

Kumelioniø piliakalnis árengtas Ðeðupës kranto kalvoje, ties 

santaka su Uosupëliu. Nuo vakarø pusës piliakalná gynë apie 35 m 

ilgio, 6 m ploèio ir apie 1,5–2 m gylio griovys, apie 3 m aukðèio (nuo 

aikðtelës) pylimas. 

Taigi átvirtintas gyvenvietes – piliakalnius saugojo ir gamtos 

kliûtys, ir þmogaus ranka padaryti átvirtinimai. Ðie átvirtinimai dar 

33 Madyda-Legutko R. Metalowe czæúci pasów na obszarze kultury zachodniobaltyjskiej w 

okresie wplywów rzymskich // Wiadomoúci archeologiczne. XLVIII, zesz. 1. Warszawa, 1983. 

S. 21–36. 

34 Kulikauskas P. Uþnemunës piliakalniai. P. 22–23. 

21

nëra dideli. Kumelioniø pylimo virðuje stovëjo kaþkokia medinë gynybinë 

uþtvara, kurios degësiø buvo aptikta tyrinëjimø metu. Panaðios 

uþtvaros liekanos aptiktos Norkûnø piliakalnyje prie Mikasos, 

Marijampolës raj. Uþtvara ten stovëjo ant 1,5–2,5 m aukðèio pylimëlio. 

Iðorëje buvæs iðkastas griovys. Taigi ðiaurinëse jotvingiø ir sûduviø 

srityse buvo naudojama tokia átvirtinimø sistema – neaukðtas pylimas, 

ant jo medinë uþtvara, uþ pylimo iðorëje – griovys. 

GINKLAI. Jotvingiø ir sûduviø þemëse apie kariø ginkluotæ 

taip pat daugiausia pasako tyrinëti laidojimo paminklai. Daugiau duomenø 

turime ið senojo geleþies amþiaus II pusës, t. y. ið III–IV a. 

Netenka abejoti, kad ir èia pagrindinis pëstininkø ginklas buvo ietis 

su geleþiniu antgaliu. Kapuose prie mirusiøjø griauèiø arba degintiniuose 

kapuose daþniausiai randama tik po vienà ietigalá. Ietigaliai 

yra ávairaus ilgio plunksnomis, daþnai turintys iðkilià briaunà per vidurá, 

yra ietigaliø su uþbarzdomis. Jotvingiø ir sûduviø ietigaliai turi 

analogijø ne tik kitø baltø þemëse, bet ir plaèiau paplitæ europiniame 

Barbaricume. 

Kirviø formos jotvingiø ir sûduviø þemëse labai artimos prûsø 

ir galindø teritorijai. Tai siauraaðmeniai pentiniai kirviai, ámoviniai 

kirviai. Kapuose aptinkami ir ilgesni peiliai, kuriuos galima laikyti 

kovos peiliais. 

Jotvingiø ir sûduviø þemëse galima kalbëti dar apie vienà ginklà 

– lankà ir strëles. Geleþiniai ámoviniai strëliø antgaliai lapo formos 

plunksna yra rasti Ðvajcarijos pilkapyje Nr. 15 (Palenkës vaivadija, 

Lenkija), berniuko kape Nr. 2 35 . 

Atkreipia dëmesá jotvingiø ir sûduviø þemëse rasti ilgi spatha 

tipo geleþiniai kalavijai. Tokiø kalavijø, skirtø kautis ir pëstininkams, 

ir raiteliams, geleþtës ilgis siekdavo 80 cm. Tai vieni labiausiai paplitusiø 

romëniðkø ginklø. Du kalavijai rasti minëtame Ðvajcarijos pilkapyne. 

Vienas jø rastas labai turtingame 2-ojo pilkapio ,,kunigaikðtiðkame“ 

kape, kuriame, be kalavijo, dar buvo 2 ietigaliai, antskydis, 

kirvis, þàslai, kamanø liekanos, ávairûs papuoðalai 36 . Taigi turime kilmingo 

kario raitelio ginklø kompleksà (5 pav.). Kalavijas buvo aptiktas 

prie kairiojo mirusiojo ðono. Matyt, taip jie bûdavo neðiojami. 

Sprendþiant pagal kapo apraðymà, kalavijas buvo neðiotas medinëse, 

35 Antoniewicz J., Kaczyñski M., Okulicz J. Wyniki badañ, przeprowadzonych w 1956 roku na 

cmentarzysku kurhanowym w miejsc. Szwajcaria, pow. Suwaùki // Wiadomosci archeologiczne. 

T. XXV, zesz. 1–2. Warszawa, 1958. S. 35, Tabl. XII: 8. 

36 Antoniewicz J., Kaczyñski M., Okulicz J. Wynyki badañ…, s. 23–31, Tabl. I–IX. 

22

oda aptrauktose makðtyse. Kalavijo ilgis – 85 cm, rankenos ilgis – 12 

cm. Tyrinëtojai kapà datavo IV a. antràja puse, nors pastaraisiais metais 

kapo medþiaga datuojama ankstyvesniu laikotarpiu – III a. 37 

5 pav. Ðvajcarijos pilkapyno pilkapyje Nr. 2 (Palenkës vaivadija, Lenkija), 

vyro kape rastos geleþinës ákapës: 

1 – kalavijas, 2 – skydo umbas, 3 – þirklës, 4 – peilis, 5 – kirvukas, 6 ir 7 – 

ietigaliai, 8 – þàslai, 9 ir 10 – dirþø sagtys, 11 ir 12 – pentinai. Pagal J. Antonievièiø 

37 Nowakowski W. Krieger ohne Schwerter…S. 385. 

23

Antrasis kalavijas rastas 25-ajame pilkapyje, taip pat gana turtingame 

IV a. vyro kape, kuriame kartu su kariu buvo palaidotas ir jo 

þirgas 38 . Kalavijas turi vadinamojo Damasko plieno elementø ir laikomas 

importuotu ið Romos imperijos provincijø. Ir ðis kalavijas buvo 

neðiojamas medinëse makðtyse, sutvirtintose geleþiniais þiedais. 

Kalavijo ilgis – 94 cm, rankenos ilgis – 11,5 cm. 

Ilgøjø kalavijø tipui priklauso ir Lietuvos Uþnemunëje, Krikðtonyse, 

Lazdijø raj. surastas kalavijas V a. pirmosios pusës kape 39 . 

Kalavijo ilgis – apie 1 m. Jis taip pat buvo neðiotas medinëse makðtyse. 

Nors kalavijas rastas vëlyvesniame kape, jis galëjo á jotvingiø teritorijà 

patekti dar romëniðkojo laikotarpio pabaigoje. 

Jotvingiai ir sûduviai taip pat naudojo medinius skydus su geleþiniais 

antskydþiais. Rasta antskydþiø pusrutulio ir kûgio formos 

virðûnëmis, kurie, kaip minëjome, þinomi gana plaèioje Europos teritorijoje. 

Ið kario aprangos daiktø galima paminëti odinius dirþus su 

metalinëmis sagtimis ir apkalais, dirþus – perpetes 40 . 

Jau minëjome þirgø kapus, þirgø aprangos daiktus – kamanø 

liekanas, þàslus. Raiteliø aprangai priklauso rasti geleþiniai ir þalvariniai 

pentinai lenktu lankeliu ir buoþeliø formos pastorinimais galuose. 

Taigi jotvingiø ir sûduviø teritorijoje taip pat bûta pësèiøjø 

kariø ir raiteliø. Pëstininkø ginklai – ietys, kirviai, kovos peiliai, kalavijai, 

skydai, raiteliø – kalavijai, skydai, galbût ietys ir kirviai. Ðiuo 

metu sunku atsakyti á klausimà, kurie kariai naudojo lankus ir strëles. 

Kaip matëme, ir ðiame regione naudoti romëniðkieji ginklai, europinio 

Barbaricumo ginklai. 

5.3. Nadruviø ir skalviø þemëse 

Skalviø genèiø teritorija buvo Nemuno þemupyje, abiejose 

Nemuno pusëse, daugiausia Jûros ir Nemuno santakos rajone (dab. 

Ðilutës raj. pietinë dalis, Tauragës raj. vakarinë dalis, dab. Sovetsko 

apylinkës (Kaliningrado sr., Rusija). Nadruviai gyveno Priegliaus vi- 

38 Antoniewicz J. Badania kurhanów z okresu rzymskiego dokonane w 1957 r. w miejscowoúci 

Szwajcaria pow. Suwaùki // Wiadomoúci archeologiczne. T. XXVII, zesz. 1. Warszawa, 1961. S. 

8–10, ryc. 7–8, Tabl. V. 

39 Kulikauskas P. Naujas archeologinis paminklas Uþnemunëje (V–VII amþiø jotvingiø senkapis 

Krikðtonyse, Lazdijø raj.) // MADA. 1(6). Vilnius, 1959. P. 76, 5 pav. 

40 Vienos perpetës apkalas rastas Ðvajcarijos 24 pilkapyje, kuriame buvo degintinis moters kapas. 

Pilkapis buvo apiplëðtas dar senovëje, todël, galimas daiktas, kad pilkapyje buvo ir vyro kapas, 

kuriam galbût ir priklausë perpetë. Antoniewicz J. Badania kurhanow…, s. 8, Tabl. IV: 8 

24

durupio ir aukðtupio baseine, Ásruèio apylinkëse (dab. Èerniachovskas), 

greièiausiai ir vakarinëje Lietuvos Uþnemunës dalyje. 

Skalviø laidojimo paminklai – plokðtiniai kapinynai su griautiniais 

kapais, gausiomis ákapëmis, nadruviø – plokðtiniai kapinynai 

su degintiniais kapais urnose ir be jø. 

FORTIFIKACIJA. Nadruviø ir skalviø þemëse beveik nëra 

tyrinëtø átvirtintø gyvenvieèiø. Greièiausiai nadruviø gyventai teritorijai 

tenka skirti Kunigiðkiø-Pajevonio piliakalná, Vilkaviðkio raj., nors, 

kaip minëta, dël Lietuvos Uþnemunës archeologiniø paminklø etninës 

priklausomybës tebevyksta ginèai. 

Ðis piliakalnis tarp kitø baltø genèiø piliakalniø iðsiskiria savo 

dydþiu ir galingais átvirtinimais 41 . Piliakalnio aikðtelë yra 150 m ilgio 

ir 100 m ploèio, ið visø pusiø apjuosta pylimu. Pylimas buvo árengtas 

per 3 kartus. Jo statybai naudota þemë, akmenys ir medþiai. Pirminis 

pylimas pietryèiø pusëje buvo apie 3 m aukðèio. Jo pietryèiø papëdëje 

aptiktas griovys ir medinës gynybinës sienos likuèiai. Griovio gylis 

– 1,3 m, plotis virðuje – 1,4 m. Jo viduryje aptikta sukaltø berþiniø 

ràstø, horizontaliai dëta taip pat ir plonesniø ràstø, sudaranèiø gynybinæ 

sienà. Aikðtelës vakarø pusëje ið þemiø supiltas pirminis pylimas 

buvo 1–1,05 m aukðèio. Ðiuos átvirtinimus tenka skirti senajam 

geleþies amþiui. Taigi Kunigiðkiø-Pajevonio piliakalnyje jau naudota 

sudëtingesnë átvirtinimø sistema – pylimai, griovys su jo viduje pastatyta 

medine gynybine siena. 

GINKLAI. Nadruviø ir skalviø paminklai, lyginant su kita 

baltø teritorija, dar nedaug tyrinëti. Daugiau duomenø apie ginkluotæ 

turime ið skalviø teritorijos, kur Lietuvoje pastaraisiais metais tyrinëti 

Ðaukënø ir Dauglaukio kapinynai, Tauragës raj. 

Skalviø kariai bûdavo ginkluoti 1 arba 2 ietimis su geleþiniais 

antgaliais. Antgaliai buvo rombiniai, lauro lapo ar karklo lapo formos. 

Ir ðioje srityje rasti ietigaliai turi iðkilià briaunà per vidurá. Dauglaukio 

kapinyne rastø ietigaliø ilgis yra nuo 15 iki 28,4 cm. Pasisekë 

nustatyti ir ieèiø kotø ilgá, kuris buvo tarp 150 ir 180 cm 42 . Kiti pëstininkø 

ginklai – kirviai (rasti tik ámoviniai) ir kovos peiliai. Sprendþiant 

pagal Dauglaukio kapinyno radinius, kovos peiliø ilgis buvo 

nuo 18 iki 24,5 cm. 

41 Kulikauskas P. Uþnemunës piliakalniai. P. 24-25, 34-36. 

42 Asadauskas A. Waffen der römischen Kaiserzeit…, S. 397. 

25

Kariai ir ðioje teritorijoje turëdavo medinius skydus, kuriø 

priekinëje dalyje bûdavo geleþiniai, daugiausia kûgio formos virðûne 

antskydþiai 43 . Aptikta ir pusrutulio formos antskydþiø. Kariø aprangai 

priklausë odiniai dirþai su geleþinëmis ir þalvarinëmis sagtimis, 

odinës perpetës su þalvario apkalais. 

Ið nadruviø teritorijos þinomi þirgo aprangos daiktai – pasidabruotu 

þalvariu puoðtos kamanø liekanos. Jø rasta Althof-Instenburgo 

kapinyne (dab. Èerniachovskas, Kaliningrado sr.), þirgo kape 

44 . Þirgo kapas rastas ir Dauglaukio kapinyne 45 . 

Taigi ir nadruviø, ir skalviø þemëse galime kalbëti apie karius 

pëstininkus ir raitelius. Jø ginkluotëje taip pat galima rasti europiniam 

Barbaricumui bûdingø elementø. 

Nadruviø þemëse (Kunigiðkiø-Pajevonio piliakalnis) yra rasta 

ir geleþiniø ámoviniø bei átveriamøjø strëliø antgaliø 46 . 

5.4. Kapø su akmenø vainikais srityje 

Kapinynai su akmenø vainikais paplitæ Lietuvos pajûryje ir Minijos 

baseine, jø rasta ir kairiajame Jûros upës krante. Pietvakarinis Latvijos 

kampas sudaro ðiø kapinynø kultûrinës grupës periferinæ sritá. 

Kapinynø kultûrinë grupë kildinama ið vakarø baltø pilkapiø 

kultûros ir jos tæsinio – degintiniø kapø su akmenø vainikais. Senojo 

geleþies amþiaus kapuose mirusieji laidoti nedeginti, su gana gausiomis 

ákapëmis: darbo árankiais, ginklais, papuoðalais, ávairiais kitais 

buitiniais daiktais. Gausu papildomø ákapiø: moliniø puodeliø, berþo 

toðies dëþuèiø, Romos monetø. 

FORTIFIKACIJA. Ðioje srityje turime keletà tyrinëtø piliakalniø. 

Vienas jø – Kurmaièiø piliakalnis, Kretingos raj. 47 Piliakalnio 

aikðtelë yra beveik keturkampë, 60x25 m dydþio. Piliakalnis buvo 

43 Jovaiða E. Dauglaukio plokðtinis kapinynas // Nemuno delta. Tyrimai ir atradimai. Dauglaukis, 

1991. P. 15–16, pav. 13; Asadauskas A. Waffen der römischen Kaiserzeit…, S. 

398–400, Abb. 5,6. 

44 Grunert W. Nadrauer Grabungen // Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg. H. 22. 

Insterburg, 1939. Taf. VII. S. 38, Abb. 13 

45 Jovaiða E. Senojo geleþies amþiaus visuomenës struktûros atspindþiai baltø laidojimo paminkluose 

// Istorija. XXXV. Vilnius, 1997. P. 43. 

46 Kulikauskas P. Uþnemunës piliakalniai. P. 58, pav. 40: 3; Kazakevièius V. I tûkstantmeèio 

strëliø antgaliai…, P. 91–92. 

47 Merkevièius A. Kurmaièiø (Kretingos raj.) piliakalnis // Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje 

1978 ir 1979 metais. Vilnius. 1980. P. 20–22; Merkevièius A. Kurmaièiø piliakalnio tyrinëjimai 

// Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais. Vilnius,1982. P. 27–28. 

26

árengtas gamtos kliûèiø saugomoje vietoje – Akmenos ir Pilsupio santakoje. 

Ið pietø pusës piliakalnis nuo laukø buvo atskirtas pylimu ir 

grioviu. Tyrimø metu paaiðkëjo, kad pylimas buvo supiltas per vienà 

kartà. Jo statybai naudoti akmenys ir þemë. Pylimo plotis naudojimo 

metu buvo 5 m. Pylimo pagrindà sudarë molio su akmenimis apie 1 

m aukðèio sluoksnis, jo kraðtai buvo sutvirtinti ið stambiø akmenø 

sukrautomis apie 60–80 cm ploèio ir apie 1 m aukðèio akmenø sienelëmis. 

Todël pylimo kraðtai piliakalnio naudojimo metu buvo statmeni, 

pats pylimas panaðus á sienà. Tyrimø metu pylimas dar buvo 1,4– 

1,6 m aukðèio. Piliakalnis datuojamas I tûkst. prieð Kr. pabaiga – 

III–IV a. po Kr. Taigi èia buvo tokie átvirtinimai: pylimas – akmenø 

siena, uþ jo griovys. Tai taip pat vienas labiausiai átvirtintø senojo 

geleþies amþiaus piliakalniø. 

Senojo geleþies amþiaus átvirtinimø pëdsakø taip pat yra pastebëta 

Imbarës piliakalnyje, Kretingos raj., kur m. e. pradþioje buvo 

supiltas apie 1,5 m aukðèio, 5,5–6 m ploèio pagrinde pylimas 48 . Smëlinga 

pylimo þemë tvirtinta 15–20 cm storio iðilgai bei skersai klotais 

ràstais. Vidinëje pylimo pusëje pastebëti stulpinës konstrukcijos ilgojo 

pastato pëdsakai. Ðis pastatas kartu su pylimu sudarë bendrà 

gynybinæ konstrukcijà. 

Senajame geleþies amþiuje imtas naudoti Eketës piliakalnis, 

Klaipëdos raj., Impilties piliakalnis, Kretingos raj. Prie kai kuriø piliakalniø 

buvusios ir gyvenvietës. 

GINKLAI. Ðioje srityje, ypaè Lietuvos teritorijoje turime didelá 

tyrinëtø kapinynø skaièiø, todël ir duomenys apie ðios srities karius 

yra iðsamesni. Èia apie 70 procentø vyrø kapø buvo su ginklais. 

Netenka abejoti, kad ir ðiame regione pagrindinis pëstininkø 

ginklas buvo ietis su geleþiniu antgaliu. Kapuose daþniausiai randama 

po 1 ietigalá, gana daþnai po 2, retais atvejais net po 3 ietigalius. 

Ietigaliai áprastø formø – rombiniai su iðkilia briauna per vidurá, karklo 

ar lauro lapo pavidalo plunksnomis. Taigi galima teigti, kad kapø 

su akmenø vainikais srityje kariai buvo ginkluoti 1–3 ietimis. Èia aptikta 

ir ietigaliø su uþbarzdomis. 

Kitas pëstininkø ginklas – kovos peiliai, kurie nëra taip daþnai 

aptinkami kaip ietigaliai. Trûksta duomenø apie kalavijø naudojimà, 

nes ðioje srityje nerasta nei vieno geriau iðlikusio kalavijo. Tik 

Stragnø kapinyno, Klaipëdos raj., kape Nr. 13 rastos ariant dirvà 

48 Daugudis V. Seniausi mediniai pastatai ir árenginiai…, P. 66. 

27

suardyto vienaðmenio geleþinio kalavijo liekanos 49 . Ðis vyro kapas 

buvo gausus ákapiø – jame rasti 2 geleþiniai ietigaliai, ámovinis kirvis, 

2 geleþiniai pentinai, skiltuvas, galàstuvas, kai kurie papuoðalai. Ðalia 

mirusiojo buvo palaidotas ir þirgas. Þirgo kape aptikti geleþiniai þàslai. 

Taigi ir èia turime turtingo kario raitelio kapà. Pagal kape rastà 

romënø Aleksandro Severo (222–235 m.) monetà, ðá ginklø komplektà 

reikia datuoti III a. viduriu. 

Beje, þirgø kapø rasta ir daugiau. Jie þinomi ne tik Lietuvos, 

bet ir Latvijos pajûryje. Pvz., turtingo kario ir þirgo palaidojimas rastas 

Mazkatuþiø kapinyne, Liepojos raj., kuriame buvo aptikti net 4 

ietigaliai, siauraaðmenis kirvis, 2 pentinai ir kitos ákapës 50 . 

Þirgø kapuose rasta þàslø su grandimis ar skersinukais galuose, 

ávairiø kamanø apkalø, tarp jø sidabriniø, puoðtø emaliu þalvariniø. 

Ið raitelio aprangos reikia paminëti þalvarinius ir geleþinius 

pentinus. Tarp þalvariniø sutinkam plokðèiu pagrindu (Rûdaièiø II 

kapinynas, Kretingos raj.), lenktu lankeliu ir buoþelëmis, tarp geleþiniø 

– lenktu lankeliu ir buoþelëmis. Kartais kape randama tik po 1 

pentinà, kartais po 2. Taigi kariai raiteliai neðiojo arba vienà, arba du 

pentinus. 

Be abejo, tiek pëstininkø, tiek raiteliø ginklus ðioje srityje sudarë 

ir geleþiniai kirviai, tiek ámoviniai, tiek retai sutinkami siauraaðmeniai 

pentiniai. 

Minëtame Mazkatuþiø kapinyne yra aptiktos ir medinio skydo 

liekanos 51 . Jas sudarë 2–3 cm storio puvësiø liekanos, pagal kurias 

pasisekë nustatyti skydo formà ir matmenis. Skydas buvæs pailgas, 

virðutinis galas siauresnis, apatinis platesnis. Skydo aukðtis – apie 

1,45 m, vieno galo plotis – 22 cm, kito – 65 cm. Skydas buvo be 

antskydþio, greièiausiai tik aptrauktas oda. Taèiau geleþiniai antskydþiai 

gerai þinomi ið kitø paminklø. Tai ir pusrutulio formos antskydþiai, 

ir antskydþiai su kûgio formos virðûne. Kaip matome, ir ðioje 

baltø srityje buvo þinomos tarpregioninës ðiø ginklø formos. 

Visiðkai neturime duomenø apie lanko ir strëliø naudojimà. Galima 

paminëti, kad ðioje srityje kariai neðiojo odinius dirþus su metali- 

49 Varnas A. Stragnø plokðtinis kapinynas // Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 

metais. Vilnius, 1986. P. 82. 

50 Ðturms E. Die Ausgrabungen in Rutzau und Bauske // Ur–und Frühgeschichte als historische 

Wissenschaft. Festschrift zum 60. Geburstag von Ernst Wahle. Heidelberg, 1950. S. 66. 

51 Ðturms E. Die Ausgrabungen…, S. 66; Óðòàí Â. À. Äðåâíèå ùèòû…, ñ. 217, ðèñ. 1. 

28

nëmis dalimis, kad ðioje srityje senojo geleþies amþiaus pabaigoje pasirodë 

ir perpetës. 

Taigi kapinynø su akmenø vainikais srityje taip pat galima kalbëti 

apie karius pëstininkus, karius raitelius. Ir ðios srities baltø ginklams 

tam tikrà átakà darë platesnio europinio Barbaricumo ginklai. 

5.5. Centrinës Lietuvos plokðtiniø kapinynø srityje 

Ðios srities kapinynai daugiausia þinomi nedideliame plote – 

Nemuno deðiniajame krante, nuo Kauno rytuose iki Dubysos vakaruose. 

Pastaraisiais metais tyrinëjamas didþiulis ðios kultûrinës grupës 

kapinynas kairiajame Nemuno krante (Marvelë, Kauno m.). Ðiai 

grupei skiriami kai kurie paminklai dab. Panevëþio rajone (Upytë). 

FORTIFIKACIJA. Paþinti ðios srities gynybiniams átvirtinimams 

dar labai trûksta duomenø, nes ðioje teritorijoje esantys piliakalniai 

beveik netyrinëti. Tyrinëtuose piliakalniuose daþniausiai aptinkamas 

vëlyvesnio laikotapio kultûrinis sluoksnis arba labai suardytas 

senojo geleþies amþiaus sluoksnis. Tyrinëtame Verðvø piliakalnyje 

(Kauno m.) senojo geleþies amþiaus kultûrinio sluoksnio nerasta, 

nors yra ankstyvesnio ir vëlyvesnio sluoksnio horizontø. Galima 

pasakyti tik tiek, kad piliakalnis buvo árengtas gerai gamtiniø kliûèiø 

apsaugotoje vietoje, já ið trijø pusiø supa daubos. Nuo lauko pusës 

piliakalná saugojo jau þmogaus padaryti átvirtinimai – apie 4 m ploèio 

griovys ir 4–6 m aukðèio pylimas 52 . Kiti piliakalniai, aplink kuriuos 

yra senojo geleþies amþiaus laidojimo paminklø, dar netyrinëti (Marvelë, 

Kauno m., Seredþius, Jurbarko raj.). Galima spëti, kad ir ðiame 

Lietuvos regione fortifikacijos darbai buvo atliekami visà senojo geleþies 

amþiaus laikotarpá, suintensyvëjo laikotarpio pabaigoje. 

GINKLAI. Ið karto galima pasakyti, kad ðios srities gyventojai, 

dalies tyrinëtojø nuomone, – aukðtaièiø protëviai, ginkluotës atþvilgiu 

ðiek tiek skyrësi nuo kitø baltø genèiø. Ðioje srityje turime 

tyrinëtus didþiulius kapø skaièiumi kapinynus (Sargënai, Verðvai, Kauno 

m.), kuriuose rasta labai maþai ginklø. 1985 m. duomenimis, ið 

visø I–II a. vyrø kapø tik viename vyro kape buvo rastas ietigalis. 

Galbût ietigaliø trûkumà kompensavo kirviai, kuriø rasta net 80 procentø 

vyrø kapø. 

52 Daugudis V. Verðvø piliakalnio ir gyvenvietës tyrinëjimai // Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje 

1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988. P. 28–31. 

29

Ðiuos duomenis ðiek tiek pakoregavo Marvelës kapinyno tyrinëjimai. 

Tyrinëtojo Audriaus Astrausko duomenimis, tarp 150–300 

m. datuojamø vyrø kapø 33,33 procento sudaro kapai su ietigaliais 

37,63 procento – kapai su ámoviniais kirviais. Tarp 300–400 m. datuojamø 

kapø 43,75 procentus sudaro kapai su ietigaliais, 31,25 procento 

– kapai su kirviais 53 . Taigi matyti aiðkus dalykas – senojo geleþies 

amþiaus antrojoje pusëje – pabaigoje Centrinës Lietuvos gyventojai 

buvo labiau ginkluoti. 

Galima teigti, kad ir Centrinëje Lietuvoje pagrindiniu pëstininkø 

ginklu buvo ietis su geleþiniu antgaliu. Ir èia rasta ietigaliø lauro 

lapo pavidalo plunksna, rombine plunksna su iðkilia briauna per vidurá, 

karklo lapo pavidalo plnksna. Kitas pagrindinis ginklas – ámovinis 

kirvis. Naudoti taip pat ir kovos peiliai, nors jø aptikta labai maþai. 

Trûksta duomenø apie kalavijø, lanko ir strëliø naudojimà. 

Galima kalbëti apie skydø naudojimà. Minëtame Marvelës kapinyne 

yra rastas geleþinis antskydis kûgio formos virðûne. 

Sunkiau kalbëti apie karius raitelius. Centrinëje Lietuvoje neturime 

senojo geleþies amþiaus þirgø kapø. Labai retai randami þàslai 

ir pentinai. Taigi Centrinëje Lietuvoje pagal archeologinius duomenis 

galima plaèiau kalbëti tik apie pëstininkus, kuriø ginkluotë pagausëjo 

senojo geleþies amþiaus antrojoje pusëje. 

5.6. Ðiaurës Lietuvos ir Pietø Latvijos pilkapiø srityje 

Pilkapynø kultûrinë sritis uþima centrinæ Þemaitijos dalá, ðiaurinæ 

Lietuvà ir pietinæ Latvijà. Joje labai gausu laidojimo paminklø – 

pilkapiø su griautiniais kapais. Kapø ákapës gana gausios, tarp jø nemaþa 

ginklø. Ði kultûrinë sritis, kaip spëjama, buvo dar neiðsiskyrusiø 

þemaièiø, þemgaliø, sëliø ir latgaliø teritorija. 

FORTIFIKACIJA. Deja, ir ðioje srityje labai trûksta duomenø 

apie senojo geleþies amþiaus átvirtintas gyvenvietes – piliakalnius. 

Nors èia yra nemaþai piliakalniø, taèiau beveik visi netyrinëti, o tyrinëti 

paminklai davë labai maþai medþiagos fortifikacijai paþinti. 

Vienas ið tyrinëtø piliakalniø yra Vaitiekûnø piliakalnis Radviliðkio 

raj. 54 Piliakalnis árengtas Ðuðvës ir Vingrio upiø santakoje. Ið 

53 Astrauskas A. Marvelës bendruomenë (II a. pabaiga – V a.). Daktaro disertacija. Vilnius, 

1998. P. 111–119. 

54 Merkevièius A. Vaitiekûnø (Radviliðkio raj.) piliakalnio ir gyvenvietës tyrinëjimai 1977 

metais // Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. Vilnius, 1978. P. 115–118. 

30

gamtos kliûèiø neapsaugotos vietos buvo supiltas pylimas, kurio aukðtis 

ið aikðtelës pusës – 5 m. Uþ ðio pylimo buvo iðkastas ir griovys. 

Deja, senojo geleþies amþiaus sluoksnis buvo suardytas, jame rasta labai 

nedaug daiktø. Todël negalime teigti, kad tokio aukðèio pylimas jau 

buvo naudotas tuo laikotarpiu. Latvijos teritorijoje taip pat neturime 

tyrinëtø piliakalniø su ryðkesniu aptariamojo laikotarpio kultûriniu 

sluoksniu, kuriuos galëtume skirti pilkapiø kultûrinei srièiai 55 . Taigi 

ðios srities fortifikaciniai árenginiai yra ateities tyrinëjimø objektas. 

GINKLAI. Ir ðioje srityje ginklai geriausiai paþástami pagal 

iðtirtus kapus. Sprendþiant pagal juos, pëstininkø ginklus sudarë ietys 

su geleþiniais antgaliais, kirviai, skydai. Paprastai viename kape 

aptinkama po 1, reèiau po 2 ar 3 ietigalius. Taigi ðios srities kariai 

bûdavo ginkluoti viena arba keliomis ietimis. Ietigaliø tipai áprasti 

visoms vakariniø baltø gentims – rombine, karklo lapo aba lauro lapo 

plunksnomis. Rasta ietigaliø su uþbarzdomis. 

Kai kuriuose pilkapynuose labai daug kirviø. Pvz., Paragaudþio 

pilkapyne, Ðilalës raj., net 93 procentai vyrø buvo palaidoti su 

ámoviniais arba siauraaðmeniais pentiniais kirviais 56 . 

Ir ðioje srityje naudoti skydai su geleþiniais antskydþiais suploto 

pusrutulio formos virðûne. 

Trûksta duomenø apie kalavijø, lankø ir strëliø naudojimà. 

Galima kalbëti apie karius raitelius, nors tik nedaugelyje kapø 

aptikti geleþiniai þàslai su grandimis galuose, geleþiniai ar þalvariniai 

pentinai 57 . Ádomus radinys þinomas ið Paalksniø pilkapyno (Kelmës 

raj.) XXI pilkapio vyro kapo Nr. 2, kur rastas þalvarinis pentinas 

su iðlikusia virvute pririðti já prie apavo (6 pav.). Nors kapas apardytas, 

bet galima spræsti, kad jame III a. pradþioje buvo palaidotas 

turtingas karys raitelis. Kape rasti 2 geleþiniai ietigaliai, 2 þalvarinës 

antkaklës, 2 þalvariniai smeigtukai, 1 þalvarinë segë, net 4 þalvarinës 

apyrankës. Geleþiniai pentinai rasti suardytame IV a. vyro kape Maudþioruose 

(Kelmës raj.) 58 . Ðiame kape rastos ir þirgo kamanø liekanos, 

puoðtos pasidabruoto þalvario apkalais, pastebëti medino skydo 

ar balno pëdsakai, aptikti 2 geriamieji ragai su emaliu puoðtomis þalvarinëmis 

juostomis. Sprendþiant pagal minëtus radinius, raiteliai taip 

pat bûdavo ginkluoti ietimis, tikriausiai ir skydais. 

55 Latvijas PSR arheologija. P. 102. 

56 Michelbertas M. Paragaudþio pilkapynas. Vilnius, 1977. P. 14. 

57 Latvijas PSR arheologija. 31. tab.: 2, 3. 

58 Valatka V. Maudþiorø plokðtinis kapinynas (1964 ir 1966 m. tyrinëjimø duomenys) // 

Lietuvos archeolgija. T. 3. Vilnius, 1984. P. 8. 

31

6 pav. Þalvarinis pentinas ið Paalksniø (Kelmës raj.) pilkapyno pilkapio Nr. 

21, kapo Nr. 2 (I. Maciukaitës pieð.) 

Ðiaurës Lietuvos ir Pietø Latvijos pilkapynø srities kariø aprangoje 

naudoti odiniai dirþai su metalinëmis sagtimis ir apkalais. 

Apibendrinant ðios srities ginkluotæ, galima pasakyti, kad èia aptikti 

ietigaliø, antskydþiø, pentinø tipai yra bendrabaltiðkø ar net bendraeuropiniø 

formø. 

5.7. Brûkðniuotosios keramikos kultûros srityje 

Brûkðniuotosios keramikos kultûros arealas apëmë gana didelæ 

teritorijà dabartinës Rytø Lietuvos, Centrinës ir Ðiaurës vakarø 

Baltarusijos ir bei Pietryèiø Latvijos ribose. Lietuvoje ðios kultûros 

riba ëjo Ðventosios vidurupiu ir þemupiu, Neries þemupiu, uþëmë 

dalá Uþnemunës teritorijos. 

Brûkðniuotosios keramikos kultûros, susiformavusios ir gyvavusios 

bronzos ir ankstyvajame geleþies amþiuje, vëlyvasis etapas 

patenka á senojo geleþies amþiaus ribas. Kultûros raidoje skirtingø 

autoriø iðskiriami keli pagrindiniai periodai: du – ankstyvasis ( I 

tûkstm. pr. Kr.) ir vëlyvasis ( I tûkstm. pirmoji pusë) 59 , arba keturi – 

pirmasis (II tûkstm. pr. Kr. pabaiga – I tûkstm. pr. Kr. vidurys), 

antrasis (I tûkstm. pr. Kr. vidurys – II a. pr. Kr.), treèiasis (II – I a. 

pr. Kr.) ir ketvirtasis (I a. pr. Kr./Kristaus gimimas – V a. vid.) 60 . Kultûros 

sunykimo riba atskirose arealo dalyse svyruoja nuo II iki V a. Taigi 

senojo geleþies amþiaus laikotarpiui teko sudëtingas ateiviø gyvento- 

59 Lietuviø etnogenezë. V., 1987. P.110. 

60 Ìåäâåäåâ À. Ì. Áåëàðóññêîå Ïîíåìàíüå… ñ. 61–62. 

32

jø skverbimosi á brûkðniuotosios keramikos kultûros arealà laikotarpis, 

kurá neabejotinai lydëjo tam tikros átampos tarp ateiviø ir vietiniø 

gyventojø, kariniø susidûrimø momentai. Baltarusiø archeologo 

A. Medvedevo nuomone, iðskirtini du gausia ginkluote ir þirgø aprangos 

detalëmis pasiþymintys brûkðniuotosios keramikos kultûros 

raidos etapai, sietini su nevietiniø etnosø pasirodymu. I a. kai kuriuose 

ðios kultûros piliakalniuose pasirodo vakarø baltø, taip pat 

Zarubincø kultûros radiniø. Tarp pastarajai kultûrai bûdingø radiniø 

ypaè daug ginklø. Manoma, kad tai gali liudyti tarp brûkðniuotosios 

keramikos kultûros atstovø ir ateiviø Zarubincø kultûros þmoniø 

vykusius karinius susidûrimus. Aiðkiausiai vëlyvosios Zarubincø 

kultûros þmoniø pasirodymas pastebimas Rosës upës (kairysis Nemuno 

intakas dabartinio Volkovysko apylinkëse) baseine. Manoma, 

jog Zarubincø kultûros þmonës atëjo èia ið Polesës Jaseldos upës 

(Pripetës intakas) baseinu. Spëjama, kad ateiviø pasirodymas nebuvo 

taikus, taèiau jie ásikûre minëtame regione, o laikui bëgant buvo 

asimiliuoti senøjø gyventojø 61 . 

Kur kas didesnis buvo kito etnoso pasirodymas brûkðniuotosios 

keramikos kultûros areale apie II a., kai ið pietvakariø per pietinæ 

Uþnemunæ, Nemuno ir Neries tarpupá link Dauguvos ëmë skverbtis 

vakarø baltø gentys, atneðusios grublëtosios ir gludintosios keramikos 

gamybos tradicijas. G. Zabielos nuomone, ðie reiðkiniai sietini 

su II a. paskutiniajame ketvirtyje ið Vyslos þemupio link Juodosios 

jûros prasidëjusia gotø ir gepidø genèiø migracija. Spëjama, jog ði 

tautø kraustymosi banga pastûmëjo ðiaurës rytø Lenkijoje gyvenusias 

vakarø baltø gentis skverbtis á dabartinës Lietuvos teritorijà 62 . 

Ateiviai atneðë ne tik naujas technologijas, bet ir mirusiøjø laidojimo 

pilkapiuose tradicijas. Dël ateiviø ir vietiniø gyventojø maiðymosi susiformavo 

Rytø Lietuvos pilkapiø kultûra, kurios pagrindu susiformavo 

lietuviø gentis. Vakarø baltø skverbimasis á brûkðniuotosios kultûros 

þemes ne visada buvo taikus – kai kuriuose ðios kultûros piliakalniuose, 

pavyzdþiui, Aukuro kalno piliakalnyje Kernavëje, Ðirvintø 

rajone, pastebimi gaisrø ir sugriovimø pëdsakai, skiriantys brûkðniuotosios 

keramikos kultûros kultûriná sluoksná nuo vëlyvesnio kultûrinio 

sluoksnio su grublëtàja keramika 63 . 

61 Ten pat. P. 63–64. 

62 Zabiela G. Lietuvos medinës pilys. V., 1995. P. 47–48. 

63 Ëóõòàíàñ À. Ê âîïðîñó îá èñ÷åçíîâåíèè êóëüòóðû øòðèõîâàííîé êåðàìèêè â 

áàññåéíå Íåðèñ (ãîðîäèùà è ñåëèùà â Êÿðíàâå) // Archaeologia Lituana. T. 2. V., 

2001. P. 22–28. 

33

Nuo III a. antrosios pusës – pabaigos brûkðniuotosios keramikos 

kultûros arealo rytinëje dalyje iðskiriamos naujos etninës sritys: 

rytinëje Lietuvos dalyje ir gretimuose Baltarusijos rajonuose – 

Rytø Lietuvos pilkapiø sritis, o pietinëje ðalies dalyje ir gretimuose 

Lenkijos bei Baltarusijos regionuose – akmenimis apkrautø kapø sritis, 

priskiriama jotvingiams. Ðios etnokultûrinës sritys gyvavo iki pat 

Lietuvos valstybës susidarymo. Laidojimo pilkapiuose paproèio plitimas 

sietinas su naujø gyventojø, atëjusiø ið pietvakariø ir atneðusiø 

grublëtosios keramikos gamybos bûdà, átaka ir su átaka, sklidusià á 

ðiaurës rytinæ Lietuvà ið Ðiaurës Lietuvos bei Pietø Latvijos pilkapiø 

etnokultûrinës srities. Rytø Lietuvos pilkapiai nuo pastarosios etnokultûrinës 

srities pilkapiø skiriasi ið esmës tuo, kad nedeginti mirusieji 

daþniausiai laidoti þemiau pagrindo iðkastose duobutëse. Pietryèiø 

Lietuvoje jau randama ir degintiniø kapø, taèiau mirusiøjø kremacijos 

paprotys Rytø Lietuvoje masiðkai iðplito viduriniajame geleþies 

amþiuje. 

Senojo geleþies amþiaus Rytø Lietuvos pilkapiuose vyrø kapuose 

tarp ákapiø aptinkama ir ginklø bei raitelio ir þirgo aprangos 

elementø. 

Rytinë brûkðniuotosios keramikos kultûros arealo dalis apie 

5 a. pateko á baltiðkos Tuðemlios-Bancerovo kultûros sritá. Spëjama, 

kad ir èia naujø gyventojø santykiai su autochtonais ne visada buvo 

taikûs, galëjo bûti ir kariniø susidûrimø 64 . 

Brûkðniuotosios keramikos kultûra daugeliu bruoþø buvo panaði 

á Dnepro-Dauguvos kultûrà. 

FORTIFIKACIJA. Brûkðniuotosios keramikos kultûros piliakalniø 

fortifikacija þengë panaðiu keliu, kaip ir kitose baltø kultûrose 

– senajame geleþies amþiuje piliakalniuose susiformavo visi pagrindiniai 

átvirtinimø tipai, fortifikacija pasiekia aukðèiausià lygá per 

visà kultûros raidos laikotarpá. Þinomos ir neátvirtintos ðios kultûros 

gyvenvietës, ir átvirtintos gyvenvietës piliakalniuose, taip pat piliakalniø 

ir gyvenvieèiø kompleksai. A. Medvedevas yra pastebëjæs ádomià 

tendencijà Baltarusijos teritorijoje tyrinëtuose paminkluose: tuo metu 

menkai apgyvendintoje ðiaurës rytinëje ðalies dalyje – Nemuno 

baseine Gardino, Mastø apylinkëse vyrauja neátvirtintos gyvenvietës, 

tuo tarpu kylant á Nemuno, Neries aukðtupá ir toliau á rytus bei pietus, 

ypaè Berezinos upës baseine, vis daugiau piliakalniø, o jø átvirti- 

64 Ìåäâåäåâ À. Ì. Áåëàðóññêîå Ïîíåìàíüå… ñ. 64. 

34

nimai tolydþio stiprëja. Ði tendencija siejama su ið pietryèiø sklidusia 

Zarubincø ir vëlesnës Kijevo kultûros gyventojø grësme 65 . 

I tûkstm. pr. Kr. þemiø átvirtinimai dar nebuvo statomi, apsiribota 

tik medinëmis gynybinëmis sienomis. Beje, tokiu bûdu átvirtintø 

piliakalniø be papildomø átvirtinimø bûta visà kultûros egzistavimo 

laikotarpá. Jei piliakalnis buvo pakankamai apsaugotas natûraliø 

gamtiniø kliûèiø, papildomø átvirtinimø nebuvo statoma. Nuo I 

tûkstm. pr. Kr. vidurio pradëta pilti pylimus ir kasti griovius. Nuo 

Kristaus gimimo brûkðniuotosios keramikos kultûros piliakalniø átvirtinimai 

statomi ypaè galingi, piliakalniai tapo gyvenvietëmis-tvirtovëmis. 

Piliakalniai skirstomi á du pagrindinius tipus – kalvinio ir krantinio 

tipo. Kaip ir Dnepro-Dauguvos kultûros areale, krantinio tipo 

piliakalniai, anksèiau nuo gretimos aukðtumos apsaugoti daþniausiai 

vienu nedideliu pylimu ir grioviu, dabar kartais sutvirtinami pylimais 

ir grioviais dviem, trim, o kartais ir daugiau eiliø. Kalvinio tipo piliakalniø 

ðlaitai prireikus stiprinami þiediniais, o piliakalniø papëdëse 

kartais dar ir pusmënulio formos pylimais. Piliakalnio aikðtelës pakraðèiu 

kaip ir anksèiau statomi ilgieji pastatai, kuriø iðorinë siena 

yra ir piliakalnio gynybinë siena, arba atskiri staèiakampio formos 

pastatai. Daþniausiai statiniai buvo iðdëstomi aikðtelës pakraðèiuose. 

Aukðtadvario, taip pat Dievukalnio, Mukukalnio (Latvijoje), Zbaravièiø 

(Baltarusijoje) pastatø sienos buvo dalimi gynybinës sienos 66 . 

Zbaravièiø piliakalnyje, datuojamame I–IV a., viena pastato siena 

rëmësi á pylimà 67 . Senajame geleþies amþiuje ðalia stulpinës konstrukcijos 

pastatø atsiranda rentininës konstrukcijos pastatai 68 . 

Kai kuriuose piliakalniuose (Kereliai, Brikuliø) senojo geleþies 

amþiaus sluoksniuose pastebimos seniausios spëjamø bokðtø liekanos 

69 . Kereliø piliakalnyje stovëjusio bokðto 70 rekonstrukcija (7 

pav.) yra pirmasis bandymas rekonstruoti tokio tipo statiná tyrinëjant 

baltø senojo geleþies amþiaus piliakalnius. Tokie bokðtai galëjo 

atlikti gynybinæ ir, kas veikiausiai dar svarbiau, stebëjimo funkcijà. 

65 Ten pat. P. 20. 

67 Ãðàóäîíèñ ß. Ñòðîèòåëüñòâî íà òåðèòîðèè êóëüòóðû øòðèõîâàííîé êåðàìèêè // 

Ïðîáëåìû ýòíîãåíåçà è ýòíè÷åñêîé èñòîðèè áàëòîâ. Âèëíþñ, 1985. C. 141. 

68 Ìiòðàôàíàó À. Ð. Çáàðàâè÷û // Aðõåàëîãiÿ i íóìiçìàòûêà Áåëàðóñi. Ýíöûêëàïåäûÿ. 

Ìiíñê, 1993. C. 271. 

69 ß. Ãðàóäîíèñ. Ñòðîèòåëüñòâî íà òåðèòîðèè….ñ. 138. 

70 Ten pat. P. 136; Grigalavièienë E. Þalvario ir ankstyvasis geleþies amþius Lietuvoje. V., 1995. 

P. 54–54. 

35

7 pav. Kereliø piliakalnio (Kupiðkio raj.) bokðto rekonstrukcija 

(pagal E. Grigalavièienæ) 

Labai reikðmingu fortifikacijos raidos brûkðniuotosios keramikos 

kultûros areale momentu yra erø sandûroje pastebima nauja 

átvirtintø gyvenvieèiø árengimo tendencija, kai ðios gyvenvietës pradedamos 

kurti ne tik piliakalniuose, kuriø árengimo vietos parinkimui 

anksèiau didþiulæ reikðmæ turëjo gamtinës apsaugos faktorius, 

bet ir natûraliai neapsaugotose vietose. Átvirtintos gyvenvietës kartais 

kuriamos lygioje vietoje, kurios vienas kraðtas prieina prie stataus 

upës skardþio, o ið kitø pusiø gyvenvietë apsaugoma grioviais ir 

pylimais bei mediniais átvirtinimais (Malyðki, Vileikos raj., Staraja 

Rudzica, Dzerþinskio raj., abu Baltarusijoje) 71 . Tai yra rimtas koky- 

71 Kereliø (Panevëþio aps. Kupiðkio raj.) piliakalnyje, kultûriniame pirmøjø amþiø po Kristaus 

sluoksnyje, aptikti keli apskrito plano statiniai laikomi negyvenamaisiais pastatais. Vienas 

toks statinys stovëjo piliakalnio aikðtelës viduryje. Iðlikæ stulpavieèiø ratai, kuriø maþesnájá, 3– 

3,5 m skersmens, supo didesnis 4,5–6 m skersmens ratas. Vidiná ratà sudarë dviguba kuolø 

eilë. Kuolai buvo sukalti po du 5–10 cm atstumu vienas nuo kito ir 15–20 cm atstumu tarp 

porø. Tarp abiejø ratø yra 50–70 cm tarpas. Pastato vidinio rato siena turëjo bûti iðpinta 

ðakomis, uþdara, iðorinë – atvira. Prieðprieðiais bûta keliø metrø ploèio tarpø – áëjimø á 

pastatà. Stogas galëjo bûti keturðlaitis, apskritais kampais (E. Grigalavièienë. Þalvario ir 

ankstyvasis geleþies amþius Lietuvoje. V., 1995. P. 53–54). 

Åãàðýé÷àíêà À. À. Êóëüòóðà øòðèõàâàíàé êåðàìèêè // Àðõåàëîãiÿ Áåëàðóñi. Ò.2. 

Ìiíñê, 1999. C. 120–121. 

36

inis þingsnis, rodantis, jog brûkðniuotosios keramikos kultûros þmonës 

pasiekë aukðtà fortifikacijos lygá, leidþiantá jiems bûti maþiau priklausomais 

nuo gamtos sàlygø ir kurtis gyventi bei ûkininkauti 

patogesnëse vietose. 

Á brûkðniuotosios keramikos kultûros arealà ásiverþæ vakarø 

baltai ir atneðæ grublëtosios keramikos gamybos tradicijà ásitvirtino 

didþiojoje arealo dalyje ir perëmë piliakalniø naudojimà, taèiau tai 

lëmë piliakalniø átvirtinimø regresà. G. Zabielos teigimu, didesnë dalis 

piliakalniø pradëjo panaðëti á aptvertas ir retokai uþstatytas vietas. 

Lyginant su anksèiau buvusiais átvirtinimais, tai buvo nemenkas þingsnis 

atgal 72 . Atëjus naujiems gyventojams, labai iðsiplëtë neátvirtintos 

gyvenvietës, o piliakalniai vis labiau ëmë atlikti slëptuviø funkcijà. 

GINKLAI. RAITELIØ APRANGOS DETALËS. I a. pr. 

Kr. brûkðniuotosios keramikos kultûros areale pasirodo pirmieji geleþiniai 

ginklai, jau I a. po Kr. pasidarë absoliuèiai vyraujanèiais. Èia, 

kaip ir kitose rytiniø baltø kultûrose, vyrauja tie patys pagrindiniai 

ginklai – ietys (8 pav.), svaidomosios ietys, ámoviniai ir pentiniai kirviai 

(9 ir 10 pav.), lankai ir strëlës. A. Medvedevas yra pastebëjæs, 

kad Nemuno aukðtupio archeologiniuose paminkluose randami ginklai 

turi analogijø kaimyninëse teritorijose: I–II a. – Zarubincø kultûros 

areale, o IV–V a. – Lietuvos ir Lenkijos teritorijose 73 . Tai sietina 

su skirtingomis etnokultûrinës átakos kryptimis atskirais vëlyvojo 

brûkðniuotosios keramikos kultûros etapo periodais. 

Iki ðiol brûkðniuotosios keramikos kultûros palaidojimø, datuojamø 

ankstyvuoju geleþies amþiumi, tirta labai nedaug ir ginklø 

juose nerasta. Ginklai ðiame areale pasirodo palaidojimuose pilkapiuose, 

datuojamuose III a. ir vëliau. Rytø Lietuvos pilkapiuose, priskiriamuose 

senajam geleþies amþiui, tarp ákapiø rasta ir ginklø: siauraaðmeniø 

pentiniø kirviø, ámoviniø ietigaliø (kapuose randama tik 

po 1 ietigalá), apsauginës ginkluotës liekanø – anskydþiø, raiteliø aprangos 

detaliø – pentinø. 

72 Zabiela G. Lietuvos medinës pilys. V., 1995. P. 46. 

73 Ìåäâåäåâ À. Ì. Áåëàðóññêîå Ïîíåìàíüå….. ñ. 31. 

37

8 pav. Geleþinis ámovinis ietigalis ið brûkðniuotosios keramikos kultûros 

arealo (Ozdiatièiø piliakalnis, Baltarusija). Pagal A. Mitrofanovà 

9 pav. Geleþinis pentinis kirvis ið 

brûkðniuotosios keramikos 

kultûros arealo (Malyðki 

piliakalnis, Baltarusija). 

Pagal A. Medvedevà 

38 

10 pav. Geleþinis ámovinis kirvis 

ið brûkðniuotosios keramikos 

kultûros arealo (Gorodiðèë 

piliakalnis, Baltarusija). 

Pagal A. Medvedevà

Ádomus Eitulioniø pilkapyne (Trakø rajone) rastas simbolinis 

kapas – kenotafas. Tokie kapai daþniausiai buvo árengiami toli nuo 

namø þuvusiems kariams, kuriø palaikø dël ávairiø prieþasèiø nepavykdavo 

pargabenti. Eitulioniø pilkapyno pilkapio Nr. 1 pagrinde 

kruopðèiai padarytoje 2,45x0,8x0,9 dydþio akmenø dëþëje rastos kario 

ákapës: geleþinis ámovinis ietigalis, geleþinis pentinas ir geleþinë 

sagtis, taèiau palaikø neaptikta 74 . 

Keletas raiteliø aprangos detaliø – pentinø rasta ir piliakalniuose: 

Sokiðkiø (Lietuva), Labenðèinës, Gorodiðèës (3 vnt.) (11 

pav.), Voronèios, Anoðkø (Baltarusijoje). Pagal V. Perchavkos tipologijà 

visi ðie pentinai yra V tipo ir datuojami III–V a. 75 

11 pav. Geleþiniai pentinai ið brûkðniuotosios keramikos kultûros arealo 

(a – ið Voronèios, b – ið Anoðkø, c – ið Gorodiðèës, visi Baltarusijos 

teritorijoje). Pagal A. Medvedevà 

Lietuvos teritorijoje esanèioje brûkðniuotosios keramikos kultûros 

arealo dalyje rasti ginklai tipologiðkai ir chronologiðkai aptarti 

V. Kazakevièiaus 76 . Baltarusijos teritorijoje aptiktà ginkluotæ yra apþvelgæ 

ðios ðalies archeologai 77 . Jø duomenys papildo, taèiau ið esmës 

nekeièia duomenø, sukauptø tyrinëjant lietuviðkàjà brûkðniuotosios 

keramikos kultûros arealo dalá. 

74 Bliujus A. Eitulioniø pilkapynas // Muziejai ir paminklai. 1983, Nr. 5. P. 31–40. 

75 Ìåäâåäåâ À. Ì. Áåëàðóññêîå Ïîíåìàíüå…… ñ. 31. 

76 Êàçàêÿâè÷þñ Â. Îðóæèå áàëòñêèõ ïëåìåí II–VIII âåêîâ íà òåðèòîðèè Ëèòâû. 

Âèëíþñ. 1988. 

77 Ìèòðîôàíîâ À. Ã. Æåëåçíûé âåê ñðåäíåé Áåëîðóññèè. Ìèíñê. 1978. C. 37–38; 

À. Ì. Ìåäâåäåâ. Áåëàðóñêîå Ïîíåìàíüå…, ñ. 30–32. 

39

5.8. Dnepro-Dauguvos kultûros srityje 

Dnepro-Dauguvos kultûros maksimalaus iðplitimo arealas apëmë 

visà dabartinës Rusijos Federacijos Smolensko sritá, ðiaurinæ 

Briansko ir vakarinæ Kalugos srities dalá, pietinius Pskovo ir Tverës 

srièiø pakraðèius, Baltarusijos Respublikos Mogiliovo srities ðiaurës 

rytinæ dalá ir beveik visà Vitebsko sritá. Ðiaurës vakaruose kultûros 

arealas siekë dabartinës Latvijos teritorijà. Vakariniame arealo pakraðtyje 

Dnepro-Dauguvos kultûros þmonës kontaktavo su etniðkai 

ir kultûriðkai labai artimais brûkðniuotosios kultûros þmonëmis. 

Dnepro-Dauguvos kultûra chronologiðkai skirstoma á tris etapus: 

ankstyvàjá (VIII–V a. pr. Kr.), vidurinájá (V–I a. pr. Kr.) ir vëlyvàjá 

(I – IV–V a.). Visais trimis laikotarpiais ðios kultûros þmonës 

gyveno átvirtintose gyvenvietëse – piliakalniuose. Dnepro-Dauguvos 

kultûra yra artima brûkðniuotosios keramikos kultûrai. 

Á senojo geleþies amþiaus chronologinius rëmus patenka vëlyvasis 

Dnepro-Dauguvos kultûros etapas, kuriame gana aukðtà lygá pasiekë 

piliakalniø fortifikacija, ëmë sparèiau plisti geleþiniai dirbiniai. 

Pagrindiniu verslu tapo lydyminë þemdirbystë, didelë buvo gyvulininkystës 

reikðmë, iðplito geleþies ir spalvotøjø metalø apdirbimas78 . 

Dnepro-Dauguvos kultûra laikoma neabejotinai baltiðka. Jos 

pagrindu I tûkstm. viduryje susiformavo Tuðemlios-Bancerovo kultûra 

– paskutinë baltiðkoji kultûra ðiame regione, egzistavusi daugmaþ 

iki VIII a. Ðios kultûros atstovus I tûkstm. pabaigoje palaipsniui 

asimiliavo ið pietø skverbæsi slavai. Manoma, kad dalis baltø ið Dauguvos 

vidurupio pasitraukusiø á vakarus, galëjo ásilieti á rytinëje Latvijoje 

susiformavusià latgaliø gentá79 . 

FORTIFIKACIJA. Manoma, kad Dnepro-Dauguvos kultûros 

þmonës gyveno iðimtinai átvirtintose gyvenvietëse piliakalniuose, 

kuriø ðiuo metu kultûros areale þinoma apie 250. Didelë jø dalis buvo 

naudojami senajame geleþies amþiuje. Dnepro-Dauguvos kultûros 

piliakalniø fortifikacijoje atsekami keli etapai. VIII–IV a. pr. Kr. dar 

nebuvo statomi þemiø átvirtinimai, apsiribota tik medinëmis gynybinëmis 

sienomis. Laikotarpyje nuo IV a. pr. Kr. iki Kristaus gimimo 

pradëta pilti pylimus ir kasti griovius80 . 

78 Øàäûðà Â. I. Äíåïðà-Äçâiíñêàÿ êóëüòóðà // Aðõåàëîãiÿ i íóìiçìàòûêà Áåëàðóñi. 

Ýíöûêëàïåäûÿ. Ìiíñê, 1993. C. 227. 

79 Øàäûðî Â. È. Äðåâíîñòè áàëòîâ Áåëàðóññêîãî Ïîäâèíüÿ // Ïðîáëåìû ýòíîãåíåçà 

è ýòíè÷åñêîé èñòîðèè áàëòîâ. Âèëíþñ, 1985. C. 130. 

80 Øìèäò Å. À. Ïëåìåíà âåðõîâüåâ Äíåïðà äî îáðàçîâàíèÿ Äðåâíåðóññêîãî 

ãîñóäàðñòâà. Äíåïðî–äâèíñêèå ïëåìåíà. Ìîñêâà, 1992. C. 13–17. 

40

Nuo Kristaus gimimo, baigiamajame Dnepro-Dauguvos kultûros 

etape, piliakalniø átvirtinimai statomi ypaè galingi. Piliakalniai 

tampa gyvenvietëmis-tvirtovëmis. Krantinio tipo piliakalniai, anksèiau 

nuo gretimos aukðtumos apsaugoti daþniausiai vienu nedideliu 

pylimu ir grioviu, dabar sutvirtinami pylimais ir grioviais dviem, trim, 

o kartais ir daugiau eiliø. Kalvinio tipo piliakalniø ðlaitai stiprinami 

þiediniais, o piliakalniø papëdëse kartais dar ir pusmënulio formos 

pylimais. Baltarusiø archeologas V. Ðadyra skiria du pagrindinius 

Dnepro-Dauguvos kultûros piliakalniø tipus ir kelis potipius: 

1-asis tipas – kalviniai piliakalniai. Ðio tipo A potipis – piliakalnio 

ðlaitai dirbtinai pastatyti, yra gamtiniø kliûèiø, taèiau nëra dirbtiniø 

átvirtinimø ið þemës; B potipis – aikðtelæ juosia vienas pylimas 

(Prudnikai, Sabaleuðèina); C potipis – su vienu arba keliais pylimais 

ir grioviais ðlaituose (Panizava); D potipis – su þiediniais ir papildomais 

pusmënulio formos pylimais (Barsukai 81 ). 1-ojo tipo piliakalniai 

sudaro 2/3 visø Dnepro-Dauguvos kultûros piliakalniø Ðiaurës 

Baltarusijoje. 

2-asis tipas – krantiniai piliakalniai. Ðio tipo 1-asis potipis – 

árengti iðkyðuliuose tarp dviejø beveik lygiagreèiai esanèiø griovø, kurios 

atskirai ásilieja á pagrindinæ griovà arba vandens telkiná; 2-asis 

potipis – árengti iðkyðuliuose dviejø griovø susiliejime. 2-ojo tipo piliakalniø 

ðlaitai, daþniausiai gerai natûraliai apsaugoti ið ðlaitø pusës. 

Nuo gretimos aukðtumos ðiuos piliakalnius saugo nuo vienos iki keliø 

pylimø ir grioviø eiliø. Kai kuriø piliakalniø ðlaitai taip pat buvo 

sustiprinami pylimais 82 . 

Taip pat þinomi keli piliakalniai, tipologiðkai nepatenkantys á 

minëtus du tipus. 

Sudëtingesnë buvo tik vidinio pylimo konstrukcija. Iðoriniai 

pylimai beveik visada árengiami tik ið grunto. Vidiniai pylimai ið aikðtelës 

pusës buvo sustiprinami masyviø stulpø ir tarp jø átvirtintø guls- 

81 Barsukø (Barsuki) piliakalnis (Baltarusijoje, Vitebsko sr. Verchnedvinsko raj.) yra tipiðkas 

galingai fortifikuoto Dnepro-Dauguvos kultûros piliakalnio, árengto kalvos virðûnëje, pavyzdys. 

Piliakalnio aikðtelës pakraðèiuose ið lengviausiai prieinamø pusiø buvo supilti nedideli 

pylimai. Piliakalnio ðlaituose árengti trys þiediniai, o papëdëje – dar du þiediniai pylimai 

(Øìèäò Å. À. Ïëåìåíà âåðõîâüåâ Äíåïðà… ñ. 20–22). 

82 Tipiðkas pavyzdys – Podubkø (Poddubki) piliakalnis (Baltarusijoje, Vitebsko sr. Miorø 

raj.). Nuo piliakalná juosianèio upelio pusës nuoþulniame ðlaite buvo iðkastas gynybinis griovys 

ir supiltas pylimas. Nuo gretimos aukðtumos piliakalná skyrë penki iki 2,5 m aukðèio pylimai 

ir keturi grioviai tarp jø (Øìèäò Å. À. Ïëåìåíà âåðõîâüåâ…, ñ. 18). 

41

èiø ràstø siena, kuri neleido pylimo þemëms slinkti á aikðtelës pakraðtá 

ir kartu galëjo bûti pylimo aikðtelëje stovëjusiø pastatø viena ið 

sienø. Tradiciniais pastatais buvo ilgieji pastatai iðilgai piliakalnio aikðtelës 

pakraðèio, suskirstyti á atskiras patalpas. Greta jø senajame geleþies 

amþiuje atsirado atskirai aikðtelës pakraðèiuose arba centrinëje 

dalyje stovinèiø vienos patalpos pastatø. 

Visà Dnepro-Dauguvos kultûros egzistavimo laikà taip pat buvo 

piliakalniø, neturëjusiø papildomø þemiø átvirtinimø, juosiamø tik 

mediniø gynybiniø sienø (Zagavalina, Garavyja, Dzevièkiai, Zamoða, 

Kublièiai). Ðie piliakalniai buvo árengti gamtos itin gerai apsaugotose 

vietose. 

Daugelyje Dnepro-Dauguvos kultûros piliakalniø pastebimi 

ávairialaikiø átvirtinimø pëdsakai, liudijantys ilgalaikæ ir nuoseklià fortifikacijos 

raidà nuo paprasèiausiø mediniø átvirtinimø iki pakankamai 

sudëtingø ið medþio ir þemiø árengtø gynybiniø sistemø 83 . 

Lokalinës piliakalniø grupës, iðsiskirianèios tam tikrais árengimo 

poþymiais, nëra iðskirtos, nors tyrinëtojai, remdamiesi ávairiais 

archeologiniø radiniø poþymiais, áþvelgia nemaþai Dauguvos ir Dnepro 

baseinuose gyvenusiø Dnepro-Dauguvos kultûros lokaliniø grupiø materialinës 

kultûros skirtumø. Daugiau piliakalniø yra raiþyto reljefo 

rajonuose. Kai kur piliakalniai iðsidëstæ grupëmis po 2–3. Pastebëta, 

kad gyventojai buvo linkæ vengti kurti gyvenvietes pakankamai atvirose 

vietose prie didþiøjø upiø (Dauguvos, Dnepro) ir mieliau rinkdavosi 

ðiø upiø intakø pakrantes netoli átekëjimo á didþiàsias upes 84 . 

GINKLAI. Geleþiniai ginklai (12 pav.) Dnepro-Dauguvos kultûros 

archeologiniuose paminkluose randami pakankamai retai. Daþnausiai 

tai yra vienetiniai ieèiø ir strëliø antgaliai. Burakovkos piliakalnio 

III–IV a. sluoksnyje rastas ámovinis ietigalis turi analogà Djakovo 

kultûros Troickojës piliakalnyje, datuojamame II–III a. 85 

Visi rasti svaidomøjø ieèiø ámoviniai antgaliai su uþbarzdomis 

yra analogiðkø formø, taèiau skiriasi matmenys. A. Mitrofanovo nuomone, 

ðie svaidomøjø ieèiø antgaliai yra artimi skitiðkiems III a. pr. 

Kr. antgaliams 86 . Taip pat rasta karklo lapo formos átveriamøjø ietigaliø 

be uþbarzdø 87 . 

83 Øàäûðà Â. I. Äíåïðà-Äçâiíñêàÿ êóëüòóðà…..c. 1180–181. 

84 Ten pat. P. 178. 

85 Ten pat. P. 190. 

86 Ìèòðîôàíîâ À. Ã. Æåëåçíûé âåê ñðåäíåé Áåëîðóññèè. Ìèíñê, 1978. C. 38. 

87 Øìèäò Å. À. Ïëåìåíà âåðõîâüåâ Äíåïðà äî îáðàçîâàíèÿ Äðåâíåðóññêîãî 

ãîñóäàðñòâà. Äíåïðî–äâèíñêèå ïëåìåíà. Ìîñêâà, 1992. C. 86. 

42

12 pav. Geleþiniai ginklai ið Dnepro-Dauguvos kultûros arealo: 

a – ámovinis kirvis (Trojanova Sloboda, Baltarusija), b – ámovinis ietigalis su 

uþbarzdomis (Samsoncai, Baltarusija), c – ámovinis ietigalis (Samsoncai, 

Baltarusija). Pagal E. Ðmidtà 

Dnepro-Dauguvos kultûros archeologiniuose paminkluose rasta 

keliolika geleþiniø pentiniø kirviø, kurie galëjo bûti naudojami ne 

tik ûkio darbams, bet ir kovai. 

Daþniau randami geleþiniai ámoviniai ir átveriamieji, daþniausiai 

lapo formos strëliø antgaliai. 

Dnepro-Dauguvos kultûros þmoniø ginkluotë kol kas paþástama 

labai menkai. Ið dalies tai sàlygoja ir ta aplinkybë, kad nëra tirta 

ðios kultûros laidojimo paminklø. Tikëtina, kad ginklai galëjo bûti vienu 

ið pagrindiniø ákapiø tipø. Taèiau iki ðiol netgi nëra þinoma, kokiø 

laidojimo paproèiø laikësi Dnepro-Dauguvos kultûros þmonës. 

43

5.9. Djakovo kultûros srityje 

Djakovo kultûros pietinë riba ëjo Okos upe, toliau á vakarus 

– Protvos upe ir Maskvos bei Vazuzos upiø vandenskyra. Vakaruose 

Djakovo kultûros arealas siekë Lovatës ir Dauguvos aukðtupius. Ðiaurinë 

riba ëjo dabartinës Tverës srities miðkais iki Volgos upës ðiaurës 

rytuose ir siekë dabartiná Kostromos miestà. Pavieniø Djakovo kultûros 

paminklø randama ir kairiajame Volgos krante dabartinëje Jaroslavlio 

srityje 88 . Tuo bûdu Djakovo kultûros arealas uþëmë beveik 

visà dabartinës Rusijos Federacijos Maskvos srities teritorijà, dalá 

dabartiniø Vladimiro, Ivanovo, Jaroslavlio, Kostromos srièiø, beveik 

visà Tverës sritá, vakaruose siekë pietinæ Pskovo ir ðiaurinæ Smolensko 

srities dalá. 

Djakovo kultûra chronologiðkai skirstoma á tris etapus, ið kuriø 

du pirmieji – senasis, vadinamasis skitiðkasis (VIII–III a. pr. Kr.), 

ir vidurinysis, vadinamasis sarmatiðkasis (III a. pr. Kr. – II a.), laikomi 

ðios kultûros ugrosuomiðkaisiai periodai. Ðiuo kultûros gyvavimo 

periodu pagrindiniai jos poþymiai buvo ugro-suomiø gentims bûdinga 

tekstilinë keramika, ið Kamos baseino ir skitø bei sarmatø genèiø 

teritorijø patekæ gana gausûs dirbiniai ið spalvotøjø metalø. Pagrindinis 

gyventojø verslas buvo gyvulininkystë, palaipsniui augo þemdirbystës 

reikðmë 89 . Vëlyvasis Djakovo kultûros periodas (II–VI a., kitais 

duomenimis – I a. pr. Kr. – III–V a.) laikomas baltiðkuoju – 

ugrosuomiðkuoju. Laikotarpiu apie Kristaus gimimà dël neaiðkiø, veikiausiai 

vidiniø prieþasèiø baltiðkos Dnepro-Dauguvos kultûros þmoniø 

grupës ëmë keltis á Djakovo kultûros arealà ir maiðytis su vietiniais 

gyventojais. Dar viena baltø intensyvaus skverbimosi banga pastebima 

III–V a. piliakalniø (ypaè Troickojes ir Ðèerbickojes) kultûriniuose 

sluoksniuose 90 . Baltø átaka ugro-suomiams buvo labai stipri, 

ypaè vakarinëje Djakovo kultûros arealo dalyje 91 . Atvykëliai ëmë dominuoti 

tarp vietiniø gyventojø. Pasikeitë vienas svarbiausiø etninës 

kultûros poþymiø – keramika. Ji prarado ankstesnæ tekstilinæ puoðybà 

ir pasidarë labiau profiliuota, kartais puoðiama nagø áspaudais, 

88 Ñìèðíîâ Ê. À. Äüÿêîâñêàÿ êóëüòóðà (Ìàòåðèàëüíàÿ êóëüòóðà ãîðîäèù 

ìåæäóðå÷üÿ Îêè è Âîëãè) // Äüÿêîâñêàÿ êóëüòóðà. Ì., 1974. C. 77; Ìàðòûíîâ À. 

È. Àðõåîëîãèÿ. Ì., 2000. C. 246–247. 

89 Ñìèðíîâ Ê. À. Äüÿêîâñêàÿ êóëüòóðà….. ñ. 76–79. 

90 Ñìèðíîâ Ê. À. Êåðàìèêà Äüÿêîâñêîé êóëüòóðû // Äüÿêîâñêàÿ êóëüòóðà. Ì., 

1974. C. 1970. 

91 Ìàðòûíîâ À. È. Àðõåîëîãèÿ, ñ. 248. 

44

gnaibymu. Tai darë jà artima Dnepro-Dauguvos kultûros keramikai. 

Papuoðalø kompleksus ëmë sudaryti ir baltiðki, ir ugrosuomiðki papuoðalai 

92 . Ryðiai su kitomis baltø kultûromis darësi vis glaudesni. 

Vieni ryðkiausiø ðiø ryðiø liudininkø – moliniai Djakovo tipo svareliai. 

Jø randama plaèioje teritorijoje nuo Maskvos apylinkiø rytuose 

iki Þemaitijos vakaruose 93 . Þemdirbystë tampa pagrindiniu verslu. 

III–IV a. Djakovo kultûros þmonës ima skverbtis á kai kurias Dnepro-Dauguvos 

kultûros sritis Okos ir Dnepro aukðtupiuose 94 . Tuo 

bûdu ávyko tarsi dvipusë plëtra – Dnepro-Dauguvos kultûros þmonës 

skverbësi á Djakovo kultûros teritorijà, o tam tikros grupës Djakovo 

kultûros þmoniø persikëlë á Dnepro-Dauguvos kultûros arealà. 

Djakovo kultûros likimas iki ðiol nëra galutinai aiðkus. Manoma, 

kad dalis gyventojø ásiliejo á vëlyvesnæ baltiðkàjà (kai kuriø archeologø 

manymu, á miðriàjà – baltiðkai slaviðkà) Moðèino kultûrà 95 . 

FORTIFIKACIJA. Djakovo kultûros þmonës statë aukðto lygio 

(turint omenyje to meto technologines galimybes) gynybinius átvirtinimus. 

Ankstyviausi gynybiniai átvirtinimai atsiranda VII–VI a. pr. 

Kr. Tuo metu árengiami piliakalniai, kuriø aikðtelës juosiamos iðtisiniu 

pastatu su vartais, kurio iðorinë siena yra piliakalnio gynybinë 

siena. Pagrindiniai pastatø tipai, be þiediniø ilgøjø pastatø piliakalniuose, 

yra rentininiai antþeminiai pastatai ir apvalios þeminës. Laikotarpiu 

apie Kristaus gimimà daugelis piliakalniø yra pertvarkomi – 

pleèiamos piliakalniø aikðtelës, pilami pylimai, kasami grioviai. Djakovo 

kultûrai bûdinga tai, kad pylimai daþniausiai sudaro du arba 

tris þiedus. Ðie pertvarkymai leido paversti piliakalnius stipriomis to 

meto tvirtovëmis. Pagrindiniu to meto statiniu tampa rentininiai antþeminiai 

pastatai. Manoma, kad masinë piliakalniø átvirtinimø rekonstrukcija 

susijusi pirmiausia su vidinëmis prieþastimis (bendruomeniø 

gausëjimu, didesniø turtø (visø pirma gausiø gyvuliø bandø) sukaupimu, 

dël to kylanèiais tarpbendruomeniniais konfliktais) 96 , taèiau 

labai reikðmingas ir iðorinës grësmës, kaip fortifikacijos tobulinimo 

katalizatoriaus, faktorius. Piliakalniø rekonstrukcijos laikotarpis sutampa 

su masinio baltø skverbimosi á ugro-suomiø teritorijà Okos 

upës baseine pradþia. Neabejotina, kad ðis procesas toli graþu ne visada 

buvo taikus. 

92 Øìèäò Å. Ïëåìåíà âåðõîâüåâ Äíåïðà…. ñ. 140–142. 

93 Lietuviø etnogenezë. V., 1987. P. 112–113. 

94 Øìèäò Å. Ïëåìåíà âåðõîâüåâ Äíåïðà…. ñ. 140. 

95 Lietuviø etnogenezë. V., 1987. P. 113, 144–145. 

96 Ñìèðíîâ Ê. À. Äüÿêîâñêàÿ êóëüòóðà …. ñ. 10, 17. 

45

Klasikiniu antrojo Djakovo kultûros periodo piliakalnio pavyzdþiu 

laikytinas Michailovskojes piliakalnis. Jo tyrinëtojai kelia ádomias 

piliakalnio gynybos taktikos versijas, todël ðá piliakalná aptarsime plaèiau 97 . 

Vëlyvuoju – baltiðkuoju – ugrosuomiðkuoju Djakovo kultûros 

gyvavimo periodu piliakalniø fortifikacija nedaug pakinta. Perstatymai, 

lyginant su viduriniojo periodo perstatymais, yra labai neþymûs. 

Kiek kitoks yra Berezniaki piliakalnis, árengtas Djakovo kultûros 

gyvavimo pabaigoje apie III–V a. 98 

Maskvos miesto ribose esantá Kuncevo piliakalná pirmaisiais 

amþiais po Kristaus juosë trys grioviø ir pylimø, kuriø virðuje buvo 

aðtriakuoliø tvoros, eilës. Èia paminëjome tik ryðkiausius piliakalniø 

árengimo pavyzdþius. Nëra pakankamai aiðku, kokià átakà baltø atëjimas 

darë átvirtinimø statybos bûdui, kiek pats baltø skverbimosi 

faktorius lëmë masiná piliakalniø átvirtinimø tobulinimà ir kiek tai 

buvo vidiniø prieþasèiø sàlygotas reiðkinys. Taèiau nëra abejonës, 

kad didelë dalis vëlyvojo periodo Djakovo kultûros piliakalniø, ypaè 

97 Michailovskojes piliakalnis yra Ozernos upës kranto iðkyðulyje, dabartinëje Maskvos srityje. 

Piliakalnio ðlaitai yra nuoþulnûs. Piliakalnis ovalo, artimo apskritimui, formos, juosiamas 

dviejø pylimø þiedu. Pylimø plotis prie pagrindo siekë 10–12 m, ne maþiau kaip 2,5 m aukðtá, 

tarpas tarp pylimø pagrindø – apie 2 m. Vidinio pylimo juosiamos aikðtelës skersmuo siekia 65 

m, piliakalnio su iðoriniais pylimais skersmuo – iki 115 m. Kiekviename pylime buvo po vienà 

perëjà su vartais. Iðorinio ir vidinio pylimo vartai buvo prieðingose piliakalnio pusëse. Patekæ 

pro pirmuosius vartus, þmonës eidavo pusæ piliakalnio perimetro siauru tarpu tarp pirmojo ir 

antrojo pylimø, kuriø virðuje buvo gana tvirtos pintos medinës sienos (archeologai abejoja, ar 

ðiame piliakalnyje tvirtesnës gynybinës sienos, pavyzdþiui, aðtriakuoliø tvora). Ðis tarpas prireikus 

galbût buvo uþdaromas papildomais vidiniais vartais. Kitoje piliakalnio pusëje á piliakalnio 

aikðtelæ buvo patenkama pro antrojo (vidinio) pylimo vartus. Taigi antpuolio metu iðorinio 

pylimo vartus áveikæs prieðas turëjo arba ið karto ðturmuoti ant vidinio pylimo esanèià gynybinæ 

sienà, arba verþtis link vidinio pylimo vartø siaura perëja, kurioje buvo lengvai paþeidþiamas uþ 

antrojo pylimo ásitvirtinusiø piliakalnio gynëjø. Galëjo bûti papildomø kliûèiø (pvz., uþversta 

perëja tarp dviejø pylimø á deðinæ nuo iðoriniø vartø), kuriomis piliakalnio gynëjai versdavo 

puolanèiuosius pasirinkti kairiàjà judëjimo antrøjø vartø link kryptá. Ðiuo atveju prieðo karys, 

labiausiai tikëtina, kaire ranka laikantis skydà, o deðine ranka neðantis ginklà, tapdavo labiau 

paþeidþiamas pilies gynëjø, nes deðiniojo kario ðono, atsukto á gynëjø pusæ, nedengë skydas. 

Ðio momento numatymas, statant gynybinius árenginius, buvo plaèiai þinomas senovës pasaulyje, 

taèiau mes negalime bûti tikri, kad já þinojo Djakovo kultûros þmonës (Ñìèðíîâ Ê. À. 

Äüÿêîâñêàÿ êóëüòóðà, ñ. 9). 

98 Berezniakø piliakalná, árengtà aukðtame upës krante, nuo gretimos aukðtumos skyrë griovys 

ir dvi pintos sienos, tarp kuriø buvæs 2,5 m ploèio tarpas, uþpildytas akmenimis ir þemëmis. 

Ðioje galingoje sienoje buvo vartai, o ties jais veikiausiai buvo árengtas lengvø konstrukcijø 

nuimamas tiltelis per gynybiná griová. Panaði siena buvo árengta dar vienoje piliakalnio vietoje, 

kur ðlaitas buvo gana nuoþulnus ir prieðui buvo lengviau prieiti. Likusià aikðtelës dalá juosë 

vertikaliai ákastø ràstø tvora (Ñìèðíîâ Ê. À. Äüÿêîâñêàÿ êóëüòóðà, ñ. 17). 

46

vakariniame jos areale, buvo naudojami ir ugro-suomiø, ir baltø kilmës 

gyventojø. Turint omenyje, kad ðie piliakalniai buvo naudojami 

kaip átvirtintos bendruomeniø gyvenvietës, kyla klausimas, ar ðios 

bendruomenës galëjo bûti miðrios, ar baltai ir ugro-suomiai gyveno 

atskiromis bendruomenëmis? A. Dubynino nuomone, galima kalbëti 

apie miðrius kultûros elementus, bet ne apie miðrias bendruomenes 99 . 

Taèiau ðiuo atveju materialinës kultûros skirtumai etniðkai skirtingø 

bendruomeniø piliakalniuose turëtø bûti pakankamai ryðkûs, tuo tarpu 

archeologiniø tyrinëjimø medþiaga liudija buvus miðrià, bet 

didesnëje daugumoje atskirø piliakalniø pakankamai panaðià materialinæ 

kultûrà. Ðis argumentas paremia integraliø bendruomeniø egzistavimo 

prielaidà. 

Djakovo kultûros vëlyvieji piliakalniai dël miðrios gyventojø 

etninës priklausomybës ugro-suomiams ir baltams laikytini ryðkiausiais 

paminklais, patenkanèiais á baltø fortifikacijos istorijà. 

GINKLAI. Daþniausiai Djakovo kultûros piliakalniuose aptinkami 

ginkluotës fragmentai yra strëliø antgaliai. Ankstyvuoju ir 

viduriniuoju Djakovo kultûros raidos periodu masiðkai buvo paplitæ 

kauliniai ir raginiai strëliø antgaliai, kuriø iðskiriama net 30 skirtingø 

tipø. Tikëtina, kad dalis strëliø su kauliniais antgaliais galëjo bûti naudojami 

ir paèioje I tûkstm. pradþioje, taèiau juos greitai iðstûmë sparèiai 

plitæ geleþiniai antgaliai. Rasta keletas ámoviniø strëliø antgaliø 

su uþbarzdomis. Taip pat iðskirti penki átveriamøjø strëliø antgaliø 

tipai, datuojami paskutiniaisiais amþiais po Kristaus – IV a. Ðiam 

laikotarpiui taip pat priklauso ávairiø tipø ámoviniai ir átveriamieji 

ietigaliai. Ádomus kaulinis ámovinis ietigalis, rastas Troickojës piliakalnyje. 

Jo forma atitinka geleþinio ietigalio formà. 

Djakovo kultûros þmonës naudojo ámovinius ir pentinius kirvius. 

Pentiniai kirviai Djakovo kultûros areale buvo maþiau paplitæ 100 . 

Djakovo kultûros piliakalniuose aptikta keletas akmeniniø 

buoþiø, o Ðèerbickojes piliakalnyje – buoþë ið briedþio rago. Ðiø radiniø 

preliminari chronologija nepateikiama. Tikëtina, kad tokie paprasti, 

bet lengvai pagaminami ir veiksmingi ginklai galëjo bûti naudojami 

ir senajame geleþies amþiuje. 

Unikalûs radiniai aptikti Troickojës piliakalnyje. Tai dvi geleþinës 

plokðtelës su skylutëmis sujungimo kniedëms. Panaði plokðtelë 

99 Äóáûíèí À. Ô. Ùåðáèöêîå ãîðîäèùå // Äüÿêîâñêàÿ êóëüòóðà, ñ. 251. 

100 Ñìèðíîâ Ê. À. Äüÿêîâñêàÿ êóëüòóðà…… ñ. 41–42. 

47

su varine kniede rasta Ðèerbickojes piliakalnyje. Ðios plokðtelës labai 

primena ðarvø detales 101 . 

Taigi Djakovo kultûros archeologiniuose paminkluose surinkta 

gana ádomi ginklø kolekcija. Deja, iki ðiol nëra specialiø tyrimø, kuriais 

bûtø siekiama iðsiaiðkinti baltø ginkluotës átakà Djakovo kultûros 

þmoniø ginkluotës raidai, su baltø atëjimu susijusias naujoves. 

Tas pats pasakytina ir apie fortifikacijos tyrimus. 

5.10. Zarubincø kultûros srityje 

Zarubincø kultûra savo maksimalaus iðplitimo laikais uþëmë 

plaèià teritorijà. Baltarusijoje jos arealas uþëmë dabartinës Mogiliovo 

srities pietinæ, Bresto srities vakarinæ dalá ir visà Gomelio sritá. 

Ðiaurinëje Ukrainoje Zarubincø kultûros paminklø randama Kijevo, 

Þitomyro, Vinicos, Èerkasø, Poltavos, Sumø, Èernigovo, o Rusijoje 

– Briansko srityje. 

Zarubincø kultûros tyrinëjimai ið visø ðiame straipsnyje minimø 

rytiniø baltø kultûrø iki ðiol sukëlë didþiausias mokslininkø diskusijas. 

Labai skiriasi nuomonës tiek dël ðios kultûros egzistavimo 

chronologiniø rëmø, pradedant labai siaurais (I a. pr. Kr. – I a.) ir 

baigiant gana plaèiais (III a. pr. Kr. – IV a.) 102 , tiek dël Zarubincø 

kultûros þmoniø etninës priklausomybës. Didelë dalis archeologø laiko 

Zarubincø kultûrà slaviðka, taèiau yra ir ðios kultûros gyventojø baltiðkos 

arba germaniðkos etninës priklausomybës ðalininkø. Þymiausias 

„baltiðkosios Zarubincø kultûros“ teorijos ðalininkas yra V. Sedovas. 

Jo teigimu, Zarubincø kultûra turi daug baltiðkø elementø, 

jos areale paplitæ baltiðki hidronimai103 . V. Sedovo nuomonæ palaiko 

ir kai kurie kiti tyrinëtojai. Kai kuriuose savo darbuose V. Sedovas 

taip pat kelia prielaidà, kad Zarubincø kultûros gyventojai galëjo kalbëti 

tarpiniu baltiðkai slaviðku dialektu104 . Ðios kultûros areale buvo 

plaèiai paplitusios neátvirtintos gyvenvietës. Ðios kultûros þmonës gausiai 

gamino ir naudojo geleþinius dirbinius, palaikë glaudþius ryðius 

su antikinës kultûros centrais Juodosios jûros pakrantëse, taip pat su 

keltø gentimis. Zarubincø kultûra susidarë baltiðkos Milogrado kul- 

101 Ten pat. P. 28-38. 

102 Ìàêñèìîâ Å. Â. Çàðóáèíåöêàÿ êóëüòóðà íà òåðèòîðèè ÓÑÑÐ. Êèåâ, 1982. C. 

166. 

103 Sedovs V. Balti senatne. Riga, 1992. P. 79–80; Ñåäîâ Â. Â. Ñëàâÿíå âåðõíåãî 

Ïîäíåïðîâüÿ è Ïîäâèíüÿ. Ì., 1970. C. 42–47 ir kt. 

104 Ñåäîâ Â. Â. Ñëàâÿíå â äðåâíîñòè. Ì., 1994. C. 219. 

48

tûros areale, bet genetiðkai su ja lyg ir nesusijusi 105 . Mirusiuosius laidojo 

sudegintus urnose, duobutëse, retesni palaidojimø tipai – griautiniai 

palaidojimai ir kenotafai. Ginklø kaip ákapiø pasitaiko retai 106 . 

Pirmaisiais amþiais po Kristaus Zarubincø kultûros þmonës 

ëmë migruoti á ðiauræ, skverbtis á Dnepro-Dauguvos ir buvusios Juchnovo 

kultûros teritorijas. Jei Zarubincø kultûros þmonës buvo baltai, 

tai vyko paprastas baltø kultûrø maiðymasis, o jei slavai, vadinasi, 

prasidëjo jø masinis skverbimasis á baltø þemes. Ðis klausimas iki ðiol 

iðlieka neatsakytas. 

FORTIFIKACIJA. Zarubincø kultûros areale þinomi du gyvenvieèiø 

tipai – atviros, daþniausiai upiø slëniuose ákurtos neátvirtintos 

gyvenvietës (vyraujantis tipas) ir átvirtintos gyvenvietës piliakalniuose. 

Visi tirti piliakalniai su Zarubincø kultûros þmoniø pëdsakais 

buvo gyvenami dar ankstesnës Milogrado kultûros þmoniø. 

Nëra rasta nei vieno bûtent Zarubincø kultûros atstovø ákurto piliakalnio. 

Piliakalniai aptinkami visame Zarubincø kultûros areale, taèiau 

jø gausiau ðiaurinëje arealo dalyje, dabartinës Baltarusijos teritorijoje. 

Arèiau Dnepro ir jo pakrantëse, taip pat ðaurës rytinëje arealo 

dalyje vyravo krantinio tipo piliakalniai, tuo tarpu Polesëje, lygumø 

ir pelkiø kraðte, átvirtintos gyvenvietës, ið esmës nesiskirianèios 

nuo piliakalniø átvirtinimø, buvo kuriamos kartais ir nedidelëse pakilumëlëse 

arba netgi visiðkai lygioje vietoje. Krantinio tipo piliakalniai 

savo árengimo bûdu ið esmës nesiskyrë nuo kitø tokio tipo piliakalniø 

baltø þemëse (pylimas ir griovys nuo gretimos aukðtumos pusës ir 

mediniai átvirtinimai visu piliakalnio perimetru), tuo tarpu Polesës 

piliakalnius juosë þiediniai grioviai, pylimai ir mediniai átvirtinimai. 

Kaip pripaþásta daugelis tyrinëtojø, Zarubincø kultûros atstovai neáneðë 

nieko nauja á rytiniø baltø regiono fortifikacijos tradicijas. Ateiviai 

buvusios Milogrado kultûros piliakalniuose atnaujindavo senus 

þemiø átvirtinimus (pagilindavo griovius, paaukðtindavo pylimus), 

apjuosdavo piliakalnius naujomis aðtriakuoliø sienomis. Vyrauja neaukðti 

(apie 2 m) pylimai, negilûs (apie 2,5 m) grioviai. Ðiaurinëje 

arealo dalyje daþniau buvo statomos aðtriakuoliø gynybinës sienos, o 

pietinëje dalyje – kombinuotos sienos ið pylimo virðuje tarpais sukaltø 

kuolø, perpintø ðakomis ir apdrëbtø moliu. Vidinis piliakalniø aikðteliø 

uþstatymas iki ðiol nëra pakankamai gerai paþástamas. Iðskirti 

105 Lietuviø etnogenezë, p. 113–114. 

106 Åãàðýé÷àíêà À. À. Çàðóáiíåöêàÿ êóëüòóðà // Àðõåàëîãiÿ Áåëàðóñi. Ò.2. Ìiíñê, 

1999. C. 243–246. 

49

pagrindiniai statiniø tipai: rentininës konstrukcijos pusiauþeminës, 

ágilinti ir neágilinti vienos patalpos stulpinës konstrukcijos pastatai. 

Desnos upës baseine karkasinës konstrukcijos pastatø sienos buvo 

drëbiamos moliu 107 . 

GINKLAI. RAITELIØ IR ÞIRGØ APRANGOS 

DETALËS. Ginklai Zarubincø kultûros paminkluose yra pakankamai 

retas radinys, nors ðiaip jau dirbiniø ið geleþies buvo gaminama 

pakankamai daug. Didesnë ginklø dalis iki ðiol yra rasta viename Èaplino 

kapinyne (13 pav.). Vyravo artimojo mûðio ginkluotë – ietys. 

Tiek áprastiniø, tiek svaidomøjø ieèiø antgaliai yra ámoviniai. Strëliø 

antgaliø rasta palyginti nedaug. Jie geleþiniai, ilga ámova, trikampio 

arba rombo formos plunksna. Taip pat randama gana daug keraminiø 

ir akmeniniø 4 cm skersmens rankiniø svaidykliø rutuliø, nebûdingø 

kitoms baltø þemëms. 

13 pav. Geleþiniai ginklai ið Zarubincø kultûros arealo: a, b – strëliø antgaliai, 

c, d – ámoviniai ietigaliai (Samsoncai, Baltarusija). Pagal A. Jegoreièenkà. 

Zarubincø kultûros þmonës naudojo tik ámovinius kirvius. Baltø 

kultûrose plaèiai paplitæ pentiniai kirviai Zarubincø kultûros areale 

nëra aptikti 108 . 

107 Ìàêñèìîâ Å. Â. Çàðóáèíåöêàÿ êóëüòóðà íà òåðèòîðèè ÓÑÑÐ, ñ. 166; Åãàðýé÷àíêà 

À. À. Çàðóáiíåöêàÿ êóëüòóðà, c. 236–243. 

108 À. À. Åãàðýé÷àíêà. Çàðóáiíåöêàÿ êóëüòóðà….c. 249. 

50

Ið raiteliø ir þirgø aprangos detaliø rasta keletas pentinø ir 

vieneri þàslai. Daugelis pentinø turi analogø Pðevorsko kultûros paminkluose 

109 . 

Dnepro vidurupio baseino Zarubincø kultûros gyvenvietëse 

randami trisparniai strëliø antgaliai. Manoma, kad tai ne Zarubincø 

kultûros þmoniø ginkluotës liekanos, bet sarmatø genèiø antpuoliø, 

vykdytø apie I a., pëdsakai 110 . 

6. Germanø karyba – kelias baltø karybai paþinti? 

P. K. Tacito veikalas „Germania“ yra be galo svarbus germanø 

genèiø istorijos, áskaitant karybos istorijà, tyrimams. Mums ðiame 

veikale svarbausias yra trumpas aisèiø (baltø) paminëjimas 111 , taèiau 

gana reikðmingas ir visas veikalas. Mûsø istoriografijoje jau yra bandymø 

kai kuriuos P. K. Tacito apraðytus „bendriniø germanø“ bruoþus 

vertinti ir kaip taikytinus senovës baltams paþinti 112 . Remiamasi 

iðvada, kad vakariniø baltø materialinë kultûra romëniðkuoju laikotarpiu 

artima to meto germanams, ir prielaida, kad tos paèios epochos 

artimos gamtinës aplinkos populiacijø visuomeniniai santykiai 

ir kultûrinis lygis neturëjo labai skirtis. Teigiama, jog tai lyg ir patvirtina 

Lietuvos pajûrio, Sembos pusiasalio ir Gotlando salos vëlyvojo 

lateno ir romëniðkojo laikotarpio kultûrø panaðumà 113 . 

Ið esmës sutikdami su ðiuo teiginiu, galime atidþiau perþvelgti 

kai kuriuos duomenis apie senovës germanø karybà ir pabandyti ávertinti 

tam tikrø germanø ir baltø karybos bruoþø panaðumo galimybes. 

Didesnë dalis bet kurios germanø genties kariø buvo paðauktiniai 

bendruomenës nariai, prireikus einantys á karo þygius arba ginantys 

savo teritorijà nuo prieðø 114 . Ðis teiginys neabejotinai tinka ir 

apibûdinant baltø karinæ organizacijà. Taèiau ðalia ðios pagrindinës 

karinës jëgos dalies egzistavo ir nedideli profesionaliø kariø bûriai, 

kuriuos sudarë ið bendruomeniø iðvaryti arba savo noru pasitraukæ 

109 Ten pat. P. 236–243. 

110 Ñëàâÿíå è èõ ñîñåäè â êîíöå I òûñÿ÷åëåòèÿ äî í. ý. – ïåðâîé ïîëîâèíå I 

òûñÿ÷åëåòèÿ í. ý. // Àðõåîëîãèÿ ÑÑÑÐ. Ì., 1993. C. 29. 

111 Tacitas P. K. Rinktiniai raðtai, p. 29–30. 

112 Michelbertas M. Paragaudþio kapinynas. V., 1997; Jovaiða E., Malonaitis A. Baltai ir antika. 

Istorija. XLIX L, V., 2001. 

113 Jovaiða E., Malonaitis A. Baltai ir antika, p. 46–55. 

114 Òàðàòîðèí Â. Èñòîðèÿ áîåâîãî ôåõòîâàíèÿ. Ðàçâèòèå òàêòèêè áëèæíåãî áîÿ îò 

äðåâíîñòè äî íà÷àëà XIX âåêà. Ìèíñê, 1998. C. 140. 

51

vieniði vyrai, neturintys savo ðeimø ir nesiverèiantys ûkine veikla. Jø 

pragyvenimo ðaltinis buvo karas. Tokie bûriai keliaudavo ið vienos 

vietos á kità ávairioms bendruomenëms siûlydami paslaugas – plëðikiðkus 

þygius prieð tø bendruomeniø prieðus. Uþ dalyvavimà þygyje 

laisvieji kariai reikalaudavo grobio dalies arba atskiro atlygio. Kartais 

tokie bûriai uþpuldavo vienà ar kità bendruomenæ savo iniciatyva 

115 . Ar panaðûs bûriai egzistavo baltø þemëse, neþinome, taèiau 

sàlygos jiems egzistuoti, be abejo, buvo. Visais laikais, o ypaè senovëje, 

buvo tam tikras skaièius þmoniø, kurie savo noru arba aplinkybiø 

verèiami pasirinkdavo plëðiko ir avantiûristo kelià. Aptariamu laikotarpiu 

takoskyros tarp kario ir plëðiko praktiðkai nebuvo, nes karai ir 

buvo savo esme bûtent plëðiamojo pobûdþio. Atsakymà á klausimà 

dël profesionaliø kariø bûriø egzistavimo baltø þemëse gali duoti archeologiniai 

tyrinëjimai. Galbût pavyks rasti ir ið bendro konteksto 

iðskirti specifinius kariø palaidojimus kapinynuose, taèiau vis vien 

bus labai sunku juos iðskirti ið bendro palaidojimø su ginklais konteksto, 

nebent pavyktø rasti specialià atskirà kariø kapavietæ. 

P. K. Tacitas ir kiti romënø autoriai daug raðo apie germanø 

ávaldytà antikiniø kariuomeniø rikiuotës tipà – falangà 116 . Ðá rikiuotës 

tipà, tinkantá kaunantis atviresnëse erdvëse, germanai neabejotinai 

perëmë ið savo prieðø romënø. Baltai ðio rikiuotës tipo dar negalëjo 

nei þinoti, nei juo labiau pritaikyti. Vargu ar baltai apskritai naudojo 

kokià nors reguliarià rikiuotæ. Germanai, keltai ir kitos Barbaricumo 

gentys taisyklingos rikiuotës iðmoko ið jà naudojusiø savo prieðø, 

visø pirma ið romënø, su kuriais ilgai kariavo. Taisyklingos rikiuotës 

elementus buvo ávaldæ kai kurie baltø kaimynai, pavyzdþiui, gotai, 

taèiau labai abejotina, ar ðià patirtá galëjo perimti baltai. 

Ið ginklø germanai labiausiai mëgo kirvius, kuriuos naudojo 

ir artimai kontaktinei kovai, ir svaidymui. Taip pat buvo vertinamos 

buoþës ir paprasti mediniai vëzdai, kuriais buvo naudojamasi taip pat 

kaip ir kirviais. Kalavijas dël gamybos brangumo ir sudëtingumo naudotas 

retai 117 . Ðioje vietoje duomenys apie germanø ginkluotæ sutampa 

su P. K. Tacito þinia, jog aisèiai (baltai) „kalavijus vartoja retai, 

daþniau vëzdus“. Kirviai baltø þemëse randami pakankamai daþnai, 

tai veikiausiai buvo vienas pagrindiniø artimosios kovos ginklø, labiau 

naudotø turtingesniø bendruomenës nariø, vadø. Tuo tarpu vëz- 

115 Ten pat. 

116 Ten pat. P. 140–141. 

117 Ten pat. P. 144. 

52

das – paprastas, lengvai pagaminamas, taèiau pakankamai veiksmingas 

ginklas, prieinamas kiekvienam bendruomenës vyrui. Mediniai 

vëzdai, be abejo, neiðliko. 

Ádomu, kad germanai, amþininkø teigimu, labiau vertino svaidomàsias 

ietis nei lankus. Lankas, neabejotinai plaèiai naudotas medþioklëje, 

karo veiksmuose taip nepaplito. Kaip tolimosios kovos ginklai 

gana plaèiai buvo naudojamos rankinës svaidyklës, kuriomis buvo 

svaidomi akmenys ir specialûs rutuliai 118 . Gana daug specialiai 

svaidymui parinktø arba pagamintø akmeniniø ir keraminiø rutuliø 

randama Zarubincø kultûros gyvenvietëse. Tikëtina, kad svaidymui 

parinktø akmenø randama ir kitø baltø kultûrø paminkluose, taèiau 

tyrinëjimø metu á ðiuos radinius paprasèiausiai nekreipiama dëmesio, 

laikant juos atsitiktiniais akmenimis. 

Universaliu germanø ginklu buvo framëja arba frama – nedidelë 

ietis, kurios ilgis vos virðijo pusantro metro. Jos lapo formos 

ietigalis buvo platus, ir tokia ietis galëjo bûti naudojama ne tik svaidymui, 

bet ir artimajam mûðiui. Ietimi buvo atliekami duriamieji, o 

suëmus kotà abiem rankomis – ir kertamieji smûgiai 119 . Galbût panaðià 

dvigubà funkcijà galëjo atlikti ir kai kuriø tipø baltø ietys, pavyzdþiui, 

turëjusios plaèiaplunksnius II–IV a. datuojamus lauro lapo 

formos IV A potipio (pagal V. Kazakevièiø) ietigalius, randamus daugiausia 

vakariniø baltø þemëse 120 . Þinoma, kol kas tai tik prielaida, 

reikalaujanti detalios lyginamosios analizës. 

Ne maþiau svarbios romënø autoriø, áskaitant P. K. Tacità, 

pateikiamos þinios apie germanø socialinæ sanklodà. E. Jovaiða ir A. 

Malonaitis, lygindami antikiniø autoriø þinias apie germanus su Dauglaukio 

kapinyno Nemuno þemupyje tyrinëjimø duomenimis, aptinka 

daug bendrø bruoþø ir prieina reikðmingø iðvadø. Laidosenos paproèiai 

liudija Dauglaukio bendruomenës socialinæ sanklodà buvus artimà 

germaniðkajai. Dauglaukio kapinyno vyrø kapuose rasta ákapiø – 

ginklø kompleksai artimi germanø ginkluotës kompleksams. Atkreipiamas 

dëmesys á skydus, kuriuos labai vertino germanai. Dauglaukio 

kapinyne skydø liekanø rasta taip pat nemaþai – 25. Remiantis 

ávairiais poþymiais prieinama iðvados, jog baltø gentys, kaip ir germanai, 

gyveno karinës demokratijos sàlygomis. Jai bûdingi liaudies 

susirinkimai, pagoniðkasis tikëjimas, paprotinë teisë, tëvinë paveldë- 

118 Òàðàòîðèí Â. Èñòîðèÿ áîåâîãî ôåõòîâàíèÿ…... ñ. 144. 

119 Ten pat. 

120 Êàçàêÿâè÷þñ Â. Îðóæèå áàëòñêèõ ïëåìåí …..ñ. 42–45. 

53

jimo linija, renkami kunigaikðèiai – genèiø vadai, o bendruomenës 

pagrindinë làstelë – atskira ðeima 121 . 

Lyginamasis metodas gali bûti pakankamai perspektyvus tiriant 

ávairius senovës baltø gyvensenos aspektus. Pateikti pavyzdþiai 

rodo, jog mûsø turimos þinios apie baltus ir germanus turi gana daug 

sàlyèio taðkø. Ðiuo atveju buvo vadovaujamasi archeologiniais duomenimis 

apie baltus ir raðytiniais ðaltiniais apie germanus. Taip kyla 

pavojus kai kuriuos duomenis apie germanus automatiðkai, be iðsamesnës 

analizës pritaikyti baltams. Lyginamojo metodo rezultatai bus 

labiau patikrinti ir patikimi tik tada, kai á tyrimø kontekstà bus suvesti 

ne tik raðytiniai ðaltiniai apie germanus ir archeologiniai duomenys 

apie baltus, bet ir germanø genèiø archeologiniø tyrinëjimø 

rezultatai. Tai plaèiø bûsimø tyrinëjimø uþdavinys. 

7. Ginkluotës raidos tendencijos 

Apþvelgiant ávairiø baltø genèiø ginkluotæ, mes jau ið dalies 

atsakëme á klausimus, kada ir kokio tipo ginklai pradëti naudoti anksèiausiai, 

kokie baltø ginkluotës pasikeitimai ávyko per pirmuosius keturis 

mûsø eros ðimtmeèius. 

Taèiau kalbant apie baltø ginkluotës raidà tenka padaryti ir 

tam tikrø pataisø. Kaip matëme, daugiausia teko remtis tyrinëtø kapinynø 

medþiaga. Kitaip tariant, galima tiksliau pasakyti, ne kada ginklas 

pradedamas naudoti, bet kada ásigali paprotys vienà ar kità ginklà 

dëti á kapà. Veikiausiai ginklai pradëti dëti mirusiesiems á kapus 

tik tada, kai jø buvo pakankamai, kai jie jau neturëjo ypatingos materialinës 

vertës. Antrà vertus, ginklø nebuvimas kapuose dar nerodo 

vienos ar kitos genties taikingumo, nerodo, kad genties vyrai neturëjo 

ginklø. Pavyzdþiui, kaimyninëje vakariniams baltams Velbarko kultûroje, 

skiriamoje karingiesiems gotams, kapuose beveik nerandama 

ginklø. 

Kaip matëme, visose minëtose baltø gentyse labai plaèiai buvo 

naudojami geleþiniai kirviai, kuriuos kai kurie tyrinëtojai laiko 

pagrindiniu baltø kariø ginklu senajame geleþies amþiuje 122 . Kovai 

labiau tinkami buvo siauraaðmeniai pentiniai kirviai. Prûsø ir galindø 

þemëse pentiniai kirviai pasirodë jau ankstyvuoju romëniðkuoju laikotarpiu, 

jotvingiø ir sûduviø þemëse jie rasti vëlyvojo romëniðkojo 

121 Jovaiða E., Malonaitis A. Baltai ir antika. // Istorija. XLIX L, V., 2001. P. 51–53. 

122 Nowakowski W. Krieger ohne Schwerter…..s. 387–389. 

54

laikotarpio paminkluose. Ðiaurës Lietuvos ir Pietø Latvijos pilkapiø 

srityje pentiniai kirviai þinomi ið I a. antrosios pusës – II a. pr. paminklø, 

ámoviniai kirviai – ið I a. antrosios pusës paminklø. Ir kitose 

baltø srityse kirviai aptinkami ávairiø periodø senojo geleþies amþiaus 

paminkluose. 

Geleþiniai ietigaliai ávairiø srièiø baltø paminkluose rasti jau I 

a. antrosios pusës paminkluose, daugiausia jø randama II–IV a. paminkluose. 

Ðiek tiek skiriasi duomenys apie kalavijø naudojimà. Su kalavijais 

anksèiausiai susipaþino ir daugiausiai juos naudojo tik arèiau 

„Gintaro kelio“ buvusios vakariniø baltø gentys. Romëniðki gladius 

tipo kalavijai galindø teritorijoje þinomi jau I–II a. paminkluose, netgi 

kai kuriuose I a. pirmosios pusës paminkluose. Prûsø teritorijoje 

romëniðkas kalavijas rastas II a. antrosios pusës – III a. pradþios 

paminkle, tuo laikotarpiu datuojamas ir ilgas dviaðmenis kalavijas. 

Jotvingiø ir sûduviø paminkluose ilgi dviaðmeniai kalavijai aptikti III– 

IV „kunigaikðtiðkuose“ kapuose. Vienintelio Vakarø Lietuvoje turtingame 

kape aptikto kalavijo liekanos datuotinos III a. viduriu. 

Kovos peiliai anksèiausiai pasirodë Mozûrijoje, galindø teritorijoje 

– dar I a. pr. Kr. – I a. po Kr. Èia kovos peiliai naudoti ir 

vëliau. Jotvingiø ir sûduviø teritorijoje bei kitose baltø srityse kovos 

peiliø daugiau þinoma ið III–IV a. paminklø. 

Kartu su puolamaisiais ginklais imta naudoti ir apsauginæ ginkluotæ. 

Skydø pasirodymà baltø þemëse tiksliau sunku datuoti, nes 

dalis skydø pradþioje galëjo bûti vien ið medþio ir jø liekanø neiðliko. 

Ankstyviausi skydai su metaliniais antskydþiais pasirodë prûsø teritorijoje, 

kur jie aptinkami dar I a. pr. Kr. paminkluose. Senajame 

geleþies amþiuje skydus su kûgio ir pusrutulio formos antskydþiais 

jau naudojo dauguma baltø genèiø, áskaitant ir dabartinës Lietuvos 

teritorijos gyventojus. 

Kariø raiteliø atsiradimà liudija þirgø kapai. Kariø kapai su 

þirgais I ir II a. riboje pasirodë prûsø genèiø teritorijoje, kur, beje, 

aptikta ir puoðniausiø þirgo aprangos elementø 123 . Prûsø teritorijoje 

gausiai randama pentinø. Antroji sritis, kur taip pat rasta nemaþai 

þirgø kapø, þirgo ir raitelio aprangos elementø, yra Vakarø Lietuva – 

kapø su akmenø vainikais sritis. Èia ankstyviausi þirgø kapai datuo- 

123 Gaerte W. Urgeschichte Ostpreußens. S. 169, 186. Abb. 119, 151, 152; Okulicz J. Pradzieje 

ziem pruskich… S. 372-373, ryc. 170, 180, 182; ir kt. 

55

jami II a. antràja puse, nors kai kurie raitelio aprangos elementai, 

pavyzdþiui, pentinai, yra ankstyvesni. Kitose aptartose baltø etnokultûrinëse 

srityse neturime ankstyvøjø þirgø kapø, nors beveik visose 

aptartose srityse randamos ankstyvos pentinø formos. Taigi galima 

teigti, kad anksèiausiai kariai raiteliai pasirodë prûsø teritorijoje, 

ðiek tiek vëliau kapinynø su akmenø vainikais srityje (Vakarø Lietuva, 

Pietvakariø Latvija). Senojo geleþies amþiaus antrojoje pusëje kariø 

raiteliø jau bûta visoje baltø genèiø teritorijoje. 

Apþvelgæ senojo geleþies amþiaus baltø genèiø ginkluotæ matome, 

kad per visus keturis pirmuosius mûsø eros amþius pagrindiniai 

ginklai buvo ietis, kirvis, naudoti kalavijai, skydai, kovos peiliai, 

durklai. Pësèiøjø raiteliø ir kariø ginkluotë dar maþai kuo skyrësi, 

kas, matyt, priklausë nuo kovos taktikos. Reikia pabrëþti, kad baltø 

gentys naudojo ir romëniðkus ginklus (kalavijus, durklus, antskydþius), 

dalá ginklø ásigijo arba laimëjo kaip trofëjus kovose su savo pietiniais 

ir pietvakariniais kaimynais germanais (kai kurie skydai, ietigaliai), 

didesnæ dalá ginklø gaminosi vietoje (kirviai, ietigaliai, dalis antskydþiø). 

Pavyzdþiui, ietigaliai ávairiomis rombinëmis plunksnomis yra 

bûdingiausi bûtent baltams 124 . Vietoje buvo gaminami þirgo ir raitelio 

aprangos elementai (þàslai, kamanø papuoðimai, dalis pentinø, 

dirþai su metaliniais apkalais). Kai kuriø tyrinëtojø nuomone, geleþiniai 

pentinai lenktu lankeliu ir atriestais á iðoræ galais (þr. 11 pav.) 

buvo baltø iðradimas 125 . Taigi ir baltø gentys áneðë savo indëlá á europinio 

Barbaricumo ginkluotæ. 

Galima teigti, kad baltø gentims senajame geleþies amþiuje 

buvo þinomi visi ginklø tipai, kuriuos naudojo ir kitos Europos „barbarø“ 

gentys. Ginklø skaièius padidëjo senojo geleþies amþiaus antrojoje 

pusëje (III–IV a.). Tuo laikotarpiu naudoti ávairesni ietigaliai, 

plaèiau naudoti ilgieji dviaðmeniai kalavijai, kovos peiliai, pagausëjo 

kariø raiteliø. 

8. Fortifikacijos raidos tendencijos 

Senajame geleþies amþiuje galutinai susiformavo visi pagrindiniai 

gynybiniai piliakalniø átvirtinimai – gynybiniø sienø, pylimø ir 

grioviø sistemos. Prireikus buvo statomos sudëtingos gynybinës sis- 

124 Êàçàêÿâè÷þñ Â. Îðóæèå áàëòñêèõ ïëåìåí… ñ. 36. 

125 Ïåðõàâêî Â. Á. Ïîÿâëåíèå è ðàñïðîñòðàíåíèå øïîð íà òåðèòîðèè Âîñòî÷íîé 

Åâðîïû // Ñîâåòñêàÿ àðõåîëîãèÿ. Íî. 3. Ìîñêâà, 1978. C. 123. 

56

temos, sudarytos ið keliø grioviø ir pylimø eiliø piliakalniø aikðteliø 

pakraðèiuose, ðlaituose ir papëdëse. 

Ðalia kalvinio tipo piliakalniø, árengtø atskirose kalvose, þinomø 

nuo I tûkstm. pr. Kr., masiðkai iðplinta krantinio tipo piliakalniai, 

árengti kyðuliuose raguvø ir upiø santakose. Krantinio tipo piliakalniai 

þinomi ir ankstyvajame geleþies amþiuje, bet senajame geleþies 

amþiuje jie ima vyrauti. 

Daugelyje baltiðkø regionø pastebima þemiø átvirtinimø plëtros 

ir þemës darbø apimties didëjimo tendencija. Pylimai, kuriø ðlaitai 

kartais buvo sustiprinami akmenimis, didëjo nuo 0,5–2 m aukðèio 

ir 2–3 m ploèio ties pagrindu pirmaisiais amþiais po Kristaus iki 

1,5–3 m aukðèio ir 5–7 m ploèio, atitinkamai didëjo ir grioviø matmenys. 

Prireikus buvo árengiamos kelios gynybinës linijos. Galimybæ 

statyti galingus gynybinius átvirtinimus sàlygojo dvi pagrindinës prieþastys: 

technologinë paþanga ir visuomenës raida. Tobulesni geleþiniai 

árankiai leido nesunkiai apdirbti medá, statyti daug ir didesnio 

skersmens ràstø reikalaujanèias statybines konstrukcijas. Þemës darbams 

naudotø kastuvø kol kas neaptikta, taèiau galime spëti, jog jiems 

galbût jau buvo pritaikyti geleþiniai apkaustai, leidæ lengviau dirbti 

þemës darbus. Deja, tokiø radiniø kol kas neturime. Savo ruoþtu demografinis 

augimas, aiðkiai pastebimas senajame geleþies amþiuje, 

leido mobilizuoti daugiau darbo jëgos átvirtinimams statyti. 

Piliakalniø aikðteliø iðplanavimas buvo pakankamai ávairus, 

pastatai buvo statomi aikðtelëje atskirai arba susietai su gynybiniais 

átvirtinimais – keli pastatai arba iðtisas á atskiras patalpas suskirstytas 

aikðtelës perimetru stovintis ilgasis pastatas rëmësi á gynybiná pylimà, 

arba ilgojo pastato iðorinë siena kartu buvo ir piliakalnio gynybinë 

siena. Didesnëje dalyje Lietuvoje tirtø senojo geleþies amþiaus 

piliakalniø aptikti ilgøjø pastatø likuèiai. Pastarasis elementas piliakalniø 

átvirtinimø statyboje iðliko iki pat viduramþiø, kai didesnëje 

dalyje piliakalniø aikðtelës pakraðèiuose stovintys pastatai rëmësi á 

gynybinæ sienà arba pylimà arba sudarë bendrà statybinæ konstrukcijà, 

ið esmës atitinkanèià ilgojo pastato statybos tradicijà. 

Senojo geleþies amþiaus sluoksniuose kai kuriuose piliakalniuose 

(Kereliai, Brikuliai) pastebimos seniausios spëjamø bokðtø 

liekanos. 

Senajame geleþies amþiuje piliakalniuose ðalia stulpinës konstrukcijos 

pastatø pradedami statyti rentininës konstrukcijos pastatai. 

Spëjamo rentininës konstrukcijos pastato liekanø Lietuvos teri- 

57

torijoje kol kas aptikta tik Þiegþdriø piliakalnyje 126 . Tai veikiausiai 

paaiðkintina prastu mediniø konstrukcijø iðliekamumu. 

Visà senàjá geleþies amþiø piliakalniuose taip pat egzistavo gyvenvietës, 

neturëjusios jokiø papildomø þemiø átvirtinimø. Tai pastebima 

piliakalniuose, ypaè gerai apsaugotuose gamtiniø sàlygø. 

Kai kuriuose baltø gyvenamo arealo regionuose visà aptariamàjá 

laikotarpá þmonës gyveno tik átvirtintose gyvenvietëse. Tai pasakytina 

apie Dnepro-Dauguvos kultûrà, kurioje iki ðiol neaptikta nei 

viena neátvirtinta gyvenvietë. Jei neátvirtintø gyvenvieèiø nebuvimo 

prieþastimi nëra nepakankami archeologiniai tyrinëjimai, kyla prielaida, 

jog ðios etninës grupës þmoniø gyvenimas buvo itin neramus ir 

didþiulá pavojø jø saugumui këlë ne tik kitø etnosø, bet ir kaimyniniø 

bendruomeniø þmonës. 

Labai reikðmingu fortifikacijos raidos momentu yra erø sandûroje 

brûkðniuotosios keramikos kultûros areale pastebima nauja 

átvirtintø gyvenvieèiø árengimo tendencija, kai ðios gyvenvietës pradedamos 

kurti ne tik piliakalniuose, kuriø árengimo vietos parinkimui 

anksèiau didþiulæ reikðmæ turëjo gamtinës apsaugos faktorius, 

bet ir natûraliai neapsaugotose vietose. Tai yra rimtas kokybinis þingsnis, 

rodantis, jog fortifikacija pasiekë aukðtà lygá, leidþiantá þmonëms 

bûti maþiau priklausomais nuo gamtos sàlygø ir kurtis gyvenimui 

bei ûkininkavimui patogesnëse vietose. 

Reikðmingas G. Zabielos pastebëjimas, kad á brûkðniuotosios 

keramikos kultûros arealà ásiverþus vakarø baltams, atneðusiems grublëtosios 

keramikos gamybos tradicijà, ásitvirtinusiems didþiojoje arealo 

dalyje ir perëmusiems piliakalniø naudojimà, pastebimas piliakalniø 

átvirtinimø regresas. Atëjus naujiems gyventojams, labai iðsiplëtë 

neátvirtintos gyvenvietës, o piliakalniai vis labiau ëmë atlikti slëptuviø 

funkcijà. Ði piliakalniø funkcija ir kitose baltø þemëse vyravo visà 

vidurinájá geleþies amþiø. 

Senovës baltø medinës fortifikacijos raidoje galima iðskirti du 

pagrindinius pakilimo periodus – ankstyvàjá ir ypaè senàjá geleþies amþiø, 

kai susiformavo visi pagrindiniai baltø þemëse þinomi medþio ir 

þemës kompleksiniø átvirtinimø tipai, ypaè plaèiai ágyvendinti senajame 

geleþies amþiuje, ir vëlyvàjá geleþies amþiø bei XIII–XIV a., kai 

ðalia mûro piliø buvo statomos stiprios medinës pilys ir jø kompleksai, 

Lietuvos valstybëje atlikæ labai svarbø vaidmená visos ðalies gynyboje. 

126 Daugudis V. Seniausieji mediniai pastatai …, p. 63–64. 

58

9. Kariniai konfliktai 

Baltø þemëse senajame geleþies amþiuje neabejotinai vyko 

daug susidûrimø tarp atskirø bendruomeniø, genèiø ir su kaimyniniø 

etnosø atstovais. Apie kovas ir susidûrimus kalba piliakalniuose sunaikintø 

átvirtinimø pëdsakai: sudegintø átvirtinimø liekanos, á þemæ 

ásmigæ baltams nebûdingi strëliø antgaliai. Pagrindinë kariniø konfliktø 

prieþastis buvo noras prisiplëðti turto. Tikriausiai grobdavo gyvulius, 

prabangos daiktus, kità turtà. 

Baltø þemes pasiekdavo svetimðaliø kariniai bûriai. Baltams 

galbût tekdavo atremti kai kuriø germanø genèiø, Pðevorsko kultûros 

gyventojø antpuolius. Tai rodo dalis bendrø ginklø, raitelio aprangos 

daiktø formø, panaði ginkluotë. Galëjo puldinëti ir kitos gentys. 

Tacitas mini, kad „venetai plëðikaudami iðnarðë visus miðkus ir 

kalnus, dunksanèius tarp peukinø ir fenø“ 127 . Dnepro vidurupio baseino 

Zarubincø kultûros gyvenvietëse randami trisparniai strëliø antgaliai. 

Manoma, kad tai sarmatø genèiø antpuoliø, vykdytø apie I a., 

pëdsakai 128 . Su Zarubincø kultûros atstovais veikiausiai susiremdavo 

ir brûkðniuotosios keramikos kultûros þmonës. A. Medvedevo 

nuomone, iðskirtini du gausia ginkluote ir þirgø aprangos detalëmis 

pasiþymintys raidos etapai. I a. kai kuriuose ðios kultûros piliakalniuose 

pasirodo vakarø baltø, taip pat Zarubincø kultûros radiniø. 

Tarp pastarajai kultûrai bûdingø radiniø ypaè daug ginklø. Manoma, 

kad tai gali liudyti tarp brûkðniuotosios keramikos kultûros atstovø 

ir ateiviø Zarubincø kultûros þmoniø vykusius karinius susidûrimus 

129 . Tikriausiai ir baltø bûriai kartais dalyvaudavo tolimuose karo 

þygiuose. Ne visi kariai ið jø gráþdavo. Tai liudija Eitulionyse rastas 

kenotafas. 

Neabejotinai baltai dar nesuvokë savæs kaip vieningo etnoso 

ir gana daþnai kovojo tarpusavyje. Tai liudija, kad ir rytiniø baltø 

gyvenimas átvirtintuose piliakalniuose netgi ir tose teritorijose, kurios 

buvo baltø gyvenamo arealo centre, ðimtus kilometrø nutolusiame 

nuo nebaltiðkø etnosø teritorijø, patikimai apsaugotame gausiø 

gamtiniø kliûèiø. 

Á þygius buvo vykstama pësèiomis arba jojama þirgais. Apie 

vandens keliø naudojimà karo tikslams senajame geleþies amþiuje kol 

127 Tacitas P. K. Rinktiniai raðtai, p. 31. 

128 Ñëàâÿíå è èõ ñîñåäè â êîíöå I òûñÿ÷åëåòèÿ …, ñ. 29. 

129 Ìåäâåäåâ À. Ì. Áåëàðóññêîå Ïîíåìàíüå…, ñ. 63. 

59

kas galime tik spëlioti. Ypaè sudëtinga kà nors pasakyti apie laivybà 

Baltijos jûroje, taèiau galime numanyti, kad ji vyko, jei ne visoje jûroje, 

tai bent jau pakranèiø zonoje. Kaip visiðkai teisingai pastebi R. Banytë, 

„Jûros pakranèiø gyventojai nebûtinai esti ypaè sumanûs jûrininkai, 

taèiau tikrai nebûna taip, jog þmonës, gyvenantys prie didesnio 

vandens telkinio, nemokëtø pasigaminti bent primityvios vandens susisiekimo 

priemonës. Paprasèiausiais luotais ar valtimis, matyt, nëra 

labai paprasta kirsti jûrà skersai iðilgai, taèiau tai yra pakankamos plaukiojimo 

priemonës „gyvenant ið jûros“ – joje þvejojant ar renkant kitas 

gërybes“ 130 . Jûros keliais vyko ir prekyba. Labiausiai tikëtina, kad laivai 

plaukiojo pakranèiø zonose, kuriose galëjo bûti uþpulti pakranèiø 

gyventojø. Jûrinæ prekybà visais laikais lydëjo piratavimas. Baltø þemëse 

laivyba vyko jau neolite 131 , taèiau apie laivybà senajame geleþies 

amþiuje kol kas praktiðkai neturime jokiø duomenø. 

Laivyba neabejotinai vyko vidaus vandens keliais, visø pirma 

tokiomis didelëmis upëmis kaip Dnepras, Dauguva, Nemunas. Ðie 

vandens keliai tiko ne tik prekybai, bet ir plëðikiðkiems þygiams. V. 

Daugudis yra pastebëjæs, kad senajame geleþies amþiuje piliakalniø 

su stipresniais átvirtinimais bûta daugiausia vakariniuose, pietiniuose 

ir ið dalies ðiaurës rytiniuose Lietuvos rajonuose, taip pat rytinëje ir 

vakarinëje Latvijoje, Padauguvyje, kai kuriuose Vidurio Baltarusijos 

ir Rytprûsiø rajonuose. Jo prielaida, jog ðiems ypatumams átakà darë 

ne tik padaþnëjæ kaimyniniø genèiø antpuoliai, bet ir per minëtas sritis 

ëjæ tranzitinës prekybos keliai 132 , reikëtø laikyti teisinga. Juolab 

pastebëta, kad Dnepro-Dauguvos kultûros þmonës iðvis stengësi ásikurti 

toliau nuo Dauguvos, buvusios prekybà, o tuo paèiu ir plëðimus, 

grobikiðkus antpuolius vykdþiusiø þmoniø keliu. 

Senasis geleþies amþius daugelio autoriø tradiciðkai laikomas 

gana ramiu baltø raidos laikotarpiu. Turimi kol kas negausûs antropologiniø 

tyrimø duomenys ðiai prielaidai neprieðtarauja. Remiantis 

visø pirma Marvelës kapinyno palaikø tyrimo duomenimis konstatuojama, 

jog senajame geleþies amþiuje bent jau Marvelës bendruomenës 

þmonës gyveno ramesná gyvenimà nei vëlesniais laikotarpiais, 

pastebëtos smurtinës traumos labiau primena buitiniø konfliktø (konfliktø 

bendruomenës viduje), o ne koviniø susidûrimø (konfliktø tarp 

130 Banytë R. Jûra ir þmonës. Keletas pastebëjimø apie pajûrio baltø gyvensenà ir paproèius 

senajame geleþies amþiuje // Istorija. XLIV, V., 2000. P. 3. 

131 Kuncienë O. Susisiekimo vandeniu priemonës Lietuvoje iki XIII a. // Lietuvos TSR Mokslø 

Akademijos darbai. A serija. V., 1975, T. 1 (54). P. 51–58. 

132 Daugudis V. Senoji medinë statyba…, p. 28. 

60

endruomeniø) padarinius 133 . 

Veikiausiai teisinga yra V. Kazakevièiaus prielaida, jog pirmaisiais 

amþiais po Kristaus grieþtos baltø karinës organizacijos dar nebuvo. 

Baltø kariai turëjo bûti kariai savanoriai (paðauktiniai), susirinkæ 

á bûrius kilus pavojui. Jiems vadovavo arba vyresnio amþiaus ir 

didesnæ gyvenimo patirtá sukaupæ þmonës, gerai iðmanantys kovos 

menà ir puikiai valdantys ginklus, arba bendruomeniø vyresnieji, t. y. 

praktiðkai tie patys þmonës. Tuo metu vadø átaka ir autoritetas visø 

pirma reiðkësi ne turtu, bet asmeninëmis savybëmis: dràsa, kovingumu, 

sugebëjimu tobulai valdyti ginklus, organizatoriaus gabumais, iðkalbingumu. 

Vadai rëmësi bendruomenës nuomone 134 . Baltø genèiø 

nejungë bendra religinë sistema, kokia egzistavo, pavyzdþiui, keltø 

gentyse. Taigi nebuvo vienijanèio ideologinio faktoriaus. Karo atveju 

baltams tekdavo pasikliauti tik nedidelës giminës ir bendruomenës 

jëgomis. Be abejo, galëjo bûti sudaromos ir tam tikros bendruomeniø 

bei genèiø karinës sàjungos. 

Kapø radiniai liudija, kad bendruomeniø kariniø bûriø dar 

nesudarë kariai profesionalai. Vyrø kapuose kartu su ginklais randami 

darbo árankiai rodo, kad èia palaidoti eiliniai bendruomenës nariai, 

imdavæ ginklà á rankas kilus pavojui arba plëðiamøjø þygiø metu. 

Taigi galima kalbëti apie savità bendruomeninæ vyrø karinæ prievolæ. 

Galbût tam tikrø didesniø prievoliø turëjo kariai raiteliai, vëliau sudaræ 

genèiø „kunigaikðtukø“ kariaunas, kuriø egzistavimo pëdsakai 

atsekami jau kai kuriuose viduriniojo geleþies amþiaus pradþios laidojimo 

paminkluose. 

Kariniø bûriø pagrindà sudarë kariai pëstininkai. Raiteliai, 

kuriø buvo nedaug, veikiausiai kaudavosi susimaiðæ su pëstininkais. 

Tokià kovos taktikà Tacito laikais naudojo germanø gentys 135 . 

Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad senajame geleþies amþiuje 

kariniai konfliktai baltø gyvenamame areale vyko tiek su nebaltiðkø 

etnosø atstovais, tiek baltø etniniø grupiø viduje. Karai buvo 

plëðiamøjø þygiø pobûdþio. Profesionaliø kariø sluoksnis dar nebuvo 

susiformavæs, karines pajëgas sudarydavo eiliniai bendruomenininkai, 

vadovaujami autoritetingø vyresniøjø – renkamø vadø. Egzistavo 

karinë demokratija, þinoma tarp to paties laikmeèio germanø 

ir kitø europinio Barbaricumo genèiø. 

133 Jankauskas R. Lietuvos gyventojø antropologija: nuo seniausiø laikø iki XIII a. // Istorija. 

XLIX L, V., 2001. P. 41-42. 

134 Kazakevièius V. Geleþies amþiaus baltø genèiø ginkluotë. Habilitacinis darbas, p. 60. 

135 Tacitas P. K. Rinktiniai raðtai, p. 8. 

61

IÐVADOS 

1. Senasis geleþies amþius – itin sparèios baltø ginkluotës ir 

fortifikacijos raidos periodas, kuriame iðryðkëjo tolesnës baltø karybos 

raidos tendencijos. 

2. Senajame geleþies amþiuje susiformavo visi pagrindiniai medþio 

ir þemës kompleksiniø átvirtinimø tipai, þinomi baltø þemëse I 

tûkstm. – II tûkstm. pradþioje. Spartø fortifikacijos tobulëjimà lëmë 

masiðkai iðplitæ geleþiniai árankiai ir augantis gyventojø skaièius, kas 

leido atlikti didelës apimties medþio apdirbimo ir þemës kasimo darbus. 

Fortifikacijos ágûdþiø tobulëjimas leido pradëti statyti gynybinius 

átvirtinimus ir gamtos natûraliai neapsaugotose vietose. 

3. Senajame geleþies amþiuje vakariniø baltø kariai naudojo 

ne tik vietinës gamybos, bet ir romëniðkus ginklus, bendraeuropiniø 

tipø ginklus. Ginklø skaièius baltø bendruomenëse senajame geleþies 

amþiuje ypaè pagausëjo. Kai kurie ginklø tipai (ietys su rombiniais 

antgaliais) bûdingi tik baltams, taigi ir baltai áneðë savo indëlá á 

to meto europinio Barbaricumo ginkluotæ. 

4. Senajame geleþies amþiuje kariniai konfliktai baltø gyvenamame 

areale vyko tiek su nebaltiðkø etnosø atstovais, tiek baltø etniniø 

grupiø viduje. Karai buvo plëðiamøjø þygiø pobûdþio. Egzistavo 

karinë demokratija. Profesionaliø kariø sluoksnis dar nebuvo susiformavæs, 

karines pajëgas sudarydavo eiliniai bendruomenininkai, vadovaujami 

autoritetingø vyresniøjø – renkamø vadø. 

5. Baltø karyba turëjo daug bendrø bruoþø su to paties meto 

germanø karyba. Ðiuo klausimu bûtinos platesnës lyginamosios archeologiniø 

ir raðytiniø ðaltiniø studijos. 

6. Prioritetinës senojo geleþies amþiaus baltø karybos tyrimø 

kryptys ateityje turëtø bûti viso baltø arealo ginkluotës ir fortifikacijos 

tyrimø duomenø apibendrinimas, nuodugnesni fortifikacijos tyrimai. 

Kuo didesná dëmesá bûtina skirti baltø karybos istorijos duomenø 

átraukimui á europiná karybos istorijos tyrimø kontekstà. 

Áteikta 2003-02-06 

62

RÉSUMÉ 

Les caractéristiques de l'art de la guerre des Baltes à l'Àge de fer 

(Ier-IVe siècle) 

Prof. habil. Dr Mykolas Michelbertas 

Manvydas Vitkûnas 

Université de Vilnius 

L’Àge de fer est une période d’évolution très rapide de l’armement 

et de la fortification des Baltes, où se révèlent les futures 

tendances de l’évolution de l’art de la guerre balte. 

Tous les principaux types de fortifications complexes en bois 

et en terre, connus sur les terres baltes au Ier et début du IIe millénaire, 

se sont formés à l’Age de fer. Les outils en fer massivement étendus 

et l’augmentation du nombre d’habitants autorisant la réalisation 

de travaux de transformation du bois et d’extraction de la terre 

sur une grande échelle, a permis l’amélioration accélérée de la fortification. 

L’amélioration des pratiques de fortification a permis de 

commencer à construire des fortifications défensives à des endroits 

naturellement non protégés par l’environnement. 

A l’Age de fer, les soldats baltes de l’ouest utilisaient non 

seulement des armes de production locale, mais aussi des armes romaines 

et de type européenne. La quantité d’armes a beaucoup augmenté 

dans les communautés baltes à l’Age de fer. Certains types 

d’armes (lances avec des bouts en losange) étaient caractéristiques 

seulement aux Baltes, les Baltes ont ainsi apporté leur contribution à 

l’armement “Barbaricum” de cette époque. 

A l’Age de fer, les conflits militaires avaient lieu sur l’aire de 

vie des Baltes autant contre les représentants d’ethnies non baltes 

qu’à l’intérieur contre des groupes ethniques baltes. Les guerres étaient 

des marches de pillages. Il existait une démocratie militaire. La 

classe des soldats professionnels ne s’était pas encore formée, la troupe 

non gradée, commandée par des supérieurs qui avaient de l’autoritédes 

chefs élus-, composait les forces militaires. 

L’art de la guerre des Baltes avait beaucoup de traits communs 

avec l’art de la guerre germanique de cette époque. Des études 

comparatives des sources archéologiques et écrites plus étendues sont 

nécessaires sur cette question. 

63

Les directions prioritaires des études sur l'art de la guerre 

balteà l'Age de fer devraient à l'avenir être la généralisation des 

données des recherches sur l'armement et les fortifications de toute 

l'aire balte et des études plus détaillées sur la fortification. Il est 

nécessaire de porter une attention plus grande à l'introduction des 

données sur l'histoire de l'art de la guerre des Baltes dans le contexte 

européen des recherches sur l'histoire de l'art de la guerre. 

64

LIETUVOS KARIUOMENËS ORGANIZACIJÀ 

REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTAI 1717–1775 M. 

Dr. Valdas Rakutis 

(Vytauto Didþiojo karo muziejus) 

Ávadas 

1782 metø kovo 4 d. Abiejø tautø Nuolatinës Tarybos Karo 

departamentas pasiuntë kai kuriems Lietuvos kariuomenës daliniams 

ásakymus atsiøsti visus turimus senus reguliaminus 1 . Ágalioti karininkai: 

pulkininkas leitenantas Grigas Volanas (Grzegosz Wolañ) ir mjr. 

Vygandas (Wigand) gautà ið daliniø departamento medþiagà perraðë 

ar tiesiog suriðo á vienà Karo komisijos fondui priklausanèià knygà, 

ðiuo metu esanèià Lietuvos valstybës istorijos archyvo senøjø aktø 

Karo komisijos fonde Nr. 18259. Prieð keletà metø ji pateko á straipsnio 

autoriaus rankas ir nuo to laiko praðësi pateikiama mokslo pasauliu. 

Taèiau nesinorëjo ðià medþiagà paprastai publikuoti, kadangi 

ji bûtø uþëmusi daug vietos, o pateikti duomenys, nesant paaiðkinamosios 

medþiagos, turëtø maþai naudos kitø srièiø specialistams, todël 

ryþausi rastà medþiagà pateikti pridedant istoriná ir karybos raidos 

kontekstà, kad pateiktasis straipsnis galëtø bûti laikomas uþpildanèiu 

Lietuvos kariuomenës istorijos baltàjà dëmæ. 

Ið turimø dokumentø sunku spræsti, kieno iniciatyva buvo atliktas 

visas ðis darbas. Kad toká dalykà galëjo sugalvoti pats Karo 

departamentas, jame posëdþiaujantys Nuolatinës tarybos nariai ir komandiruoti 

karininkai, nesinorëtø tikëti, nes tada toks pats darbas 

turëjo bûti atliktas ir Lenkijos Karalystës kariuomenëje, taèiau apie 

tai jokie Lenkijos karybos istorikai, kur kas daugiau nei Lietuvoje 

dirbæ su Lenkijoje saugoma archyvine medþiaga, neraðë. Á autorystës 

klausimà atsakys ateities tyrimai 

Trumpai apibûdinsime medþiagà apdorojusius karininkus. Pulkininkas 

Grigas Volanas (Grzegosz Wolañ) buvo vienas ið ilgiausiai 

1 List in valoris Ordynansu do Kommendanta Brygad Ussarskiey y petehorskiej lub na mieyscu 

ich Kommendæ maiàcych wzglædem doniesienia o pierwiastkowey pùacy y Stanie Korpusów y 

przyùania extractów Etatów dawnieyszych do Kancellaryi Departamentu. LVIA, f. SA, b. 

18585, l. 95–97. Tokie patys ásakymai tà paèià dienà buvo duoti prieðakinës sargybos pulkams 

ir penkiems pëstininkø pulkams, o apie jø iðsiuntimà buvo informuotas tuo metu LDK kariuomenei 

vadovaujantis gen. ltn. kunigaikðtis Adomas Èartoriskis. Tarp iðvardintø adresatø nepaminëti 

gvardijos regimentai, janièarai ir artilerijos korpusas. Ten pat, l. 97. 

65

tuo metu tarnaujanèiø Respublikos kariuomenëse karininkø, savo karjerà 

pradëjæs 1732 metais Saksonijos Grand–muðkietininkø regimente, 

kai Augustas II siekë reformø bûdu sustiprinti visø savo valstybiø 

gynybiná pajëgumà, ir kaip tik per minëto regimento karininkus ir 

puskarininkius vëliau siekë stiprinti savo átakà Lenkijos ir Lietuvos 

kariuomenëse. Didþiàjà savo gyvenimo dalá ðis karininkas tarnavo 

Lenkijos Karalystës gvardijos pëstininkø regimente 2 , kuris visà XVIII 

a. vidurio laikotarpá buvo pavyzdingas ir kovinëmis savybëmis pasiþymintis 

dalinys, anot tyrinëtojø, geriausias dalinys Respublikoje. Á 

Lietuvà jis pateko 1764–1765 metais, jo pavardæ mes sutinkame vadovaujant 

ið Radvilø atimto Slucko águlai, formaliai priskiriant já Didþiosios 

buoþës pëstininkø regimentui (po 1775–1776 metø reformø 

2 didþiosios buoþës pëstininkø regimentas) 3 . Ilgametë patirtis 

Respublikos kariuomenëse tikriausiai buvo tas veiksnys, nulëmæs ðio 

karininko darbà Karo departamente prie Nuolatinës tarybos. Negalima 

atmesti spëjimo, kad paties Volano iniciatyva ðis dokumentø rinkimas 

ir buvo organizuotas. Apie mjr. Vygandà duomenø neturime, 

jis greièiausiai tarnavo Lenkijos Karalystës kavalerijoje, todël daugiau 

duomenø bus galima surinkti tik pasirodþius karininkø sàraðø I 

tomo 1 daliai 4 . 

Kiek pateiktoji medþiaga atspindi realià padëtá, nëra lengva atsakyti, 

kadangi turime labai nedaug informacijos ið kitø ðaltiniø. Atsiminimai 

tëra keli: Martyno Matuðevièiaus (Marcin Matuszewicz) ir 

Andriejaus Kitovièiaus (Jædrzej Kitowicz), kuriø tik pirmieji skirti 

LDK. A. Kitovièius 5 , labai detaliai apraðæs kariuomenës gyvenimà Augusto 

III laikais, paþino Lenkijos Karalystës kariuomenës gyvenimà, o 

kaip rodo Stanislovo Augusto Poniatovskio laikø kariuomenës tyrimai, 

kuriems skirti ligðioliniai mano tyrimai, skirtumø bûta. Janas Vimeris 

(Jan Wimmer), apraðydamas to paties laikotarpio Lenkijos kariuomenæ, 

buvo labai parankus konsultantais, taèiau tiek jo, tiek LDK kariuomenei 

skyrusio Mariano Lecho (Marian Lech) darbai tëra pirmieji 

bandymai, kuriuos turës papildyti ðis ir kiti straipsniai. 

2 Machynia M. ir kt. Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1777–1794, t. II Wojsko 

Wielkiego Ksiæstwa litewskiego, s. 360. 

3 Rakutis V. Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës Karo komisija 1765–1776 m. // Karo archyvas, 

t. XV, Vilnius, 1998. 

4 Ðis tomas turëtø pasirodyti 2002–2003 metø sandûroje. Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga 

narodów. T. I. Wojsko Koronne , cz. 1 Sztaby i kawaleria. Aut. Machynia M. Srzednicki Cz. 

5 Kitowicz J. Opis obyczajów za panowania Augusta III. Warszawa, 1985. 

66

Kadangi brandþiausi darbai apie LDK kariuomenæ Saksø laikais 

paraðyti Mariano Lecho, pateiksime iðsamesnæ jo darbø kritikà 

6 . Darbo privalumas: geras asmeninës daliniø sudëties ávertinimas 

ir ðaltiniø gausa, paremta Vyriausiame Senøjø Aktø archyve Varðuvoje 

(AGAD) saugoma Radvilø archyvo VII dalimi, taigi informacija 

apie 1735–1762 metø laikotarpá, kai M. K. Radvila buvo etmonu. 

Neturëta dokumentø, apibrëþianèiø vidaus tvarkos taisykles, taèiau 

buvo galima vertinti faktinæ padëtá. M. Lechas uþsibrëþë atsakyti á 

labai daug klausimø, jam rûpëjo daliniø dydis, organizacija, realios 

funkcijos, praktiðkai viskas, kà buvo galima iðpeðti ið lakoniðkos informacijos. 

Ëmæsis apskaièiuoti realios kariuomenës santyká su etate 

numatytomis porcijomis jis atliko labai reikalingà darbà, taèiau vertinimai, 

paremti momentine padëtimi visam laikotarpiui per daug ankstyvi, 

ypaè kai bandomas apskaièiuoti atostogaujanèiø procentas ar 

kiti atsitiktiniai skaièiai. Kitas straipsniø trûkumas – nepakankamas 

ásigilinimas á laikotarpio dvasià. Kalbëdamas apie rotmistro pareigybes, 

M. Lechas nesupranta, kad rotmistrø pareigybës buvo suvokiamos 

ne kaip tiesiogiai tarnaujanèiø, bet savo vardu pritraukianèiø 

bajorus prie tarnybos ir galinèiø tokiu bûdu suteikti pozicijà smulkesniems 

savo klientams. Jis darë prielaidà, kad kariuomenë yra institucija, 

skirta tik kraðto gynybai, o ne eiliniai titulai bajoriðkoje Respublikoje, 

bent jau tautiniame autoramente, todël daugelis paproèiø 

ir nuostatø atrodo keistai. Bet kokiu atveju, M. Lecho straipsniai 

tapo labai parankia atrama, ypaè apibûdinant dalinius, nepateikusius 

informacijos apie save Karo departamentui. 

Jonas Daujotas paskelbë kelis straipsnius skirtus kariuomenës 

problemoms Augusto III valdymo laikotarpiu 7 . Pirmasis straipsnis, 

skirtas Augusto III laikams, labiausiai vertingas tuo, kad jame á 

mokslinæ apyvartà átraukti dokumentai, skirti LDK artilerijai, ið Lietuvos 

valstybës istorijos archyvo, taip pat atkreiptas dëmesys á atskirus 

faktus, ligi ðiol nepastebëtus istoriografijoje, taèiau informacija 

6 Lech M. Autorament cudzoziemski wojsk Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego w epoce saskiej. 

Studia i Materiaùy do historji wojskowoúci. T. VII, cz. 1, Warszawa, 1961. To paties: Jazda 

autoramentu polskiego wojsk Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego w dobie saskiej.// Studia i Materiaùy 

do historji wojskowoúci. T. VII, cz. 2, Warszawa, 1961. Autorament cudzoziemski 

wojsk Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego w epoce saskiej // Studia i Materiaùy do historji wojskowoúci. 

T. VII, cz. 1, Warszawa, 1961. 

7 Daujotas J. Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës karybos problemos Augusto III valdymo 

laikotarpiu (1733–1763) // Lietuvos valstybë XII–XVIII a., p. 549–557. To paties LDK (Lietuvos 

Didþiosios kunigaikðtystës) kariuomenë XVIII a. //Karo archyvas, Nr. XIV, Vilnius, 1997. 

67

paskelbta nesistemingai, remiantis daugiau dalykiniu, o ne chronologiniu 

principu, todël kariuomenë ágavo statiðko, nekintanèio ir maþai 

reaguojanèio á to meto ávykius organizmo bruoþø. Galbût per daug 

uþsibrëþta padaryti iðkeliant per daug problemø, pasitaiko niekuo 

nepagrástø vertinimø, nepakankamai suprasta M. Lecho pateikta statistinë 

medþiaga. 

Siekiant apibûdinti viso laikotarpio LDK kariuomenæ, reikia 

sukaupti dar didesnæ archyvinæ bazæ. Tolesni þingsniai turëtø vykti 

etmonø archyvø paieðkø kryptimi. Reikëtø iðtirti Liudviko Konstanto 

(Konstantino) Pociejaus archyvà, kurio 1720 m. apyraðas yra þinomas, 

bei kitø etmonø archyvø likuèius. Svarbi informacija gali bûti 

saugoma Drezdeno archyve, ðiandieninëje Vokietijoje, nepakankamai 

þinomi Kijevo ir Lvovo archyvai Ukrainoje. Taèiau tai jau kitø 

straipsniø uþdaviniai, o juos raðant reikia sumaþinti tiriamojo laikotarpio 

apimtá ir daugiau dëmesio skirti kariuomenëje tarnaujantiems 

þmonëms, jø tarpusavio santykiams. Labai perspektyviai atrodo 

bandymas lyginti kariuomenës ir visuomenës paproèius, luominæ struktûrà, 

ieðkoti kariuomenës funkcijose valdanèiojo luomo paþiûrø apraiðkø, 

o ne iðankstinio kariuomenës funkcijø priskyrimo ir vëlesnio 

nepasitenkinimo, kad nëra taip, kaip norëtøsi. 

Lietuvos kariuomenës istorijoje 1717–1764 m. laikotarpis yra 

viena ið maþiausiai tyrinëtø temø. Panaði situacija yra susidariusi ir 

Lenkijoje. Tokia padëtis susidarë dël objektyviø, tiek ir dël subjektyviø 

prieþasèiø. Kaip objektyviàsias galima ávardinti kompleksiniø ðaltiniø 

trûkumà, kariuomenës istorijos specifikà. Taèiau kur kas svarbesnës 

buvo subjektyviosios: „Auksiniai Saksø laikai“ buvo vienas ið 

nepatraukliausiø laikotarpiø Abiejø Tautø Respublikos, kaip valstybës, 

istorijoje nebuvo èia nei esminiø reformø, nei akivaizdaus progreso, 

nei toli siekianèiø, bet realiø vizijø. Tai, be jokios abejonës, 

sàstingio ir valstybës merdëjimo laikai, kuriuos tyrinëti daþniausiai 

nëra nei ádomu, nei labai vertinga. Tai pasakytina ir apie kariuomenæ, 

kuri glaudþiai susijusi su valstybës istorija. Taèiau toks ávaizdis netrukdo 

imtis tam tikrø ðio laikotarpio srièiø, kai domimasi ne tik sëkmingomis, 

pergales pasiekusiomis kariuomenëmis, bet ir kitomis, 

„mieganèiomis“ kariuomenëmis, atskirais daliniais ir maþomis socialinëmis 

kariuomeniø grupëmis. 

Kariuomenës daliniø reguliaminai yra vienas ið pagrindiniø ðaltiniø, 

kuriuose atsispindi daliniø organizacija, atlyginimai, materialinis 

aprûpinimas, ginkluotë, todël jø átraukimas á mokslinæ apyvartà yra 

68

didþiausias ðio darbo tikslas. Turint keletà tokiø dokumentø galima 

spræsti apie tas nedideles permainas, kurios vyko Lietuvos kariuomenëje 

Saksø laikais. Ðio straipsnio uþdavinys – pristatyti ir apdoroti 

naujai rastus XVIII a. LDK kariuomenës dokumentus, pateikiant 

juos to meto kariuomeniø kontekste. Kartu bus siekiama atsakyti á 

klausimus, kokia buvo daliniø organizacija, ginkluotë, finansavimo 

sistema. Deja, ne visada turimi duomenys apie visus dalinius, todël 

sunku daryti apibendrinimus. 

Straipsnyje pateikiami bendriausi duomenys ir apie tuos dalinius, 

kurie nepateko á jau minëtà 1782 m. Karo departamento surinktà 

knygà, kad skaitytojas galëtø suprasti bendrà LDK kariuomenës organizacijà, 

o tyrinëtojas þinotø, kuriose vietose dar reikia padirbëti tiek 

ieðkant naujø ðaltiniø, tiek juos vertinant, tiek apibendrinant. 

Analizuojant atskirus reguliaminus, remtasi prie dokumento 

pavadinimo nuorodose nurodytu ðaltiniu, todël tekste iðnaðos nekartojamos. 

Lyginamoji ir kita tiesiogiai su ðaltiniu nesusijusi poskyrio 

dalis, kurioje pateikta autoriaus nuomonë, atskirta trimis þvaigþdutëmis. 

Straipsnio pabaigoje pateikiamas terminø þodynëlis. 

1. 1717 metø etatas 

Etato sudarymo aplinkybës. Ðiaurës karo metu Lietuvos kariuomenë 

nebuvo savarankiðkas politinis árankis nei ðvedø, nei Augusto 

II rankose. Tai greièiau gyventojø simpatijas rodanti formuotë 

ar tikriau paskiri bûriai, remiantys arba ðvedus, arba antiðvediðkà 

koalicijà. Në vienas Ðiaurës karo mûðis nebuvo kovotas vien Respublikos 

pajëgomis, praktiðkai në vienas didesnis ið jø nebuvo laimëtas, o 

ir pralaimima buvo daugiausia dël mûsø kariuomenës kaltës, taigi 

kariuomenës reitingas tiek savos visuomenës, tiek kaimynø akyse buvo 

ypaè þemas, nors oficialiose kalbose ir buvo minimi þygdarbiai bei 

nuopelnai. 1709–1717 m. laikotarpis buvo tas laikas, kada formavosi 

pagrindinës 1717 m. reformos prielaidos, kûrësi tam tikros organizacinës 

normos. Svarbø vaidmená atliko 1710 m. Varðuvos seimo (Didþiosios 

Tarybos) priimtos nuostatos. 

1710 metais Didþiojoje Varðuvos taryboje, kuri veikë Sandomiro 

konfederacijos rëmuose, faktiðkai atlikdama seimo funkcijas, 

buvo keliamas kariuomenës didinimo klausimas. Sprendimai buvo 

priimami sunkiai, reiðkësi atskirø vaivadijø separatizmas, pavietø vë- 

69

liavø kûrimo idëjos. Kariuomenës didinimo projektas 8 buvo pasiûlytas 

balandþio 4 d., prie jo savaitæ laiko dirbo atskirai susirinkæ etmonai, 

valdovas ir provincijø sesijos. Lietuvoje didelæ reikðmæ turëjo 

generalinës amnestijos ir Sapiegø gràþinimo á legalø gyvenimà reikalai, 

taèiau numatytais mokesèiais bajorai apsidëti sutiko. Pagrindinës 

diskusijos bendrame seime vyko ne tiek dël bûsimos kariuomenës 

dydþio, jis buvo ávardintas aiðkiai 36 000 kariø Lenkijai ir 12 000 

LDK, daþnai minint Liublino seimo priimtà etatà, bet dël to, kas 

turëtø tokià kariuomenæ iðlaikyti – vyriausiasis iþdas ar vaivadijos 9 . 

Kai kuriems deputatams kilo abejoniø, ar numatytus pinigus pavyks 

surinkti, nes tiek privaèiuose dvaruose, tiek ekonomijose yra labai 

sunki padëtis 10 . Taèiau ir gyventi toliau taip buvo sunku, nes kraðte 

buvo „pagalbinë“ Rusijos kariuomenë, apie kurios iðvedimà buvo taip 

daug kalbama ir deramasi su Rusijos pasiuntiniu, kaþkas juk turëjo 

perimti tvirtoves, pasienio apsaugà, o ir ðvedø pavojus nebuvo visiðkai 

praëjæs. Augustas II buvo pakankamai populiarus, taèiau visgi 

buvo prisibijoma jo ambicingø tarptautiniø planø ir dar ambicingesniø 

vidaus politikos projektø. 

Kita problema, kokia turi bûti kariuomenë, kalbëta buvo nedaug, 

tik LDK kancleris paminëjo, kad savø pëstininkø kûrimas ðiame 

kraðte baigësi blogai, todël siûlë naudoti svetimðaliø pavyzdþio 

dalinius. Roþanø atstovas (posel roýañski) siûlë kuo greièiau pasiøsti 

etmonams karininkus á vaivadijas bei siûlë karaliui pasiøsti universalus 

vaivadijoms. Galø gale balandþio 10 d., seimui atsisakius duoti 

generalinius mokesèius, buvo paliktas Liublino seimo etatas 11 . Su tuo 

nenorëjo sutikti kariuomenës didinimo ðalininkai, ir kità dienà buvo 

svarstomas projektas „Respublikos gynimas“. Ðiame projekte numatytos 

reformos daugumai deputatø nepatiko, geriausiu atveju sutiko 

duoti vaivadijø pëstininkus. Karalystës iþdininkas matydamas, kad 

valstybinës kariuomenës stiprinimo projektas buksuoja, pradëjo ieðkoti 

kompromisø, kad galbût kariai su savo 100 auksinø alga tegu 

bûna vaivadijø þinioje, bet apranga ir ginklai (140 auksinø) tegu lieka 

Respublikos iþdø þinioj. Taèiau daugiausiai prieðinantis kai kurioms 

Didþiosios Lenkijos vaivadijoms, nutarimas priimtas nebuvo, bet ir 

8 Diariusz walnej rady Warszawskiej z roku 1710. Wilno, 1928, s. 174. 

9 LDK iþdininko kalba. Diariusz walnej rady Warszawskiej z roku 1710. Wilno, 1928, s. 176– 

177. 

10 Zakroèimo seniûno komentaras LDK iþdininko kalbai. Ten pat, s. 179. 

11 Ten pat, s. 183. 

70

nebuvo visiðkai atmestas. Balandþio 12 d. vël gráþo prie kariuomenës 

algø klausimo, buvo perskaitytas projektas „Reguliarûs ir laiku mokami 

ketvirtiniai mokesèiai kariuomenei“, sudarytas 1661 m. pavyzdþiu 

ir numatantis pavietø pëstininkø milicijas, kiekvienam kariui mokant 

100 auksinø metinæ algà ir skiriant 140 auksinø metiniø iðlaidø 

ginklams, ekipuotei ir uniformai. Tai reiðkë apie 7 milijonus auksinø, 

kai etmonø projektas numatë 15 milijonø ketvirèiui. Antrà kartà gráþus 

prie pateikto projekto, vël prasidëjo debatai dël per dideliø mokesèiø. 

Ið tikrøjø, pereinant prie trejø metø laikotarpio reguliariø 

mokesèiø, reikëjo patikimø ir garantuotø mokesèiø, kad iþdas bûtø 

pajëgus iðmokëti algas, nes netiesioginiai mokesèiai dël sugriautos 

infrastruktûros daug duoti negalëjo 12 . Lietuviø projektas „Uþmokestis 

kariuomenei“ buvo priimtas be komentarø, numatant padûmës 13 

mokestá po 16 florinø 14 metams pagal 1690 m. tarifà, mokant per 4 

ratas 15 , gëralø mokesèiai atiduoti didþiajam etmonui L. Pociejui, nustatytas 

kariuomenëje netarnaujanèiø totoriø pagalvës mokestis, tam 

paèiam etmonui turëjo mokëti ir þydai 16 . Galø gale seimas patvirtino 

1703 m. Liublino seimo priimtà etatà, kuriame numatyta Lenkijos 

Karalystës kariuomenæ padidinti iki 36 000 kariø, ið kuriø 26 000 

turëjo sudaryti dragûnai ir reitarai. Be ðio skaièiaus, dar turëjo bûti 

nuo 21 dûmo rekrûtuojami pëstininkai, kuriø iðlaikymui skiriama po 

240 auksinø, ið kuriø 100 auksinø turëjo bûti skiriama paèiam kario 

atlyginimui, o 140 jo aprangai, ginklams ir amunicijai; pastaroji suma 

buvo skiriama valstybiniam iþdui 17 . LDK iþdininkas toká seimo sprendimà 

laikë klaida ir pralaimëjimu 18 . Taèiau, kaip parodë ateitis, tai 

buvo per daug to meto visuomenei ir valstybës ekonomikai, po maro 

12 Netiesioginiai mokesèiai buvo imami ne nuo turimo turto (þemës, nekilnojamojo turto, 

karèemø ir pan.), o leidþiant uþsiimti tam tikra veikla, pvz., realizuoti alkoholinius mokesèius 

ar prekiauti uþsieniniais vynais). Ten pat, s. 194. 

13 Mokestis, imamas nuo „dûmo“, t. y. naudojamo kamino ar krosnies. Tokia mokesèio forma 

buvo naudojama todël, kad mokesèiø rinkëjai galëjo lengvai apskaièiuoti mokesèio dydá ir 

pasikeitimus dël gyventojø skaièiaus kitimo, taèiau stabdë savarankiðkø ðeimø kûrimosi procesà. 

14 Florinas – XIII–XVI a. Florencijos pinigas, XVII–XVIII a. naudotas ir kitose Europos 

valstybëse, atitiko Nyderlandø guldenà arba dukatà, t. y. apie 36 Lenkijos vario auksinus 

(1733 m. kursu. Tikslø dydá sunku apskaièiuoti dël XVII a. II pusëje vykusios variniø pinigø 

infliacijos). Pagal Wierzbowski T. Vademecum. Podræcznik dla studiów archywalnych. Lwów– 

Warszawa, 1926. s. 221. 

15 Rata – mokesèio mokëjimo periodas, apimantis pusæ metø nuo kovo 1 d. iki rugsëjo 1. 

16 Ten. pat, s. 196. 

17 Ten pat, s. 202. 

18 Ten pat, s. 199–200. 

71

trejus metus neuþderëjus derliui 1712 – 1714 prasidëjo badas. Bajorija, 

kovojanti uþ iðgyvenimà, abejingai þiûrëjo á viskà, kas neatliepë svarbiausiø 

iðlikimo ir egzistencijos poreikiø 19 , taigi numatytas kariuomenës 

dydis vargu ar buvo pasiektas, tuo labiau kad kraðte ramybës nebuvo. 

Augustui II vis dar trukdë Stanislovo Leðèinskio ðalininkai ir ið 

jø gimstanèios naujos jëgos, neretai susijusios su kitø valstybiø politika. 

Nerasdamas reikalingo palaikymo Abiejø Tautø Respublikoje, bet 

vis dar aktyvus tarptautiniu lygmeniu, Augustas II vis daþniau rëmësi 

1709 m. pradëta atkurti Saksonijos kariuomene, nei neaiðkaus pavaldumo, 

menkai aprûpintais Respublikos daliniais. Padëtá komplikavo 

labai skirtingi ávairiø jëgø ir atskirø valstybiø interesai, turëjæ tiesioginës 

átakos tiek Saksonijos, tiek Abiejø Tautø Respublikos reikalams. 

Augustas II, 1709–1713 m. aktyviai veikdamas dël Ðiaurës lygos 20 atkûrimo, 

1713–1714 m. artëdamas su Prancûzija, buvo daug prisiþadëjæs 

treèiosioms jëgoms, priklausë nuo kitø pagalbos ar geranoriðkumo, 

o daþnas jo pozicijos keitimas skatino visuotiná nepasitikëjimà jo sakomais 

þodþiais ar pasiraðomomis sutartimis, maþino populiarumà jo valdomose 

valstybëse. 

Apie vidaus padëtá Lietuvoje 1710–1715 m. turime nedaug 

studijø. Yra þinoma, kad 1710 m. tarybos sprendimu svarbià vietà 

surenkant mokesèius atliko etmonai, rinkæ kai kuriuos mokesèius ir 

ðias pareigas jie atliko pakankamai uoliai, nevengdami pasiøsti dalinius 

á mokesèiø nemokanèius pavietus ar privaèias valdas, kur ðie 

daliniai patys suvalgydavo tai, kas jiems priklausë. Tokiais atvejais 

pasitaikydavo visokiø ástatymø paþeidimø, ypaè renkant hibernos 21 

mokesèius 22 . Matyt, kaip tik ðiuo metu gimë idëja, kaip iðspræsti kariuomenës 

iðlaikymo problemas nestiprinant centrinio valstybës aparato, 

perleidþiant kai kurias iþdo funkcijas paèiai kariuomenei. 

Didelæ reikðmæ visiems Lietuvoje vykusiems ávykiams ðiuo laikotarpiu 

turëjo Lietuvos didysis etmonas Liudvikas Pociejus. Jis vykdë 

prorusiðkà politikà, keldamas atskiros nuo Lenkijos Lietuvos, su- 

19 Staszewski J. August II Mocny. Wrocùaw, 1998, s. 186. 

20 Ðiaurës lyga – tarptautinë politinë ir karinë sàjunga, nukreipta prieð Ðvedijà, kurios pradþia 

laikoma 1698 metais sudaryta Saksonijos–Danijos sàjunga, pradþioje gynybinë, vëliau gynybinëpuolamoji. 

Prie sutarties prisidëjus Rusijai ir Brandenburgui, ji tapo pagrindine Ðiaurës karo 

iniciatore. Ðios lygos kûrëju pagrástai vadinamas Augustas II. 

21 Hiberna – mokestis, XVI a. pabaigoje siekiant apsaugoti rutiniø þemiø gyventojus nuo savos 

kvartinës kariuomenës apiplëðimo, kai jie þiemos sezonui pasitraukdavo nuo sienos, kurià 

saugojo á vidines teritorijas. LDK tiesiog mokestis kariuomenës reikalams. 

22 Staszewski J. August II Mocny. Wrocùaw, 1998, s. 187. 

72

sijusios su Rusija idëjas. Tai buvo savanaudiðkas, politiðkai labai aktyvus 

þmogus, turëjæs daug prieðø ir daþnai keitæs politines stovyklas 

sudëtingu 1710–1720 m. laikotarpiu. Ypaè daþnai jo pozicijos keitësi 

Augusto II atþvilgiu. Visa tai nepadëjo atlikti kariuomenës rengimo 

ir aprûpinimo darbus, nors jie ir buvo atliekami 1710 geguþës 

mën., visà 1711 m. pavasará. Liudvikas Pociejus ðiuo laikotarpiu siekë 

iðvesti ið Lietuvos teritorijos visas svetimas kariuomenes, prieðinosi 

Augusto II bandymams skirti karininkais svetimðalius. Turimos 

skurdþios þinios rodo, kad esant ðiam etmonui, pertvarkyti kariuomenæ 

vakarietiðku pavyzdþiu buvo sunku. Tuo labiau kad su lauko 

etmonu Stanislovu Denhofu santykiai buvo labai átempti, prasidëjo 

aktyvi politinë kova, neigiamai paveikusi bendrà kariuomenës nuotaikà 

23 . LDK kariuomenë buvo naudojama kaip árankis sprendþiant 

Neuburgo valdø 24 klausimà. Nors neturime tikrø þiniø, bet galima 

spëti, kad LDK kariuomenë 1710–1714 m. buvo maþai parengta kovos 

veiksmams, politizuota, svarbiau buvo iðtikimybë etmonui ir jo 

intrigoms nei gebëjimai mûðio lauke. 

1715 m. Lenkijoje, o 1716 m. ir Lietuvoje prasidëjo atviras 

karas tarp Augustà II remianèiø saksø daliniø ir Tarnograde konfederacijà 

ákûrusiø bajorø. Konfliktas prasidëjo nuo to, kad po kovø 

Pamaryje Saksonijos kariuomenë, iki tol vienintelë gynusi Respublikos 

teritorijà tiek nuo Ðvedijos vadovaujamos koalicijos, tiek nuo per 

dideliø sàjungininko Rusijos caro Petro I apetitø, kampanijai pasibaigus 

negráþo á Saksonijà, o pasiliko Respublikos teritorijoje. Pagal 

valdovo patarëjo Lagniskio projektà, Augustas II ruoðësi jà panaudoti 

ávykdant valstybës perversmà ir seimo keliu atliekant reformas, 

kuriø pagrindinis tikslas buvo liberum veto ir valdovo elekcijos panaikinimas. 

Ðalia to buvo ir Saksonijos politinio veikëjo feldmarðalo Flemingo 

planas, pagal kurá saksø kariuomenë turëjo iðprovokuoti Respublikoje 

maiðtà, kurá numalðinæs Augustas II galëtø átvirtinti savo 

valdþià ir padiktuoti reformø formà. Pirmasis projektas buvo labiau 

legalus ir atitiko Respublikos tradicijas bei etmonø veikla nepatenkintøjø 

nuotaikas, antrasis buvo panaðus á blogiausius absoliutinio 

23 Ludwik Pociej. PSB, t. XXVII, Warszawa, 1982. 

24 Neuburgo valdos – Birþø ir Dubingiø kunigaikðèiø valdos, kurios iðmirus vyriðkajai linijai 

paveldëjimo keliu atiteko Neuburgo kunigaikðèiams Vokietijos imperijoje. Kadangi tai ardë 

Respublikos ir LDK vientisumà, buvo tariamasi, kà su jomis daryti, paliekant þemes savøjø 

valdþioje ir sumokant kompensacijà paveldëtojams. Dël ðiø valdø, sudariusiø didelæ teritorijà 

ne valstybiniu poþiûriu, vyko nuolatinës teisminë, politinë ir net ginkluota kova. 

73

valdymo siekianèio valdovo stereotipus, susiformavusius XVI a. pabaigoje 

– XVII amþiuje, taèiau pirmasis projektas buvo sunkiai realizuojamas, 

o antrasis buvo paprastesnis. Kaip ten bebûtø, atvykusi 

saksø kariuomenë sutiko toká didelá Lenkijos bajoriðkos visuomenës 

pasiprieðinimà, kad jau 1714 m. pradëjo organizuotis lokalinës konfederacijos, 

o 1715 m. – generalinë Tarnogrado konfederacija Lenkijoje. 

Prasidëjo Augusto II valdomø valstybiø karas, kiek panaðus á 

pilietiná, bet kokiu atveju praþûtingas ðiam ambicingam valdovui. Kas 

vyko Lietuvoje ir kokià pozicijà uþëmë valstybinë LDK kariuomenë, 

turime nedaug þiniø. Liudvikas Pociejus laikësi dvigubos politikos: 

bûdamas ðiuo laikotarpiu Augusto II prieðininku, jis rëmë antisaksiðkas 

pajëgas, prisidëjo organizuojant Vilniaus konvokacijà, ið kurios 

gavo nurodymà ginti LDK teritorijà nuo saksø ásiverþimo, jo þiniai 

buvo perleidþiama atskira bajorø vëliava ar net visuotinis ðaukimas, 

bet Augustui II susidraugavus su rusais ir paþadëjus L. Pociejui palikti 

didþiojo etmono pareigybæ, aktyviai á karo veiksmus nestojo, uþimdamas 

tarpininko tarp antisaksiðkai nusiteikusiø bajorø, Augusto 

II ir Petro I. Taèiau 1716 03 23 buvo paskelbta generalinë konfederacija 

ir LDK. Pradþioje L. Pociejus lyg ir prisidëjo, bet kadangi jo 

lojalumas konfederatams këlë abejoniø, kariuomenë sukilo, L. Pociejus 

buvo priverstas bëgti ir, jeigu ne Petro I parama, bûtø þuvæs, jo 

autoritetas patyrë didelá pralaimëjimà 25 . Tuo tarpu Saksø daliniai nustûmë 

lenkus á deðinájá Vyslos krantà, taèiau ásikiðus konfederatø pakviestiems 

Rusijos kariuomenës daliniams, kovojanèios pusës buvo 

atskirtos, Petras I uþëmë tarpininko pozicijà. Ilgø derybø, vykusiø 

1716 m. rudená, metu iðaiðkëjo didþiuliai Augusto II ir jo valdiniø 

Abiejø Tautø Respublikoje poþiûriø á valstybës valdymo formas skirtumai. 

Augustas II vis dar siekë bet kokiomis priemonëms sustiprinti 

valstybës centralizacijà, iðgydyti valstybinës organizacijos silpnumà 

lemianèias ligas, tuo tarpu konfederatai aklai gynë savàsias respublikoniðko 

valdymo tradicijas. Derybø metu antisaksiðka grupuotë dar 

labiau konsolidavosi, todël negalëjo bûti kalbos apie koká nors abiem 

pusëm priimtinà kompromisà, taigi Rusijai á rankas buvo atiduota 

galimybë paèiai padiktuoti susitarimo sàlygas. 1715 m. lapkrièio 6 d. 

buvo pasiektas nutarimas suðaukti seimà Varðuvoje, kuris tik patvirtintø 

priimtas sutarties nuostatas, neleidþiant seimo metu jas keisti 

ar net diskutuoti. 

25 Ludwik Pociej. PSB, t. XXVII, Warszawa, 1982. 

74

Politiniu poþiûriu Augustas II nieko nelaimëjo, ko siekë nuo 

1714 m. Visais kitais svarbiausiais punktais buvo áteisintos konfederatø 

nuostatos, taèiau kariuomenës ir iþdo valdyme buvo ávykdytos 

esminës reformos, sudariusios teoriná pagrindà visiems mûsø þemiau 

tiriamiems reguliaminams. 

1717 m. reformos esmë. 1717 m. Respublikos kariuomenës 

etatas, kurio pagrindinës nuostatos formavosi 1710–1716 m. laikotarpiu, 

turëjo iðspræsti ðias pagrindines problemas ir atitikti keliamus 

reikalavimus: 

1. Turëjo bûti sukurta nuolatinë kariuomenë, neiðsiskirstanti 

kampanijai pasibaigus, turëjo atitikti tuometinës kariuomenës reikalavimus. 

2. Nuolatinei kariuomenei reikëjo sukurti patikimà aprûpinimo 

sistemà. 

3. Naujoji sistema turëjo ið esmës tikti tiek valdovui, tiek bajorijai. 

4. Naujoji sistema turëjo patikti kaimynams, visø pirma Rusijai. 

1. Nuolatinës kariuomenës uþuomazgø bûtø galima ieðkoti dar 

vëlyvuosiuose viduramþiuose, taèiau savo klasikinius bruoþus ji ágavo 

po Trisdeðimties metø karo, kai Prancûzijoje buvo pradëti kurti nuolatiniai 

pulkai. Tam tikra prasme jau Ðvedijos karaliaus Gustavo II Adolfo 

kariuomenë buvo nuolatinë, taèiau ji daþniausiai buvo iðlaikoma nukariautø 

kraðtø sàskaita ir nuolat kariavo. Artimiausieji mûsø kaimynai 

nuolatines ginkluotàsias pajëgas kûrë XVII a. pabaigoje: Prûsijoje 

ji atsirado Didþiojo Kurfiursto 26 valdymo pabaigoje, Austrijoje – XVII 

a. pabaigos karø su Turkija metu, Rusijoje Petro I rûpesèiu 1682–1705 

m. laikotarpiu, Saksonijoje – 1682 m. Kariuomenës pastovumo reikalavo 

iðaugusi ðaunamojo ginklo reikðmë ëmus vartoti titnaginius ðautuvus 

ir formuoti pëstininkais paremtas taisyklingø formø rikiuotes, savo 

forma primenanèias linijas. Kariuomenës veiksmingumà lëmë sugebëjimas 

ðaudyti nustatyta sparta, atlikti reikalingus persirikiavimus, þygiuoti 

á kojà, nepabûgti ir iðlaikyti pozicijas iki fiziniø pajëgumø ribos. 

Iðaugo kareiviø parengimo, visø pirma muðtro reikðmë, todël kariuomenë 

turëjo bûti nuolat rengiama ir mokoma. 

26 Didysis Kurfiurstas – Brandenburgo elektorius ir Prûsijos kunigaikðtis Fridrichas Vilhelmas 

(1620–1688, valdë nuo 1640 m.), sugebëjæs atleisti Prûsijà nuo leninës priklausomybës Lenkijos 

karaliui Olivos taikos sutartimi 1660 m. ir sudaræs prielaidas Prûsijos valstybës susidarymui 

1700 m. 

75

2. Respublikos valstybinë santvarka XVIII a. antrajame deðimtmetyje 

buvo decentralizuota ir labai neveiksminga. Be liberum veto 

ir valdovo rinkimo dideliu trûkumu reikia laikyti vaivadijø ir pavietø 

partikuliarizmà, pasireiðkusá nustatant mokesèius kariuomenei: bajorai 

sutikdavo apsidëti mokesèiais, bet su ávairiom sàlygom, daþnai neperduodant 

pinigø LDK iþdui, o mokant tik savo pavieto kariams per 

savus mokëtojus. Tokios vaivadijø ir pavietø vëliavos galëjo bûti vadinamos 

valstybës kariuomene tik su dideliu rezervu ir neatitiko jau minëtø 

reikalavimø kariuomenei. Bajorija bijojo perduoti dideles sumas 

valstybës iþdininkams ar etmonams, kad ðie nepasielgtø su jais ir turima 

kariuomene savo naudai, o þinant Liudviko Pociejaus ir ankstesniø 

etmonø savybes, ðie nuogàstavimai turëjo rimtà pagrindà. Bajorijai labiau 

priimtinas atrodë variantas, decentralizuojantis mokesèiø sistemà 

ir ið pirmo þvilgsnio labiau atitinkantis „pavieto bajoro“ sampratas 

apie tëvynæ ir jos gynybà. Kita vertus, tie patys bajorai sudarë kariuomenës 

karininkø korpusà, tarnavo draugais ir paprastais kariais, likusieji 

daþnai kentëjo nuo laiku negavusiø algos savø kareiviø, todël visi 

norëjo laiku apmokamos ir tvarkos besilaikanèios kariuomenës. Taip 

gimë idëja nustatyti pastovius mokesèius kariuomenei, suraðant koks 

pavietas kiek ir kokiø kariuomenei skirtø mokesèiø mokës, o pasiimti 

juos turëjo paèios kariuomenës daliniai, atsisakydami valstybinio iþdo 

ir centrinës kariuomenës kasos paslaugø. Mokëjimo pagrástumas turëjo 

uþtikrinti pati kariuomenë, turëjusi teisæ sau skirtas sumas iðsireikalauti. 

Tokia sistema pasirodë esanti pakankamai veiksminga, nors ir 

apkrovë dalinius jiems nebûdingomis funkcijomis, turëjo átakos centrinës 

kontrolës nusilpimui, kovinës dvasios smukimui ir kariuomenës 

silpnumui. Daliniai praktiðkai nebuvo priklausomi nuo centrinio aparato 

ir gyveno savarankiðkai. 

3. Valdovo reikalavimai kariuomenei buvo aiðkûs: jam reikëjo 

patikimos, ðiuolaikinës kariuomenës, sugebanèios vykdyti tiek kovos 

uþduotis prieð uþsienio prieðus, tiek kaip bûdas patraukti á savo pusæ 

vietinius bajorus, duodant jiems galimybæ tarnauti ir gauti paaukðtinimà. 

Ðiam reikalui labiausiai tiko svetimðaliø autoramento daliniai, 

t. y. pëstininkai, dragûnai ir artilerija. Ypaè svarbûs valdovui buvo 

gvardijos daliniai, turëjæ bûti su valdovu. Augustas II vis dar neprarado 

vilties, kad jam pavyks rasti Abiejø Tautø Respublikoje sluoksná, 

galinti paremti já kraðte, tik nuo 1717 m. jis tai siekë padaryti 

palaipsninio darbo, o ne perversmo keliu. 

76

Bajorijos gyvenimui daug didesnës reikðmës turëjo senojo pavyzdþio 

Tautinio arba Lenkø autoramento daliniai, daþniausiai kavalerija 

ir joje esantys bajorams skirti karininkø ir draugø etatai. Tradiciðkai 

buvo laikoma, kad ðie daliniai visada bus iðtikimi respublikoniðkoms 

tradicijoms ir negalës bûti panaudoti prieð paèià bajorijà. 

Kita vertus, ðiuose daliniuose buvo nesunku tarnauti, nebuvo tiek 

muðtro, tvarkos, darbo, o atlyginimai buvo didesni. 

4. Rusijos interesus apibûdinti sunkiausia. Jai rûpëjo, kad naujoji 

kariuomenë nebûtø labai didelë, tiktø sumaiðèiai sukelti, bet galëtø 

patenkinti kasdieninius taikos meto reikalavimus. Labai svarbu 

buvo tai, kad etatas buvo nuolatinis ir buvo uþtikrinamas net ir seimui 

iðirus, taigi buvo galima ardant seimus visiðkai neardyti gynybos 

sistemos, kita vertus, norint neleisti kariuomenës didinti, buvo galima 

tai daryti stabdant sprendimø priëmimà seime. Rusijai nereikëjo 

savøjø nutarimø „prastumti“, jai uþteko tinkamai pasinaudoti valdovo 

ir bajorijos nesutarimais. Taip pat buvo svarbu uþtikrinti kokybiná 

kariuomenës silpnumà, o tai buvo galima padaryti nenustatant karininkams 

algø, kariuomenæ decentralizuojant, sudarant sàlygas piktnaudþiavimams. 

Kitø valstybiø átakà sudarant 1717 m. etatà, reikëtø 

laikyti nereikðminga 27 . 

1717 m. etatas numatë Abiejø Tautø Respublikai 24 000 kariø 

porcijø kariuomenës etatà, ið jø 6 000 porcijø teko Lietuvos Didþiajai 

kunigaikðtystei. Porcija turëjo bûti vieno eilinio kario metinë 

alga, tam tikras atlyginimø mokëjimo vienetas. Pagal minëtà etatà, 

kariuomenë kaip ir seniau buvo skirstoma á Svetimðaliø ir Lenkø (Tautiná) 

autoramentus, o ðie – á dalinius ir padalinius. Algos buvo nustatytos 

ðitaip: dragûnø porcija – 300, pëstininkø – 200; husarø porcija 

– 448, petihorø – 372, totoriø ir kazokø – 272 auksinai. 

27 Gierowski J. Wokól mediacji w Traktacie Warszawskim 1716 roku.//Zeszyty naukowe 

Uniwersytetu Jagieùùoñskiego. Prace historyczne, z. 26, Kraków, 1969, s. 66. 

77

1 lentelë. LDK kariuomenë pagal 1717 m. etatà 

6YHWLPÑDOL DXWRUDPHQWDV 

'UDJ QDL 

-R .DUDOLÑNRVLRV 0DORQ\EïV GUDJ Q OHLEUHJLPHQWDV 

.DUDODLæLR 3LQVNR GUDJ Q UDLWHOL UHJLPHQWDV 

'LGÓLRVLRV EXRÓïV UDLWHOL UHJLPHQWDV 

/DXNR EXRÓïV GUDJ Q UDLWHOL UHJLPHQWDV 

3ïVWLQLQNDL 

-R .DUDOLÑNRVLRV 0DORQ\EïV SïVWLQLQN UHJLPHQWDV 

'LGÓLRVLRV EXRÓïV SïVWLQLQN UHJLPHQWDV 

/DXNR EXRÓïV SïVWLQLQN UHJLPHQWDV 

$UWLOHULMRV NRUSXVDV DWVNLURML NXRSD 

'LGÓLRVLRV EXRÓïV MDQ\æDU YHQJU YïOLDYD 

/DXNR EXRÓïV MDQ\æDU YHQJU YïOLDYD 

/'. NDQFOHULR MDQ\æDU ND]RN YïOLDYD 

9\ULDXVLRMR 7ULEXQROR MDQ\æDU YïOLDYD 

7DXWLQLV /HQN DXWRUDPHQWDV 

+XVDUDL YïOLDYRV SR SR SR SRUFLMDV 

3HWLKRUDL YïOLDYRV SR SR SRUFLM 

3ULHÑDNLQï VDUJ\ED 

7RWRULDL SR SR SR SRUFLM 

.D]RNDL YïOLDY SR SRUFLM 

Etatas kiek sumaþino pavietø ir vaivadijø átakà kariuomenei, 

kiek apribojo etmonø valdþià 28 . Pagrindiniu ðio etato trûkumu buvo 

tai, kad nebuvo numatyti pinigai nei karininkams, nei ginklams, nei 

uniformoms, nei kitoms smulkioms iðlaidoms, todël etatas nustatë 

tik lëðø, skirtø autoramentams bei daliniams proporcijas ir dydþius 

bei lëðø iðieðkojimo ðaltinius, o konkreèias iðraiðkas daliniai turëjo 

nustatyti remdamiesi etmonø pasiraðytais reguliaminais. 

28 Rostworowski E. Historia powszechna. Wiek XVIII. Warszawa, 1977, s. 398. 

78

2. Pëstininkø reguliaminai 

1717 m. Didþiosios buoþës (Lauko buoþës) pëstininkø 

regimento reguliaminas 29 

Ðiam skyreliui pagrindiniu ðaltiniu naudotas 1717 m. Lauko 

buoþës (toliau LB) pëstininkø regimento reguliamino nuoraðo, padaryto 

apie 1737 metus, kai iðdavus naujà reguliaminà, etmonas pasiëmë 

originalà á savo archyvà, 1782 metø nuoraðas 30 . Kartu buvo 

tyrinëtas ir kito pëstininkø pulko – Didþiosios buoþës (toliau DB) 

regimento reguliaminas, niekuo nesiskyræs nuo èia aptariamo. Taip 

pat nuo jo nesiskiria 4 LB pëstininkø pulko pateiktas reguliaminas, 

greièiausiai naudotas tas pats dokumentas 31 . 

1717 metø reguliaminai, naudoti pëstininkø daliniø, galiojo 

iki 1737 m, taigi apëmë Augusto II valdymo pabaigos laikotarpá 

(1717–1732) ir karo dël Lenkijos ápëdinystës (1733–1737) metus. 

Pirmaisiais metais didelæ átakà Lietuvos pëstijos formavimui turëjo 

turëti Saksonijos feldmarðalas Jokûbas Henrikas Flemingas, kuriam 

buvo atiduotas Respublikos Svetimðaliø autoramentas, 1729–1732 

Saksonijos kariuomenës reformos, kurias átvirtino 1730 ir 1732 m. 

manevrai. Karo metu kokybiniø pokyèiø vargu ar buvo. 

29 Regulamin Regimentowi Pieszym Jasnie Wielmoýnego Im Pana Hetmana Polnego WXLitt 

który wedùug Sejmu Warszawskiego Roku 1717 na Porcyi Czterysta Dwadziescia y Piæc iest 

postanowiony Rachuiàc koýdà Porcyà po Zùotych Dwiescie, czyni Wedùug Assygnacyi na tymý 

Seymie Wydaney Zùù 85000 z której Summy takowà ma bydý zapùatà. LVIA, f. SA, b. 18259, 

l. 22–24. 

30 Kopia Regulaminu pierwszych IWW Hetmanów po zaszùej konstytucyi 1717 R. Którego 

Autentyk po wydanym nowym Regulaminie w Ru 1737 Hetman do swoich Regimentów 

odebraù do wùasnych Archywów. Co pro miùoúã fide, rækà moià podpisuje. Datt w Grodnie 28 

Marca R. 1782. Wolan podpuùkownik JKM. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 24. 

31 Extract Regulaminu pod Rokiem 1717 dla Pulku Pieszego Woysk Wo Xa Litt wydanego. 

Takowy extract Regulaminu z Xiàg Pulku Pieszego Buùawy Polney Wo Xa Litt iako jest z 

Kopiii w archywum Puùkowym znayduiàcey siæ sùowo do sùowa wypisany przyúwiadczam i 

podpisuje siæ. Dziaùo siæ w Wilnie Roku 1782 Mca kwietnia. Michaù Szymañski kapitan 

JKMsci, audytor Pulku Pieszego BP WXL. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 39–44. 

79

2 lentelë. Iðlaidø paskirstymas Didþiosios (Lauko) buoþës 

regimente 

$OJRPV 

9LUÑXWLQïPV XQLIRUPRPV 

$SDWLQïPV XQLIRUPRV 

9DLVWLQHL LU MRV DSWDUQDYLPXL 

$UNOLDPV LU YHÓLPDPV 

/LNXWLV 

,Ñ YLVR 

Pagal 1717 m. Lauko buoþës pëstininkø regimento reguliaminà, 

daliná turëjo sudaryti 425 porcijos, o realiai 15 þmoniø ðtabas ir 

385 kariai kuopose, ið jø 232 eiliniai kariai, ið viso 288 kariai regimente, 

taigi 67,8% etate numatyto dydþio. 

Algas karininkai turëjo gauti kartà per ketvirtá, kiti kariai – 

kas savaitæ. Taip buvo daroma siekiant apsisaugoti nuo dezertyrø. 

Geriausi kareiviai buvo atrenkami á grenadierius, kurie skyrësi 

savo grenadieriø kepurëmis. Jø ðiuose regimentuose buvo po 63 

eilinius ir 6 puskarininkius. 

Uniforma kareiviams buvo dalinama priklausomai nuo jos rûðies 

kas dveji metai ir kas metai. Kas dveji metai (beimoderunek) 

buvo iðduodama virðutinë, arba pagrindinë, uniforma: kepurë, ðvarkas, 

dirþai ir kt., taip pat palapinës ir piramidës ðautuvams. Kas metai 

(przymoderunek) buvo iðduodami apatiniai drabuþiai ir batai. Á 

uniformos kainà áskaièiuoti ir ginklai. 

Ginkluotë buvo tipiðka XVIII a. I pusës ir vidurio Europos 

ðaliø kariuomenëse. 

80 

3HU PHWXV 3HU PHWXV 

DXNV 

DXNV 

DXNV 

DXNV 

DXNV 

DXNV 

DXNV

3 lentelë. Didþiosios (Lauko) buoþës regimento kariø ginklai 1717 m. 

*LQNOR 

SDYDGLQLPDV 

ÐSDJD 

6SRQWRQDV 

NXUFJHZHU 

ÐDXWXYDV VX 

GXUWXYX 

IOLQWD ] 

EDJQHWHP 

.DULQLQNDL 3XVNDULQLQ 

NLDL 

Be ðiø dalykø atskiros iðlaidos buvo skiriamos arkliams (5 

arkliai, veþëjas ir veþimas vienoje kuopoje), áskaitant mokomuosius 

ðautuvø uþtaisus, veþimø remontà ir kitas tokio pobûdþio iðlaidas. 

Nenumatytoms iðlaidoms priskaièiuojamos iðlaidos popieriui ir kitos, 

susijusios su kanceliarija, taip pat teisminës iðlaidos. 

Kai kuriems dalykams iðlaidos nebuvo numatytos reguliamine, 

leidþiant naudoti vadinamuosius vakansinius pinigus, atsiradusius 

ið neuþpildytø etatø. 

Organizacija. Lauko buoþës pëstininkø regimentas buvo sudarytas 

ið ðtabo ir 4 kuopø, t. y. vieno bataliono. Kiekvienoje kuopoje 

buvo 2 karininkai (áskaitant nominalius kuopø vadus – ðtabo karininkus: 

pulkininkà, pulkininkà leitenantà ir majorà), 6 puskarininkius, 

2 muzikantus ir 58 eilinius, ið viso kuopoje 96 kariai. 

Regimentas tiesiogiai pakluso artilerijos generolui, jam nesant 

vadovaujanèiam generolui, kasmetinæ padëtá turëjo tikrinti generalkriegskomisaras. 

Aukðèiausioji valdþia buvo LDK etmonai. Regimento 

ðefu buvo laikomas Lauko etmonas, didþiosios buoþës – didysis 

etmonas, valdovo regimente – valdovas. Ketvirtasis LDK pëstininkø 

regimentas, keitæs pavadinimus – atskirà ðefà. Dël tokios padëties 

daþniausiai ðefo pareigas turëjo eiti pulkininkas. 

Administraciniu poþiûriu svarbiausiais þmonëmis regimente 

buvo regimento ðefas ir kuopø kapitonai. Regimento ðefas turëjo aprûpinti 

regimentà uniforma, ginklais, t. y. administruoti regimento 

kasà, tvirtinti sutartis, skirti puskarininkius ir þemesniuosius ðtabo 

pareigûnus. Kuopø ûká vedë kapitonai, o ðtabo karininkø kuopose – 

leitenantai, kurie skaièiavo kuopos pinigus, disponavo vakansiniais 

pinigais. 

81 

0X]LNDQWDL (LOLQLDL

1 schema. Didþiosios (Lauko) buoþës pëstininkø regimento 

struktûra 1717 m. 

Pastaba: Italika* pareigas ëjo nominaliai. 

82

*** 

Kuo ðiame reguliamine apibûdintas dalinys skyrësi nuo Lenkijos 

Karalystës kariuomenës ir kitø to meto kariuomeniø regimentø? 

Visø pirma jis buvo labai maþas, pasiþymëjo paprasta organizacija. 

Sprendþiant pagal J. Vimerio apraðytus Lenkijos regimentus, Lietuvoje 

kuopose nebuvo felèeriø, nebuvo atskaitymø invalidams sistemos, 

kai kareiviai ið savo algos turëdavo atskaityti sumas suþeistiems ir nusenusiems 

kareiviams, algos buvo mokamos visos: 200 auksinø uþ porcijà, 

atskaièiuojama tik generalkriegskomisarui. Tik Jo Karaliðkosios 

Malonybës pëstininkø regimentas buvo panaðus á Karalystës Karalienës 

ir Karalaièio regimentus. Bûta ir daug panaðumø: naudota ta pati 

ginkluotë, buvo grenadieriø padaliniø, kiekvienas regimentas turëjo skiriamàsias 

pamuðalo (podszewka) ir kantø (wylogi) spalvas. 

Lyginti su Saksonijos kariuomenës pëstininkø regimentais 

sunku, bûta dideliø skirtumø: iki 1732 metø buvæ Saksonijos pëstininkø 

regimentai buvo sudaryti ið dviejø batalionø, o batalionas ið 4 

kuopø, ið viso 1387 kariai, taigi bendros akcijos metu bent jau bataliono 

struktûra buvo panaði, taèiau smarkiai skyrësi kariø, o tuo paèiu 

ir puskarininkiø skaièius: LDK regimento kuopoje buvo 96, o 

Saksonijos – 170 kariø. Taikant Saksonijos standartus, LDK regimentas 

sudarytø tik dvi pilnas kuopas, nors karininkø skaièius bûtø 

didesnis. Neturëjo atskirø karininkø ir LDK grenadieriai32 . Ðis palyginimas 

leidþia spëti, kad karo atveju LDK regimentai tikriausiai bûtø 

performuoti á dvi kuopas ir tokiu bûdu atitiktø bendrus reikalavimus 

arba juos reikëtø didinti du kartus, kas neturint paruoðto rezervo, 

buvo neámanoma padaryti per trumpà laikà. Kalbos apie kadrinio 

tipo kariuomenæ, kuri karo metu gali bûti didinama, neturi jokio teorinio 

pamato: to meto kariuomenëse kaip tik apie 1715–1717 metus 

milicijos idëjos buvo atsisakoma33 , nes nereguliarûs pëstininkai 

nesugebëjo ásilieti á profesionalø struktûrà. 

Rusijos kariuomenës pëstininkø daliniø struktûrà ir dydá daugiausiai 

lëmë 1711 metø etatai. Linijinis Rusijos kariuomenës pulkas 

buvo sudarytas ið dviejø batalionø po 4 kuopas, ið viso 1711 m. turëjo 

1487 karius34 . 

32 Mûller R. Die Armee Augusts des Starken. Die Sächsische Heer von 1730 bis 1733.Berlin, 

1984. S. 34. 

33 Saksonijos kariuomenëje 1716 m. Mûller R. Die Armee Augusts des Starken. Die Sächsische 

Heer von 1730 bis 1733. Berlin, 1984. S. 12. 

34 Beskrovnyj L.T. Russkaja armija i flot v XVIII v. Moskva, 1958, c. 41; Leonov O. Uljanov 

I. Reguliarnaja pechota 1698–1801. Bojevaja letopis, organizacija, obmundirovanije 

vooruþenie, snariaþenie. Moskva, 1995, s. 254. 

83

1737 m. Lauko buoþës pëstininkø regimento reguliaminas 35 

1737 metais baigësi karas dël Abiejø Tautø Respublikos valdovo 

sosto tarp jau antrà kartà iðrinkto Lenkijos karaliumi ir Lietuvos 

didþiuoju kunigaikðèiu Stanislovo Leðèinskio ir Fridricho Augusto, 

Saksonijos kurfiursto, Augusto II sûnaus. Kare dalyvavo Rusijos, 

Prancûzijos, Saksonijos kariuomenës, o Abiejø Tautø Respublikos 

kariuomenës ir pilieèiai rëmë abi kariaujanèias ðalis. Taèiau reguliamino 

atsiradimà reikëtø daugiau tapatinti su naujo lauko etmono Mykolo 

Kazimiero Radvilos paskyrimu. Ðis didikas jau minëtame kare 

parëmë vëliau laimëjusià Saksonijos partijà ir uþ ðiuos nuopelnus gavo 

tuo metu laisvà lauko buoþæ (1737 11 09) ir vadovavo visai kariuomenei, 

nes didysis etmonas Mykolas Viðnioveckis aktyviai tuo 

metu nesireiðkë 36 . Ar tokie patys pertvarkymai buvo atlikti ir Didþiosios 

buoþës pëstininkø regimente, þiniø neturime. Ðis reguliaminas 

turëjo galioti iki 1764 metø, taigi ið tikrøjø apëmë visus Augusto 

III valdymo metus. Nei Silezijos, nei Septyneriø metø karai jokios 

átakos pëstininkø regimento tvarkai neturëjo. Neturëjo átakos ir naujo 

lauko etmono Juozapo Masalskio paskyrimas 1744 m. 

Naujovës ir pakeitimai. Dalinio karininkø ir puskarininkiø 

etatai nuo 1717 m. pasikeitë: aukðtasis ir vidurinysis ðtabai liko tie 

patys, ið þemesniojo ðtabo etatø dingo tik regimento fleitininkas, tuo 

tarpu kuopø etatuose buvo supaprastinta karininkø pareigybiø sistema: 

vietoj trijø rûðiø kapitonø (kapitonas, kapitonas agregee, kapitonas 

leitenantas) buvo paliktos tik dvi: kapitono, kuris tiesiogiai vadovavo 

ketvirtajai kuopai, ir dviejø kapitonø, vadovavusiø kuopoms, 

kuriø nominaliais vadais buvo aukðtojo ðtabo karininkai. Uþ tai vietoj 

dviejø leitenantø pareigybiø buvo numatytos keturios, taip ðiek 

tiek suvienodinant pëstininkø kuopø karininkø laipsnius. Kiek pasikeitë 

ir puskarininkiø pareigybës: buvo atsisakyta kaptenarmusø, jø 

vietoj paskiriant fleitininkus. Tokiu bûdu visame pëstininkø regimente 

kariø skaièius iðaugo vienu kariu: vietoj 288 – 289. 

Ginkluotë pasikeitë neþymiai: puskarininkiai liko be spontonø 

(kurzgewehr), pasilikdami tik su ðpagomis, kaip ir visi kiti kariai. 

Iðlaidø paskirstymas regimente visiðkai nepasikeitë. 

Transporto organizavimo ir apmokëjimo tvarka nepasikeitë. 

35 Regulamen Regimantowi Pieszemu BP WXL Który wedùug Seymu Warszawskiego 1717 na 

porcyi 452 iest postanowiony rachuiàc Kaýdà porcyà po ZLL Dwiescie Czym na Rpk 85 000 

Zùù a na alt dwie Zùù 170 000 Z której summy takam a byã zapùata y Moderunek. 

36 Radziwiùù Michaù Kazimierz. Polski sùownik biograficzny. T. XXX/2, z. 125, s. 300. 

84

Vëliavø forma ir modelis ir toliau buvo nustatomas etmonø, 

reguliamino tekstas nepakeistas, pasikeitë uniformø nustatymo tvarka: 

jeigu 1717 m. skyrësi tik uniformos kantai ir pamuðalas, dabar 

jau pati uniformos spalva. 

Naujajame reguliamine nustatyta nauja ginklø remonto ir atlyginimo 

uþ pamestà ginklà tvarka, ið esmës iðskaièiuojant reikiamà 

sumà arba ið kareiviø algø, jei sugadino kà dël savo kaltës, arba ið 

karininkø algos, jei tai eilinis remontas ar jei ginklas prarastas kitomis 

aplinkybëmis. Iðskaitymai nepadidëjo, nes nebebuvo rinkliavos 

generalkriegskomisarui. Taip pat leista laisviau naudoti aprangai skirtus 

pinigus, siekiant lengviau prisitaikyti prie kainø. 

*** 

Apibendrinant visas naujoves, kurios atsirado 1737 metø reguliamine 

galime dràsiai tvirtinti, kad naujasis reguliaminas nuo senojo 

skyrësi labai neþymiomis smulkmenomis, ið esmës pavirðutiniðkomis 

detalëmis, neturëjusiomis jokios átakos nei kovinei regimento 

vertei, nei kitoms reikðmæ turinèioms sritims. Naujasis reguliaminas 

greièiausiai buvo iðleistas norint parodyti lauko etmono Mykolo Kazimiero 

Radvilos rûpinimàsi kariuomene, o karininkø ir kitø aukðèiau 

minëtø pareigûnø etatø perstumdymai tik ðiek tiek padidino karininkø 

skaièiø. Daugiausiai buvo tik iðoriniø pakeitimø: fleitininkø 

etatai kuopose, uniforma ið esmës nepakeista. Visa tai leidþia daryti 

prielaidà, kad Lietuvos kariuomenës pëstininkø daliniai, juos reguliuojanèios 

normos 1717–1763 m. nesikeitë. 

Lyginant su Saksonijos kariuomenës pëstininkø daliniais, pasikeitimø 

daugiau pastebime pas saksus. Jø regimentuose 1732 m. birþelio 

1 d. padidëjo kuopø skaièius: po 6 kuopas regimente, taèiau kariø 

skaièius kuopose sumaþëjo iki 120 kariø 37 . Ðis kuopø susmulkinimas 

leido lengviau sàveikauti LDK ir Saksonijos kariuomenëms, paliekant 

tà paèià bataliono struktûrà, Saksonijos kariuomenës kuopoje vietoj 

170 buvo tik 120 þmoniø, taigi lyginant su Lietuvos daliniais, kur buvo 

96 kariai kuopoje, skaièiai supanaðëjo, taèiau bataliono struktûra 

skyrësi: LDK batalione buvo tik 4, o Saksonijos – 6 kuopos. Jeigu 

bûtø siekiama suvienodinti kuopø ar batalionø struktûrà, bûtø logiðka 

padidinti LDK daliniø dydá bent iki vieno viso Saksonijos bataliono 

dydþio, taèiau tokiø tendencijø dokumentai nefiksuoja. 

37 Mûller R. Die Armee Augusts des Starken. Die Sächsische Heer von 1730 bis 1733. Berlin, 

1984. S. 34. 

85

1764 m. Didþiosios buoþës pëstininkø regimento reguliaminas 38 

1763–1764 metø laikotarpis buvo sudëtingas tiek Respublikos 

vidaus padëtimi, tiek bendra Europos situacija. Abiejø Tautø Respublika 

iðgyveno esminiø permainø laikotarpá mirus Augustui III ir 

susidarius tarpuvaldþio situacijai. Turëjo keistis ne tik valdovas, bet 

ir bendra valstybës orientacija. Saksonijos elektoriaus, kuris tuo paèiu 

metu buvo ir Lenkijos–Lietuvos valdovu, dvaras ir ankstesniais 

metais skyrë pakankamà dëmesá Rusijos interesams, taèiau Familijos 

partija jau paskutiniaisiais Augusto II valdymo metais stengësi ávesdinti 

kokybiðkai naujà santyká su Rusija, tuo paèiu tikëdamasi tapti 

valdanèiàja partija, su Rusijos pagalba realiai valdyti valstybæ. Ðiems 

planams buvo lemta ásigyvendinti: 1763 m. Augustas III mirë, jo ápëdiniai 

neteko Abiejø Tautø Respublikos sosto, o naujuoju valdovu 

tapo Familijos atstovas ir Jekaterinos II statytinis Stanislovas Augustas 

Poniatovskis. Ðios permainos galëjo turëti átakos ir kariuomenei, 

nes reikëjo orientuotis jau nebe á Saksonijos, bet Rusijos kariuomenæ, 

kaip numatomà sàjungininkà. 

Kita aplinkybë, galëjusi lemti naujo reguliamino atsiradimà – 

tai didþiojo etmono buoþës perëjimas á buvusio lauko etmono Familijos 

partijos þmogaus Mykolo Juozapo Masalskio rankas 1762 m. 

spalio mën. 8 d. Jau nuo 1740 metø ðis pareigûnas pasisakë uþ kariuomenës 

didinimà, 1744 metø seime siûlë savo projektà, kaip padidinti 

kariuomenæ nedidinant iðlaidø, kaþkas panaðaus á XVII a. valakø 

pëstininkus, kai ið 50 valstieèiø vienas eina tarnauti, o já iðlaiko 

tarnybos neinantys39 . Ðis pareigûnas atliko nepaskutiná vaidmená kvieèiantis 

á pagalbà Rusijos kariuomenæ40 ir jo pozicijos, 1764 m. Rusijos 

partijai laimëjus, buvo pakankamai stiprios. Audringo tarpuvaldþio 

metu gyvavo Rusijos pusës pasiûlymai pasiraðyti tarp Rusijos 

imperijos ir Abiejø Tautø Respublikos gynybinæ-puolamàjà sutartá, 

kurios vienu ið punktø bûtø Respublikos kariuomenës didinimas iki 

50 000 kariø. Projektas buvo atmestas kunigaikðèio Mykolo Èartoriskio 

iniciatyva41 . 1764 m. etmonas M. J. Masalskis ásileido Rusijos 

38 Regulamin Regimentowi memu Pieszemu Buùawy Wielkiey WXLitt którzy wedùug Seymu 

Warszawskiego 1717 na Porcyi 425 iest postanowiony rachuiàc kaýdà Porcyà po Zùotych 

dwiescie, czym na Rok 85 000 Zùù. Z której to Summy takam a bydý zapùata i Moderumek. 

LVIA f. SA, b. 18259, l. 11–16. 

39 Massalski Michaù Józef. Polski sùownik biograficzny, T. XX/1, z. 84, s. 141–142. 

40 Krauszar A. Ksiàýe Repnin i Polska, t. I. Warszawa, 1900, s. 28. 

41 Krauszar A. Ksiàýe Repnin i Polska, t. I. Warszawa, 1900, s.69. 

86

kariuomenæ ir jos globoje organizavo LDK konfederacijà. Pasisakë 

uþ stiprios etmono valdþios iðsaugojimà ir dël ðios prieþasties nebendradarbiavo 

su LDK karo komisija ir daugiau kariuomenës reformomis 

nesirûpino 42 . 

1763 metais baigësi Septyneriø metø karas, atneðæs á karybos 

pasaulá kai kuriø naujoviø, taigi naujo reguliamino atsiradimà galëjo 

paveikti ir Septyneriø metø karo metu atsiradusios naujovës. Pradëti 

naudoti lengvøjø pëstininkø – jëgeriø daliniai, bandyta kurti raitàjà 

artilerijà. Prûsijos kariuomenë dar kartà árodë savo sugebëjimà prieðintis, 

jos átaka ávairiø valstybiø kariuomeniø rengimo sistemoms dar 

labiau iðaugo. 

Pagal pulkininko leitenanto G. Volano, tvarkiusio senuosius 

reguliaminus, 1782 m. uþraðà, 1764 m. reguliaminas nebuvo ágyvendintas, 

nes ákûrus LDK generalinæ konfederacijà ir prasidëjus tarpuvaldþio 

kovoms jis nebuvo pasiraðytas, o karo komisija, pradëjusi darbà 

1765 metais, pasistengë pirmiausiai padidinti algas (1766 m.) 43 . 

Naujovës. Naujai paskirto didþiojo etmono M. J. Masalskio 

iniciatyva parengtas reguliaminas 44 buvo sudarytas remiantis pagrindinëmis 

1717 m. etato nuostatomis, t. y. apskaièiuotas 425 porcijoms, 

85 000 auksinø metams. 

Padidëjo iðlaidos algoms 1296 auksinais, þenkliai padidëjo iðlaidos 

apatiniams drabuþiams (6310), sumaþëjo iðlaidos dvejø metø 

virðutiniams drabuþiams (-5704), neliko iðlaidø vaistams (jie áskaièiuoti 

á felèeriø algas, matyt, nepasitikint felèeriø sàþiningumu). Nenumatytoms 

iðlaidoms galima buvo rinkti rinkliavas. 

42 Massalski Michaù Józef. Polski sùownik biograficzny, T. XX/1, z. 84, s. 142–143. 

43 Plk. ltn. Volano prieraðas: „Proiekt Nowego reguliaminu z Rozkazu S. P. JWImc pana 

Massalskiego Kasztelana Wileñskiego Hetmana Wielkiego WXLitt w Roku 1764 w Regimencie 

uùoýonego; który dla zaszùej wtym ýe roku generalnej Konfederacyi y dalszego w Kraiu 

Zamieszania, zostaù niepodpisany. Za nastæpuiàcà zaú Komissyà Woyskowà w Roku 1765 

nieodmieniaiàc starego reguliaminu, ordynansem powiækszyùy zbyt szczupùe Lenungi do Zùù 10 

na miesiàc, to iest doùàczywszy do tygodniowego Lenungu po gr. 15. Którego ta Ordynansu 

Kopia tu przyùàcza siæ. A ten proiekt Rækà moià Konnotuie. Datt w Grodnie 28 Marca 1782. 

Wolan Podpuùkownik JKMsc“. LVIA f. SA, b. 18259, l. 16. 

44 Regulamin Regimentowi memu Pieszemu Buùawy Wielkiey WXLitt który wedùug Seymu 

Warszawskiego 1717 na Porcyi 425 iest postanowiony rachuiàc kaýdà porcyà po zùotych 

dwiescie, czym na Rok 85 000 Zùù. Z której Summy takà ma bydý zapùata i Moderunek. LVIA, 

f. SA, b. 18259, l. 11–16. 

87

4 lentelë. Iðlaidø paskirstymo Didþiosios buoþës regimente 

1764 projektas 

3HU PHWXV 

$OJRPV 

9LUÑXWLQïPV XQLIRUPRPV 

$SDWLQïV XQLIRUPRV 

PHW GDLNWDL 

PHW GDLNWDL 

1HQXPDW\WRPV LÑODLGRPV 

$UNOLDPV LU YHÓLPDPV 

,Ñ YLVR 

Organizacinë struktûra pakito nedaug. Pagrindinës permainos 

ávyko sveikatos apsaugos sistemoje: vietoj barzdaskuèio su draugu, 

kuriø pareigybës buvo numatytos ankstesniuose reguliaminuose, 

atsirado regimento felèeris ir 2 vëliavø (kuopø) felèeriø etatai. Regimento 

felèeriui numatyta 800, o kuopø felèeriams 312 auksinø alga, 

pastariesiems, kaip ir kareiviams, ji buvo mokama po 6 auksinus per 

savaitæ. Tai bûtø buvusi esminë sveikatos apsaugos daliniuose reforma, 

jeigu ji bûtø ávykdyta. Negalima atmesti galimybës, kad minëtieji 

felèeriai jau faktiðkai galëjo bûti daliniuose anksèiau, faktiðkai 

naudojant papildomas dalinio pajamas, taèiau oficialiuose 

dokumentuose bûtent toks sutvarkymas minimas pirmà kartà. Dar 

viena nauja pareigybë, atsiradusi dalinio etatuose, buvo kapelmagistro 

(kapelmagister) pareigybë, sietina su 5 obojininkø orkestrëliu. 

Kuopose pareigybës maþai pasikeitë: liko trys kapitonai, kuriø 

vyresnysis vadinamas kuopos kapitonu (kapitan z choràgwià), kiti du 

– agregee, kaip 1737 metø reguliamine. Kitø kuopø karininkø skaièius 

nesikeitë, taèiau pasikeitë puskarininkiø etatai: kiekvienoje kuopoje 

prisidëjo po vienà kapralo bei naujà kanonieriaus etatus. Á bendrà 

etatà átraukta ir veþëjo pareigybë, iki tol jis buvo skiriamas ið kitø 

lëðø. Tokie etatø pertvarkymai turëjo neiðvengiamai sumaþinti eiliniø 

skaièiø: jø regimente liko tik 200. Bendras etatinis kariø skaièius 

regimente sumaþëjo iki 272 kariø. 

Ginkluotëje buvo pakeitimø: vietoj ðpagø, kurios buvo 

naudojamos pagal ankstesnius reguliaminus, atsirado palaðai, 

iðduodami visoms kariø grupëms 6 metams. Ðautuvai su durtuvais 

(flinty ýolnierskie z Bagnetami) turëjo bûti iðduodami 12 metø. 

Puskarininkio ginkluotæ papildomai turëjo sudaryti puskarininkio 

88

spontonas (kurcgiwer), pistoletø pora (14 ið 24 puskarininkiø), 

iðduodama 12 metø. 

5 lentelë. Didþiosios (Lauko) buoþës regimento kariø ginklai pagal 

1764 m. projektà 

.DUL JUXSïV 3DODÑDL 3LVWROHW )OLQWRV VX 

SRURV GXUWXYDLV 

3XVNDULQLQNLDL 

0X]LNDQWDL 

.DUHLYLDL 

,Ñ YLVR 

" " 

89 

6SRQWRQDL 

Reguliamine minimi regimento pabûklai, taèiau jiems ásigyti, 

remontuoti iðlaidos nenumatytos, matyt, tikintis, kad ðios iðlaidos bus 

tik ypatingais atvejais, ir tam galës bûti panaudotas likutis kasoje. 

Artilerijai dalinyje atstovavo tik kanonieriø etatai kiekvienoje kuopoje, 

o patys pabûklai taikos metu, reikia manyti, buvo artilerijos 

korpuso sudëtyje. 

Karininkø ginkluotë visada buvo paèiø karininkø reikalas, taèiau 

reguliamine pirmà kartà numatytas bûdas aprûpinti karininkus 

vienodo modelio ginklais: jie turëjo bûti uþsakomi centralizuotai visam 

daliniui (prenumerata), o paskui karininkai turëjo iðlaidas padengti arba 

ið karto, arba iðskaièiuojant ið atlyginimo per dvejus metus. 

Naujajame reguliamine detaliau apraðyti muzikantø instrumentai, 

iðduodami 12 metø. Fleitininkai turëjo bûti aprûpinti fleitomis 

(bukmedþio dûdelëmis, piszczaùki bukszpanowe) su þalvariniais futliarais, 

ið viso 4 vnt., iðduodami 6 metams Bûgnininkai turëjo bûti 

aprûpinti þalvariniais bûgnais su dirþais, iðduodamais 12 metø. Regimento 

kapela turëjo turëti: 1 bukmedþio obojø, 2 fagotus, 1 triûbà 

arba klarnetà, 1 Vienos valtornà. Reguliaminas numatë ir kitus instrumentus: 

smuikus ir bosus su strykais (Skrzypce, Basette y do 

nich Sturmy), bet jiems ásigyti reikëjo atskiro etmono pritarimo. 

Pasikeitë ir aprûpinimo apranga tvarka. Jeigu seniau buvo 

skirstymas tik á apatinius drabuþius (beimoderunek), kuriuos kartu 

su batais iðduodavo kasmet, ir á virðutinius, iðduodamus kas dveji 

metai, tai naujajame reguliamine papildomai atsirado 6 ir 12 metø 

terminui iðduodamø daiktø, daugiausiai ginklai ir amunicijos laikymo 

krepðiø.

Nors iðlaidø vaistams, kaip kad buvo ankstesniuose reguliaminuose, 

nenumatyta, taèiau sveikatos apsaugai skirta daugiau dëmesio. 

Kaip jau buvo minëta, vietoj barzdaskuèio etato atsiradus felèeriui, 

trumpai apibrëþtos regimento felèerio pareigos: jis turás priþiûrëti 

felèeriø darbà ir tobulinti savo profesines þinias 45 . Taip pat 

numatyta sergantiems kareiviams ir puskarininkiams primokëti po 

auksinà maitinimui. 

Pirmà kartà atsirado iðlaidos mirusiø kariø laidotuvëms. Puskarininkio 

laidotuvëms galima buvo skirti 16, kareivio – 14 auksinø. 

Numatyta kompensuoti ir komandiruoèiø iðlaidas karininkams, vykstantiems 

algø paimti, – 100 auksinø. 

*** 

Apibendrinant iðdëstytà medþiagà galima konstatuoti, kad naujojo 

reguliamino projektas numatë daug daugiau pakeitimø nei 1737 

metø. Ginkluotëje buvo numatyta regimento artilerija, pertvarkyta 

sveikatos apsaugos tarnyba, numatyti dalinio perginklavimo terminai. 

Visi ðie pakeitimai buvo padaryti eiliniø kariø skaièiaus sàskaita, 

taèiau buvo logiðki ir pagrásti XVIII a. II pusës kariuomeniø raidos 

kontekste. Naujojo norminio dokumento tekstas yra sudëliotas naujai, 

nekopijuojant 1717 m. reguliamino, ir pasiþymi reikalo iðmanymu 

bei tikslumu. Tolesni patobulinimai buvo sunkiai ámanomi nedidinant 

iðlaidø kraðto gynybai. 

Palyginimas su dviem galëjusiom átakà daryti kariuomenëm – 

Saksonija ir Rusija – rodo, kad LDK kariuomenës pëstininkai jau vien 

dël dydþio negalëjo në ið tolo prilygti artimø kaimynø daliniams nei 

porcijø skaièiumi, nei tuo labiau realios bûklës rodikliais. Bandymas 

juose taikyti priimtas kariuomenës valdymo proporcijas akivaizdus, taèiau 

jeigu bûtø siekiama priartëti prie to meto kariuomenës organizavimo 

standartø, bûtø reikëjæ arba didinti kariø skaièiø, arba maþinti 

regimentø skaièiø. Akivaizdþiai to siekiama nebuvo, buvo palikti keli 

maþo dydþio regimentai. Realiai visi Lietuvos pëstininkai galëjo tilpti á 

vienà ne visos sudëties regimentà ið dviejø batalionø. Toks sutvarkymas 

bûtø logiðkas þinant, kad jokios nereguliarios pëstininkø formuotës 

tuo metu neegzistavo ir greièiau nei per 1–2 metus, net nutarus 

didinti kariuomenæ, esamø daliniø iki normalios bûsenos padidinti nepavyktø. 

Toks sutvarkymas, koks buvo, sudarë sàlygas turëti gerokai 

daugiau ðtabo karininkø etatø, nei tokio paèio dydþio pëstininkai turë- 

45 „To zaú cavetur, ýe Regiments Felczer ma mieã wzgùàdy na Felczerów Choràgiewnych, którzy 

aby byùy doskonali w swoiey professyi, oto staraã siæ powinien.“ LVIA f. SA, b. 18259, l. 12. 

90

jo kitose kariuomenëse. Kita vertus, tai galima bûtø paaiðkinti plaèia 

teritorija, kurioje ðie daliniai buvo dislokuoti. 

6 lentelë. Didþiosios buoþës pëstininkø regimento reguliaminuose 

numatytø etatø palyginimas 

ÐWDEDV 

3DUHLJ\EïV P 

HWDWDV 

3XONLQLQNDV 

3XONLQLQNDV OHLWHQDQWDV 

0DMRUDV 

$GMXWDQWDV 

5HJLPHQWR NYDUWLUPHLVWHULV 

$XGLWRULXV 

%DU]GDVNXW\V 

%DU]GDVNXæLR GUDXJDV 

5HJLPHQWR IHOæHULV 

.XRSRV IHOæHULV 

.DSHOPDJLVWUDV 

2ERMLQLQNDL 

5HJLPHQWR IOHLWLQLQNDV 

5HJLPHQWR E JQLQLQNDV 

3URIRVDV 

.XRSRVH 

3DUHLJ\EïV P 

HWDWDV 

.DSLWRQDV NXRSRV 

NDSLWRQDV 

$JUHJHH NDSLWRQDV 

.DSLWRQDV 

OHLWHQDQWDV 

/HLWHQDQWDV 

9ïOLDYLQLQNDV 

6HUÓDQWDV 

91 

P 

HWDWDV 

P 

HWDWDV 

P 

HWDWDV 

P 

HWDWDV

-DXQHVQ\VLV 

YïOLDYLQLQNDV 

)XUMHULV 

.DSWHQDUPXVDV 

.DSUDODV 

)OHLWLQLQNDV 

% JQLQLQNDV 

.DQRQLHULXV 

(LOLQLV 

9HÓïMDV 

%HQGUL GXRPHQ\V 

3DUHLJ\EïV P 

HWDWDV 

,Ñ YLVR NDULQLQN 

,Ñ YLVR PHGLN 

,Ñ YLVR SXVNDULQLQNL 

,Ñ YLVR PX]LNDQW 

,Ñ YLVR NDUHLYL 

,Ñ YLVR NDUL 

Kiti pëstininkø daliniai 

Jo Karaliðkosios Malonybës (gvardijos) pëstininkø regimentas. 

Ðio dalinio reguliamino neturime, greièiausiai niekas ir nepasiuntë 

uþklausimo, nes 1782 metais abu gvardijos daliniai buvo dislokuoti 

Varðuvoje ir pakluso tiesioginei valdovo valdþiai. Tai pats didþiausias 

dalinys LDK kariuomenëje, kuriam buvo skirta 1000 porcijø. Pagal 

Mariano Lecho duomenis, dalinyje turëjo bûti 620 þmoniø. Daliná 

sudarë ðtabas ir 8 kuopos. Dalinio ðtabe buvo generolas majoras, 

pulkininkas leitenantas, majoras; regimento kvartirmeisteris, adjutantas, 

auditorius, regimento felèeris, 4 jaunesnieji vëliavininkai, obojininkai, 

profosas ir jo tarnas. Kuopoms vadovavo ðtabo karininkai ir 

keturi kapitonai. Be jø, kuopose buvo po leitenantà, vëliavininkà, ið 

puskarininkiø – po 2 serþantus, 5 kapralus, vienà furjerá, felèerá, 2 

fleitininkus, du bûgnininkus ir 59–62 eilinius 46 . Pateikta medþiaga 

duoda tik bendrà supratimà apie regimento organizacijà, nes neturimi 

pirminiai pagrindiniai ðaltiniai – reguliaminai. 

92 

P 

HWDWDV 

P 

HWDWDV 

46 Lech M. Autorament cudzoziemski wojsk Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego w epoce saskiej. 

Studia i Materiaùy do historji wojskowoúci. T. VII, cz. 1, Warszawa, 1961, s. 92–96.

Artilerijos korpusas, arba atskiroji kuopa (freykompania), buvo 

nedidelis dalinys, kurá sudarë ðtabas ir dvi kuopos: paèios artilerijos, 

arba kanonieriø, ir artilerijos priedangos kuopos. Ðtabas buvo 

tiesiogiai sujungtas su kanonieriø kuopa. Artilerijai iðlaikyti buvo skirta 

150 porcijø. Anot M. Lecho, 1736 m. artilerijos korpusà sudarë 4 

asmenø ðtabas: artilerijos generolas, pulkininkas leitenantas ir fligel 

adjutantas, lydëjæs artilerijos generolà. Artileristø kuopà sudarë leitenantas, 

ðtykjunkeris – karininkai; serþantas, kvartirmeisteris, felèeris, 

du kapralai, bûgnininkas ir 30 kanonieriø. Grenadieriø kuopà 

artilerijai pridengti sudarë du leitenentai, adjutantas, jaunesnysis vëliavininkas, 

kvartirmeisteris, felèeris, kaptenarmusas, profosas, trimitininkas, 

2 bûgnininkai, 2 kapralai, 60 grenadieriø ir du veþëjai, 

viso 118 kariø 47 . Artilerijos kariø skaièius vëlesniais laikais truputá 

padidëjo artilerijos generolui kai kuriuos karininkus iðlaikant savo 

pinigais, bet tai nekeitë padëties ið esmës. 

Janyèarai jokiø kariniø funkcijø neatliko, tai buvo etmonø ar 

kitø pareigûnø asmens apsauga ir palyda, kuriø svarbiausia dalis buvo 

muzikantai. Anot M. Lecho, 1757 metais Didþiosios buoþës janyèarø 

vëliavoje turëjo bûti 122 kariai: rotmistras, leitenantas, 2 vëliavininkai, 

2 „èauðai“, 1 „zawieracz“, 8 kapralai ir 80 eiliniø bei 27 

muzikantai: surma pûtëjai, bûgnininkai, kontrabosininkai (toùombasisty)ir 

neiðverèiami „zyùisty“ 48 . Apie ðias janyèarø formuotes ir jø 

pareigûnus reikia atskirø palyginamøjø tyrinëjimø. 

3. Kavalerijos reguliaminai 

1734 m. balandþio 4 d. LDK dragûnø leibregimento 

reguliaminas 49 

Tyrimui naudojama valdovo Augusto III reguliamino, turinèio 

ásakymo galià, kopija, ant kurios yra didþiojo etmono Mykolo 

Servaco Viðnioveckio paraðas, kad su originalu sutinka. Dokumentas 

iðsiskiria originalia XVIII a. I pusës raðyba ir iðkilmingesnëmis for- 

47 ten pat, s. 107–108. 

48 Ten pat, s. 108–109. 

49 August Trzeci z Bozey Laski Król Polski (...)Regulamen dla Leibregimentu Dragoñskiego 

Woysk WXLitt. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 55–62. 

93

muluotëmis 50 . Ðis dalinys iðsiskyrë ið kitø LDK daliniø tiek kitokia 

dalinio struktûra, tiek funkcijomis. Leibregimentas buvo labiau susijæs 

su Augustu III, Saksonijos kariuomene ir turëjo ðiai kariuomenei 

bûdingà sutvarkymà. Kiek þinoma, 1733–1737 m. Lenkijos ápëdinystës 

kare dalinys rëmë Augustà III. Galima pastebëti, kad ir karininkø 

pavardës buvo daugiausiai vokiðkos, taigi ðis regimentas LDK 

priskirtinas tik pavadinimo ir finansavimo prasme, taèiau kokybiniu 

poþiûriu buvo vienas ið geriausiø daliniø visoje Respublikoje, daþnai 

reziduojantis Varðuvoje prie karaliaus. 

Ðio reguliamino pagrindu buvo ankstesnysis, greièiausiai 1717 

m. reguliaminas, su kuriuo tekste vyko lyginimas, taigi galima sakyti, 

kad ðiame dokumente galima áþiûrëti ir ankstesnio dokumento detaliø. 

Galiojo ðis dokumentas ne ilgiau kaip iki 1744 metø gruodþio 11 d. 

Daliná sudarë ðtabas ir 6 kuopos. Ðtabà sudarë ðefas, pulkininkas, 

agregee pulkininkas, pulkininkas leitenantas, majoras ir 3 agregee 

kapitonai – aukðtasis ðtabas; regimento kvartirmeisteris, turintis kapitono 

laipsná, adjutantas, auditorius, kapelionas ir regimento felèeris – 

vidutinis ðtabas; 6 jaunesnieji vëliavininkai, litaurininkas, 6 obojininkai, 

kaustytojas, veþëjas, proviantmeisteris arba regimento furjeris, balnininkas 

ir profosas su tarnu – þemesnysis ðtabas. 31 asmens ðtabas 

naudojo 132 porcijas ið dalinio etatø. Kiekvienoje kuopoje buvo po du 

karininkus: leitenantà ir vëliavininkà, taèiau algas gaudavo ir aukðtojo 

ðtabo karininkai, formaliai laikomi kuopø vadais – kapitonais. Realiai 

kuopoms tikriausiai vadovavo agregee kapitonai, priklausæ dalinio ðtabui, 

tik paskutinioji kuopa turëjo kuopos kapitonà vadovybëje. Kuopos 

puskarininkiø buvo 4: vachmistras, kvartirmeisteris ir du kapralai, 

taip pat buvo felèeris, 2 bûgnininkai ir 36 eiliniai. Ðalia etatiniø bûta ir 

neetatiniø karininkø, kuriø bûta trijø: dviejø kapitonø ir vieno leitenanto.Taigi 

visame regimente buvo 306 kariai. 

600 porcijø turintis dalinys turëjo beveik per pusæ maþiau kariø, 

taèiau karininkø buvo net daugiau, negu reikëjo tokios struktûros 

daliniui. Dalinyje buvo atliekami iðskaitymai ið algos. Regimento 

ðefas nemokëjo jokiø iðskaitymø ið algos, jis ëmë savo ðefo algà, savo 

kaip kuopos kapitono algà, dar papildomai gaudavo pagalvës mokes- 

50 Wiæc tedy Chcemy, aýeby ten Regulamen, we wszystkich punktach, taki ako in atecedentibus,iest 

wyraýono, od wszech w obec i od koýdego z osobna, Leibregimencie naszym Dragoñskim 

WXLitt, iako Exactissime byù obserwowany, a w nim bez wymowney woli Y Ordynansu 

naszego, niã nie odmieniono. Który to Regulamen, dla tym wiækszey Wagi, Rækà wùasnà 

podpisawszy, pieczæc Naszà przycisnàc rozkazaliúmy. Dan w warszawie Dnia IV Miesiàca 

kwietnia. Roku Pañskiego MDCCXXXIX ....Augustus Rex. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 62. 

94

tá nuo visø kariø. Ðtabo karininkai gaudavo savo atlyginimà, savo kaip 

kuopos vado atlyginimà, pinigus kuopos iðlaidoms ir paðaro veþimui 

iðlaikyti, ið ðiø pinigø mokëjo jau minëtà pagalvës mokestá, iðmokà 

vaistinei. Pulkininkas Lamaras per metus gaudavo 8400 auksinø, ið 

jø jo asmeniniam naudojimui likdavo 8028 auksinai, taigi iðskaitymai 

sudarë 4,5% jo atlyginimo, jeigu neskaièiuosime galimø iðlaidø provianto 

veþimui ir kuopos iðlaidoms, taip pat karininkas turëjo rengtis, 

maitintis ir apsiginkluoti savo lëðomis. 

Puskarininkiai ir kareiviai turëjo daugiau iðskaitymø. Jie turëjo 

duoti pinigø uniformai, ginklams remontuoti, þirgams kaustyti, „karbonai“ 

(tikriausiai turëta galvoje anglis patalpoms ðildyti), vaistinei, 

paðarui, þirgø kasai. Ið metinio kareivio atlyginimo, kuris turëjo siekti 

300 auksinø, kareiviui likdavo tik 120 auksinø, arba 40%, taèiau jis 

buvo viskuo aprûpintas, iðskyrus maistà. Dalinys papildomai finansavo 

þirgø ðërimà þiemos mënesiais ir mokëjo priedus muzikantams 51 . 

1737 m. birþelio 12 d. Lauko buoþës raiteliø regimento reguliaminas 

52 

Dragûnø regimento reguliamino apraðymui naudotasi 1737 m. 

birþelio 12 d. Lauko buoþës raiteliø regimento reguliamino 1782 metø 

nuoraðu 53 . Apie ankstesná 1717 m. raðytà reguliaminà þiniø neturime, 

bet þinodami neesminius pakeitimus, kurie buvo padaryti 1737 m. reguliamine 

pëstininkø daliniuose, galima spëti buvus juos neþymius. 

1737 metais baigësi vadinamasis karas dël Lenkijos ápëdinystës, 

soste ásitvirtino Augustas III. Taèiau didþiausià átakà turëjo jauno 

ir aktyvaus didþiojo etmono – Nesvyþiaus ðakos kunigaikðèio Mykolo 

Kazimiero Radvilos atëjimas á kariuomenës vadovo postà. 

Raiteliø daliniø sutvarkymas. Lauko buoþës raiteliø regimento 

reguliaminas, iðsaugotas istorijai Karo departamento rûpesèiu, numatë 

daliná, sudarytà ið ðtabo ir 4 kuopø kaip ir pëstininkai. Vienoje 

kuopoje, áskaitant vadovaujanèius ðtabo karininkus, – 47 kariai. Ið 

viso dalinyje 202 kariai. 

51 Ten pat. 

52 Regulamin Regimentowi Konnemu Buùù Polney a teraz Wielkiey WXLitt który wedùug 

Seymu warszawskiego na Porcyi Trzysta w Roku 1717 iest postanowiony rachuiàc kaýdà 

Porcyà po Zùù 300, Co uczyni na Rok 90000 na Lat Dwie 180000 z której Summy takowa ma 

budý zapùata y moderumek.. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 26–28. 

53 Nuoraðe paraðyta 1732 m. birþelio 17 diena, bet tuo metu M. K. Radvila nebuvo didþiuoju 

etmonu, o vëlesnysis 1768 m. reguliaminas savo duomenis lygina su 1737 metais. LVIA, f. SA, 

b. 18259, l. 28 

95

2 schema. Didþiosios (Lauko) buoþës raiteliø regimento struktûra 

1737–1775 m. 


96

Ginkluotë buvo skiriama ketveriems metams, jos sudëtis pateikiama 

lentelëje. Be to, kariams buvo skirta 8 ginklø piramidës, 50 

palapiniø, 4 veþimai. Veþimams iðlaikyti buvo naudojama ta pati sistema 

kaip ir 1717 m. pëstininkø reguliamine, t. y. veþëjai turëjo bûti 

iðlaikomi ið vakansiniø pinigø, tik skirtingai nuo pëstininkø nebuvo 

veþimo amunicijai. 

7 lentelë. Lauko buoþës raiteliø regimento kariø ginklai 

1737–1775 m. 

.DUL JUXSïV ÐSDJRV 3LVWROHW ÑDXWXYDL 

SRURV 

SXVNDULQLQNLDL 

NDUHLYLDL 

,Ñ YLVR 

Medicinos reikmëms buvo skirta 682 auksinai þmonëms ir 

100 auksinø þirgams. 

Pinigø visoms reikmëms neuþteko, todël buvo numatyta daryti 

rinkliavas priklausomai nuo rango, ið viso per metus regimentas 

turëjo surinkti 4429 auksinus. 

Organizacija. Kavalerijos dalinio organizacija niekuo ypatingu 

nuo pëstininkø nesiskyrë, tik ginkluote (nebuvo jame spontonø, ðautuvø 

su durtuvais), muzikos instrumentais (vietoj 2 bûgnø ir fleitos 

kuopose – 1 liutaurai visame dalinyje ir po bûgnà kuopoje) ir specifiniais 

amatininkais þemesniajame ðtabe. Dalinyje buvo maþiau þmoniø. 

Kavalerijos daliniai buvo pavaldûs kavalerijos generolui leitenantui. 

*** 

Lyginant su Saksonijos kariuomenës dragûnais, kuriø struktûra 

kaip ir pëstininkø buvo pakeista 1732 metais, skyrësi tiek kuopø 

skaièius, tiek ir kariø skaièius jose: regimente bûta 6 kuopø, jose po 

75 karius, taigi pastebimas tas pats santykis kaip ir pëstininkø 54 . 

[1768 m.] Didþiosios buoþës raiteliø regimento reguliaminas 55 

1768 metø reguliaminas buvo sudarytas 1766 metø seimui 

54 Mûller R. Die Armee Augusts des Starken. Die Sächsische Heer von 1730 bis 1733. Berlin, 

1984. S. 68. 

55 Regulamin Regimentowi Konnemu Buùù WWXLitt który wedùug Seymu warszawskiego na 

Porcyi Trzysta w Roku 1717 iest postanowiony rachuiàc kaýdà Porcyà po Zùù 300, Co uczyni 

na Rok 90000 z której Summy takowa ma budý zapùata y moderumek. LVIA, f. SA, b. 18259, 

l. 29–32. 

97

nutarus padidinti kariams algas, kurios dël kritusio auksino kurso 

Septyneriø metø karo metu nebegalëjo patenkinti elementariø reikalavimø, 

buvo per maþos. Taip pat svarbi aplinkybë buvo didþiojo etmono 

buoþës patekimas á Mykolo Kazimiero Oginskio rankas, tradiciðkai 

turëjo keistis ir reguliaminas. 1766 metø seimo nutarimai, atrodo, 

nebuvo greitai vykdomi, kariuomenës algø didëjimo nefiksuoja 

Iþdo komisijos dokumentai, todël tikriausiai buvo reikalas padidinti 

kariams algas maþinant kariø skaièiø. Ðis reguliaminas turëjo bûti 

taikomas iki ásigalios 1766 metais nustatytos normos 56 . 

Naujovës. Bendroji dalinio organizacija nepasikeitë, sumaþëjo 

tik eiliniø skaièius: vietoj 152 kareiviø liko 120. Algos padidëjo 

visiems pareigûnams: pulkininko alga padidëjo nuo 7000 iki 7500 

(+500), kapitono – nuo 1990 iki 2300 (+400), kapralo – nuo 250 

iki 258 (+8) auksinais, eiliniø – nuo 144 auksinø iki 183,7 (+40) 

auksinø. Taip pat padidintos kvotos jaunesniøjø vëliavininkø ir eiliniø 

uniformoms atitinkamai pusantro ir vienu auksinu per dvejus metus. 

Bendras kariø skaièius sumaþëjo iki 170 þmoniø. Pasikeitë ir 

algø mokëjimo tvarka: karininkams algos turëjo bûti mokamos jau 

nebe kas ketvirtá, bet kas pusmetá, puskarininkiams ir kareiviams nebe 

kas savaitæ, bet kas mënesá 

Ginkluotë ið esmës nepasikeitë, tik jos sumaþëjo 32 vienetais, 

nes tiek sumaþëjo kariø skaièius regimente. 

Jokiø kokybiniø ar tvarkà keièianèiø pasikeitimø reguliamine, 

lyginant su 1737 m. reguliaminu, nëra. 

56 Dokumente nëra nurodyta data, taèiau M. K. Oginskis etmonu tapo tik 1768 metais, taigi 

anksèiau jis negalëjo raðytis kaip didysis etmonas, o vëlesniais metais vyko Baro konfederacijos 

kovos. Paèio Oginskio prieraðas nurodo ðio dokumento galiojimo laikà: „Ten regulamen 

Regimento mego Konnego do daty weyscia do Kassy Tegoý Regimentu Summy, addytamentowey 

przez Rzeczypospolity naznaczoney Konstytucyà Roku 1766 przy zwykùey pieczæci podpisuje“. 

Dokumentas buvo rastas 1782 m. 1 Grenadieriø pëstininkø regimente, já apraðë mjr. W 

Wygandas. LVIA, f. SA, b. 18259, s. 29–32. 

98

1744 m. gruodþio 11 d. LDK (Karalaièio, Pinsko) raiteliø 

regimento reguliaminas 57 

Skirtingai nuo kitø dokumentø, saugomø mûsø pagrindiniame 

ðaltinyje – 18259 byloje, ðis dokumentas greièiausiai yra originalas, 

apie kà liudija kitokia, XVIII a. I pusei ir viduriui bûdinga raðysena 

ir dar kita raðysena atlikti prieraðai bei maþesnis dokumento 

formatas. Dokumente paminëtos trys datos: 1741 m. lapkrièio 25 d., 

1744 m. gruodþio 11 d. ir 1766 m. birþelio 10 d. Paskutinioji data 

neabejotinai susijusi su regimento patikrinimu, kurá atliko Naugarduko 

kaðtelionas kavalerijos gen. mjr. Juozapas Nesiolovskis, pasiraðæs 

liustratoriumi. Ta paèia raðysena yra ir pastabos kiekviename 

dokumento puslapyje „Connotatum. Lustrator“, liudijanèios apie jo 

pasiraðymà, kad pateikti duomenys atitinka realià padëtá arba 1717 

m. etatà. Tai liudija, kad iki pat 1766 metø, o greièiausiai iki 1768 

metø 58 ðis dokumentas galiojo. 1744 metø áraðas atliktas Jo Karaliðkos 

Malonybës pulkininko didþiojo LDK taurininko Mykolo Oginskio, 

kuris nurodo, kad nuo minëtos datos ðis reguliaminas ágavo vykdymui 

tinkamo dokumento svarbà, todël bûtent ðià datà laikome dokumento 

galiojimo pradþia 59 . Po ðiuo iðraðu pateiktas skirtinga raðysena 

padarytas áraðas, liudijantis, kad pats áraðo autorius generolas 

majoras ir pulkininkas Adomas Krasinskis 1741 m. lapkrièio 25 d. 

pasiraðë ðá dokumentà iki tolesnës valdovo ar LDK didþiojo etmono 

valios 60 . 

Tai savo atskirà ðefà turintis ketvirtasis dragûnø pulkas, kuriam 

1717 m. etatas buvo skyræs 300 porcijø, kaip ir Didþiosios ir 

57 Regulamen Regimentowi Konnemu Nayiasnieyszego Krulewicza Jo Moúãi Polskiey Woysk 

Wo. Xa. Littewskiego. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 48–54. Tam paèiam daliniui skirtas ir kitas 

reguliamino iðraðas: Extract y Repartycya Wuciàgnione z Regulaminu JKMci kazdey Rathy iak 

komu z kassy ma byc wyplacono w Regimencie Konnym Nay[iasnieyszego]K[róla] I[ego]m[os]ci 

dnia 11 Xbris Roku 1744. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 67–69. 

58 Apie galutinæ reguliamino galiojimo datà galime spræsti ið ðio regimento vëlesniø raportø, 

kuriø skiltyje „turi bûti“ buvo pateikiamas prieraðas „pagal 1768 m. etatà“. 

59 Anno 1744 [Dnia] 11 X bris [Decembris] ten Regulamen ad Normam Regulaminu 

Leybregimentu Konnego WXLitt formowany do czasu y do dalszey woli Nayiasniejszego Króla 

Imci lub IO Xcia Imci Hetmana Wielkiego WXLitt podpisuje. Dat ut supra. Michaù Oginski 

Cz:WXLitt Puùkownik IKM. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 53. 

60 Dnia 25. 9 bra ten regulamen podpisaùem anno 1741 do dalszey dyspozycyi nayiasnieyszego 

króla Imci pana mego miùosciwego lub jasnie oswieconego Xiàzencia Imci Hetmana Wielkiego 

Wielkiego Xiæstwa Litewskiego Dat ut Supra ten regulamen formowany ad normam 

Leibregimentu Konnemu WXLitt. Adam Krasinski PE GM Litt. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 53. 

99

Lauko buoþiø regimentams. Po 1775 metø jis gavo 5 pëstininkø regimento 

numerá. Sprendþiant pagal atskaitymø lentelæ, visos regimento 

iðlaidos buvo dengiamos ið kariø atskaitant pinigus pagal gaunamø 

porcijø skaièiø: pavyzdþiui, ið gaunamø 2500 auksinø 100 kareiviø 

per mënesá algoms po visø iðskaitymø likdavo tik 900, t. y. 36% etate 

numatytos sumos. Tai, þinoma, sudarë sunkias sàlygas kariams iðsilaikyti, 

bet leido iðlaikyti maksimalø kariø skaièiø. Iðskaitymai buvo 

daromi uniformoms, ginklø remontui, þirgø kaustymui, vaistinei, þirgø 

ðërimui, þirgø pirkimui (konna kassa) bei neaiðkiems reikalams 

skirtam pagalvës mokesèiui. Ið uþuominos, kad reguliaminas suderintas 

su leibregimento, t. y. LDK raiteliø gvardijos regimento reguliaminu, 

galima spëti, kad tokia pati tvarka buvo taikoma ir gvardijoje. 

Kita vertus, dalinio kuopø organizacija labiau panaði á gvardijos 

leibregimento, o ne á didþiosios ir lauko buoþiø dragûnø kuopø organizacijà, 

nors pagal porcijø regimentuose skaièiø turëtø bûti 

atvirkðèiai. 

Organizacija. Dalinys buvo sudarytas ið ðtabo ir keturiø kuopø. 

Ðtabe buvo: ðefas, pulkininkas, pulkininkas leitenantas, majoras 

– aukðtasis ðtabas; auditorius, regimento felèeris – vidurinysis ðtabas; 

2 jaunesnieji vëliavininkai, 6 obojininkai, kuriø vienas – litaurininkas, 

kaustytojas ir greièiausiai profosas (sztekerknecht?). 

Kuopose buvo vienas agregee kapitonas, du kapitonai, gaunantys 

leitenantø algas, 4 vëliavininkai, 4 vachmistrai, 4 kvartirmeisteriai, 

8 kapralai, 4 bûgnininkai ir 100 kareiviø, ið viso 141 karys. 

Prieðakinës sargybos pulkai 

Ðaltinio apibûdinimas. Prieðakinës sargybos pulkuose, kaip 

ir visoje Tautinëje kavalerijoje, tvarkoma dokumentacija buvo visiðkai 

kitokio lygio, nei Svetimðaliø autoramentui priklausanèiuose daliniuose, 

todël pulkininkø paaiðkinimai apie buvusias tradicijas ir tvarkà 

yra kito patikimumo lygio informacija: ið esmës tai vyresniø, ilgiau 

tarnavusiø kariø prisiminimai. 20–50 metø senumo ávykiai, þinoma, 

galëjo uþsimirðti, taèiau, kita vertus, pusës bûtent prieðakiniø sargybos 

pulkø informacija yra maþiau formali, daugiau prisiminimø ne 

apie reguliaminuose numatytà padëtá, o apie realius santykius, kurie 

buvo bûdingi Augusto II laikø kariuomenei. Ið Didþiosios buoþës 

prieðakinës sargybos pulko karininkø raporto, apibûdinamo þemiau, 

þinoma, kad ðiuose daliniuose jokia dokumentacija Augusto III lai- 

100

kais LDK kariuomenës prieðakinës sargybos pulkuose tvarkoma nebuvo, 

taigi rasti liudijimai gali bûti vienintelis autentiðkas liudijimas 

apie ðiuose daliniuose buvusià tvarkà. Archyvo nebuvimà veteranai 

aiðkino vëliavø iðbarstymu keliuose pavietuose ir vaivadijose bei tuo, 

kad niekas jokios dokumentacijos nereikalavo 61 . 

Prieðakinës sargybos formuotës, daþnai vadintos ulonais, buvo 

daugiau vietinë nei ið uþsienio atsineðta tradicija, kuri vëliau paplito 

kitose Europos kariuomenëse: Prancûzijoje tikriausiai nesantuokinio 

Augusto II sûnaus marðalo de Sax iniciatyva 62 , paèioje Saksonijoje 

1730 m. buvo ásteigtos dvi ulonø vëliavos ið 120 kariø. 

Didþiosios buoþës (2) prieðakinës sargybos pulkas 63 buvo sudarytas 

ið 5 vëliavø, kuriose buvo 150 kariø. Kiekvienai vëliavai vadovavo 

karininkai: rotmistras, leitenantas ir vëliavininkas, likusieji 

kariai buvo suskirstyti poromis á draugus ir eilinius. Pulkininko alga 

ir tikriausiai prestiþas nesiskyrë nuo kitø rotmistrø. Vëliavoje buvo 

11 porø (draugas+eilinis, kaip ponas ir tarnas), kiti eiliniai priklausë 

tiesiogiai karininkams, ið viso vëliavoje buvo 15 eiliniø. Draugai ið 

savo tarpo vienà skirdavo vietininku, uþ tai jam duodami 80 auksinø 

uþ nuolatiná buvimà dislokacijos vietoje, vienà arklidininkà, jam sumesdavo 

50 auksinø, bei vienà deputatà, kuris turëdavo surinkti vëliavai 

priklausanèià algà, uþ tai jam draugai ir karininkai sumesdavo 

260 auksinø, kitus pinigus deputatui sumokëdavo mokesèiø mokëtojai 

(56 auksinus), o 54 auksinai likdavo rotmistro nuoþiûrai. Kiekvienoje 

vëliavoje buvo po trimitininkà. Vëliavos buvo dislokuotos atskirai: 

1 – Vasiliðkëse, Lydos paviete, 2 – Zahalëje? (w Zahallu), 

Mozyriaus paviete, 3 – Sucharuose, Orðos paviete, 4 – Mstislavlyje, 

5 – Mozyriuje, visos rytinëse LDK þemëse. Tokia tvarka dalinyje iðliko 

iki 1772 metø, tik 1776 metais artilerijos pulkininkas T. Stetke- 

61 „... Iý w róýnych Powiatach y Woiewództwach One rozlokowane byùy ztego wiæc Powodu 

Pulk Archywum ksiàg nieutrzymaù. Poniekàd nato y zalecenia niebyùo.“ Rapport od Pulku 

Przedniej Straýy Bull Wielkiej Woysk WXLitt za wydanym Ordynansem IW Xcia Radziwilla 

Kasztelana Wilensk. Prezyduiàcego w Przeúwietnym Depart. Woyskowym pod Dniem4 Marca 

w roku Ninieyszym 1782 zaczynioney Indagacyi w Pulku dawno sùuýàcych Officyerów, które 

poniýey wyraýaiàce Iþo d R. 1717 w Pulku zadney archywum nieznaydowaùo siæ. Tak oraz 

caùoúc rzeczy togoý Pulku od R. 1717 aý do Ru 1776 Consequenter z teyýe Indagacyi Opisuje 

siæ. Datt. W Lipniszkach Roku 1782 Mca Aprylia 15 Dnia. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 33. 

62 Denison D. Istorija konnicy. Kn. 1. Moskva, 2001 (pataisytas 1897 m. leidimas), s. 278 

63 Rapport od Pulku Przedniej Straýy Bull Wielkiej .... Visas apraðymas ankstesnëje nuorodoje 

Nr. 52, LVIA, f. SA, b. 18259, l. 33–34. 

101

vièius, tikrinæs daliná, panaikino deputatø, arklidininkø ir vietininkø 

pareigybes bei kanceliarijos mokesèius, ávesdamas naujà tvarkà 64 . 

3 schema. Didþiosios (Lauko) buoþës prieðakinës sargybos pulko 

struktûra 


Lauko buoþës (3) prieðakinës sargybos pulkas, gaudamas tokias 

paèias sàlygas iðsilaikyti ir turëdamas tà patá kariø skaièiø, greièiausiai 

buvo tvarkomas tais paèiais pagrindais kaip ir Didþiosios buoþës 

pulkas, nors mûsø tyrinëjamame reguliaminø rinkinyje apie ðá 

daliná nëra þiniø. Apraðyta tvarka ið esmës patvirtina A. Kitovièiaus 

apraðytà tautinës kavalerijos vëliavø tvarkà. Turëdamas toká „ðtabà“, 

pulkas tik formaliai galëjo bûti laikomas atskiru daliniu, ið esmës tai 

buvo 5 atskiros vëliavos. 

64 Raporto autorius buvo þemiau pasiraðæs pulkininkas Juozapas Jelenskis, kartu su juo rotmistras 

Songaila (Sàgaylo), Kazimieras Juðinskis, 1733 metais perëjæs ið Rusijos tarnybos, bei draugas 

Vilèevskis. 

102

(5) Prieðakinës sargybos pulkas 65 á Lietuvos kariuomenæ pateko 

tik 1764 metais, kai Augusto III mirtis nutraukë personalinæ 

Abiejø Tautø Respublikos unijà su Saksonija, ir Lietuvos totoriø dalinys 

nebeturëjo pagrindo priklausyti Saksonijos ginkluotosioms pajëgoms. 

Dalinys buvo suformuotas 1733 metais ið 12 Juozapo Poniatovskio 

dvaro vëliavø tarpuvaldþio kovoms 66 , perduotas Augustui III 

uþ Lenkijos Karalystës didþiojo etmono pareigybës suteikimà. Ðis perdavimas 

buvo suderintas su XVII a. pradþioje seimo konstitucijose 

numatytu leidimu valdovui turëti 1200 kariø gvardijà. Ðis pulkas, kuriam 

pradþioje vadovavo pulkininkas Halaðevièius, ir iki pat 1764 

metø priklausë Saksonijos kariuomenei, dalyvavo Silezijos ir Septyneriø 

metø karuose 67 . Apie tarnybà Saksonijos kariuomenëje pulkininko 

J. Goryèo raporte informacija nëra pateikiama, tam átakos galëjo 

turëti suvokimas, kad ankstesnë istorija neturëtø rûpëti Karo 

departamentui, tiek todël, kad ðiame pulke pulkininkai keitësi daþniau, 

nei þemiau aptariamame 6 Bielako pulke ir informacijos iðsaugojimo 

lygis buvo þemesnis. Pulkas nebuvo numatytas 1717 m. etate, 

taigi jo prijungimas padidino Lietuvos kariuomenæ, kartu iðkeldamas 

problemà, ið kokiø pinigø reikëtø já iðlaikyti. 

Po Augusto III mirties dalinyje buvo 392 kariai, kuriems iðlaikyti 

buvo naudojama 521 porcija, kurià sudarë 156 300 auksinø. 

Vëliau pulkininkas Bronikovskis sumaþino pulko kariø skaièiø po 5 

draugø ir eiliniø poras, taigi kariø skaièius dalinyje sumaþëjo 60. 

Po Stanislovo Augusto Poniatovskio elekcijos dalinys buvo perkeltas 

á LDK kariuomenæ paliekant jam tà patá atlyginimà, taèiau dalinyje 

tarnavo tik 332 kariai, o jø iðlaikymui buvo naudojama 461 

porcija. Naujuoju pulkininku tapo Aleksandras Koryckis. 

Pulkà sudarë ðtabas ir 6 vëliavos. Ðtabe buvo pulkininkas, 2 

vëliavininkai, regentas, felèeris, litaurininkas, kalvis ir profosas. Vieno- 

65 Iki atsirandant prieðakinës sargybos pulkø numeriams, abu totoriø pulkai buvo vadinami 

pulkininkø pavardëmis. Ðio pulko vadais buvo A. Koryckis, I. Poniatovskis, J. Goryèius. 

Apraðyta pagal: Vigore odebranego Listu Valoris Ordynansu pod Dn. 4 Ru Bieýàcego Zalecaiàc 

Oúwiaddczyã Komplet Gùów oraz placy odRu 1717 od której to Datty archywum w Kancellaryi 

niema ani pamiætnika takowego któren by mogù pamiætaã, lecz zpowiesci officyera dawnà 

sùuêbà w tym pulku obowiàzanemi pozostaiàcych donaszam. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 35–37. 

66 Tarpuvaldþio metu politiðkai aktyvûs didikai didindavo savo privaèias kariuomenes tiek savo 

valdø apsaugai, tiek savo politiniø planø ágyvendinimui. 

67 Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës karininkai//Abiejø Tautø Respublikos karininkai 1777– 

1794. Sàraðai. Kraków, 1999 T. II, p. 227. Iðsamesnë informacija ið Bielako prieðakinës sargybos 

pulko apraðymo: Opisanie Pulku Przedniey Straýy LVIA, f. SA, b. 18259, l. 45. 

103

je vëliavoje buvo rotmistras, leitenantas, vëliavininkas, trimitininkas 

ir 25 draugø–eiliniø poros, ið viso vëliavoje 54 kariai. 

1774 metais, pulkininku tapus Ignui Poniatovskiui 68 , draugø–eiliniø 

skaièius vëliavose per vienà porà vëliavoje buvo sumaþintas, 

ásteigiant mulos ir kalvio pareigybes, ðiek tiek vëliau, leidus generolui 

kunigaikðèiui Adomui Èartoriskiui, – adjutanto pareigybë, padidintos 

algos felèeriui, regentui, vietininkams ir trimitininkams 69 . 

Po ðiø pertvarkymø dalinyje buvo 327 kariø etatai 70 . 

Bielako (6) prieðakinës sargybos pulkas 71 . Juozapas Bielakas 

buvo vienas ið þymiausiø, o gal ir pats þymiausias Lietuvos kariuomenës 

veikëjø antrojoje XVIII a. pusëje, puikiai sugebëjæs iðlaikyti 

dalinio karinæ drausmæ tuo metu, kai visa kariuomenë buvo pasidavusi 

atsipalaidavimo ir rutininës egzistencijos nuotaikoms. Ðià savo 

nuostatà, susiformavusià per kelerius tyrimø metus galëjau patvirtinti 

ir analizuodamas Karo departamento dokumentus. Juozapo 

Bielako pateikti duomenys buvo patys informatyviausi ið visø daliniø 

pateiktø raportø, informatyvesni ir uþ svetimðaliø autoramento reguliaminus. 

Jokiø dokumentø, kurie bûtø saugomi dalinio archyve, 

J. Bielakas nepateikë, jie þuvo karø ir revoliucijø metu 72 , todël jis, 

raðydamas raportà, turëjo remtis senø karininkø ir savo atmintimi. Ið 

pateiktos generolo informacijos vertingiausia yra ta dalis, kurioje apraðytas 

totoriø pulko bûvis tarnybos Saksonijos kariuomenëje metu, 

nes ði informacija yra unikali Lenkijos ir Lietuvos archyvinës medþiagos 

kontekste. Tik Saksonijos archyvuose saugoma informacija 

galëtø suteikti daugiau þiniø, bet tai ateities tyrimø reikalas. 

Bielako pulkas buvo suformuotas 1733 m. ið 6 jau minëtø Poniatovskio 

vëliavø tais paèiais pagrindais, kaip ir 5-asis pulkas. Pirmuoju 


1794. Sàraðai. Kraków, 1999 T. II, p. 227. 

69 Raportà suraðë plk. Jonas Goryèius (Gorycz) 


1794. Sàraðai. Kraków, 1999 T. II, p. 227. 

71 Opisanie pulku Przedniey Straýy Wpysk WXLitt Kommendy Generaù Maiora Jozefa Bielaka 

od którego czasu zarekrutowany, wielie kiedy miaù osób kompletu y jakà braù Pùacæ. LVIA, 

f. SA, b. 18259, l. 45. 

72 Turima mintyje Baro konfederacijos kovos su Rusijos kariuomene. Atrodo Bielako pulko 

dokumentai þuvo per Stolovièiø mûðá 1771 m. „Poniewaý przez Rewolucyà na woynach tak 

zagranicznych, iako y tu w Kraiu, dawnieysze papiery Pulkowe wszystkie zginæli, przeto ýadnych 

originaùow Autentycznych Pulk niema, tylko z pamiæci Starych Officyerów I te ze 

nienadto dawno wszystko dziaùo, jest dobrze wiadomo, a jako Sparawiedliwie opisano tak na 

dowod Rækà wnà podpisuje. Datt. w Kam...zæ 27 mca marca 1782 Roku. Jozef Bielak Generaù 

Maior“. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 45. 

104

pulkininku buvo plk. Siechodzinskis. Pulkà sudarë ðtabas ir 6 vëliavos, o 

kiti etatai atitiko aukðèiau tyrinëtàjá 5-ojo pulko etatà, tik kiekvienoje 

vëliavoje buvo po 30 draugø–eiliniø porø, ið viso 389 kariai, kuriems 

iðlaikyti buvo naudojama 513 porcijø, ið viso gaunant 153 900 auksinø 

iðlaikymà bei 8000 auksinø per dvejus metus uniformoms. 

1756 metais, prasidëjus Septyneriø metø karui, pulkas, vadovaujamas 

gen. mjr. Èimbajaus Murza Rudnickio, kariavo prieð Prûsijos 

karaliø Frydrichà II Austrijos pusëje, nes pati Saksonija buvo uþimta 

Prûsijos kariuomenës ir Lietuvos totoriø daliniø iðlaikyti negalëjo. 

Kadangi pulkas pasiþymëjo kovingumu, buvo nuspræsta padidinti daliná. 

1759 metais dalinys buvo padidintas ir perduotas Juozapui Bielakui. 

Dalinio ðtabe atsirado sàskaitininkas (rachmistrz) ir dar 3 felèeriai, 

ið viso 9 þmonës, vëliavø skaièius buvo padidintas iki 8. Vëliavoje 

buvo rotmistras, pirmasis leitenantas, antrasis leitenantas, vëliavininkas, 

trimitininkas ir 60 draugø–eiliniø porø, ið viso dalinyje 1009 kariai, 

kuriems iðlaikyti reikëjo 1195 porcijø, arba 358 500 auksinø. Be 

to, karo metu pulkas gaudavo maistà, paðarà, amunicijà, Imperijos iþdas 

duodavo pinigø kritusiems þirgams pakeisti. 

Septyneriø metø karui pasibaigus, dalinys gráþo á Saksonijà, 

kur buvo vël sumaþintas iki prieðkarinio dydþio, iðskyrus naujai suformuotø 

vëliavø karininkus, pasiþymëjusius kare. Jø atleisti nesinorëta, 

todël jie palikti prie ðtabo kaip neetatiniai, o atsiradus laisvoms 

vietoms, jie buvo skiriami á vëliavø karininkø vietas. Mirus Augustui 

III, Saksonijos senatas pulkà atleido ið Saksonijos tarnybos ir atidavë 

Lenkijos Karalystës didþiajam etmonui Krokuvos kaðtelionui Branickiui, 

o konvokacinis seimas nusprendë pulko iðlaikymà priskirti 

LDK iþdui. Konfederacijos marðalo Rusios vaivados Augusto Èartoriskio 

ásakymu pulkas buvo perdislokuotas á Lietuvà, kur naujojo valdovo 

ranka 1764 m. buvo sudarytas naujas etatas. Pulko ðtabà sudarë 

pulkininkas, pirmasis leitenantas, 2 antrieji leitenantai, 2 vëliavininkai, 

regentas, felèeris, litaurininkas ir kalvis. Pulke vël buvo 6 vëliavos, 

kiekvienoje ið jø buvo rotmistras, pirmasis leitenantas, antrasis 

leitenantas, vëliavininkas ir 30 draugø–eiliniø porø, taigi dalinio 

struktûra beveik visiðkai atitiko padëtá iki Septyneriø metø karo, iðskyrus 

padidëjusá dël jau minëtø prieþasèiø karininkø skaièiø ðtabe. 

Pradëjus Lietuvos kariuomenei vadovauti gen. ltn. kunigaikðèiui 

Adomui Èartoriskiui, kuris stengësi daugiau reguliarumo ir tvarkos 

kariuomenei suteikti, buvo paskirti po vienà vietininkà ir puskarininká 

kiekvienoje vëliavoje, ir tokia tvarka iðliko iki 1776 metø reformos. 

105

Generolas J. Bielakas taip pat pateikë skaièiavimus, kiek kainuoja 

kariø iðlaikymas, ið kuriø galima suþinoti, kaip buvo ginkluoti 

ir kaip aprengti prieðakinës sargybos kariai. Vienos draugo–eilinio 

poros ginkluotæ sudarë ðautuvas, dvi poros pistoletø ir du palaðai, 

visa ði ginkluotë galëjo tarnauti 12 metø, o visas poros metinis iðlaikymas 

kainavo 824 auksinus ir 7 graðius. Toks aprûpinimas, anot J. 

Bielako, buvo bûtinas minimumas papildomai pulkui duodant muzikos 

instrumentus, galionus puskarininkiams ir transporto veþimus. 

Visas ðis apraðymas rodo, kad LDK iþdo duodamø pinigø pulkui neuþteko 

ir jis nuolatos jautë trûkumà 73 . 

Kiti kavalerijos daliniai 

Husarai ir petihorai. Nors ásakymas informuoti vadovybæ apie 

senus reguliaminus buvo adresuotas visø pirma tuo metu egzistavusioms 

husarø ir petihorø vëliavoms, apie husarø ir petihorø organizacijà 

nustatanèius dokumentus suþinome ið tiriamojo rinkinio tik 

nuo 1775 metø, ankstesnysis laikotarpis nëra nuðviestas, todël tik 

trumpai pristatysime tai, kas jau yra þinoma ið istoriografijoje naudotø 

dokumentø. 

1717 metø etatas numatë 6 husarø ir 26 petihorø vëliavas, 

turëjusias skirtingà þirgø porcijø skaièiø. 

Vëliavø vadai buvo vadinami ne tik rotmistrais, bet ir pulkininkais, 

taèiau tai buvo tik paprastas titulas, suteikiamas kai kuriø 

vëliavø rotmistrams. M. Lechas, paskyræs pulkininkø problemai keletà 

puslapiø ir pateikæs turtingà karininkø skyrimo faktø medþiagà, 

saugomà Vyriausiame senøjø aktø archyve Varðuvoje esanèio Radvilø 

archyvo VII dalyje, mûsø nuomone, neteisingai interpretavo pulkininkø 

skyrimo sistemà. Anot jo, „paskirtøjø pulkininkø pareigybë 

– tai tik nominalus kai kuriø vëliavø leitenantø atitikmuo, nereiðkiantis 

jokiø papildomø pareigø ar uþdaviniø, taèiau labai garbinga 

juos turintiems“. Su tuo bûtø galima sutikti, taèiau akivaizdu, kad 

pulkininkai buvo skiriami tose vëliavose, kuriø rotmistrai buvo nominalûs: 

Jo Karaliðkosios Malonybës, Didþiosios buoþës, Lauko buoþës 

ir karalaièiø vëliavose. Tokia skyrimo tvarka, nors ir neturinti 

átakos realiam ðiø vëliavø sutvarkymui, turëjo tam tikros sistemos 

73 Wymiarkowanie wielie rocznego ýoldu na potrzeby nieuchronne do usùug Rzpltej dla 

towarzysza Pulku Przedniej straýy Woysk WXLitt stawiaiàc z tego brania ýolnierza czyli 

Poczet Konny y Zbroyny, mieã powinien z Skarbu publicznego. LVIA, f. SA, b. 18259, l. 46. 

106

pobûdá. Panaði sistema buvo ir kituose to meto daliniuose, pavyzdþiui, 

pëstininkø regimente aukðtojo ðtabo karininkai nominaliai buvo kuopø 

vadais, taèiau realiai jø pareigas ëjo agregee ir kitokie kapitonai. Husarø 

ir petihorø atveju aiðkiai matome, kad to meto kariuomenë buvo skirta 

ne tiek kraðto gynybai nuo iðorës prieðo, kiek vidaus tvarkai palaikyti, o 

dar tiksliau – sudaryti sàlygas kraðto didikams ir bajorams gauti karininkø 

statusà ir ðiokià tokià algà. Nesupratus ðio principo, negalima suprasti 

daugumos LDK kariuomenës paproèiø ir sistemø. 

Ðiaip vëliavos buvo jungiamos á kelias vadinamàsias divizijas, 

kurioms priklausë tiek husarø ir petihorø, tiek ir prieðakinës sargybos 

vëliavos. 1736–1762 m. laikotarpiu M. Lechas mini keturias divizijas: 

Baltarusijos, dislokuotos prie Dniepro upës, Ukrainos prie Pripetës 

upës, Prûsijos divizijà prie Nemuno upës ir Þemaitijos LDK ðiaurinëje 

dalyje 74 . Nuo 1764 metø þinome apie tris divizijas: Þemaitijos, Lietuvos 

ir Baltarusijos. Divizijoms vadovavo paskirti regimentoriai, kartu 

ëjæ husarø ar petihorø vëliavø pulkininkø ar leitenentø pareigas. 

Husarø ir petihorø vëliavø dydis yra sunkiai apskaièiuojamas 

todël, kad maþai þinoma apie kokius nors patikrinimus, trûksta duomenø 

apie ryðá tarp imamo atlyginimo ir realiø pareigø atlikimo, o 

turimi duomenys verèia abejoti, ar ðios vëliavos buvo nuolatinë kariuomenë. 

Nesant atskiro ásakymo, vëliavà sudarydavo tik vietininkas, 

2 draugai ir keletas eiliniø su trimitininku. Vis tik galima spëti, 

kad vëliavos buvo maþesnës nuo etate numatytø porcijø tik tiek, kiek 

þirgø porcijø papildomai ëmë karininkai: husarø vëliavose 22 þirgø 

porcijos, taigi maþdaug tiek vëliavos buvo maþesnës uþ numatytà etate 

skaièiø 75 , taèiau galutiniam vertinimui trûksta patikimos inspekcijø 

medþiagos. M. Lecho duomenimis realus kariø skaièius vidutiniðkai 

sudarë apie 74–77 procentus etate numatyto skaièiaus 76 . Etatinis kariø 

skaièius vëliavose pateiktas apibûdinant 1717 m. etatà. 

Jo Karaliðkosios Malonybës prieðakinës sargybos pulkas. Ðio 

paèio didþiausio LDK prieðakinës sargybos pulko medþiaga Karo departamento 

nepasiekë, todël èia pateikiame tik jau skelbtus duomenis. 

Pulkà sudarë 10 vëliavø, o vadovavo jam vienas ið rotmistrø, tu- 

74 Lech M. Jazda autoramentu polskiego wojsk Wielkiego Ksiæstwa Litewskiegow dobie saskiej 

//SMHW, t. VII, cz. 2, Warszawa, 1961, s. 52–66. 





107

inèiø pulkininko laipsná. Apie joká dalinio ðtabà þiniø neturime, todël 

galima dràsiai spëti, kad Jo Karaliðkosios Malonybës pulkas savo 

organizacija niekuo nesiskyrë nuo Didþiosios ir Lauko buoþës pulkø: 

ið esmës tai buvo atskiros savarankiðkos vëliavos. Pulkininkais, 

sprendþiant ið M. Lecho medþiagos, buvo totoriai, taigi greièiausiai 

ir visi dalinio karininkai ir draugai buvo totoriai, kaip tai matome ið 

1764–1775 metø laikotarpio duomenø. 

108

IÐVADOS 

1. Reguliaminø pagrindu tapo etatas, nustatytas 1717 m. Nebyliajame 

seime, kuris nustatë tik porcijø principu sudarytà daliniø 

finansavimo sistemà, o ne daliniø struktûrà. Daliniø struktûrà ir vidinæ 

organizacijà nustatë reguliaminai ir tradicijos. LDK kariuomenës 

reguliaminai buvo naudojami tik Svetimðaliø autoramento daliniuose, 

Tautiniame autoramente buvo vadovaujamasi tradicijomis. 

2. 1717–1775 metø laikotarpiu LDK kariuomenës reguliaminai 

buvo pagrindiniai dokumentai, lemiantys Svetimðaliø autoramento 

daliniø dydá ir organizacijà, apibrëþdami jø struktûrà ir gaunamø 

algø paskirstymo ávairioms reikmëms sistemà. Jø iðtyrimas leidþia ne 

tik papildyti istoriografijoje þinomus faktus, bet nustatyti kariuomenës 

struktûrà lemianèius dokumentus ir tikslias jø galiojimo terminø 

kaitos datas. 

3. Tiriami dokumentai leidþia spræsti apie Lietuvos kariuomenës 

ginkluotæ, uniformas, sveikatos apsaugà, hierarchijos ypatybes, 

karininkø, puskarininkiø ir kareiviø proporcijas. Kai kurie reguliaminai 

pateikia konkreèiø laikotarpiø karininkø pavardþiø. 

4. Surastø ðaltiniø analizë leidþia daryti iðvadà, kad nepaisant 

kai kuriø skirtumø, atskirø daliniø ir laikotarpiø reguliaminuose pasikeitimai 

yra neþymûs, neesminiai, o istoriografijoje nusistovëjusi 

nuomonë, kad 1717–1763 metø kariuomenë buvo statiðka ir suvarþyta 

1717 m. etato, yra teisinga. 

5. 1782 m. vykdytas uþklausimas apie turëtus reguliaminus ar 

buvusias tradicijas leido uþfiksuoti unikalià informacijà ir apie prieðakinës 

sargybos pulkø istorijà. Nors pateikiama informacija nëra 

tokia sisteminga kaip reguliaminai, ið jos galima suþinoti beveik tà 

patá kaip ir ið reguliaminø, taèiau ji yra ne tokia patikima ir joje nesimato 

kitimo, raidos, nes paremta ne dokumentais, o þmoniø atmintimi. 

Iðskirtinæ reikðmæ turi generolo J. Bielako ir jo karininkø pateikta 

informacija apie pulko tarnybà Saksonijos ir ðv. Romos imperijos 

(Austrijos) kariuomenëse. 

6. Lyginant LDK ir Lenkijos karinius dalinius, pastebimi akivaizdûs 

bendrumai, taèiau LDK daliniai buvo maþesni ir turintys maþiau 

porcijø, taigi galimybës priartinti juos prie to meto karybos standartø 

buvo dar maþesnës. 

7. Bandymas palyginti LDK kariuomenës daliniø organizacijà 

su Saksonijos ir Rusijos kariuomenëmis parodë, kokiomis sudë- 

109

tingomis sàlygomis turëjo veikti LDK kariuomenës daliniai, ásprausti á 

siaurus 1717 metø etato rëmus. LDK kariuomenës regimentai savo 

dydþiu atitiko 2–3 kaimynø kariuomenës kuopas, o kai kurie organizaciniai 

bendrumai negalëjo iðspræsti kariuomeniø sàveikos problemø. 

8. Tik du LDK kariuomenës daliniai: Jo Karaliðkosios Malonybës 

LDK pëstininkø gvardijos regimentas ir Jo Karaliðkos Malonybës 

LDK dragûnø leibregimentas atitiko minimalius Saksonijos kariuomenës 

reikalavimus, buvo stengiamasi juos átraukti á kariuomenës 

mokymo ir modernizavimo procesà, taèiau juose tarnavo daugiausia 

Saksonijos ir kitø Vokietijos militarinës kultûros kraðtø karininkai, 

tam tikra Vetinø dinastijos atramos Abiejø Tautø Respublikoje 

bazë. 

9. LDK kariuomenës reguliaminø analizë rodo, kad Lietuvos 

kariuomenë nereagavo á karybos madø pasikeitimus Saksonijos ir kitose 

kariuomenëse. Reguliaminai buvo keièiami tik pradëjus vadovauti 

naujiems etmonams. Gvardijos daliniai, kuriø ðefais buvo patys 

valdovai, jautë didelæ jø ir Saksø dinastijos atveju Saksonijos kariuomenës 

átakà, Raiteliø leibregimento keliu nuëjo ir karalaièio (Pinsko) 

dragûnø regimentas. 

10. Du totoriø pulkai, 1733–1763 metais tarnavæ Augusto 

III tarnyboje, buvo átraukti á Vidurio Europos karinius ávykius, gerai 

uþsirekomendavo ir tokiu bûdu iðlaikë aukðtà kovingumo ir kitø kariniams 

daliniams reikalingø privalumø lygá, tuo paèiu árodydami draugø 

sistemos, tinkamai taikomos XVIII a. sàlygomis, gyvybingumà. 

Ne organizacija, o finansavimo dydis, sistema ir galbût kadrø politika 

nulëmë LDK kariuomenës silpnumà iki pat 1775 metø reformø. 

11. 1764–1768 metø reformos turëjo labai nedidelæ átakà kariuomenës 

finansavimui ir jokios átakos neturëjo kariuomenës daliniø 

organizacijai – ji liko tokia pati. 

12. Reguliaminai nebuvo pajëgûs iðspræsti XVIII a. kraðto 

gynybos, nei paèios kariuomenës problemø, taèiau nustatë daliniø 

gyvenimo ir gaunamø algø paskirstymui reikalingus rëmus ir formas. 

110

TRUMPAS VARTOJAMØ KARINIØ ISTORINIØ TERMINØ 

ÞODYNËLIS 

Sàvokos ir terminai. Siekiant palengvinti skaitytojui suprasti 

tekste pasitaikanèius specifinius terminus ir sàvokas, trumpai jas pristatysime. 

Skliausteliuose pateikiama raðyba LDK kariuomenës dokumentuose, 

daþniausiai tai to meto lenkø kalboje pasitaikantys germanizmai 

ar lotynizmai. Raðyba pagal XVIII a. lenkø kalbos taisykles 

Adjutantas (adiutant) – ásakymø perdavinëtojas ir raðtininkas. 

Agregee – jaunesnis, jaunesnysis. Priedas prie karininko laipsnio. 

Antrasis leitenentas – leiteneto laipsnis padaliniuose, kur buvo numatytos 

dvi leitenantø pareigybës, þemesnis uþ pirmàjá leitenantà. 

Artilerijos generolas – aukðtasis kariuomenës ir valstybës pareigûnas, 

atsakingas uþ visos artilerijos ûká, arsenalus ir artilerijos korpusà. 

1717–1775 m. treèiasis pagal rangà þmogus kariuomenëje, vadovavæs 

ir pëstininkø regimentams. 

Auditorius (audytor) – dalinio teisininkas. 

Autoramentas – terminas, reiðkiàs kariuomenës dalá, suorganizuotà 

vienodais pagrindais. LDK kariuomenëje buvo Svetimðaliø ir Tautinis 

(Lenkø) autoramentai. Svetimðaliø autoramentas buvo suorganizuotas 

pagal kuopø struktûrà su puskarininkiø pareigybëmis. Tautiniame 

autoramente kuopø vietoje buvo vëliavos su draugø pareigybëmis. 

Didþiosios buoþës – daliniai ir padaliniai, kuriø nominaliu ðefu buvo 

didysis etmonas. Tokiu pavadinimu buvo visø kariuomenës rûðiø ir 

porûðiø daliniai ir padaliniai, paprastai tai reiðkë antràjà vietà po valdovo 

daliniø. 

Divizija – (di-vido, visi, visum lot. – suskirstyti dalimis) kariuomenës 

dalis. Iki 1775 metø LDK kariuomenës tautinës kavalerijos junginys, 

sudarytas ið husarø, petihorø ir prieðakinës sargybos vëliavø, vadovaujamas 

regimentoriaus. 

Dragûnai – universalûs kariai, XVII–XVIII a. pradþioje galëjæ vykdyti 

tiek kavalerijos, tiek pëstininkø funkcijas, taèiau Respublikoje amþiaus 

viduryje tapæ kavalerija. Atliko daugiau ugnies palaikymo funkcijas. 

111

Draugas (towarzysz) – tautinës kavalerijos laipsnis, suteikiamas tik 

bajoriðkos kilmës kariui, kuris iðgali aprûpinti ginklais, uniforma ir 

þirgais du karius. Draugas, pats tarnaujantis, vadinamas tarnaujanèiu 

(towarzysz aktualny), o tik iðrengiantis du eilinius – paprastu (towarzysz 

sowity). 

Eilinis (kavalerijoje szerægowy, pacholek pëstininkuose gemeyn) – þemiausias 

kavalerijos ir pëstininkø laipsnis. 

Elekcija – visuotinis bajorijos susirinkimas, rinkæs valdovà. Elekciniame 

seime buvo sprendþiami ir kiti, neretai strateginæ reikðmæ turëjæ 

reikalai. 

Etatas – seimo patvirtintas dokumentas, kuriame numatytas kariø 

skaièius, kariuomenës struktûra, algos, finansavimo ðaltiniai ir kt. 

Pagrindinis kariuomenës organizacijà apibûdinantis dokumentas. 

Familija – Èartoriskiø giminës vadovaujama didikø grupuotë, savo 

gretose sutelkusi nemaþai reformatoriø. 

Furjeris (fourjer) – puskarininkis, atliekantis raðtininko pareigas. 

Generalkriegskomisaras (Generalkriegskommisar) – pareigûnas, Prûsijos 

karalystëje priþiûrëjæs mokesèiø surinkimà kariuomenës reikalams. 

XVIII a. pabaigoje karo komisarai rûpinosi atsargø sandëliavimu, 

kariuomenës rengimu, aprûpinimu maistu ir paðaru. Kokias 

pareigas jis turëjo eiti LDK kariuomenëje, neaiðku. 

Flinta – lygiavamzdþio ðautuvo su titnagine spyna, naudoto XVII a. 

pabaigoje – XIX a. I pusëje, pavadinimas. 

Grenadierius – XVIII a. pradþioje karys, be tradiciniø ginklø turintis 

rankiniø granatø. XVIII a. viduryje – rinktinis pëstininkas, turintis 

grenadieriaus kepuræ. Naudoti ypaè pavojingoms rikiuotës vietoms 

uþimti. 

Hiberna – mokestis kariuomenei, kilæs ið poreikio aprûpinti kvartinæ 

kariuomenæ maistu ir paðaru þiemos metu. Kvartinë kariuomenë buvo 

nuolatinë Krymo totoriø pasiená sauganti kariuomenë, ákurta XVI 

a. viduryje, þiemà pasitraukianti á vidinius kraðto regionus. Pavadinimas 

kilo nuo lot. quarto – ketvirtosios valdovo þemiø pajamø dalies, 

mokamos ðiai kariuomenei iðlaikyti. Ið tikrøjø buvo mokama penktoji 

pajamø dalis. XVII a. II pusëje – XVIII a. tiek hiberna, tiek kvarta 

buvo tiesioginis mokestis kariuomenës reikalams. 

112

Husarai (ussary, hussary) – tradiciðkai prestiþinë kavalerijos rûðis, 

iki XVIII a. dëvëjusi lakðtinius ðarvus su pritvirtintais prie nugaros 

ar ðalmo sparnais. Karinæ reikðmæ XVIII a. jau praradusi formuotë, 

turëjusi paèius geriausius þirgus, puoðnius drabuþius ir geriausià opinijà 

tarp bajorø. 

Janyèarai (janiczary) – turkiðko pavyzdþio ginklus ir uniformas vilkintys 

kariai, skirti daþniausiai tvarkai palaikyti, apsaugai ir reprezentacijai. 

Jaunesnysis vëliavininkas (podchoràýy) – puskarininkis, kurio laipsnis 

daþniausiai buvo suteikiamas kandidatams á karininkus, kilmingø 

ðeimø atstovams. 

Jo Karaliðkosios Malonybës, JKM (Jego Królewskiej Mosci, JKM) 

– daliniai ir padaliniai, kuriø nominaliu ðefu buvo valdovas. Tokiu 

pavadinimu buvo visø kariuomenës rûðiø ir porûðiø daliniai ir padaliniai, 

paprastai tai reiðkë pirmà vietà tarp kitø daliniø. 

Kapralas (kapraù) – jauniausias puskarininkio laipsnis Svetimðaliø 

autoramento daliniuose. 

Kaptenarmusas – (kaptenarmus, capitain des armes) sandëlio priþiûrëtojas, 

kuopininkas. 

Kanonierius – artilerijos eilinis. 

Kapitonas – kuopos vado rango karininkas. 

Kapitonas leitenantas (kapitan leytnant) – kuopos, vadinamos vyresniojo 

karininko vardu, realus vadas. Þemesnis uþ kapitonà. 

Kavalerijos generolas – vyriausias dragûnø daliniø vadas LDK, kuriam 

nebuvo pavaldûs Tautinio autoramento daliniai. 

Kazokai – prieðakinës sargybos lengvai ginkluoti kariai, krikðèionys. 

Pavadinimas paminëtas 1717 m. etate, taèiau retai sutinkamas XVIII 

a. viduryje, vadinant juos tiesiog prieðakinës sargybos kariais. 

Konvokacija – seimo statusà turintis susirinkimas, nustatæs valdovo 

rinkimo sàlygas ir kraðto valdymà tarpuvaldþio metu, taip pat sprendæs 

kitus seimo kompetencijoje buvusius klausimus. 

Kuopa (kompania) – svetimðaliø autoramento padalinys, áëjæs á regimento 

sudëtá. 

113

Kvarta – mokestis kariuomenës reikalams, kurá sudarë 1/5 valdovo 

þemiø pajamø. 

Kvartirmeisteris (kwatermistrz) – dalinio arba kuopos ûkio ir iþdo 

tvarkytojas, galëjæs eiti ir butininko pareigas. 

Lauko buoþës – daliniai ir padaliniai, kuriø nominaliu ðefu buvo lauko 

etmonas. Tokiu pavadinimu buvo visø kariuomenës rûðiø ir porûðiø 

daliniai ir padaliniai, paprastai tai reiðkë 3-iàjà vietà po valdovo ir 

didþiojo etmono daliniø. 

Leibregimentas – iðskirtiná statusà turintis dalinys, kurio patronu laikomas 

valdovas. Taip buvo vadinamas JKM dragûnø dalinys. 

Leibkuopa – dalinio ðefo formaliai vadovaujama kuopa, prie kurios 

daþniausiai glaudësi ir visas dalinio ðtabas. 

Leitenantas (porucznik) – kuopos (vëliavos) vado padëjëjas, jaunesnysis 

karininkas. Tautinio autoramento daliniuose turëjæs labai 

aukðtà rangà, galëjæs vadovauti kavalerijos divizijoms. 

Liberum veto – Respublikos seime taikytas principas, átvirtinantis 

maþumos ir net vieno delegato teisæ nepripaþinti daugumos priimto 

nutarimo. XVIII a. jis buvo taikomas þlugdant seimus ir nepatinkanèius 

nutarimus. 

Liustratorius (liustrator) – kariuomenës daliná tikrinantis pareigûnas, 

inspektorius. 

Liutaurai – muzikos instrumentas, sudarytas ið dviejø variniø bûgneliø, 

tvirtinamø prie þirgo nugaros ar ant þemës, padeda iðlaikyti þygio 

taktà. Naudoti kavalerijos daliniuose. 

Majoras (maior) – bataliono vado rango karininkas, vyresnysis karininkas, 

priklausæs aukðtesniajam ðtabui. 

Neetatinis – karininkas, kurio pareigybë nenumatyta etate. 

Neuburgo valdos – Birþø – Dubingiø ðakos Radvilø kunigaikðèiø valdos, 

paveldëjimo keliu patekusios á Vokietijos Neuburgo kunigaikðèiø 

rankas, bet dël savo reikðmës valstybei neadiduotos. Dël jø varþësi 

visos didikø giminës Lietuvoje XVII a. pabaigoje – XVIII pradþioje. 

Nuolatinë kariuomenë – nuolatos algà gaunanti kariuomenë, kuri 

neiðsiskirsto karui pasibaigus. Prancûzijos karalystëje ávesta Liudviko 

XIV laikais, LDK ástatymais átvirtinta 1717 m. 

114

Pirmasis leitenentas (premier porucznik) – vyresnysis leitenantas. 

Petihorai – kavalerijos rûðis tik LDK kariuomenëje, atitinkanti Lenkijos 

pancernus arba ðarvuoèius. Vidutinë kavalerija, naudojusi grandininius 

ðarvus. 

Proviantmeisteris (prowiantmeyster) – tiekëjas, aprûpinantis karius 

maistu ir paðaru bei atsakingas uþ atsargø saugojimà. 

Prieðakinë sargyba (straý przednia) – lengvosios kavalerijos pavadinimas 

LDK ir Lenkijos kariuomenëje. 

Pulkininkas (pulkownik) – pulko vado rango vyresnysis karininkas. 

Pulkininkas leitenantas (oberstleytnant) – pulko vado pavaduotojas, 

pavaldus pulkininkui. 

Organizacija – bendras kariuomenës struktûros ir jos funkcionavimo 

pavadinimas. 

Palaðas – tiesus kardas, skirtas daugiau dûrimui nei kirtimui. 

Porcija (porcya) – algø mokëjimo vienetas, lygus vieno eilinio kareivio 

gaunamai algai. Porcijø skaièius LDK kariuomenëje daþniausiai 

didesnis uþ tikràjá, nes karininkams mokamos algos ið bendro porcijø 

skaièiaus. Þirgo porcija – kai uþ tà paèià sumà turi iðsilaikyti ir kareivis, 

ir jo þirgas. 

Profosas (profos) – puskarininkis, daboklës priþiûrëtojas. 

Rata – pusmetis, algø mokëjimo karininkams ir paèiam daliniui periodas. 

Regimentas – Svetimðaliø autoramento pulko pavadinimas. 

Regimentorius (regimentarz) – visos kariuomenës ar jos dalies vadas, 

daþnai paskirtas tik tam tikram laikui. XVIII a. regimentoriais 

buvo skiriami tautinës kavalerijos vëliavø junginiø – divizijø vadai. 

Regimentorius skirdavo ir konfederacijos. 

Reguliaminas (Regulamen) – etmono nustatytas dokumentas, kuriuo 

remianti nustatoma vidaus tvarka daliniuose. Taip pat buvo naudojami 

muðtro ir kiti dokumentai, atitinkantys ðiuolaikinius statutus. 

Reitarai – XVI–XVIII a. pradþios raiteliø rûðis, buvusi ir LDK kariuomenëje. 

115

Rotmistras – kavalerijos pareigûnas, atitinkantis pëstininkø kapitonà, 

bet tautinëje kavalerijoje turëjæs iðskirtiná statusà, daþnai suteikiamas 

nekariðkiams. Prieðakinës sargybos pulkuose – vëliavos vadas. 

Spontonas (Kurcgewer) – puskarininkio valdþios þenklas ir ginklas 

– trumpakotë ietis su plaèiu ir puoðniu antgaliu ir kutu. 

Ðtykjunkeris (stückjunker) – vëliavininko atitikmuo artilerijoje, kanonieriø 

kuopoje. 

Ðtabas (sztab, Staab) – dalinio vadovybë. Sudarë trys sudedamosios 

dalys, nors ðaltiniuose daþniausiai minimos tik dvi. Aukðtesnysis ðtabas 

(Sztab wyýszy, Oberstaab) – dalinio vadovybë, þemesnysis ðtabas 

(sztab niýszy, Unterstaab) – puskarininkiai ir muzikantai, aptarnavæ 

vadovybæ ir vykdæ specifines, tik visam regimentui reikalingas 

funkcijas. Vidurinysis ðtabas daþniausiai á atskirà grupæ neiðskiriamas, 

tai ávardijamas kaip ðtabo karininkai, tai kaip þemesniojo ðtabo 

nariai: adjutantas, auditorius, regimento kvartirmeisteris, regimento 

felèeris. Taip pat ðtabu ávardinama ir dalinio dislokacijos vieta. 

Totoriai – prieðakinës sargybos kariø rûðis, kuriai bûdingi maþiausi 

ir pigiausi þirgai, menkas atlyginimas. Karininkais ir draugais daþniausiai 

tarnavo Lietuvos totoriai. 1717–1775 m. viena ið geriausiai 

tvarkomø formuoèiø LDK kariuomenëje. 

Vachmistras (wachmistrz) – aukðèiausias puskarininkio laipsnis Svetimðaliø 

autoramento kavalerijoje, atitinkantis feldfebelá pëstininkuose. 

1717–1775 m. sutinkamas dragûnø regimentuose. 

Vakansiniai pinigai – pinigai, liekantys dalinio kasoje, kai ne visos 

etate ir reguliamine nustatytos pareigybës yra uþimtos. Naudojami 

daþniausiai vado nuoþiûra. 

Vëliava (choràgiew) – þemiausias padalinys kavalerijoje, atitinkantis 

kuopà. 

Vëliavininkas (choràýy) – þemiausias karininko laipsnis visuose daliniuose, 

iðskyrus artilerijà. 

Vietininkas (namiestnik) – tautinës kavalerijos pareigûnas, renkamas 

draugø metiniame susirinkime. Privalëjo nuolat bûti dalinio dislokacijos 

vietoje, uþ tai gaudavo priedà prie algos, kurá surinkdavo visi vëliavos 

draugai. Realiai kavalerijos vëliavai vadovavæs pareigûnas. 

116

REZIUMË 

1782 metø kovo 4 d. Abiejø Tautø Nuolatinës tarybos Karo 

departamentas pasiuntë kai kuriems Lietuvos kariuomenës daliniams 

ásakymus atsiøsti visus turimus senus reguliaminus, o jei tokiø nebûtø 

– seniai tarnaujanèiø karininkø atsiminimus apie dalinio sudëtá, organizacijà, 

ginkluotæ ir kitus dalykus. Ágalioti karininkai: pulkininkas leitenantas 

Grigas Volanas (Grzegosz Wolañ) ir mjr. Vygandas (Wigand) 

gautà ið daliniø departamento medþiagà perraðë ar tiesiog suriðo á vienà 

Karo komisijos fondui priklausanèià knygà, ðiuo metu esanèià Lietuvos 

valstybës istorijos archyvo senøjø aktø karo komisijos fonde Nr. 

18259. Ði unikali medþiaga ir tapo pagrindu ðiam straipsniui. 

Reguliaminø pagrindu tapo etatas, nustatytas 1717 m. Nebyliajame 

seime, kuris nustatë tik porcijø principu sudarytà daliniø finansavimo 

sistemà, o ne daliniø struktûrà. Daliniø struktûrà ir vidinæ 

organizacijà nustatë reguliaminai ir tradicijos. LDK kariuomenës 

reguliaminai buvo naudojami tik Svetimðaliø autoramento daliniuose, 

Tautiniame autoramente buvo vadovaujamasi tradicijomis. 

Svetimðaliø autoramento pëstininkams skirti 1717, 1737, 1764 

metø reguliaminai, raiteliams 1734, 1737, 1744, [1768m.] metø reguliaminai. 

1717–1775 metø laikotarpiu LDK kariuomenës reguliaminai 

buvo pagrindiniai dokumentai, lemiantys svetimðaliø autoramento daliniø 

dydá ir organizacijà, apibrëþdami jø struktûrà ir gaunamø algø 

paskirstymo ávairioms reikmëms sistemà. Jø iðtyrimas leidþia ne tik 

papildyti istoriografijoje þinomus faktus, bet nustatyti kariuomenës 

struktûrà lemianèius dokumentus ir tikslias jø galiojimo terminø kaitos 

datas. Tiriami dokumentai leidþia spræsti apie Lietuvos kariuomenës 

ginkluotæ, uniformas, sveikatos apsaugà, hierarchijos ypatybes, karininkø, 

puskarininkiø ir kareiviø proporcijas. Kai kurie reguliaminai 

pateikia konkreèiø laikotarpiø karininkø pavardþiø. 

1782 m. vykdytas uþklausimas apie turëtus reguliaminus ar 

buvusias tradicijas leido uþfiksuoti unikalià informacijà ir apie prieðakinës 

sargybos pulkø istorijà. Nors pateikiama informacija nëra 

tokia sisteminga, kaip reguliaminai, ið jos galima suþinoti beveik tà 

patá kaip ir ið reguliaminø, taèiau ji yra ne tokia patikima ir joje nesimato 

kitimo, raidos, nes paremta ne dokumentais, o þmoniø atmintimi. 

Iðskirtinæ reikðmæ turi generolo J. Bielako ir jo karininkø pateikta 

informacija apie pulko tarnybà Saksonijos ir ðv. Romos imperijos 

(Austrijos) kariuomenëse. 

117

Surastø ðaltiniø analizë leidþia daryti iðvadà, kad nepaisant 

kai kuriø skirtumø, atskirø daliniø ir laikotarpiø reguliaminuose yra 

neþymûs, neesminiai pakeitimai, istoriografijoje nusistovëjusi nuomonë, 

kad 1717–1763 metø kariuomenë buvo statiðka ir suvarþyta 

1717 m. etato, yra teisinga. Lyginant LDK ir Lenkijos karinius dalinius, 

pastebimi akivaizdûs bendrumai, taèiau LDK daliniai buvo maþesni 

ir turintys maþiau porcijø, taigi galimybës priartinti juos prie to 

meto karybos standartø buvo dar maþesnës. 

Bandymas palyginti LDK kariuomenës daliniø organizacijà su 

Saksonijos ir Rusijos kariuomenëmis parodë, kokiomis sudëtingomis 

sàlygomis turëjo veikti LDK kariuomenës daliniai, ásprausti á siaurus 

1717 metø etato rëmus. LDK kariuomenës regimentai savo dydþiu 

atitiko 2–3 kaimynø kariuomenës kuopas, o kai kurie organizaciniai 

bendrumai negalëjo iðspræsti kariuomeniø sàveikos problemø. 

Tik du LDK kariuomenës daliniai: Jo Karaliðkosios Malonybës 

LDK pëstininkø gvardijos regimentas ir Jo Karaliðkosios Malonybës 

LDK dragûnø leibregimentas atitiko minimalius Saksonijos kariuomenës 

reikalavimus, buvo stengiamasi juos átraukti á kariuomenës 

mokymo ir modernizavimo procesà, taèiau juose tarnavo daugiausia 

Saksonijos ir kitø Vokietijos militarinës kultûros kraðtø karininkai, 

tam tikra Vetinø dinastijos atramos Abiejø Tautø Respublikoje 

bazë. 

LDK kariuomenës reguliaminø analizë rodo, kad Lietuvos kariuomenë 

nereagavo á karybos madø pasikeitimus Saksonijos ir kitose 

kariuomenëse. Reguliaminai buvo keièiami tik pradëjus vadovauti 

naujiems etmonams. Gvardijos daliniai, kuriø ðefais buvo patys valdovai, 

jautë didelæ jø ir Saksø dinastijos atveju Saksonijos kariuomenës 

átakà, Raiteliø leibregimento keliu nuëjo ir karalaièio (Pinsko) 

dragûnø regimentas. 

Du totoriø pulkai, 1733–1763 metais tarnavæ Augusto III tarnyboje, 

buvo átraukti á Vidurio Europos karinius ávykius, gerai uþsirekomendavo 

ir tokiu bûdu iðlaikë aukðtà kovingumo ir kitø kariniams 

daliniams reikalingø privalumø lygá, tuo paèiu árodydami draugø 

sistemos, tinkamai taikomos XVIII a. sàlygomis, gyvybingumà. 

Ne organizacija, o finansavimo dydis, sistema ir galbût kadrø politika 

nulëmë LDK kariuomenës silpnumà iki pat 1775 metø reformø. 

1764–1768 metø reformos turëjo labai nedidelæ átakà 

kariuomenës finansavimui ir jokios átakos neturëjo kariuomenës 

daliniø organizacijai – ji liko tokia pati. 

118

Reguliaminai nebuvo pajëgûs iðspræsti XVIII a. kraðto gynybos 

nei paèios kariuomenës problemø, taèiau nustatë daliniø gyvenimo ir 

gaunamø algø paskirstymui reikalingus rëmus ir formas. 

Áteikta 2002-11-15 

119

120 

RÉSUMÉ 

Les documents réglementant l’organisation de l’armée 

lituanienne 1717–1775. 


Musée de la Guerre Vytautas le Grand 

L’armée du Grand-Duché de Lituanie était une institution 

indépendante, des processus caractéristiques à la République des 

Deux Peuples et plusieurs particularités locales ont eu une influence 

sur la formation de celle-ci. En 1717, il a été décidé de rendre l’armée 

permanente en Pologne et en Lituanie. Les cadres nommés par la 

diète et les documents normatifs – règlements ratifiés par les hetmans- 

ont généralement fixé la structure et l’organisation de l’armée 

et de ses unités. 

La base de tous les règlements utilisés pendant la période 

1717-1775 devient le cadre, nommé en 1717 à la Diète muette 77 , qui 

déterminait uniquement le système de financement des unités formé 

sur le principe des portions et non pas la structures des unités. Les 

règlements et les traditions fixaient la structure et l’organisation interne 

des unités. Les règlements de l’armée du Grand-Duché de Lituanie 

étaient uniquement utilisés dans les unités des pays étrangers, 

les nationales étaient inspirées par les traditions. Les règlements déterminaient 

la taille et l’organisation des unités, définissaient leur structure 

et le système de répartition des traitements reçus pour des besoins 

divers. 

L’analyse des sources trouvées permet de conclure que, malgré 

des différences imperceptibles des différentes unités et périodes, les 

changements dans les règlements sont insignifiants et non essentiels, 

l’opinion formée dans l’historiographie, que l’armée des années 1717- 

1763 était statique et limitée par les cadres de 1717, est juste. 

Une demande d’information, faite en 1782, sur les règlements 

ou les anciennes traditions a permis de fixer une information unique 

et une histoire des régiments de la garde avancée. 

En comparant les unités militaires du Grand-Duché de Lituanie 

et de la Pologne, on observe des traits communs manifestes, les 

unités du Grand-Duché étaient pourtant plus petites et avaient moins

de divisions, et les possibilités de les rapprocher des standards de 

l’art de la guerre de l’époque étaient encore moindres. 

Une tentative de comparer l’organisation des unités de l’armée 

du Grand-Duché de Lituanie avec les armées saxonne et russe a 

montré que les régiments de l’armée du Grand-Duché correspondaient 

par leur taille à 2-3 compagnies des armées voisines, mais certains 

traits communs dans l’organisation ne pouvaient résoudre des 

problèmes de liaison des armées. 

Il y avait seulement deux unités dans l’armée du Grand-Duché: 

le régiment de la garde d’infanterie de Sa Gracieuse Majesté du 

Grand-Duché et le régiment du corps des dragons de Sa Gracieuse 

Majesté du Grand-Duché correspondaient aux demandes minimales 

de l’armée saxonne, où pourtant servaient la plupart des officiers de 

Saxe et des autres régions de culture militaire allemande. 

L’analyse des règlements de l’armée du Grand-Duché de Lituanie 

montre que l’armée lituanienne n’a pas réagi aux changements 

de mode dans l’art de la guerre en Saxe et dans les autres armées. 

Deux régiments tatares, qui avaient servi pendant la période 

1733-1763 sous Auguste III, ont participé aux événements militaires 

de l’Europe Centrale, ils avaient une bonne réputation de sorte qu’ils 

maintenaient un niveau élevé de combativité et autres exigences nécessaires 

aux unités militaires. Ce ne fut pas l’organisation, mais le montant 

du financement, le système et, peut-être, la politique des cadres 

ont déterminé l’affaiblissement de l’armée du Grand-Duché de Lituanie 

jusqu’aux réformes mêmes de 1775. 

Les réformes de 1764-1768 ont eu peu d’influence sur le financement 

de l’armée et aucune influence sur l’organisation des unités 

de l’armée qui resta comme elle était. 

Les règlements n’étaient pas capables de résoudre les problèmes 

de l’armée et de défense du pays au XVIIIe siècle, ils ont 

pourtant fixé des cadres et des formes pour la vie des unités et la 

répartition des traitements reçus. 

121

BAJORØ VYRØ ÁVARDIJIMAS XVI–XVII A. 

LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS 

KARIUOMENËS DOKUMENTUOSE 

Jûratë Èirûnaitë 

(Vytauto Didþiojo universitetas) 

Ávadas 

Ðaltiniai, ið kuriø rinkta ðio straipsnio medþiaga, yra 1528 m., 

1565 m. ir 1567 m. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës kariuomenës 

suraðymai 1 ir 1631 m. „Totoriø valdø revizija“ 2 , sudaryta gyventojø 

(totoriø ir jø valdø dalá ásigijusiø didikø) suraðymo principu. Visuose 

dokumentuose uþraðyti bajorai, vyrai ir moterys (paprastai naðlës), 

tiekiantys þirgus 3 (1565 m. ir 1567 m. dokumentuose – ir ekipuotæ) 

Lietuvos kariuomenei. XVI a. dokumentuose yra atskiri LDK 

didikø sàraðai, o smulkieji bajorai pateikti pagal teritorijas, pvz., Þemaitija, 

Voluinë, Palenkë, Trakø bei Vilniaus pavietai, Vitebskas, Polockas, 

Mstislavlis etc. Administracinis valstybës suskirstymas XVI 

a. keitësi, ir tai atsispindi dokumentuose. Be to, yra atskiri totoriø 

sàraðai. 1631 m. „Totoriø valdø revizijoje“ ir totoriai, ir didikai suraðyti 

kartu. Visuose dokumentuose smulkiøjø bajorø abiejø lyèiø atstovai 

pateikiami bendruose sàraðuose. Tik XVI a. didikai – vyrai ir 

moterys – uþraðyti skirtinguose registruose (yra atskiri LDK aukðtuomenës 

moterø naðliø sàraðai). Visi 1631 m. dokumente uþraðyti 

asmenys pateikiami bendruose sàraðuose. 

XVI a. dokumentai paraðyti LDK kanceliarine slavø kalba (ji 

ávairiø autoriø dar vadinama rusø, rusinø arba gudø kalba), o XVII 

a. dokumentas – lenkø kalba. 

LDK kariuomenës suraðymais iki ðiol kalbininkai onomastai 

nelabai domëjosi. Iðskirti reikëtø J. Jurkëno disertacijà, kurioje daugiausia 

analizuojami ið ðiø dokumentø iðrinkti senieji dvikamieniai 

lietuviðki antroponimai 4 . Paminëti galima ir ðio straipsnio autorës 

1 Ëèòîâñêàÿ Ìåòðèêà, ÷. III: Êíèãè Ïóáëè÷íûõú Äåëú. Ïåðåïèñè âîéñêà Ëèòîâñêîãî. 

Ïã., 1915. Toliau: ËÌ. 

2 Borawski P., Sienkiewicz W., Wasilewski T. Rewizja dóbr Tatarskich 1631 r. – sumariusz i 

wypisy. – Acta Baltico – Slawica, XX. Wroclaw etc., 1991. Toliau: Borawski. 

3 Raitelius su þirgais. 

4 Þðêåíàñ Þ. Äðåâíèå ñëîæíûå èìåíà â ïèñüìåííûõ ïàìÿòíèêàõ Âåëèêîãî 

êíÿæåñòâà Ëèòîâñêîãî (Ðóêîïèñü). – Âèëüíþñ, 1966. 

122

darbà, skirtà minimuose ðaltiniuose uþraðytø moterø vardynui 5 , bei 

straipsná apie Þemaitijos bajorø (vyrø ir moterø) ávardijimà 6 . 

Ðis straipsnis – tai istorinës antroponimikos darbas. Jame pateikta 

minëtø dokumentø vyrø bajorø ávardijimø apþvalga. Tyrimo 

objektas – ne asmenvardis, o ávardijimas – konkretaus asmens visø 

asmenvardþiø visuma ir asmenvardþius paaiðkinantys bendriniai þodþiai 

(prievardþiai). 

Visi cituojami vyrø ávardijimai yra metrikuoti. Paminëjus asmená, 

po to skliausteliuose uþraðomas ðaltinio puslapis (jeigu cituojama 

ið ËÌ) arba raidë R ir ðaltinio puslapis (jeigu cituojama ið Borawski). 

Straipsnyje bent ið dalies supaþindinama su LDK vyrø bajorø 

ávardijimu. Kadangi visø ávardijimø dël gausumo aprëpti neámanoma, 

apsiribojama keliais sàraðais: ið XVI a. dokumentø iðrinkti visi Þemaitijos, 

Kauno pavieto, Voluinës ir totoriø ávardijimai bei ið jø padarytos 

preliminarios iðvados. 

Patroniminë sistema 7 

Visoje LDK, iðskyrus Voluinæ, dominuoja dvinariai vyrø ávardijimai 

vardu ir tëvavardþiu, pvz., Áàðòîøú Øèëîâè÷ú (550), Àäàìú 

Ïåòðîâè÷ú (730), ßíú Ìèêîëàåâè÷ú (978), Ëóêàøú Ïåòðîéòèñú 

(1306). Voluinëje daugumà ávardijimø sudaro vardas ir -sktipo asmenvardis 

8 , pvz., Âîéòåõú Âåðíàöêèé (1246). Vëliausiai, iðskyrus 

Voluinæ, tëvavardinë sistema ásigalëjo totoriø vëliavose. Dar 1528 m. 

dokumente vardu arba vardu ir luomo nuoroda êíÿçü uþraðyta 33,2% 

totoriø. Pvz., Âåëè÷êî (190); Êíÿçü Èâàíú, õîðóæèé Òàòàðñêèé 

(109); Óâîñåíú (110); Êóðìàíú (114); Êíÿçü Ìàéêî (114); 

Ìàìûøú (118); Äàâëåøú (120). 1565 m. ir 1567 m. dokumentuose 

jau ir beveik visi totoriai uþraðomi vardu ir tëvavardþiu. Pvz., Ïåòúðú 

Ìèíúäîëàòîâè÷ú, õîðóæû Âèëåíñêè (424); Êóðúìàíú Âàñêåâè÷ú 

(425); Øàãóíú Àõúìåòîâè÷ú (426); Àáðàãèìú Òóëÿòîâèú (430); 

Òîìàøú Òåìèðáóëàòîâè÷ú (1373); Íóð-Äîâëåòü Ñóëåéìàíîâè÷ú 

(1374). 

5 Èirûnaitë J. Moterø ávardijimas Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës kariuomenës dokumen- 

tuose (Rankraðtis). – Kaunas, 2000. 

6 Èirûnaitë J. Þemaièiø ávardijimas Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës kariuomenës dokumentuose 

// Lituanistica, 2002, Nr.2(50), 49-62. 

7 Patronimu èia vadinamas asmens tëvavardis arba jo tëvo tëvavardis, jeigu jis po tëvavardþio 

áraðytas to asmens ávardijime. 

8 -sktipo asmenvardis – tai priesagos -îâñêèé/-åâñêèé (arba panaðios) vedinys. 

123

Tëvavardþiai visoje LDK, iðskyrus Þemaitijà, – vien tik priesagø 

-îâè÷ú, -åâè÷ú, -è÷ú vediniai. Tik Þemaitijoje tëvavardþiai, 

greta slaviðkø priesagø, sudaromi ir su lietuviðkomis patroniminëmis 

priesagomis. 1528 m. Þemaitijos sàraðe lietuviðkø patroniminiø priesagø 

uþraðyta 199 (13,3% visø patroniminiø priesagø), 1567 m. – 

959 (42,2%). Tarp lietuviðkø tëvavardiniø priesagø vyrauja -ait-: 1528 

m. – 196 (98,5%), 1567 m. – 849 (88,5%), pvz., Ðåçêîéòèñú (1307). 

Antra pagal gausumà – priesaga -ûn-: 1528 m. – 2 (1%), 1567 m. – 

60 (6,3%), pvz., ßíêóíîñú (1308). Treèia pagal gausumà – priesaga 

-on-: 1567 m. – 42 (4,4%), pvz., Êãåäìîíòîíàñú (1279). Vos 

kelis kartus uþfiksuota priesaga -ën-: 1528 m. – 1 (0,5%), 1567 m. – 

3 (0,3%), pvz., Þðüÿíîñú (1287). Galima spëti, jog kaip patroniminës 

galëjo bûti vartojamos taip pat priesagos -uit- (1567 m. – 3; 

0,3%), pvz., ßíóéòèñú (1272), ir -yt- (1567 m. – 2; 0,2%), pvz., 

Âàëåíòûéòèñú (1305). Pateikti tik valsèiuose uþraðytø bajorø sàraðø 

duomenys; á skaièiavimus neátraukti 1567 m. Þemaitijos ponøtijûnø 

registro ir samdiniø patroniminiø priesagø paplitimo faktai. 

Vidurio ir Rytø Lietuvoje lietuviðkos patroniminës priesagos 

uþfiksuotos vos 33 kartus (-ën- – 14, -ûn- – 9, -ait- – 8, -on- – 1, -uit- 

– 1). Ið jø 12 kartø po lietuviðkos priesagos uþraðyta slaviðka. Pvz., 

Ìèëþíîâè÷ú (73); Êåëâåíîâè÷ú (66), Äîâúêåíîâè÷ú (106); 

Ñòàíüêóíîâè÷ú (106); Äîâêóíîâè÷ú (106), Âîéäåíåâè÷ú 

(540); Ðûìúòåíåâè÷ú (595); ßíîíîâè÷ú (275). Duomenys rinkti 

ið 1528 m., 1565 m. ir 1567 m. dokumentø. 

Galima áþvelgti patroniminiø priesagø vartojimo lietuviðkosios 

LDK dalies bajorø ávardijimuose regioniniø skirtumø: Vidurio ir 

Rytø Lietuvoje bajorø patronimai (iðskyrus retas iðimtis) buvo uþraðomi 

tik su slaviðkomis patroniminëmis priesagomis -îâè÷ú, -åâè÷ú, 

-è÷ú, o Þemaitijos bajorø tëvavardþiø uþraðymuose lygiagreèiai buvo 

vartojamos ir slaviðkos, ir lietuviðkos tëvavardinës priesagos. 

Ne visuose ávardijimuose yra po vienà tëvavardá – patronimai 

gali bûti du. Pirmàjá reikëtø laikyti tëvavardþiu, o antràjá (uþraðytà 

nominatyvu arba genityvu) – tëvo tëvavardþiu. Pvz., asmens, vardu 

Ìàëèêúáàøà Îðäûíåö, sûnus – Îñàíú Ìàëèêúáàøè÷, o ðio 

sûnus – Ìàñêî Îñàíîâè÷ú Ìàëèêúáàøè÷à 9 . Tëvo tëvavardis (senelio 

vardo priesaginis vedinys), t. y. asmenvardis, jungiantis tris ðei- 

9 Ðis pavyzdys paimtas ið kito ðaltinio: Àêòû, èçäàâàåìûå Âèëåíñêîþ êîììèñiåþ äëÿ 

ðaçáîðà äðåâíèõú àêòîâú. Ò. 31: Àêòû î ëèòîâñêèõú òàòàðàõú. Âèëüíà, 1906. C. 25–27. 

124

mos kartas, á vaikaièio ávardijimà daþniausiai uþraðomas keièiant linksná 

genityvu, kartais – nominatyvu. 

Ávardijimo ilgis 10 

Dokumentuose vyrauja dviejø asmenvardþiø ávardijimai. Vienanariø 

gerokai maþiau, trinariai reti, keturnariø (itin retai – penkianariø) 

yra vos keletas. Pvz., iðtyrus Voluinës, Þemaitijos, Kauno ir 

totoriø registrø ávardijimus, rasti 5989 dvinariai (89,7%), 477 vienanariai 

(7,1%), 206 trinariai (3,1%) ir 8 keturnariai (0,1%) ávardijimai. 

Ávardijimus daþniausiai sudaro vien asmenvardþiai. Taèiau kartais 

á juos áeina ir asmenvardþius aiðkinanèiø bendriniø þodþiø. Jø 

bûna vienas du. 

Ávardijimo tipai 

Vyrø ávardijimus galima klasifikuoti ðeimos asmenvardþio 11 

atþvilgiu. Ðeimos asmenvardis – tai tëvavardis (patronimas) ir -sktipo 

antroponimas. Susidaro trys skirtingo dydþio ávardijimo tipai: 1) 

ávardijimai be ðeimos asmenvardþiø (604 ávardijimai; 9,0% visø ávardijimø), 

2) ávardijimai vien ðeimos asmenvardþiais (87; 1,3%), 3) 

miðrûs ávardijimai (5985; 89,6%). Ðiuos skaièius galima palyginti su 

ðaltiniuose uþraðytais moterø ávardijimais. Be ðeimos asmenvardþiø 

uþraðytos 75 moterys. Tai 4,2% visø ávardijimø. Vien ðeimos asmenvardþiais 

uþraðytos 1122 moterys. Tai 62,5% visø ávardijimø (vyrø 

ávardijimø, skirtingai nei moterø, ðiam tipui priskirtina maþiausiai). 

Miðriajam tipui priklauso 599 ávardijimai. Tai 33,4% visø ávardijimø 

(vyrø ávardijimø ðiam tipui priskirtina daugiausia). 

Vyrø ávardijimo bûdai 

Vyrø ávardijimo bûdai èia pateikti populiarumo tvarka. Jie apskaièiuoti 

ið Þemaitijos (3934 ávardijimai), Voluinës (743), totoriø 

(1054) ir Kauno (949) registrø. Voluinës ir totoriø ávardijimai iðraðyti 

ið 1528 m., 1565 m. ir 1567 m. dokumentø, Þemaitijos ir Kauno 

ávardijimai iðraðyti ið 1528 m. ir 1567 m. dokumentø, nes 1565 m. 

sàraðuose tø registrø nebuvo. 

10 Ávardijimo ilgiu èia laikomas á asmens ávardijimà áeinanèiø asmenvardþiø skaièius. 

11 Ðeimos asmenvardþiais èia vadinamos potencialios pavardës, nes tikrø pavardþiø smulkiøjø 

bajorø vardyne beveik nebuvo. Ðeimos asmenvardþiai daþniausiai buvo sudaromi ið ðeimos 

nariø antroponimø. 

125

Uþraðant ávardijimo bûdo formuluotæ, buvo bandoma kiek ámanoma 

labiau schematizuoti: visi asmenvardþiai, kurie nëra patroniminës 

arba -sktipo priesagos vediniai, laikyti vardais. 

1. Vardas + patronimas (tëvavardis) – 5305; 79,4%. Pvz.: 

Ìàðòèíú Ðàäèâèëîâè÷ú (63); Ëàâðèíú Îëåõíîâè÷ú (67); Ïàíú 

èåäîðú Âîéíè÷ú (1239); Ïàíú Ãàâðèëî Âàñèëåâè÷ú (1242); 

Ìèñþñú ßêóáîâè÷ú (740); Êíÿçü Ìîðòóçà Ìàëèêãáàøè÷ú 

(119); Êãðèöóñú Þðêãàéòèñú (1350); Êðèêãàëþñú Ñòàíîéòèñú 

(1350). Ðis ávardijimo bûdas labai populiarus Þemaitijoje (3667; 

93,2%), maþai paplitæs Voluinëje (110; 14,8%). 

2. Vardas + -sktipo asmenvardis – 461; 6,9%. Pvz.: Àíäðåé 

Èëúêãîâñêèé (63); Âîéíà Õîðóæèé Ëàáóíüñêèé (64); èåäîðú 

Áåðåæåöêèé (1238); Ïàíú Âàñèëåé Âîþòèíñêèé (1242); Ïàíú 

ßêèìú Îõëîïîâñêèé (1245); ßíú Íàðåâñêèé (1307); ßíú 

Çàïîëñêèé (1288); Ìèêîëàé Ñóõîäîëñêèé (1284). Ypaè populiarus 

ðis ávardijimo bûdas Voluinëje (396; 53,3%), labai retas Þemaitijoje 

(42; 1,1%) ir visai nepasitaiko totoriø sàraðuose. 

3. Vardas – 398; 6%. Pvz.: Âîéòåõú (66); Äóêàðóíà (213); 

Ìèøüêî (68); Äèðæèñú (68); Ïàíú Äìèòðú (1241); Ïàíú 

èåäîðú (1242); Ëåâú (1254); Êíÿçü Àéäàðú(111); Êíÿçü 

Àáðàèìú (111); Êíÿçü Ìàãìåòü (109); Êíÿçü ßõ[ú]ÿ (109); 

Àòàìàíú Ìàëûøúêà (117); Êíÿçü Êóëçóìàíú (111); Êóðìàíú 

(114). Ðis ávardijimo bûdas gana populiarus tarp totoriø – 211; 20% 

(1528 m. dokumente – 168; 33,2%), beveik nepasitaiko Þemaitijoje 

– 72; 1,8% (1567 m. dokumente – 9; 0,4%). 

4. Du vardai – 205; 3,1%. Pvz.: Åñþëèñú Áàöóëèñú (1316); 

Øèìúêî Àëüêèìú (66); Ìàðòèíú Ïóñåèëüêèñú (64); Ìèêîëàé 

Äûøëÿ (64); Ìàðòèíú Áóòðèìú (64); ßíú Øóêúøòà (63); 

Ïàíú Áîãäàíú Äåäåðêàëî (1240); Ïàíú Ïðîêîïú Âîë÷êî 

(1241); Ìèõàéëî Ìîíòâèäú (1303); Ñòàñü Áóêãîéëèñú (1303); 

Ïåòðú Ñóíêãîéëî (1271); Øèìîíú Îðâèäú (1267); 

Áàëòðîìåé Ùàñòíûé (1289). Ðis ávardijimo bûdas palyginti daþnas 

Voluinëje (78; 10,5%). Abu vardai skirtingi: vienas – krikðto vardas, 

kitas – daþniausiai senovinis asmenvardis. 

5. Du vardai + patronimas (tëvavardis) – 77; 1,2%. Pvz.: 

Êíÿçü Àíäðåé èåäîðîâè÷ú Ãîëîâíÿ (1255); Ïàíú èåäîðú 

Ñèäîðîâè÷ú Äåäåðêàëî (1240); ßíú Þðúåâè÷ú Ëèíêãÿ (742); 

Ëåíàðòú Ìèêîëàåâè÷ú Êãðåæà (744); Ñòàñü Ñòàíèñëàâîâè÷ú 

Áîðþñú (746); Ïåòðú Ëàâðèíîâè÷ú Øóêøòà (717); Ñòàíèñëàâú 

126

Âåíöëàâîâè÷ú Êãðóçäú (1267); Ñòàíèñëàâú Ïåòðîâè÷ú 

Äîâêãÿëú (1269); ßíú Ìàòååâè÷ú Òîâòâèäú (1266). 

6. -sktipo asmenvardis – 43; 0,6%. Pvz.: Ëÿíòâîéòú 

Êãåéäîíñêié (66); Âîéòú Êãåíäîíüñêèé (63); ïàíú 

Ëóáóíñêèé (1255). 

7. Vardas + patronimas (tëvavardis) + patronimo genityvas 

– 42; 0,6%. Pvz.: Þðúè ßíîâè÷ú Àíäðþøåâè÷à (737) „Jurgis, 

Jono sûnus, Andriuðio vaikaitis“; Ñòàíèñú Ìàòååâè÷ú 

Áîðòúêåâè÷à (739); Ìàòåé Êàñïîðîâè÷ú Íàðòîâè÷à (740); ßíú 

Ñòàíèñëàâîâè÷ú Ëåâ÷åâè÷à (1306); Ìèõàëú Ãðèöåâè÷ú 

Ëåâöîâè÷à (1270); Ïàíú ßíú Ìèêîëàåâè÷ú Ñèðåâè÷à (1352); 

ßíú Ïåòðîâè÷ú Ñåìåíîâè÷à (1292); ßíú Ìàðòèíîâè÷ú 

Ìîéñååâè÷à (1328). 

8. Vardas + patronimas (tëvavardis) + -sktipo asmenvardis – 

28; 0,4%. Pvz.: Êíÿçü ßêîâú Àíúäðååâè÷ú ×åòâåðòèíñêèé (1256); 

èåäîðú Ìèêèòè÷ú Êíÿçñêèé (1256); Ìàòüÿñú Çåíüêåâè÷ú 

Îñòðèåâñêèé (1253); Èñàé Îëåõíîâè÷ú Êîçèíñêèé (1253); ßíú 

Þðüåâè÷ú Äàíîâñêèé (1302); Ìàòûñú Ìèêîëàåâè÷ú Ëîïèíñêèé 

(1274); Ñòàñü ßíîâè÷ú Ïàëåöêèé (1294). 

9. Vardas + du patronimai – 26; 0,4%. Pvz.: Ïàíú èåäîðú 

Êàðïàíîâè÷ú ×àïëè÷ú (1250); ßíú Ìèêîëàåâè÷ú Äàøêîâè÷ú 

(1338); Ùåïàíú ßíîâè÷ú Ñèðîéòèñú (1306); Ùåïàíú 

Ïåòðîâè÷ú Ñèðîéòèñú (1305); Ìèõàëú Ñòàíèñëàâîâè÷ú 

Äîâñòèíîâè÷ú (1271); Ìèõàëú Ìèêîëàåâè÷ú Ëÿõîâè÷ú (1272); 

Êãðèêãú Ìèöóíîñú Âîëîäêîâè÷ú (1298). 

10. Patronimas (tëvavardis) – 22; 0,3%. Pvz.: Íàðêîâè÷ú 

(65); Êàçàêú ßíúêîâè÷ú (112); Îëòóøåâè÷ú (111); Ëåãèøåâè÷ú 

(115); Êóçìàíîâè÷ú (110); Êàðàíáàòîâè÷ú (116); Êàäûøåâè÷ú 

(114); Êàäûðåâè÷ú (110); Âîñìàíîâè÷ú (119); Áàçàðîâè÷ú 

(110); Àòàìîíîâè÷ú (110); Àçúáåðäååâè÷ú (110); ßêóáàéòèñú 

(223). Ðis ávardijimo bûdas labiausiai paplitæs totoriø sàraðuose – 19; 

1,8% totoriø ávardijimø (1528 m. dokumente – 19; 3,8% totoriø ávardijimø). 

11. Vardas + du -sktipo asmenvardþiai – 18; 0,3%. Pvz.: 

Ïàíú Îëåêñàíäðî Æîðàâíèöêèé, êëþ÷íèêú Ëóöêèé (1238); 

Ïàíú ßðîíèìú Êðóïñêèé, ñòîëíèêú Õîëìúñêèé (1249). 

12. Patronimo nominativus pluralis – 13; 0,2%. Pvz.: 

Âîéòêîâè÷û (66); Äîâëåòîâè÷è (110); Òàìúçè÷è (114); 

Ëåâêîâè÷è (120). 

127

13. Du vardai + -sktipo asmenvardis – 11; 0,2%. Pvz.: Ïàíú 

Ñåìåíú ×åðíåíèöêèé Ëàñêî (1241); Ïàíú Ãðèãîðåé Áîëáàñú, 

ïèñàðú çåìúñêèé Êðåìÿíñêèé (1243); Ïàíú Èâàíú Êèðäåé 

Ìíèøèíñêèé (1243); Ïàíú èåäîðú Ãóðêî Îìåëèíñêèé (1251). 

14. Vardas + -îâú priesagos vedinys – 7; 0,1%. ßêóáú 

Ãðèãîðîâ çÿòü (65); Èâàíú Êîñîâú (203); Àíúäðåéêî 

ïàñûíîêú Òèøêîâú (212); Áîãäàíú Ïëþñêîâú (230); Ñòàøúêî 

Ñåìàøêîâú çÿòü (230); Ïåòðîâú çÿòü Þðêãåëèñú (202); 

Ïàøêî èåäêîâú çÿòü (201). 

15. Du patronimai – 3; 0,04%. Pvz.: Ïèòêåíú ßêóáîâè÷ú 

(216). 

16. -sktipo asmenvardis + patronimas – 3; 0,04%. Pvz.: 

Ñòåöêèé Ïåòðîâè÷ú (1315). 

17. Du vardai + patronimas (tëvavardis) + -sktipo asmenvardis 

– 3; 0,04%. Ìèõàëú Þøêîâè÷ú Êóëâåòü, ñóäüÿ 

Êîâåíñêèé (713); ßíú ßíîâè÷ú Âûäðà, õîðóæèé Êîâåíñêèé 

(712); ßíú ßíîâè÷ú Øîíäÿ, õîðóæèé Âåøâÿíñêèé (1289). 

18. Du -sktipo asmenvardþiai – 2; 0,03%. Pvz.: instr. sg. 

Ëÿõîâñêîìú Êðàåâúñêîìú (424). 

19. Vardas + patronimas (tëvavardis) + du -sktipo asmenvardþiai 

– 2; 0,03%. Pvz.: Ïàíú Áîãäàíú Êîñòþøêîâè÷ú 

Õîáîâòîâñêèé, ñóäüÿ Âîëîäåìåðñêèé (1239). 

20. Vardas + moteriðkosios giminës asmenvardþio genityvas 

– 2; 0,03%. ßíú Òîâèëîâîå çÿòü (66); Ñòàíèñëàâú, çÿòü 

Ïîëîöêîâîå (721). 

Giminës vardas 

1567 m. dokumente Kauno pavieto bajorai buvo suraðyti giminëmis. 

Uþraðant giminæ, ið pradþiø nurodomas jos pavadinimas ir 

gyvenamoji vieta, pvz., Ðîäú Äîâêãîéëîâú ç Ëàí÷óíîâà (721), 

Ðîäú Ðèìâèäîâú ç Àðâ[è]ñòîâà (724), Ðîäú Ìèíåëêãîâè÷îâú 

îòú Æåéìú (727), Ðîäú Êîíêãåíäîâú îòú Êàïëèöû (729), 

Ðîäú Òîâòêãîâè÷îâú ç Ìîéøàêãîëêè (730), Ðîäú Êãîéëþøîâú 

îòú Ïîíåâÿæú (733), Ðîäú Êãèíåéêîâú ç Îâêúøòèêãîëú (734), 

Ðîäú Ìîíòâèëîâè÷îâú ç Îíòîêãèíú (738), Ðîäú Êîëíÿíöîâú 

çà Êîðìÿëîâîìú (740). Po giminës pavadinimo paprastai vardu ir 

tëvavardþiu iðvardijami giminës nariai. Jø bûna nuo vieno iki devy- 

128

niolikos (vidutiniðkai po 67). Tokiø giminiø Kauno paviete 1567 

m. uþraðyta 77. Tikëtina, kad giminës pavadinimas, perkeltas á asmens 

ávardijimà, vëliau galëjo virsti pavarde. 

Pavardë 12 

1567 m. dokumente galima rasti duomenø apie ankstyvàsias 

pavardes. Pvz., Kameneco paviete (Palenkëje) uþraðyti dviejø ðeimø 

dviejø kartø vyriðkos lyties atstovai, turintys bendrà asmenvardá 

Êãîëèìîíòú 13 : ßíú Êãîëèìîíòú Ïåòðîâè÷ú ç ûìåíÿ ç Óçâîäó 

îòú îòöà ñâîåãî Ïåòðà Êãîëèìîíòà Ìàòûñú Þðúåâè÷ú 

Êãîëèìîíòú çûìåíÿ ç Óçâîäó îòú îòöà ñâîåãî Þðúÿ 

Êãîëèìîíòà (11991200). Kita abejoniø nekelianti pavardë 1567 

m. uþfiksuota Þemaitijoje: Ñûíú êíÿçÿ Þðüÿ Áîðîâñêîãî, êíÿçü 

Ìèõàëú Áîðîâñêèé (1257). Paveldimasis asmenvardis – -sktipo 

priesagos vedinys. Þemaitijoje ði priesaga buvo ypaè reta. Dvikamieniø 

baltiðkøjø antroponimø Palenkëje taip pat itin retai pasitaikydavo. 

Minëtieji asmenvardþiø paveldëjimo pavyzdþiai (Áîðîâñêèé – Þemaitijoje, 

Êãîëèìîíòú – Palenkëje) leidþia manyti, jog pavardëmis pirmiausia 

galëjo virsti vietiniams gyventojams nepaþástamos darybos ar 

neáprastai, gal net egzotiðkai skambantys antroponimai. Taèiau apskritai 

tuo metu pavardës dar buvo labai retas reiðkinys. 

Þinoma, èia nebandoma teigti, jog pavardþiø XVI amþiuje 

apskritai nebûta. Taèiau ðaltiniø specifika (asmenys pateikiami be ðeimos 

nariø) neleidþia jø iðskirti ið gausaus patronimø skaièiaus. Kadangi 

þmonës buvo uþraðomi daugiausia vardu ir patronimu, galima 

manyti, jog ðie patronimai – dar ne pavardës, o tëvavardþiai. 

1631 m. dokumente rastos kelios pavardës. Buùhak: Fiedor 

Buùhak z synami Iwanem, Siemionem i Waskiem Buùhakami (133). 

Gniewiñski: pan Gniewiñski Po nim synowie jego, czterech: niebos[z]czyk 

pan Walerian, pan Jan, pan Mikolaj Kazimierz i niebos[z]czyk 

pan Konstanty Gniewiñscy (119). Naruszewicz: J.M. pan 

Jan Naruszewicz synom J.M. pana ùowczego J.M. panu Zygmuntowi 

Naruszewiczowi (134). 

12 Pavarde èia vadinamas asmenvardis, kurá nepakitusá tëvas perduoda sûnui. Tai antrasis ar 

treèiasis ávardijimo narys. 

13 *Galimantas – tai senovinis dvikamienis lietuviðkas asmenvardis. Nelietuviðkose LDK teritorijose 

tokiø asmenvardþiø pasitaikydavo neretai. Þr. Èirûnaitë J. Baltiðki LDK kariuomenës 

dokumentø antroponimai // Darbai ir dienos, K., 1999. Nr. 10 (19). P. 69-78. 

129

XVII a. pavardþiø galbût yra ir daugiau, bet asmenys daugiausia 

uþraðomi be ðeimos nariø. Taigi nustatyti, kuris asmenvardis 

pavardë, o kuris dar ne – neámanoma. 

Bendriniai þodþiai aiðkinantys asmenvardþius 14 

Su bendriniais þodþiais, aiðkinanèiais asmenvardþius, dokumentuose 

ið viso uþraðytas 2321 vyrø ávardijimas. Vyrauja kilmës nuorodos 

(1283; 55,3%). Treèdalis visø nuorodø susijusios su pareigybe 

ir amatu (768; 33,1%). Palyginti nedaug yra ðeiminës padëties ir giminystës 

(147; 6,3%) bei tautybës (123; 5,3%) nuorodø. 

Ðeiminë padëtis ir giminystë 

Daþniausiai – 85 kartus – uþraðyta nuoroda ñûíú (sûnus). 

Retesnës yra nuorodos çÿòü (þentas) – 9, äåòè (vaikai) – 6, áðàòú 

(brolis) – 5, âäîâè÷ú (naðlys) – 3 ir ïàñûíîêú (posûnis) – 3. Po du 

kartus uþraðytos nuorodos ñèðîòà (naðlaitis) ir ñûíîâåöú (sûnënas). 

Po vienà kartà – nuorodos îò÷èìú (patëvis), ìóæú (vyras), 

ñåñòðåíåöú (seserënas). 

Kilmë 

Daþniausiai – 859 kartus – uþraðytos nuorodos, þyminèios 

vyrø kilmæ ið ponø (ïàíú, åãî ìèëîñò ïàíú, J.M. pan, W.J. pan). 

Gerokai maþiau kilmæ ið kunigaikðèiø (êíÿçü, åãî ìèëîñò êíÿçü, 

Âåëèêèé êíÿçü, kniaê, J.M. kniaê) þyminèiø nuorodø – 282. Ðlëktø 

uþraðyta 41 (Øëÿõòà, øëÿõòè÷ú, szlachcic). Bajorø uþfiksuota 

34 (áîÿðèíú, Áîÿðèíú êîðîëåâîå åå ìèëîñòè, Bojarzyn). Po 19 

uþraðyta dvariðkiø, arba bajorø, (äâîðàíèíú êîðîëÿ åãî ìèëîñòè, 

Äâîð[ú]ÿíú, Äâîðàíèíú ãîñïîäàðüñêèé) bei ulonø titulà turinèiø 

asmenø (Óëàíú, Óëàíîâè÷ú, Âëàíú, Uùan). Aðtuonis kartus 

nurodomi murzos titulà turintys þmonës (Ìóðçà, Murza) 15 , septynis 

kartus – miestieèiai (Ìåùàíèíú). Po keturis kartus fiksuojami 

dvarininkai þemvaldþiai (çåìÿíèíú, çåìåíèíú), totoriø caraièiai, 

14 Bendriniai þodþiai, paaiðkinantys asmenvardþius, yra iðrinkti ið visø dokumentø. 

Lyginant su moterimis, tik labai maþai vyrø ávardijimø turi bendriniø þodþiø, paaiðkinanèiø 

asmenvardþius. Pvz., Þemaitijoje – 2,4%, totoriø sàraðuose – 9,8%, Voluinëje – 40,2% ávardijimø. 

15 Ulonø ir murzos titulus turëdavo tik totoriai. 

130

arba chanaièiai, (Öàðåâè÷ú, Carewicz) ir kaimieèiai (ñåëÿíèíú, 

âåøíÿêú). Vienà kartà paminimas aukðèiausias valstybës asmuo – 

valdovas karalius (Ãîñïîäàðü êîðîëü). 

Tautybë 

Daþniausiai – 68 kartus – nurodoma totoriø tautybë 

(Òàòàðèíú, Òàòàðú, Òàòàðèíîâè÷ú, Tatarzyn, Tatarowie). Dauguma 

ðiø nuorodø (56) ið 1631 m. dokumento. Po deðimt kartø uþraðyti 

lenkai (Ëÿõú, Ïîëñêè) ir èekai (×åõ). Ðeðis kartus minimi Ordos 

atstovai (Îðäûíåöú, Îðäà). Po penkis kartus nurodomi voluinieèiai 

(Âîëûíåöú) ir rusinai (Ðóñèíú). Tris kartus þymimi vokieèiai 

(Íåìåöú). Po du kartus minimi mozûrai (Ìàçóðú), italai arba valachai 

(Âëîõú), maskvieèiai (Ìîñêâèòèíú), karelai (Êàðåëú), þemaièiai 

(Æîìîéòèíú, Æìóäà), prûsai (Ïðóññêèé). Po vienà kartà 

sutinkamas mordvis (Ìîðäâèíú), þydas (Æèäú), lietuvis 

(Ëèòâèíú), bulgaras (Áîëãàðñêèé). 

Pareigybë, amatas 

Pareigybës nuorodas galima suskirstyti á kelias semantines grupes. 

Viena ið jø susijusi su baþnyèia. Daugiausia ið baþnytininkø uþraðyta 

klebonø (ïëåáàíú, pleban) – trylika. Vyskupø (áèñêóïú, biskup) 

yra deðimt. Gali bûti, kad vyskupai ar kiti aukðtieji dvasininkai 

yra ir asmenys, rytiniø slavø vadinami âëàäûêà, âëàäû÷êà. Jø yra 

keturi. Uþraðyti aðtuoni musulmonø dvasininkai – mulos (ìàëúëà, 

ìîëëà Òàòàðñêèé, moùùa, moùùa tatarski). Uþfiksuoti keturi staèiatikiø 

dvasininkai (ïîïú), du altaristos (îëòàðèñòà, îëòàðûñòà), vienas 

vargonininkas (îðêãàíèñòà). 

Atskirai galima kalbëti ir apie profesijà, amatà. Daugiausia 

uþraðyta teismo pasiuntiniø (âîçíûé, âîçíîâè÷ú, âîçíè÷ú) – 48. 

Gerokai maþiau yra kalviø (êîâàëú, êîâàëèêú, êîâàë÷èêú) – 18. 

Visi kalviai – ið Palenkës sàraðø. Yra devyni totoriai darþininkai (íà 

îãîðîäå). Sodininkø (ñàäîâíèêú) ir prekijø (êðàìàðú, 

êðàìàð÷èêú) uþraðyta po keturis, sukirpëjai arba odos supjovëjai 

(êðàâåöú) yra trys, virëjai ar virtuvininkai (êóõìèñòðú, êóõìèñòðú 

åãî ìèëîñòè) – du. Po vienà kartà uþraðytas kailiadirbys 

(êóøúíåðú), mokytojas (áàêàëÿðú), gydytojas (äîêòîðú), dainininkas 

(ïåâåöú). 

131

Ið pareigûnø (53) daugiausia yra teisëjø ir teismø darbuotojø 

(ñóäüÿ, ñóäüÿ êãðîäñêèé, ñóäüÿ äâîðíûé êîðîëÿ åãî ìèëîñòè, 

ñóäè÷ú, ñóäè÷ú çåìúñêè, ïîäúñóäîêú, ïîäúñóäîêú çåìúñêèé, 

ïîäúñóäêîâè÷ú çåìúñêèé, sædic ziemski, podsàdek). Tiek pat (53) 

uþraðyta ir seniûnø bei paseniûniø (ñòàðîñòà, ïîäñòàðîñòèé, 

ñòàðîñòè÷ú, starosta). Nemaþai (33) yra ir pakamariø (þemës bylas 

sprendþianèiø pareigûnø) bei kamariø (êîìîðíèêú, êîìîðíèêú 

çåìúñêèé, êîìîðíèêú êîðîëåâû åå ìèëîñòè, ïîäêîìîðûé, 

ïîäêîìîðû çåìúñêè, ïîäêîìîðû÷ú åãî êîðîëåâñêîé ìèëîñòè). 

Uþraðyta 30 valdytojø, arba laikytojø, (äåðæàâöà, dzierêawca), 26 

raðtininkai, perraðinëtojai (ïèñàðü, ïèñàðü êîðîëåâîå, ïèñàðü 

çåìúñêè, ïèñàðü çàìúêîâûé, ïèñàðü êîðîëÿ åãî ìèëîñòè, 

ïèñàðü ãîñïîäàðüñêèé, pisarz ziemski). Ðiai semantinei grupei galima 

priskirti ir dijokus, LDK kanceliarijos raðtininkus (äüÿêú, äüÿêú 

ãîñïîäàðüñêèé, äüÿêú ïàíà âîåâîäû, äüÿêú êàíöëåðåè åãî 

êîðîëåâñêîé ìèëîñòè ). Jie uþraðyti devyni. Taip pat yra 19 tijûnø 

(òèâóíú, òûâóíú), 14 vaitø (âîéòú, ëåíòâîéòú, ëÿíòâîéòú), 14 

iþdininkø (ñêàðáíûé, ïîäñêàðáèé, ïîäñêàðáèé äâîðíûé, 

ïîäñêàðáèé çåìúñêèé, ïîäñêàðáèé êîðîëÿ åãî ìèëîñòè, 

ïîäñêàðáúè çåìñêèé âåëèêîãî êíÿçñòâà Ëèòîâñêîãî, skarbny, 

podskarbi). Yra devyni urëdai (âðàäíèêú, óðàäíèêú), devyni arklininkai 

(êîíþøèé, êîíþõú, ïîäêîííûé, êîíþøèé êîðîëÿ 

åãî ìèëîñòè, koniuszy, koniuszy W. Ks. Litewskiego), aðtuoni sekretoriai 

(ñåêðåòàðü êîðîëÿ åãî ìèëîñòè, ñåêðåòàðü åãî 

êîðîëåâñêîé ìèëîñòû, sekretarz, sekretarz Króla J. M.), septyni vietininkai 

(íàìåñòíèêú), galbût vienuolyno vyresnieji, septyni taurininkai 

– rûmininkai, atsakingi uþ vyno pilstymà karaliui ir karaliaus 

vyno rûsá (÷àøíèêú ãîñïîäàðúñêèé, ïîä÷àøèé ãîñïîäàðüñêèé, 

ïîä÷àøèé âåëèêîãî êíÿçúñòâà Ëèòîâñêîãî, czeúnik, czeúnik W. 

Ks. Litewskiego). Uþfiksuoti septyni miðkininkai (ëåñíè÷èé, 

ëåøíè÷û ãîñïîäàðüñêèé, leúniczy), ðeði raktininkai (êëþ÷íèêú, 

ïîäêëþ÷èé), ðeði kancleriai ir pakancleriai (êàíöëåðú âåëèêîãî 

êíÿçñòâà Ëèòîâñêîãî, ïîäêàíöëåðú, ïîäêàíöëåðûé âåëèêîãî 

êíÿçñòâà Ëèòîâñêîãî, podkanclerzy, podkanclerzy W. Ks. Litewskiego), 

penki pilininkai (ãîðîäíè÷èé, burmistrz). Pasitaikë keturi 

medþiokliai (ëîâ÷èé êîðîëÿ åãî ìèëîñòè, ùowczy, ùowczy W. Ks. 

Litewskiego), trys pastalininkiai – asmenys, atsakingi uþ karaliaus stalà 

(podstoli), du lovos tvarkytojai ar patalininkai (ëîæíè÷èé åãî êð. 

ìë., ëîæíè÷è êîðîëÿ åãî ìèëîñòè). Uþraðyta po vienà administ- 

132

atoriø (àäìèíèñòðàòîðú), revizoriø (rewizor), tiltininkà 

(ìîñòîâíè÷èé), referendoriø (ðåèåðåíäàðú) – raðtininkà, rinkdavusá 

ir pateikdavusá skundus LDK didþiajam kunigaikðèiui. 

Galima iðskirti nemaþà grupæ kariuomenës pareigûnø. Daugiausia 

tarp jø vëliavininkø (õîðóæèé, õîðóæèé äâîðíûé, 

õîðóæèé Òàòàðñêèé, õîðóæûöú, choràêy, choràêy tatarski) – 133. 

Uþraðyti 53 vaivados arba jø sûnûs (âîåâîäà, âîåâîäè÷ú, wojewoda), 

39 marðalkos, arba marðalai (ìàðøàëîêú, ìàðøàëîêú 

ãîñïîäàðüñêèé, ìàðøàëîêú Òàòàðñêèé, ìàðøàëîêú 

âëàäû÷íûé, ìàðøàëîêú ïàíà ñòàðîñòû, ìàðøàëîêú ïàíà 

âîåâîäû, ìàðøàëîêú êîðîëÿ åãî ìèëîñòè, ìàðøàëîêú åãî 

êîðîëåâñêîå ìèëîñòè, ìàðøàëîêú äâîðíûé, ìàðøàëîêú 

çåìúñêèé âåëèêîãî êíÿçñòâà Ëèòîâñêîãî, marszaùek, marszaùek 

tatarski). Uþfiksuotas 21 rotmistras (ðîòìèñòðú, ðîòìèñòðú 

ãîñïîäàðüñêèé, ðîòìèñòðú êîðîëÿ åãî ìèëîñòè, ðîòìèñòðú 

åãî êîðîëåâñêîé ìèëîñòè, rotmistrz, rotmistrz Króla J. M.). Uþraðyta 

13 kaðtelionø (êàøòàëÿíú, kasztelan). Sàraðuose rasta 11 sritiniø 

tvarkininkø (âîéñêèé, wojski). Uþraðyta 11 atamanø (àòàìàíú, 

îòîìàíú, îòîìàíîâè÷ú, ataman). Visi atamanai buvo ið totoriø 

sàraðø. Aðtuoni asmenys pavadinti kariais arba kareiviais (âîèíú, 

æîëíåðú), penki – kazokais (êàçàêú). Sàraðuose rasti keturi ðauliai 

(ñòðåëåöú). Uþraðyti trys etmonai (ãåòìàíú, ãåòìàíú íàèâûøøèé 

âåëèêîãî êíÿçñòâà Ëèòîâñêîãî). Uþraðyti du kalavijininkai 

(ìå÷íèêú, ìå÷íûé ãîñïîäàðüñêè). Rasti du atsarginiai 

(çàïàñíèêú), vienas þemës sienø priþiûrëtojas (çàñòàâíèêú). Uþfiksuotas 

ir vienas generolas (general Króla J. M. nadworny). 

133

IÐVADOS 

1. Visoje LDK, iðskyrus Voluinæ, vyrauja patroniminë vyrø 

ávardijimo sistema. 

2. Tëvavardþiai visoje LDK, iðskyrus Þemaitijà, – vien tik slaviðkø 

priesagø 

-îâè÷ú, -åâè÷ú, -è÷ú vediniai. Tik Þemaitijoje tëvavardþiai, 

ðalia slaviðkø priesagø, sudaromi ir su lietuviðkomis patroniminëmis 

priesagomis. 

3. Ne visuose ávardijimuose yra po vienà tëvavardá – patronimai 

gali bûti du. Pirmàjá reikëtø laikyti tëvavardþiu, o antràjá – tëvo 

tëvavardþiu. 

4. Ávardijimus daþniausiai sudaro vien asmenvardþiai. Taèiau 

kartais á juos áeina ir asmenvardþius aiðkinanèiø bendriniø þodþiø. 

5. Populiariausi vyrø ávardijimo bûdai: 1) vardas + patronimas 

(79,4%); 2) vardas + -sk tipo asmenvardis (6,9%); 3) vardas 

(6%). 

6. 1567 m. dokumente uþraðytos 77 giminës. Jos turi savo 

vardus. Tikëtina, kad giminës pavadinimas, perkeltas á asmens ávardijimà, 

vëliau galëjo virsti pavarde. 

7. 1567 m. ir 1631 m. dokumentuose galima rasti duomenø 

apie ankstyvàsias pavardes. 

8. Tarp bendriniø þodþiø, aiðkinanèiø asmenvardþius, vyrauja 

kilmës nuorodos (55,3%). Treèdalis visø nuorodø susijusios su pareigybe 

ir amatu (33,1%). Palyginti nedaug yra ðeiminës padëties ir 

giminystës (6,3%) bei tautybës (5,3%) nuorodø. 

Áteikta 2003-03-28 

134

RÉSUMÉ 

Jûratë Èirûnaitë, 

Université Vytautas le Grand 

Dans tout le Grand-Duché de Lituanie, à l’exception de la Samogitie, 

les patronymes ne sont que des dérivés des suffixes slaves - 

îbu÷ú, -åbu÷ú et -u÷ú. Seuls les patronymes en Samogitie sont formés, 

à côté de suffixes slaves, de suffixes patronymiques lituaniens. 

Il n’y a pas un seul patronyme dans toutes les appellations: il 

peut y avoir deux patronymes. Le premier était le nom patronymique 

et le second le patronyme du père. 

Le plus souvent, seuls les surnoms composaient les appellations. 

On y introduisait parfois des noms communs expliquant les 

surnoms. 

Les faêons les plus populaires pour l’appellation des hommes 

sont: 1) prénom + patronyme (74%); 2) nom + surnom de type –sk 

(6,9%); 3) prénom (6%). 

77 familles sont inscrites sur un document de 1567. Elles avaient 

leurs prénoms. Il est probable que le nom de la famille, transformé 

en appellation de la personne, a pu plus tard devenir le nom. 

Il est possible de trouver des données sur les premiers noms 

dans des documents de 1567 et 1631. 

Parmi les noms communs expliquant les surnoms, dominent 

les renvois à l’origine (55,3%). Le tiers de l’ensemble des renvois est 

lié à la fonction et au métier (33,1%). Par comparaison, il y a peu de 

renvois à la situation matrimoniale et familiale (6,3%) ainsi que la 

nationalité (5,3%). 

135

SUMMARY 

NAMING OF MEN IN THE 16-17 TH CENTURY OF THE 

GRAND DUTCHY OF LITHUANIA IN THE DOCUMENTS OF 

THE ARMY 

Jûratë Èirûnaitë 

In the whole Grand Dutchy of Lithuania, except Volynia patronymic 

male naming system is predominant. Patronymics in the 

whole GDL, except Samogitia, have derivatives only of Slavic suffixes 

such as -îâè÷ú, -åâè÷ú, -è÷ú. Only in Samogitia, aside Slavic 

suffixes, patronymics are formed out of Lithuanian patronymic suffixes. 

Not all names have one patronymic. Sometimes there are two 

of them. The first one should be considered as a name derived from 

the name of one’s father, the second one is a name of one’s father’s 

father. 

Namings are predominantly personal names. But occasionally, 

in order to explain them, common words are added. 

The most common men’s namings are as follows: 

1) name + patronym (79,4%); 

2) name + personal name of –sk- type (6,9%); 

3) name (6%). 

The document of 1567 contains 77 kindred. All of them have 

names. It is probable that the name of the kin shifted to the naming 

of a person could later become a surname. 

The data about the early surnames is obtained from the documents 

of 1567 and 1631. 

The majority of common words explaining personal names 

are references to the man’s class (55,3%). One third of them point 

to their job or trade (33,1%). Words referring to the family status or 

ties of relationship (6,3%) as well as nationality (5,3%) are rare. 

We can find data about the early surnames in the documents 

of 1567 – 1631. 

136

LIETUVIÐKI KARINIAI DALINIAI PRANCÛZIJOS 

KARIUOMENËJE 1812–1814 M. 

dr. Liudas Glemþa 


Ávadas 

Lietuviðkø kariniø daliniø Prancûzijos kariuomenëje istorija 

susilaukë nemaþai susidomëjimo. Didþiausià dëmesá skyrë tie istorikai, 

kuriø tyrime atsispindëjo bendresni Lietuviðkø kariniø daliniø 

bruoþai, daþniausiai átraukti á bendros napoleonmeèio Lietuvoje problemos 

arba kariniø ávykiø 1812 m. kampanijos kontekstà. Pirmà 

solidþià monografijà, kurioje buvo aptarti lietuviðkø daliniø kûrimosi 

procesai, problemos bei dalyvavimas 1812 m. karuose, paraðë J. Ivaðkievièius1 

. Gerokai vëliau pasirodë Broniaus Dundulio ir Virgilijaus 

Pugaèiausko monografijos2 , kurios buvo papildytos faktais, pateiktos 

naujos áþvalgos bei apibendrinimai, taèiau jie buvo susijæ tik su 

1812 m. Minëtø knygø autoriai didesná dëmesá skyrë Napoleono ir jo 

ávestos administracijos Lietuvoje veiklai. Kadangi vienu jos svarbiausiø 

uþdaviniø buvo lietuviðkø kariniø daliniø formavimas, ðiai problemai 

buvo skirta vietos, taèiau tai nesudarë tyrimo pagrindo. Solidþiuose 

karybos istorijos veikaluose lietuviðkiems daliniams taip pat 

nebuvo skiriamas pagrindinis dëmesys3 , nors chronologiniu poþiûriu 

buvo perþengtas 1812 m. laikotarpis. 

Pirmasis lietuviðkø daliniø istorijà sutraukti á vienà straipsná 

pamëgino V. Birþiðka. Jis Lietuvos karius, kovojusius Napoleono kariuomenëje, 

pavadino „svetimos idëjos didvyriais“ 4 . Netrukus pasirodë 

ir antrasis atskirasis M. Svilo straipsnis, kuriame daugiausia dëmesio 

sulaukë lietuviðki daliniai5 . Abu autoriai ið esmës pasitenkino 

1 Iwaszkiewicz J. Litwa w 1812 roku. Warszawa, 1912. 

2 Dundulis B. Lietuva Napoleono agresijos metais (1807–1812). Vilnius, 1987; Pugaèiauskas 

V. Napoleono administracija Lietuvoje. Vilnius, 1997. 

3 Èia suminëta tik jø dalis: Gembarzewski B. Wojsko polskie Ksiæstwo Warszawskie 1807– 

1814 r. T. 1. Warszawa–Krakow, 1905 Kukiel M. Wojna 1812 roku. T. 1–2, Krakow, 1937; 

Kukiel M. Dzieje wojska polskiego w dobie napoleonskiej 1795–1815 Cz. 2. Warszawa, 1920; 

Kukiel M. Zarys historii wojskowosci w Polsce. Krakow, 1929; Lukaszewicz M. Armia ksiæcia 

Jozefa. Warszawa, 1986. 

4 Birþiðka V. Lietuviø kariuomenë 1812–1813–1814 metais// Mûsø þinynas. Nr. 20. Kaunas, 

1924. 

5 Svilas M. Napoleono karas Lietuvoje// Karo archyvas. T. 4. Kaunas, 1928. 

137

lenkø istorikø duomenimis ir juos apibendrino. Iðlikæ duomenys apie 

lietuviðkø daliniø istorijà 1812–1814 m. yra negausûs, todël atskira 

nedidelë monografija, kurioje tyrimas susitelkë ties straipsnyje aptariamu 

objektu, buvo tik viena. Jà paraðë Prancûzijos kultûros puoselëtojas 

Lietuvoje R. Ðmitelnas 6 . Jo knygoje dalis yra abejotinø faktø, 

todël jais aklai pasikliauti istorikas neturëtø. 

Sovietiniu laikotarpiu Lietuvos kariniai daliniai negalëjo sulaukti 

istorikø dëmesio, nes jie kovojo prieð Rusijos imperijà. Turbût 

todël tik 1987 m. galëjo pasirodyti B. Dundulio knyga, kurioje galima 

áþvelgti skeptiðkà poþiûrá á lietuviðkus dalinius, nes jø buvimas 

tapatinamas su kraðto iðnaudojimu Prancûzijos kariuomenës tikslams. 

Be abejo, tai lëmë sovietinë cenzûra. Lietuvai atgavus nepriklausomybæ, 

susidomëjimas lietuviðkais kariniais daliniais vël iðaugo. Tai 

rodo ir V. Pugaèiausko straipsnis, kuriame autorius nepasitenkino 

daþnai istoriografijoje besikartojanèiais duomenims ir, remdamasis 

archyviniais dokumentais, atidþiau paþvelgë á lietuviðkø pulkø formavimo 

eigà, taèiau dëmesá sutelkë tik á Vilniaus departamentà 7 . Paskutiniajame 

deðimtmetyje Lietuvos kariniø daliniø istorija sulaukë ir 

tarp kitø kraðtø istorikø atskiro dëmesio 8 . 

Ðio straipsnio tikslas – remiantis naujais istorikø duomenimis, 

pamëginti apibendrinti tyrinëjimø áþvalgas ir apþvalgas, o pasitelkus 

á pagalbà istoriografijoje maþiau naudotus ðaltinius, apraðyti 

lietuviðkø daliniø kûrimàsi ir jø dalyvavimà 1812–1814 m. karuose. 

Straipsnyje nebus gilinamasi á politines aplinkybes, visuomenës susiskirstymà 

á Rusijos ir Prancûzijos imperijø ðalininkus, administracijos 

veiklà Lietuvoje ir Lietuvos valstybingumo atkûrimo viltis. Ðios 

problemos susilaukë jau ne vieno istoriko dëmesio. Straipsnyje susitelkta 

ties lietuviðkø kariniø daliniø istorija. Ávadinëje dalyje ðiek tiek 

paliestas Varðuvos kunigaikðtystës kariuomenës kûrimasis ir visuomenës 

nuotaikos, nes tai turëjo átakos Lietuvos daliniø formavimui. 

**** 

XVIII a. pabaigoje þlugus Abiejø Tautø Respublikai, toliau 

tæsësi Prancûzijos Didþiosios revoliucijos metais sukelta átampa Eu- 

6 Schmittlein R. Lietuvos kariuomenë 1812 metais, Kaunas 1937. 

7 Pugaèiauskas V. Reguliarios kariuomenës formavimas Vilniaus departamente// Lituanistika, 

Nr. 4, 1992. Ðis straipsnis vëliau buvo átrauktas á jau minëtà autoriaus monografijà. 

8 Èia minimi tik svarbesni darbai: Fuinski Z. Nawrot D. Pulki litewskie 1812–1813. Historia 

i umundyrowanie// Dawna bron i barwa. Nr. 15. Katowice, 1997; Kudriaðov I. Prizrak vielikoj 

Litvy: ob odnoj malo izviestnoj stranice vojny// Rodina. No. 6–7. Moskva, 1992. 

138

opoje. Þemynas pasidalino á dvi prieðiðkas stovyklas: pirmajai atstovavo 

revoliucinë Prancûzija, antrosios, siekusios Prancûzijoje restauruoti 

senàjà tvarkà, prieðakyje stojo Anglija, Prûsija, Austrija ir 

Rusija. Nesibaigianèiø karø tikslu XIX a. pradþioje jau buvo ne idëja, 

bet siekimas áveikus kità pusæ ásigalëti þemyne. 

Ðie procesai neaplenkë ir buvusios Lenkijos–Lietuvos valstybës 

teritorijos bei jos gyventojø. Dalis aktyviausiøjø pasiprieðinimo 

Rusijos imperijai iniciatoriø buvo priversti emigruoti ir uþsienyje kurti 

valstybingumo atgaivinimo planus. Dar 1796 m. grafas Mykolas Kleopas 

Oginskis nusiuntë laiðkà greitai karjeros laiptais kylanèiam generolui 

Napoleonui Bonapartui ir pasiûlë jam sudaryti ið Lenkijos 

(taip pat ir Lietuvos) emigrantø karinius dalinius, kurie padëtø Prancûzijai 

kovoti su jos prieðais. Pagal M. K. Oginskio planà Europos 

mûðiuose uþgrûdinti kariai turëjo bûti pasiøsti á Lenkijà ir Lietuvà 

bei turëjo padëti susigràþinti valstybingumà. Sukurti kariniai daliniai 

gavo Lenkijos legionø pavadinimà. Emigrantai kariai kovojo Balkanuose, 

Italijoje, Ispanijoje ir net dalyvavo Prancûzijos kolonijiniuose 

karuose – Ðiaurës Afrikoje ir San Dominge. Ið 6000 á San Domingà 

pasiøstø lenkø ir lietuviø á Europà sugráþo tik 300. Tik 1808 m. Napoleonas 

ásipareigojo lenkø kariø nesiøsti á kolonijø karus 9 . 

1806 m. sumuðæs Prûsijos kariuomenæ, Napoleonas áþengë á 

Lenkijos teritorijà. Kartu su Prancûzijos kariuomene áþygiavo ir Jano 

Henriko Dombrovskio vadovaujami lenkø legionai. Juos kaip iðvaduotojus 

Lenkijos visuomenë pasitiko dþiaugsmingai ir pakiliai. Prasidëjo 

ginkluotas sukilimas, nukreiptas prieð Prûsijà. Ið nukariautø prûsø þemiø 

Prancûzijos imperatorius sudarë Varðuvos kunigaikðtystæ, á kurios 

sudëtá buvo átraukta ir Lietuvos Uþnemunë, po treèiojo padalijimo atitekusi 

Prûsijai. Gràþinæs lenkams valstybingumà, Napoleonas ketino 

kuo greièiau sukurti ir jam pavaldþià Varðuvos kunigaikðtystës kariuomenæ. 

Pradþioje ketinta suformuoti nedidelæ 30000 kariuomenæ. Po 

Austrijos kampanijos prie Varðuvos kunigaikðtystës prijungus Galicijos 

teritorijà ir iðsiplëtus rekrutavimo bazei, lenkø pëstininkø skaièius 

pasiekë 44990, kavalerijos – 19518, artilerijos – 2620, ið viso 62128 

karius. Padidinus etatø skaièiø, lenkø pulkuose 1812 m. kariuomenë 

iðaugo iki 79000, be to, dar buvo pradëti formuoti Pavyslio pulkai, 

kurie turëjo duoti 11000 pëstininkø ir 2000 kavalerijos 10 . 

9 Trumpa V. Lietuva XIX amþiuje. Vilnius, Èikaga, 1989, p. 71–75; Skalkowski A. Polacy na 

San Domingo 1802–1809. Warszawa, 1912, s. 88. 

10 Gembarzewski B. Wojna…139-140. 

139

Lenkø kariuomenës gretas papildë ir Lietuvos emigrantai. 8asis 

ulonø pulkas buvo laikomas lietuviðku, nes dalá jo kariø sudarë 

lietuviai, pabëgæ nuo carinës valdþios. Pulko vadu buvo kunigaikðtis 

Dominykas Radvila, kuriam tapus pulkininku Aleksandras I konfiskavo 

jo turtà 11 . Áþygiavus Didþiajai Armijai á Lietuvà, Napoleonas 

stengësi suþadinti Vilniaus gyventojø patriotizmà, todël ðiam pulkui 

pirmam leido áþengti á miestà, o jam ákandin sekë J. Miurato vadovaujama 

kavalerija. 

Nors imperatoriui vilnieèiø reakcija pasirodë ðalta, kai kuriose 

Lietuvos vietose ávyko gyventojø susidûrimai su Rusijos kariuomenës 

daliniais. Prancûzijos marðalas Makdonaldas raportavo, kad 

Þemaitijos bajorai ið visur bëga praðydami juos apginkluoti ir leisti 

smogti prieðui. Telðiø paviete buvæs T. Kosciuðkos sukilimo generolas 

H. Mirbachas subûrë apie 2000 raiteliø ir pësèiøjø ðauliø. Ðiauliø 

bajorai pasidalijo á tris bûrius ir neleido Rusijos kariuomenei pasitraukti 

su gurguolëmis, iðgelbëjo miestà nuo padegimo. Kraþiuose 40 

mokiniø, persirengæ lenkø ulonø uniforma, iðbaidë kazokus, kurie 

paliko miestelyje gurguolæ su maisto atsargomis. Gardino pavieto gyventojai 

atëmë ið besitraukianèios kariuomenës 300 ðautuvø ir pristatë 

juos á prancûzø kariuomenës uþimtà Gardinà. Pinsko gyventojai 

ið miesto iðvijo kazokus, perëmë jø sandëlius su amunicija ir transportà 

bei suëmë 80 þmoniø 12 . Bëgantys Rusijos valdininkai ir karininkai, 

taip pat ir pats imperatorius Aleksandras I suprato, kad ið 

Lietuvos gyventojø ne tik negalima tikëtis lojalumo, bet reikia laukti 

prieðiðkø veiksmø 13 . Besitraukianèio á Rusijos imperijos gilumà Lietuvos 

ulonø pulko nepatikimumu skundësi pats armijos vadas marðalas 

Piotras Bagrationas 14 . 

Lietuviðkø kariniø daliniø formavimas 

Raseiniø, Ðiauliø ir Telðiø bajorø daliniai paskubomis suburti 

Didþiosios Armijos þygio per Lietuvà metu, greitai iðiro. Studentijos 

pageidavimas sukurti savo atskirà Vilniaus universiteto kariná legionà 

taip pat nesulaukë Prancûzijos imperatoriaus pritarimo 15 . Istoriografijoje 

nëra vieningos nuomonës, kodël nebuvo paskelbtas vi- 

11 Bignon E. Polska… t. 1, s. 96–97. 

12 Kukiel M. Litwa… s. 391; Vojenskij K. Akty… s. 289–291. 

13 Pugaèiauskas V. Napoleono administracija… p. 44–45. 

14 Kukiel M. Litwa… s. 391–392. 

15 Sobieski W. Uniwersytet Wilenski w 1812 roku. Krakow, 1915, s. 6–7. 

140

suotinis ðaukimas. Vyrauja nuomonë, kad Napoleonas atsiþvelgë á 

Lietuvos valdþios, kuri pasisakë uþ rusiðkà rekrûtø rinkimo tvarkà, 

praðymus. Taèiau galutiná sprendimà priëmë imperatorius 16 . Tik gruodþio 

1 d., kai besitraukdama Didþioji armija negalëjo bent kiek rimèiau 

pasiprieðinti Rusijos daliniams, buvo paskelbtas visuotinis bajorijos 

apsiginklavimas. Tikëtasi per trumpà laikà suburti 15000 lengvosios 

kavalerijos, taèiau á kraðtà áþengus prieðui, to ágyvendinti nepavyko 

17 . Vëliau bûtent dël to imperatorius sulaukë priekaiðtø ið Lietuvos 

generalgubernatoriaus kunigaikðèio Dirko van Hogendorpo. 

Jo manymu, tai buvo viena svarbiausiø prieþasèiø kodël per trumpà 

laikà nepavyko parengti karui lietuviðkø kariniø daliniø. Pasak jo, „ði 

milicija, suorganizuota per trumpà laikà, galëjo lydëti kariuomenæ á 

Rusijà ir taip pat bûtø buvusi naudinga atsitraukimo metu kovodama 

su kazokais“ 18 . Ið esmës tuo metu Napoleonas sukilimus ar visuotinius 

ðaukimus inicijavo kraðte vykstant kariniams veiksmams (1806 

m. Lenkijos pavyzdys). Kita vertus, paskelbus sukilimà Lenkijoje pagrindinës 

Prûsijos karinës pajëgos jau buvo nugalëtos. 1812 m. kampanijos 

á Rusijà metu Napoleonas ketino kuo greièiau stoti á lemiamà 

mûðá su Rusijos kariuomene, o ávykiø eiga rodë, kad karas su 

pagrindinëmis prieðininko pajëgomis uþsitæs ne Lietuvos teritorijoje, 

bet Rusijos gilumoje. Todël Prancûzijos imperatoriaus ir Lietuvos 

didikø nuomonës galëjo ir sutapti. 

J. Ivaðkievièiaus teigimu, dalis visuomenës buvo ásitikinusi, 

kad Lietuvos kariniø daliniø kûrimu rûpinsis lenkø kariuomenës vadas 

kunigaikðtis Juzefas Poniatovskis, nes tikëta, jog tuoj pat bus paskelbta 

Generalinë konfederacija su Varðuvos kunigaikðtyste 19 . 

Karo komisijos veikla. Dar bûdamas Varðuvos kunigaikðtystëje, 

Napoleonas aplink save subûrë dalá Lietuvos didikø, kurie turëjo 

informuoti imperatoriø apie padëtá Lietuvoje. Vilniuje, kai pasidarë 

akivaizdu, jog karas su Rusija uþsitæs, buvo pradëtos derybos su 

Lietuvos didikais dël Laikinosios Lietuvos vyriausybës komisijos (toliau 

– Vyriausybës komisija) ákûrimo. Ji buvo ákurta 1812 m. liepos 1 

d. Napoleono ásakymu. Komisijos þinioje buvo septyni komitetai: 1) 

maisto ir magazinø, 2) policijos, 3) finansø, 4) teisingumo, 5) vidaus 

16 Pugaèiauskas V. Napoleono administracija… p. 144. 

17 Iwaszkiewicz J. Litwa… s. 303–304, 418–419. 

18 Vojenskij K. Vilna v 1812 godu. Iz vospominanij gr. Gogendorpa, byvðego gen. gub. VKL i 

gen. Roch – Godara, Vilenskogo gubernatora v 1812 godu (toliau – Iz vospominanij). S. 

Petersburg, 1912, s. 19. 

19 Iwaszkiewicz J. Litwa… s. 159–160. 

141

eikalø, 6) ðvietimo ir 7) karo. Vyriausybës komisija nebuvo savarankiðka, 

jos veiklà kontroliavo Napoleono komisaras Eduardas Bignonas, 

dar labiau kontrolë sustiprëjo komisijos pirmininku paskyrus 

Lietuvos generalgubernatoriø D. Hogendorpà. Vyriausybës komisijos 

veiklos arealas apëmë keturis departamentus: Vilniaus, Gardino, 

Minsko ir Balstogës. Departamentai buvo padalinti á 33 prefektûras. 

Kiekvieno departamento prieðakyje stovëjo prancûzø gubernatoriai 

ir intendantai, o prefektûrose – prancûzø prefektai ir ið vietos bajorø 

paskirti paprefekèiai. Todël faktiðkai Vyriausybës komisija atliko tarpiná 

vaidmená tarp Lietuvos visuomenës ir prancûzø valdþios 20 . 

Karo komitetui vadovauti buvo paskirtas kunigaikðtis Aleksandras 

Sapiega. Jo karinë praktika apsiribojo dalyvavimu trumpoje 1807 

m. kampanijoje prieð Austrijà, ir tai paskutiniame jos etape. Susikûrus 

Varðuvos kunigaikðtystei, jis aktyviai ásijungë á politinæ veiklà, palaikë 

ryðius su aukðtais prancûzø valdþios pareigûnais E. Bignonu ir H. B. 

Maretu. Já paþinojo ir Prancûzijos imperatorius. 1812 m. karo iðvakarëse 

A. Sapiega vadovavo Lietuvos teritorijø þvalgybai. Nauji ágaliojimai 

kunigaikðèiui atvërë plaèias galimybes. Rusija iki 1812 m. pavasario 

á savo kariuomenæ átraukë daugiausia ketvirtadalá galinèiø tarnauti 

vyrø, todël A. Sapiega manë, kad yra ámanoma surinkti 100000 kariuomenæ 

Vyriausybës komisijai pavaldþioje teritorijoje 21 . 

Uþsitæsus lietuviðkø kariniø daliniø, o ypaè reguliariøjø pulkø 

formavimui, generalgubernatorius D. Hogendorpas nuolat konfliktavo 

su karo komiteto pirmininku A. Sapiega, kurá uþstojo E. Bignonas 

ir H. B. Maretas. Po vieno karðèiausiø ginèø H. B. Maretas nusiuntë 

Napoleonui laiðkà, kuriame pabrëþë D. Hogendorpo grubumà 

ir praðë karinæ valdþià Lietuvoje atskirti nuo civilinës. Taèiau Napoleonas 

nenorëjo taikstytis su nesëkmingai pareigas einanèiu A. Sapiega, 

todël rugpjûèio 24 d. D. Hogendorpas buvo paskirtas Vyriausybës 

komisijos pirmininku, ir á jo rankas buvo atiduotas lietuviðkø 

pulkø formavimas 22 . Tempai paspartëjo, taèiau iki gruodþio mënesio 

20 Apie tai plaèiau þr.: Pugaèiauskas V. Napoleono administracija… p. 46–54; Pugaèiauskas V. 

Napoleonas ir jo administracinë sistema Lietuvoje// Lietuvos valstybë XII–XVIII a. Vilnius, 

1997, p. 449–456; Dundulis B. Lietuva Napoleono agresijos metais (1807–1812). Vilnius, 

1987, p. 67–68; Janulaitis A. Lietuvos bajorai ir jø seimeliai XIX amþiuje. Kaunas, 1936, p. 

210. 

21 Skowronek J. Z magnackiego gniazdu do napoleonskiego wywiadu…s. 183, 284, 289; 

Pugaèiauskas V. Napoleono administracija… p. 131. 

22 Skowronek J. Z magnackiego… s. 300; Bignon E. Polska w rku 1811 i 1813: wspomnienia 

dyplomaty Edwarda Bignona, Cz. 2, Wilno, 1913, s. 16. 

142

galo nebuvo sukomplektuotas nei vienas pulkas. Vis tik savo memuaruose 

D. Hogendorpas teigia, kad jeigu Didþiàjà armijà nebûtø iðtikusi 

katastrofa, jo pastangø dëka sausio 1 d. Lietuvos kariø skaièius 

bûtø iðaugæs iki 40000 (pasak jo, bûtø suformuoti devyni pëstininkø, 

deðimt kavalerijos ir vienas artilerijos pulkai) 23 . Kunigaikðèio optimizmà 

galima vertinti kaip norà pasiteisinti dël nesëkmës. Lapkrièio 

pabaigoje – gruodþio pradþioje visos Lietuvos kariai nesudarë nei 

pusës nurodyto skaièiaus, o tai reiðkë, kad per mënesá suburti per 

20000 kariø ir dar suspëti suformuoti naujus pulkus buvo neámanoma. 

Vis tik pulkø organizavimo vadovø optimizmas turëjo ir ðiek tiek 

pagrindo, taèiau reikëjo daugiau laiko. Tai árodë Rusijos carinë administracija, 

kuri ið buvusios Vyriausybës komisijai pavaldþios teritorijos 

per 1813 metus sugebëjo surinkti 120000 rekrûtø. Nors papildyti 

pulkus buvo paprasèiau nei juos suformuoti. 

Pirmos karinës pajëgos, kurias Napoleonas nusprendë ákurti 

Lietuvoje, buvo þandarmerija ir tautinë gvardija. Jas organizuoti Napoleonas 

nurodë jau liepos 1 d. dekretu. 

Þandarmerija. Þandarmerija Prancûzijoje atsirado XVIII a. 

Þandarmerijos daliniai atlikdavo vidaus kariuomenës funkcijas: saugojo 

kraðtà nuo plëðikø ir marodieriø. Lietuvoje 1812 m. liepos 1 d. 

dekretu þandarmerijà buvo nutarta kurti visuose 4 departamentuose. 

Atsiþvelgus á prefektûrø skaièiø departamentuose, Vilniaus ir Minsko 

departamentø þandarmerijos brigadas turëjo sudaryti po du eskadronus, 

o Gardino ir Balstogës – po 1. Kiekvienoje prefektûroje 

numatyta suformuoti po 1 kuopà, kurias turëjo sudaryti 107 þandarai 

(5 karininkai, 112 puskarininkiø ir eiliniø). Þandarais galëjo tapti 

tik bajorai 24 . Turint galvoje, kad Lietuvos vyriausybei pavaldþioje 

teritorijoje buvo 33 prefektûros, matyti, kad Napoleonas ketino á 

tarnybà surinkti ir apginkluoti apie 3500 bajorø. Vëliau ðis skaièius 

pasirodë per didelis, todël þandarmerijos etatai buvo maþinami. 

23 Vojenskij K. Vilna v 1812 godu. Iz vospominanij gr. Gogendorpa, byvðego gen. gub. VKL i 

gen. Roch – Godara, Vilenskogo gubernatora v 1812 godu. S. Petersburg, 1812, s. 18. 

24 1812 m. liepos 1 d. Napoleono ásakymas dël laikinosios vyriausybës ásteigimo// Lietuvos TSR 

istorijos ðaltiniai, Vilnius, 1955, p. 396–397. 

143

1 schema. Þandarmerijos kuopos struktûra (1812 m. liepos 1 d.): 

Þandarmerijos karininkai atlyginimo negaudavo, o puskarininkiams 

ir eiliniams uþ tarnybà buvo paskirta alga po 1 auksinà per 

dienà. Þandarus aprûpinti maistu, drabuþiais ir þirgais turëjo vietiniai 

gyventojai. Kiekvienas dûmas kasmet turëjo mokëti po 53 graðius 

þandarmerijos reikmëms 25 . Pagrindine þandarmerijos uþduotimi 

buvo karinës pagalbos teikimas administracinei valdþiai, kad ji 

galëtø spræsti maþesnius karinius konfliktus su marodieriais ir savavaliaujanèia 

kariuomene, numalðintø valstieèiø maiðtus ir uþtikrintø 

kraðte saugumà. Ilgainiui þandarmerijos funkcijos gerokai iðsiplëtë: 

ji turëjo tikrinti paðto tarnybà, palaikyti estafetinæ tarnybà (t. y. platinti 

ásakymus ir korespondencijà), saugoti sandëlius, lydëti gurguoles, 

priþiûrëti rekrûtø ëmimà, rûpintis sanitariniais reikalais (laidoti 

lavonus), galiausiai ji netgi dalyvavo karo veiksmuose 26 . 

Ásakymus dël þandarmerijos ákûrimo paprefekèiai gavo su pirmais 

Vyriausybës komisijos dokumentais, taèiau dël prancûzø kariuomenës 

savivalës kraðte ir bajorø poþiûrio á ðià tarnybà, kaip neatitinkanèià 

jø visuomeninio statuso, þandarmerijos bûriø formavimas 

vyko perdaug lëtai, todël vienintelë paprefekèiams tiesiogiai pavaldi 

karinë jëga buvo per silpna, kad áveiktø didþiausià problemà – 

prancûzø kariuomenës savivaliavimà kraðte 27 . 

Nors liepos 10 d. Vilniaus departamento administracinæ ko- 

25 Vojenskij K. Akty… s. 213; LVIA, f. 1621, a. 1, b. 5, l. 425; Iwaszkiewicz J. Litwa… s. 178. 

26 Iwaszkiewicz J. Litwa… s. 82; Schmittlein R. Lietuvos… p. 8. 

27 Pugaèiauskas V. Napoleono administracija Lietuvoje… p. 96, 101, 103. 

144

misijà pasiekë pirmieji paprefekèiø raportai su kandidatø á Lietuvos 

þandarmerijà sàraðais 28 , tai neatspindëjo tikros ávykiø eigos. Þandarus 

vietinë administracija daþniausiai skyrë be jø paèiø þinios 29 , ir 

nors nuo paskyrimo bajorai atsisakyti negalëjo 30 , jie á tarnybà nëjo. 

Didþiausià Lietuvos bajorijos prieðiðkumà nulëmë þandarmerijos funkcijos, 

nes jos buvo siejamos su policijos uþduotimis. 

Jau liepos 23 d. susirinkime Vyriausybës komisija nusprendë 

sumaþinti Vilniaus departamento þandarø korpusà iki 550 puskarininkiø 

ir eiliniø (su karininkais – 608 vyrø). Kuopos buvo sumaþintos 

iki 5 karininkø ir 50 puskarininkiø bei eiliniø. Rugpjûèio 25 d. 

þandarø sàraðai pagal pastaràjá reikalavimà jau buvo visiðkai sudaryti 

Ukmergës, Kauno, Upytës, Raseiniø, Trakø, Uþnerio prefektûroms, 

o Ðiauliø ir Breslaujos kuopoms trûko tiktai trimitininkø 31 . Taèiau, 

kad dokumentai neatspindëjo tikrovës rodo tai, kad vëliau Vyriausybës 

komisija, atsiþvelgdama á galimybes, nutarë Vilniaus departamente 

nustatyti naujà kiekvienos kuopos puskarininkiø ir eiliniø þandarø 

skaièiø 32 (ið viso 544 puskarininkiai ir eiliniai (su karininkais apie 

600). J. Ivaðkievièiaus teigimu þandarø kuopos Vilniaus departamente 

galutinai buvo suformuotos tik lapkrièio viduryje. Gardino departamente 

veikë 400 (kiekvienoje prefektûroje po 50 þandarø), Minsko 

departamente 70 þandarø, o Balstogës departamente þandarmerijos 

kuopa nebuvo suformuota 33 . 

Tautinë gvardija ir milicija. Liepos 1 d. Napoleono dekretu 

buvo pradëta kurti Vilniaus tautinë gvardija. Jà turëjo sudaryti 2 batalionai 

padalinti po 6 kuopas (ið viso 1450 vyrø) 34 . Liepos 13 d. Vyriausybës 

komisija patvirtino kandidatus á tautinës gvardijos karininkus. 

Nei vienas ið kandidatø negalëjo atsisakyti nuo paskyrimo, o atsisakæ 

turëjo bûti paþeminti eiliniais 35 . Á tautinæ gvardijà buvo paðaukti Vilniaus 

gyventojai krikðèionys nuo 20 iki 50 metø amþiaus turëjæ mieste 

nekilnojamà turtà, pirkliai ir amatininkai meistrai bei darbininkai 36 . 

28 Pvz. Telðiai pateikë 96 kandidatø sàraðà, Aðmena – 100: LVIA, f. 1621, b. 1, b. 5, l. 499, 543 

– 545. 

29 Schmittlein R. Lietuvos… p. 8. 

30 1812 m. liepos 1 d. Napoleono ásakymas… p. 397. 

31 LVIA, f. 1621, a. 1, b. 5, l. 444 – 449. 

32 Vilnius – 59, Pavilnys – 49, Aðmena – 60, Trakai – 30, Kaunas – 20, Breslauja – 31, Ukmergë 

– 86, Upytë – 56, Raseiniai – 57, Telðiai – 42, Ðiauliai – 54: Vojenskij K. Akty… s. 213. 

33 Iwaszkiewicz J. Litwa… s. 178; Krasnianskij V. Minskij departament… s. 259. 

34 1812 m. liepos 1 d. Napoleono ásakymas… p. 396. 

35 Vilna i Litovskije gubernii… s. 89; Iwaszkiewicz J. Litwa… s. 175. 

145

Uþ kiekvienà tarnybos dienà karys turëjo gauti 2 auksinus (patruliuodavo 

vidutiniðkai du kartus per savaitæ), o karininkams buvo nustatyti 

atlyginimai. Iðmokëti algas ir iðlaikyti kariná daliná turëjo atleisti 

nuo karinës prievolës gyventojai: dvasininkai, naðlës ir þydai 37 . 

Vilniaus tautinë gvardija buvo sudarinëjama remiantis Varðuvos 

kunigaikðtystës tautiniø gvardijø pavyzdþiu. Èia tautinës gvardijos 

buvo dalijamos á judamas ir nejudamas. Vilniaus tautinë gvardija 

priskirtina nejudamai gvardijai, kuri galëjo bûti siunèiama á karà tik 

ásiverþus prieðui á kraðtà. Vilniaus tautinës gvardijos funkcijos buvo 

panaðios á milicijos: patruliavo, priþiûrëjo tvarkà mieste ir apylinkëse, 

saugojo kalinius ir t. t. Gvardijos formavimu rûpinosi Policijos 

komitetas, Vilniaus prefektas ir meras 38 . Savo funkcijas vykdyti ji pradëjo 

nuo rugpjûèio mënesio. Kariø skaièius Vilniaus tautinëje gvardijoje 

siekë iki 1220 þmoniø 39 . 

Vilniaus pavyzdþiu nuo rugsëjo 12 d. buvo pradëtos organizuoti 

tautinës gvardijos prefektûrø centriniuose miestuose, o Vilniaus 

departamente ir visuose magdeburginiuose miestuose. Maþesni miestai, 

kurie nepajëgë surinkti nei 200 þmoniø, turëjo sudaryti vietos 

milicijà 40 . Taèiau remiantis J. Ivaðkievièiaus duomenimis, tautinë 

gvardija buvo sukurta tik Gardine, o joje tarnavo tik 238 þmonës. 

Slonime veikë 54, o Ukmergëje – 40 þmoniø milicija 41 . 

36 Vilna i Litovskije gubernii… s. 93. 

37 Ten pat, s. 94–95. 

38 Gembarzewski B. Wojsko… s. 316–317; Kudrinskij O. Vilna… s. 101; Iwaszkiewicz J. 

Litwa… 175. 

39 Gembarzewski B. Wojsko… s. 325. 

40 Vilna i Litovskije gubernii … s. 95. 

41 Iwaszkiewicz J. Litwa… s. 176. 

146

2 schema. Vilniaus tautinës gvardijos struktûra 

Reguliariosios kariuomenës daliniø formavimas. Liepos 5 dienà 

Napoleono atskiru ásakymu buvo pradëtas kurti 3-asis ðvoleþerø 

pulkas, kuriuo rûpinosi pati prancûzø karinë vadovybë. Pulko vadu 

buvo paskirtas brigados generolas Jonas Kanopka, kuris pasiþymëjo 

Ispanijos karuose 42 . Pulko eiles sudarë geriausiø Lietuvos ðeimø bajorai. 

Tai buvo Lietuvos reprezentacinis pulkas, kuriame tarnauti buvo 

garbës reikalas. Spalio mënesá pulke jau tarnavo apie 600 vyrø. 

Lietuvos ðvoleþerai beveik niekuo nesiskyrë nuo lenkø reprezentacinio 

1-ojo ðvoleþerø pulko. Kaip ir lenkø pulke, lietuviai neðiojo kokardas 

su raide „N“, tik sidabrinius uniformø antsiuvus Lietuvoje 

pakeitë auksiniai. Prancûzams pulko iðlaikymas kainavo 400000 fran- 

42 J. Kanopkos vadovaujamas Varðuvos kunigaikðtystës pulkas 1810 m. pasiþymëjo mûðiuose 

prie Almanzoro, Lorco, 1811 m. mûðyje prie Albufero pulkas sunaikino anglø kavalerijos 

kolonà, susidedanèià ið trijø pulkø, paëmë 5 prieðo vëliavas, penkias patrankas ir 900 belaisviø: 

Gembarzewski B. Epoka porozbiorowa// Dzieje wojen i wojskowosci w Polsce. Lwow–Warszawa–Krakow, 

1923, s. 335. 

147

kø. Lietuvos ðvoleþerai turëjo puikius þirgus, pulke nestigo gerø karininkø 

43 , kuo pasigirti negalëjo kiti reguliarieji Lietuvos pulkai. 

Tà paèià liepos 5 d. Napoleonas ásakë pradëti kurti reguliariàsias 

karines pajëgas, susidedanèias ið penkiø pëstininkø ir keturiø 

kavalerijos pulkø. Ðiuos pulkus buvo pavesta suformuoti Lietuvos 

vyriausybës komisijai 44 . Lietuviðkø pulkø numeriai buvo tolesnis Varðuvos 

kunigaikðtystës pulkø tæsinys, taèiau jie buvo pavaldûs tiesiogiai 

prancûzø karinei vadovybei. Skiriamuoju jø þenklu buvo kokarda 

su vyèiu ant kepurës. 

Lietuvos pëstininkø ir kavalerijos pulkai buvo tokios paèios 

struktûros kaip ir Varðuvos kunigaikðtystës 45 , nes buvo sudaromi prancûziðkø 

pulkø pavyzdþiu. Skyrësi tik kariø skaièius pulkuose. Lietuviðkà 

pëstininkø pulkà turëjo sudaryti 2005 46 , o kavalerijos pulkà – 

940 kariø 47 . Lenkø pulkø etatai, prieð prasidedant kariniams veiksmams 

su Rusija, buvo greitai padidinti 48 . Planuojant lietuviðkø pulkø 

etatø skaièiø, greièiausiai buvo atsiþvelgta á vietos sàlygas, be to, matyt, 

nebuvo atsisakyta minties ateityje pulkus papildyti. 

Karo komitetas, vadovaujamas A. Sapiegos, padëjo pagrindus, 

kuriais remiantis pradëti organizuoti lietuviðki pulkai. Iki liepos 

vidurio buvo iðleisti ásakai, apibrëþiantys karinës valdþios struktûrà, 

nustatyta rekrûtø ir pavaduotojø rinkimo tvarka, paskirti atsakingi 

pareigûnai bei didesnioji dalis pulkø vadø 49 . Be to, dar buvo pradëti 

kurti 6 jëgeriø batalionai 50 , kuriuos vëliau ketinta sujungti á du pulkus 

(po 3 batalionus). 

Ið pradþiø atrodë, kad kariø netruks. Savanoriais á 3-iàjá ðvo- 

43 Svilas M. Napoleono karas… p. 96; Kudrinskij O. Vilna… s. 85; Vojenskij K. Iz vospominanij 

general gubernatora… s. 24. 


45 Gembarzewski B. Wojsko… s. 79. J. Ivaðkevièiaus teigimu Lietuvos kavalerijà turëjo sudaryti 

tik du eskadronai (Iwaszkiewicz J. Litwa…s. 163). Taèiau taip smarkiai skirtis kavalerijos 

pulko struktûra nuo lenkiðkojo, kai buvo numatytas panaðus kariø skaièius, negalëjo. 

46 Kudriaðov I. Prizrak… s. 33. 

47 Gembarzewski B. Wojsko… s. 74. 

48 1810 m. geguþës 30 d. buvo nustatyta Varðuvos kunigaikðtystës reguliariøjø pulkø struktûra, 

pagal kurià pulkà turëjo sudaryti 2487, o kavalerijos – 823 þmonës. 1812 m. vasario 25 d. 

padidinus etatø skaièiø, sukomplektuotame pëstininkø pulke turëjo tarnauti 2919, o kavalerijos 

pulke 983 kariai: Gembarzewski B. Wojsko… s. 74; Kukiel M. Wojna… s. 139–140. 

49 Apie tai plaèiau þr.: Iwaszkiewicz J. Litwa… s. 164–167; Kukiel M. Wojna… s. 392–394; 

Vojenskij K. Akty… s. 208–209, 213–215; Pugaèiauskas V. Reguliarios… p. 18–23. 

50 Vojenkij K. Akty… s. 223–227; Dundulis B. Lietuva Napoleono… p. 107. 

148

leþerø pulkà stojo 300 Vilniaus universiteto studentø51 . 18-ajame pëstininkø 

pulke, dar neprasidëjus rekrûtø ëmimui, jau buvo per 600 

kariø, nes ðalia savanoriø jis buvo papildytas Rusijos kariuomenës 

dezertyrais52 3 schema. Pëstininkø pulko struktûra 

. Taèiau po kiek laiko paaiðkëjo, jog savanoriø nebus daug, 

o rekrûtø ëmimas uþsitæs. Rugpjûèio 9 d. H. B. Maretas informavo 

51 Dundulis B. Lietuva… p. 99. 

52 Pugaèiauskas V. Reguliarios… p. 19; Kudriaðov I. Prizrak… s. 33. 

149

Napoleonà apie 1600 surinktø þmoniø skaièiø, nors rekrûtø rinkimas 

prasidëjo rugpjûèio 5, o kavalerijos tik 15 dienà. Per ilgai uþtruko 

dûmø suraðymas ir paaiðkëjo, kad surinkti kariø pagal numatytà 

planà A. Sapiegos vadovaujamas Karo komitetas nesuspës. Rugpjûèio 

antrojoje pusëje ið viso buvo surinkta 2400 þmoniø 53 . Perëmæs 

vadovavimà D. Hogendorpas sugrieþtino ðaukimo tvarkà, perorganizavo 

kadrus, sudarë naujà generaliná ðtabà 54 , o imperatoriaus leidimà 

kurti naujus dalinius savo lëðomis gavo Rudolfas Tyzenhauzas, Ignas 

Moniuðka ir Murza Achmatovièius 55 . Pulkø formavimo tempai paspartëjo, 

taèiau pritrûko laiko, be to, nepavyko iðspræsti dalies problemø, 

kurios stabdë reguliariosios kariuomenës kûrimà. 

Visø pirma Vyriausybës komisijai stigo lëðø, o pinigø kuriuos 

savo pulkams skyrë pulkø vadai, buvo per maþa 56 . Lietuvoje trûko 

gerø karininkø 57 . Dauguma paskirtø pulko vadø neturëjo patirties, o 

siekdami sutaupyti savo pinigus, pradëjo pardavinëti karininkø laipsnius 

58 . Nepasiteisino rekrûtø sistema, be to, bajorai nenorëjo atiduoti 

tinkamø tarnybai valstieèiø 59 . Lietuvoje trûko þirgø, medþiagos uniformoms, 

per vëlai á dalinius buvo pristatomi ginklai 60 . Be to, rekrûtai 

ir savanoriai buvo imami ir ne á lietuviðkus dalinius: lenkø ðvoleþerø 

1-àjá pulkà, 129-àjá linijiná ir Ilirijos pulkus 61 . 

Tiksliø duomenø apie á lietuviðkus dalinius surinktø kariø 

skaièiø, baigiantis 1812 m. kampanijai á Rusijà, neþinoma. Istorikai 

apibendrindami skaièius neretai vadovaujasi prielaidomis. Turbût labiausiai 

tikëtini M. Kukielio duomenys, kurio teigimu Lietuvoje á lietuviðkus 

karinius dalinius buvo surinkta apie 17 tûkstanèiø þmoniø 62 . 

53 Ten pat, p. 21–24; Skowronek J. Z magnackiego... s. 300. 

54 Generaliniø inspektoriumi buvo paskirtas generolas Romualdas Giedraitis, pëstininkø 

inspektoriumi – brigados generolas Ksaveras Nesiolovskis, o kavalerijos inspektoriumi – Juozapas 

Vavþeckis (buvæs 18-ojo ulonø pulko vadas): Dundulis B. Lietuva… p. 107. 

55 Vojenskij K. Akty… s. 227–228, 231–232; Kudrinskij O. Vilna… s. 86. 

56 Vyriausybës komisijos þinioje buvo 2 000 000 auksinø, arba 1 000 000 frankø, o sumos, 

kurias paskyrë pulkø vadai tesiekë 300 000 frankø. Napoleonas davë 500.000 frankø pulkø 

organizavimà perëmus D. Hogendorpui: Dundulis B. Lietuva… p. 105; Svilas M. Napoleono… 

p. 95. 


58 Skowronek J. Z magnackiego… s. 291. 

59 Ten pat, 167. 

60 Þr.: Pugaèiauskas V. Reguliarios... 

61 Vojenskij K. Akty… s. 221–222; LVIA, f. f. 1621, a. 1, b. 5, l. 5; Schmittlein R. Lietuvos… 

p. 13. 

62 Kukiel M. Wojna… p. 393. 

150

4 schema. Kavalerijos pulkø struktûrà 

151

1 lentelë. Lietuviðkieji reguliarieji daliniai, formuoti 1812 m., 

jø ákûrimo data, daliniø vadai ðtabo dislokacijos vieta. 

öN ULPR GDWD 'DOLQLR YDGDV ÐWDER YLHWD 

DVLV ÑYROHÓHU 

- .DQRSND 9LOQLXV 

SXONDV 

7UDNDL 

DVLV XORQ SXONDV 0 7LÑNHYLæLXV .XSLÑNLV 

DVLV XORQ SXONDV - 9DYÓHFNLV $ 

*HOJDXGDV 

1HVY\ÓLXV 

DVLV XORQ SXONDV . 5DMHFNLV 1DXJDUGXNDV 

DVLV XORQ SXONDV . 2EXFKRYLæLXV 3LQVNDV 

DVLV SïVWLQLQN 

SXONDV 

$ &KRGNHYLæLXV 9LOQLXV 


SXONDV 

. 7\]HQKDX]DV 5DVHLQLDL 


SXONDV 

$ %LÑSLQJDV 6ORQLPDV 


SXONDV 

. 3ÑH]G]HFNLV %DOVWRJï 


SXONDV 

6 åDSVNLV 0LQVNDV 

DVLV MïJHUL 

- .RVDNRYVNLV &LPNRYLæLDL 

EDWDOLRQDV 

0LQVNDV 

DVLV MïJHUL 

EDWDOLRQDV 

5RNLFNLV " 

DVLV MïJHUL 

EDWDOLRQDV 

. 3OLDWHULV ÐLDXOLDL 

DVLV MïJHUL 

EDWDOLRQDV 

.XUæHYVNLV " 

DVLV MïJHUL 

EDWDOLRQDV 

2EXFKRYLæLXV " 

DVLV MïJHUL 

EDWDOLRQDV 

/RFNRYVNLV " 

DVLV UDLW M 

SXONDV 

MïJHUL 

, 0RQLXÑND 9LOQLXV 

5DLWDVLV DUWLOHULMRV 

SXONDV 

5 7\]HQKDX]DV 9LOQLXV 

7RWRUL HVNDGURQDV ; 0 $FKPDWRYLæLXV " 

152

Lietuviðki kariniai daliniai 1812 m. kare 

Istoriografijos duomenys apie lietuviðkø kariniø daliniø paskirtá 

1812 m. karo metais nëra vienodi. Daþniausiai sutinkamas teiginys, 

jog jie turëjo pasilikti Lietuvoje ir pakeisti prancûzø ir prûsø 

dalinius, kurie saugojo Didþiosios armijos uþnugará 63 . Taèiau sutinkama 

ir hipotezë, jog suformuoti pulkai turëjo bûti pasiøsti á Ukrainos 

ir Podolës þemes jas nukariauti 64 . Padëtis taip susiklostë, kad 

lietuviðkiems pulkams ir teko pirmiems susidurti su tuose plotuose 

stovëjusia rusø kariuomene, taèiau pirmieji smogë ne lietuviðki, bet 

Rusijos kariuomenës pulkai. 

Rusijos kariuomenës divizijos generolo P. Èièagovo ðtabas buvo 

Breste. Ið èia spalio mënesá jis vienà dalá savo divizijos pajëgø 

iðsiuntë á Varðuvos kunigaikðtystæ, kita dalis, susidedanti ið dviejø jëgeriø, 

dviejø kazokø, vieno husarø ir vieno raitosios artilerijos pulkø, 

patraukë á Slonimo pusæ. Tokia Rusijos generolo taktika statë á pavojø 

dalinius, kurie buvo atokiau nuo pagrindiniø kariuomenës daliø. 

Suþinojæs apie grësmæ, ið Slonimo pasitraukë formuojamas 20-asis 

pëstininkø pulkas, tuo tarpu 3-iasis ðvoleþerø pulkas ið Gardino pasuko 

á Slonimo pusæ. Dalinys gavo ásakymà tuoj pat gráþti á Minskà, 

taèiau generolas J. Kanopka ásakymui nepakluso. Slonimas buvo generolo 

gimtinë, todël su juo keliavo ir sveèiai – lenkø generolø J. 

Dombrovskio ir Zajonèiko þmonos. Tik suþinojæs apie Rusijos generolo 

Èaplico priartëjimà prie Slonimo, spalio 19 d. generolas J. Kanopka 

nutarë palikti miestà. Jis nutarë padalinti pulkà á dvi dalis. 

Pats pulko vadas pasuko Pruþanø keliu, o pulko kasà su 250 ulonø ir 

savo bei kitø generolø þmonomis nukreipë á Dereèinà. 

Generolas Èaplicas áþengë á Slonimà praëjus valandai nuo ðvoleþerø 

pasitraukimo. Dalinio avangarde ëjo kapitonas J. K. Arnoldi, 

kuris gerai paþinojo vietovæ, nes Slonime tarnavo 1808–1809 metais. 

Jo vadovaujami 150 husarø ir kazokø pasivijo bëganèius su kasa ðvoleþerus, 

kurie, pastebëjæ prieðus, pasiskirstë á dvi dalis. Didesnioji 

mëgino sulaikyti prieðà ir nieko nelaukdama já puolë, taèiau buvo 

sumuðta uþgrûdintø karuose su Turkija Rusijos kareiviø. Prie Lukonicos 

upës kapitonas J. K. Arnoldi pasivijo ir maþesniàjà grupæ, ið 

kurios atëmë kasà. Per upæ spëjo persikelti tik generolø þmonos ir 

63 Plg. Svilas M. Napoleono... p. 96. 

64 Plg. Sokolowski A. Dzieje narodu polskiego ilustrowane. Warszawa1904, s. 468. 

153

100 ulonø. J. Kanopkos vadovaujamus ðvoleþerus pasivijo pagrindinës 

generolo Èaplico dalinio pajëgos, juos sumuðë ir á nelaisvæ paëmë 

patá generolà, 12 karininkø ir 235 ulonus 65 . 

Á ðvoleþerø sutriuðkinimà buvo labai skaudþiai sureaguota. Lietuviðkuose 

pulkuose krito kovinë dvasia, o Rusijos kariuomenës grësmë 

sukëlë panikà. Sumuðto ðvoleþerø pulko likuèiai pasiekë Naugardukà, 

kuriame 19-ojo ulonø pulko kariai metë ginklus ir iðbëgo ið 

miesto palikæ ligonius ir suþeistuosius 66 . 3-iasis ðvoleþerø pulkas buvo 

iðsiøstas á Trakus persiformuoti 67 . 

22-asis pëstininkø ir 18-asis ulonø pulkai buvo priskirti pulkininko 

Koseckio vadovaujamam daliniui, kuris, iðkilus grësmei ið 

pietryèiø pusës, sudarë pagrindines pajëgas, kurioms buvo nurodyta 

saugoti Minskà ir neleisti atkirsti kelio Didþiajai armijai. Lapkrièio 

13 d. ties Koidanovu dalinys susikovë su Rusijos generolo Lamberto 

daliniais. Nepatyræ pëstininkai neiðlaikë prieðininkø spaudimo, metë 

ginklus ir pasileido bëgti ið mûðio vietos. Pulko vadas pulkininkas S. 

Èapskis juos mëgino sulaikyti, netgi ðaudë á nepaklûstanèius jo komandai 

kovoti, taèiau tai nieko nepadëjo 68 . 

Iðtrûkæs ið apsupties 18-asis ulonø pulkas patraukë Berezinos 

upës link, per kurià rengësi persikelti Didþiosios armijos likuèiai. Ið 

skubëjusiø á pagalbà, jis pirmas persikëlë á upës deðinájá krantà ir dalá 

savo þirgø perdavë gvardijai 69 . Ties Berezina kovësi jëgeriø batalionai, 

vadovaujami pulkininko J. Kosakovskio, 18-asis ir 19-asis ulonø pulkai 

ir Minsko departamento þandarai. Yra þinoma, kad mûðyje Lietuvos 

jëgeriai buvo visiðkai sunaikinti, o þandarai neteko 9 karininkø 70 . 

Po Berezinos mûðio Didþioji armija pavirto á suðalusià ir demoralizuotà 

minià, kuri traukë Vilniaus link. Su ja traukësi ir ið Lietuvos 

kilæ generolai. Zembino miestelyje nakèiai buvo ákurtas pakrikusios 

kariuomenës ðtabas. Viename ið ðio miestelio namø susirinko 

65 Charkiewicz W. Rok 1812 w powiecie Slonimskim. Slonim, 1936, s. 16–17. 

66 Tyszkiewicz J. Militaria... s. 13; Vojenskij K. Iz vospominanij generalgubernatora... s. 23 

67 Schmittlein R. Lietuvos... p. 10. 

68 Ten pat, p. 21–22; Gembarzewski B. Wojsko... s. 81; Kukiel M. Wojna...s. 398, 462. 

69 Apie tai, kad pulko vadas K. Pþezdzeckis pirmas ðoko á vos uþledëjusià upæ ir sëkmingai 

perplaukæs á kità pusæ sugavo kelis rusø marodierius, pasakoja savo atsiminimuose Eustachijus 

Sanguðka ir Philipe – Paul de Seguras: Segur P. Napoleons Russian campaign. NY, 1968, p. 

241; Charkeviè V. Memuary kniazia Sanguðki... s. 1074. 

70 Birþiðka V. Lietuvops kariuomenë ... p. 314; Kukiel M. Dzieje... p. 150. 

154

visi lietuviø generolai ir kiti aukðtesnieji karininkai, vienas kità paþinojæ 

dar nuo T. Kosciuðkos sukilimo laikø: V. Krasinskis, E. Sanguðka, 

J. A. Kasakovskis, D. Radvila ir kiti 71 . 

Tuo metu padëtis Vilniuje darësi kritiðka. Apie tikrà karo padëtá 

þinojo tiktai kunigaikðtis D. Hogendorpas ir kunigaikðtis E. Bignonas. 

Tyliai, kad nekiltø panika, Vilniaus visuomenëje ir mieste buvusiuose 

kariniuose daliniuose, buvo pradëta rengtis gynybai, tuo paèiu 

metu ruoðiant dideles puotas. Pagrástai buvo bijoma, kad generolo 

P. Èièagovo kariniai daliniai neásiverþtø á Vilniø ir neuþgrobtø vieninteliø 

likusiø Didþiosios armijos maisto, ginklø ir amunicijos sandeliø. 

Padëtis ðiek tiek pagerëjo, kai á Vilniø atvyko 12 vokieèiø ir 

italø batalionø. Tuomet keturi mieste stovëjæ lietuviðki pulkai buvo 

iðsiøsti á Lydà, tam kad susisiektø su generolu J. Reynier, á Ðvenèionis, 

tam kad apsaugotø komunikacijas su Daugpiliu (Dinaburgu), á 

Rûdiðkes ir Voronovà 72 . Ðiuo metu sunku ðiuos pulkus identifikuoti, 

taèiau aiðku, kad tarp jø turëjo bûti 18-asis pëstininkø pulkas 73 . 

Artëjanèiai Rusijos kariuomenei kelià á Vilniø pirmieji ið lietuviðkø 

daliniø bandë pastoti þandarai ir 18-asis pëstininkø pulkas. 

D. Hogendorpas buvo ásakæs visiems lietuviø daliniams susikoncentruoti 

prie Vilniaus ir ten duoti prieðui atkirtá. Ásakymà ávykdë tik 19asis 

pëstininkø pulkas. Kiti pulkai dar net ne visi buvo apginkluoti. 

Prancûzø vadovybë kaip ámanydama stengësi sulaikyti prieðà. 

Gruodþio 1 dienà buvo netgi paskelbtas visuotinis bajorø ðaukimas. 

Tikëtasi ið keturiø departamentø suðaukti 15000 reguliariosios 

kavalerijos. Kiekvienas paðauktinis bajoras turëjo atvykti su þirgu. 

Jam turëjo bûti duota pikë ir kardas. Buvo apibrëþtas paðauktiniø 

amþius: bajorai turëjo bûti nuo 18 iki 45 metø. Bajorø kavalerija buvo 

formuojama remiantis senu LDK kariuomenës ðaukimo principu 

– valdþia ðimtinëse buvo perduota vëliavininkams. Gruodþio 5 dienà, 

tam kad tæstøsi ir reguliariosios kavalerijos formavimas, buvo paskirti 

du generaliniai inspektoriai – generolas R. Giedraitis Þemaitijoje 

ir generolas K. Nesiolovskis Lietuvoje. Taèiau prieðui sparèiai 

artëjant reguliariosios kavalerijos kûrimas buvo neámanomas 74 . 

71 Szumski S, W walkach... s. 45-46; 

72 Voenskij K., Iz vospominanij... s.19. 

73 Birþiðka V., Lietuvos… p. 314. 

74 Kukiel M., Dzieje... s. 154. 

155

Gruodþio 10 dienà kapitono J. K. Arnoldi vadovaujamas Rusijos 

kariuomenës avangardas pasiekë Auðros vartus. Jis teigë: „Prie 

Auðros vartø buvo karðta (...). Gynyba nepadëjo (...), mano sviediniai 

nuvalë kelià (...). Pëstininkai nuëjo pabaigti pradëtà [darbà]“ 75 . 

Ðalia prancûzø ariergardo, vadovaujamo marðalo M. Nëjaus, Vilniø 

gynë Vilniaus tautinë gvardija, 3-iasis jëgeriø batalionas (jame þuvo 6 

karininkai) ir Lietuvos totoriø eskadronas (þuvo 10 karininkø, 80 

kareiviø ir pats eskadrono vadas pulkininkas M. Achmatovièius, o 

kapitonas Ulanas buvo suþeistas) 76 . 

Rusams artëjant, jau gruodþio 9 dienos pavakaryje vyriausiasis 

prancûzø armijos vadas J. Miuratas paliko Vilniø, o gruodþio 10 

dienos rytà iðvyko ir marðalo M. Nëjaus vadovaujamas ariergardas. 

Vilniaus gynyba neturëjo didesnës strateginës reikðmës, o palikti daliniai 

teturëjo tik laikinai sustabdyti prieðà ir leisti kuo toliau pasitraukti 

pagrindiniams Didþiosios armijos daliniams 77 . 

Ið Vilniaus atsitraukæ daliniai gruodþio 13 dienos rytà paliko 

ir Kaunà. Per vakare uþðalusá Nemunà traukësi ir M. Nëjaus ariergardas, 

kuris nuþygiavo Karaliauèiaus link. J. Reyner vadovaujami 

pagalbiniai austrø daliniai traukësi pro Gardinà bei Baltstogæ, todël 

Rusijos imperijos teritorijà paliko tiktai gruodþio 28 dienà. Prancûzijos 

marðalo A. Makdonaldo vadovaujamas X korpusas, veikæs Kurðe, 

tiktai gruodþio 18 dienà gavo ásakymà trauktis. Stengdamasis nepatekti 

á apsuptá, jis nuþygiavo Tilþës link 78 . 

Palyginti nedaug nukentëjæ lietuviðki 18-asis, 20-asis ir 21asis 

pëstininkø pulkai gruodþio 20 dienà jau stovëjo Augustave, o 

vëliau pasitraukë Varðuvos link. Kartu su jais þygiavo ir 22-ojo pulko 

bei jëgeriø dalinio likuèiai (kita jëgeriø dalis traukësi kartu su imperatoriaus 

gvardija per Prûsijà ir Poznanæ). Su pagrindine Didþiosios 

armijos dalimi pasitraukë ir 18-asis ulonø pulkas, Lietuvos totoriø 

eskadrono likuèiai ir Rudolfo Tyzenhauzo raitosios artilerijos kuopa. 

20-asis ulonø pulkas tuo metu dar buvo Baltstogëje, stengësi susirinkti 

rekrûtus ir arklius ir, tik prieðui pradëjus spausti, atsitraukë á 

Varðuvos kunigaikðtystæ 79 . 

75 Voenskij K., Iz vospminanij.., s.19. 

76 Kudrinskij O., Vilna... s.120 

77 Birþiðka V., Lietuvos… p.314; Kukiel M., Dzieje... s.154. 

78 Dundulis B.,. Lietuva... p.125. 

79 Ten pat, p.127. 

156

Iðvengæs sutriuðkinimo 19-asis ulonø pulkas turëjo uþmegzti 

ryðius su A. Makdonaldo X korpusu. Prie ðio korpuso prisijungë 17asis 

ulonø pulkas ir 19-ojo ulonø pulko likuèiai. Pastarasis pulkas 

neþinojo apie prancûzø atsitraukimà ið Vilniaus, todël atvykæ prie 

rusø uþimto miesto, buvo persekiojami kazokø, kone visiðkai sunaikinti 

arba paimti á nelaisvæ. Gruodþio 28 dienà prancûzø X korpusas 

pasiekë Tilþæ, o ið ten 17-asis ir 19-asis ulonø pulkai (tuo metu juose 

buvo 21 karininkas ir 618 kareiviø) patraukë á Ðkverino pusæ 80 . Tuo 

tarpu 19-tasis pëstininkø pulkas pasuko á Varðuvà. 

Kaip teigia J. Ivaðkievièius, Varðuvà pasiekë 5 lietuviai generolai 

(t. y. kilæ ið istorinës Lietuvos), 253 karininkai ir 3144 eiliniai 

(ið viso 3402 kariai), kurie atsivedë 205 karininkø ir 321 kareiviø 

þirgus 81 . 

Kartu su totoriø eskadronu ir 3-iuoju ðvoleþerø pulku, pasiekusiu 

Varðuvà su lenkø 1-uoju ðvoleþerø pulku (apie 500 kariø) 82 , 

vadovaujamu generolo Vikentijaus Krasinskio, bei 17-ojo ir 19-ojo 

ulonø pulkais, þygiavusiais su X korpusu, lietuviðkuose daliniuose 

tuo metu buvo apie 4500 kariø. Reikëtø manyti, kad ne visi kariai 

þuvo mûðiuose, dalis jø, kai suprato, jog teks kovas tæsti uþ Lietuvos 

ribø, veikiausiai sugráþo namo arba iðsibëgiojo. 

Galima teigti, kad Napoleono Didþiosios armijos pasitraukimas 

lietuviðkiems daliniams buvo katastrofa, nors ne visi daliniai nukentëjo 

vienodai, taèiau nebaigti formuoti kariniai daliniai prarado 

apie 2/3 savo kariø, o tai reiðkë, kad jie buvo beveik sunaikinti. 

Lietuviðkø pulkø kovos 1813–1814 metais 

Kartu su lietuviðkø kariniø daliniø likuèiais á Varðuvà pasitraukë 

ir Lietuvos vyriausybës komisija. Padëtis buvo tragiðka: bëgdami 

nuo Rusijos kariuomenës, komisijos nariai nepasiëmë Lietuvos 

iþdo, o ir patys per skubëjimà nepasirûpino pragyvenimo lëðomis. 

Pinigø reikëjo ir lietuviðkiems pulkams, kad juos aprengtø, apginkluotø, 

aprûpintø amunicija bei papildytø rekrûtais. Kunigaikðtis E. 

Bignonas gavo kredità tiktai Lietuvos vyriausybei iðlaikyti. Vyriausybë 

kredità priëmë, bet pinigus paskyrë ið Lietuvos pasitraukusiems 

80 Kukiel M., Dzieje... s.160-161. Tyszkiewicz J., Militaria... s.16. 

81 Iwaszkiewicz J. Litwa...s.374. 

82 Gembarzewski B., Dzieje... s.330. 

83 Bignon E. Pamiætniki ...Cz.2., s.53-54. 

157

civiliams 83 . Pulkams ðiø pinigø vis tiek bûtø neuþtekæ. Tik vasario 7 

dienà á Krokuvà buvo atveþta Lietuvos kasa (Lietuvos vyriausybës 

komisijos þinioje buvæ pinigai). Pati Vyriausybës komisija jau buvo 

pasitraukusi ið Varðuvos, be to, ið Lietuvos atveþtø pinigø neuþteko 

(buvo tik 61756 auksinai) 84 . 

E. Bignono teigimu, Lietuvos vyriausybës komisija Varðuvoje 

pareiðkë norà, kad lietuviø kariniai daliniai sudarytø atskirà lietuviðkà 

korpusà, taèiau ðio sumanymo ágyvendinti nepavyko. Lietuviðki 

daliniai buvo labai silpni, nes jiems trûko ne tik lëðø, bet ir buvo per 

maþai kareiviø, o naujø rekrûtø surinkti buvo neámanoma dël atotrûkio 

nuo rekrûtø rinkimo baziø 85 . Vis tik tokius Lietuvos vyriausybës 

komisijos pageidavimus palaikë kunigaikðtis E. Bignonas, kuris raðë: 

„jei vienu atveju tai reiðkë didesnes iðlaidas, kitu atveju atitiko imperatoriaus 

siekius – palaikyti tuos þmones, kuriø pasiðventimas uþsitarnavo 

pripaþinimà“ 86 . 

1813 m. sausio pradþioje Napoleono ásakymu lietuviø kariniai 

daliniai perëjo á Varðuvos kunigaikðtystës kariuomenës vado kunigaikðèio 

Juzefo Poniatovskio vadovybæ 87 : 18-asis, 19-asis, 20-asis, 

21-asis ir 22-asis pëstininkø pulkai, 18-asis ir 20-asis ulonø pulkai, 

Raitosios artilerijos kuopa, Raitøjø jëgeriø eskadronas ir 73 raitieji 

þandarai 88 . Savarankiðkais kariniais vienetais iðliko tik 18-asis, 20asis 

ir 21-asis pëstininkø pulkai. 19-ojo ir 22-ojo pëstininkø pulkø 

likuèiai (149 þmonës) buvo prijungti prie lietuviðko 21-ojo pëstininkø 

pulko. Kiti daliniai prijungti prie lenkø pulkø: 20-asis ulonø pulkas 

prijungtas prie 16-ojo lenkø ulonø pulko, 18-asis prie 6-ojo lenkø 

ulonø pulko, Raitøjø jëgeriø eskadronas – prie 5-ojo lenkø raitøjø 

jëgeriø eskadrono, Raitosios artilerijos kuopa – prie lenkø raitosios 

artilerijos eskadrono 89 . Lietuvos totoriø eskadronas pradþioje buvo 

prijungtas prie 3-iojo lietuviø ðvoleþerø pulko, o ðis 1813 m. kovo 22 

dienos dekretu prijungtas prie lenkø 1-ojo ðvoleþerø pulko (tai buvo 

ágyvendinta tik balandþio 11 dienà) 90 . Pastarasis pulkas buvo tiesiogiai 

pavaldus ne lenkø, bet prancûzø karinei vadovybei. 

84Iwaszkiewicz J. Litwa... s.315. 

85 Lukasiewicz M., Armia... s.84. 

86 Bignon E. Pamiætniki... Cz.2., s.55; Fuinski Z. Nawrot D. Pulki litewskie... s. 23. 

87 Lukasiewicz M., Armia... s.51. 

88 Iwaszkiewicz J. Litwa... s.377. 

89 Birþiðka V. Lietuvos… p.315; Fuinski Z. Nawrot D. Pulki litewskie... s. 24–25. 

90 Chlopovicki P. Pamiætniki... Cz. 2, s. 139–140; Gembarzewski B. Dzieje... s. 330. 

158

Kuriant naujus Varðuvos kunigaikðtystës pulkus, buvo nutarta 

paskirti regimentoriø (korpuso vadà) ir viceregimentoriø (jo pavaduotojà). 

Regimentoriumi tapo pats kunigaikðtis J. Poniatovskis, o 

viceregimentoriumi – kunigaikðtis Eustachijus Sanguðka. Kol buvo 

gyvas Volynës kunigaikðèio tëvas (Volynës gubernatorius), E. Sanguðkos 

paveldëtam turtui nieko negrësë 91 , taèiau dabar padëtis pasikeitë. 

Su þinia apie paskyrimà atëjo þinia ir apie tëvo mirtá, ir brigados 

generolas, ákalbëtas giminaièio, iðvyko á Volynæ, ið pareigø atsistatydino 

tik kelyje pasiekæs Tarnovà. Toks pasitraukimas buvo panaðus 

á dezertyravimà, taèiau reikia paþymëti, kad E. Sanguðka buvo 

1813 m. sausio mënesio puolimo prieð rusus plano iniciatoriumi 92 . 

Rusijos imperatorius Aleksandras I negailëjo didikø, pasitraukiusiø 

á Varðuvos kunigaikðtystæ. Jis asmeniðkai lankë jø giminaièius 

ir grasino jiems, jog konfiskuos dvarus bei þemes, jeigu jø broliai ar 

tëvai neiðsiþadës savo paþiûrø, neatsistatydins ið tarnybos ir nesugráð 

á Lietuvà. Dël tokio spaudimo prancûzø kariuomenëje tarnauti liko 

tik patys tvirèiausi ir iðtikimiausi, jei ne imperatoriui, tai idëjai atkurti 

valstybingumà su prancûzø pagalba, asmenys. Kiti, atsisakæ savo pareigø, 

geras to pavyzdys Tyzenhauzø ðeima ar kai kurie ne lietuviðkø 

kariniø daliniø vadai, vyko á Austrijà ar Vokietijà ir taip apsaugojo 

savo ir giminiø turtà nuo caro kerðto. Buvo ir tokiø, kurie gráþo á 

Rusijos imperijà 93 . Reikia pabrëþti, kad lietuviø didikai ir Lietuvos 

vyriausybës komisija laikësi tvirtai, uþ tai susilaukë ne vieno kunigaikðèio 

E. Bignono pagyrimo 94 bei neteko savo dvarø Lietuvoje. Buvo 

konfiskuotas kunigaikðèio D. Radvilos, grafo K. Prozoro, kunigaikðèio 

R. Giedraièio, grafo S. Soltano, grafo A. Chodkevièiaus ir 

daugelio kitø turtas 95 . 

Lietuviðkø pulkø likuèiai, álieti á Varðuvos kunigaikðtystës pulkus, 

dalyvavo visoje 1813 metø Napoleono kampanijoje, taèiau daþniausiai 

jie jau neturëjo savo tikrøjø daliniø vardø. Lietuviai kovësi 

prie Drezdeno, Leipcigo, apgulto Gdansko ir kitur, taèiau kovësi kaip 

lenkø kariuomenës kariai 96 . Anksèiau minëti lenkø 1-ajame ðvoleþe- 

91 Bignon E. Pamiætniki Cz. 2, s. 83–88; Sapieha L. Wspomnienia (z lat 1803 do 1863), Lwow, 

1912, s 16–17. 

92 Charkeviè V., Memuary kniazia Sanguðki, s. 1083. 

93 Bignon E. Pamiætniki... Cz. 2, s. 83–88; Sapieha L. Wspomnienia... p. 16–17. 

94 Bignon E. Pamiætniki... Cz. 2, s. 53–55, 107. 

95 Iwaszkiewicz J. Litwa... s. 319. 

96 Birþiðka V. Lietuvos… p. 315. 

159

ø pulke atsidûræ Lietuvos totoriø eskadrono ir 3-iojo ðvoleþerø pulko 

kariai pasiþymëjo prie Drezdeno ir Leipcigo, èia sumuðdami austrø 

kirasyrø pulkà, o vëliau iki Reino lydëjo vyriausiàjá prancûzø ðtabà. 

Prie Hanau jie dar sumuðë bavarø pëstininkus ir austrø ulonus. 

Pagaliau lietuviø kariai dalyvavo ir 1814 m. kovose Prancûzijoje 97 . 

1813 m. sausio 11 dienà kunigaikðtis J. Poniatovskis pareiðkë 

kunigaikðèiui L. Berthier, kad jei 18-asis, 20-asis ir 21-asis pëstininkø 

pulkai yra per maþi, kad juose bûtø po tris batalionus, jis performuos 

juos á du, o juose tarnaus tiek kariø, kiek bus ámanoma surinkti. 

Vis tik vëliau kunigaikðtis nusprendë du pulkus sukurti ið buvusiø 

trijø lietuviðkø pulkø. Savo ruoþtu kunigaikðtis E. Bignonas siekë iðlaikyti 

senàjà pulkø numeracijà, todël toká J. Poniatovskio perorganizavimà 

uþdelsë. Taip buvo iðsaugota trijø lietuviðkø pëstininkø pulkø 

organizacinë struktûra. Sausio 21 dienà J. Poniatovskis pasiûlë ðiuos 

pulkus iðsiøsti á Modlino ir Pragos tvirtoves. Po ilgø ginèø su generolu 

J. Reyner, galiausiai buvo leista lietuviø pulkus iðsiøsti á Modlinà 

98 . Dalis 18-ojo pëstininkø pulko J. Poniatovskio buvo iðsiøsta á 

Modlinà dar 1812 m. gruodþio mënesá. Apie lietuviðkus pulkus kunigaikðtis 

raðë: „Ðie pulkai, suformuoti prieð keletà mënesiø, nëra pakankamai 

apmokyti, kad dalyvautø kampanijose (...), taèiau jie (...) 

galëtø tikti gynybai ir, manau, kad tai geriausias jø panaudojimo variantas“. 

1813 metø vasario 5 dienà Modlino tvirtovës águlà sudarë 

261 karininkas ir 5230 eiliniø 99 . Trys lietuviðki pëstininkø pulkai turëjo 

109 karininkus ir 2093 eilinius, tai sudarë 42% tvirtovës gynëjø. 

18-ajame pëstininkø pulke, vadovaujamame A. Chodkevièiaus, buvo 

31 karininkas ir 909 eiliniai, 20-ajame pëstininkø pulke, vadovaujamame 

pulkininko A. Biðpingo, – 48 karininkai ir 731 eilinis, 21-ajame 

pëstininkø pulke, vadovaujamame pulkininko A. Gelgaudo (K. 

Pðezdzeckis á Varðuvà atvyko su generolais ið generalinio ðtabo, á kurá 

buvo paskirtas), – 30 karininkø ir 471 eilinis kareivis 100 . 

Sausio 30 dienà prie Modlino tvirtovës pasirodë rusø kariuomenë. 

Modlino tvirtovës vadas generolas Deandels á Varðuvà atvyko 

97 Gembarzewski B., Dzieje...s. 330–331, Chabanier J. Didþioji armija Lietuvoje ir Kurðe// 

Karys, Nr. 5, Brooklyn, 1981, p. 319. 

98 Lukasiewicz M., Armia… s. 84. 

99 Ten pat, s. 226–227; Kukiel M. Dzieje… s. 102. 

100 Kukiel M. Dzieje… s. 102 

160

tik vasario 2 dienà, o tvirtovæ pasiekë jau prasidëjus jos apsupimui. 

Kunigaikðtis E. Bignonas numatë Modlino águlos likimà: joje patalpø 

uþteko tik 1/3 águlos ir trûko artilerijos. Nepaisant visko águla laikësi 

puikiai: atrëmus pirmuosius generolo Frihlicho puolimus, didesni mûðiai 

prie Modlino sienø baigësi. Modlino águla buvo paprasèiausiai 

marinama badu, kentë ðaltá ir kitus nepatogumus, kuriais dalinosi 

visi tvirtovës gynëjai 101 . Balandþio 8 dienà rusø kariuomenës vadas 

feldmarðalas M. Kutûzovas raðë marðalui M. Barklajui de Toli: „Ðios 

tvirtovës uþëmimas atidarys mums (...) laisvà kelià atveþti visas atsargas 

ið Gardino ir Lietuvos Brastos“. Vis tik tvirtovæ buvo apsiautæ 

negausûs rusø daliniai, todël tiesioginiam ðturmui nepasiryþo. Tik 

rudens pabaigoje apgulëjø skaièius iðaugo iki 50000 kariø 102 . Neiðvengiamai 

turëjo prasidëti aktyvesni kovos veiksmai. 

1813 m. lapkrièio 1 dienà lietuviðkuose pulkuose buvo: 18ajame 

pëstininkø pulke – 37 karininkai ir 503 eiliniai, 20-ajame pëstininkø 

pulke – 48 karininkai ir 463 eiliniai, 21-ajame pëstininkø pulke 

– 30 karininkø ir 367 eiliniai, t. y. ðiame pulke kareiviø buvo daugiau 

nei apgulos pradþioje (kaip teigë M. Lukaðievièius). Ið viso, lietuviðkuose 

daliniuose buvo 115 karininkø ir 1333 eiliniai 103 . Ðiais 

duomenimis galima pasitikëti, nes juos pateikæs J. Ivaðkievièius rëmësi 

Modlino apgulos dienoraðèiu. 

Tvirtovës águla, varginama ðalèio, alkio ir prieðø puolimø, sugebëjo 

iðsilaikyti iki gruodþio mënesio ir, ko gero, bûtø dar kovojusi, 

taèiau þinia apie Napoleono pagrindiniø pajëgø atsitraukimà uþ Reino 

pavertë tvirtovës gynimà beprasmiu. Lapkrièio 28 dienà Modlino 

vyriausiojo ðtabo vadas pulkininkas P. Liubenskis paskelbë kariams 

generolo Daendel’o padëkà. Gruodþio 1 dienà generolas kartu su 

águla (2500 kariø ir 210 suþeistøjø) pasidavë. Ið 2089 þuvusiø lietuviø, 

lenkø, prancûzø ir saksø dauguma mirë perpildytose ligoninëse 

nuo ðalèio 104 . Ið 3800 lenkø ir lietuviø, buvusiø tvirtovës águloje apgulos 

pradþioje, po pasidavimo 2400 buvo rusø eskortuoti á Rusijà 

105 . Saksai ir prancûzai buvo paskelbti karo belaisviais, o visi lenkai 

ir lietuviai buvo iðsiøsti á Gruzijà ir Sibirà, kur ið jø sudaryti nauji 

101 Kukiel M., Dzieje… s. 326. 

102 Kudriaðev I. Vooruzonnyje sily Litovskogo kniaþestva v 1812 g. Staryj barabanðèik, no. 1, 

Moskva, 1993, s. 27. 


104 Kukiel M., Dzieje… s. 326–327. 

105 Lukasiewicz M., Armia... s. 227. 

161

usø kariuomenës pulkai. Tokiu bûdu siekta sumaþinti kaliniø skaièiø, 

iþdo iðlaidas ir sustiprinti rusø kariuomenæ 106 . 

Kiti pulkai, kurie iðsaugojo savo vientisumà, buvo 17-asis ir 

19-asis ulonø pulkai. Jiems vadovavo brigados generolas kunigaikðtis 

Romualdas Giedraitis. 

1813 m. vasario 4 dienà naujai suformuotas lenkø 4-asis Pavyslio 

pulkas, stovëjæs Ragotine, buvo uþpultas kazokø ir 3000 pëstininkø 

su 5 pabûklais. Pulkas, praradæs 80 kareiviø, tvarkingai atsitraukë. 

Apie prieðo puolimà suþinojæs kunigaikðtis Eugenijus Napoleonas, 

nutarë pasitraukti, o 17-asis ir 19-asis ulonø pulkai buvo pasiøsti 

á þvalgybà. Abu pulkai tuo metu buvo papildyti iki 600 kariø ir 

bendras kareiviø skaièius juose siekë apie 1200 raiteliø. Naktá ið vasario 

11-osios á 12-àjà R. Giedraièio ulonai sustojo Ðierakove prie 

Vartos upës. Pulkai apsistojo miesto aikðtëje ir pastatë penkis sargybos 

postus. Naktá kazokai ið Jefremovo pulko pavieniui ant ledo paskleidæ 

lenteles perëjo kà tik uþðalusià Vartos upæ. Lietuviðki ulonai 

buvo netikëtai uþpulti. Pats kunigaikðtis R. Giedraitis pateko á nelaisvæ, 

17-ojo pulko vadas M. Tiðkevièius suþeistas, 147 ulonai nukauti, 

nemaþai jø pateko á nelaisvæ, o likusieji iðsibëgiojo. Po keturiø 

dienø dviejø pulkø likuèiai susirinko – ið 17-ojo ulonø pulko buvo 

likæ 436 kariai 107 . 

Po ðio mûðio 17-asis ulonø pulkas perëjo á 19-ojo ulonø pulko 

vado pulkininko K. Rajackio þinià. Vasario 20 dienà 17-asis ir 19asis 

ulonø pulkai buvo átraukti á generolo Girardo divizijà, kuri priklausë 

XIII L. Davout korpusui. Kovo 1 dienà pulkai buvo Magdeburge, 

kuriame 17-ojo ulonø pulko majoras Bþechva buvo paskirtas 

pulko vadu. Kovo 17 dienà po mûðiø pulko gretos buvo praretëjusios 

– 17-ajame ulonø pulke buvo 18 karininkø ir 74 eiliniai su 182 

þirgais, todël pulkas buvo iðsiøstas perorganizuoti 108 . Kovo 29 dienà 

Eugenijus Napoleonas nutarë pulkus sujungti á vienà 109 , taèiau tai 

buvo ávykdyta tik balandþio 14 dienà. Kovo 31 dienà 19-ojo ulonø 

pulko 125 kariai buvo átraukti á imperatoriaus gvardijà 110 . Geguþës 

mënesá 17-ajame (sujungtame) ulonø pulke, kaip teigia J. Tiðkevi- 

106 Akty i dokumenty … s. 24; Moscicki H. Pod znakiem orla i pogoni: szkice historyczne, 

Warszawa, 1936, s. 107. 

107 Kukiel M., Dzieje, s. 172–173. 

108 Tyszkiewicz J. Militaria… s. 16. 

109 Tyszkiewicz J. Histoire de 17 me…p. 30. 

110 Tyszkiewicz J. Histoire de 17 me…, p. 31. 

162

èius, tarnavo 49 karininkai (su 147 þirgais) ir 444 eiliniai (su 505 

þirgais) 111 ; B. Gembaþevskio teigimu – 43 karininkai (su 109 þirgais) 

ir 410 eiliniø (su 410 þirgø) 112 . Vëliau pulkas buvo papildytas prieðo 

kariuomenës dezertyrais ir iki lapkrièio mënesio kovësi prie Bremeno, 

Hamburgo, Liubeko, sudarë XIII korpuso Girardo divizijos lengvosios 

kavalerijos avangardà. 

1813 m. prancûzø ir danø karinës pajëgos atsiskyrë, avangardo 

vadas generolas l’Allemand’as gavo marðalo Davu ásakymà, kad 

jo brigada prisijungtø prie danø, vadovaujamø kunigaikðèio Frydricho 

de Hesse. Pulkas pasiþymëjo kautynëse prie Boruheim, Zeestadt. 

Po pergalingø mûðiø buvo apdovanotas pulkininkas A. Rajeckis, 

papulkininkis A. Strovskis, kapitonas K. Rimða, leitenantas K. 

Gregorovièius (jo uniforma eksponuojama Vilniaus istorijos ir etnografijos 

muziejuje), jaunesnysis leitenantas J. Chmarèinskis ir daugelis 

kitø karininkø. 

Politinei situacijai pasikeitus ir Danijai paskelbus karà Prancûzijai, 

17-asis ulonø pulkas, pelnæs karinæ ðlovæ Danijoje, buvo paliktas 

laisvëje. Kunigaikðtis Frydrichas de Hesse pulkininkui Bþechvai 

raðë: „Að visada buvau patenkintas 17-ojo ulonø pulko elgesiu ir 

stropumu, kuriuos ðis parodë tuo metu, kai að jam vadovavau“ 113 . Ðá 

pulkà norëjo pasisamdyti tiek danai, tiek ir ðvedai, taèiau pulko vadovybë 

liko iðtikima priesaikai. Pulkui pasitraukti á Prancûzijà arba 

Hamburgà, kur buvo Davout XIII korpuso pajëgos, buvo neleista, o 

kariai marinti badu. Tik po Founteblou 17-ajam ulonø pulkui buvo 

leista gráþti á tëvynæ. Liepos 27 dienà pulkas pasiekë Varðuvà 114 . 

1814 m. balandþio 24 dienà Saint-Dedis laukuose prie Paryþiaus 

Aleksandras I apþiûrëjo lenkø kariuomenës pulkus, á kuriuos 

áëjo ir lietuviø kariai. Carui raportavo jo brolis Konstantinas, kuris 

Aleksandro I buvo paskirtas Varðuvos kunigaikðtystës kariuomenës 

vadu (faktinë vadovybë buvo generolo J. H. Dambrovskio rankose). 

Caras atsisveikino su kariuomenës likuèiais. Gráþtantá ið Prancûzijos 

korpusà sudarë 4470 kareiviø, kuriuos vedë generolai J. H. Dombrovskis 

ir V. Krasinskis. Rugsëjo mënesá gráþo apie 28000 po visà 

Europà iðsibarsèiusiø lenkø ir lietuviø kariø 115 . Su 1-ojo ðvoleþerø 


112 Gembarzewski B. Wojsko, s. 155–156. 


114 Gembarzewski B. Wojsko... s. 155–156. 

115 Maciejewski H. Bron strzelecka ...s. 77. 

163

pulko kariais (jame buvo lietuviðkø daliniø kareiviø) asmeniðkai atsisveikino 

pats buvæs imperatorius Napoleonas 116 . 

B. Gembaþevskis, aptikæs 1814 m. lapkrièio 14 dienos 

generolo J. H. Dombrovskio raportà, pateikia duomenis apie lietuviðkø 

pulkø likuèius. Tuo metu dar bûta 198 karininkai ir 518 puskarininkiø 

bei eiliniø kareiviø 117 . 

Þinoma, visi ðie kariai nebuvo vien 1812 m. Lietuvoje surinkti 

kariai, pulkai buvo papildomi dezertyrais, marodieriais ir uþsienio 

ðaliø rekrûtais. Visi ðie daliniø likuèiai buvo iðformuoti, o ið jø kariniø 

kadrø sudaryta nauja – Lenkijos Karalystës kariuomenë. 

Varðuvos kunigaikðtystës kariuomenës reorganizacijos metu buvo 

leista ið nelaisvës gráþti lenkams ir lietuviams. Taèiau tai ávyko tik 

tuomet, kai ðiuo klausimu á kunigaikðtá Konstantinà kreipësi J. H. Dombrovskis 

118 . 1815 m. ið Rusijos rytiniø gubernijø po amnestijos gráþo brigados 

generolas J. Kanopka ir pulko adjutantas J. Strelbickis 119 . 

116 Chabanier J. Didþioji armija Lietuvoje ir Kurðe // Karys, Nr. 5, Brooklyn, 1981, p. 198. 

117 Gembarzewski B., Dzieje... s. 80–82. 

118 Moscicki H. Pod znakiem orla... s. 198. 

119 Orlovskij E. F. Grodenskaja gub. v 1812 godu. Grodna, 1912, s. 41. 

164

2 lentelë. Duomenys apie lietuviðkø kariniø daliniø kariø skaièiø 1812–1814 m. 

DVLV 

SïVWLQLQN 

SXONDV 

DVLV 

SïVWLQLQN 

SXONDV 

DVLV 

SïVWLQLQN 

SXONDV 

DVLV 

SïVWLQLQN 

SXONDV 

DVLV 

SïVWLQLQN 

SXONDV 

ÐHÑL MïJHUL 

SïVWLQLQN 

EDWDOLRQDL 

DVLV 

XORQ 

SXONDV 

DVLV 

XORQ 

SXONDV 

DVLV 

XORQ 

SXONDV 

3DJDO HWDWë 

SUDGÓLRMH 

QXPDW\WD 

NDUL 

P 

UXJSM WLV £ 

JUXRGLV 

PïQXR LU 

GLHQD 

120 Þandarmerijos skaièiø nurodo: Iwaszkiewicz J. Litwa… s. 178; Krasnianskij V. Minskij… s. 

259. Tautinës gvardijos ir milicijos skaièius nurodo: Iwaszkiewicz J. Litwa… s. 176; Gembarzewski 

B. Wojsko… s. 325; reguliariøjø pulkø skaièius pateikia: Fuinski Z. Nawrot D. Pulki 

litewskie... s.19–20. 

121 Iwaszkiewicz J. Litwa… s. 374. Apie 17-ojo ir 19-ojo ulonø pulkø kariø skaièiø gruodþio– 

sausio mënesiø sandûroje duomenis pateikia M. Kukielis ir J. Tiðkevièius (Kukiel M. Dzieje…s. 

162–163; Tyszkiewicz J. Militaria… s. 16). Apie 3-iojo ðvoleþerø pulko ir totoriø eskadrono 

bendrà skaièiø duomenis pateikia B. Gembarzewskis (Gembarzewski B. Dzieje…s. 330). 

122 Gembarzewski B. Dzieje… s. 80–82, 154–162. Remiamasi 1814 m. lapkrièio 14 d. J. H. 

Dombrovskio raportu kunigaikðèiui Konstantinui apie visø lenkø ir lietuviø pulkø likuèius. 

165 

P VDXVLV 

NDULQLQNDL 

SXVNDULQLQNLDL 

LU HLOLQLDL 

P 

ODSNULWLV 

NDULQLQNDL 

SXVNDULQLQNLDL LU 

HLOLQLDL 

N LU S H N LU S H 


N LU S H N S H 



N LU 

NDUWX VX 

S H N LU S H 

XRMX XORQ 

SXONX 

" N LU S H N LU S H 

6XMXQJWDV VX 

XRMX XORQ 

SXONX 

N LU S H

DVLV XORQ 

SXONDV 

DVLV UDLW M 

MïJHUL SXONDV 

DVLV 

ÑYROHÓHU 

SXONDV 

7RWRUL 

HVNDGURQDV 

5DLWRVLRV 

DUWLOHULMRV 

NXRSD 

9LOQLDXV 

GHSDUWDPHQWR 

ÓDQGDUPHULMD 

*DUGLQR 

GHSDUWDPHQWR 

ÓDQGDUPHULMD 

0LQVNR 

GHSDUWDPHQWR 

ÓDQGDUPHULMD 

9LOQLDXV 

WDXWLQï 

JYDUGLMD 

*DUGLQR 

WDXWLQï 

JYDUGLMD 

6ORQLPR 

PLOLFLMD 

8NPHUJïV 

PLOLFLMD 

,Ð 9,62 

.$5, 

,Ñ YLVR 

GHSDUWDPH 

QWXRVH 

" 

" 

" 

" N LU 

S H 

N LU S H 

" N LU S H N LU S H 

" 

Pastaba: k. - karininkai, p. e. – puskarininkiai ir eiliniai 

166 

,Ñ YLVR DSLH 

NDUL 

" N LU S H " 

N LU 

S H 

N LU 

S H 

$SLH " $SLH 

NDUL 

N LU S H 

LÑ YLVR 

ÓDQGDU 

" 

" 

$SLH 

NDUL

IÐVADOS 

1812 m. antrojoje pusëje, ákûræs Lietuvoje vietinæ administracijà, 

Napoleonas jai nurodë kurti karinius dalinius ir reguliariàjà 

kariuomenæ, kuri buvo tiesiogiai pavaldi Prancûzijos kariuomenës 

vadovybei. Per penkis mënesius Vyriausybës komisija ir Karo komitetas, 

priþiûrimas Prancûzijos paskirto Lietuvos generalgubernatoriaus, 

formavo þandarmerijà, miestuose tautines gvardijas bei milicijos 

dalinius ir reguliariàjà kariuomenæ. Buvo uþsibrëþta Lietuvoje suformuoti 

penkis pëstininkø pulkus, du pësèiøjø jëgeriø pulkus, septynis 

kavalerijos pulkus, vienà eskadronà ir vienà raitosios artilerijos 

pulkà, taèiau jø formavimà stabdë sumaiðtis kraðte. Traukiantis per 

Lietuvà Didþiajai armijai iki galo nebuvo suformuotas nei vienas reguliariosios 

kariuomenës dalinys. Spëta suformuoti tik Vilniaus departamento 

þandarmerijà, taèiau maþinant jos etatus. 

Nebaigti formuoti Lietuvos daliniai kartu su prancûzø pajëgomis 

turëjo apsaugoti pakrikusios Didþiosios armijos uþnugará nuo 

ið pietryèiø pusës artëjanèios prieðo kariuomenës ir dalyvavo Koidanovo 

mûðyje dël Minsko, ëjo á pagalbà besikelianèioms per Berezinos 

upæ pagrindinëms pajëgoms, gynë Vilniø. Nuostoliai, patirti 1812 

m. lapkritá–gruodá, buvo katastrofiðkai dideli, todël Varðuvos kunigaikðtystës 

teritorijà pavyko pasiekti tik treèiajai daliai kariø. 

Kaip atskiri kariniai vienetai toliau veikë 17-asis ir 19-asis 

ulonø pulkai, 18-asis, 20-asis ir 21-asis pëstininkø pulkai. Kiti pasitraukæ 

lietuviðki daliniai buvo prijungti prie lenkø pulkø ir kartu su 

jais kovësi Napoleono pusëje iki pat 1814 m. Taèiau savo vardø jie 

neprarado. Sugráþæ á Lenkijos teritorijà (papildyti uþsienio valstybiø 

rekrûtø), reguliarieji pulkai sudarë maþiau nei ketvirtàjà dalá kariø 

skaièiaus, kuris buvo 1813 m. pradþioje pasitraukus ið Lietuvos. 

Áteikta 2002-11-10 

167

RÉSUMÉ 

Les unités militaire lituaniene dans l’armée française 

Dr. Liudas Glemþa, 


Après avoir installé une administration locale en Lituanie dans 

la seconde moitié de l’année 1812, Napoléon lui avait assigné la 

création d’unités militaires et d’une armée régulière, directement subordonnée 

à la direction de l’armée française. Pendant cinq mois, la 

Commission du Gouvernement et le Comité militaire, surveillé par 

un Gouverneur général désigné par la France, ont formé une gendarmerie, 

des gardes nationales et des unités de milice dans les villes 

ainsi qu’une armée régulière. On s’était proposé de former en Lituanie 

cinq régiments d’infanterie, deux régiments de chasseurs à pieds, 

sept régiments de cavalerie, un escadron et un régiment d’artillerie 

monté, la confusion dans le pays a toutefois stoppé leur formation. 

Reculant à travers la Lituanie, la Grande Armée n’a pas pu formé 

jusqu’au bout aucune unité de l’armée régulière. Elle a juste eu le 

temps de mettre en place la gendarmerie du département de Vilnius, 

mais en diminuant ses cadres. Le nombre de soldats lituaniens atteignait 

les 17.000 personnes. 

Les unités lituaniennes pas entièrement constituées ont dè 

protéger avec les forces françaises l’arrière de la Grande Armée du 

rapprochement au sud-est de l’armée ennemie, elles ont participé ? 

la bataille de Koidan pour Minsk, elles ont été porté secours aux 

forces principales qui traversaient la rivière de la Bérézina et elles 

ont défendu Vilnius. Les pertes subies en novembre - décembre 1812 

ont été catastrophiquement élevées, seul le tiers des soldats a réussi 

à atteindre le territoire de la principauté de Varsovie. 

Des unités militaires détachées ont continué en tant que 17e 

et 19e régiment de uhlans ainsi que 18e, 20e et 21e régiment d’infanterie. 

les autres unités lituaniennes, qui battaient en retraite, ont été 

rattachées aux régiments polonais et elles ont combattu avec eux du 

côté de Napoléon jusqu’en 1814. Elles n’avaient pourtant pas perdu 

leurs noms. De retour sur le territoire polonais, les régiments réguliers 

(complétés par des recrus étrangères) constituaient moins du 

quart du nombre de soldats qui avaient fui de Lituanie au début de 

l’année 1813. 

168

LIETUVOS IR LENKIJOS KARINIS KONFLIKTAS 

DËL SEINØ KRAÐTO 1919 METAIS 

Doc. dr. Vytautas Lesèius 


Atsikûrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, visi jos teritorijos 

klausimai su kaimyninëmis ðalimis per tam tikrà laikà buvo sëkmingai 

iðspræsti taikiu bûdu. Tik su Lenkija to nepavyko pasiekti nei 

diplomatinëmis priemonëmis, nei uþsitæsusiomis kovomis. Uþuot viena 

ið pirmøjø bûtø pripaþinusi dràsiai pakilusià ir atsikurianèià jaunàjà 

Lietuvos valstybæ, Lenkija ilgà laikà ne tik vilkino jos pripaþinimà, 

bet tapo paèiu pavojingiausiu prieðu, su kuriuo teko patirti sunkiausias 

Nepriklausomybës kovas. 

Lenkø valdþios planuose dominavo dvi pagrindinës koncepcijos: 

tiesioginis Lietuvos prijungimas prie Lenkijos, arba inkorporacija, 

ir netiesioginis, maskuotas pajungimo bûdas – federacija. Trumpai 

tariant, nuo pat Lenkijos nepriklausomybës pradþios lenkø politika 

Lietuvos atþvilgiu buvo aneksionistinë. Dar 1918 m. gruodþio 

mën. Lenkijos ministras pirmininkas J. Moraèevskis pritarë sumanymui 

ginkluota jëga uþimti Lietuvos teritorijà ir ten ásteigti Lenkijos 

valdþios organus, o Lenkijoje sudaryta Laikinoji Lietuvos valdymo 

komisija jau skyrë komisarus visai etnografinei Lietuvai valdyti 1 . 

Kovø su bolðevikais pretekstu lenkai, 1919 m. balandþio 19– 

21 d. staiga uþëmæ Vilniø, toliau sparèiai skverbësi á Lietuvos valdomà 

teritorijà uþimdami jos didelius plotus, savo veiksmø nederindami 

su Lietuvos kariuomenës, taip pat kovojusios su bolðevikais, veiksmais. 

Tuo bûdu tarp Lenkijos ir Lietuvos valstybiø susidarë nepaskelbta 

karo padëtis. Dël lenkø vykdytos aneksionistinës politikos ir 

dël Santarvës valstybiø ðaliðkumo susidarë labai paini tarpvalstybinë 

situacija, kurios neástengë iðspræsti nei lietuviø ir lenkø savitarpio 

derybos, nei Tautø Sàjunga. 

Aptariamuoju laikotarpiu átemptus ðiø dviejø valstybiø santykius 

dar labiau komplikavo ir Lenkijos valdþios uþimta agresyvi pozicija 

pietinës Suvalkijos dalies – Seinø kraðto atþvilgiu. Pretenduodami 

á ðá nuo senø laikø lietuviø apgyvendintà kraðtà, Lenkijos valdantieji 

sluoksniai savo veiksmams „pagrásti“ panaudojo prieð Lietuvà 

iðtisà kompleksà priemoniø, tarp jø ir ginkluotàsias pajëgas. 

1 Lossowski P. Kwestia przynaleýnosti pañstwowej Sejnenszczyzny w latach 1918–1920, Studia 

i materiaùy do dziejów Suwalszczyzny, Warszawa, 1965, s. 358. 

169

Apie to meto lietuviø ir jø pietø kaimynø lenkø santykius, 

peraugusius á ilgai uþsitæsusá konfliktà, jau nemaþai raðyta. Taèiau iki 

ðiol tiek lenkø, tiek lietuviø istorikø darbuose daugiausia dëmesio 

buvo skiriama diplomatinei ir politinei ðios problemos krypèiai. Paþymëtina, 

kad daugelis tarpukario laikotarpio lenkø autoriø publikacijø 

yra poleminio ir propagandinio pobûdþio. Jose 1919 m. ávykiai 

Seinø kraðte vaizduojami itin tendencingai, su tam tikru istoriniø faktø 

iðkraipymu. 

Nauju poþiûriu á ano meto Lietuvos ir Lenkijos santykius iðsiskyrë 

1966 m. iðleista lenkø istoriko P. Losovskio monografija 2 . Be to, 

jog joje pateikta daug dokumentinës medþiagos, ypaè paþymëtinos autoriaus 

pastangos iðlikti objektyviam. Pavyzdþiui, skirtingai nuo daugelio 

kitø lenkø autoriø, P. Losovskis, remdamasis konkreèiais dokumentais, 

iðkëlë ðvieson J. Pilsudskio vadovaujamos Lenkijos darytas 

Lietuvai skriaudas. Knygos autorius aptarë lietuviø ir lenkø politinio 

ginèo kilmæ, bandymus derybomis iðspræsti ginèytinus teritorinius, tarp 

jø ir Seinø kraðto, klausimus, slaptosios lenkø karinës organizacijos 

(POW) ir jos sudëtyje buvusios, aktyviai veikusios Suvalkø apygardos 

vadovybës 1919 m. vasarà rengtà sukilimà, turëjusá tikslà nuðalinti Lietuvos 

vyriausybæ ir sugriauti mûsø valstybæ ið vidaus. 

Stengdamasis iðlikti objektyvus, autorius kartais visgi nuklysta 

á ðaliðkumà. Antai, pripaþindamas Seinø kraðto lietuviðkumà, jis 

pateisina 1919 m. demarkacinæ linijà, kurià nustatant, Lenkijos pusëje 

pasiliko Seinø ir Punsko apylinkiø lietuviai ir kt. 

Lietuviø istoriografijoje minëta problema maþai tyrinëta. Paminëtinos 

tik nedidelës publikacijos periodinëje spaudoje, ano meto 

visuomenës ir kariniø veikëjø atsiminimai, apþvalgos istorijos vadovëliuose 

ir kt. Ið reikðmingesniø darbø ðia tema iðskirtinas tarpukario 

laikotarpiu pasirodæs karininko Tarasovo straipsnis 3 . Jame autorius, 

pasinaudojæs Lietuvos kariuomenës generalinio ðtabo ir atskirø 

daliø archyvais bei dalyviø atsiminimais, fragmentiðkai apraðë pirmuosius 

lenkø ir lietuviø karinius susirëmimus, peraugusius á dideles 

kovas Seinø kraðte. 

Bene reikðmingiausias tyrinëjimas, kuriame pateikta plati lietuviø 

ir lenkø santykiø ir kovø su jais apþvalga, yra dr. A. Rukðos 

darbas 4 . Visgi autorius, negalëjæs pasinaudoti archyvine medþiaga ir 

2 Lossowski P. Stosunki polsko-litewskie w latach 1918–1920, Warszawa, 1966. 

3 Tarasovas. Marijampolës grupës operacijos (1919–1920 m.) // Karo archyvas, t. 3, K., 1926. 

4 Rukða A. Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2–3, Klivlendas, 1981–1982. 

170

kitais svarbiais ðaltiniais, neástengë ásigilinti á daugelio svarbiø klausimø 

esmæ. 

Ðio straipsnio tikslas – remiantis archyvine medþiaga, vyriausybës 

dokumentais, ávairiø autoriø darbais, amþininkø atsiminimais, 

periodine spauda ir kitais ðaltiniais, iðryðkinti karinio konflikto tarp 

Lietuvos ir Lenkijos 1919 metais dël Seinø kraðto prieþastis, eigà ir 

apibûdinti padarinius. 

1. Lietuvos ir Lenkijos konflikto brendimas 

Nepasisekus lenkams sugriauti Lietuvos valstybæ ið vidaus, 

atsirado balsø, reikalavusiø okupuoti Lietuvà atviru karu. Lenkø uþimtame 

Vilniuje buvo surengta nemaþa mitingø, kur buvo siûloma 

neatidëliojant uþimti Kaunà. Panaðius reikalavimus reiðkë ir dauguma 

Lietuvos lenkø dvarininkø. 

Taèiau Lenkijos vyriausybë, atsiþvelgdama á tarptautinæ padëtá, 

atviru karu okupuoti Lietuvà nesiryþo. Norëdama priversti Lietuvos 

vyriausybæ nusileisti dël abiejø ðaliø ginèijamø teritorijø, Lenkija 

numatë dar labiau sustiprinti Lietuvos supimo ir izoliavimo tarptautiniu 

mastu politikà. Vienas ið svarbiausiø ðios politikos komponentø 

buvo tolesnis lenkø kariuomenës brovimasis á Lietuvos teritorijos 

gilumà. Sàmoningai vilkindama susitarimà su Lietuva sienø klausimu, 

Lenkija davë progos kilti ginkluotiems abiejø ðaliø kariuomeniø 

susirëmimams ir nuo senø laikø lietuviðkame Seinø kraðte. 

Jau nuo 19 a. vidurio Pietø Suvalkijoje, pirmiausia Seinuose, 

aktyvëjo lietuviø tautinio atgimimo procesas. Nors tuo metu Lietuvos 

Uþnemunë áëjo á rusø valdþios administruojamos Suvalkø gubernijos, 

pavaldþios Varðuvos generalgubernatorijai, sudëtá, taèiau to 

kraðto lietuviai laikë save etnografinës Lietuvos dalimi. 

Suvalkø gubernijos gyventojø sudëtis buvo miðri. 19 a. pabaigos 

geografiniame lenkø þodyne, nurodant tos gubernijos gyventojø 

sudëtá, visgi pirmoje vietoje minimi lietuviai, o tik po to lenkai, þydai 

ir kt. 5 Ið 1 897 m. rusø valdþios ávykdyto gyventojø suraðymo duomenø 

matyti, jog tuo metu Suvalkø gubernijoje buvo 582 913 gyventojø, 

tarp kuriø 304 602, arba 52,2 proc., lietuviai, 134 006, arba 

22,99 proc., lenkai ir t. t. 6 P. Klimo teigimu, ið ðio skaièiaus atmetus 

5 Sùownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów sùowiañskich, t. XI, Warszawa, 

1890, s. 619. 

6 Werbelis K. (P. Klimas), Russisch-Litauen statistisch-etnograpfische Betrachtungen, Stuttgart, 

1916, p. 97. 

171

tuo metu minëtoje gubernijoje buvusá didelá rusø kariuomenës ir valdininkø 

skaièiø, lietuviø procentas, lyginant su lenkø tautybës gyventojø 

procentu, galëjo siekti apie 66 proc. 20 a. pradþioje Seinø 

apskrityje gyveno 63,1 proc. lietuviø, o lenkø buvæ tik 23,8 proc. 7 

Prasidëjus lietuviø tautinio atgimimo sàjûdþiui, pastebimai aktyvëjo 

kultûrinë veikla. 1836–1859 m. Suvalkuose lietuviø kalba buvo 

iðleisti Sintautø klebono A. Tatarës 8 leidiniai 8 . Visgi Suvalkuose 

gyventojai jau buvo pasidavæ lenkinamai dvarininkø bei baþnyèios 

átakai ir lietuvybës gaivinimo srityje didesniø rezultatø pasiekti negalëjo. 

Nepaisant to, kad kai kuriose vietose lietuviø procentas buvo 

didesnis uþ lenkø tautybës gyventojø procentà, pastarieji buvo uþëmæ 

stipresnes pozicijas negu lietuviai. 

Pagrindinis lietuviø veikimo centras buvo Seinuose. Prieð Pirmàjá 

pasauliná karà ðis miestas po Vilniaus ir Kauno tapo treèiuoju 

svarbiu atgimusios Lietuvos kultûros centru. 1826 m. á Seinus buvo 

perkelta kunigø seminarija, kurios veikloje jau 19 a. viduryje ryðkëjo 

lietuvybës gaivinimo kryptis. 

Nuo 1905 m. lietuviø veikla Seinuose labai iðsiplëtë. Minëtos 

kunigø seminarijos profesoriø ir dëstytojø iniciatyva árengtoje spaustuvëje 

iki Pirmojo pasaulinio karo buvo iðspausdintos 257 knygos ir 9 

laikraðèiai, veikë Lietuviø krikðèioniø darbininkø draugijos skyrius, ásisteigë 

„Þiburio“ ir „Blaivybës“ draugijø skyriai, ásteigtos kelios pradinës 

mokyklos ir gimnazijos, veikë ðventadieninë mokykla ir kt. 9 

1905 m. vykstanèios revoliucijos Rusijoje metu atsiradus daugiau 

vilèiø atkurti bent autonominæ Lietuvà, Suvalkø gubernijos atstovai 

lapkrièio 21–22 d. vykusiame Didþiajame Vilniaus Seime pareiðkë 

norà priklausyti lietuviø etnografiniam vienetui. Ðià Suvalkø 

gubernijos lietuviø nuostatà minëtas Seimas patvirtino. 

Pirmojo pasaulinio karo metu, ryðkëjant galimybëms atkurti 

nepriklausomà valstybæ, Lietuvos etnografinës sienos klausimas dar 

labiau suaktualëjo. 1917 m. rugsëjo 18–22 d. iðrinktos Lietuvos tarybos 

posëdþiuose tarp daugiausia svarstomø klausimø buvo ir sienø 

su kaimyninëmis tautomis klausimas. Teritoriniai bûsimos nepriklausomos 

Lietuvos valstybës reikalavimai buvo reiðkiami atsiðaukimuo- 

7 Èepënas Pr. Naujøjø laikø Lietuvos istorija, t. 2, Èikaga, 1986, p. 274. 

8 Wiedzki A. Kultura i nauka na Suwalszczyznie // Studia i materiaùy do dziejów Suwalszczyzny, 

s. 262. 

9 Vileiðytë B. Kultûrinë Seinø spaustuvës veikla // Katalikø Mokslo Akademijos metraðtis, t. 

IV, Roma, 1968, p. 129. 

172

se ir ypaè tiek Lietuvoje, tiek uþsienyje vykusiø gausiø lietuviø konferencijø 

nutarimuose bei spaudoje. Visose priimtose rezoliucijose 

didþioji Suvalkø gubernijos teritorijos dalis turëjo bûti numatomos 

nepriklausomos Lietuvos valstybës sudëtyje. 

Atgavus Lietuvos nepriklausomybæ, buvo susirûpinta ðio kraðto 

likimu, nes pralaimëjæ karà vokieèiai turëjo ið jo iðsikraustyti. Ruoðdamiesi 

pasitraukti, jie nekliudë vietiniams gyventojams steigti savivaldybiø 

organus. Naudodamiesi vokieèiø palankumu, lenkai Suvalkuose 

ásteigë vadinamàjà Pilieèiø tarybà, kurios veikla apëmë Suvalkø, 

Augustavo ir dalá Seinø apskr. vietoviø. 

Atsakant á ðiuos lenkø veiksmus, 1918 m. lapkrièio 17 d. buvo 

iðrinkti Kapèiamiesèio ir Kuèiûnø lietuviø komitetai, po keliø dienø 

Rudaminos, gruodþio 4 d. – Leipalingio, 1919 m. sausio 1 d. – 

Bûdvieèio ir ðiek tiek vëliau Punsko parapijø komitetai. Gruodþio 10 

d. iðrinktas Seinø apskrities komitetas, pradëta organizuoti milicija, 

ásigyta ginklø. Milicijai stojo vadovauti buvæ rusø kariuomenës karininkai 

– S. Asevièius, J. Giedraitis ir kt. 10 

Vietos lenkai sunerimo. 1919 m. sausio mën. pradþioje gauta 

þinia, jog peoviakai (taip vadinami POW – Polska organizacja wojskowa 

– nariai) rengiasi atvykti ið Suvalkø bei Augustavo, nuginkluoti 

lietuviø milicijà ir uþimti Seinus. Trijø karaliø ðventës metu lietuviai 

savanoriai susirëmë su negausiais vietos peoviakais ir juos ið miesto 

iðvijo 11 . 

Kadangi artimiausiame kariuomenës centre – Alytuje – tuo 

metu besiformuojàs lietuviø I pëst. pulkas paramos Seinams suteikti 

dar negalëjo, nes jam paèiam grësë bolðevikø pavojus, sumanyta organizuoti 

karo komendantûrà. 1919 m. sausio 9 d. karinkas S. Asevièius 

buvo paskirtas I rûðies Seinø m. ir apskr. komendantu 12 . Tà paèià 

dienà karininkas Kalinauskas tapo formuojamos kuopos, kurioje 

buvo 126 kareiviai, vadu 13 . Sausio mën. antrojoje pusëje jau veikë dvi 

komendantûros kuopos, kurias sudarë savanoriai kareiviai. 

Be milicijos ir kareiviø savanoriø Seinø kraðte ëmë rastis ir 

partizanø. Pirmàjá partizanø daliná (60 vyrø) dar 1918 m. pabaigoje 

suorganizavo Kuèiûnø klebonas kun. J. Galeckas, o kità bûrá – vika- 

10 Rukða A. Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2, p. 312. 

11 Zaskevièius S. Kelià istorijos teisingumui (1919 metø kovas dël Seinø prisiminus) // Mûsø 

þinynas, t. 19, K., 1930, p. 359. 

12 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 29. 

13 1919 m. ásakymai Seinø m. ir apskr. komendantûrai, LCVA, f. 1565, ap. 2, b. 76, l. 1. 

173

as kun. J. Juozaitis. Ðie kunigai buvo labiausiai pasiþymëjæ kovose 

su lenkais lietuviø partizanø vadai 14 . Sumanûs Seinø apskr. lietuviø 

partizanø bûriø steigëjai buvo Veisiejø valsè. Ðadþiûnø k. mokytojas 

J. Ramanauskas, Seinø, Suvalkø ir Augustavo apskr. Ðvietimo ministerijos 

ágaliotinis J. Dereðkevièius 15 . 

Suintensyvëjus lenkø puldinëjimams ir plëðikavimams, 1919 

m. vasario 12 d. Seinø mieste ir apskrityje buvo paskelbta karo padëtis 

16 . Tokiomis sàlygomis komendantûrai buvo papildomai skirta 2 

kulkosvaidþiai, 100 ðautuvø, 5 revolveriai, 5 000 ðoviniø, 60 000 markiø 

ir kt. 17 

1919 m. vasario 27 d. Seinø apskrityje buvo paskelbtas ðaukimas 

á kariuomenæ 1897–1898 metais gimusiø naujokø. Jie turëjo 

bûti siunèiami á Alytuje formuojamà I pëst. pulkà ir papildyti paèios 

komendantûros kuopas 18 . Geguþës mën. pradþioje Seinø komendantûroje 

buvo 2 kuopos, kulkosvaidininkø ir raiteliø komandos. Jose 

buvo 6 karininkai, 2 karo valdininkai, 130 apmokytø ir 166 neapmokyti 

kareiviai. Komendantûra turëjo 2 kulkosvaidþius, 297 ðautuvus, 

211 granatø, 10 revolveriø, 15 670 ðoviniø ir kt. 19 

Ðiame kraðte aktyvino veiklà ir lenkai. Remiami turtingø vietiniø 

dvarininkø ir Varðuvos valdþios, jie ásigijo ginklø ir kitø reikalingø 

kariniø reikmenø. 1919 m. sausio mën. pirmojoje pusëje vyriausiasis 

Lenkijos POW komendantas A. Kocas karininkà A. Rudnická 

paskyrë Suvalkø ir Kauno POW apygardos vadovu ir aprûpino 

já lëðomis, instrukcijomis, slaptais leidiniais, instruktoriais. Padirbëjæs 

pusantro mënesio, A. Rudnickis gyrësi Suvalkø apygardoje suorganizavæs 

daugiau kaip 1 200 lenkø ðnipø ir partizanø 20 . Tai buvo 

pagyrûniðki þodþiai ir iðpûsti skaièiai. Paþymëtina, jog jis lenkiðkomis 

skelbë ne tik Seirijø, Lazdijø, Kalvarijos, bet ir Simno apylinkes. 

Vienaip ar kitaip vertinant, tuometiniam Seinø m. ir apskr. 

komendantui karininkui S. Asevièiui teko skaitytis su minëta lenkø 

dvarininkø ir peoviakø jëga. 

14 Kviklys B. Mûsø Lietuva, t. 3, Bostonas, 1966, p. 494; LE, t. 10, Bostonas, 1957, p. 97. 

15 LE, t. 4, Bostonas, 1954, p. 454; J. Ramanauskas, 1918–1920 metai Seinø kraðte // Karo 

archyvas, t. 12, K., 1940, p. 212, 225. 


17 1919 m. ásakymai Seinø m. ir apskr. komendantûrai, LCVA, f. 1565, ap. 2, b. 76, l. 19. 


19 Seinø m. ir apskr. komendantûros þinios 1919 m. geguþës 7–13 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 

76, l. 19. 

20 Zaskevièius S. Kelià istorijos teisingumui…, p. 359–360. 

174

Dar 1918 m. gruodþio mën. buvo pradëta formuoti lenkø divizija, 

pavadinta lietuviø–gudø vardu, kuriai turëjo bûti pavaldþios 

visos Vilniaus, Kauno, Minsko, Gardino ir Suvalkø gubernijose buvusios 

lenkø karinës grupuotës. Jai buvo iðkeltas uþdavinys – karine 

jëga uþimti Lietuvos teritorijà. 1919 m. kovo 12 d. minëtos divizijos 

vadas gen. S. Ðeptickis pareikalavo ið A. Rudnickio savo pajëgomis: 

1) dengti ðios divizijos kairájá sparnà, 2) þvalgyti net iki Vilniaus ir 3) 

prisiøsti jam kuo daugiau naujokø 21 . 

Patekæs á vokieèiø policijos akiratá ir jos ieðkomas, A. Rudnickis 

persikëlë á Rytprûsius, kur organizavo POW ir ið ten vadovavo Suvalkø 

POW apygardai. Jo pavaduotoju Suvalkuose tapo j. ltn. V. Zavadskis. 

Nuo 1919 m. geguþës 8 d. Suvalkuose pradëtas leisti savaitraðtis „Ziemia 

Suwalska“, kurio paskirtis buvo lemiamai paveikti dar negalutinai 

iðspræstà politiná Pietø Suvalkijos likimà Lenkijos naudai. 

1919 m. geguþës mën. pabaigoje – birþelio mën. lietuviø ir 

lenkø santykiai tapo dar labiau átempti, nes, artëjant vokieèiø iðsikraustymo 

ið Suvalkijos terminui, turëjo bûti sprendþiamas klausimas, 

kam atiteks ðis kraðtas – lietuviams ar lenkams. Lenkijos valstybei 

Vokietijos atþvilgiu uþëmus prieðiðkà pozicijà ir blogëjant lenkø 

ir vokieèiø santykiams, vokieèiø administracija, anksèiau palaikiusi 

lenkus, pakeitë savo nuostatà lietuviø naudai. Lietuviø politinæ padëtá 

Pietø Suvalkijoje pagerino ir ta aplinkybë, jog pagal Santarvës ðaliø 

Aukðèiausios Tarybos 1919 m. birþelio 18 d. nustatytà demarkacinæ 

linijà lietuviø pusëje buvo palikta beveik visa Suvalkija, iðskyrus pietinæ 

Augustavo apskrities dalá su paèiu Augustavu (þr. 1 schemà). 

Pasinaudojusi palankiomis aplinkybëmis, Lietuvos karinë vadovybë 

1919 m. birþelio 1 d. ásteigë Suvalkø m. ir apskr. komendantûrà. 

Jos vadu buvo paskirtas karininkas J. Perekðlis 22 . Pradëti telkti 

kareiviai. Birþelio 15 d. ið Seinø á Suvalkø komendantûrà buvo perkelti 

73 kareiviai, birþelio 21 d. ið Marijampolës atvyko karininkas 

A. Mikelënas su 80 I pëst. pulko III bataliono kareiviø 23 . 

21 Ten pat. 

22 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 96. 

23 1919 m. ásakymai Suvalkø m. ir apskr. komendantûrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 178, l. 1. 

175

1 schema. 1919 m. birþëlio 18 d. demarkacinë linija 

Taèiau padëtis Suvalkuose buvo irgi sudëtinga. Daug sulenkëjusiø 

vietiniø gyventojø, kurstomø peoviakø, buvo aiðkiai prieðiðkai 

nusiteikæ lietuviðkos administracijos ir formuojamos lietuviø komendantûros 

atþvilgiu. Dauguma oficialiø civiliniø ástaigø buvo jø 

rankose. Komendanto karininko J. Perekðlio teigimu, norint Suvalkø 

mieste bei apskrityje ávesti savàjà tvarkà, reikëjo turëti bent 10 karininkø 

ir 500 kareiviø skaièiuojant po 30 þmoniø kiekvienam valsèiui 

24 . 

1919 m. liepos mën. pradþioje vokieèiai ëmë apleisti pietinæ 

Lietuvos teritorijà. Iki liepos 12 d. jie turëjo palikti teritorijà á pietus 

nuo linijos Augustavas–Èiorny Brody–Kalvarija–Pilviðkiai–Ðakiai. Jø 

24 Suvalkø m. ir apskr. komendanto 1919 m. birþelio 23 d. praneðimas Nr. 149 KAM rikiuotës 

skyriaus virðininkui, ten pat, b. 181, l. 7. 

176

paliktose vietose turëjo ásitvirtinti Lietuvos kariuomenë. Suvalkø komendantûros 

uþdavinys buvo uþimti linijà nuo Èiorny Brody vakarø 

kryptimi iki Vokietijos sienos. Nurodytai teritorijai uþimti Suvalkø 

komendantûrai buvo paþadëta kariuomenës vadovybës parama 25 . Kaip 

didesnioji kariuomenës dalis Suvalkijoje, Marijampolëje buvo formuojamas 

karininko K. Þuko vadovaujamas I atsargos batalionas, ið kurio 

1919 m. liepos 8 d. buvo atsiøsti 58 kareiviai, o kità dienà ið Kauno 

II atsargos bataliono – 2 karininkai ir 109 kareiviai. Liepos 11 d. 

ið Kraðto apsaugos ministerijos Tiekimo skyriaus gauta 59 500 auksinø 

26 . 

Komendantûra gerokai sustiprëjo. Joje buvo 5 karininkai, 2 

karo valdininkai ir 338 kareiviai. Ji turëjo 8 arklius, 290 ðautuvø, 18 

500 ðoviniø, granatø ir kt. 27 Taèiau ðiø jëgø toli graþu dar nepakako. 

Gerai þinodamas realià padëtá vietoje, komendantas karininkas J. Perekðlis 

liepos 26 d. pakartotinai kreipësi á karinæ vadovybæ, praðydamas 

artimiausiu metu atsiøsti bent batalionà kareiviø demarkacinei 

linijai sustiprinti 28 . Taèiau Lietuvos karinë vadovybë ðiø komendantûros 

pageidavimø neávykdë. 

Tuo tarpu Seinø m. ir apskr. komendantûrai, birþelio mën. 

pabaigoje vokieèiams traukiantis ið Gardino, teko uþimti linijà Druskininkai–Nemunas–Augustavo 

kanalas–Miklaðuvka. Tuo metu komendantûroje 

tebuvo viena pëstininkø kuopa ir pusë kavalerijos eskadrono 

29 . 

1919 m. birþelio 18 d. demarkacinë linija lenkø netenkino – 

jie jos ir nesilaikë. Pasinaudodami vokieèiø traukimusi ið Lietuvos 

bei militarine savo persvara, lenkai stengësi iðnaudoti kiekvienà pasitaikiusià 

progà brautis gilyn á Lietuvà. Liepos 24 d. lenkø kareiviø 

kuopa, iðþygiavusi ið Merkinës, ëmë verþtis Seirijø kryptimi ir rytojaus 

dienà miestelá uþëmë. Ið Alytaus atvykusi komendantûros kuopa 

stipria ðautuvø ugnimi lenkus ið Seirijø iðvijo ir nustûmë á Stakliðkiø–Uþuguosèio 

linijà 30 . Tai buvo pirmas stambesnis susirëmimas su 

lenkais Suvalkijoje. 

25 Vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko 1919 m. birþelio 30 d. ásakymas Nr. 11, ten pat, l. 27. 

26 Ten pat, b. 178, l. 13–17. 

27 Suvalkø m. ir apskr. komendantûros þinios 1919 m. liepos 25 d., ten pat, b. 181, l. 42–43. 

28 Suvalkø m. ir apskr. komendanto karin. J. Perekðlio 1919 m. liepos 26 d. raðtas Nr. 688 

KAM rikiuotës skyriaus virðininkui, ten pat, l. 16. 

29 Zaskevièius S. Kelià istorijos teisingumui…, p. 362. 

30 Vyr. ltn. Tarasovas. Marijampolës grupës operacijos…, p. 227. 

177

Lenkai visokiais bûdais siekë birþelio 18 d. demarkacinæ linijà 

pakeisti ir rodë daug pastangø paveikti santarvininkø ginkluotøjø 

pajëgø vadà marðalà F. Fochà ir jo ðtabà. Tai jiems pavyko. 1919 m. 

liepos 18 d. buvo nustatyta nauja lenkams palanki demarkacinë linija, 

kurià pakoregavusi Vyriausioji Taryba liepos 26 d. priëmë. Apie 

ðià vadinamàjà F. Focho demarkacinæ linijà tik rugpjûèio 3 d. buvo 

praneðta Lietuvos vyriausybei. Svarbiausias pakeitimas joje – Suvalkø 

ir Seinø apskritys buvo priskirtos lenkams (þr. 2 schemà 2) 31 . 

2 schema. Marðalo F. Focho 1919 m. liepos 26 d. nustatytoji 

demarkacinë linija 

31 A. E. Senn, Lietuvos valstybës atkûrimas 1918–1920, V., 1992, p. 39. 

178

Ðitaip lenkams atiteko ne tik miðrûs plotai, kur galëjo bûti ir 

jø tautieèiø dauguma, bet ir vienas reikðmingiausiø lietuvybës centrø 

– Seinai. Tada Lenkijai priskirtajai Seinø daliai prigijo Suvalkø trikampio 

terminas. 

Lenkai ir tuo nesitenkino. Jiems rûpëjo okupuoti visà Lietuvà 

ar bent atplëðti nuo jos dar daugiau þemiø uþ F. Focho linijos. 

Rugpjûèio 12 d. jie Suvalkuose suorganizavo Suvalkijos lenkø suvaþiavimà, 

kuriame dalyvavo dvarininkai ne tik ið pietinës Suvalkijos, 

bet ir ið Kalvarijos, Vilkaviðkio ir Marijampolës apskrièiø. Suvaþiavimo 

rezoliucijoje buvo pareikðta, kad naujoji F. Focho demarkacinë 

linija netenkina lenkø interesø, kad lietuviø valdþios priespauda galinti 

sukelti lenkø gyventojø sukilimà ir kad „lenkø kariuomenei uþëmus 

Lietuvà, galima bus iðspræsti painià lenkø–lietuviø problemà“ 32 . 

Siekdami ðio tikslo, po minëto suvaþiavimo lenkai dar labiau 

sustiprino propagandà prieð Lietuvà ir pasirengimà kariniams veiksmams. 

2. Kovos dël Seinø 

1919 m. rugpjûèio 10 d. vokieèiai pasitraukë ið Seinø, o rugpjûèio 

22 d. paliko ir Suvalkus. Nubrëþus vadinamàjà F. Focho demarkacinæ 

linijà, dar rugpjûèio 7 d. ið Suvalkø pasitraukë ir lietuviø 

komendantûra bei milicija. Ðio miesto kryptimi ëmë slinkti gen. Falevièiaus 

vadovaujama lenkø brigada. Susiklosèius tokiai padëèiai, Suvalkø 

m. ir apskr. komendantûra buvo likviduota 33 . Viena jos kuopa, 

vadovaujama karininko Bardausko, buvo perduota Seinø komendantûros 

þinion ir turëjo saugoti Juodosios Anèios upës dalá nuo Tartoko 

iki Pronckø imtinai, karininko V. Giedrio kuopa – linijà Kalietnikas–Ðemento 

eþ.–Vokietijos pasienis. Seinø komendantûros kuopai 

nurodyta uþimti barà á rytus nuo Juodosios Anèios tæsiniu ir kanalu 

iki Nemuno, o pusei baltgudþiø kavalerijos eskadrono – tarpà Nemunu 

þemyn iki Druskininkø 34 . 

Nuo rugpjûèio 10 d. dvi Seinø komendantûros pëstininkø 

kuopos (iki 260 kariø) ir pusë kavalerijos eskadrono (70 raitininkø) 

gynë labai ilgà linijà: Tartokas–Juodoji Anèia–Pronckai–Miklaðuv- 

32 Lossowski P. Stosunki polsko-litewskie…, s. 130. 

33 KAM rikiuotës skyriaus 1919 m. rugpjûèio mën. (diena nenurodyta) ásakymas Nr. 3377 

Suvalkø komendantui, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 181, l. 26a. 

34 Zaskevièius S. Kelià istorijos teisingumui…, p. 363. 

179

ka–kanalas–Nemunas–Druskininkai. Paèiuose Seinuose tebuvo palikta 

vos 30 þmoniø, ið kuriø tik 10 ëjo águlos tarnybà, o kiti buvo 

raðtininkai ir gurguolininkai. Negausios milicijos pajëgos buvo iðmëtytos 

po visà Seinø apskritá 35 . 

Suþinojæ, kad Santarvës valstybës tarp Lietuvos ir Lenkijos 

nustatë naujà demarkacinæ linijà ir lenkams atidavë vos ne visà Seinø 

apskritá, ðio kraðto þmonës labai sujudo, piktinosi lenkø grobimais ir 

ryþosi visomis jëgomis gintis nuo prieðø. Rugpjûèio 20 d. á Seinus 

atvyko ministrø kabineto pirmininkas M. Sleþevièius. Mieste susirinkusi 

tûkstantinë minia, iðklausiusi patriotinæ M. Sleþevièiaus kalbà, 

skandavo „nepasiduosianti lenkams, neleisianti pavergti gimtojo kraðto, 

nors reikëtø nustoti viso turto ar atiduoti gyvybes, pasiþadëjo visi 

kaip vienas stoti á kovà, o nesëkmës atveju – sudeginti savo namus, 

kad neatitektø prieðui“ 36 . 

Tuo tarpu Suvalkø POW vadovybë, vykdydama rugpjûèio 12 

d. Suvalkijos dvarininkø suvaþiavimo deklaracijà, nutarë to mënesio 

naktá ið 22 á 23 d. sukilti prieð lietuvius, iðstumti juos uþ demarkacinës 

linijos, o po to uþimti sritá iki pat Simno. Sukilëliams turëjo padëti 

ginklais ir amunicija reguliarioji lenkø kariuomenë. Per pirmàjà 

naktá buvo numatyta uþimti Seirijus, Lazdijus, Didþiulius, eþerø linijà 

tarp Gibø ir Þelvos, Kapèiamiestá, Ðadþiûnus, o rugpjûèio 24 d. 

auðtant – Seinus, Krasnapolá. 

Sukilëliø-partizanø bûrius sudarë sulenkëjæ tautiðkai nesusipratæ, 

lenkø dvarø darbininkai ir smulkûs ûkininkai, negalëjæ pragyventi 

ið savo þemës ir dirbæ dvaruose. Tikri lenkai buvo tik dvarininkai 

ir dalis kunigø. Sukilëliams vadovavo Augustavo águlos vadovybë 

– reguliariosios lenkø kariuomenës karininkai. Rugpjûèio 22 d., prieð 

auðtant, didelis lenkø partizanø bûrys uþpuolë lietuviø sargybas Tartoke, 

Rusø Budoje, Studþiûnuose, Pronckuose, kurioms vadovavo 

iðdavikas karininkas Bardauskas. Jis tuo metu buvo prie uþkardos 

Tartoko kaime, kur buvo ir lenkø partizanø organizacijos centras bei 

ðtabas. Ið karininko Bardausko lenkø partizanai gaudavo visas þinias 

apie lietuviø kariuomenës iðdëstymà 37 . 

Tos pat dienos pavakary karininkas Bardauskas nuginklavo 

prie jo buvusios kuopos dalá ir lenkø partizanams áteikë melagingà 

35 Ten pat, p. 364. 

36 Ministeriø pirmininkas Seinuose // Lietuva, Nr. 185, 1919 08 24. 

37 Reliacija apie mûðá Seinuose 1919 m. rugpjûèio 22–23 ir 25 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, 

l. 66. 

180

praneðimà, kurá ðie turëjo perduoti Pronckuose su uþkarda stovëjusiam 

lietuviø kuopos virðilai: 

„Verðila! Seinai ir vysas sargybos lankai paimi, muni sumuða, 

ir mes paimti. Be ðaudyma atitokite, iðkada kraui liti. Cenai vysa kopa 

lanku. 

Bardauskas“ 38 (kalba netaisyta – V. L.) 

Visi jo vadovautos kuopos kareiviai buvo nuginkluoti, paimti 

nelaisvën, o vëliau uþdaryti á Seinø kalëjimà. Karinkas Bardauskas, susivienijæs 

su lenkais, uþsidëjo jø legionininkø uniformà ir ëmësi vadovauti 

lenkø partizanams 39 . Á nelaisvæ pateko ir karininkas J. Galvydis 

(vëliau – þinomas veikëjas, Vilniaus universiteto docentas – V. L.). 

Rugpjûèio 22 d. lenkø partizanai (apie 300 þmoniø, ginkluoti 

2 kulkosvaidþiais), susikoncentravæ Ðumavos kaime (4–5 km á pietvakarius 

nuo Seinø), puolë Seinus, bet buvo atremti. Miesto águla 

(25 pëstininkai, 6 raiteliai, 17 milicininkø su vienu kulkosvaidþiu), 

vadovaujama komendanto karininko S. Asevièiaus, iðsiuntë þvalgybà 

Ðumavos ir Lopuchovo kaimø link. Karinkas S. Asevièius, per daug 

pasitikëdamas savo jëgomis, neskubëjo imtis efektyvesniø gynimosi 

priemoniø ir ið karinës vadovybës net nepareikalavo paramos 40 . 

Atsipeikëjæ po pirmojo nesëkmingo puolimo, tariamieji lenkø 

partizanai, gavæ ið reguliariosios kariuomenës paramà þmonëmis 

ir ginklais, rugpjûèio 23 d., 4 val. ryto, antrà kartà puolë Seinus. Ðá 

kartà plataus masto „sukilimas“ buvo gerai parengtas. Puolusiøjø lenkø 

skaièius buvo keliskart didesnis uþ Seinus gynusiø lietuviø skaièiø. 

Tiesa, peoviakø vadovai, norëdami dirbtinai pakelti savo organizacijos 

nuopelnus, skelbë, jog prieð juos kovojusiø lietuviø pajëgos sudarë 

net 1 200 pëstininkø su 18 sunkiøjø kulkosvaidþiø ir 120 raiteliø 

41 . Ðie skaièiai neatitiko tikrovës. 

Kautynës dël Seinø buvo atkaklios. Miestà gynusi lietuviø águla 

smarkia kulkosvaidþiø ir ðautuvø ugnimi retino tankias puolanèiø lenkø 

eiles. Manydami, jog lietuviai turi ugnies persvarà, lenkai ëmë supti 

miestà ið rytø ir vakarø pusiø. Karin. S. Asevièius, norëdamas ið- 



l. 66. 

40 Kovos su lenkais Suvalkijoje (1919 08 22–23 ir 28 d.) // Kariðkiø þodis, Nr. 17, 1919 rugsëjo 

11. 


181

vengti apsupimo, su savo bûriu tvarkingai pasitraukë Lazdijø link 42 . 

Pagal Tarasovà, ðiame mûðyje lenkai neteko 40 nukautø ir suþeistø. 

Lietuviø pusëje buvo 1 uþmuðtas ir 4 suþeisti 43 . 

Suvalkø POW apygardos vado karininko A. Rudnickio teigimu, 

lenkams patekæ apie 100 belaisviø, 2 kulkosvaidþiai, ávairios karinës 

medþiagos; be to, lietuviai netekæ keletos uþmuðtø ir buvæ keliolika 

suþeistø. Lenkø tebuvæ 2 nukauti ir 14 suþeistø 44 . 

Kaip matyti, aukðèiau nurodyti skaièiai ávairuoja ir nëra visiðkai 

patikimi. Taèiau viena aiðku, kad lenkai Seinuose jokiu bûdu negalëjo 

paimti á nelaisvæ 100 lietuviø kariø, nes tokio skaièiaus jø tuo 

metu ið viso ten nebuvo. Dauguma suimtøjø buvo ne kariai, o politiniai 

kaliniai – tautinis lietuviø aktyvas. 

Besitraukdama á Lazdijus, Seinø komendantûra suþinojo, jog 

ir ðis miestas sukilusiø peoviakø jau uþimtas, lietuviø milicija nuginkluota, 

o svarbesni darbuotojai bei veikëjai suimti. Karininko S. Asevièiaus 

vadovaujamos komendantûros kariai puolë „sukilëlius“ ir po 

dviejø valandø kovos, remiami lietuviø partizanø, juos ið Lazdijø 

iðvaikë 45 . 

Susidarius kritiðkai situacijai, rugpjûèio 24 d. generalinio ðtabo 

virðininko ásakymu vadovauti lenkø fronte Suvalkijoje buvusioms 

lietuviø kariuomenës dalims buvo paskirtas Marijampolëje dislokuoto 

I atsargos bataliono vadas karininkas K. Þukas. Tà paèià dienà jo 

ásakymu Seinø komendantûros þinion ið Marijampolës á Lazdijus buvo 

atsiøsta minëto bataliono I kuopa (2 karininkai ir 120 kareiviø), o 

ið Alytaus – 30 komendantûros kareiviø su 1 karininku. Karininkui 

S. Asevièiui buvo ásakyta uþimti Seinus 46 . 

Suþinojusi, jog peoviakai tos dienos vakare ruoðiasi vaiðëmis 

paþymëti savo sëkmæ, komendantûra nutarë pasinaudoti ta proga ir 

netikëtu puolimu iðvyti besilinksminanèius lenkus ið miesto. Komendantas 

karininkas S. Asevièius naktá ið rugpjûèio 24 á 25 d. su savo 

kuopa (150 kareiviø) ið Lazdijø iðþygiavo Seinø link. Pasiekusi Agradninkø 

kaimà, kuopa buvo padalinta á 3 bûrius. Karininkas Kalinauskas 

su savo bûriu vyko plentu Pockûnai–Seinai, komendanto ka- 

42 Naujas lenkø ið pasalø puolimas // Lietuva, Nr. 187, 1919 08 27. 

43 Tarasovas. Marijampolës grupës operacijos..., p. 230. 



l. 67. 

46 Ten pat, l. 68. 

182

ininko S. Asevièiaus bûrys – miesto kapiniø link, o viduryje buvæs 

karininko A. Kemeþio bûrys – pro Zaleskius. Pirmieji Seinus pasiekë 

karininko S. Asevièiaus ir karininko A. Kemeþio bûriai. Tai pastebëjæ, 

lenkai metësi jø link. Tuo tarpu karininko Kalinausko vadovaujamas 

bûrys, niekieno nekliudomas, áþygiavo á miestà ið kitos pusës, iðlaisvino 

ið kalëjimo iðdaviko karininko Bardausko vadovautos kuopos 127 kareivius 

su karininku J. Galvydþiu, milicininkus ir daug suimtø lietuviø 

veikëjø. Ðiam bûriui netikëtai uþpuolus ið uþnugario, lenkai neilgai prieðinosi 

ir paniðkai leidosi bëgti Ðumavos ir Krasnapolio link. Po pusës 

valandos Seinai buvo uþimti. Lietuviø duomenimis, buvo nukauti 3 

lenkø karininkai, tarp kuriø ir Seinø lenkø komendantas, 47 jø partizanai 

ir kareiviai. Ið lietuviø pusës suþeisti 8 kareiviai 47 . Lenkai tvirtina 

netekæ 16 uþmuðtø ir per 30 buvæ suþeisti 48 . 

Karininkas S. Asevièius, áëjæs á komendantûrà, rado skambantá 

telefonà. Atsiðaukæs ir supratæs, jog skambina pats Suvalkø águlos 

virðininkas, prisistatë esàs Seinø lenkø komendantas. Paklaustas, 

kas naujo Seinuose, lenkiðkai atsakë, jog mieste ramu ir apie lietuvius 

nieko negirdëti. Suvalkø águlos virðininkas praneðë, kad jei lietuviai 

pultø Seinus, jam apie tai kuo greièiausiai praneðti ir jis atsiøsiàs 

á pagalbà kariuomenæ. 

Lenkai, ið Seinø pasitraukæ á Ðumavà ir Konstantinovkà, gavo 

pastiprinimà, tvarkësi ir ruoðësi naujam puolimui. Ið pasiøstos þvalgybos 

suþinojæs, jog jø jëgos didelës (apie 700 þmoniø), karininkas S. 

Asevièius ásitikino neástengsiàs sukilëliø atremti ir skubiai organizavo 

viso Seinuose buvusio komendantûros turto bei ið lenkø paimto 

grobio (8 arkliai, 2 valdiðki veþimai, 1 lauko virtuvë ir 7 telefonai) 

iðveþimà á Lazdijus. 13 val., gausiø lenkø pajëgø ið visø pusiø spaudþiami, 

lietuviai paliko Seinus ir gráþo á Lazdijus 49 . 

Rugpjûèio 26 d. Lazdijuose ávyko didelis mitingas, kuriame 

dalyvavo apie 4 000 þmoniø ið Lazdijø, Ðventeþerio, Rudaminos, Kuèiûnø, 

Seinø ir kitø parapijø. Jo dalyviai iðreiðkë didelá pasipiktinimà 

Suvalkus bei Seinus uþëmusiais lenkais ir jiems pataikaujanèiomis 

Santarvës ðalimis. Mitingo dalyviai priëmë protesto rezoliucijà, kuri 

buvo áteikta ministrø kabineto pirmininkui. Dalis þmoniø á mitingà 

atvyko su ðautuvais ir maiðeliuose neðinais ðoviniais, kiti beginkliai. 

47 Ten pat, l. 69. 



l. 69. 

183

Dauguma jø praðë duoti ginklø, kad galëtø eiti ginti tëvynæ. Po mitingo 

kun. J. Juozaitis suorganizavo apie 200 partizanø, kurie, gavæ ginklø, 

pasiþadëjo kovoti prieð lenkus. Ypaè pasiþymëjo Kuèiûnø parapijos 

vyrai 50 . 

Rugpjûèio 27 d. lenkø fronto vado karininko K. Þuko ásakymu 

ið Marijampolës á Lazdijus buvo pasiøsti 98 Kauno bataliono kareiviai 

su 1 karininku ir 2 kulkosvaidþiais, 80 atsargos bataliono naujokø 

su 1 karininku, 3 kulkosvaidþiai ir 2 patrankos. Be to, á Lazdijus 

ir Punskà partizanams buvo iðsiøsta 400 ðautuvø 51 . 

Stiprindamas lietuviø kariniø pajëgø padëtá lenkø fronte Suvalkijoje, 

karininko M. Velykio vadovaujamas generalinis ðtabas nurodë 

karininkui K. Þukui atsiimti ið lenkø Seinus. Vykdydamas ðá 

nurodymà, fronto vadas karininkas K. Þukas ásakë Seinø komendantui 

karininkui S. Asevièiui ðià uþduotá ávykdyti iki rugpjûèio 28 d., 12 

val. Dviejose vietose buvo suorganizuoti partizanai: Lazdijuose 200 

partizanø bûriui vadovavo kun. J. Juozaitis, o Punske 60 partizanø ir 

30 kareiviø savanoriø – ið Marijampolës komendantûros atvykæs karininkas 

J. Kalëda 52 . 

Taigi lietuviø grupæ sudarë: karininko S. Asevièiaus vadovaujama 

kuopa (180 kareiviø), karininko A. Kemeþio – 120 ir karininko 

J. Galvydþio – 127 kareiviai, be to, kun. J. Juozaièio vadovaujami 

200 partizanø ir 2 patrankos. Lenkø pajëgas sudarë dvi 41-ojo pëst. 

pulko kuopos su 6 sunkiaisiais kulkosvaidþiais ir A. Rudnickio vadovaujamas 

batalionas – apie 500 „sukilëliø“ su 2 sunkiaisiais kulkosvaidþiais 

53 . 

Rugpjûèio 28 d., 6 val. ryto, karininkas A. Kemeþis su savo 

kuopa, uþëmæs miesto pakraðtyje buvusius lenkø apkasus, puolë Seinus 

nuo kapiniø ið ðiaurës vakarø pusës, taèiau greit buvo priverstas 

atsitraukti á kapines. Artilerijai paleidus ugná ir padegus keletà miesto 

namø, lietuviai atakavo miestà ir uþëmë visà rytinæ jo dalá iki Maros 

upës. Taèiau, supami gausesniø prieðo jëgø ir apðaudomi kulkosvaidþiø 

ið namø ir langø, apie 13 val. buvo priversti ið miesto pasitraukti. 

Kun. J. Juozaièio partizanai puolime nedalyvavo (buvo paskubomis 

organizuoti, visai nemokyti ir neturëjo prityrusio vado) ir, 

50 Seinø lenkø sukilimas // Lietuva Nr. 188, 1919 08 28. 


l. 69–70. 

52 Ten pat. 

53 Zaskevièius S. Kelià istorijos teisingumui…, p. 370–371. 

184

visà laikà netvarkingai ðaudydami savo kariø uþpakalyje, jokios naudos 

neatneðë. Karininko J. Galvydþio kuopa saugojo Gibø–Seinø kelià 

ir mûðyje beveik nedalyvavo. Visgi miesto pakraðèiuose kautynës 

tæsësi iki vakaro. Ásakius fronto vadui karinkui K. Þukui, karininko 

S. Asevièiaus vadovaujamos pajëgos naktá uþëmë linijà Kleiviniai– 

Þagariai–Agradninkai–Veisiejai 54 . 

Ið viso mûðyje dël Seinø rugpjûèio 28 d. lietuviø pusëje dalyvavo 

350 kareiviø, 2 patrankos ir 4 kulkosvaidþiai, o ið lenkø pusës – 

apie 800 legionininkø su 8 kulkosvaidþiais. Lietuviø nuostoliai: 5 nukauti, 

23 suþeisti ir 4 dingo be þinios. Ið lenkø pusës tikslûs nuostoliai 

neþinomi, taèiau, privaèiø ðaltiniø teigimu, jie siekë apie 50 uþmuðtø 

ir suþeistø kariø 55 . 

Ádomu paþymëti, kad karininkas A. Kemeþis Seinuose ið lenkø 

paëmë jø vëliavà su uþraðu „Boþe zbaw Polskæ“ („Dieve, gelbëk Lenkijà“), 

o karininkas S. Asevièius – Londone iðleistà didelá sieniná þemëlapá, 

kuriame Lenkija buvo pavaizduota „nuo jûros iki jûros“. Tame 

þemëlapyje Lenkija apima visà Lietuvà ir Latvijà iki Dauguvos 56 . 

Rugpjûèio 27 d. lenkø fronto vadas karinkas K. Þukas laikinosios 

demarkacinës linijos klausimu telefonu tarësi su Suvalkuose 

buvusios lenkø brigados vadu gen. Falevièiumi. Lenkai siûlë be pasiprieðinimo 

atitraukti lietuviø kariuomenæ á F. Focho nustatytà demarkacijos 

linijà. Po 3 dienø Lietuvos karinë vadovybë praneðë lenkø 

vyriausybei esanti grieþtai nusistaèiusi prieð ðá siûlymà ir uþimtos 

linijos be pasiprieðinimo neapleisianti. Rugpjûèio 31 d. ið Suvalkø á 

Cipliðkius atvykæ anglø plk. R. Vordas (Wardt) ir Lietuvos kraðto 

apsaugos ministerijos atstovas praneðë susitaræ su lenkø karine vadovybe 

Suvalkuose sustabdyti karo veiksmus nuo Vokietijos sienos 

iki Nemuno iki rugsëjo 2 d., 22 val. Abiejø pusiø kariuomenës turëjo 

likti rugpjûèio 30 d. uþimtose vietose 57 . 

1919 m. rugsëjo 1 d. Lietuvos kariuomenë Suvalkijoje buvo 

uþëmusi linijà: Kramnikas–Klaipëdëliai–Sidalaukiai–Ðuriai–Kalietnikas–Kleiviniai–Þagariai–Agradninkai–Veisiejai–Seirijai, 

kuri tæsësi 

apie 90 km. Joje buvo 17 karininkø, apie 700 kareiviø, 25 raiteliai, 

10 kulkosvaidþiø, 2 patrankos ir kt. Nuo Vokietijos sienos iki Kaliet- 


l. 71–72. 

55 Ten pat. 

56 Þukas K. Þvilgsnis á praeitá, Èikaga, 1959, p. 198. 

57 Vyr. ltn. Tarasovas. Marijampolës grupës operacijos..., p. 232. 

185

niko miestelio sargybos buvo tankiau iðdëstytos, nors kariø skaièius 

jose buvo maþesnis. Seinø komendantûros bare (nuo Kleiviniø iki 

Leipûnø) sargybos buvo retesnës, taèiau stipresnës, nes èia grësë didesnis 

lenkø partizanø pavojus. Atsargoje turëta 160 kareiviø: Lazdijuose 

– 100 ir Smalënuose – 60. Ryðiams palaikyti ir þvalgybai atlikti 

labai trûko raiteliø. Kareiviø nuotaika labai nevienoda: kai kurie 

labai dràsûs, o dalis, net nepamatæ lenkø, galëjo dezertyruoti. Apskritai, 

kariai buvo menkai iðmokyti ir perdaug nebuvo galima jais 

pasitikëti 58 . 

Karininko K. Þuko nuomone, ði grupë savo jëgomis negalëtø 

atsilaikyti lenkams ir teigë, jog frontui apsaugoti reikëtø bent 3 000 

pëstininkø, 200 raiteliø, ne maþiau kaip 4 patrankø, kuo daugiau kulkosvaidþiø 

ir telefono aparatø. 

Tuo tarpu lenkai linijoje nuo Suvalkø–Kalvarijos plento iki 

Seinø turëjo dislokavæ du pëstininkø pulkus su daug kulkosvaidþiø. 

Tarp jø partizanø buvo daug karininkø ir kareiviø, kurie kariuomenei 

teikë didelæ paramà 59 . 

Rugsëjo 5 d. karininkas K. Þukas ið generalinio ðtabo gavo 

oficialø ágaliojimà tartis su lenkø karine vadovybe Suvalkuose dël demarkacinës 

linijos. Kartu buvo atsiøsta ir F. Focho nustatytos demarkacinës 

linijos schema. Tos pat dienos 17 val. karininkas K. Þukas ir 

já lydintieji karininkai Èervonkos kaime prie Kalvarijos–Suvalkø plento 

susitiko su lenkø delegacija, kuriai vadovavo 41-ojo pëstininkø 

pulko vadas mjr. Mickevièius. Buvo galutinai susitarta dël marðalo F. 

Focho nustatytos demarkacinës linijos ir nuspræsta jà uþimti iki rugsëjo 

7 d., 6 val. 60 

Rugsëjo 6 d. mûsø kariuomenë atsitraukë ir uþëmë F. Focho 

demarkacinæ linijà. Ið lietuviø pusës jà uþëmë I atsargos batalionas, 

vëliau tapæs X pëst. pulku. Jo þinion perëjo Seinø ir Vilkaviðkio miestø 

ir apskrièiø komendantûrø kuopos. Ið lenkø pusës minëtà linijà uþëmë 

41-asis pëst. Suvalkø pulkas 61 . 

Uþëmæ demarkacinæ linijà, lenkai nesiliovë ir toliau puldinëjæ 

lietuviø sargybas. Vienas ið didesniø susirëmimø ávyko 1919 m. spalio 

12 d., kai lenkai, iðstûmæ lietuviø prieðakines sargybas ið pastarie- 

58 Fronto vado Suvalkijoje karin. K. Þuko 1919 m. rugsëjo 1 d. telefonograma Nr. 33 KAM 

generalinio ðtabo operatyvinio skyriaus virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 40, l. 182–183. 

59 Ten pat, l. 183–184. 

60 Vyr. ltn. Tarasovas. Marijampolës grupës operacijos…, p. 233. 

61 Ten pat. 

186

siems priklausiusio Kadiðo, sutelkë nemaþas pajëgas ir planavo uþimti 

Kapèiamiestá. Lietuviø þvalgybai tai suþinojus, Kapèiamiestyje 

buvusios kuopos vadas karininkas A. Kemeþis su savo kariais naktá 

netikëtai uþpuolë Kadiðe girtuokliaujanèius lenkus ir juos ið miestelio 

iðvijo. Lenkai, paniðkai bëgdami, paliko 23 þuvusius karius. Buvo 

paimta daug grobio ir visas lenkø bataliono ðtabo turtas. Vertingiausias 

grobis, pasak karininko K. Þuko, buvo lenkø pulko vado ásakymas 

minëtam batalionui kità naktá ávykdyti „skerdynes“ karininko A. 

Kemeþio kuopai Kapèiamiestyje 62 . Po ðio incidento þymesniø susidûrimø 

su lenkais kurá laikà nebuvo, nors smulkûs, ið pasalø vykdyti 

puldinëjimai nesiliovë visà laikà. 

1919 m. gruodþio 8 d. Aukðèiausioji santarvininkø taryba Paryþiuje 

patvirtino deklaracijà apie laikinas Lenkijos rytines sienas, t. 

y. vadinamàjà Kerzono linijà pagal Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø 

ministro lordo George Nathanill Curzono pavardæ. Jei ankstesnës 

demarkacinës linijos turëjo tik karinæ reikðmæ siekiant iðvengti 

kovø tarp lietuviø ir lenkø kariuomeniø, kariaujanèiø su bendru prieðu 

– bolðevikais, o jas nustatant ásakmiai buvo pabrëþta, kad jos negalës 

turëti jokios reikðmës nustatant sienas, tai Curzono linija jau 

turëjo visai kitokià prasmæ ir reikðmæ. Ji pripaþino Lenkijos vyriausybei 

teises organizuoti reguliariàjà administracijà buvusiose Rusijos 

imperijos teritorijose. Curzono linija atskyrë Gardinà nuo Lenkijos, 

bet lenkø pusëje paliko Seinus, Punskà ir kitas lietuviø gyvenamas 

vietas. Ðiaip jau linijà tenka laikyti Lietuvai palankia, nes Vilniaus 

kraðtas buvo paliekamas Lietuvai, nors ji buvo nustatyta be Lietuvos 

vyriausybës þinios ir Lietuvai net nebuvo praneðta 63 . 

Kerzono linija Suvalkijoje ëjo nuo Lietuvos valstybës sienos 

su Vokietija ties Bakðiðkiais (Viðtyèio eþero pietinis kraðtas)–administracine 

Suvalkø–Vilkaviðkio apskrièiø siena á pietryèius iki Suvalkø 

apskrities ðiaurinio kyðulio pietinio punkto (apie 7 km á ðiaurës 

vakarus nuo Punsko), ið ten iki Galadusio eþero ðiaurës vakarø kranto 

punktais: Duðnica–Kuèiûnai–Berþininkai–Maricha–Igorka–Nemunas. 

Paþymëtina, kad Suvalkijoje ði linija nedaug tesiskyrë nuo F. 

Focho demarkacinës linijos. Be to, Suvalkijoje ji nebuvo uþimta, nes 

lenkø kariuomenei visame bare reikëjo pasitraukti apie 6 km, bet ji 

to nepadarë. 

62 Þukas K. Þvilgsnis á praeitá, p. 233. 

63 Grauþinis K. Lietuvos konfliktas su Lenkija dël Vilniaus ir Suvalkø þemiø // Rytø Lietuva, 

Èikaga, 1980, p. 450–451. 

187

Seinø, reikðmingiausio Suvalkijos lietuviø tautinës kultûros 

centro, netekimas sukëlë didelá tautos nusivylimà ir stiprià reakcijà. 

1919 m. rugsëjo mën. atskirø Lietuvos kariuomenës daliø (II pëst. 

pulko, Marijampolës bataliono II baterijos ir kt. 64 ) kariai, piktindamiesi 

agresyviais prieðo veiksmais Suvalkijoje, organizavo susirinkimus 

ir praðësi siunèiami á lenkø frontà, norëdami ginklu apginti to 

kraðto skriaudþiamus gyventojus. 

Daugelyje Lietuvos vietø vyko gyventojø mitingai, kuriuose 

buvo smerkiami lenkø veiksmai, tûkstanèiø þmoniø pasiraðytos rezoliucijos 

siunèiamos á Kaunà kraðto valdþiai ir kt. Antai praëjus maþdaug 

metams nuo minëtø ávykiø, grupë Lietuvos visuomenës veikëjø 

pateikë Steigiamajam Seimui paklausimà dël Seinø praradimo. Kartu 

buvo pareikalauta paðalinti ið pareigø buvusá Seinø m. ir apskr. karo 

komendantà karininkas S. Asevièiø, patraukiant já atsakomybën uþ 

Seinø atidavimà lenkams. Á ðá paklausimà atsakydamas tuometinis 

kraðto apsaugos ministras karininkas A. Merkys aiðkino, jog tuo metu 

pagrindinëms lietuviø kariuomenës dalims kovojant su bolðevikais 

Dauguvos fronte, lenkai, pasinaudojæ jiems palankia padëtimi, prie 

Seinø sutraukë gausias karines pajëgas, kurioms vos ne vos surinktos 

2 lietuviø kuopos (apie 200 þmoniø) neástengusios atsilaikyti, juo labiau 

kad vienos ið jø vadas karin. Bardauskas iðdavæs saviðkius pabëgdamas 

pas lenkus. Karininkas A. Merkys kaltino buvusá ministrà 

pirmininkà M. Sleþevièiø, kuris labai mëgdavæs kiðtis á kariuomenës 

reikalus ir pavojaus iðvakarëse raminæs vietinius Seinø kraðto gyventojus, 

jog miestas nebus atiduotas prieðui, o lemiamu atveju paramos 

nesuteikë 65 . 

Tuo tarpu lenkai, uþëmæ Seinø kraðtà, apdëjo gyventojus didelëmis 

kontribucijomis. Antai Punsko miestelio gyventojai, kuriø 

daugumà sudarë lietuviai, turëjo sumokëti 6 000, o to pavadinimo 

valsèius – 40 000 rubliø dydþio kontribucijà 66 . 

Represijos palietë daug asmenø – mokytojus, visuomenës veikëjus, 

mokinius. Net ir Seinø diecezijos vysk. A. Karosas buvo laikomas 

namø areðte, o vëliau priverstas pasitraukti á nepriklausomà Lie- 

64 Marijampolës bataliono vado 1919 m. rugsëjo 21 d. pareiðkimas Nr. 947 II brigados vadui, 

LCVA, f. 929, ap. 3, b. 40, l. 230; II baterijos vado 1919 m. rugsëjo 21 d. pareiðkimas Nr. 721 

Panevëþio grupës vadui, ten pat, l. 232; II brigados vado karin. St. Nastopkos 1919 m. rugsëjo 

23 d. pareiðkimas Nr. 1201 vyr. kariuomenës vadui, ten pat, l. 231. 

65 Steigiamojo Seimo darbai. 1920 m. birþelio 18 d. I sesijos 17 posëdis. 

66 Santykiai su lenkais (1919 09 09–09 20) // Kariðkiø þodis, 1919 09 25, Nr. 19, p. 149. 

188

tuvà. 1919 m. rugsëjo 2 d. lenkø kariuomenës dalinys ir policija apsupo 

Seinø kunigø seminarijà, dauguma lietuviø dëstytojø buvo ákalinti, 

o dalis iðvaryti á Lietuvà. Lenkai dauþë lietuviðkas ástaigas, uþdarinëjo 

lietuviðkas organizacijas ir mokyklas, kaip antai: „Þiburio“ 

draugijà (500 nariø), „Pavasario“ kuopà (215), Blaivybës draugijà 

(300), Ðv. Zitos draugijà (93), Dailës draugijà „Lyrà“ (30), Lietuviø 

katalikiø moterø sàjungà (20), „Artojo“ kooperatyvà (120) – ið viso 

9 draugijas su 1 300 nariø. Jie taip pat uþdarë lietuviø berniukø ir 

mergaièiø gimnazijas, kuriose mokësi 223 mokiniai, pradþios mokyklà, 

kur mokësi 75 vaikai, uþdarë visas laikraðèiø redakcijas, spaustuvæ, 

skaityklà, ið lietuviø vaikø prieglaudos (40 vaikø) atëmë turtà ir 

perdavë lenkiðkai prieglaudai, uþdraudë gatvëse lietuviðkai kalbëti. 

1919 m. rugsëjo mën. sudegino lietuviø mokyklø ir bendrabuèio knygynëliø 

knygas. Teroro banga palietë visas Seinø apskrities vietoves 67 . 

Taigi Seinø kraðto lietuviams ne tik buvo uþkirstas kelias toliau 

ugdyti savo tautinæ kultûrà, bet brutaliai suþlugdyta ir visa tai, kà 

jie ligi tol, nepaisant svetimøjø priespaudos, buvo ástengæ suorganizuoti. 

67 Kviklys B. Mûsø Lietuva, t. 3, p. 457. 

189

IÐVADOS 

1. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje atsikurianèios Lenkijos 

valstybës valdantieji sluoksniai, svajodami apie istorines jos sienas, 

siekë atgaivinti Lenkijos–Lietuvos unijà arba jëga prisijungti Lietuvà 

prie Lenkijos. Jiems á pagalbà realizuoti ðiuos sumanymus ëjo dalis 

sulenkëjusios Lietuvos bajorijos. Tautinis lietuviø atgimimas ir lietuviðkasis 

separatizmas lenkams atrodë niekuo nepateisinama senø, tiesiog 

ðventomis tapusiø, unijos tradicijø iðdavystë. Todël vos susikûrus 

nepriklausomai Lietuvos valstybei, kaimyninë Lenkija jos atþvilgiu 

iðkart uþëmë aiðkiai iðreikðtà aneksionistinæ politikà, tapdama paèiu 

pavojingiausiu prieðininku, siekusiu ne tik jëga pajungti buvusios 

LDK, bet ir etnografinës Lietuvos þemes. Lenkø grobikiðkos politikos 

objektu tapo ir nuo senø laikø lietuviðkos Pietø Suvalkijos – Seinø 

kraðto – þemës. 

2. Nuo 19 a. vidurio Pietø Suvalkijoje sparèiai aktyvëjant lietuviø 

tautinio atgimimo procesui, Seinai tapo treèiuoju po Vilniaus ir 

Kauno reikðmingu Lietuvos kultûrinio gyvenimo centru, kuriame didelá 

lietuvybës darbà atliko kunigø seminarija, dideliais kiekiais leidþiamos 

lietuviðkos knygos, laikraðèiai, steigiamos pradþios mokyklos, 

gimnazijos ir kursai suaugusiems, veikë ávairios draugijos, organizacijos 

ir kt. 

3. Siekdami sustabdyti lietuviø tautinio atgimimo procesà Pietø 

Suvalkijoje bei aktyvià lietuvybës veiklà Seinuose ir ásitvirtinti minëtoje 

teritorijoje, Lenkijos valdantieji sluoksniai panaudojo prieð Lietuvà 

visà kompleksà priemoniø – antilietuviðkà propagandà ðalies viduje 

ir uþsienio ðalyse, karines provokacijas, Santarvës ðaliø notifikuotø 

demarkacijos linijø nesilaikymà, infiltravimàsi á Lietuvos teritorijà, 

slaptøjø kariniø organizacijø bandymus susprogdinti Lietuvos 

valstybæ ið vidaus, pasinaudojant laikinais jos sunkumais ir kt. 

4. Konfliktas dël Seinø kraðto 1919 m. rugpjûèio 22 d. peraugo 

á lenkø valdþios ir jø kariniø organizacijø ilgai ruoðtà ir iðprovokuotà 

vadinamàjá „partizanø sukilimà“ prieð lietuviø vietinius valdþios 

organus ir tautinius veikëjus, sukëlusá didelá visos Lietuvos visuomenës 

pasipiktinimà agresyviais lenkø veiksmais. Tuo metu pagrindinëms 

lietuviø karinëms pajëgoms vykdant paskutines lemiamas kovas 

su bolðevikais Dauguvos fronte, Seinø kraðte buvusios negausios 

ir menkai apginkluotos vietinës águlos atsilaikyti prieð lenkø regulia- 

190

iosios kariuomenës remiamus „sukilëlius“ neástengë ir buvo priverstos 

pasitraukti. Seinø kraðte prasidëjo lenkø represijos ir brutalus 

susidorojimas su lietuvybæ remianèiais gyventojais ir visuomenës veikëjais. 

Minëtais ávykiais pirmasis lietuviø ir lenkø karinio konflikto 

1919 m. dël Seinø kraðto etapas baigësi. 

Áteikta 2002-12-23 

191

192 

RÉSIUMÉ 

Le conflit militaire lituano-polonais au sujet de la région 

de Seinai en 1919 

Doc. dr. Vytautas Lesèius 


Après de 1918, l’Etat lituanien restauré n’a pas réussi à 

résoudre de manière pacifique les questions territoriales et a connu 

les combats les plus difficiles de l’Indépendance. La politique des 

dirigeants polonais de l’époque était annexionniste à l’égard de la 

Lituanie. Sous prétexte de la lutte contre les bolcheviques, les Polonais 

ont non seulement occupé Vilnius et sa région les 19-21 avril 1919 

mais ils ont aussi pénétré sur tout le territoire de la Lituanie. 

La position agressive du pouvoir polonais s’est rapidement 

manifestée à l’égard de la partie sud de la Suvalkija – région de Seinai 

– occupée depuis des temps anciens par des Lituaniens, où le processus 

de renaissance nationale lituanien était très actif depuis le milieu 

du XIXe siècle. Aspirant à arrêter l’activité de lituanité à Seinai et à 

se renforcer sur le territoire mentionné, les milieux dirigeants polonais 

utilisaient un ensemble ininterrompu de moyens contre la Lituanie: 

propagande anti-lituanienne à l’intérieur du pays et dans les pays 

étrangers, provocations militaires, non respect des lignes de 

démarcation notifiées par les pays de l’Entente, infiltration sur le 

territoire lituanien, tentatives d’organisations militaires secrètes de 

faire exploser l’Etat lituanien de l’intérieur en organisant une «insurrection 

de partisans», soutenue par l’armée régulière, contre les 

garnisons lituaniennes locales peu nombreuses et mal armées, qui 

n’ont pas été en état de résister et ont été forcées de se retirer de la 

région de Seinai. Les répressions polonaises et une justice sommaire 

et brutale contre les habitants et les personnalités publiques soutenant 

la lituanité y ont commencé.

LIETUVOS KARIUOMENËS KAREIVIØ IÐSILAVINIMO IR 

KULTÛROS LYGIO KËLIMAS (1919–1928 M.) 

Prof. habil. dr. Algirdas Aþubalis, 

kpt. Rolanda Kazlauskaitë-Markelienë 

Á kariuomenæ jauni þmonës ateina ið visuomenës, o atitarnavæ 

nustatytà laikà vël gráþta á visuomenæ. Tiek visuomenei, tiek kariuomenei 

rûpi turëti kuo aukðtesnio iðsilavinimo jaunimà, nes iðsilavinimas 

– turtas, padedantis joms sëkmingiau funkcionuoti. Tai puikiai 

suprato jaunos ikikarinës Lietuvos kariuomenës vadovybë ir nemaþai 

ðioje srityje pasiekë. Ðiuo metu tai yra nuëjæ á uþmarðtá. Taèiau, 

manytume, ikikarinës Lietuvos kariuomenës visa, taigi ir ði patirtis 

yra naudinga ir daþnai pritaikoma dabartyje, todël ir ryþomës ðá klausimà 

nagrinëti. 

Tyrimo objektas: kareiviø iðsilavinimo ir kultûros lygio këlimas 

Lietuvos kariuomenëje 1919–1928 m. 

Tyrimo tikslas: iðtirti Lietuvos kariuomenës vadovybës poþiûrá 

á kareiviø iðsilavinimo ir kultûros lygio këlimà praeityje, supaþindinti 

dabartinius Lietuvos kariuomenës vadus, Lietuvos mokyklø 

pedagogus su sukaupta ðio darbo patirtimi. 

Tyrimo metodai: retos literatûros – 1921–1928 m. Lietuvos 

karinës periodinës spaudos straipsniø ir archyviniø dokumentø studijavimas, 

jø lyginamoji analizë. 

Dël susiklosèiusiø nepalankiø istoriniø aplinkybiø: 1) lyginant 

su kitomis Europos valstybëmis vëlai sukurta lietuviø raðtija; 2) patekimas 

á lenkø kultûros átakà, dël kurios tai paèiai raðtijai keletà 

ðimtmeèiø skirtas tik konfesiniø poreikiø tenkintojos vaidmuo; 3) 

apie 120 metø trukusi Rusijos okupacija su 40 metø trukmës lietuviø 

spaudos draudimu, 1918 m., atgautos Nepriklausomybës pradþioje, 

lietuviai, o ir kitos Lietuvoje gyvenusios tautybës nepasiþymëjo aukðtu 

iðsilavinimu. Iki 1904 m. trukæs spaudos draudimas reiðkë tik vienos 

– rusø kalbos dominavimà nepaþangaus Rusijos imperijos pakraðèio 

ðvietime ir kultûroje. Tik po 1905 m. Lietuvoje imtos kurti 

privaèios lietuviðkos ir lenkiðkos pradþios, po 1915 m. – ir aukðtesnës 

mokyklos (nuo tada mokyklas ëmë kurti ir þydai). 1918 m. pirmasis 

Lietuvos ðvietimo ministerijos valdytojas J. Yèas rado veikianèias 

8 lietuviðkas gimnazijas, 11 progimnazijø ir apie 500 pradþios 

193

mokyklø. Negalëjo didþiuotis kiek didesniais skaièiais ðioje srityje ir 

Lietuvos tautinës maþumos. Tai turëjo omenyje ir besikurianèios 

Lietuvos kariuomenës vadovybë. 

Jau 1919 m. prie Kraðto apsaugos ministerijos sudaroma Literatûros 

dalis, kuri, be kitø uþduoèiø, turëjo organizuoti kareiviø 

ðvietimo darbà. Dalies virðininkas Petras Ruseckas (1883–1945, mirë 

Sibire) – þinomas kultûros darbuotojas, Lietuvos kariuomenës savanoris 

(vëliau majoras, þurnalo ,,Karys“ redaktorius, knygø apie 

knygneðius, baudþiavà, savanoriø þygius ir kt. autorius), o 1919 05 

06 á dalá buvo paskirtas karininkas Vytautas Steponaitis (1893–1957). 

Kiek vëliau ði dalis pavadinta Literatûros skyriumi, o 1920 m. jame 

ákurta atskira kariuomenës kultûros ir ðvietimo sekcija 1 . Vëliau buvo 

ákurta Karo mokslo valdyba, á kurià áëjo ir ðie padaliniai. 

Kokia buvo padëtis nagrinëjamuoju klausimu paèioje Lietuvos 

kariuomenës kûrimosi pradþioje? Majoras Stanislovas Kuizinas 

(1881–1943) raðë: ,,Pirmøjø mûsø savanoriø eilësna pateko gan didelis 

nuoðimtis palikusiø mokyklos suolà moksleiviø. Kadangi jie jau 

buvo spëjæ mokslà pamylëti, tai ir sunkiausiomis karo aplinkybëmis 

stengësi savo þiniø lobynà dar labiau praturtinti. Taèiau tas kilnus 

jaunimas nepamirðo ir maþiau mokslingø ar bemoksliø broliø, dalindamasis 

su jais þiniomis . Tad daþnai buvo atsitikimø, kad vos 

tik kiek ðautuvø, kulkosvaidþiø ir patrankø muzikai aprimus, ðviesesnieji 

tuoj ëmësi ðalia jø apkasuose kiûtanèius draugus mokyti skaityti, 

raðyti ar ðiaip prieinamoj formoj teikti þiniø ið ávairiø mokslo 

srièiø“ 2 . Á pagalbà atskubëjo ir Literatûros skyrius jau 1919 m. á frontà 

ëmæs siuntinëti 1 000 egzemplioriø ,,Lietuvos“ dienraðèio ir po kelis 

ðimtus egzemplioriø ávairiø Amerikos lietuviø leidþiamø laikraðèiø. 

Karo ligoninëms buvo sukomplektuotos bibliotekëlës ið 244 knygø 

kiekvienoje, o 1919 05 22 imta leisti laikraðtá ,,Kariðkiø þodis“. Jau 

1920 m. buvo suformuluoti kultûros ir ðvietimo tikslai, svarbiausiais 

ið jø laikant ðiuos: ,,a) stengtis, kad kariuomenëje neliktø në vieno 

analfabeto, b) duoti kareiviams bendrà, platø, visapusá kultûriná bei 

pilietiná iðsilavinimà, c) objektyviai atsakyti á visus kareiviams rûpimus 

klausimus ir tuo bûdu uþkirsti kelià kariuomenæ ardanèiai 

agitacijai; tam bûtinai reikalinga bendras kultûrinis la- 

1 Kuizinas S. Kariuomenës ðvietimo darbas pirmame Nepriklausomybës deðimtmety//Mûsø 

þinynas, 1928, Nr. 45. 

2 Ten pat, p. 584. 

194

vinimas“ 3 . Á Literatûros skyriaus propagandos sekcijà ástojo savanoriais 

eiliniais: dainininkai Kipras Petrauskas (1885–1968) ir Antanas 

Sodeika (1890–1979), kompozitorius Stasys Ðimkus (1887–1943), 

poetas Kazys Binkis (1893–1942), karo valdininkais: raðytoja ir kalbininkë 

Sofija Kymantaitë-Èiurlionienë (1886–1958), psichologas Jonas 

Vabalas-Gudaitis (1881–1955), talkininkavo tuometinis ðvietimo 

ministras Kazys Bizauskas (1892–1941), vaþinëjo á frontus ir skaitë 

paskaitas kariams: pedagogas Antanas Vokietaitis (1877–1950), 

raðytojai Vincas Krëvë-Mickevièius (1882–1954), kanauninkas Juozas 

Tumas-Vaiþgantas (1869–1933), matematikas Zigmas Þemaitis 

(1884–1969) ir daugelis kitø. 

Kariuomenës vadas gen. Silvestras Þukauskas (1860–1937) 

1920 03 01 ásakyme Nr. 255 raðë: ,,1) Visose kariuomenës dalyse 

uþsiëmimø metu ásteigti kareiviams vienai valandai mokyklà mokymui 

skaityti, raðyti ir bendro lavinimo. Mokymasis visiems priverstinas. 

2) Ásteigti kareiviø knygynëlius [bibliotekas – A. A., R. K.-M.]“ 4 . 

1920 05 01 ásakymu Nr. 316 kraðto apsaugos ministras minëtà ásakymà 

papildë: ,,Turime eiti prie to, kad mûsø kariuomenëje neliktø nei 

vieno analfabeto . Kurioj kuopoj dar neátaisyta mokykla, 

ten jà tuojau átaisyti“ 5 . Kariuomenës vadovybë, aiðku, reikalavo ir 

raportø apie ðio ásakymo vykdymà. Archyvinëse bylose jø gausu. Pateikiame 

vienà, gana panaðø savo turiniu bei optimizmu á kitus: ,,Telðiai, 

4 rugpjûèio. 1920. Generalinis Ðtabas. Literatûros skyrius. Kultûros 

ir ðvietimo Sekcijai. Ið Telðiø komendantûros. PRANEÐIMAS. 

Susikûrus naujai komisijai, kareiviai greitu laiku prasilavino 

ir dabartiniame laike gerokai pramoko raðyti, o savo pavardes pasiraðo 

kuo geriausiai . Ðvietimo Pirmininkas (J. Vitkus). Sekretorius 

(K. Petkevièius)“ 6 . 

1920 m. lëðos ið valstybës biudþeto kariø ðvietimo ir kultûros 

reikalams dar nebuvo numatytos, bet jau buvo renkamos ávairiais bûdais: 

rengiant labdaros vakarus, koncertus, paskaitas, pinigais ir knygomis 

rëmë ,,Kareiviø prieteliø draugija“, Amerikos lietuviai. Kauno 

kino teatrø savininkai sekmadieniais organizuodavo nemokamà seansà 

kariams. Su 50% nuolaida ar net veltui laikraðèiø ir þurnalø 

redakcijos siøsdavo savo leidinius kariuomenës dalims. 

3 Ten pat, p. 585. 

4 Ten pat, p. 585. 

5 Ten pat, p. 586. 

6 LCVA. F. 929, ap. 6, b. 14, l. 11. 

195

Kariuomenës dalyse buvo paskirti karininkai, atsakingi uþ kultûros 

ir ðvietimo darbà. Vien 1920–1921 m. ávyko 3 jø suvaþiavimai. 

Jau pirmajame, vykusiame 1920 03 09, nutarta, kad ,,kariuomenës 

kultûros ir ðvietimo darbà reikia varyti per: 1) kareiviø mokyklas; 2) 

kareiviø klubus su skaityklomis ir bibliotekomis ir 3) sportà, geguþines, 

ekskursijas“ 7 . Taip pat nutarta, kad: ,,1) kiekvienos dalies vadas 

turi rûpintis ðvietimu ir siekti, kad jo dalyje neliktø analfabetø; 2) 

kiekvienas apsiðvietæs kariðkis turi prisidëti prie ðvietimo“ 8 . 

Suvaþiavimuose praneðimus skaitë: S. Èiurlionienë-Kymantaitë 

– apie patriotizmo auklëjimà, Karolis Dineika (1898–1980) – 

apie sportiná darbà, kpt. Vladas Braziulevièius (1894–1972) – apie 

teatro ir kino vaidmená kariuomenës auklëjime, kpt. Juozas Urbðys 

(1896–1991) – apie paskaitas ir bibliotekø darbà kariuomenëje, kpt. 

Jonas Martynas Laurinaitis (1894–1966) – apie kariuomenës daliø 

laikraðèiø leidimà, istorikas Petras Klimas (1891–1969) – apie Lietuvos 

valstybës ákûrimà, kan. Juozas Tumas-Vaiþgantas – apie lietuviø 

kultûrà, teisininkas Petras Leonas (1864–1938) – apie valstybës 

teorijà, psichologas J. Vabalas-Gudaitis – apie nepriklausomybës jausmà, 

prof. Vaclovas Birþiðka (1887–1956) – apie liaudies universitetus 

Skandinavijoje ir jø patirties taikymà kariuomenëje. 

Buvo sudaryta komisija kareiviø mokyklø mokymo programai 

parengti: J. Vabalas-Gudaitis, Antanas Vireliûnas, Antanas Vokietaitis, 

inþ. J. Sluoksnaitis. 

Minëtoji komisija programà parengë. Po to ji dar buvo taisoma, 

pildoma. 1926 m. programa buvo jau galutinai nusistovëjusi. Ðtai 

lietuviø kalbos programa naujokams kareiviams (analfabetams) numatë 

tokiø klausimø nagrinëjimà: 

,,Skaitymas ir raðymas. Abëcëlë. Raidþiø raðymas. Þodþiø sudarymas 

ið atskirø raidþiø (pratimai). Þodþiø raðymas. Skaitymo pratimai. 

Lengvo turinio pasakø, liaudies dainø, straipsneliø aiðkinamasis 

skaitymas ir atpasakojimas. Sakiniø raðymas ir nuraðinëjimas ið 

knygos. Aiðkinamasis ir patikrinamasis lengvo turinio diktantas. Lietuvos 

himnas (atmintinai). Laisvas skaitymas. 

Gramatika. Garsai ir raidës. Didþiøjø ir maþøjø raidþiø vartojimas. 

Balsiai, priebalsiai, dvibalsiai. Nosinës raidës ir jø vartoji- 

7 Kuizinas S. Kariuomenës…, 

8 Ten pat, p. 587. 

196

mas. Skiemuo, priegaidë, kirtis. Þodþiø këlimas ið vienos eilutës kiton. 

Þodis ir jo sudëtis. Sakinys“ 9 . 

O seniems kareiviams per lietuviø kalbos pamokas buvo numatytos 

temos: 

,,Skaitymas. Sunkesniø straipsneliø skaitymai ir jø nagrinëjimai. 

Mûsø raðytojai ir visuomenës veikëjai: S. Daukantas, Valanèius, 

J. Basanavièius, V. Kudirka, Maironis, Tumas, Þemaitë ir kt., jø 

raðtai ir darbai (trumpai). 

Gramatika. Bendrai: daiktavardþiai, bûdvardþiai, skaitvardþiai, 

ávardþiai, veiksmaþodþiai, prieveiksmiai, prielinksniai, jungtukai, jaustukai, 

ðauktukai. 

Sintaksë. Sakinys ir jo dalys. Sakiniø skirtumai (sudëtiniai sakiniai). 

Skirtukai. 

Raðymas. Nuraðinëjimas sunkesniø dalykø. Aiðkinamasis ir 

patikrinamasis diktantas. Savo gimtinës apraðymas. Þinomø ávairiø 

dainø, másliø suraðymas. Laiðkø raðymas“ 10 . 

O lietuviø kalbos programos Temos bûtiniems pasikalbëjimams 

buvo tokios: 

,,1. Lietuviø kalba, jos senumas, graþumas. 

2. Spaudos uþdraudimas ir jos atgavimas. 

3. Skaitymo ir raðymo reikðmë kario ir pilieèio gyvenime. 

4. Kurias knygas ir kaip jas reikia skaityti. 

5. Lietuviø dainos“ 11 . 

Beje, tiek mokant lietuviø kalbos, tiek kitø dalykø, bûtiniems 

pasikalbëjimams skirtas labai didelis dëmesys: 

,,Ði programa numato dar ir bûtinus pasikalbëjimus tais klausimais, 

kuriø programoj nëra, bet apie kuriuos reikia turëti bendrà 

supratimà. Pasikalbëjimai turi bûti traktuojami labai rimtai“ 12 . 

Lietuviø kalbos mokymui programa rekomendavo naudoti Esmaièio 

– Stasio Matjoðaièio (1877–1949) ,,Sakalëlá“, Jono Murkos 

(1889–1945) ,,Vaikø darbymeèiai“, Rygiðkiø Jono – Jono Jablonskio 

(1860–1930) ,,Lietuviø kalbos gramatikà“, skaitymui siûlë naudotis 

Maironio – Jono Maèiulio (1862–1932) ,,Pavasario balsais“, 

9 LCVA. F. 929, ap. 6, b. 93, l. 80. 

10 Ten pat, l. 80–81. 

11 Ten pat, l. 81. 

12 Ten pat, l. 85. 

197

Prano Vaièaièio (1876–1901) ,,Raðtais“. Pedagogui kaip pagalbinë 

literatûra rekomenduotos Mykolo Birþiðkos (1882–1962) ,,Mûsø raðtø 

istorija“ ir ,,Lietuviø dainø literatûros istorijos“ I dalis. 

Kitas mokomasis dalykas, kurio buvo mokomi á kariuomenæ 

atëjæ analfabetai ar maþai raðtingi, buvo aritmetika. Èia naujokams 

buvo numatytos tokios temos: 

,,Skaièiai. Skaitmuo. Veiksmai su pirmosios deðimties skaièiais. 

Þodþiu ir raðtu tiesioginis ir atvirkðèias skaièiavimas lig 20. 

Þenklai ,,+“ ir ,,–“. Dëstymas ir imstymas lig 10. Þodþiu ir raðtu 

ávairûs dëstymo ir imstymo uþdaviniai lig 100. Þenklai ,,x“ ir ,,:“. 

Dauginimo lentelë (mintinai). Þodþiu ir raðtu dalyba nuo 1 ligi 100. 

Þodþiu ir raðtu ávairûs dauginimo ir dalybos uþdaviniai nuo 1 

ligi 100“ 13 . 

Seniems kareiviams aritmetikos mokymà numatyta tæsti taip: 

,,Veiksmai su skaièiais ligi 1 000. Veiksmai su skaièiais visokio 

didumo. Normalis dëstymo, imstymo, dauginimo ir dalybos patikrinimas. 

Uþdaviniai. Trumpas supaþindinimas su paprastomis ir deðimtainëmis 

trupmenomis. Metriðki matai ir saikai. Laiko matas. Kalendorius“ 

14 . 

O vadovëliais aritmetikai mokyti geriausiais laikyti Juozo Damijonaièio 

(1871–1926) ,,Aritmetikos uþdavinynas“ (I ir II dalys). 

Kaip bûtina mokymo priemonë nurodyti skaitytuvai. 

Treèias mokomasis dalykas kareiviø mokyklose buvo Lietuvos 

istorija. Naujokams buvo skirtos tokios temos: 

,,Lietuvos kariuomenës istorija nuo 1917 m. ligi ðiø dienø. 

Trumpa dalies istorija. Lietuvos gyvenimas ligi kunigaikðèiø. Tikyba. 

Gyvenimo sutvarkymas. Lietuvos kunigaikðèiø ir didþiøjø kunigaikðèiø 

gadynë. Liublino unija. Vilniaus praradimas ir atvadavimas. Klaipëdos 

atvadavimas“ 15 . 

O seniems kareiviams programa papildyta ðiomis temomis: 

,,Valstybës padalinimas. 1831 m. ir 1863 m. sukilimai, prancûzmetis. 

Lietuvos knygos. Didysis Europos karas ir Lietuva. Lietuvos 

nepriklausomybës atgavimas“ 16 . 

13 Ten pat, l. 82. 

14 Ten pat, l. 82. 

15 Ten pat, l. 83. 

16 Ten pat, l. 83. 

198

O temos bûtiniems pasikalbëjimams buvo tokios: 

,,1. Tautos atsiradimas. 

2. Valstybiø rûðys (monarchija, respublika). 

3. Bolðevizmas. 

4. Lietuvos konstitucija. 

5. Lietuviø tauta senovëje. 

6. Senovës lietuviø ðventës, paproèiai, visuomenë ir politinë 

tvarka“ 17 . 

Istorijai mokyti rekomenduota naudotis Antano Aleknos 

(1872–1930) ,,Lietuvos istorijos pradþiamoksliu“, Mykolo Birþiðkos 

to paties pavadinimo vadovëliu, majoro Petro Tarasenkos (1892– 

1962) knygomis ,,Lietuviø kovos dël nepriklausomybës“ ir ,,Kareivis 

– Lietuvos gynëjas“. 

Ketvirtas ir paskutinis mokomasis dalykas kareiviams buvo 

kraðto paþinimas ir geografija. Naujokams buvo numatytos temos: 

,,Lietuva ir jos sienos. Pasaulio dalys. Lietuvos þemëlapiai. 

Mokymas þemëlapy surasti: pasaulio dalis, didþiausius miestus, upes, 

kalnus, miðkus, pelkes, geleþinkelius ir jûrà; parodyti mûsø kaimynus 

ir jø sostines; parodyti laikinàsias Lietuvos sienas ir lenkø pagrobtà 

Lietuvos kraðtà“ 18 . 

O seniems kareiviams temos papildytos ðitaip: 

,,Lietuvos pavirðius, Lietuvos gyventojai. Vandens ir sausumø 

keliai. Þemëlapio masteliai. Saulës ðiluma. Vëjai, vandens srovë. 

Iðeitojo anksèiau kurso kartojimas“ 19 . 

O temos bûtiniems pasikalbëjimams buvo tokios: 

,,1. Tvanø ir ledø gadynës padarai Lietuvoje. 

2. Geografiðka Lietuvos padëtis. 

3. Lietuvos pramonë ir prekyba. 

4. Lietuvos miðkai. 

5. Lietuvos piliakalniai, alkakalniai ir milþinkapiai“ 20 . 

Ðiam kursui rekomenduoti vadovëliai: Petro Klimo ,,Lietuvos 

geografija“, tokio paties pavadinimo Mykolo Birþiðkos vadovëlio I 

dalis, Antano Vireliûno ,,Kraðto mokslo vadovëlis“, Pelikso Ðinkûno 

(1890–1971) ir A. Vireliûno ,,Vandens ir vëjo galybës“, P. Tarasenkos 

,,Gimtoji senovë“. Kaip vaizdinës mokymo priemonës rekomen- 

17 Ten pat, l. 83. 

18 Ten pat, l. 84. 

19 Ten pat, l. 84. 

20 Ten pat, l. 84. 

199

duoti Povilo Matulionio (1860–1932) ir A. Vireliûno Lietuvos þemëlapiai, 

gaublys. 

Programos sudarytojai suprato, kad ,,analfabetizmas mûsø kariuomenëj 

yra laikina nelaimë. Jis ne tik neduoda padaryti ið pilieèio 

sàmoningà kará, bet ir labai trukdo kareivio kariðkàjá mokymà. Su ta 

nelaime esame priversti kovoti kiek tik galime“ 21 . Kadangi nagrinëjamu 

laikotarpiu á kariuomenæ ðaukti Lietuvos jaunuoliai yra gimæ XX 

a. I deðimtmetyje ir galëjo mokytis tik carinës Rusijos okupacijos ar 

I pasaulinio karo sàlygomis, tai net ir lankiusiems to meto valdines 

mokyklas, maþai teko mokytis lietuviø kalbos, nekalbant jau apie Lietuvos 

istorijos mokymàsi. Tad neatsitiktinai lietuviø kalbos programoje 

pateikti pagrindiniai tuometinëje pradinëje mokykloje nagrinëti 

klausimai, o programos paaiðkinimuose pabrëþta, kad ,,lietuviø kalbos 

mokant, reikia daugiausia kreipti dëmesio ne á gramatikos kalimà, 

bet á kalbos praktiðkàjá mokëjimà ir jos vertinimà“ 22 . Ypaè 

pastarajam klausimui turëjo padëti aukðèiau nurodyti bûtinieji pasikalbëjimai. 

Labai didelis dëmesys kreiptas ir á istorijos mokymà pabrëþiant, 

kad ,,istorijos turi bûti taip mokoma, kad kareivis nejuèiomis 

gërëtøsi Lietuvos praeitimi ir dabartimi ir taptø patriotas; kad 

jaustø skirtumà tarp nepriklausomybës ir priklausomybës; ðiuo tarpu 

ypatingai aiðkinti Lietuvos istoriðkus santykius su Lenkija“ 23 . 

Programoje atsispindi tuometinës, ið Vakarø Europos ir JAV 

atëjusios pedagoginës idëjos apie mokymo ryðius su realiu gyvenimu, 

tarpdalykinë integracija. Ypaè ji ryðki tarp lietuviø kalbos ir istorijos, 

istorijos ir kraðto paþinimo bei mokant geografijos. Praktiná integraciná 

ryðá su gyvenimu stebime ir aritmetikos programoje, kuri turëjo 

supaþindinti kareivá maþdaug su tuometinës pradþios mokyklos I–II 

skyriuose nagrinëta medþiaga: 

,,Aritmetikos mokslas turi kareivy iðdirbti sugebëjimà nors 

ðiek tiek paþinti tobulesná skaièiavimà ir duoti supratimà apie metriðkà 

sistemà“ 24 . Beje, metrinë matø sistema Lietuvoje ávesta tik atkûrus 

Nepriklausomybæ, iki tol vartota rusiðkoji matø sistema, tad ir 

èia kariuomenë iðtiesë pagalbos rankà tà sistemà perimti turëjusiai 

visuomenei. 

21 Ten pat, l. 85. 

22 Ten pat, l. 85. 

23 Ten pat, l. 85. 

24 Ten pat, l. 85. 

200

1921 07 15 buvo atidaryti 2 mënesiø kareiviø mokyklø mokytojø 

kursai. Jø klausytojai – kariai su ne maþesniu kaip gimnazijos 4 

klasiø iðsilavinimu. Kadangi 1921–1922 m. kovos uþ Nepriklausomybæ 

jau buvo aprimæ, imtasi darbo ,,ið peties“. O kad jo imtis reikëjo, 

liudija Jono Laucevièiaus (apie 1888–1958) straipsnio25 duomenimis 

paremta lentelë (1 lentelë). 

1 lentelë. 1922 m. ðaukimo Lietuvos kariuomenës naujokø 

iðsilavinimas (%) 

7DXW\Eï 

,ÑVLODYL 

QLPDV 

9LVLÑNL 

DQDOIDEHWDL 

3XVLDX 

DQDOIDEHWDL 

0RNDQW\V 

VNDLW\WL LU 

UDÑ\WL 

VDYDPRNV 

OLDL 

/DQNñ DU 

EDLJñ 

SUDGÓLRV 

PRN\NOë 

7XULQW\V 

DXNÑWHVQ÷ 

XÓ SUDGLQ÷ 

LÑVLODYLQLPë 

/LHWXYLDL 

Ò\GDL 

/HQNDL 

Matome, kad maþiausiai iðsilavinusiøjø (analfabetø ir pusiau 

analfabetø) grupëje dominavo gudai ir lenkai, ne kà geresnë buvo ir 

lietuviø padëtis. Tai nestebina, nes bûtent ðiø trijø tautybiø Lietuvos 

gyventojai iki 1915 m. beveik neturëjo mokyklø gimtàja kalba, nors 

25 Laucevièius J. 1922 m. naujokø iðsilavinimas//Mûsø þinynas, 1924, Nr. 17. 

201 

5XVDL 

/DWYLDL 

9RNLHæLDL 

*XGDL

spaudos draudimà 1904 m. panaikinus, privaèiø lietuviðkø pradþios 

mokyklø ir buvo ðiek tiek ákurta (Kauno gub. – ,,Saulës“, Suvalkø 

gub. – ,,Þiburio“, Vilniaus gub. – ,,Ryto“, Latvijoje – ,,Þvaigþdës“ 

draugijø), bet ne tiek, kad jose bûtø galëjæ mokytis visi ar net dauguma 

lietuviø vaikø 26 . 

Daug ðiais klausimais raðë karininkas Vytautas Steponaitis. 

Antai 1926 m. 27 jis fiksuoja tokià padëtá (2 lentelë): 

2 lentelë. Lietuvos kariuomenës naujokø, analfabetø ir mokanèiø 

tik skaityti, pasiskirstymas 1922–1926 m. (%) 

7DXW\Eï 

/LHWXYLDL 

Ò\GDL 

/HQNDL 

5XVDL 

9RNLHæLDL 

/DWYLDL 

202 

9\U 

J\YHQWRM 

VXUDÑ\PR 

GXRPHQ\V 

*XGDL £ 

9LVRMH 

NDULXRPHQïMH 

Lentelës duomenys rodo gana liûdnà sveikiausiø, stipriausiø 

jaunø vyrø – kareiviø raðtingumo vaizdà tuometinëje Lietuvos kariuomenëje. 

Ypaè didelis naujokø lenkø neraðtingumas ir jis labai 

skiriasi nuo bendro ðios tautybës Lietuvos gyventojø vyrø neraðtingumo. 

Tai nestebina – ðie naujokai buvo ið vargingiausiø, nutautëjusiø, 

neiðsilavinusiø sluoksniø. Tuo tarpu tarp tikraisiais lenkais save 

26 Aþubalis A. Matematika lietuviðkoje mokykloje (XIX a. pr. – 1940 m.). V., 1997. 

27 Steponaitis V. 1926 m. ðaukimø naujokø iðsilavinimas//Mûsø þinynas, 1927, Nr. 36.

laikiusiø buvo dauguma Lietuvos bajorø, kuriø iðsilavinimas buvo 

aukðtesnis. Lenkia statistiniø vyrø neraðtingumà ir naujokai lietuviai, 

1923, 1925 ir 1926 m. – þydai, 1922, 1923 ir 1925 m. – vokieèiai, 

beveik visais metais, iðskyrus 1926 m., – latviai, 1922 m. – gudai. 

Tad nors naujokai 1926 m. buvo tie, kurie jau galëjo po 1915 

m. pasimokyti ásteigtose mokyklose lietuviø ir kt. kalbomis, lentelës 

duomenys liudija, kad sveikiausi, stipriausi jauni vyrai – kareiviai lietuviai, 

þydai ir lenkai, raðtingumo lygiu dar atsiliko nuo bendro atitinkamos 

tautybës vyrø lygio. Ypaè didelis naujokø lenkø analfabetizmas; 

jis labai skyrësi nuo bendro ðios tautybës Lietuvos gyventojø 

vyrø analfabetizmo. 

Apie analfabetø mokymà visos kariuomenës mastu spaudoje 

jokiø suvestiniø rasti nepavyko, taèiau L. Lyno straipsnyje28 pavyko 

aptikti tokio mokymo rezultatus viename V DLK Kæstuèio pëstininkø 

pulke (3 lentelë). 

3 lentelë. Naujokø mokymo V DLK Kæstuèio pëstininkø pulke 

1926 m. rezultatai (%) 

5DÑWLQJXPR 

O\JLV 

1HPRNïMR OLHWXYLÑNDL QHL 

VNDLW\WL QHL UDÑ\WL 

0RNïMR OLHWXYLÑNDL WLN 

VNDLW\WL 

0RNïMR OLHWXYLÑNDL 

VNDLW\WL LU UDÑ\WL EH 

PRN\NORV ODQN\PR 

203 

3ULHÑ 

PRN\Pë 

3R 

PRN\PR 

Ði paþanga padaryta skiriant 1 val. bendrajam lavinimui per 

dienà. Èia dar pastebëtina, kad fiksuoti nemokantys lietuviðkai skaityti 

ir raðyti, taigi kitomis kalbomis (þydø, lenkø, rusø ar kt.) jie galëjo 

mokëti. Beje, radome duomenø apie tai, jog ið tautiniø maþumø 

organizacijø atitinkamø tautybiø Lietuvos kariuomenës kariø ðvietimu 

rûpinosi tik þydai ir gudai. Gudø batalione aktyviai veikë kultûros 

ir ðvietimo komisija. Þydø tautos taryba 1921 m. Aukðtosios Panemunës 

águloje ásteigë kariams þydams skaityklà. Ir kariuomenës 

28 Lynas L. Pëstininkø analfabetizmas // Kardas, 1927, Nr. 7–8, p. 109–110.

vadovybë nuolat atsiþvelgdavo á tai, kad kariuomenëje tarnavo ne tik 

lietuviai, tad skaitykloms ir bibliotekoms knygas pirkdavo bei periodinæ 

spaudà prenumeruodavo ir kitomis kalbomis (þydø, vokieèiø, 

rusø ir kt.), rekomendavo nelaikyti bibliotekose knygø, skatinanèiø 

tautinæ neapykantà, pvz., kun. Justino Pranaièio (1861–1917) ,,Krikðèionys 

þydø talmude“ (liet. leid. 1912) ir kitø 29 . 

Gráþtant prie analfabetø mokymo rezultatø, tai ðiek tiek duomenø 

pavyko aptikti archyvuose. Antai 1926 m. spalio mën. 14 d. II 

DLK Algirdo pëstininkø pulko kareiviø mokymo rezultatus tikrino 

mjr. V. Steponaitis. Tikrinimo rezultatai uþfiksuoti aktu ir pateikti 

lentelëje (4 lentelë) 30 . 

4 lentelë. II DLK Algirdo pëstininkø pulko kareiviø mokymo 

rezultatai 1926 m. 

ö SXONë 

SULLPWD 

DQDOIDEH 

W 

3DWLNULQ 

WDV 

DQDOIDEHW 

VNDLæLXV 

,Ñ M LÑPRNR 

WLN 

VNDLW\WL 

204 

VNDLW\WL 

LU UDÑ\WL 

3DWLNULQWDV 

WLN 

VNDLW\WL 

PRNïMXVL 

VNDLæLXV 

,Ñ M 

LÑPRNR 

UDÑ\WL 

Pastebëta, kad á patikrinimà neatvykæ gulëjo ligoninëje ar buvo 

kur nors komandiruoti. 

Panaðiai mokomosios baterijos vadas praneða, kad ið 1926 m. 

priimtø á tarnybà 8 analfabetø 5 iðmoko skaityti ir raðyti, o ið 9 

mokanèiø tik skaityti visi iðmoko raðyti. Pastebima, kad 3 analfabetai 

tokiais ir liko, nes jø intelektinë bûklë prasta 31 . Tai nestebina, nes juk 

kariuomenëje negalëjo atsirasti pedagogø, galinèiø sëkmingai dirbti 

su protiðkai atsilikusiais asmenimis, nes pirmoji pagalbinë mokykla 

tokiems vaikams buvo ákurta Kaune 1931 m. 

1926 m. paskelbtas apibendrinantis straipsnis. Jame raðoma, 

kad Lietuvos karaliaus Mindaugo pulke, ,,kuris 1925.V gavæs 

analfabetø 27%, atsargon paleido tik 5,4%, 1925.XI – analfabetø 

29 Kuizinas S. Kariuomenës ðvietimo darbas pirmame Nepriklausomybës deðimtmety//Mûsø 

þinynas, 1928, Nr. 45. 

30 LCVA. F. 929, ap. 6, b. 79, l. 54. 

31 Ten pat, l. 61.

34%, paleidþiant liko tik 5,2%“ 32 , o ,,analfabetais lieka tie kareiviai, 

kurie ar sirgo, ar buvo komandiruotëse, ar daliø vadø 

praneðimais jie buvo: ,,ne pilnai intelektualiai iðsivystæ ir psichiniai 

nesveiki þmonës“ 33 . Tame paèiame straipsnyje paþymëta, kad per 1926 

m. kariuomenëje buvo perskaityta 460 paskaitø, organizuotos 48 

ekskursijos, Kaune veikæs plk. ltn. V. Braziulevièiaus vadovaujamas 

kariø teatras parengë 8 spektaklius, kas ðeðtadiená rengë ávairius kariø 

vakarus. Provincijas lankë ir ðis teatras, ir valstybës teatro trupë. Per 

1926 m. visos kariuomenës mastu organizuoti 376 spektakliai ir 

vakarai. Kai kuriose vietose veikë savos saviveiklinës trupës, kino 

teatrai. Kai kur pasiekdavo 20 pavadinimø laikraðèiai, daugumà jø 

redakcijos siuntë veltui. Veikë 45 kariø bibliotekos, per metus joms 

nupirkta apie 2 000 leidiniø. Kariuomenë pasireiðkë ir kaip sportinio 

sàjûdþio organizavimo Lietuvoje pradininkë. Tad teisus K. Abaravièius 

(1896–1950), akcentavæs tai, kad kariuomenë tuo metu labai padëjo 

ðviesti Lietuvà: ,,Paleistieji gráþta atgal á kaimus ir miestelius, neðdami 

á ávairiø Lietuvos kampeliø gyvenimà naujø bruoþø, nes tarnavimas 

kariuomenëje padaro tam tikros átakos jø pasaulëþiûrai, sielai ir 

kûnui“ 34 . 

Kriptonimu K. pasiraðytame straipsnyje raðoma apie 1928 01 

31 ávykusá IV kariuomenës ðvietimo vadovø suvaþiavimà, kuriame 

konstatuota, kad ,,ðvietimo reikalai kariuomenëje gerëja, vis maþiau 

iðeina ið kariuomenës beraðèiø ir, reikia dþiaugtis, pati kariuomenë 

jø jau maþiau gauna“ 35 . Ið tiesø vis daugiau vaikø nuo 1918 m. ëmë 

lankyti pradþios mokyklas, o to meto Lietuvos mokyklos istorijos 

tyrëjai konstatuoja gana aukðtà mokymo lygá jose 36 . 

Radome duomenø, kad Lietuva po I pasaulinio karo su 

dideliu analfabetø kariø skaièiumi nebuvo iðimtis. Kriptonimu B. 

pasiraðæs autorius nurodë, kad su panaðiomis problemomis susidûrë 

ir kitos Europos ðalys, kuriø ir kultûrinë praeitis, ir tuometinë bûklë 

buvo geresnë. Antai Èekoslovakija 1925 m. iðmokë raðto 5 130 

kareiviø analfabetø. Prancûzijoje tuo laikotarpiu jø kasmet bûdavo 

apie 15–20%, Lenkijoje – 70–80%, o Rusijoje – net 90–95%. Visur 

teko skirti dideles pinigø sumas analfabetizmui kariuomenëje áveikti 37 . 

32 Kareiviø ðvietimas 1926 m.//Mûsø þinynas, 1927, Nr. 9, p. 332. 

33 Ten pat, p. 358-359. 

34 Abaravièius K. Ðvietimo reikalu//Kardas, 1926, Nr. 2, p. 23. 

35 K. Kariuomenës ðvietimo vadovø suvaþiavimas//Kardas, 1928, Nr. 4–5, p. 80. 

36 Aþubalis A. Matematika lietuviðkoje mokykloje (XIX a. pr. – 1940 m.). V., 1997. 

37 Kareiviø ðvietimas//Kardas, 1926, Nr. 21–22, p. 332. 

205

Bûtina pastebëti, jog kariuomenës vadovybë greitai 

reaguodavo á naujø þiniasklaidos ðaltiniø pritaikymà kareiviø 

iðsilavinimui ir kultûros lygiui kelti. Antai 1926 m. Lietuvoje árengus 

radijo stotá ir pradëjus radijo transliacijas, kariuomenës dalyse imta 

ásigyti radijo imtuvus ir kareiviams laisvu nuo tarnybos laiku 

organizuotas radijo laidø klausymasis. Vadovybë tai skatino ir 

reikalavo ataskaitø apie ðià darbo sritá. 1928 m. archyvinëse bylose 

yra gausybë daliø raportø apie radijo naudojimà kareiviø ðvietimui ir 

kultûros lygio këlimui. Ðtai vienas jø, atsiøstas I Didþiojo Lietuvos 

etmono kunigaikðèio Jonuðo Radvilos husarø pulko vado (1928 03 

21, Nr. 9928): 

,,Karo Mokslo Valdybos Virðininkui 

Atsakydamas á raðtà 47340 nr. ið ð. m. kovo mën. 13 dienos, 

praneðu: 

1. Man pavestame pulke yra radio imtuvas. 

2. Yra vienas, pastatytas pulko kareiviø klûbe. 

3. Radio imtuvas lempinis. 

4. Per já girdimos visos Europos stotys. 

5. Prieð sovietø Rusijos propagandà vedama kontrolë ir 

Rusijos paskaitø neklausoma. 

6. Reikëtø dar ávesti visuose eskadronuose ir komandose. 

7. Esamas pulke aparatas kainavo 900 litø“ [kalba netaisyta – 

A. A., R. K.–M.] 38 . 

Kultûros ðvietimo sekcija didelá darbà atliko ir dar vienoje 

srityje – sporto propagavime. Èia kariuomenë irgi grojo ,,pirmuoju 

smuiku“, sportinis gyvenimas tada visuomenëje irgi buvo vos uþgimæs. 

Bet tai bûtø jau atskirø tyrimø objektas. 

38 LCVA. F. 929, ap. 6, b. 101, l. 457. 

206

IÐVADOS 

1. Jaunos Lietuvos kariuomenës vadovybë, aprimus kovoms 

dël Nepriklausomybës átvirtinimo, suvokdama kariø iðsilavinimo svarbà 

tiek kariuomenei, tiek visuomenei, taip pat ir tai, kad caro ir kaizerio 

okupacijø laiku ðvietimas apskritai ir ypaè gimtosiomis kalbomis 

buvo prastai iðplëtotas, organizavo bendràjá kariø iðsilavinimà 

keliantá mokymà tarnybos metu. 

2. Per palyginus trumpà laikà aukðèiau minëto mokymo baruose 

pasiekta þenkliø rezultatø, taip prisidedant prie Lietuvos gyventojø 

raðtingumo ir bendro kultûros lygio këlimo. 

3. Á kareiviø ir kultûros lygio këlimo darbà kariuomenës ðvietimo 

organizatoriai sugebëjo átraukti stipriausias to meto negausias 

inteligentijos pajëgas. 

4. Operatyviai buvo naudojamos visos naujos þiniasklaidos priemonës 

(nauji þurnalai, laikraðèiai, kinas, radijas), meno kûriniai (groþinë 

literatûra, meniniai kino filmai, teatro spektakliai, koncertai). 

Áteikta 2003-06-12 

207

208 

RÉSUMÉ 

Le relèvement du niveau d’instruction et culturel des soldats 

de l’armée lituanienne 

Maître de conférence 

Dr. Algirdas Ažubalis, 

Rolanda Kazlauskaitë-Markelienë 

Académie militaire de Lituanie du général Jonas Þemaitis 

Recouvrant son indépendance après avoir été dirigée presque 

123 ans par la Russie tsariste et l’Allemagne du kaiser, la Lituanie 

était en retard dans le domaine éducatif par rapport aux autres 

pays. Après des luttes pour la consolidation de l’indépendance, la 

direction de l’armée a commencé à apporter une grande attention à 

la formation générale des soldats. Les soldats entraient servir dans 

l’armée analphabètes et ils en ressortaient en sachant lire et écrire. 

Cela a augmenté le niveau d’instruction de toute la société. Lorsque 

des soldats plus instruits ont commencé à entrer dans l’armée, on a 

accordé plus d’attention au relèvement de leur niveau culturel.

LIETUVOS KARIUOMENËS KÛRËJØ SAVANORIØ 

SÀJUNGA IR JOS VAIDMUO VIDAUS POLITIKOJE 

1927–1940 METAIS 

Auðra Jurevièiûtë 


Terminologijos problemos 

Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjungos tyrimas ir 

jos vaidmens atskleidimas Lietuvos vidaus politikos kontekste kelia 

terminologijos problemà: kokia tai organizacija – buvusiø kariø, karinë-visuomeninë, 

paramilitarinë? Toks klausimas iðkyla ne tik mums, 

bet ir kitø valstybiø istorikams, nagrinëjantiems panaðias organizacijas. 

Manytume, kad LKKSS reiktø vadinti buvusiø kariø organizacija. 

Ðio mûsø teiginio pagrástumui árodyti pasiremsime Tarptautinëmis 

konvencijomis ir karo teise, kurios nusako ðio termino esmæ bei 

kitø ðaliø, kuriose buvo tokios organizacijos, pavyzdþiu. Problemos 

esmë – kas tie buvæ kariai-kombatantai arba jø organizacijos. Tarptautiniø 

þodþiø þodyne pateikiamas toks þodþio kombatantas (pranc. 

combattatant – kovotojas) paaiðkinimas – buvæs reguliariosios kariuomenës, 

partizanø ar pasiprieðinimo judëjimo daliniø kareivis, ginklo 

bièiulis 1 . Kiek platesná ðio þodþio aiðkinimà pateikia 1985 metais 

iðleistas Traptautiniø þodiø þodynas. Kombatantai – ( pranc. combattants 

– kautyniø dalyviai), asmenys, áeinantys á kariaujanèios valstybës 

ginkluotøjø pajëgø sudëtá, dalyvaujantys kariniuose veiksmuose, iðskyrus 

kar. þurnalistus, juristus, intendantus, med. darbuotojus, aptarnaujantá 

personalà 2 . Abiejø þodynø pateiktas aiðkinimas neprieðtarauja 

vienas kitam, bet papildo ir prapleèia þodþio kombatantas prasmæ. 

Ðis terminas po I pasaulinio karo buvo pradëtas vartoti norint ávardinti 

buvusius karius ir jø organizacijas, kurios ypaè gausiai tuo 

metu kûrësi Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Prancûzijoje, JAV ir 

kitose valstybëse, dalyvavusiose karo veiksmuose. Kombatanto juridiná 

statusà apibrëþia tarptautinë karo teisë ir tarptautinës konvencijos: 

1899 m. liepos 29 d. ir 1907 m. spalio 18 d. Hagos bei tas 

1 Vaitkevièiûtë V. Tarptautiniø þodþiø þodynas. Vilnius, 1999, P. 635 (Toliau: Vaitkevièiûtë V.) 

2 Tarptautiniø þodþiø þodynas. Vilnius, 1985, P. 253 (Toliau: Tarptautiniø…) 

209

paèias nuostatas patvirtinanti 1949 m. rugpjûèio 12 d. Þenevos 

konvencija ir 1977 m. birþelio 8 d. priimti papildomi protokolai: 1949 

m. Þenevos konvencijø Papildomas protokolas dël tarptautiniø ginkluotø 

konfliktø aukø apsaugos (I protokolas) bei 1949 m. Þenevos 

konvencijø Papildomas protokolas dël netarptautiniø ginkluotø konfliktø 

aukø apsaugos (II protokolas). 

1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos vyriausybë priëmë 

potvarká dël prisijungimo prie keturiø Þenevos konvencijø dël karo 

aukø apsaugos. Ðios konvencijos Lietuvoje ásigaliojo 1997 m. balandþio 

3 d. Buvo pradëtos ir Papildomø protokolø ratifikavimo procedûros. 

Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. geguþës 2 d. priëmë 

Þenevos konvencijø ir Papildomø protokolø ratifikavimo ástatymà 3 . 

Prie Þenevoje 1929 m. liepos 27 d. pasiraðytos Konvencijos dël elgimosi 

su karo belaisviais ir Konvencijos suþeistøjø ir ligoniø bûviui 

kariaujanèiose kariuomenëse pagerinti, sudarytos Þenevoje tuo paèiu 

metu kaip aukðèiau minëtoji, 1939 m. gruodþio 14 ir 21 d. buvo 

prisijungusi tarpukario Lietuva. Tarptautinës karo teisës poþiûriu 

kombatantai – tai asmenys, kurie karo veiksmø metu yra ginkluotøjø 

pajëgø nariai, aktyviai ir tiesiogiai dalyvauja kariniuose veiksmuose 4 . 

Ðiai kategorijai asmenø priskiriami ne tik reguliariosios kariuomenës 

kareiviai, bet ir nereguliariøjø kariniø formuoèiø nariai. Pirmajai kombatantø 

grupei priklauso ne tik reguliariosios kariuomenës kariai, bet 

ir savanoriø bei milicijos pajëgos, kurios yra átrauktos á kariuomenës 

sudëtá. Antràjà nereguliariosios kariuomenës grupæ sudaro organizuotos 

kariuomenës palaikymo pajëgos, partizanai ir sukilëliai bei 

masiniai liaudies judëjimai. Abiejø grupiø asmenys patekæ á nelaisvæ 

laikomi karo belaisviais 5 . 

Terminà „buvæs karys“ arba „kombatantas“ autorë taiko ne 

tik asmenims, kurie dalyvauja ginkluotoje kovoje, bet ir tiems, kurie 

kaþkada dalyvavo kovose dël Lietuvos Nepriklausomybës. Todël Lietuvos 

kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjunga yra buvusiø kariø, susibûrusiø 

pagal ástojimo á kariuomenæ bûdà savo noru, organizacija. 

Ðis bûdas buvo numatytas 1918 m. gruodþio 29 d. ástatymu „Paðaukimas 

savanoriø á kraðto apsaugà“ 6 . Dabar esanèioje negausioje isto- 

3 1949 m. rugpjûèio 12 d. Þenevos konvencijø papildomas protokolas dël tarptautiniø ginkluotø 

konfliktø aukø apsaugos (I protokolas) // Valstybës þinios, 2000, Nr. 63–1909. 

4 Ten pat, III dalis. Kariavimo metodai ir priemonës kombatantø ir karo belaisviø statusas. II 

skyrius. Kombatantø ir karo belaisviø statusas. 43 ir 44 straipsniai. 

5 Ten pat, II skyrius. Kombatantø ir karo belaisviø statusas. 45 skyrius. 

6 Lietuvos valstybës þinios, 1918.XII.29, Nr.1–3. ir 1–4. 

210

iografijoje ði organizacija vadinama karine-visuomenine arba paramilitarine. 

Manytume, kad karinës-visuomeninës organizacijos statusas 

LKKSS netinka, nes jokia karine veikla ji neuþsiëmë. Karinevisuomenine 

organizacija galëtume pavadinti Ðauliø sàjungà, nes ji 

turëjo kariniø tikslø ir sukarintà struktûrà bei karininkø vadovavimà 

bûriams. LKKSS sudarë buvæ savanoriai kûrëjai, kuriuos bendriniu 

pavadinimu bûtø galima laikyti buvusiais kariais, kurie pagal tam tikrà 

poþymá sukuria savo organizacijà. Paramilitarinës organizacijos 

statusas irgi netinka apibrëþiant LKKSS. V. Vaitkevièiûtës þodyne 

prieðdëlis para- (prie, ðalia, uþ (ko nors) – sudurtiniø tarptautiniø 

þodþiø pirmasis dëmuo, reiðkiantis jø buvimà ðalia ko nors, ne visiðkà 

atitikimà 7 , o Tarptautiniø – para…(gr. para – prie, ðalia, nuo), 

pirmoji sudurtiniø þodiø dalis, rodanti jø buvimà ðalia ko nors, nukrypimà 

nuo ko nors, koká nors sutrikimà 8 . Mûsø atveju ði sàjunga 

nëra paramilitarinë, nes neturi poþymio bûti prie ko nors. Pavyzdþiui, 

prie Kraðto apsaugos ministerijos; taèiau tokio priklausomumo nebuvo. 

LKKSS buvo visiðkai savarankiðka organizacija, veikianti pagal 

ástatus ir registruota remiantis ástatymu apie draugijas, priimtu 

1919 m. spalio 10 d. ir naujai priimtu 1936 m. vasario 1 d. 9 1919 m. 

ástatyme raðoma, kad „1. Draugija (sàjunga, partija ir kt.) – yra susivienijimas 

kuopon keliø asmenø, pristaèiusiø koká nors aiðkø bendro 

darbo tiksklà ir, tam tikslui atsiekti, sutartinai, tam tikrais ástatais, 

dirbanèiø“. 10 

Karinës organizacijos, remiantis 1936 m. Karinës tarnybos 

ástatymu, buvo dvi: Ðauliø sàjunga 11 , pagal Steigiamojo Seimo 1921 

m. liepos 7 d. priimtà ástatymà, ir Lietuvos karininkø Ramovë 12 . Ðiame 

ástatyme netgi neminimas þodis „visuomeninë“, o kalbama tik kaip 

apie karines organizacijas. Galima paminëti ir Karo mokslo draugijà, 

kuri taip pat buvo karinë organizacija, veikusi 1923–1933 m., o po to 

átraukta á Lietuvos karininkø ramovës organizacijà, bei Karo invalidams 

ðelpti komitetà. Visos ðios karinës organizacijos buvo pavaldþios 

kraðto apsaugos ministrui arba kariuomenës vadui. 

7 Vaitkevièiûtë V., P. 245. 

8 Tarptautiniø…, P. 363. 

9 Lietuvos valstybës teisës aktai (1918.II.16 –1940.VI.15), Vilnius, 1996, P. 256–262. (Toliau: 

Lietuvos valstybës…) 

10 Ten pat, P. 256. 

11 Lietuvos valstybës… P. 988. 

12 Ten pat, P. 992. 

211

Remiantis aukðèiau iðdëstytais tarptautinës teisës aktais ir Lietuvos 

Respublikos ástatymais, Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø 

sàjungà vadinsime buvusiø kariø organizacija. Tokiø organizacijø 

tarpukario Lietuvoje buvo ir daugiau. Tai Lietuvos kariuomenës atsargos 

karininkø sàjunga, Kariuomenës pirmûnø sàjunga, Þydø kariø, 

dalyvavusiø Lietuvos Nepriklausomybës atvadavime, sàjunga, Lietuvos 

karo invalidø sàjunga, Lietuvos laisvës kovø invalidø draugija, 

Vytauto Didþiojo universiteto atsargos karininkø korporacija „Ramovë“, 

Ekonominë Lietuvos universiteto studentø kariø sàjunga ir 

su kai kuriomis iðlygomis Kariams ligoniams globoti komitetas bei 

Kunigaikðtienës Birutës karininkø ðeimø moterø draugija. Mûsø pateiktas 

terminologijos problemos sprendimas nëra baigtinis. 

Mokslininkø diskusija bûtø labai naudinga galutiniams terminams 

nustatyti. 

Ðaltiniai ir literatûra 

Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjungos veiklai nagrinëti 

buvo daugiausia naudotasi ðaltiniais, kuriuos galima suskirstyti 

á keturias grupes. 

1. Reikðmingiausi yra archyvinai dokumentai, saugomi Lietuvos 

valstybës centriniame archyve: Lietuvos kariuomenës kûrëjø 

savanoriø sàjungos Centro valdybos 13 ir atskirø skyriø 14 fonduose. 

Nors sàjunga ásikûrë 1927 m., taèiau gausiausiame Centro valdybos 

fonde yra ir dokumentø, datuotø 1926 m. rugsëjo–gruodþio mën., 

nes tuo metu jau dirbo organizaciniai sàjungos steigimo komitetai. 

Buvo pasinaudota ir Vidaus reikalø ministerijos Spaudos ir draugijø 

skyriaus fondais 15 bei „Geleþinio vilko“ sàjungos bylomis 16 , kai kuriais 

Vytauto Didþiojo universiteto dokumentais 17 . 

2. Publikuoti ðaltiniai – Lietuvos valstybës teisë aktai 

13 Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjungos Centro valdybos bylos. 1926–1940. // 

LCVA, F.560, Ap. 1, B.1–274. 

14 Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjungos Tauragës skyriaus bylos. 1926–1940 m. // 

LCVA, F. 1495, Ap. 1, B. 1–20; Panevëþio skyriaus bylos. 1927–1940 m. // LCVA, F. 1391, 

Ap. 1, B. 1–13; Zarasø skyriaus bylos. 1927–1938 m. // LCVA, F. 1117, Ap. 1, B. 1–6. 

15 Vidaus reikalø ministerijos Spaudos ir draugijø skyrius. // LCVA, F. 377 ir Vidaus reikalø 

ministerijos Kauno miesto ir apskrities Spaudos ir draugijø skyrius 1936–1940. F. 402. 

16 „Geleþinio vilko“ sàjunga. // LCVA, F. 394, Ap. 1 ir F.563. Ap.2. 

17 Vytauto Didþiojo universitetas // LCVA, F. 631, Ap. 2, 12, 13. 

212

(1918.II.16. – 1940.VI.15.) ir Lietuvos valstybës þinios 1919–1940. 

Galima paminëti Augustino Povilaièio, Valstybës Saugumo departamento 

direktoriaus praneðimà, kuris pavadinimu „Neramios dienos“ 

buvo iðleistas 1996 metais Kaune 18 . Jame pateikti faktai apie visus 

ruoðtus perversmus tarpukario Lietuvoje. 

3. Ávairi periodika. Straipsnyje daugiausia naudojamës laikraðèiais: 

„Lietuvos aidas“, „Lietuvos þinios“, „Tautos valia“, „Tëvø 

þemë“ ir jos priedas „Savanoris kûrëjas“, „XX amþius“, „Laikas“, 

„Vilniaus balsas“ ir þurnalais – „Karo þinynas“, „Karo archyvas“, 

„Karys“, „Trimitas“, „Kardas“. 

4. Atsiminimai, kurie buvo publikuoti, taèiau tai subjektyvûs 

ðaltiniai ir atspindi ne visà organizacijos veiklà, o tik atskirus ávykius 

ar epizodus. 

Straipsniui svarbiausi ir vertingiausi LKKSS archyvo fondai. 

Tik jø dëka galima tyrinëti Savanoriø sàjungos veiklà. Didelis iðlikusiø 

bylø skaièius ir jose esantys dokumentai, kurie atspindi kiekvienø 

metø CV ir skyriø veiklà, leidþia daryti prielaidà, kad tai pakankamai 

objektybûs ir informatyvûs ðaltiniai. Kiti archyvo fondai tik papildo 

atskirus sàjungos veiklos periodus ir padeda susidaryti bendrà vaizdà 

apie tuo metu priimamus valdþios sprendimus ir jø vykdymà. Yra ir 

nepublikuotos memuaristikos, kaip Jurgio Dragûnevièiaus atsiminimø 

nuotrupø, uþraðytø gyvenant JAV ir dabar saugomø VD karo 

muziejuje. 

Literatûra apie LKKSS – labai menka. Jà galima skirstyti taip 

pat á keturias dalis: prieðkario, iðeivijos, sovietmeèio ir atkurtos Lietuvos. 

1929 metais Lietuvos kariuomenës savanoriø sàjungos Centro 

valdyba iðleido knygà „Savanoris 1918–1920“ 19 . Didþiàjà knygos 

dalá sudaro kûrëjø savanoriø, sàjungos nariø atsiminimai, kurie nagrinëjamai 

temai nëra tokie svarbûs. Ypaè vertinga leidinio pabaigoje 

publikuota medþiaga, apimanti sàjungos kûrimosi ir pirmøjø metø 

veiklà. Pateikiami skyriø valdybø sàraðai ir jø darbø ataskaitos. 

Iðeivijoje atskirø darbø neparaðyta. Uþuominø apie LKKSS 

veiklà galima aptikti tik þurnale „Karys“ ir laikraðèiuose „Draugas“, 

„Tëviðkës þiburiai“ ir kt. Ten randamos þinios labai fragmentiðkos. 

Tà patá galima pasakyti ir apie ávairiø autoriø knygose randamus 

18 Povilaitis A. Neramios dienos. Kaunas, 1996. (Toliau: Povilaitis A.) 

19 Savanoris 1918–1920. Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø knyga. Kaunas, 1929. (Toliau: 

Savanoris 1918–1920.) 

213

faktus. Iðskirti galima tik V. Statkaus knygà „Lietuvos ginkluotosios 

pajëgos 1918–1940“ 20 , kurioje ðiai organizacijai skiriamas puslapis. 

Sovietmeèiu apie tokià organizacijà, kokia buvo vadinama 

LKKSS, knygø ir straipsniø niekas neraðë. Galima aptikti jos paminëjimø 

E. Dirvelës knygoje „Klasiø kova Lietuvoje 1926 m.“ 21 , Vinco 

Kapsuko knygoje „Burþuazinë Lietuva“ 22 , Andriaus Bulotos opuse 

„Nuo baltojo þirgo iki svastikos“ 23 . Gero þodþio apie savanorius 

ðiuose darbuose nerandame. Jie vadinami faðistais arba burþuaziniais 

nacionalistais. Manome, kad nereikëtø ir tikëtis kitokio vertinimo 

sovietinëje istoriografijoje. Savanoriai buvo ta þmoniø grupë, kurià 

vienà pirmøjø áraðë á suimamø, tremiamø ir persekiojamø sàraðà24 . 

Dabartinëje istoriografijoje nerasime monografijø ar iðsamiø 

straipsniø, atspindinèiø ir analizuojanèiø ilgametæ Savanoriø sàjungos 

veiklà. 1997 m. „Karo archyvo“ XIV tome buvo atspausdintas Gintauto 

Surgailio straipsnis „Karinës-visuomeninës organizacijos Lietuvoje 

1918–1940“ 25 . Tarp kitø organizacijø yra apraðyta ir Lietuvos kariuomenës 

kûrëjø savanoriø sàjunga. Straipsnyje pateikti pagrindiniai 

faktai, apimantys chronologines sàjungos egzistavimo ribas 1927–1940 

metais. LKKSS kûrimàsi apraðë ir Auðra Jurevièiûtë 2000 metais26 . 

Straipsnyje nagrinëjami 1926 m. rugsëjo–gruodþio mënesiø ávykiai ir 

Gruodþio 17 d. perversmo iðvakarëse besikurianti Savanoriø sàjunga. 

Tarpukario vidaus politikai nagrinëti naudojamos bendro pobûdþio 

knygos, iðleistos prieðkario Lietuvoje, iðeivijoje ir dabartiniu 

metu. Pirmiausia reikia paminëti dvi knygas, kurios buvo skirtos dviem 

Nepriklausomos Lietuvos deðimtmeèiams: pirmajam deðimtmeèiui27 ir dvideðimtmeèiui28 . Ádomios faktinës medþiagos 1926–1927 m. ávykiams 

atskleisti randame knygoje apie Mykolà Sleþevièiø29 bei mo- 

20 Statkus V. Lietuvos ginkluotosios pajëgos 1918–1940 m. Chicago, 1986. 

21 Dirvelë E. Klasiø kova Lietuvoje 1926 metais. Vilnius, 1961. (Toliau: Dirvelë E.) 

22 Kapsukas V. Burþuazinë Lietuva. Vilnius, 1961. (Toliau: Kapsukas V.) 

23 Bulota V. Nuo baltojo þirgo iki svastikos. Vilnius, 1962. (Bulota V.) 

24 Lietuvos gyventojø genocidas. I tomas. 1939–1941. Lietuvos gyventojø genocido ir 

rezistencijos tyrimo centras. Vilnius, 1999. 

25 Surgailis G. Karinës-visuomeninës organizacijos Lietuvoje 1918–1940 // Karo archyvas XIV 

tomas. Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministerija, 1997. (Toliau: Surgailis G.) 

26 Jurevièiûtë A. Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjungos kûrimasis // Karo archyvas 

XVI tomas, LR kraðto apsaugos ministerija, 2000. (Toliau: Jurevièiûtë A.) 

27 Pirmas Nepriklausomos Lietuvos deðimtmetis 1918–1928. Kaunas, 1990. (Toliau: Pirmas 

Nepriklausomos…) 

28 Lietuva 1918–1938. Kaunas, 1990. 

29 Bûtënas J., Mackevièius M. Mykolas Sleþevièius advokatas ir politikas. Vilnius, 1995. 

(Toliau: Bûtënas J.) 

214

nografijoje apie Prezidentà Kazá Griniø 30 . Visà nagrinëjamos temos 

laikotarpá apima Stasio Kuzminsko atsiminimø ir apmàstymø knyga 

31 . Autorius buvo tø ávykiø liudininkas, todël pateikta nuomonë ir 

samprotavimai yra ádomûs ir vertingi. 

Apþvelgus turtingus archyvinius dokumentus ir negausià istoriografijà, 

ðiuo straipsniu siekiama tokiø tikslø: 1. pabandyti spræsti 

terminologijos problemà; 2. supaþindinti su buvusiø kariø organizacijos 

LKKSS struktûra ir tikslais; 3. atskleisti ávairiapusæ sàjungos 

veiklà ir parodyti, kiek ir kokiose srityse LKKSS sprendimai darë 

átakà vidaus politikai; 4. supaþindinti su LKKSS nariø veikla opozicijoje; 

5. iðkelti asmeninës kûrëjø savanoriø iniciatyvos svarbà sprendþiant 

valstybei svarbius klausimus. 

Organizacijos kûrimasis Lietuvos Respublikos 

parlamentarizmo saulëlydyje 

Rinkimus á III Seimà krikðèioniðkasis blokas – Krikðèioniø 

demokratø, Darbo federacijos ir Ûkininkø sàjunga – pralaimëjo. Jos 

gavo tik 30 mandatø ið 85, o turëjo 40 ið 78 32 . Daugumà Seime sudarë 

valstieèiai liaudininkai ir socialdemokratai. Nors priimant svarbius 

spendimus ðios daugumos nebeuþtekdavo ir reikdavo blokuotis 

su tautinëmis maþumomis – þydais, lenkais ar vokieèiais. Naujasis 

Seimas susirinko birþelio 2 d., o birþelio 7 d. buvo iðrinktas naujas 

Respublikos Prezidentas dr. Kazys Grinius. Jis tuojau pavedë Mykolui 

Sleþevièiui suformuoti vyriausybæ. 

Naujoji M. Sleþevièiaus vyriausybë buvo sudaroma ið Seime 

daugumà gavusiø partijø: valstieèiø liaudininkø ir socialdemokratø. 

Tautininkai, gavæ tris vietas Seime, nesutiko áeiti á vyriausybæ, nors 

Ministras pirmininkas juos ir kvietë. Naujoje vyriausybëje socdemai 

gavo du ministrø portfelius – vidaus reikalø ir ðvietimo. M. Sleþevièiaus 

ministrø kabinetas turëjo vienà esminæ silpnybæ, socialdemokratai 

buvo sutikæ dirbti joje tik laikinai – vos 6 mënesius. Savanoris 

kûrëjas gen. ðt. plk. ltn. Kazys Ðkirpa, pagal partinæ priklausomybæ – 

valstietis liaudininkas, raðë: „tai reiðkë, kad jiems ne tiek rûpëjo kraðto 

valdymas, kiek savo partinës nekaltybës iðsaugojimas bei populiaru- 

30 Ilgûnas G. Kazys Grinius. Vilnius, 2000. (Toliau: Ilgûnas G.) 

31 Kuzminskas S. Atsiminimai ir svarstymai. Vilnius, 1992. (Toliau: Kuzminskas S.) 

32 Pirmas Nepriklausomos…, P. 136. 

215

mo darbininkijos sluoksniuose iðlaikymas.“ 33 Ministras pirmininkas 

buvo nepatenkintas savo patrneriø neryþtingumu, bet kaip demokratas 

turëjo skaitytis su Seimo rinkimø rezultatais. M. Sleþevièius ramino 

save ir partijos kolegas, jog po 6 mënesiø, jei socdemai pasitrauks, 

bus galima vyriausybæ pertvarkyti ir átraukti á jà tautininkus 

bei rikdemiðkø partijø atstovus. 

Koalicinës vyriausybës darbai ir Seimo priimami ástatymai këlë 

opozicijos, kurià daugiausia sudarë krikdemiðkos partijos, nepasitenkinimà. 

Valstieèiai liaudininkai ypaè sparèiai ëmësi ágyvendinti demokratines 

laisves. Skubiai, be paruoðtø administraciniø potvarkiø, 

buvo panaikinta karo padëtis, atðaukti susirinkimø ir spaudos laisvæ 

varþantys ástatymai, paskelbta amnestija, pradëta ruoðti policijos ir 

kariuomenës reforma bei programa atskirti Valstybæ nuo Baþnyèios, 

o visame kraðte organizuojamas laisvamaniø judëjimas. Spartûs demokratiniai 

pertvarkymai atvërë duris ir atriðo rankas visiems, kurie 

norëjo naudotis suteiktomis laisvëmis kaip iðmanë, nevengiant aðtrios 

kritikos valdanèiajai daugumai. Ne tik krikðèioniðkoji opozicija, 

bet ir komunistai turëjo plaèià dirvà destruktyviai veiklai. Vincas Kapsukas 

apie to meto komunistø veiklà raðë: „Savo padëèiai pagerinti 

darbininkai skelbia streikus. Kaune vyksta kelios deðimtys streikø.“ 34 

Socdemø organizuojamuose streikuose ir mitinguose vis daþniau vadovavimà 

perimdavo komunistø partija. O socialdemokratas Vincas 

Èepinskis per kelis mënesius „Pochodnios“ draugijai leido „pagal demarkacijos 

linijà ásteigti 60 lenkiðkø mokyklø, t. y. daugiau negu iki 

tol jø buvo atidaryta per visus aðtuonerius Nepriklausomybës metus.“ 

35 Dosnus buvo ministras ir kitiems: þydams jis leido ásteigti 

aukðtesniàjà komercijos mokyklà, keletà viduriniø mokyklø ir þydø 

operos studijà, Lietuvos staèiatikiø vyskupijos tarybai – organizuoti 

dvejø metø kursus kandidatams á staèiatikiø kunigus parengti 36 . Opozicija 

ðiuos vyriausybës veiksmus aiðkino ne kaip kultûrinës autonomijos 

palaikymà, o privilegijø teikimu 37 , protegavimu, þodþiu, – antràja 

polonizacija 38 . Tokie veiksmai ypaè piktino, kai tuo metu Vilniuje 

lenkai varë neþabotà lietuviø lenkinimo politikà. Tuo metu opozi- 

33 Bûtënas J. P. 195. 

34 Kapsukas V. P. 44. 

35 Kokia turi bûti mokykla // Lietuvos þinios, 1926 m. lapkrièio 22 d. 

36 Ðvietimo ministro ásakymas // Ten pat, 1926 m. lapkrièio 19 d., gruodþio 4 d. 

37 Bistras L. Privilegijø politika // Rytas, 1926 m. spalio 27 d. 

38 Gira L. Antroji Lietuvos polonizacija // Ten pat, 1926 m. spalio 15 d. 

216

cijoje atsidûræ krikdemai savo veiklà suprato kaip „besàlyginæ griaunamøjø 

jëgø subûrimo sàvokà.“ 39 „Mes arba niekas“ – taip krikdemiðkojo 

bloko atstovø buvimà opozicijoje apibûdina amþininkas, valstietis 

liaudininkas Stasys Kuzminskas 40 . Krikdemas Juozas Purickis 

III Seimo laikotarpá vadina liberaliðkàja era, kai „kova dël pasaulëþiûros, 

susimaiðiusi su politine kova, visiðkai suskaldë lietuviø 

tautà.“ 41 

Tokioje sudëtingoje politinëje situacijoje prasidëjo Savanoriø 

sàjungos kûrimosi procesas. Nors pati idëja kurti sàjungà gimë anksèiau, 

dar 1925 m., minint Didþiojo Vilniaus Seimo 20 metø sukaktá 

42 . O 1926 m. balandþio mën. 22 d. Ðauliø sàjungos þurnale „Trimitas“ 

buvo atspausdintas straipsnelis „Savanorio laiðkas“, kurio autorius 

siûlë vël savanoriams susiorganizuoti, prisiminti savo pasiðventimus 

ir perduoti juos jaunajai kartai, nes visuomenëje kyla reikalas 

vël ginti Lietuvà prieð naujus lenkø puolimus ir vaduoti Vilniø 43 . Rugsëjo 

5 d. vienu metu trijose vietose – Kaune, Ðakiuose ir Joniðkëlyje 

– ávyko savanoriø susirinkimai, kuriuose nuspræsta kurti sàjungà. Á 

iniciatyvinës grupës pasitarimà Kaune susirinko 61 savanoris ir nutarë, 

kad „yra reikalinga atskira savanoriø organizacija dël ekonominiø, 

istoriniø bei tautiniø motyvø, kad toji organizacija turi apimti 

visà Lietuvos plotà ir kartu sujungti visus savanorius ir kad tokios 

organizacijos centras turi bûti Lietuvos sostinëj su atskirais skyriais 

provincijoje.“ 44 Buvo sudaryta 7 nariø komisija ástatams rengti. 

Jà sudarë: pirmininkas Vladas Girðtautas, pavaduotojas Jurgis Kiaunis, 

sekretorius Mykolas Lazauskas, nariai – plk. Petras Bizokas, Liudas 

Vailionis, Karolis Dineika, kandidatas Vincas Girskis 45 . Jie turëjo 

per dvi savaites susisiekti su Ðakiø ir Joniðkëlio savanoriais ir kartu 

parengti ástatø projektà. Tà paèià rugsëjo 5 dienà savanoriai Antanas 

Ðukys, Vincas Jurgila, Antanas Kibirkðtis ir Kazys Matulevièius, 

jau nuo vasaros brandinæ mintá kurti sàjungà, suðaukë Ðakiø savanoriø 

suvaþiavimà, pavadinæ já „Pirmuoju Lietuvos kariuomenës savanoriø 

suvaþiavimu“. Atvyko 100 savanoriø, kurie iðrinko organizaci- 

39 Kuzminskas S. P.84. 

40 Ten pat, P. 85. 

41 10 metø Nepriklausomos Lietuvos. /Vygandas- Purickis J. // Vasario 16 d. Kaunas, 1928. 

42 Savanoris 1918–1920, P. 197. 

43 Savanorio laiðkas // Trimitas, 1925, Nr. 15, P. 487. 

44 Protokolas savanoriø iniciatyvinës grupës pasitarimo, ávykusio 1926 m. rugsëjo 5 d. // LCVA. 

F. 560, Ap. 1, B. 103, L. 37. 

45 Ten pat. 

217

ná komitetà, á kurá áëjo plk. Vincas Grigaliûnas-Glovackis, plk. ltn. 

Pranas Kaunas, Leonas Raèiûnas, Kazys Matulevièius ir Vincas Jurgila 

46 . Ðiam komitetui buvo pavesta suorganizuoti visos Lietuvos savanorius 

ir suðaukti suvaþiavimà Kaune. Ástatø projektui parengti ðakieèiai 

sudarë tokià komisijà: Antanas Ðukys, Vincas Jurgila, Jonas 

Krikðtolaitis, Antanas Kavaliauskas ir Pranas Ðpakauskas. Joniðkëlyje 

tuo metu susirinko 400 Lietuvos Vasaros rytø partizanø ir savanoriø, 

kurie taip pat pritarë sàjungos kûrimo idëjai. Bendri sàjungos 

kûrimo darbai prasidëjo rugsëjo 9 d., kada buvo suðauktas Kauno ir 

Ðakiø organizaciniø komitetø posëdis. Jame buvo nutarta skubiai kurti 

skyrius kitose apskrityse, kad bûtø spëta suðaukti visuotiná savanoriø 

savaþiavimà Kariuomenës dienà, lapkrièio 23-àjà. Apie sàjungos kûrimà 

buvo paskelbta laikraðèiuose, ir procesas prasidëjo: rugsëjo 15 

d. buvo ásteigti Këdainiø, rugsëjo 26 d. – Panevëþio, rugsëjo 27 d. – 

Ðauliø, spalio 3 d. – Raseiniø, spalio 10 d. – Vilkaviðkio, spalio 17 d. 

– Rokiðkio ir Marijampolës, spalio 31 d. – Tauragës, spalio 31 – 

Trakø, lapkrièio 1 d. – Kretingos, lapkrièio 5 d. – Telðiø, lapkrièio 7 

d. – Ukmergës ir Seinø, lapkrièio 10 d. – Utenos skyriai 47 . Per du 

mënesius buvo ásteigta 17 sàjungos skyriø, iðsibarsèiusiø po visà Lietuvà. 

Toks spartus savanoriø organizacinis darbas sukëlë nemaþà rezonansà 

spaudoje ir visuomenëje. Jau rugsëjo 25–26 d. pasirodë pirmieji 

straipsniai valstieèiø liaudininkø laikraðtyje „Lietuvos þinios“ 

apie besiorganizuojanèius savanorius: „Kas yra tas savanoriø globëjas 

p. Glovackis“ ir „Kortas atidengus“ 48 . Pastarajame buvo raðoma, 

kad „Lietuva – ne Italija ir savanoriai krikdemø politikos nevykdys“ 

49 . Nuo valstieèiø liaudininkø neatsiliko ir socialdemokratai. 

Jø laikraðtis „Socialdemokratas“ raðë: „krikðèionys demokratai, 

bandydami átraukti á partijø kovà paèià kariuomenæ gavo 

atlyþti klerikalø protas ima skubotai ieðkoti sau naujø talkininkø, 

burti jëgas. Ta prasme ir kaipo vienà paskutiniøjø reakcijos 

bandymø tenka ávertinti jø dabar iðkeltà obalsá organizuoti savanorius“ 

50 . Tà faktà, kad krikdemai organizuoja savanorius netiesiogai 

patvirtina ir sàjungos kûrimo iniciatyviniuose suvaþiavimuose daly- 

46 Savanoris 1918–1920, P. 200. 

47 Ten pat, P. 219–241. 

48 Kas tas savanoriø globëjas p. Glovackis. // Lietuvos þinios, 1926 m. rugsëjo 25 d. Nr. 220 ir 

Kortas atidengus // Ten pat, 1926 m. rugsëjo 26 d. Nr. 221. 

49 Ten pat. 

50 Reakcija ruoðiasi aktingai kovai // Socialdemokratas, 1926 m. rugsëjo 30 d. Nr. 39. 

218

vausiøjø sàraðai. Beveik be iðimties visuose savanoriø suvaþiavimuose 

dalyvavo krikdemiðkøjø partijø ar organizacijø nariai, kai kuriuose 

– net ir Seimo atstovai. Pavyzdþiu galëtø bûti Ðakiø ir Panevëþio 

steigiamieji suvaþiavimai. Ðakiuose dalyvavo Lietuvos katalikiø moterø 

draugijos atstovë, Lietuvos ûkininkø sàjungos narys A. Duoba, 

„Pavasario“ sàjungos atstovas, Lietuvos darbo federacijos narys Jonas 

Maèiulaitis ir kt. 51 , o Panevëþyje – „paðalintas ið kariuomenës 

plk. Pranas Tamaðauskas, burmistras Tadas Chodakauskas, 

krikdemø vardu – kun. Razoèka, Ûkininkø sàjungos – kun. Grodys 

ir kiti, „Pavasarininkø“ ir „Ateitininkø“ vardu – Grigailiûnas“ 52 . 

Abiem suvaþiavimams pirmininkavo plk. ltn. V.Grigaliûnas-Glovackis, 

kurá spauda taip aðtriai puolë ir ne be reikalo. Jis buvo vienas 

Lietuvos kariuomenës kûrëjø ir aktyvus savanoriø sàjungos organizatorius 

bei naujojo laikraðèio „Tautos valia“ redaktorius. Reikia pripaþinti, 

kad organizaciniame sàjungos darbe plk. ltn. V.Grigaliûnas- 

Glovackis nuveikë daug. Beveik visi steigiamieji suvaþiavimai provincijoje 

vyko jam pirmininkaujant ar bent dalyvaujant. Tai buvo ne 

vien jo iniciatyva, bet ir organizacinio komiteto sprendimas. Kadangi 

politinë situacija buvo pakankamai átempta ir savanoriø susirinkimuose 

prasidëdavo politiniø debatø ir nesutarimø, buvo nuspræsta ið centro 

á provincijà siøsti po vienà atstovà sàjungos tikslams aiðkinti. Savanoriø 

sàjungos tikslus nubrëþë „Tautos valios“ pirmojo numerio vedamasis. 

Jame buvo raðoma, kad „Bolðevikiðkieji „darbininkø atstovai“, 

visokios profsàjungos ir komjeèeikos [komunistø kuopelës – A. 

J.] ruoðia tëvynei kruvinà galà. Pilsudskis vël taikosi smogti peiliu 

Lietuvos nepriklausomybei. Senosios gvardijos darbai nenudirbti. 

Dël to ji ðiandien telkiasi krûvon, steigia Savanoriø sàjungà, 

kad savoje ðeimoje apsvarðèius, kas reikia daryti. Savanoriø ðirdys 

nujauèia Tëvynei gresiantá pavojø. Kyla Lietuvos milþinø gvardija. 

Vyrs á vyrà, ðimtø ðimtai telkiasi jie savo sàjungon. Skersai kelio jiems 

gali stoti tik tie, kam Lietuvos gerovë ir laisvë nerûpi“ 53 . Krikðèioniø 

demokratø paramà steigiant Savanoriø sàjungà parodo ir Darbo federacijos 

frakcijos Seime pateiktas ástatymo projektas dël buvusiems 

savanoriams leidimo nemokamai vaþiuoti Lietuvos geleþinkeliais, jei 

51 Skyriø protokolø nuoraðai. Ðakiø steigiamojo suvaþiavimo protokolas 1926 m. rugsëjo 5 d. 

// LCVA. F. 560, Ap. 1 B. 2, L. 47. 

52 Ten pat, Panevëþio apskrities steigiamojo savanoriø suvaþiavimo, ávykusio 1926 m. rugsëjo 

26 d., protokolas. L. 45. 

53 Senoji gvardija // Tautos valia, 1926 m. spalio 23 d. Nr. 1. 

219

jie vaþiuos organizacijos reikalu. Prie projekto buvo pridëtas raðtas, 

kuris nusakë ástatymo svarbumà, nes „ið oro ir viduje prieðai 

rengia Lietuvos Nepriklausomybës mirtá . Nepaprastu greitumu 

savanoriai susibûrë á organizuotas eiles, kad budëti Tëvynës 

laisvës sargyboje“ 54 . Laikraðtis „Socialdemokratas“ aðtriai kritikavo 

savanoriø kuriamà organizacijà ir vadino jà faðistine, remiamà 

ne tik „susibankrutijusio kademø [krikdemø – A.J.] bloko“, bet ir 

tautininkø. Tautininkø valdybos narys advokatas Liudas Noreika Raseiniuos 

1926 m. rugsëjo 19 d. per savo paskaità pareiðkë, kad gresia 

bolðevizmo pavojus, o jam paðalinti, kaip ir Italijoje, reikia suorganizuoti 

sveikà elementà ir nebûtinai á faðistø organizacijà. Laikraðtis 

mano, kad gal ta organizacija yra kademø proteguojami savanoriø 

bûriai 55 . Panaðias þinias randame ir Politinës policijos agento ltn. Petro 

Birþio (slapyvardis Rytas) praneðimuose. Viename jø raðoma, kad 

„Lietuvos faðistø organizatoriai [M. Krupavièius, L. Bistras, P. Karvelis, 

A. Endziulaistis, Z. Starkus, A. Stulginskis ir kiti 56 – A. J.] 

dabar visà dëmesá nukreipë á savanorius ir studentus, savanoriø organizavimà 

ir prisisavinimà. Visi savanoriai skaito „Rytà“. Jie daro suvaþiavimus, 

organizuojasi ir ketina siøsti á savo savanoriø seimà. Tas 

seimas bûsiàs sprendëjas Lietuvos likimo. Jø faðistø uþduotis 

suprovokuoti savanoriø seimo pusën ir taipogi paimti su savimi studentijà, 

kurioje yra didelis nuoðimtis tautininkø ir ateitininkø, 

reikalui esant jie [studentija – A. J.] susivienijæ su bûsimu savanoriø 

seimu padarytø faðistiná perversmà Lietuvoje ir paimtø valdþià 

nuo dabartiniø ministrø” 57 . Ávairûs ðaltiniai leidþia daryti prielaidà, 

kad Savanoriø sàjunga buvo kuriama ne tik ástatuose numatytiems 

tikslams pasiekti, bet ir kaip opozicijos atrama perimant valdþià. 

Besikurianti Savanoriø sàjunga skelbësi esanti apolitinë, bet 

jos sprendimai ir darbai rodë kà kita. Organizacinio komiteto Centro 

valdyba aðtriai reaguodavo á kiekvienà komunistø iðsiðokimà bei 

vyriausybës priimamus sprendimus, kurie, jø manymu, kenkë Lietuvos 

nepriklausomybei. 1926 m. lapkrièio 7 d. Kaune ávyko savanoriø 

organizaciniø komitetø atstovø suvaþiavimas, kuriame dalyvavo 41 

54 Vedamasis // Ten pat, 1926 m. lapkrièio 10 d. Nr. 3, P. 4. 

55 Faðistai nori praryti Lietuvà // Socialdemokratas, 1926 m. spalio 14 d. Nr. 41. 

56 Faðistinis judëjimas kariuomenëje. 1926 m. rugpjûèio–gruodþio mën. // LCVA. F. 378, Ap. 

5, B. 1040, L. 17. 

57 Ið kariuomenës gyvenimo ir faðistø judëjimo. // Ten pat, L. 18. 

220

atstovas ið Alytaus, Birþø ir Pasvalio, Kauno, Këdainiø, Marijampolës, 

Raseiniø, Rokiðkio, Seinø, Ðakiø, Ðiauliø, Tauragës, Telðiø, Trakø 

ir Vilkaviðkio58 . Buvo iðrinkti organizacinio komiteto Centro valdybos 

7 nariai ir 3 kandidatai. Garbës nariu iðrinktas A. Smetona. 

Suvaþiavimas priëmë nutarimus dël dabartinës padëties ir ápareigojo 

Centro valdybà parengti rezoliucijà vyriausybei. Lapkrièio 11 d. rezoliucija 

buvo áteikta Ministrui pirmininkui ir spaudai. Ji skelbë: 

„Savanoriø organizacinë CV, pildydama savanoriø organizaciniø komitetø 

suvaþiavimo nutarimà, turi garbës atkreipti vyriausybës dëmesá 

á sekantá: savanoriai negali nutylëti apie tuos liûdnus faktus, 

kurie pasireiðkia dabartiniu metu Nepriklausomoje Lietuvoje. 

1) Ð. m. lapkrièio 7 d. svetimas Lietuvai komunistinis gaivalas, tyèiodamasis 

ið mûsø tautos idealø, iðkabino Kaune ávairiose vietose vëliavas, 

kuriø kruviname fone ástatë Lenino, rusø ir visø tautø laisvës 

smaugëjo, paveikslà. 2) Lietuvos vyriausybë, nepaisant persekiojimø 

ir uþdarymø lietuviø mokyklø mûsø amþinø prieðø lenkø okupuotoje 

Lietuvoje, atidaro ir remia lenkiðkas mokyklas kai kur net tose vietose, 

kur atidarytoji lenkiðka mokykla turi tikslo ne ðviesti, bet iðtautinti 

lietuviðkai kalbanèiø ðeimynø vaikus. Paþymëti reiðkiniai kenkia 

lietuviø tautos dvasiai, Lietuvos nepriklauosmybës ideologijai. Mes, 

savanoriø atstovai, su ðirdgëla primename vyriausybei, kad tokie 

apsireiðkimai kraðtui yra labai pavojingi, praþûtingi Lietuvos nepriklausomybei, 

dël kurios savanoriai yra kovojæ.“ 59 Nesulaukæ reakcijos 

á ðià rezoliucijà, savanoriai ëmësi kitokiø veiksmø savo nepasitenkinimui 

iðreikðti. Jie energingai ásijungë á studentø savanoriø organizuojamà 

demonstracijà. Tuo metu universitete mokësi nemaþai savanoriø, 

kurie buvo aktyvûs lapkrièio 21 d. demonstracijos organizatoriai 

ir dalyviai. Tai plk.V. Grigaliûnas-Glovackis ir Jonas Karutis – 

dviejø Vyèio kryþiaus ordinø kavalieriai, mjr. Juozas Tomkus, mjr. 

Jonas Petruitis – Vyèio kryþiaus ordino kavalieriai, Antanas Koncë, 

Juozas Vaitkevièius, ltn. Antanas Rukða, ltn. Jonas Andriûnas, ltn. 

Algirdas Sliesoraitis – LKKSS CV iþdininkas ir korporacijos „Neo 

Lithuania” pirmininkas. Demonstracijà rengë studentai ateitininkai 

ir neolituanai. Laikraðèiai „Tautos valia“ ir „Rytas“ specialiais skelbimais 

kvietë þmones á ðá politiná mitingà bei demonstracijà prieð vyriausybës 

vykdomà politikà. Lapkrièio 21 d. demonstracijai leidimo 

studentai negavo. Po mitingo, Liaudies namuose, jie turëjo iðsiskirs- 

58 Savanoris 1918–1920, P. 204. 

59 Ten pat. 

221

tyti ir neiti á Karo muziejaus sodelá, kaip buvo planuota. Mitinguotojai 

ðiam valdþios sprendimui pasiprieðino ir ið senamiesèio nuþygiavo 

Karo muziejaus link. Buvo iððauktos gausios raitosios ir pësèiosios 

policijos pajëgos ir susidorota su demonstrantais. Tokie policijos veiksmai 

sukëlë didþiulá visuomenës nepasitenkinimà ir pasipiktinimà vyriausybës 

veiksmais. Lietuvos kariuomenës savanoriø sàjungos organizacinio 

komiteto Centro valdyba sureagavo þaibiðkai. Lapkrièio 

22 d. CV nariai: pirmininkas – ats. plk. ltn. Antanas Zubrys, nariai – 

Kazys Matulevièius, A. Sliesoraitis, J. Elisonas, J. Kiaunis, Kazys 

Bieliûnas ir J. Pautienius – priëmë protestà, kuriame buvo raðoma: 

„ kuomet vyriausybë á savanoriø protestà nerado reikalo atkreipti 

dëmesio, ð. m. lapkrièio 21 d. valstybiniai ir tautiniai nusistaèiusioji 

Lietuvos universiteto studentija, kurios tarpe randasi daug 

kariø – savanoriø, mëgino dar kartà priminti vyriausybei ir visuomenei, 

kad panaðûs reiðkiniai yra þalingi ir praþûtingi mûsø nepriklausomybei 

– vyriausybë, paneigdama studentijà, kartu ir mûsø savanoriø 

idealus, pavartojo niekur nepateisinamas brutalias pajëgas, smurtà 

ir iðniekino mûsø tautos ðventovæ – Karo muziejø“ 60 . Studentø 

demonstracija buvo tartum visuomenës nuotaikø patikrininkas prieð 

orgnizuojamà Gruodþio 17 d. perversmà. Susidorojimas su demonstracija, 

kurioje dalyvavo ir studentai-savanoriai, besikurianèiai organizacijai 

buvo smarkus valdþios smûgis, o opozicijai – tik dar vienas 

pretekstas suaktyvinti savo veiklà. Savanoriai buvo ta jëga ir autoritetas, 

kuriuo pasitikëjo ir gerbë visuomenë. Gruodþio 17 d. perversmo 

organizatoriai Savanoriø sàjungà vertino kaip stiprià karinæ paramà 

vietose, jei prasidëtø pilietinis karas. Organizuojant ir ávykdant 

perversmà dalyvavo beveik vien karininkai savanoriai. Slaptàjà karininkø 

sàjungos valdybà sudarë savanoriai kûrëjai: pirmininkas – gen. 

ðt. plk. Vladas Skorupskis, plk. Antanas Maèiuika (1939–1940 m. 

buvæs LKKSS pirmininkas), mjr. Ignas Slapðys, kpt. Juozas Matulevièius, 

kpt. Antanas Steponaitis. Kiekvienoje Kauno águlos karinëje 

dalyje veikë trijulës perversmui organizuoti. Joms vadovavo karininkai, 

kûræ Lietuvos kariuomenæ. Aktyvus perversmo dalyvis buvo DLK 

2 pëstininkø pulko vadas plk. J. Petruitis 61 . Gruodþio 17 d. perversmas 

buvo organizauojamas buriant platø, opozicijai palankiø, visuomenës 

grupiø spektrà: karininkus – krikdemiðkos ir tautininkiðkos 

60Jurevièiûtë A. P.143. 

61Ið kariuomenës gyvenimo ir faðistø judëjimo. 1936 m. rugpjûèio–gruodþio mënuo // LCVA. 

F. 378, Ap. 10, B. 1040, L. 23. 

222

pakraipos, studentus – neolituanus ir ateitininkus bei savanorius. Vienas 

ið perversmo organizatoriø plk. V. Grigaliûnas-Glovackis savo atsiminimuose 

iðeivijoje raðë, kad ruoðiantis 1926 m. gruodþio 17 d. ávykiams, 

buvo sukelta visa Lietuva 62 . Tai buvo tiesa. Nes visoje Lietuvoje 

buvo sukurti savanoriø sàjungos skyriai 63 , Ðauliø sàjunga buvo kovinës 

parengties 64 , studentai demonstravo savo nepasitenkinimà vyriausybe. 

Po perversmo praslinkus dviem dienoms, gruodþio 19 d. ávyko 

savanoriø suvaþiavimai Kaune, Marijampolëje, Seinuose, Telðiuose 

ir Vilkaviðkyje. Susirinkimuose apskrièiø virðininkai aiðkino savanoriams 

apie gruodþio 17 d. ávykius ir jø reikðmæ valstybei. Dþiaugsmingai 

buvo sutinkama þinia apie naujos vyriausybës suformavimà ir 

Prezidento iðrinkimà. Savanoriai dëkojo Lietuvos karininkijai, apgynusiai 

nuo bolðevikø ir lenkø pavojaus, ir þadëjo toliau stovëti Lietuvos 

nepriklausomybës sargyboje. Susirinkimas Kaune buvo ypatingas, 

nors savanoriø susirinko nedaug ir buvo nutarta atidëti suvaþiavimà, 

taèiau visi kaþko laukë (tuo metu vyko Nepaprastoji Seimo 

sesija, kurioje buvo renkamas Prezidentas), o po kiek laiko atvyko 

karininkas ir praneðë, kad Seimas iðrinko A. Smetonà Prezidentu 65 . 

Entuziastingasis sàjungos kûrimo procesas buvo baigtas 1927 m. sausio 

6–7 d., kai ávyko steigiamasis Savanoriø sàjungos suvaþiavimas. 

Jis pradëjo sudëtingà ir nelengvà sukurtos organizacijos ásitvirtinimo 

visuomenëje ir numatytø darbø ágyvendinimo etapà. Sàjungai ir jos 

nariams jis atneðë ne tik pasididþiavimà nuveiktais darbais, bet ne 

maþiau rûpesèiø, nusivylimø dël valdþios poþiûrio á savanorius ir nesibaigianèios 

jø kovos dël Vilniaus gràþinimo ir Klaipëdos problemos 

sprendimo. Netekus ðiø svarbiø Lietuvai þemiø, pabandyti politinëmis 

priemonëmis apginti tai, kas dar liko. 

LKSS veiklos principai ir struktûra 

Lietuvos savanoriø kûrëjø sàjungos steigiamasis suvaþiavimas, 

arba kongresas, dël ávairiø politiniø ávykiø buvo atidëliojamas nuo 

lapkrièio 23 d. ir ávyko 1927 m. sausio 8–9 d. Kaune. Jame dalyvavo 

Prezidentas A. Smetona, mjr. Antanas Merkys, gen. ltn. Vladas Nage- 

62 Jurevièiûtë A. P. 144. 

63 Savanoris 1918–1920, P. 219–241. 

64 Bûkime pasirengæ // Socialdemokratas, 1926 m. gruodþio 2 d. Nr. 48; LKSS Tauragës skyriaus 

Valdybos posëdþio protokolas Nr. 14. 1927 m. gruodþio 31 d. // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 2, L. 

155; Gruodþio 17 d. 1926–1929. Kaunas, 1929; Plk. Teodoras Daukantas buvo aktyvus 

perversmo dalyvis ir tuo metu Ðauliø sàjungos Centro valdybos pirmininkas. 

65 Kauno skyriaus protokolas 1926 m. gruodþio 19 d. // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 2, L. 21. 

223

vièius, plk. Julius Èaplikas, gen. Silvestras Þukauskas, plk. Povilas 

Plechavièius, mjr. Jonas Motiejûnas-Valevièius ir kiti aukðtieji karininkai 

savanoriai bei 107 atstovai ið skyriø. Kongresà atidarë sàjungos 

Organizacinio komiteto centro valdybos pirmininkas plk. ltn. A. 

Zubrys. Buvo iðrinkta sàjungos Centro valdyba: plk. J. Èaplikas – 

pirmininkas, K. Matulevièius ir A. Endziulaitis – vicepirmininkai, A. 

Sliesoraitis – iþdininkas, K. Germanas ir A. Kaþukauskas – sekretoriai, 

J. Kiaunis M. Gaidelis, V. Èëpla, A. Pranculis, J. Pautienius, A. 

Èësna, J. Matulionis, K. Savickas ir V. Kurkauskas – nariai. Á revizijos 

komisijà buvo iðrinkti 3 nariai – S. Chaleckis, P. Pilkauskas ir E. 

Miðkinis. Garbës teismà sudarë taip pat 3 nariai – A. Þilinkas, T. 

Chodakauskas ir J. Bulota. Sàjungos ástatus rengë organizacinë Centro 

valdyba pagal Ðakiø skyriaus parengtà projektà ir vadovaujantis I 

pasaulinio karo dalyviø sàjungos ástatais, kiek jie atitiko Lietuvoje 

kuriamos sàjungos sàlygas ir idëjas. Parengtieji ástatai buvo priimti 

kongrese ir skelbë ðiuos sàjungos tikslus: a) saugoti ir ginti Lietuvos 

laisvæ ir nepriklausomybæ, b) kelti ir ugdyti tautinæ lietuviø sàmonæ, 

c) gerinti savo nariø ekonominæ bûklæ, d) rûpintis Lietuvos karþygiø 

atminimo pagerbimu. Remiantis ðiais ástatais, sàjunga numato tokias 

savo veiklos gaires: a) stiprina kraðto pajëgas ir jei Tëvynë atsidurtø 

pavojuje, organizituotai stoja jos ginti, papildydama aktyviø kovotojø 

gretas, b) ruoðia ir miklina savo narius karo srities dalykuose ir 

propaguoja sportà, c) steigia ir laiko knygynus, skaityklas, propaguoja 

tautines dainas, ðokius ir þaidimus, leidþia ir platina knygas, 

laikraðèius, atsiðaukimus ir kt., d) steigia ir laiko ekonomines 

ámones , e) rûpinasi savo nariø teisiø gynimu ir jiems prideramø 

teisiø iðrûpinimu, nariø gerovës stiprinimu, apdrausdama gyvybæ, 

duoda paðalpas ir paskolas senatvëje, nelaimëje ir ligoje, f) steigia 

ir laiko spaudos informacijø ir patarimø biurus 66 . 

Sàjungos ástatai, priimti 1927 metais, keitësi dar du kartus: 

1931 m. keièiamas pavadinimas – Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø 

sàjunga; 1936 m. buvo perregistruojamos visos Lietuvoje veikusios 

organizacijos. Visi ðie pasikeitimai buvo susijæ su vidaus politikos 

ypatumais. Savanoriø sàjungos tikslai atitiko savanoriø lûkesèius, 

norus ir reikalavimus. Svarbiausias organizacijos tikslas iðliko 

toks pat kaip ir 1918–1920 m. savanoriams stojant á Lietuvos kariuomenæ 

– ginti Tëvynæ. Kitas ne maþiau svarbus darbas, kurá nu- 

66Lietuvos kariuomenës savanoriø sàjungos ástatai. 1927 m. vasario 2 d. (registracijos VRM 

data) // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 3, L. 290. 

224

matë savo organizacijai savanoriai – tai patriotinis auklëjimas, tik 

pabaigoje iðkeliami ekonominiai ir savanoriø gerovës klausimai. Toks 

tikslø formulavimas leidþia teigti, kad tai buvo labai patriotiðkai nusiteikusiø, 

visada pasiaukoti tëvynës labui pasirengusiø ir sàmoningø 

pilieèiø organizacija. 

Savanoriø sàjunga susidëjo ið aktyviø nariø – Lietuvos kariuomenës 

savanoriø, kuriø statusas buvo apibrëþtas Lietuvos ástatymais, 

nariø rëmëjø – visø, kurie pritaria sàjungos tikslams, ir garbës 

nariø – garbingø Lietuvos pilieèiø, kurie þodþiu, darbu arba ginklu 

yra prisidëjæ prie kovø, vedamø uþ Lietuvos nepriklausomybæ, ir ypatingais 

darbais sàjungai pasiþymëjæ asmenys 67 . Pirmaisiais sàjungos 

gyvavimo metais garbës nariais buvo iðrinkti: arkivyskupas Pranas 

Karevièius, dr. Jonas Basanavièius, prelatas Jonas Maèiulis-Maironis, 

Martynas Jankus, dr. Jonas Ðliûpas, gen. Jonas Bulota, Antanas 

Smetona ir Augustinas Voldemaras 68 . 1933 m. balandþio 23 d. sàjungos 

Centro valdybos plenumas vienbalsiai pripaþino gen. ðt. plk. Kazá 

Ðkirpà pirmuoju Lietuvos savanoriu ir iðrinko sàjungos Garbës 

nariu. 1937 m. tokia pat garbë buvo suteikta gen. Silvestrui Þukauskui, 

o 1939 m. – dr. Kaziui Griniui ir div. gen. Stasiui Raðtikiui. 

Sàjungà sudarë skyriai, suskirstyti pagal administracinius vienetus. 

Vyriausiasis sprendþiamasis organas – skyriø atstovø suvaþiavimas, 

ðaukiamas kartà per metus. Suvaþiavimas iðrinkdavo penkiø 

nariø valdybà, 3 nariø revizijos komisijà ir 3 nariø Garbës teismà. 

Tarp suvaþiavimø dirbo 15 asmenø Centro valdyba. Á atstovø suvaþiavimà 

rinkdavo 1 atstovà nuo 20 [nuo 1936 m. 1 nuo 30 – A. J.] 

savanoriø. Jei skyriuje buvo maþiau kaip 20 nariø – siøsdavo 1 asmená. 

Sàjungos nariai mokëjo stojamàjá ir nario mokestá. Sàjungos struktûra 

leidþia daryti iðvadà, kad tai buvo demokratiðkumo principais 

besivadovaujanti organizacija. Visi valdþios organai buvo renkami ir 

atsiskaitydavo kiekvienais metais. Sàjungos nariai turëjo sprendþiamàjá 

balsà skyriø suvaþiavimuose, o visuotiniuose suvaþiavimuose jis já patikëdavo 

kolegai, kurá iðrinkdavo to skyriaus atstovu (atstovais). Atstovai 

turëdavo atsiskaityti apie savo darbà sàjungos suvaþiavimuose: kas 

buvo svarstyta, kokie priimti nutarimai, ar ávykdë skyriaus jam patikëtus 

darbus. Archyviniø dokumentø analizë leidþia teigti, kad nebuvo 

toleruojami tie nariai, kurie ðio reikalavimo neávykdydavo. 

67Lietuvos kariuomenës savanoriø sàjungos ástatai. 1927 m. vasario 2 d. // LCVA. F. 560, Ap. 

1, B. 3, L. 290. 

68Savanoris, P. 207. 

225

Poperversminis laikotarpis. 

Sàjungos veikla 1927–1932 m. 

Poperversminis metas buvo sudëtingas ne tik Lietuvai, bet ir 

Savanoriø sàjungai. Tik susikûriusioje organizacijoje buvo ávairioms 

partijoms priklausantys ar prijauèiantys þmonës. Daugumà sudarë 

krikdemiðkos ir tautininkiðkos orientacijos, bet buvo ir valstieèiø liaudininkø 

ir net socialdemokratø. Stojimas á sàjungà vyko ne partiniu 

principu, o vienijo vieno likimo asmenis – Nepriklausomybës kovø 

savanorius. Dalis sàjungos nariø daþnai dalyvaudavo neteisëtuose 

veiksmuose prieð esamà valdþià. Tai vyko per visà sàjungos gyvavimo 

laikotarpá ir ne vienam savanoriui teko pasëdëti kalëjime ar bûti iðtremtam 

ið gyvenamos vietos. 

1927 m. kovo 14–15 d. buvo bandoma ávykdyti valstybës perversmà, 

panaðø á 1926 m. gruodþio 17 d. Jam vadovavo Seimo valstieèiø 

liaudininkø frakcijos narys dr. Juozas Pajaujis, „Lietuvos þiniø“ 

redaktorius Jonas Strimaitis ir keletas studentø. Sukilimà neoficialiai 

rëmë ir valtieèiø liaudininkø partijos CK nariai – M. Sleþevièius, 

K. Grinius ir Felicija Bortkevièienë 69 . Á organizuojamà sukilimà 

buvo átraukti ir kariðkiai – ats. kpt. Antanas Majus [savanoris – A. 

J.] ir ats. ltn. Kazys Naunèikas, husarø pulko vyr. ltn. Erikas Tornau 

[savanoris – A. J.], taip pat 15 liktiniø puskarinikiø 70 . Kariuomenëje 

buvo stengiamasi suburti nedideles sukilimà palaikanèias grupes. Ðis 

sukilimas turëjo nuversti deðiniøjø grupiø vyriausybæ ir akurti buvusià 

padëtá, kai valdë teisëtai iðrinkti tautos atstovai. Sukilimo organizatoriai 

buvo susekti ir nuteisti. Praslinkus vos penkiems mënesiams, 

rugsëjo 9 d. ávyko Tauragës ir Alytaus sukilimai, dar vadinami pleèkaitininkø 

sukilimu. Ðá sukilimà organizavo socialdemokratai Jeronimas 

Pleèkaitis, Juozas Paplauskas ir Juozas Kedys. Ginkluotam sukilimui 

socialdemokratø partija nepritarë, tad organizatoriai veikë 

savo iniciatyva. Ðis sukilimas nepavyko, bet jis turëjo neigiamø pasekmiø 

ilgam. Dalis organizatoriø pasitraukë á uþsiená ir sudarë politiniø 

emigrantø grupæ, kurià rëmë Lenkijos specialiosios tarnybos ir 

naudojo savo tikslams. Ypaè jø veikla buvo pavojinga okupuotoje 

Lietuvoje – Vilniaus kraðte. Dël jø vykdomos veiklos ir lenkø skundø, 

Lietuva buvo svarstoma ir Tautø Sàjungoje 71 . 

69 Èepas R. Pleèkaitininkai.Vilnius, 2000, P. 38. 

70 Povilaitis A. P. 10. 

71 Ten pat. 

226

Visi ðie politiniai ávykiai neaplenkë ir Savanoriø sàjungos. Savanoriai 

buvo principingi ir pareiðkë savo nuomonæ dël pleèkaitininkø 

sukilimo. Ypaè neigiamø vertinimø sulaukë uþsienin pasitraukæ 

pleèkaitininkai. Zarasø skyriaus II suvaþiavime buvo priimta rezoliucija, 

kuri skelbë: „Mes, Zarasø apskrities savanoriai, protestuojame 

ir imamës kuo grieþèiausiø priemoniø uþkirsti kelià pleèkaitininkams 

ir jø agentams, kurie uþ lenkø zlotus visokiu bûdu agituoja ir 

verþiasi á Lietuvà“ 72 . Ðio skyriaus savanoris Jonas Miðkinis buvo átartas 

esàs pleèkaitininkø agentas ir paðalintas ið sàjungos. Vieni savanoriai 

buvo baudþiami, o kiti – skatinami uþ aktyvø dalyvavimà likviduojant 

Tauragës puèà. Uþ minëtus nuopelnus 1932 m. LKSS CV pristatë 

kpt. Adolfà Þilinskà ir psk. Kazá Rabaèiø, kuris buvo aktyvus ir 1926 

m. gruodþio perversmo dalyvis, Gedimino ordino medaliui gauti 73 . 

Visi ðie faktai rodo, kad savanoriai buvo ávairiø paþiûrø ir aktyvûs 

Lietuvos pilieèiai. 

Kairiøjø jëgø rengti sukilimai, manytume, buvo suprantami 

poperversminëje Lietuvoje. Jie kovojo dël prarastos valdþios. Bandymø 

pakeisti vyriausybæ buvo ir ið deðiniøjø pusës. Gruodþio 19 d. 

buvo suformuota nauja vyriausybë, á kurià áëjo Tautininkø sàjungos 

ir Krikðèioniø demokratø partijos, Ûkininkø sàjungos, Ûkininkø partijos 

ir Darbo federacijos atstovai. Ministru pirmininku tapo A. Voldemaras. 

Neilgai gyvavo ði deðiniøjø partijø vyriausybë. Po dr. J. Pajaujo 

suëmimo Seimas pareiðkë nepasitikëjimà vyriausybe. Prezidentas 

A. Smetona 1927 m. balandþio 12 d. aktu Seimà paleido. Nors 

krikdemai pritarë Seimo paleidimui, bet reikalavo ðaukti naujà Seimà, 

o konstitucijà priimti vëliau. Tautininkai uþsispyrë ir reikalavo 

keisti konstitucijà, o Seimà ðaukti vëliau. Ðie nesutarimai iðardë ministrø 

kabinetà. Atsistatydino dauguma krikdemø ministrø. A. Voldemaras 

suformavo naujà ministrø kabinetà jau be kitø partijø. Buvo 

skubiai rengiama nauja konstitucija, kuri ir buvo priimta 1928 m. 

geguþës 25 d. Seimo rinkimai buvo atidëliojami net iki 1936 metø. 

Dar 1927 m. lapkrièio mënesá krikðèionys demokratai bandë priversti 

A. Smetonà suðaukti Seimà. Tam buvo pasirinktas aktyvus Gruodþio 

17 d. perversmo dalyvis, II karinës apygardos virðininkas plk. J. 

Petruitis. Jo vadovaujama delegacija, á kurià áëjo plk. Aleksandras 

Ðumskis ir vyr. ltn. Jonas Chodkevièius, nuvyko pas Prezidentà 

72 Zarasø apskrities savanoriø II suvaþiavimo protokolas Nr. 2. 1929 m. birþelio 25 d. // LCVA. 

F. 560, Ap. 1, B. 2, L. 105. 

73 Centro valdybos apdovanojimø byla. 1932 // Ten pat, L. 14. 

227

pareikalauti Seimo suðaukimo ir sudaryti naujà koalicinæ vyriausybæ, 

á kurià áeitø krikdemai. Prezidentas atmetë tokius delegacijos siûlymus 

ir juos suëmë. Visi ðie krikdemiðkos orientacijos karininkai savanoriai 

buvo paleisti á atsargà ir ilgainiui ásiliejo á opozicijos gretas. 

Svarbiø valstybiniø ávykiø verpetui dar nenurimus, suðaukiamas 

antrasis savanoriø atstovø suvaþiavimas, ávykæs 1928 m. balandþio 

22–23 d. Kaune, Tilmanso salëje. Jame dalyvavo 154 atstovai. 

Praneðimà apie nuveiktus darbus padarë sàjungos Centro valdybos pirmininkas 

ats. plk. J. Èaplikas. Opiausias klausimas buvo materialinë 

savanoriø bûklë. Valdyba gavo labai daug praðymø dël darbo ir paðalpø. 

Praktiðkai visas jos darbas buvo nukreiptas ta linkme. Svarbiausias 

savanoriø suvaþiavimo praðymas vyriausybei buvo savanorio sàvokos 

praplëtimas ir lenkø okupuotø srièiø gyventojø naudai: kad savanoriais 

bûtø laikomi ir tie asmenys, kurie pagal gimimo metus buvo ðaukiamojo 

amþiaus, bet jø kraðtas buvo okupuotas ir á Lietuvos kariuomenæ 

jie atvyko savo noru. Ðis klausimo sprendimas truko 13 metø. 

Ástatymo pataisos dël savanorio statuso buvo pateiktos 1936 metø Seimui, 

kuris jas priëmë tik 1940 m. sausio mën., ir iki okupacijos nebuvo 

spëta jo ágyvendinti. Taip pat buvo svarstytas sàjungos vëliavos projektas, 

kurá sukûrë Panevëþio skyriaus savanoris Kaminskas. Geguþës 12 

d. ðá projektà patvirtino CV ir jis su maþais pataisymais buvo ágyvendintas. 

Suvaþiavimas iðrinko ir naujà Centro valdybà: pirmininkas – J. 

Èaplikas, vicepirmininkai – Kazys Matulevièius ir Algirdas Sliesoraitis, 

sekretoriai – Stasys Butkus ir Jonas Karutis, iþdininkas – J. Miliûðis 

ir nariai – Vitas Statkus, Jurgis Kiaunis, Petras Steikûnas, Albinas 

Èësna, Tadas Chodakauskas, Jonas Viliuðis, Jonas Maurukas, Kazys 

Germanas ir Antanas Steikûnas. 1928 m. rugpjûèio 5 d. plk. J. Èaplikas 

gráþo á kariuomenæ ir pirmininku tapo Kazys Matulevièius, vicepirmininkais 

– V. Stakus ir J. Kiaunis. 

Savanoriø sàjungos Kauno skyrius dirbo glaudþiai bendradarbiaudamas 

su Centro valdyba. Dalis jo valdybos nariø daþniau tapdavo 

ir CV nariais. Ðis skyrius buvo ir vienas aktyviausiai veikianèiø ir gausiausiø, 

1929 m. turëjæs 900 nariø. Skyrius sugebëjo gauti ir finansinæ 

pagalbà ið Kauno apskrities valdybos (500 litø) bei Kauno miesto 

(1500 litø). Kauno savanoriai ásivedë graþià tradicijà – spalio 9 d. rengti 

„Vilniaus valandà“. 1928 m. tokià valandà vedë Ministras pirmininkas 

A. Voldemaras, kalbëjæs savanoriams apie Vilniø ir jo reikðmæ Lietuvai. 

Tokia pat valanda buvo surengta ir 1929 m. spalio 9 d. 

228

LKSS ir „Geleþinis vilkas“ 

Naujosios CV nariai buvo aktyvûs ne tik Savanoriø sàjungoje. 

Daugelis jø buvo naujos, slaptos organizacijos „Geleþinis vilkas“ 

nariai ir vadovai. Apie ðià organizacijà ir jos ryðius su LKSS bûtina 

aptarti nuodugniau, nes to ryðio pasekmës Savanoriø sàjungai ir kai 

kuriems jos nariams buvo juntamos visà likusá laikotarpá iki pat sovietinës 

okupacijos ir po jos. „Geleþinio vilko“ sporto sàjungos kûrimas 

beveik sutapo su savanoriø organizacijos ásikûrimu. 1927 m. pradþioje 

Ministras pirmininkas ir tuo metu ëjæs kraðto apsaugos ministro 

pareigas A. Voldemaras privaèiam pokalbiui sukvietë keletà 

Gruodþio 17 d. perversme dalyvavusiø karininkø ir civiliø. Kaip prisimena 

ðá susitikimà Jonas Pyragius, „jis iðdëstë mintis apie 

reikalà ir bûdus organizuoti plataus masto politiná sàjûdá. Lietuviø 

tauta yra pasisakiusi uþ demokratijà, bet mûsø partijos pasirodë 

nesubrendæ ir nepajëgios konstruktyviai tvarkytis. Todël laikinai 

tenka prisiimti autoritarinæ valdymosi formà ir apibrëþtà demokratijà. 

Mums reikalinga organizacija, sudaryta atrankos keliu ið 

aktyviø patriotø, pasiþadanèiø garbingai tarnauti tautos ir valstybës 

gerovei. Prireikus ji galëtø bûti ir apginkluota“. 74 Remiantis 

ðiomis direktyvomis birþelio mënesá buvo ásteigta ið pradþiø buvusi 

slapta organizacija „Tautinë apsauga geleþinis vilkas“. Organizacijos 

garbës ðefas – prezidentas Antanas Smetona, globëjas ir vadas – Augustinas 

Voldemaras, ðtabo virðininkas – Algirdas Sliesoraitis ir nariai 

– Antanas Maèiuika, Pranas Gudynas, Juozas Matulevièius, Petras 

Steikûnas, Kazys Germanas, Vaclovas Goðtautas, Jonas Pyragius. 

Visi jie buvo savanoriai kûrëjai, o A. Sliesoraitis, J. Matulevièius, P. 

Steikûnas, K. Germanas, V. Goðtautas – ir LKSS nariai. 

1928 m. geguþës 26 d. slaptoji organizacija buvo legalizuota 

ir pavadinta „Geleþinio vilko“ sporto sàjunga. Tai ávyko tuo metu, 

kai buvo ákurta kita tautinë organizacija „Jaunoji Lietuva“, kurios 

ðefas taip pat buvo Prezidentas A. Smetona. Buvo iðrinkta valdyba: 

virðininkas – aviacijos kpt. Jonas Pyragius, pavaduotojas – K. Germanas 

ir iþdininkas P. Steikûnas. Kauno grupës ðtabà sudarë savanoriai 

kûrëjai – grupës vadas V. Goðtautas, Organizacinio ir operatyvinio 

skyriaus virðininkas K. Germanas, Informacijos ir propagandos 

skyriaus – Vidmantas Jurgis, Sporto sàjungos – P. Steikûnas, Apsau- 

74 Pyragius J. Kovosiu kol gyvas. Atsiminimai. Kaunas, 1993, P. 58–59. 

229

gos gynëjas Vytautas Statkus 75 . „Geleþinio vilko“ statute buvo numatytas 

ðios organizacijos tikslas – tautos garbë ir valstybës gerovë. Jam 

pasiekti buvo numatytos tokios priemonës: „1. Þodþiu ir darbu stiprinti 

lietuviø tautinæ sàmonæ, Tëvynës meilæ ir fizines Tautos jëgas. 2. 

Atskiro asmens, visuomenës ir valstybës gyveniman ávesti geleþinæ 

drausmæ, pakelti iki aukðèiausio laipsnio darbingumà ir sàþiningumà. 

3. Kovoti su praþûtingu mûsø Tautai ir Valstybei partyviðkumu, ardanèiu 

lietuviø vienybæ, fiziniu ir dvasiniu iðtiþimu ir iðsigimimu. 4. 

Suvienyti visus lietuvius bendram Tautos ir Valstybës darbui“ 76 . Ði 

organizacija sovietiniø istorikø buvo vertinama labai tendencingai – 

„Geleþinis vilkas“ vadinamas faðistine organizacija 77 . Panaðios nuomonës 

laikosi ir dabartiniai istorikai 78 . 1992 m. Èikagoje iðleistoje 

Juozo Jakðto „Nepriklausomos Lietuvos istorija 1918–1940 m.“ ði 

organizacija vadinama „kraðtutine nacionalistine“ 79 . Taèiau toks vertinimas, 

nenaudojant ðaltiniø, negali bûti objektyvus. Manytume, kad 

reiktø naujø tyrimø „Geleþinio vilko“ organizacijos veiklai ávertinti 

ir pateikti tikrai objektyvià nuomonæ, nes iki ðiol nëra atskirø darbø, 

nagrinëjanèiø ðios organizacijos veiklà ir pobûdá. Ji vertinama labai 

vienpusiðkai. 

Savanoriø sàjungos nariø aktyvø dalyvavimà „Geleþinio vilko“ 

organizacijoje patvirtina ir archyve rasti III suvaþiavimo, ávykusio 

1929 m. liepos 21–22 d., atstovø ir kandidatø sàraðai. Prie kiekvieno 

asmens pavardës buvo raðoma: „vilkas, ne vilkas, prijauèiantis, 

tautiniai nusistatæs“ 80 . Ðiame suvaþiavime dalyvavo 75 „vilkai“ ið 150 

atstovø. Daugiausia „vilkø“ tarp atstovø buvo ið Kaiðiadoriø, Këdainiø, 

Ðakiø, Tauragës, Kauno skyriø. Suvaþiavimà pradëjo CV pirmininkas 

K. Matulevièius [„vilkas“ – A. J.], o á prezidiumà buvo iðrinkti 

K. Masiliûnas, A. Steikûnas, H. Vaitkevièius, á sekretoriatà – A. 

Rukða ir J. Adomaitis [visi paminëti asmenys – „vilkai“ – A. J.]. 

Suvaþiavimo dalyviø sudëtis neatsitiktinai buvo tokia. Tam átakos turëjo 

geguþës 6 d. atentatas prieð Ministrà pirmininkà A. Voldemarà. 

75 Kauno kuopos sudëtis. 1928 // LCVA. F. 563, Ap. 1, B. 51, L. 1. 

76 Lietuvos tautinës apsaugos „Geleþinis vilkas“ statutas. // LCVA. F. 563, Ap. 1, B. 189, L. 1. 

77 Bulota V. P. 78. 

78 Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai (1918–1940). Vilnius, 1997, P. 56. (Toliau: 

Lietuvos Respublikos…) 

79 Jakðtas J. Nepriklausomos Lietuvos istorija 1918–1940. Chicago, 1992, P. 125. 

80 LTA „Geleþinis vilkas“ Vyriausias ðtabas, Kaunas. Politinis susiraðinëjimas. Savanoriø 

suvaþiavimo byla. 1929 07 21–1929 08 20. // LCVA. F. 563, Ap. 1, B. 24, L. 30–32. 

230

Savanoriai vieningai priëmë protestà dël ðio ávykio, o vakare visi su 

vëliavomis vykdami padëti gëliø prie neþinomo kario kapo, atëjo ir 

prie prof. A. Voldemaro namø. Ministras pirmininkas iðëjo pasitikti 

savanoriø, kurie já sutiko griausmingu „valio“. A. Voldemaras pasakë 

kalbà ir padëkojo savanoriams „uþ tëvynës sargybà ir pareiðkë, kad 

Tëvynë, turëdama tokiø sûnø, galës ávykdyti visus savo uþdavinius“ 81 . 

Suvaþiavime buvo iðklausyta ataskaita apie praeitus metus ir 

aptarti nuveikti darbai: labai padidëjo sàjungos nariø skaièius, daugiau 

aprûpinta savanoriø tarnybomis, paskolomis, paðalpomis ir þeme, 

buvo pradëta rûpintis knygos apie savanoriø þygdarbius iðleidimu 

– renkama istorinë medþiaga. „Tautos kelio“ redaktorius A. Sliesoraitis 

referavo apie savanoriø ekonominæ bûklæ. Buvo nutarta ðalinti 

visus sàjungà kompromituojanèius narius. Vienbalsiai ir su dideliu 

entuziazmu buvo iðrinkti nauji garbës nariai – A. Voldemaras, P. 

Karevièius ir J. Maèiulis-Maironis. Suvaþiavimas pasibaigë priimdamas 

daug sveikinimø ir rezoliucijø bei iðrinkæs naujà CV valdybà, 

revizijos komisijà ir Garbës teismà. Be maþø iðimèiø iðrinkti tie patys 

asmenys. 1929 –1930 m. Savanoriø sàjungai buvo nelengvi dël 

valsybës viduje vykusiø politiniø permainø. Svarbiausioji – Ministro 

pirmininko A. Voldemaro nuðalinimas 1929 m. rudená ir po to sekæs 

„Geleþinio vilko“ organizacijos pertvarkymas ir paleidimas. Nemaþa 

dalis LKSS nariø buvo ir ðios organizacijos nariai. Jie nesutiko su 

Prezidento A. Smetonos sprendimu dël „Geleþinio vilko“ uþdarymo. 

A. Sliesoraitis, broliai A. ir K. Matulevièiai, J. Pyragius ir V. Goðtautas 

tuoj po ðiø ávykiø apsilankë pas A. Smetonà ir praðë paaiðkinti A. 

Voldemaro nuðalinimo prieþastis: „Smetona daug nekalbëjo, 

iðvadino Voldemarà politiniu banditu ir atvykusiems liepë èia pat vykti 

pas Vidaus reikalø ministrà Ignà Musteiká“ 82 . „Geleþinio vilko“ organizacija, 

kurioje buvo nemaþai Savanoriø ir Ðauliø sàjungos nariø, 

buvo uþdaryta, o prieð jos narius, kurie nesutiko su naujo vado plk. 

Bruno Ðtencelio paskyrimu, buvo imtasi represijø. 

Visi ðie ávykiai suskaldë tautininkø partijà ir visas organizacijas, 

kurios negalëjo suprasti tokio staigaus A. Smetonos ir A. Voldemaro 

santykiø atðalimo. Nors jis prasidëjo dar prieð atentatà, bet 

buvo kruopðèiai slepiamas nuo bendrapartieèiø ir bendraminèiø. Tie 

81 Treèias savanoriø sàjungos atstovø suvaþiavimas // Trimitas, 1929 m. liepos 25 d. Nr. 30, P. 

506. 

82 Pyragius J. P. 60. 

231

þmonës, kurie liko iðtikimi A.Voldemaro skelbtoms idëjoms, buvo pavadinti 

voldemarininkais, ir tapo treèiàja opozicijos srove. Ði opozicija 

buvo skirtingo pobûdþio nei krikdemiðka ar kairioji. Ji neturëjo savo 

struktûros, organizacijos ir spaudos. Aktyvus voldemarininkas J. Pyragius 

atsiminimuose raðë: „Nors ji prailgino opozicijos frontà , 

ji neneigë paèios autoritarinës santvarkos, tik smerkë esamos vyriausybës 

nepajëgumà tvarkytis ûkiniai, treèioji opozicijos srovë 

atsirado iðkylant pasaulinei ekonominei krizei, kuri opozicinei veiklai 

suteikë papildomos medþiagos“ 83 . Voldemarininkai, tarp kuriø buvo 

nemaþai LKSS nariø, savo ideologija buvo artimiausi tautininkams. Dël 

tautininkø kritikos jie buvo labiausiai sekami, tremiami ir kalinami. 

Dalies savanoriø nelojalumas valdþiai turëjo neigiamos átakos ir paèiai 

sàjungai. Dalis savanoriø, kurie buvo minimi kaip „Geleþinio vilko“ 

nariai, dalyvavo rengiant sukilimà, turëjusá gràþinti A.Voldemarà á ministro 

pirminko postà. Jo dalyviai taip pat buvo kaltinami pasikësinimu 

á vidaus reikalø ministrà Steponà Rusteikà. Jie buvo suimti ir kai 

kurie be teismo iðtremti á provincijà. 

1930 m. geguþës 11–12 d. vykæs visuotinis sàjungos nariø suvaþiavimas 

iðkëlë klausimà dël savanoriø teisiø gynimo. Buvo teigiama, 

kad „dël nepamatuotø ið administracijos pusës represijø daugiau 

ar maþiau teko nukentëti 8 sàjungos nariams, tarp jø 3 CV nariams 

ir paèiam Centro valdybos pirmininkui K. Matulevièiui, nariams 

– J. Grybauskui ir P. Steikûnui“ 84 . K. Matulevièius suvaþiavimui 

referavo apie CV veiklà nagrinëjamu klausimu. Jis papasakojo, 

kad CV plenumas parengë peticijà Prezidentui A. Smetonai ir nutarë: 

jei bus gautas neigiamas atsakymas, suðaukti nepaprastà Savanoriø 

sàjungos suvaþiavimà. Prezidento atsakymas buvo neigiamas, taèiau 

CV savo paþado suðaukti suvaþiavimà negalëjo ágyvendinti – sàjungai 

valdþia nedavë leidimo ðaukti nepaprastàjá suvaþiavimà [norint 

suðaukti vieðà susirinkimà reikëdavo gauti Kauno komendanto 

leidimà – A. J.]. Centro valdyba nesudëjo rankø ir toliau gynë savo 

nariø teises. Ji kreipësi á Ministrà pirmininkà Juozà Tûbelá ir vidaus 

reikalø ministrà S. Rusteikà, praðydama palengvinti iðtremtøjø savanoriø 

J. Karuèio ir A. Sliesoraièio bûklæ ir gràþinti juos ið tremties. 

Teigiamas atsakymas dël CV siøstø praðymø nebuvo gautas, todël 

1930 m. geuþës 11–12 d. IV suvaþiavimas priëmë toká nutarimà: pra- 

83Pyragius J. P. 62. 

841930 m. CV ásakymai. Suvaþiavimø protokolai, susiraðinëjimas su CV apie susirinkimus // 

LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 225, L. 26. 

232

ðyti p. Respublikos Prezidentà „kad savanoriams nebûtø taikomos 

administracinës bausmës, o iki sprendimo Teismo organø savanoriams 

taikyti tik vidaus reikalø ministro prieþiûrà. Iðtremtuosius 

savanorius Karutá Jonà ir Sliesoraitá Algirdà kaipo ne Teismo 

organø, o administraciniai nubaustus gràþinti ið tremties“ 85 . Suvaþiavimas 

iðrinko naujà valdybà: pirmininkas – Stasys Butkus, sekretorius 

– Jonas Mikeliûnas, iþdininkas – Jonas Miliuðis. Á ðio suvaþiavimo 

svarstytus ir priimtus sprendimus reagavo ir oficiozas „Lietuvos 

aidas“. Laikraðtyje buvo paskelbtas straipsnis, kuriame ypaè susidomëta 

Savanoriø sàjungos likimu ir pirmiausia atkreiptas dëmesys „dël 

savotiðkai susidariusios daugumos“, kuri vadovavo suvaþiavimui ir 

dar pamokoma, kad valdininkams negalima politikuoti 86 . Á „Lietuvos 

aido“ straipsná LKSS CV parengë atsakymà, kurio laikraðtis nespausdino. 

Jame buvo raðoma, kad Savanoriø sàjunga yra apolitinë organizacija: 

jos Centro valdyboje yra tik vienas partinis asmuo. Bet tai 

nereiðkia, kad ji neturi teisës vienu ar kitu svarbiu valstybës ar tautos 

reikalu pasisakyti. Ji ir anksèiau yra tai dariusi: 1926 m. – prieð lenkiðkø 

mokyklø pafrontëje steigimà, prieð policijos þiaurumus muðant 

demonstrantus ar 1929 m. – prieð socialdemokratus, susidëjusius su 

Lietuvos prieðais. Tos visos rezoliucijos buvo spausdinamos „Lietuvos 

aide“ ir laikraðtis èia nematë jokio politikavimo. O dabar, kai 

savanoriai gina savo nariø teises ir pasisako prieð netinkamus dabartinës 

valdþios þingsnius, jie politikuoja 87 . Ðis atsakymas oficiozui yra 

labai svarbus apibrëþiant naujà laikotarpá, á kurá áþengë Savanoriø 

sàjunga. 1930–1932 m. buvo ypaè sudëtingi. Sàjunga ir jos nariai vis 

patekdavo á valdþios nemalonæ. O ir vëliau sàjunga buvo puolama dël 

joje buvusiø savanoriø voldemarininkø. Jø ypaè daug buvo Kauno 

skyriuje, o CV jie visada sudarë 2/3 nariø. Tie nesutarimai truko iki 

pat jos uþdarymo, bet ne visada tai prasiverþdavo á laikraðèius ar tiesiogines 

represijas, kaip tai atsitiko 1930 m. 

Bûtina paþymëti, kad CV pozicija labai daþnai sutapdavo ir 

su skyriø nuomone. Dël iðtremtøjø savanoriø gràþinimo á gyvenamas 

vietas ir tarnybas pasisakë ir Ðakiø apskrities skyriaus visuotinis su- 

85 1930 m. CV ásakymai, suvaþiavimø protokolai, susiraðinëjimas su CV apie susirinkimus // 

LCVA. F. 560. Ap. 1, B. 225, L. 26. 

86 Savanoriø suvaþiavimo proga // Lietuvos aidas, 1930 m. geguþës 19 d. Nr. 112. 

87 LK Savanoriø sàjungos þodis dël „Lietuvos aido“ uþmetimø. 1930 m. // LCVA. F. 560, Ap. 

1. B. 189, L. 98. 

233

vaþiavimas, ávykæs 1930 m. birþelio 19 d. 88 Toks vieningumas, remiant 

voldemarininkus, ir A.Voldemaro palaikymas nesiderino su valdþios 

ir Prezidento vykdoma politika. Á LKSS rezoliucijas ir raðtus 

valdþia daþniausiai nereaguodavo. Net Prezidentui skirti raðtai „nepatekdavo“ 

jam á rankas ar taip tik buvo sakoma. Dël tokios sudëtingos 

situacijos CV 1931 m. vasario mën. iðleido aplinkraðtá Nr. 1, 

kuriame buvo aptariama bûsimo suvaþiavimo dienotvarkë ir teigiama, 

kad „tiek suvaþiavime, tiek sàjungos veikime grieþtai prisilaikyti 

sàjungos ástatø. Draudþiama politika ir kokie nors iðsiðokimai, kurie 

áþeistø vyriausybæ bei tas grupes, kuriose priklauso savanoriø ir kuriø 

þmonës yra kovojæ dël Lietuvos nepriklausomybës. Visur palaikyti 

savanoriø vienybæ ir nekirðinti vienà prieð kità“ 89 . 

1931 m. visuotinis savanoriø sàjungos suvaþiavimas vyko aplinkraðèio 

dvasia. Jis pakeitë sàjungos pavadinimà á „Lietuvos kariuomenës 

kûrëjø savanoriø“ ir svarstë ne vienà rezoliucijà, nukreiptà 

prieð lenkø veiksmus ir Klaipëdos vokieèiø vykdomà politikà. Suvaþiavime 

buvo nutarta pradëti ðvæsti pirmosios savanoriø priesaikos, 

priimtos 1919 m. geguþës 11 d., dienà, kaip savanoriø ðventæ 90 . 

Sàjungos pirmininku buvo iðrinkas ats. plk. ltn. Petras Guþas, vicepirmininku 

– Stasys Butkus. Tarp suvaþiavimø dirbanti CV atsakinëdavo 

á ávairius raðtus, nagrinëdavo savanoriø praðymus bei operatyviai 

reaguodavo á vidaus ir uþsienio politikos ávykius. 1931 m. lapkrièio 

20 d. CV iðplatino rezoliucijà dël þydø pogromø Vilniuje. Joje 

buvo raðoma: „ kraugërio lenko dvasia nerimsta në dienos. Paskutinëmis 

dienomis lenkai pavartojo teroro aktà prieð þydus ir plëðë 

jø turtà. Atkartojo kruvinàjá 1919 m. Velykø pogromà Vilniuje ir ðiandien 

Lietuvos þydø kraujas vël apðlakstë Vilniaus akmenis 

LKKSS Centro valdybos prezidiumas reiðkia uþuojautà nukentëjusiems 

ir grieþèiausiai smerkia barbariðkus okupantø lenkø 

kovos bûdus su tautine Lietuvos þydø maþuma “ 91 . Savanoriø 

sàjungos darbas buvo stebimas ir vertinamas. Ne vienas straipsnis 

pasirodë „Lietuvos aide“. Jie buvo nukreipti prieð savanorius. Todël 

1932 m. visuotiniame suvaþiavime buvo siûloma pasmerkti ðá laikraðtá. 

Ðis suvaþiavimas buvo þymus ir tuo, kad savanoris A. Sliesorai- 

88Ðakiø skyriaus visuotinio suvaþiavimo protokolas 1930 06 19. LKSS CV susiraðinëjimas// Ten 

pat, B. 17, L. 88. 

89Aplinkraðtis Centro valdybos Nr. 1, 1931 m. // LCVA. F. 560, B. 30, L.17. 

90Visuotinio savanoriø suvaþiavimo protokolas. 1931. 04. 18–19 // Ten pat, B. 23. L. 84. 

91Savanoriø kûrëjø rezoliucija dël þydø pogromø Vilniuje // Ten pat, L. 3. 

234

tis pasiûlë iðrinkti pirmàjá savanorá, paskelbiant apie tai visuose Lietuvos 

didþiuosiuose laikraðèiuose. Á ðá suvaþiavimà buvo pakviestas 

ir sàjungos garbës narys prof. A. Voldemaras, kuris neatvyko bet 

atsiuntë graþø atsipraðymà, kad „nuo nepareinamø nuo manæs aplinkybiø, 

negaliu pasinaudoti ðiuo kvietimu“ 92 [A. Voldemaras tuo metu 

buvo tremtyje Zarasuose – A. J.]. Kitame savanoriø suvaþiavime 

buvo iðkelta visuotinio savanoriø kongreso suðaukimo idëja. Jis bûtø 

ðaukiams ne dël ekonominiø problemø, bet dël Vilniaus ir Klaipëdos 

bei bûtø nukreiptas prieð tautos susiskaldymà. Numatoma kongreso 

suðaukimo data – 1933 m. rugpjûèio 13–15 d., kuri kas metà buvo 

atidëliojama. 1934 m. Prezidentas A. Smetona savanoriams „siûlë 

kongresà ðaukti su kokiu kitu reikalu, pvz., paroda. Be to, politiniai 

kongresas nebe toks aktualus. Klaipëdos kraðtas aptvarkytas – reikðmingesnis 

Vilniaus kraðtas, nes pasigirsta balsø, prieðingø visuomenës 

nuomonei“ 93 . Toks Prezidento nenoras leisti susirinkti didþiajai 

daugumai savanoriø Kaune, manytume, buvo susijæs su nepasitikëjimu 

ar baime, kà tie þmonës nuspræs, kokias rezoliucijas priims. Jis 

puikiai þinojo, kad tarp savanoriø buvo ne vienas Gruodþio 17 d. 

perversmo rengëjas ir organizatorius bei opozicijos rëmëjas, tiek krikdemiðkosios, 

tiek voldemariðkosios ar kairiosios. Deja, ði idëja buvo 

ágyvendinta tik 1938 m. vasarà, po Lenkijos ultimatumo. 

LKKSS nariø veikla 1934–1937 m. 

1934 m. pasiþymëjo neramumais, kurie buvo nukreipti prieð 

Vyriausybæ. Nesnaudë ne tik opozicija, bet ir Klaipëdos kraðto vokieèiai. 

Jau vasario mën. dvi nacionalsocialistinës organizacijos: CSA 

(Christliche Soziaslistische Arbeitsgemeinschaft – Krikðèioniø socialistø 

darbininkø sàjunga), vadovaujama pastoriaus Teodoro Zaso 

(Sasso), ir antra SOVOG (Sozialistische Volksgemeinschaft – Socialitinë 

liaudies sàjunga, vadovaujama veterinarijos gydytojo Ernesto 

Noimano (Neumann), veikdamos pagal kai kuriø Vokietijos ástaigø 

nurodymus, bandë atplëðti Klaipëdà nuo Lietuvos. Sukilimo rengëjai 

Lietuvos saugumo organø buvo susekti ir perduoti teismui (126 asmenys). 

Ði byla susilaukë didelio atgarsio visoje Lietuvoje, o ypaè 

didelá pasipiktinimà sukëlë tarp savanoriø. Jie visada buvo labai ka- 

92LKKSS Centro valdybos atstovø suvaþiavimo byla 1932 m. // Ten pat, B. 29. L. 5. 

93Visuotinio savanoriø sàjungos VIII suvaþiavimo protokolas. 1934 m. geguþës 26 d. // LCVA. 

F. 560, Ap. 1, B. 107, L. 4. 

235

tegoriðkai nusistatæ Klaipëdos vokieèiø atþvilgiu ir pasisakydavo uþ 

grieþtas sankcijas prieð jø vykdomà politikà. Kiekviename visuotiniame 

LKKSS atstovø suvaþiavime buvo priimamos rezoliucijos dël Klaipëdos 

ir Vilniaus. Kiek aprimus Noimano ir Zaso bylos atgarsiams, 

birþelio 6–7 d. buvo surengtas karininkø puèas. Já rengë karininkai, 

vadinamieji voldemarininkai, vadovaujami gen. ltn. Petro Kubiliûno. 

Anot A. Povilaièio, sukilëliai turëjo tikslà nuversti J. Tûbelio vyriausybæ 

ir sudaryti naujà – su A. Voldemaru prieðakyje. Karininkai buvo 

nepatenkinti esama vyriausybe, jos neveiklumu ir nesugebëjimu tvarkyti 

kraðto reikalø. J. Tûbelio vyriausybë buvo kaltinama svetimðaliø 

protegavimu valdiðkose ástaigose ir nesugebëjimu paðalinti trûkumø 

ávairiose gyvenimo srityse. Karininkus þeidë ir tai, kad saugumo organai 

seka juos tarnyboje. Ðio sukilimo dalyvis savanoris kûrëjas, Kauno 

skyriaus pirmininkas 1938–1939 m. mjr. J. Pyragius atsimena, 

kad jau 1933 m. rudená grupë Gruodþio 17 d. perversmo dalyviø 

norëjo pabandyti karine jëga sujudinti tautininkus. Tos karininkø grupës 

branduolá sudarë: mjr. Stasys Puodþius, mjr. Juozas Matulevièius, 

mjr. Jonas Ðpokevièius, mjr. J. Pyragius, kpt. Vladas Ivanauskas, 

kpt. Petras Gumbinas ir kt. Buvo numatyti keli punktai, kurie turëjo 

bûti iðkelti kaip reikalavimai: „1) tautininkø vyriausybë nukrypo nuo 

Gruodþio 17-os dvasios, vienaðaliðkai spræsdama valstybës reikalø 

tvarkymà; 2) tada valdþios priekyje buvo pastatyti lygiomis teisëmis 

Smetona ir Voldemaras, në vienas jø neturi galios nuðalinti kità, todël 

Voldemaras turi bûti gràþintas á vyriausybæ; 3) J. Tûbelis ir jo pasirinkti 

bendradarbiai árodë visiðkà nesugebëjimà, todël jie turi uþleisti 

vietà jaunesniems ir pajëgesniems; 4) kad ateityje kariuomenei nereikëtø 

kiðtis á politikà, turi bûti atgaivinta „Geleþinio vilko“ organizcija. 

Asmenys, tautininkø nuskriausti uþ dalyvavimà toje organizacijoje, 

turi bûti moraliai kompensuoti; 5) turi bûti uþtikrinta, kad persitvarkant 

nekiltø kerðtavimo ir „atsiskaitymø“, þinant, kiek nuoskaudø 

ið dabartinës vyriausybës patyrë buvæ „Geleþinio vilko“ nariai ir 

pats Voldemaras“ 94 . Birþelio 7 d. gen. ltn. Petras Kubiliûnas, plk. 

Juozas Baèkus su reikalavimais nuvyko pas Prezidentà A. Smetonà. 

Reikalavimai buvo atmesti, o A. Smetona nusprendë labai grieþtai 

nubausti ðio sukilimo organizatorius ir dalyvius. 1934 07 15 Karo 

lauko teismas nubaudë 3 aukðus karininkus: gen. ltn. P. Kubiliûnà, 

plk. ltn. J. Baèkø, plk. ltn. Juozà Narakà – mirties bausme, jà pakei- 

94 Pyragius J. P. 63–64. 

236

èiant sunkiøjø darbø kalëjimu iki gyvos galvos, 2 civilius – tokia pat 

bausme. Kiti karininkai, prisidëjæ prie sukilimo, buvo nubausti ðitaip: 

23 karininkai jø paèiø praðymu paleisti á atsragà; 23 karininkai – 

ið karo tarnybos á atsargà; 22 karininkai paþeminti á eilinius ir paleisti 

á atsargà 95 . Norëtume kiek plaèiau nuðviesti paþeminimà á eilinius. 

Mjr. J. Pyragius prisimena, kaip atsirado „pirmoji Prezidento Smetonos 

eiliniø laida“: „Liepos 10 d. á gretimà kalëjimo kiemà 

ávesta 2-ojo pëstininkø pulko kuopa. Atëjæs á mûsø skyriø kalëjimo 

virðininko pavaduotojas majoras Vincas Asevièius iððaukë pavardëmis 

deðimt ar daugiau karininkø ir nuvedë á antràjá kiemà. Kiek 

pabuvus, jie gráþo be þvaigþduèiø antpeèiuose ir be trikampiø munduro 

apykaklëje. Pasakë degraduoja á eilinius. Ta paèia tvarka nuvedë 

ir likusius, jø skaièiuje ir mane. plk. Julius Èaplikas perskaitë 

ásakymà kariuomenei Nr. 10 (slaptà), kur pasakyta, kad Valstybës 

Prezidento aktu þemiau iðvardinti karininkai þeminami á eilinius su 

pasekomis karo ástatø XXII kn. 42 str. ir iðleidþiami ið kariuomenës. 

Ásakë kpt. Liudui Kaufmanui iðlupti ið antpeèiø þvaigþdutes, nuardyti 

trikampius ir nuimti kepurës geltonà ðniûrelá. Prisiminiau 

kaþkur skaitæs nuostatà, kad degraduojamam karininkui laipsnio þenklus 

nuima tik aukðtesnio laipsnio karininkas“ 96 . Jau kità dienà Aviacijos 

ir Karo technikos ðtabas atsiuntë maðinas pasiimti eiliniø. Aviacijos 

virðininkas J. Pyragiui liepë atiduoti Savanorio kûrëjo medalá ir 

liudijimà. Buvæs majoras atneðë visus apdovanojimus, bet paëmë tik 

savanorio kûrëjo medalá. „Naujasis eilinis“ protestavo dël tokio elgesio 

ir sakë, kad „tai ne apdovanojimas, bet paþymëjimas fakto“ 

97 . Jam buvo patarta patylëti. O vëliau jis suþinojo, kad savanorio 

kûrëjo medaliai buvo atimti todël, kad uþkirstø kelià stoti á Savanoriø 

sàjungà, kurioje tada buvo nemaþai simpatizuojanèiø Birþelio 7 

d. puèo dalyviams. J. Pyragius medalá atgavo kartu su laipsniu 1938 

m. Tokia pati lemtis iðtiko ir savanorá kpt. Antanà Petruðkevièiø, 

mjr. Juozà Matulevièiø ir kt. Á atsargà buvo iðleisti mjr. Jeronimas 

Garolis, kpt. Vladas Morkus, kpt. Juozas Èesonis – visi savanoriai 

kûrëjai. Grieþtos bausmës neiðvengë ir A. Voldemaras, kuris tuo metu 

gyveno pas savo pusbrolá Zarasuose, priþiûrimas policijos. Rengiant 

puèà, jis nedalyvavo, o buvo atskraidintas tik birþelio 7 d. naktá, 


96 Pyragius J. P. 69–70. 

97 Ten pat. 

237

kai viskas jau buvo pasibaigæ. A. Voldemaras apie visa tai, kas ávyko, 

kalbëjo: „– Tai, kà jûs padarët, Smetonai didelis smûgis, nes jis tvirtai 

tikëjo, kad karininkai jam palankûs. Smetona kerðtingas ir jums to neatleis. 

Þinoma, daugiausiai klius man, nors jûs – ir pats Smetona – 

gerai þinot, kad að prie viso to esu maþiausiai prisidëjæs“ 98 . Nors tiesiogiai 

A. Voldemaras nebuvo kaltas, bet uþ tai, kad laukë tinkamo momento 

paimti valdþià á savo rankas, bet dël nuo jo nepriklausanèiø 

aplinkybiø savo sumanymo neávykdë, nes sukilimà numalðinus, buvo 

suimtas, nuteistas 12 metø sunkiøjø darbø kalëjimo 99 . 1934 m. rudená 

A. Voldemaras papraðë A. Smetonos malonës, bet praðymas buvo atmestas. 

Jis kalëjime iðsëdëjo iki 1938 m. ir buvo paleistas tik su sàlyga, 

kad iðvyks á uþsiená. Prezidentas A. Smetona norëjo A. Voldemarà 

laikyti kuo toliau nuo neramaus ir maiðtingo voldemarininkø judëjimo. 

Já baugino viskas, kas buvo susijæ su prof. A. Voldemaro vardu. 

1935 m. kovo 24 d. buvo uþdarytas ir LKKSS Ramygalos skyrius. 

Jis buvo ásteigtas 1933 m., bet dël netinkamo vardo pasirinkimo 

[buvo pasivadinæs prof. A. Voldemaro vardu – A. J.] ir „esamø 

þalingumø ir jo ásibrovimo á politinæ kryptá, pataikaujant vieno, kito 

asmens politikai“ ir dar dël to, kad „tam tikri asmenys su virðaièiu 

Kuodþiu prieðakyje kelia triukðmà, neleidþa vykdyti susirinkimø, 

turëdami ypatingo tikslo, per kà skyrius negali produktyviai dirbti, veikti 

savanoriø ir valstybës naudai“ 100 . 1935 m. buvo nutarta ðá skyriø persteigti. 

Skyriaus pirmininkas buvo J. Karutis. 

A. Povilaièio teigimu, 1934 m. birþelio 6–7 d. puèas pagimdë 

dar du sukilimus – puskarininkiø ruoðtà 1934 m. rugpjûèio mën., ir 

spalio mën. – voldemarininkø, sëdëjusiø kalëjime. Pastarasis buvo 

suorganizuotas paèiø Saugumo departamento darbuotojø norint iðprovokuoti 

laisvëje buvusius voldemarininkus 101 . Julius Vaitkevièius 

[tuo metu sëdëjo kalëjime uþ pasikësinimà á plk. Rusteikà – A. J.] 

savo parodymuose teismui raðë, kad „já uþverbavo Statkus (Jonas 

Statkus – Valstybës saugumo departamento direktorius) ir paþadëjo 

kaltinamajam, kad nebus jokiø fiziniø bausmiø, o vyriausybei esà svarbu 

suþinoti opozicijos vadovø vardai ir siekiai. Mano misija turëjo 

baigtis opozicijos nariø iððifravimu, apie tà að per Kazakevièiø (kalë- 

98Pyragius J. P. 67. 

99Lietuvos Respublikos …, P. 57–58. 

100Skyriø protokolø nuoraðai. 1933 m. // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 57, L. 37, 41. 

101Valstybës saugumo policijos skyriaus Apygardos teismo prokuroro kvota. 1934 m. // LCVA. 

F. 483, Ap. 2, B. 55, L. 231–247. 

238

jimo virðininkà) turëjau praneðti Statkui“ 102 . Nors ðis vadinamasis 

„sukilimas“ net neávyko ir jokiø rezultatø nedavë, bet kaltininkai buvo 

nubausti, nors trys ið keturiø jau ir taip sëdëjo kalëjime. Ðià provokacijà 

apraðome norëdami pailiustruoti A. Smetonos valdomos Lietuvos 

saugumo policijos darbo sistemà, kai ne visada buvo paisoma 

nei priemoniø, nei moralës. 

Savanoriø sàjunga ir jos nariai ne vien tik kritikavo ir peikë 

valdþià, bet ir siûlë priemones, kaip geriau ginti ir saugoti Lietuvos 

valstybingumà. 1935 m. LKKSS iniciatyva buvo ásteigtas Ginklø fondas, 

kurio pirmasis ir ilgametis pirmininkas buvo ats. plk. ltn. P. Guþas. 

Ákûrusi Ginklø fondà, sàjunga áneðë pirmàjà aukà – 1000 litø103 . 

Panaðios aukos buvo aukojamos kasmet. 

1935 m. gruodþio mën. 26 d. Valstybës saugumo departamento 

Kvotø skyriaus virðininkas gavo slaptø þiniø, kad Jonas Karutis, 

Aleksandras Sinkevièius, Povilas Vladas Ivanauskas, Liudas Þukauskas, 

Petras Skurauskas rengia ginkluotà sukilimà, kurio tikslas nuversti 

esamà vyriausybæ. Ðiam tikslui jie spausdina ir platina atsiðaukimus: 

„Broliai lietuviai!“ (1935-06-20), „Broliai lietuviai“ (1936-12- 

17), „Ûkininkai, darbininkai“, „Nr. 1 Atsiðaukimas“(1935-11-23), 

„Á Lietuvos visuomenæ“. Visø atsiðaukimø turinys panaðus – iðskaièiuojami 

blogi vyriausybës darbai, kaltinamas A. Smetona ir J. Tûbelis 

dël suvalkieèiø ûkininkø kanèiø, kritikuojama uþsienio politika ir 

represijos prieð karininkus, puskarininkius ir kitus, kurie norëjo pakeisti 

nusistovëjusià tvarkà [turima galvoje birþelio 7 d., puskarininkiø 

ir J. Vaikevièiaus bylos – A. J.]. Ðá kartà valdþios spëliojimai pasitvirtino. 

Buvo suimta nemaþai asmenø, aktyviai rengusiø ðá sukilimà. 

Jø namuose padarytos kratos. Ir èia neapseita be LKKSS nariø – 

J. Karuèio, ats. plk. ltn. A. Maèiuikos, Liudo Þukausko – valdininko, 

kuris buvo atsakingas uþ sekimà kariuomenëje. 1936-01-19 Karo 

lauko teismo sprendimu Jonas Karutis buvo nuteistas mirties bausme 

pakeièiant jà sunkiøjø darbø kalëjimu iki gyvos galvos, o ats. plk. 

ltn. Antanas Maèiuika iðteisintas dël stokos ákalèiø104 . Ðioje byloje 

tardë ir darë kratas ir pas kitus savanorius kûrëjus – Kazá Matulevièiø, 

CV vicepirmininkà, Algirdà Sliesoraitá, CV iþdininkà, Vità Stat- 

102Ten pat, L. 237. 

103Centro valdybos aplinkraðèiai 1930–1937. IX visuotinio suvaþiavimo protokolas 1935-05- 

25. // Ten pat, F. 560. Ap. 1, B. 16, L. 10. 

104Jono Karuèio, Liudo Þukausko, Petro Skurausko, Antano Maèiuikos ir kt., kaip 

voldemarininkø sukilimo dalyviø, rengiamo ginkluoto sukilimo, kvota 1935.12.2–1936.01.4. 

// LCVA. F. 483, Ap. 2, B. 54, L. 423–424. 

239

kø, LKKSS CV nará, krikdemiðkos orientacijos karininkus Jonà Petruitá, 

Kazá Ladygà ir kt. 

Visi ðie neramumai, kurie krëtë vyriausybæ, privertë jà imtis 

labai grieþtø priemoniø opozicijai sudrausminti. 1936 m. buvo nutarta 

perregistruoti visas organizacijas. Po ðios registracijos buvo uþdarytos 

visos krikdemiðkos organizacijos. Perregisruota buvo ir 

LKKSS. Pasikeitë ir ástatø pagrindinis straipsnis. Naujuose ástatuose 

savanoriams buvo atimta teisë saugoti ir ginti Tëvynæ, jiems buvo 

leista moraliai ir materialiai remti Tëvynës gynimà. Tai buvo tikrai 

nemenkas smûgis tokiai patriotinei organizacijai, kurios nariai ginklu 

apgynë Lietuvos Nepriklausomybæ. Kodël buvo taip bijoma savanoriø, 

net neleidþiant jiems ásigyti ir laikyti ginklø? Atsakymas á ðá 

retoriná klausimà glûdi savanoriø kûrëjø principingume ir nesitaikstyme 

su valdþios vykdoma politika, jei ji neatitinka jø moraliniø nuostatø. 

Po 1936 m. perregistravimo LKKSS veikla aprimo ir pradëjo 

tekëti grieþtai valdþios nubrëþta vaga. Iki 1938 m. didesniø sukrëtimø 

nepatyrë nei Lietuva, nei Savanoriø sàjunga. Pirmininku jau kelintus 

metus buvo renkamas advokatas, ats. plk. ltn. Petras Guþas. 

Centro valdybà sudarë ávairiø ásitikinimø ir partinës orientacijos savanoriai. 

Èia buvo valstieèiai liaudininkai Petras Ruseckas ir Jonas 

Kalnënas, tautininkai – P. Guþas, J. Indriðiûnas, Jonas Viliuðis, J. 

Maurukas, M. Gaidelis, vadinamieji voldemarininkai – K. Matulevièius, 

A. Sliesoraitis, V. Statkus, P. Steikûnas ir kt. 1937 m. LKKSS 

buvo 34 skyriai ir apie 4 tûkstanèius nariø 105 . 

Ekonominiai savanoriø reikalavimai ir vyriausybiø 

poþiûris á juos 

Pirmojo savanoriø kongreso, arba suvaþiavimo, metu buvo svarstomi 

ne tik ástatai ir jø priëmimas, bet ekonominiai savanoriø reikalavimai 

ir nusiskundimai. Reikalavimai buvo suskirstyti á tris grupes: 

1. Kariø savanoriø aprûpinimas þeme – ðiame punkte buvo 

numatyta 14 pozicijø dël savanoriø aprûpinimo þeme, jos áteisinimo, 

atëmimo, paskolø, miðko medþiagos ir sëklos klausimo sprendimo, 

þemës pirkimo ne varþytyniu keliu ir kt. 

105Sàjungos nariø ir Centro valdybos sàraðai ir ástatai. 1935–1937 // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 

67, L. 30. 

240

2. Valstybinë tarnyba – numatyti 5 punktai, kurie skelbë, kad 

valstybinëse ástaigose dirba svetimtauèiai ir svetimðaliai, nemokantys 

lietuviø kalbos; juos reikia iðaiðkinti ir ðalinti; suteikti pirmenybæ kariams 

savanoriams, stojantiems á valdiðkà tarnybà; tarnybà kariuomenëje 

áskaityti á pensijai gauti iðtarnautà laikà; ið tarnybos atleisti tik 

teismo sprendimu; savanoriai neturi bûti atleidþiami maþinat etatus. 

3. Kitos lengvatos apëmë 8 punktus ir daugiausia buvo susijæ su 

savanoriø ir jø ðeimos nariø nemokamu gydymu, ðvietimu, beprocentinëmis 

paskolomis verslui, leidimais ginklui ásigyti ir laikyti; okupuotos 

Lietuvos ir Amerikos lietuviø kariø savanoriø teises sulyginti su Lietuvos 

savanoriø; savanorius bedarbius pirmiausia aprûpinti darbu. 

Visi ðie reikalavimai per kelis mënesius buvo iðanalizuoti ir 

suraðyti á savanoriø lengvatø ástatymo projektà bei pateikti vyriausybei. 

Savanoriø lengvatø ástatymas buvo priimtas tik 1940 metais. Visus 

13 metø sàjunga aktyviai gynë kiekvienà punktà. Ne visada tai 

sulaukdavo tinkamo vyriausybës ir visuomenës dëmesio. Ðis klausimas 

buvo ypaè aktualus prasidëjus 1929–1930 m. pasaulinei krizei, 

kai Lietuvoje padaugëjo bedarbiø, smuko þemës ûkio produkcijos 

kainos. Dauguma savanoriø buvo þemdirbiai, tad tai skaudþiai atsiliepë 

jø materialinei bûklei. Beveik kiekviename atstovø suvaþiavime 

buvo keliami ekonominiai klausimai. Nors jie ir buvo suraðyti á lengvatø 

ástatymà, bet jis nebuvo priimtas. Savanoriø ekonominiai reikalavimai 

buvo vykdomi labai ið lëto, o spaudoje pasirodë straipsniø, 

kritikuojanèiø savanoriø norus gauti lengvatø. „Lietuvos aidas“ raðë, 

„kad vietoj pareigø 1930 m. suvaþiavime skambëjo privilegijø reikalavimai“. 

Á ðiuos kaltinimus CV atsakë, kad suvaþiavimas pasisakë 

prieð þemës reformos ástatymo pakeitimà, kuris gràþina þemæ dvarininkams, 

daugiausia lenkams, o savanoriams duoda tik tai, kas liko, 

tai dël to nereikëtø savanoriø kaltinti 106 . 1931 m. atstovø suvaþiavimas 

pavedë CV ágyvendinti ðiuos jø pageidavimus: 

„1) paskubinti iðleisti lengvatø ástatymà; 

2) pagreitinti savanorio medalio iðdavimà [V. Þ. Nr. 343. 1930- 

12-29 buvo paskelbtas Savanorio medalio statutas – A. J.]; 

3) iðduoti paðalpà visiems savanoriams, neatsiþvelgiant á tai, 

kad jie gautà þemæ bûtø pardavæ; 

4) savanoriams valdininkams ir tarnautojams uþskaityti kariuomenëje 

tarnautà laikà dvigubai, t. y. dienà laikyti dviem dienom; 

106 L. K. Savanoriø sàjungos þodis dël „Lietuvos aido“ uþmetimø. 1930 m. // LCVA. F. 560, Ap. 

1, B. 15, L. 21. 

241

5) kad tarnaujà valstybinëse ástaigose savanoriai nebûtø atleidþiami 

be teismo sprendimo; 

6) kad vaþiuojant geleþinkeliais savanoriams bûtø taikomas 

Vyèio kryþiaus ordino kavalieriø lengvatos; 

7) valstybës tarnautojø pensijø ir paðalpø ástatymà pakeisti ta 

prasme, kad savanoriai nuo ánaðø á pensijø fondà uþ tarnybà valstybinëse 

ástaigose laikà bûtø atleisti iki 1926 m. geguþës 1 d.; 

8) kad sergà savanoriai valstybinëse bei savivaldybës ligoninëse 

bûtø gydomi nemokamai; 

9) kad negavæ pilnos þemës normos savanoriai galëtø gauti 

miestuose plecius su iðperkamaisiais mokesèiais troboms statyti“ 107 . 

Praslinkus keliems mënesiams po suvaþiavimo, 1931 m. lapkrièio 

21 d. „Lietuvos aidas“ vël atspausdino straipsná antraðte „Ar 

yra reikalas teikti kûrëjams savanoriams naujø lengvatø“. CV paruoðë 

atsakymà, kurá nusiuntë á laikraðtá lapkrièio 23 d., kaltindama oficiozà 

tuo, kad laikraðtis „turëjo tikslà sukirðinti Savanoriø sàjungà su 

vyriausybe ir visuomene“ 108 . CV atsakymas á toká laikraðèio straipsná 

nebuvo atspausdintas, kaip ir kiti iki tol raðyti atsakymai á uþgaulius 

straipsnius apie sàjungà ir savanorius. Tokie oficiozo straipsniai 

rodë vyriausybës poþiûrá á LKKSS, nes „Lietuvos aide“ buvo spausdinama 

tik tai, kà leisdavo cenzûra, kuri kuo tolyn tuo labiau stiprëjo. 

Sàjunga jautë valdþios spaudimà dël lengvatø, taèiau ir valdþia 

atsiþvelgdavo á savanoriø reikalavimus. 

1933 m. buvo suteikta lengvata 1/3 bilieto kainos nuolaida 

vaþiuojant geleþinkeliais 3 kl. pavieniams savanoriams, kai tuo metu 

Þydø kariø, dalyvavusiø Lietuvos nepriklausomybës atvadavime, sàjunga 

turëjo 50 procentø bilietø kainos nuolaidà 109 . Ðià neteisybæ paþymëdavo 

savanoriai savo suvaþiavimuose ir praðë sulyginti lengvatas. 

Taèiau tai nebuvo padaryta. Taip pat buvo pakeistas ástatymas 

dël viduriniø ir aukðtesniøjø mokyklø, kuriame numatyta, kad savanoriø 

vaikai atleidþiami nuo mokesèio uþ mokslà ir egzaminus, jei jie 

patenkinamai mokosi ir labai gerai elgiasi. 

1935 m. geguþës 25 d. IX sàjungos atstovø suvaþiavime pirmininkas 

P. Guþas pasiûlë daugiau nebekelti jokiø klausimø dël leng- 

107 Savanoriø kûrëjø sàjungos 10-ies metø veikimo apþvalga // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 68, L. 

513. 

108 Raðtas „Lietuvos aido“ redaktoriui Nr. 1041. 1931 m. lapkrièio 23 d. // Ten pat, B. 23, L. 1. 

109 Centro valdybos aplinkraðèiai 1930–1937. IX visuotinio suvaþiavimo protokolas // Ten pat, 

B. 16, L. 10. 

242

vatø. Savo pasiûlymà jis grindë CV pasiekianèiomis þiniomis apie savanoriø 

netinkamà elgesá tarnyboje, jø nereagavimà á darbdavio áspëjimus, 

dangstantis vyriausybës savanoriams kûrëjams suteiktomis lengvatomis 

110 . Ðis pirmininko pasiûlymas buvo priimtas, ir kituose atstovø 

suvaþiavimuose lengvatø ir privilegijø savanoriams klausimai 

beveik nebebuvo keliami. 

Sàjungos Centro valdyba ypaè rûpinosi gauti darbà bedarbiams 

savanoriams. Praðymai ðiuo klausimu buvo daþniausi. Jiems spræsti 

1933 m. buvo ásteigtas Savanoriø darbo biuras. Darbo gavimo praðymais 

CV apipildavo vyriausybæ, o kartais ir Prezidentà. Sàjungos valdyba 

rûpinosi, kad savanoriai gautø koncesijà veþioti keleivius autobusais 

ir taip uþikrintø jiems darbo vietas, kaip tai daroma Èekoslovakijoje, 

kai vyriausybë tokius legionieriø praðymus patenkino ir aprûpino 

juos pastoviu darbu 111 . Centro valdyba dël to ne kartà kreipësi 

á Susisiekimo ministerijà, bet teigiami poslinkiai prasidëjo tik nuo 

1935 m., kai ministerija priëmë statutà, pagal kurá savanoriai bûtø 

priimami á darbà pirmiausia. 

Nelengva ekonominë þemdirbiø padëtis ir kova dël jos pagerinimo 

ágaudavo ir labai aðtriø formø. Bûtina paminëti 1935 ir 1936 

m. vasaros Suvalkijos ûkininkø bruzdëjimus dël ekonominës bûklës 

pagerinimo. Ðio bruzdëjimo prieþastis – katastrofiðkas ûkininkø padëties 

blogëjimas, kuris buvo susijæs su smarkiai kritusiomis þemës 

ûkio produktø kainomis. Tuo metu pramonës gaminiø kainos nemaþëjo 

ir ûkininkai negalëjo uþ savo parduotos produkcijos gautus pinigus 

ásigyti bûtiniausiø prekiø. Taip pat prasidëjo ûkiø iðvarþymai dël 

nesumokëtø kreditø. Be ekonominiø reikalavimø, vëliau atsirado ir 

politiniø – atstatydinti J. Tûbelio vyriausybæ ir sudaryti naujà, kuri 

geriau rûpintøsi ûkininkø, tarp kuriø buvo ir ne vienas savanoris kûrëjas, 

reikalais. Suvalkijos ûkininkai panaudojo ir neleistinø bûdø savo 

reikalavimams pasiekti. Jie naikino valstybës turtà, padeginëjo virðaièiø 

trobas, gadino telegrafà ir kt. Kaip teigia A. Povilaitis (Lietuvos 

valstybës saugumo departamento direktorius), ûkininkai palaikë 

santykius su vokieèiais ir spausdino prieðvalstybinius atsiðaukimus 

Vokietijoje 112 . Kiek kitoká ðiø ávykiø apraðymà bei vertinimà pateikia 

mjr. J. Pyragius: „1935 m. liepos 27 d. Veiveriø turgavietëje polici- 

110 Ten pat, L. 15. 

111 LKKSS Centro valdybos susiraðinëjimas su skyriais 1931 // Ten pat, B. 26, L. 45. 

112 Povilaitis A. P. 20–21. 

243

ninkas nuðovë ûkininkà Juozà Gustaitá [Tautininkø sàjungos ir Ûkininkø 

vienybës nará – A. J.], kuris mëgino uþstoti uþ kaþkà areðtuojamà 

sûnø. Ûkininkai subruzdo. Vyriausybë, vieton paskyrusi komisijà 

ávykiui iðtirti ir suspendavusi policininkà, pasiuntë policijos rezervà 

ir saugumo valdininkus, kurie ëmë masiniai areðtuoti, parodþius 

bent koká nepasitenkinimà. Tada pajudëjo kantriausias gyventojø 

sluoksnis – ûkininkai. Nebeþiûrëjo, kuris liaudininkas, krikðèionis 

ar tautininkas. Ðiuomkart valdþiai buvo nepatogu pripaþinti, kad 

sukilo savi, tad mëginta kaltæ suverti komunistams ir vokieèiams 

. Sukilimas buvo malðinamas beatodairiðkai, áveliant net kariuomenæ. 

Karo lauko teismas pasmerkë 18 ûkininkø mirties bausme: 

4 ið jø suðaudyti – Petras Ðarkauskas, Bronius Pratasevièius, Kazys 

Narkevièius, o Aleksandras Mauruðaitis nunuodytas dujø kameroje 

net dviem metams praslinkus. Likusiems amnestuotiems po poros 

metø bausmë dovanota ir jie paleisti. Kilo klausimas, kam suðaudë 

anuos“ 113 . 

Savanoriø sàjungos skyriai, kuriø teritorijose vyko ûkininkø 

sukilimas, reagavo á ðiuos neramumus ir iðsakë savo nuomonæ. Kybartø 

skyriaus pirmininkas ats. kpt. Vladas Dumèius kvietë savanorius 

pasitikëti Tautine vyriausybe [tautininkø vyriausybe – A. J.], pergyvenant 

ekonominæ krizæ, nedalyvauti jokiuose streikuose, nes savanoriø 

vardas nesuderinamas su ðiais veiksmais 114 . 1936 m. Marijampolës 

skyrius savo metiniame suvaþiavime taip pat priëmë labai 

grieþtà protestà prieð dabartinius Suvalkijos streikininkus ir praðë 

vyriausybës imtis prieð juos grieþtø þygiø 115 . Panaðaus turinio rezoliucija 

1936 m. birþelio 7 d. buvo priimta Raseiniø ir Vikaviðkio skyriuose 

116 . Sprendþiant ið ðiø rezoliucijø turinio, LKKSS palaikë vyriausybës 

vykdomà politikà, nors, be abejo, buvo ir kitaip mananèiø 

ir net dalyvavusiø Suvalkijos ávykiuose. Po ðiø ávykiø vyriausybë pasiskubino 

pagerinti ûkininkø socialinæ bûklæ: nuo 1935-01-01 iki 1937- 

01-01 10% buvo sumaþintas þemës mokestis; asmenims, kurie verèiasi 

þemës ûkiu, buvo suteikta galimybë mokëti dalis, vekselius, ákaitus 

ir kitas skolas, padarytas iki 1934-02-01 Þemës banko 4 ir 5 serijos 

113 Pyragius J. P. 73. 

114 Kybartø skyriaus steigimo protokolas 1935 m. // LCVA. F. 560, Ap. 1, B.117, L. 3. 

115 Marijampolës skyriaus susirinkimo protokolas. 1936 m. geguþës 17 d.// Ten pat, B. 123. L. 3. 

116 Raseiniø skyriaus susirinkimo protokolas 1936 m. birþelio 7 d. // LCVA. F. 560, B. 133, L. 

12., Vytauto Didþiojo Vilkaviðkio skyriaus susirinkimo protokolas 1936 m. birþelio 7 d. 

Protesto rezoliucija // Ten pat, B. 160, L. 3. 

244

paskolos lakðtais; sumaþino % nuo 4 iki 3 uþ paskolas, duodamas 

melioracijai; sustabdytos nekilnojamojo ir kilnojamojo turto varþytynës, 

jei skolininko skolø suma nevirðija 90% jo þemës nekilnojamojo 

turto kainos; palengvino, skolininkams, kurie verèiasi þemës 

ûkiu, ákaitiniø uþsienio valiuta skolø, susidariusiø prieð 1934-02-01, 

mokëjimà; nuo 1937-01-01 iki 1938-01-01 sumaþino þemës mokesèius 

10%; palengvino ûkininkams, nukentëjusiems nuo nederliaus, 

iðduotø paskolø sëklomis ir pinigais gràþinimà; kaimo gyventojø sveikatos 

reikalams aprûpinti paskyrë 6% valstybinio þemës mokesèio; 

nukentëjusiems nuo audrø, ledø, viesulo ir þaibo ûkininkams ðelpti 

sudarë fondà 117 . Visos ðios lengvatos buvo naudingos ir ûkininkams 

savanoriams, kuriø LKKSS buvo didþioji dauguma. 

Vyriausybë palaipsniui vykdë nors ir nepriimtà lengvatø ástatymà. 

Didþioji dalis reikalavimø buvo patenkinta iki 1938 m. Liko 

negarantuotas nemokamas gydymas, to prieþastimi laikant ekonominæ 

krizæ ir kraðto ginkluotøjø pajëgø stiprinimo reikalà, taip pat nebuvo 

ágyvendinta nuostata apie savanoriø atleidimà ið tarnybos be 

teismo sprendimo 118 . Iki pat sovietø okupacijos taip ir nebuvo iki 

galo realizuotas visas dar 1927 m. parengtas Savanoriø lengvatø ástatymas. 

Sudëtinga 1938–1940 m. politinë situacija vertë savanorius 

pamirðti save ir galvoti apie Tëvynæ. Paskutiniajame 1940 m. Vilniuje 

vykusiame atstovø suvaþiavime buvo nutarta nepraðyti ekonominës 

naudos sau, o viskà atiduoti Vilniaus kraðtui. LKKSS nuveikë didþiulá 

darbà praðydama, o kartais ir reikalaudama suteikti numatytas lengvatas 

savanoriams. Ji buvo vienintelë jø teisiø gynëja ir atstovë prieð 

valdþios struktûras. Valdþia neskubëjo pildyti savanoriø reikalavimø. 

Tik ávairûs neramumai ir pasiprieðinimas valdþiai priversdavo priimti 

savanoriø ir visos Lietuvos þmoniø gyvenimà gerinanèius ástatymus. 

Ðá teiginá patvirtina ir A. Povilaitis 1939 m. geguþës 23 d. raðæs 

ataskaità ir pateikæs jà Prezidentui, Ministrui pirmininkui, vidaus reikalø 

ministrui bei kariuomenës vadui: „mûsø galvojimas valstybiniø 

reikalø tvarkyme labai statiðkas, nerealus. Kai kurie socialiniai pertvarkymai 

yra daromi tik tada, kai ávyksta politiniai arba socialiniai 

neramumai kraðte“ 119 . 

117 Vyriausybës þinios, Nr. 470, 1937 m.; ten pat, Nr. 491, 1935 m; ten pat, Nr. 495, 1935 m.; 

ten pat, Nr. 507, 1935 m.; ten pat, Nr. 546, 1936 m.; ten pat, Nr. 569, 1937 m.; ten pat, Nr. 

591, 1938 m.; ten pat, Nr. 597, 1938 m.; ten pat, Nr. 605, 1938 m. 

118 Vilkaviðkio skyriaus susirinkimo protokolas… // LCVA F. 560, Ap 1, B. 160. L. 3. 


245

Trijø ultimatumø laikotarpis – 1938–1940 m. 

ir LKKSS veikla 

1938 m. buvo svarbûs ne tik Lietuvai, bet ir Lietuvos kariuomenës 

kûrëjø savanoriø sàjungai. Du dideli ávykiai sujudino ðià organizacijà. 

Pirma, tai Lenkijos 1938 m. kovo 17 d. ultimatumas. Antra, 

ilgai lauktas Savanoriø kongresas. 

Lenkijos ultimatumas savanoriams buvo kaip perkûnas ið giedro 

dangaus. Nuo organizacijos ákûrimo nevyko në vienas visuotinis 

ar skyriaus suvaþiavimas, kad nebûtø priimta rezoliucija ar protestas, 

nukreiptas prieð lenkus ir jø vykdomà politikà Vilniuje ir Vilniaus 

kraðte. Sàjungos nariai kiekvienu svarbiu momentu primindavo 

vyriausybei ir Prezidentui, kad savanoriai yra visada pasirengæ su 

ginklu atkovoti brangià sostinæ. O dabar – priimamas ultimatumas 

be jokio pasiprieðinimo ir su didþiulëmis nuolaidomis ið Lietuvos pusës. 

Uþdaryta „Vilniui vaduoti sàjunga“ ir uþdrausti leidiniai, skirti 

Vilniaus kraðtui. Buvo draudþiama net dainuoti apie Vilniø: „ 

po vilnieèiø koncerto Valstybës teatre publika spontaniðkai uþdainavo 

„Á Vilniø, á Vilniø, tà mielà ðalá“, buvo iðjungta elektros ðviesa ir 

publika liko tamsoje“, – raðë iðeivijos laikraðtis „Draugas“ 1939 m. 

kovo 31 d120 . O brg. gen. Vladas Nagevièius „buvo iðsiøstas 

(valdiðkais pinigais á Lotynø Amerikos lietuviðkas kolonijas) tik todël, 

kad spalio 9 d., kaip ir kiekvienais metais, buvo ásakæs Karo muziejaus 

vëliavà nuleisti pusiau stiebo“ 121 . Sàjungos CV neliko nuoðalyje 

ir tuojau po ultimatumo pasiuntë delegacijà su memorandumu 

pas Prezidentà. Delegacijà sudarë Savanoriø sàjungos pirmininkas P. 

Guþas, ir CV nariai – J. Kiaunis, Petras Ruseckas. Po ðio þygio pas 

Prezidentà ið CV atsistatydino P. Ruseckas, pateikæs tokias savo apsisprendimo 

prieþastis: „Ponas Prezidentas delegacijà priëmë ir maloniai 

su ja kalbëjosi dvi valandas tais reikalais, dël kuriø delegacija 

buvo pasiøsta, taèiau p. Guþas memorandumo kaþkodël p. Prezidentui 

neáteikë. Jo tuo reikalu per 04.26. CV posëdyje pasiaiðkinimus 

laikau nepateisinamais bei neganëtinais“ 122 . Memorandumo turinio 

neteko aptikti, taèiau galima daryti prielaidà, kad jo turinys netenkino 

Prezidento. Taèiau savanoriø kûrëjø pozicija ultimatumo atþvilgiu 

jam buvo svarbi ir todël savanoriai buvo skubinami pareikðti savo 

120 Politinës vëtros Rytuose ir Vakaruose // Draugas, 1939 m. kovo 31 d. 

121 Ten pat. 

122 Ávairûs CV raðtai 1938. // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 192, L. 1. 

246

pritarimà valdþios vykdomai politikai. Jie tai ir padarë, skubiai, kovo 

18 d., 22 val., priimdami LKKSS CV rezoliucijà, tenkinanèià 

Prezidentà, kurià paskelbë laikraðèiai: 

1. „Lietuvos kariuomenës kûrëjai savanoriai tvirtai pasiþada 

stoti ligi vieno Lietuvos Nepriklausomybei ginti su ginklu rankose ir 

kvieèia visà Lietuvos visuomenæ laikytis vienybës ir drausmës ðià rimties 

valandà, 

2. Savanoriai kûrëjai nuoðirdþiai tiki mûsø garbingàja kariuomene 

ir jos pagelbininke Ðauliø sàjunga ir praðo budriai budëti mûsø 

Tëvynës laisvës sargyboje ir ginklo ið rankø nepaleisti, 

3. Centro valdyba praðo Vyriausybæ daryti visø diplomatiniø 

ir kitø reikalingø þygiø, kad Lietuvos suverenumas ir Tautos garbë 

nebûtø paþeista. 

Pasiraðë CV valdyba: ats. plk. ltn. P. Guþas, K. Matulevièius, 

A. Sliesoraitis, J. Liepinaitis, M. Gaidelis, J. Kiaunis, P. Ruseckas, S. 

Èepas, J. Kalnënas, F. Niaura“ 123 . Ði rezoliucija atitiko valdþios priimtà 

taktikà po ultimamuto. Manytume, kad pirminis CV rezoliucijos 

variantas buvo ne toks, koks buvo paskelbtas, ir Prezidentas dvi 

valandas ákalbinëjo, o gal ir átikinëjo savanorius priimti vyriausybei 

palankià rezoliucijà. Galima daryti prielaidà, kad Savanoriø sàjungos 

nuolaidos vyriausybei buvo ávertintos. Jiems leista suðaukti taip ilgai 

lauktà Pirmàjá savanoriø kongresà. 

1938 m. rugsëjo 7 d. rytà, Tautos ðventës iðvakarëse, savanoriai 

kûrëjai susirinko P. Vileiðio aikðtëje pasitreniruoti prieð iðkilmingà 

rikiuotæ. Po pietø 6500 savanoriø kûrëjø susirinko Dainø slënyje 124 . 

Tai sudarë apie 70% tuo metu buvusiø [apie 9000 – A. J.] savanoriø 

kûrëjø 125 . Savanoriai kûrëjai su ovacijomis pasitiko Prezidentà A. Smetonà 

ir vainikais apipintoje këdëje atneðë ant rankø iki prezidiumo 

stalo. Taip pat audringais plojimasi buvo pasitikti vyriausybës, kariuomenës 

ir visuomenës atstovai. Iðkilmingà posëdá pradëjo LKKSS 

pirmininkas ats. plk. ltn. P. Guþas, kuris pasveikino susirinkusiuosius 

ir pareiðkë: „Mes, savanoriai kûrëjai, kvieèiame tautieèius, tautos 

gyvenimo paèios jaunystës metais dvasiðkai nesenti ir pabrëþtinai skatiname 

visus neuþmigti ant laurø. Neuþmirðkite, kad kas nesiruoð 

ateièiai dinamiðkai ir aktingai – tam nebus ateities. Todël mes ir kvieèiame 

visus patriotus sielotis Tëvynës dabartimi, o ypaèiai jos ateiti- 

123 Lietuvos Vyriausybei // Karys. 1938 m. kovo 24 d. P. 352. 

124 Savanoriø kongresas 1938 m. rugsëjo 7–8 d. // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 58, L. 3. 

125 Surgailis G. P. 65. 

247

mi. Tik taip elgdamiesi galësime nubrëþti jos ateities geresnius kelius, 

paskatinsime paþangà ir surasime vis naujesniø priemoniø ir keliø 

á graþesná, vaisingesná tautos gyvenimà“ 126 . Kalbas pasakë Prezidentas 

ir laikinai einàs kraðto apsaugos ministro pareigas brg. gen. S. 

Raðtikis. Po iðkilmingo posëdþio Dainø slënyje savanoriai kûrëjai iðkilminga 

rikiuote nuþygiavo prie Karo muziejaus. Èia toliau tæsësi 

iðkilmës. Buvo atidengti du biustai savanoriams kûrëjams – karininkui 

Antanui Juozapavièiui ir kareiviui Povilui Lukðiui. Po iðkilmingo 

gëliø padëjimo prie Neþinomo kario kapo LKKSS pirmininkas P. Guþas 

perskaitë savanoriø kûrëjø testamentà, o baigë já tokiais þodþiais: 

„Þuvusiøjø savanoriø ir savo vardu mes skelbiame didþiausià paniekà 

tokiam Lietuvos þemës sûnui ar dukrai, kas bet kokiomis aplinkybëmis 

atsisakytø ðvenèiausiø þmogaus teisiø laisvai ir nepriklausomai 

gyventi, arba bet kuria kaina parduotø prieðui nors ir maþiausià 

savo Tëvynës reikalà“ 127 . Visas miestas buvo pilnas þmoniø, kurie 

dþiaugsmingai sveikino susirinkusius savanorius kûrëjus ir apipylë 

juos gëlëmis. Pirmasis savanoriø kûrëjø kongresas praëjo pompastiðkai, 

bet gyvenimas slinko savo vaga. Visos problemos, kurios atsirado 

po Lenkijos ultimatumo nepradingo, bet darësi tik aðtresnës. Prie 

jø prisidëjo ne maþiau opûs ávykai Klaipëdoje, kurie rodë, kad galima 

ir jos netekti. 

Sudëtinga politinë situacija ðalyje sujaudino ir sujudino ne tik 

opozicijà, savanorius, bet ir studentijà. Trijø aukðtøjø mokyklø: Vytauto 

Didþiojo universiteto, Klaipëdos prekybos instituto ir Dotnuvos 

Þemës ûkio akademijos studentai nutarë gruodþio 10 d. suðaukti 

generaliná streikà. O gruodþio 11 d. pagal naujàjà Konstitucijà turëjo 

prisiekti Prezidentas A. Smetona. Studentai susirinko I univeriteto 

rûmuose [Teisës fakulteto patalpose – A. Mickevièiaus ir K. Donelaièio 

kampas – A. J.] ir perskaitë tris rezoliucijas. Vienoje buvo 

sakoma, kad „atsiþvelgiant á dabartinæ taip jautrià valstybës padëtá ir 

matydami, kad mûsø vyriausybë prieðaky su Prezidentu Smetona nesugeba 

vesti valstybës reikalø pagal laiko ir aplinkybiø reikalavimus 

(kà jis árodë per metø eilæ) ir, be to, neturi jokio pasitikëjimo tiek 

viduj, tiek uþsienyje, skelbiame streikà ir reikalaujame: 1) Atstatydinimo 

ne tik vyriausybës, bet ir A. Smetonos. 2) Sudaryti tautinës 

vienybës vyriausybæ su prof. A. Voldemaru. 3) Dabartinæ vyriausybæ 

áspëjame, kad nedrástø ignoruoti mûsø reikalavimø ir netæstø toliau, 

126 Pirmasis savanoriø kûrëjø kongresas // Karys. 1938 m. rugsëjo 15 d. P. 1036. 

127 Ten pat, P. 1039. 

248

kaip iki ðiol terorizavimø policinëm priemonëm Tautos dvasios . 

4) Iki nebus ávykdyta mûsø reikalavimai, mes, visa Lietuvos studentija, 

tæsime streikà . Jokiø kompromisø nepripaþástame ir dar 

kartà reikalaujame ávykdyti mûsø reikalavimus pilnumoj“ 128 . Su studentais 

buvo susidorota panaðiai kaip 1926 m. lapkrièio 21 d. Policija 

su guminëmis lazdomis muðë ir vaikë bei suiminëjo studentus. Jie 

buvo kiðami á automaðinas ir veþami á nuovadas. Demonstracijos 

dalyvis, Neo Lithuanijos korporacijos narys, Juozas Enèeris 

prisimena: „Policija nepajëgë su mumis susidoroti. Laisvës alëjoje 

iðdauþëme lenko Perkauskio cukrainës langus. Kaþkas apvertë ir 

padegë policininko Jankausko maðinà, o vienà policininkà, kurio 

numeris buvo 26, vëlai vakare rado sumuðtà iki sàmonës netekimo 

prie Neo Lithuanø rûmø . Ðis policininkas buvo ypaè 

„pasiþymëjæs“ tramdant studentus“ 129 . 

Vyriausybës reakcija á studentø demonstracijà buvo þaibiðka. 

Gruodþio 12 d. „Lietuvos aido“ rytinë laida praneðë, kad „ 

pasiremdamas 199 str., Respublikos Prezidentas ir Ministrø tarybai 

pasiûlius, nuo gruodþio 10 d. paskelbë 6 mënesiams sustiprintos 

apsaugos metà Kauno m. ir apskrityje… Pagal 1925 m. sustiprintos 

valstybës apsaugos ástatymà asmenys, kurie trukdytø vieðàjà tvarkà 

ir visuomenës rimtá, Vidaus reikalø ministro arba jo ágaliotø nutarimo, 

gali bûti pavedami policijos prieþiûrai arba iðsiunèiami á priverèiamojo 

darbo ástaigà. Ásakymo nevykdymas baudþiamas bauda iki 5000 

litø arba 3 mën. kalëjimo“ 130 . Vyriausybë ðios demonstracijos 

organizavimà priskyrë opozicijai ir jau gruodþio 13 d. saugumo 

organai sulaikë 9 asmenis, tarp kuriø krikdemus dr. Leonà Bistrà ir 

dr. Pranà Dielininkaitá ir kelis studentus neolituanus. 

Tuo metu opozicija buvo ne tik krikðèionys demokratai, 

voldemarininkai, bet ir valstieèiai liaudininkai ir socialdemokratai, 

nes susidariusi padëtis valstybëje vienijo visas jëgas bendram darbui. 

Klaipëdoje pradëjæs eiti laikraðtis „Þygis“, vëliau „Bendras þygis“, 

buvo ðio vienijimosi árodymas. Ðá laikraðtá redagavo savanoris kûrëjas, 

voldemarininkas, LKKSS CV narys Algirdas Sliesoraitis. Taèiau jø 

darbai ir pastangos buvo ávertinti kaip prieðvalstybinë veikla. Visi ðie 

faktai rodo, kad Lietuva atsidûrë krizinëje situacijoje. M. Riomeris 

128 Studentija stoja aktingon politinën kovon // Þygis. 1938 m. gruodþio 12 d. 

129 Enèeris J. Atsiminimai… 

130 Ávestas sustiprintas apsaugos metas Kauno mieste ir apskrityje // Lietuvos aidas, 1938 m. 

gruodþio 12 d. 

249

apie tà metà savo dienoraðtyje raðë, kad „Tuo metu A. Smetona kvietë 

konsoliduotis, nes tik taip Lietuva sugebës pakilti . Vienintëlis 

dalykas, kà tie þmonës, vadinami vyriausybe, dar moka, tai uþèiaupti 

burnà saviesiems. Tuo tarpu svetimiesiems – tik pasiduoti 

. Lietuva áþengë á dekadanso kelià . Virðø ima supuvimas“ 

131 . Studentø protestui pritarë nemaþai þinomø visuomenës veikëjø 

ir organizacijø. LKKSS raðtiðko pritarimo neteko aptikti, taèiau 

tolesni sàjungos darbai leidþia teigti, kad ir savanoriai kûrëjai palaikë 

studentø reikalavimus. Opozicijos gretas dar labiau suvienijo ir 

sustiprino 1939 m. kovo 19 d. ultimatyvus Vokietijos reikalavimas 

atiduoti Klaipëdà. Tai buvo paskutinis laðas, perpildæs savanoriø kûrëjø 

kantrybës tauræ. 1939 m. balandþio 1 d. LKKSS pirmininko A. 

Guþo iniciatyva buvo suðauktas Patriotinio fronto steigëjø susirinkimas. 

Jame dalyvavo 24 ávairiø opoziciniø sroviø atstovai: prof. Jonas 

Aleksa (Ûkininkø vienybës narys, artimas tautininkams), prof. Pakðtas, 

dr. Petras Karvelis, dr. Juðka, dr. Petras Dielininkaitis (krikðèionys 

demokratai), Jonas Kardelis, Jonas Kalnënas (valstieèiai liaudininkai), 

Jonas Karutis, Jonas Matulevièius, ats. kpt. Jonas Kriðèiûnas 

(LKKKS nariai, voldemarininkai), Vladas Nacevièius, Konkulevièius 

(studentø atstovai), Vincas Daudzvardas (Ðauliø sajunga), Stankûnas 

(Tautininkø sàjunga) ir kt. 132 Posëdis vyko Ðauliø sàjungos patalpose, 

ðtabo virðininko kabinete. Apie steigiamà Patriotiná frontà 

raðë ne vienas Lietuvos laikraðtis. Jau kovo 30 d. „Lietuvos aide“, 

pasirodë straipsnis apie studentø steigiamà patriotinio fronto akademiná 

skyriø 133 , o „Laike“ buvo ádëtas LKKSS CV atsiðaukimas 134 . 

Balandþio 1 d. „XX amþius“ paskelbë net tris straipsnius ta paèia 

tema: viename buvo raðoma, kad Lietuvos aktyvistø sàjunga 135 sustabdo 

savo veikimà ir prisideda prie Patriotinio fronto sàjûdþio 

„ manydami, kad tat atitiks aktyvistø skelbtus tikslus“ 136 ; antrajame 

paþymima, kad savanoriai pritaria naujai vyriausybei ir „pasisako 

uþ steigiamà vieningà frontà ir prieð vienos kurios nors partijos 

dominavimà“ 137 , treèioji þinutë apie gen. ðt. plk. Stasio Zaskevièiaus 

131 Riomeris M. Dienoraðtis // Kultûros barai. 1991. Nr. 4, P. 74. 

132 Patriotinio fronto steigëjø susirinkimo dalyviø sàraðas // LCVA. F. 377, Ap. 10, B. 338, L. 19. 

133 Steigiamas patriotinio fronto akademinis skyrius // Lietuvos aidas. 1939.03.30. Nr. 145. 

134 Patriotinio vienybës fronto atsiðaukimas á Lietuvos visuomenæ // Laikas, 1939 m. kovo 30 d. 

135 Klaipëdoje veikë Lietuvos aktyvistø frontas, vadovaujamas kûrëjo savanorio, voldemarininko 

A. Sliesoraièio. 

136 Aktyvistai sustabdo savo veikimà // XX amþius, 1939 m. balandþio 1 d. 

137 Vedamasis // Ten pat. 

250

skaitytà paskaità tarptautinës ir vidaus politikos klausimais, po kurios 

ats. plk. ltn. P. Guþas painformavo susirinkusiuosius apie Patriotiná 

frontà. Daugelyje straipsniø buvo juntamas didþiulis dþiaugsmas dël 

tokio fronto kûrimo ir tikimasi, kad ði idëja bus palankiai priimta ir 

vyriausybës. Taèiau ir ðitos pastangos nebuvo vainikuotos pergale, 

nors balandþio mënesá per visà Lietuvà nuvilnijo susirinkimø ir 

audringø mitingø banga. Balandþio 6 d. Ðiauliuose vykusiame mitinge 

dalyvavo 500 þmoniø, Vilkaviðkyje – 1000, Marijampolëje – per 3000, 

Raseiniuose – 300 ir t. t. 138 

Visai kitokios nuomonës buvo A. Smetona ir ministrø kabinetas. 

„Lietuvos aide“ balandþio 4 d. buvo atspausdintas straipsnis, kuris buvo 

atsakymas Patriotinio vienybës fronto idëjos propaguotojams. Laikraðtis 

raðë: „Negali bûti kokio nors atskiro fronto tiems uþdaviniams vykdyti. 

To fronto veikëjai – tai visa tauta, to fronto vadas – Tautos vadas, ir jo 

pastatyta Vyriausybë. Ne mechaniðkas susibûrimas, ne patriotizmo 

dangstymais turime eiti prie vienybës. Patriotizmo ir tautinio 

solidarumo ðûkiai pas mus nëra nauji. Kas tais ðûkiais nori kurti naujas 

organizacijas, turi apsidairyti, kad tokios organizacijos jau seniai 

yra… Naujø organizacijø, kurios dirbtø lygiagretø darbà su Ðauliø 

sàjunga ir kitomis jau esanèiomis organizacijomis mums nereikia. 

Tokios organizacijos tik skaldytø tautà ir sunkintø didþiuosius uþdavinius 

siekti“ 139 . Didþiulis tautos pakilimas kuriant Patriotiná frontà 

buvo ðaltakraujiðkai nutrauktas uþdraudþiant já steigti ir, manome, 

suþlugdant paskutiná tautos bandymà iðsaugoti tai, kas dar buvo likæ 

netekus Vilniaus ir Klaipëdos. 

Po ðitokio Prezidento ir vyriausybës akibrokðto, LKKSS veikla 

paskutiniaisiais laisvos Lietuvos metais lyg ir prigeso. Jiems nebuvo 

palikta jokios galimybës prisidëti prie tëvynës gynimo, o beliko 

laukti tik treèiojo ultimatumo. Dþiaugsmas pro aðaras buvo Vilniaus 

sugràþinimas ir didþioji dalis savanoriø suprato, kad ne tokiu bûdu 

jis turëjo bûti atsiimtas – o taip, kaip jie kovojo 1920 metais. Paskutinysis 

Savanoriø sàjungos suvaþiavimas labai iðkilmingai vyko Vilniuje 

1940 m. vasario 15–16 dienomis. Suvaþiavime dalyvavo aukðtieji 

vyriausybës ir kariuomenës pareigûnai. Ministro pirmininko pa- 

138 VSD politiniø partijø bei organizacijø veiklos 1939 m. balandþio ir geguþës mënesá apþvalgos 

priedas 

Bûdingesni visuomenës susirinkimai ir juose priimtos rezoliucijos // LCVA. F. 378, Ap. 10, B. 

569, L. 47–48. 

139 Vieningumo beieðkant // Lietuvos aidas, 1939 m. balandþio 4 d. 

251

vaduotojas Kazys Bizauskas supaþindino su bendra Europos ir Lietuvos 

politine padëtimi. Jis ypaè akcentavo bûtinumà susidrausminti, 

mokëti elgtis iðmintingai ir kovoti su skleidþiamais gandais. Galima 

numanyti, kokie gandai sklido. Lietuvoje jau buvo iðdëstytos Sovietø 

Sàjungos águlos. Taèiau ir tuo sunkiu Lietuvai laiku, LKKSS 

atstovø suvaþiavimo dalyviai rûpinosi savo nariais ir Vilniaus kraðto 

lietuviais. Buvo pasiûlyta kreiptis á vyriausybæ, kad bûtø sutvarkyti 

baþnytiniai Vilniaus reikalai ir svetimðalis vyskupas Jalbþykovskis per 

lenkus kunigus nelenkintø ir nepalaikytø lenkiðkumo lizdø, kad karo 

pabëgeliai [internuotieji lenkai – A. J.] bûtø iðkraustyti á Lietuvos 

gilumà, nes Vilniaus kraðte jie veikia prieð Lietuvà. 

1940 m. birþelio 15 d., 15 val., Raudonoji armija áþengë á Lietuvà. 

Treèiasis ultimatumas buvo priimtas ir nutarta ásileisti svetimos 

valstybës kariuomenæ nesuteikiant galimybës kariuomenei ginti savo 

ðalá mûðio lauke. Ar ðis vyriausybës apsisprendimas geras ar ne ginèijamasi 

iki ðiol. Yra visokiø nuomoniø. Taèiau susipaþinæ su LKKSS ir 

jos nariø veikla, manytume, kad savanoriai dar kartà bûtø stojæ ginti 

Lietuvos. 

LKKSS pirmininkas P. Guþas, kaip ir kitø organizacijø pirmininkai, 

pasveikino Justo Paleckio vyriausybæ. Sekdami CV pavyzdþiu, 

tokius sveikinimus naujam Prezidentui pasiuntë ir kai kurie skyriai. 

1940 m. birþelio 19 d. LKKSS a. a. kar. Antano Juozapavièiaus 

Alytaus skyrius sveikina jo ekselencijà p. J. Palecká ir „linki graþiausio 

pasisekimo iðvesti á ðviesesná rytojø mûsø iðkovotos Respublikos 

laivà ir Nepriklausomybæ“ 140 . Nei sveikinimai, nei graþûs þodþiai neiðgelbëjo 

LKKSS ir jos nariø nuo represijø. Toká Savanoriø sàjungos 

kai kuriø nariø ar skyriø poelgá, manytume, galima vertinti kaip iðdavà 

A. Smetonos vykdomos paklusnumo valdþiai politikos. Prezidentas 

ir vyriausybë visada þinojo, kaip reikia elgtis tautai ir kas jai yra 

geriausia. Negalima teigti, kad su P. Guþo nuomone sutiko visi savanoriai. 

Didþioji dauguma suprato, kas atsitiko. Tie savanoriai, kurie 

iðvengë okupantø areðtø ir trëmimø, pradëjo ruoðtis pasiprieðinimui 

prieð Sovietø Sàjungà. Ne vienas savanoris kûrëjas dalyvavo 1941 

metø sukilime, o vëliau antinacinëje bei pokario rezistencijoje. 

LKKSS ir Þydø kariø, dalyvavusiø Lietuvos nepriklausomybës 

atvadavime, sàjunga tuo paèiu 1940 m. rugpjûèio 26 d. nutarimu 

buvo uþdaryta. Kauno apskrities virðininko raðte Savanoriø sàjungos 

140 Alytaus skyriaus raðtas Nr. 82. 1940 m. // LCVA. F. 560, Ap. 1, B. 249, L. 65. 

252

vadovybei buvo raðoma: „1940 m. rugsëjo 4 d. nutarimu (protokolas 

Nr. 15) uþdarytos sàjungos turtas ir lëðos visomis teisëmis ir prievolëmis 

turi bûti perduotos Lietuvos komunistø partijai. Praneðdamas apie 

tai praðau 25% esamø pinigø áneðti Liaudies kultûros fondui, o kitas 

lëðas ir turtà perduoti kompartijai. Bylas, þenklus, vëliavas, spaudus ir 

antspaudus su aktu apie turto perdavimà pristatyti man“ 141 . Kauno 

skyriaus ir Centro valdybos pinigai – 10392 litai ir 75 centai perduoti 

Komunistø partijai, o Kultûros fondui – 2598 litai 19 centø 142 . Vidaus 

reikalø liaudies komisariato Archyvo skyrius perdavë didelæ sàjungos 

medþiagos dalá Valstybës archyvui. Archyvinam saugojimui netinkantys 

daiktai buvo perduoti Karo muziejui. 

LKKSS veiklà ir jos átakà valdþiai bei visuomenei tarpukario 

Lietuvoje labai taikliai apibûdino ilgametis jos narys, vienas ið sàjungos 

Vokietijoje ir JAV atkûrëjø, kpt. Jurgis Dragûnevièius: „Netenka 

neigti, kad kiekviena valdþia norëtø turëti savo átakoje panaðià organizacijà 

su keliais tûkstanèiais nariø, pilnai sàmoningø pilieèiø, iðsiblaðkiusiø 

visame kraðte, bet nuo pat ásikûrimo visgi ji liko nepriklausoma 

ir kieno nors árankiu netapo. bet tik reikia pripaþinti, 

kad per visuotinius susirinkimus ir juose priimamus nutarimus, rezoliucijas, 

memorandumus valdþia gerai suprato ir þinojo skelbiamø 

ástatymø ávertinimà. Tai gal vienintelë organizacija ið buvusiø Lietuvoje, 

kuri drásdavo iðkelti kraðte vykstanèias negeroves. Todël daugelio 

pasakymu, ði sàjunga Lietuvoje tikrai ëjo tautos sàþinës pareigas, 

o savanorio kûrëjo vardas tapo garbingu“ 143 . 

141Kauno apskrities virðininko raðtas. 1940 m. // LCVA. F. 402, Ap. 5, B. 188, L. 5. 

142Ten pat, L. 10. 

143Dragûnevièius J. Atsiminimai… 

253

IÐVADOS 

1. Savanoriø sàjunga buvo kuriama deðiniøjø partijø iniciatyva 

siekiant gráþti á valdþià. 

2. LKKSS prisidëjo vykdant 1926 m. gruodþio 17 d. perversmà. 

3. Radikalioji savanoriø dalis buvo aktyvûs „Geleþinio vilko“ 

organizacijos nariai ir A. Voldemaro pasekëjai. 

4. Tautininkø vyriausybës bijojo LKKSS ir jos nariø dël jø 

principingumo ir populiarumo visuomenëje, be to, tarp jø buvo daug 

perversmo dalyviø, suteikusiø valdþià A. Smetonai. 

5. Sàjunga visada turëjo labai aiðkià ir principingà pozicijà 

tiek uþsienio, tiek vidaus politikos klausimais ir jà pareikðdavo vieðai: 

rezoliucijomis, memorandumais, protesto laiðkais Prezidentui ir 

Ministrui pirmininkui, atskirø nariø dalyvavimu antivyriausybinëse 

akcijose – demonstracijose, puèuose, vadinamuosiuose sukilimuose. 

6. LKKSS daug dëmesio skyrë savo nariø ekonominei ir socialinei 

padëèiai gerinti, o iðkovotos lengvatos ástatymø numatyta tvarka 

buvo taikomos ne tik sàjungos nariams, bet ir visiems savanoriams. 

7. Sàjungos pirmininkai, iðskyrus P. Guþà, nebuvo tautininkø 

átakoje, o Centro valdybas sudarydavo ávairiø politiniø ásitikinimø 

savanoriai. 

Áteikta 2002-11-28 

254

RÉSUMÉ 

L’UNION DES VOLONTAIRES FONDATEURS DE 

L’ARMÉE LITUANIENNE ET SON RÔLE DANS LA 

POLITIQUE INTÉRIEURE 1927-1940. 



L’Union des volontaires a été créée à l’initiative des partis de 

droite, qui avaient réussi à revenir au pouvoir 

L’Union des volontaires fondateurs de l’armée lituanienne 

(UVFAL) a contribué au coup d’Etat du 17 décembre 1926. 

Les membres actifs de l’organisation «Loup de fer» et les disciples 

de A. Voldemaras formaient la partie radicale des volontaires. 

Les gouvernements du parti des Nationalistes craignaient 

l’UVFAL et ses membres à cause de leurs principes et leur popularité 

dans la société; de plus, parmi eux il y avait beaucoup de participants 

au coup d’Etat, qui avait donné le pouvoir à A. Smetona. 

L’Union a toujours eu une position très claire et de principe 

tant sur les questions de politique intérieure qu’étrangère et elle l’a 

expliquée publiquement par des: résolutions, mémorandums, lettres 

de protestation au Président et au Premier Ministre, participation de 

membres particuliers à des actions contre l’Etat – manifestations et 

putschs, aussi appelés insurrections. 

L’UVFAL accordait beaucoup d’attention à l’amélioration de 

la situation économique et sociale de ses membres, et des facilités 

obtenues en luttant étaient accordées, selon des règles prévues par 

les lois, non seulement aux membres de l’Union mais aussi à tous les 

volontaires. 

Les présidents de l’Union, à l’exception de P. Gužas, n’étaient 

pas dans l’influence des Nationalistes, mais les volontaires de convictions 

politiques différentes formaient les directions du Centre. 

255

KARO KOMENDANTÛRØ VEIKLA LIETUVOJE 

1927–1940 M. 

Jonas Vaièenonis 


„Vyriausybë turi valdþià, kai turi ginklo pajëgà. Atsistatant 

Lietuvos valstybei jos vyriausybë pajuto tikrai esanti valdþia tik ásikûrus 

savo kariuomenei ir ásisteigus Kaune, laikinojoje sostinëje, savai 

komendantûrai. Ðiandien ta sunkioji mûsø valstybei kûrimo pradþia 

yra gera minëti ypatingai tiems, kuriems ji yra tekusi pergyventi“ 

Ávadas 

256 

A. Smetona 

Respublikos Prezidentas 1 

Pastaraisiais metais susidomëjimas Lietuvos Respublikos 

1918–1940 m. kariuomenës istorija pakankamai iðaugo. Domimasi 

ne tik pavieniø kariuomenës veikëjø gyvenimais ir veikla, bet ir atskirø 

kariuomenës daliø istorija, paramilitariniø organizacijø veikla. Taèiau 

atskiros kariuomenës struktûros iki ðiol nesulaukë detalesniø ir 

platesniø studijø. Tokiai netyrinëtai srièiai galima priskirti ir Lietuvos 

Respublikos kariuomenës karo komendantûras. 

Karo komendantûros Lietuvos vieðajame gyvenime vaidino 

gana svarbø vaidmená. Beveik iðtisus dvideðimt metø valstybëje buvo 

karo padëtis. Karo komendantûros buvo viena ið institucijø, kuriai 

buvo pavesta kontroliuoti karo padëtá valstybëje. Ypaè tai iðryðkëjo 

po 1926 m. gruodþio mën. 17 d. valstybinio perversmo, kurio faktiðki 

vykdytojai ir ágyvendintojai buvo kariðkiai. Jau nuo 1927 metø 

pradþios karo komendantûros ágijo reikðmingø galiø, kuriø dëka ne 

tik buvo stengiamasi kontroliuoti susidariusià situacijà, bet ágyvendinti 

politinæ naujos valdþios linijà. Komendantûros taip pat veikë 

bendradarbiaudamos ir su kitomis valstybinëmis institucijomis, derindavo 

atskirus veiklos sprendimus, pasitelkdavo vienos ar kitos institucijos 

paramà atskiroms uþduotims vykdyti. 

1 Kauno karo komendantûra 1919–1929. Kaunas, 1930, P. 3.

Istoriografija, skirta karo komendantûrø istorijai, nëra gausi. 

Iki ðiol turime tik keletà þvilgsniø á ðià problemà, taèiau tai nëra platesnës 

studijos. Viso labo keli puslapiai komendantûroms yra paskirti 

Vytenio Statkaus monografijoje „Lietuvos ginkluotosios pajëgos 

1918–1940 m.“ 2 , kur ðalia trumpos istorijos apie komendantûrø kûrimàsi 

yra pateiktas 1936 metais veikusiø Lietuvoje komendantûrø 

sàraðas nurodant komendantûros bûstinës vietà ir kuriai karo apygardai 

viena ar kita komendantûra priklausë. 

Bene pirmas platesnis darbas apie komendantûras yra Deimanto 

Palkevièiaus 3 . Ðio autoriaus straipsnis yra skirtas kariniø komendantûrø 

veiklai 1918–1920 metais. D. Palkevièius bandë nagrinëti 

pirmøjø karo komendantûrø kûrimàsi Lietuvoje, apþvelgti jø nuveiktus 

darbus 1918–1920 metais. Taip pat pasistengë iðsiaiðkinti, 

koks buvo karo komendantûrø indëlis kuriant Lietuvos Respublikos 

ginkluotàsias pajëgas. Autorius konstatuoja, kad sëkminga karo komendantûrø 

veikla leido Lietuvai per trumpà laikà suformuoti reguliariosios 

kariuomenës dalinius, kurie drauge su komendantûrø pajëgomis 

apgynë Lietuvos Nepriklausomybæ 4 . Straipsnyje yra priedø, 

kuriuose pateikti karo komendantûrø sàraðai ir atskirø rûðiø karo 

komendantûrø etatai. Vienoje lentelëje yra pateiktas 1936 m. veikusiø 

Lietuvoje karo komendantûrø sàraðas, sudarytas remiantis V. Statkaus 

monografijoje pateiktais duomenimis. Atskirà skyriø komendantûroms 

monografijoje „Lietuvos kariuomenë 1918–1920 m.“ paskyrë 

istorikas Vytautas Lesèius 5 . Jame pateikiama daugiau statistiniø 

duomenø apie pirmøjø nepriklausomos Lietuvos valstybës metø 

atskirø komendantûrø susikûrimo aplinkybes, komendantus, pateikiama 

1920 m. pabaigos komendantûrø sudëties ir turto duomenø. 

Kiek plaèiau skyriuje yra pristatyta Kauno miesto ir apskrities komendantûra, 

kuri per visà tarpukario Lietuvos valstybës istorijos laikotarpá 

buvo viena centriniø kariuomenës institucijø. Vienas ryðkiausiø 

Kauno miesto ir apskrities komendantûros pirmøjø veiklos metø atliktø 

darbø – slaptos lenkø karinës organizacijos POW (Polska organizacja 

wojskowa), kaip teigia V. Lesèius, kuri lyg voratinkliu buvo 

apraizgiusi visà Lietuvà 6 , likvidavimas. 

2 Statkus V. Lietuvos ginkluotosios pajëgos 1918–1940 m. Chicago, 1986, P. 420–424. 

3 Palkevièius D. Karinës komendantûros 1918–1920 m. // Lietuvos archyvai. Vilnius, 1999, T. 

12, P. 64–95. 

4 Ten pat, P. 84. 

5 Lesèius V. Lietuvos kariuomenë 1918–1920 m. Vilnius, 1998, P. 108–147. 

6 Ten pat, P. 116. 

257

Vëlesnio laikotarpio, po 1920 m., karo komendantûrø veikla 

yra istorikø beveik netyrinëta. Iki ðiol plaèiausiai, taèiau tik fragmentiðkai 

komendantûrø veikla kaip A. Smetonos autoritarinio reþimo 

árankis yra aptarta prof. Liudo Truskos monografijoje „Antanas Smetona 

ir jo laikai“ 7 . Ðioje studijoje tik nedidelis skyrelis yra pavadintas 

„Karo komendantø valdþia“ 8 , kuriame pristatytos pagrindinës karo 

komendantø veiklos gairës, nors atskirose teksto dalyse daug kur remiamasi 

komendantø veiklos rezultatais 9 . 

Taigi apþvelgti karo komendantûrø, kaip vienos svarbiausiø valstybës 

vieðojo gyvenimo reguliavimo institutø, veiklà 1927–1940 metais 

yra ðio straipsnio tikslas. Rengiant ðá straipsná, be jau minëtø istorikø 

darbø, remtasi gausia archyvine medþiaga, padëjusia plaèiai atskleisti 

aptariamojo laikotarpio karo komendantûrø veiklos ypatumus. 

Tai ávairûs Lietuvos centriniame valstybës archyve Vilniuje, Kraðto apsaugos 

ministerijos fonde Nr. 384, Generalinio ðtabo fonde Nr. 929 ir 

Kauno miesto ir apskrities komendantûros fonde Nr. 1126 saugomi 

dokumentai. Ðie dokumentai (ávairûs raportai, praneðimai, ásakymai, 

nurodymai) pakankamai informatyvûs, todël galima ne tik aptarti komendantûrø 

veiklos kasdienybæ, bet ir pateikti bei ávertinti jø átakà 

politiniame ir visuomeniniame valstybës gyvenime. Apþvelgdami karo 

komendantûrø veiklà, pateiksime jø svarbà po 1926 m. gruodþio 17 d. 

perversmo, aptarsime komendantûrø tinklà, karo stovio reikalø referentûrà, 

karo komendantûras kaip valstybës vieðojo gyvenimo kontrolës 

ir reguliavimo institutà, nurodydami komendantø galias ir visuomenës 

kontrolæ, komendantûrø sàveika su kitomis autoritarinio reþimo 

institucijomis, komendantûrø veiklos veiksmingumà, komendantûrø 

padëtá pirmomis sovietinës okupacijos dienomis. 

Komendantûrø svarba po 1926 m. gruodþio 17 d. 

perversmo 

Po 1926 m. gruodþio 17 d. valstybinio perversmo, Broniaus 

Railos þodþiais, kariuomenë, o tiksliau kalbant, karininkija buvo tautininkø 

valdþios versmë, pagrindinë fizinë ir moralinë atrama ir ap- 

7 Truska L. Antanas Smetona ir jo laikai. Vilnius, 1996, P. 411. 

8 Ten pat, P. 167–170. 

9 Ten pat, P. 251, 253–256, 266, 268, 272–273. 

258

sauga. Tokia padëtis kariuomenës veiksniui suteikë ir valdþios kontrolës 

galimybiø, net jei toji kontrolë ne visada buvo atliekama tiesiogiai, 

o daugiau subtiliai. Taip ji ir atsiliepdavo valdþiai ir santvarkai, 

iðsilaikant tam paèiam pastoviam prezidentui, bet jo vyriausybës sudëèiai 

daþnokai keièiantis. Kariuomenës veiksnys liko valdþios ir santvarkos 

iðlaikymo ultima ratio [paskutinë priemonë – J. V.] 10 . Ðioje 

situacijoje karo komendantams buvo suteiktas ne antraeilis vaidmuo. 

1926 m. gruodþio 20 d. Respublikos Prezidentas A. Smetona, 

ministrø kabinetui pasiûlius, pasiremdamas 1922 m. Lietuvos Valstybës 

Konstitucijos 32–uoju straipsniu, kuris Respublikos Prezidentui 

suteikë teisæ kilus karui, ginkluotam sukilimui ar kitokiems pavojingiems 

neramumams valstybëje, tam tikrose valstybës dalyse arba 

visoje teritorijoje ávesti karo padëtá arba kità kurià nepaprastà padëtá 

11 , patvirtino karo padëtá visoje Lietuvoje, laikinai sustabdydamas 

konstitucines pilieèiø teisiø garantijas 12 . Lietuvoje ásigalëjo Ypatingieji 

valstybës apsaugos ástatai, jau nuo pirmøjø ávykdyto valstybinio 

perversmo dienø suteikæ labai plaèiø ágaliojimø karo komendantams 13 . 

Karo komendantûros tapo ne tik karo administracijos subjektu, kuriam 

buvo pavesta rûpintis pilieèiø ðaukimo atlikti karo tarnybos pareigà 

bei spræsti ávairias kariuomenës mobilizacines problemas, bet 

ir pagrindiniu A. Smetonos autoritarinio reþimo ramsèiu. Komendantûrø 

pagalbos dëka karinë valdþia, kuri suteikë A. Smetonai galimybæ 

valdyti valstybæ, kiðosi á visas vieðojo valstybës gyvenimo sritis. 

Komendantai kontroliavo leidimø bet kokiam susirinkimui ar þmoniø 

susibûrimui iðdavimà, priþiûrëjo ir kontroliavo visas esamo reþimo 

opozicines jëgas. Komendantø pastangomis kartu su apskrièiø 

virðininkais buvo siaurinama ir net nutraukiama opoziciniø partijø ir 

organizacijø veikla. Dël ðios veiklos iki 1928 m. pabaigos Lietuvoje 

buvo ið esmës sugriauta organizacinë opoziciniø partijø struktûra 14 . 

Komendantø þinioje taip pat buvo ir karo cenzûra. 

Gana ryðkø komendantûrø panaudojimà kontroliuojant vieðàjá 

valstybës gyvenimà galima pastebëti 1935–1937 m., kai tautinin- 

10 Raila B. Kitokios Lietuvos ilgesys. Vilnius, 1993, P. 371. 

11 Lietuvos valstybës konstitucijos. Vilnius, 1989, P. 21. 

12 Lietuvos valstybës teisës aktai (1918.II.16 – 1940.VI.15). Vilnius, 1996, P. 122. 

13 Truska L. Antanas Smetona ... P. 167. 

14 Ten pat, P. 170–172. 

259

kai, kovodami su opozicinëmis jëgomis, gindami esamos vyriausybës 

autoritetà, perregistruodami veikusiø draugijø veiklà, remdamiesi 

1936 m. vasario mën. priimtu „Draugijø ástatymu“ 15 , siekë sustiprinti 

savo organizacijos pozicijas. 

Komendantûrø tinklas ir komendantai 

Nuo 1925 m. lapkrièio 27 d. iki 1927 m. geguþës 21 d. karo 

komendantûros kaip teritorinis vienetas buvo vadinamos karo sritimis, 

kurioms vadovavo karo srièiø virðininkai 16 . Iki 1939 m. spalio 

mën. Lietuvos teritorija (be Vilniaus kraðto) buvo padalyta á 21 apskritá 

17 . 1926 m. vasario 18 d. kraðto apsaugos ministras, remdamasis 

III Seimo priimtais karo srities virðininko etatais 18 , nustatë devyniø 

(Kauno, Panevëþio, Utenos, Birþø, Ðiauliø, Telðiø, Raseiniø, Alytaus 

ir Marijampolës) valstybëje veikianèiø karo srièiø ribas 19 . Iki tol 

egzistavo devyni mobilizacijos rajonai (komendantûros), kurie nuo 

1923 m. lapkrièio 15 d. buvo tiesiogiai pavaldûs karo apygardø virðininkams 

20 . Kauno karo srièiai buvo pavesta administruoti Kauno ir 

Trakø, Panevëþio – Panevëþio ir Ukmergës, Utenos – Utenos ir Eþerënø 

[Zarasø – J. V.] 21 , Birþø – Birþø ir Rokiðkio, Ðiauliø – Ðiauliø ir 

Këdainiø, Telðiø – Telðiø, Maþeikiø ir Kretingos, Raseiniø – Raseiniø 

ir Tauragës, Alytaus – Alytaus ir Seinø, Marijampolës – Mari- 

15 Lietuvos valstybës teisës aktai (1918.II.16 – 1940.VI.15). Vilnius, 1996, P. 257–261. 

16 Ásakymas kariuomenei (toliau ÁK) Nr. 65 1927 05 21 § 3. (Nuo 1918 11 23 ásakymai 

kariuomenei buvo vadinami ásakymais Kraðto apsaugos ministerijai. Nuo 1919 06 05 juos 

pradëta vadinti ásakymais Lietuvos kariuomenei. Vëliau jie virto tiesiog ásakymais kariuomenei. 

Nuo 1924 01 01 iki 1927 01 01 ásakymai kariuomenei buvo vadinami Kraðto apsaugos 

ministro ásakymais. 1940 07 06 ðis pavadinimas buvo pakeistas á Ásakymas liaudies kariuomenei. 

Minëtø ásakymø rinkiniai yra saugomi Lietuvos mokslø akademijos bibliotekoje, Vytauto 

Didþiojo karo muziejaus bibliotekoje. Kitose bibliotekose, pavyzdþiui, Kauno vieðosios bibliotekos 

rankraðèiø skyriuje, galima rasti ne visus ásakymø kariuomenei komplektus.) 

17Lietuviø enciklopedija. T. 15. Lietuva. Vilnius, 1991 (antrasis leidimas). P. 76.; Lietuva 

skaitmenimis 1918–1928 m. Finansø ministerija – centralinis statistikos biuras. Kaunas, 1929. 

P. 9. 

18 Lietuvos Respublikos Seimo stenogramos, 3-iasis Seimas, III sesija, 72-asis posëdis, 1927 m. 

kovo 15 d. (patvirtinti karo srities virðininko etatai Seimo sprendimu ásigaliojo nuo 1926 12 

17). 

19 Kraðto apsaugos ministro (toliau KAM) ásakymas Nr. 25 1926 02 18 § 4. 

20 ÁK Nr. 196 1923 10 29 § 7. 

21 Nuo 1906 m. Zarasai buvo vadinami Eþerënais. Remiantis prof. Kazio Bûgos aiðkinimais 

1929 m. Lietuvos ministrø kabinetas vietovei gràþino senàjá Zarasø vardà / Kviklys Br. Mûsø 

Lietuva. T. 1. Vilnius, 1989, P. 554–555. 

260

jampolës, Vilkaviðkio ir Ðakiø apskrièiø teritorijas. Taigi karo srièiø 

virðininkams buvo pavesta administruoti dviejø ar net trijø apskrièiø 

teritorijas. Nuo 1927 m. vasario 1 d. valstybëje, remiantis 1927 m. 

sausio 19 d. ministrø kabineto priimtais taikos meto etatais, buvo 

ásteigtos naujos devynios (Ukmergës, Këdainiø, Rokiðkio, Maþeikiø, 

Kretingos, Trakø, Tauragës, Vilkaviðkio ir Klaipëdos) karo sritys 22 . 

Galima manyti, kad ðio naujo suskirstymo dëka buvo siekiama ne tik 

palengvinti komendantø administraciná darbà, bet ir sustiprinti vieðojo 

valstybës gyvenimo kontrolæ vykdant Ypatinguosius valstybës 

apsaugos ástatus. Utenos karo srièiai teko kartu administruoti Eþerënø 

apskritá, Alytaus – Seinø apskritá, Vilkaviðkio – Ðakiø apskritá 23 . 

1927 m. kovo 28 d. Klaipëdos karo srièiai buvo pavesta kartu administruoti 

Kretingos karo sritá 24 . Reikia paþymëti, kad 1926 m. gruodþio 

17 d. Klaipëdos kraðte, be Klaipëdos miesto ir apskrities komendantûros 

komendanto, buvo paskirti atskiri komendantai Ðilutës 

ir Pagëgiø apskritims, kurie rezidavo apskrièiø valdybos bûstinëse. 

Ðilutës apskrièiai karo komendantu paskirtas kpt. Vilius Koðkulis, o 

Pagëgiø – vyr. ltn. Petras Inickas 25 . Tokiu bûdu Lietuvoje buvo suformuotas 

17 karo srièiø tinklas. Lietuvos Respublikos III Seime svarstant 

karo srities virðininko taikos meto etatus buvo pritarta siûlymui 

srièiø pavadinimà keisti á komendantûrø. Tokiam Seimo sprendimui 

átakà darë visuomenës nuostatos, nes kasdieniniame gyvenime srities 

karo virðininkas vis tiek buvo vadinamas komendantu 26 . 1927 m. geguþës 

21 d. visos karo sritys buvo pavadintos apskrièiø komendantûromis, 

Kauno karo sritis gavo Kauno miesto ir apskrities komendantûros, 

o Klaipëdos – Klaipëdos kraðto komendantûros pavadinimus 27 . 

Srièiø karo virðininkai pradëti vadinti apskrièiø komendantais. 

1927 m. Lietuvos teritorijoje suformuotos ir veikusios 17 apskrièiø 

komendantûros (Alytaus [Alytaus ir Seinø apsk.], Birþø, Kauno, 

Këdainiø, Klaipëdos [Klaipëdos ir Kretingos], Marijampolës, Maþeikiø, 

Panevëþio, Raseiniø, Rokiðkio, Ðiauliø, Tauragës, Telðiø, Tra- 

22 ÁK Nr. 21 1927 02 09 § 3. 

23 ÁK Nr. 21 1927 02 09 § 1,3. 

24 ÁK Nr. 44 1927 03 28 § 1. 

25 1926 12 17 Klaipëdos kraðto kariuomenës vado plk. Petro Genio skelbimas § 2 // Lietuvos 

centrinis valstybës archyvas (toliau LCVA). Fondas (toliau F.). 384. Apraðas (toliau Ap.). 2. 

Byla (toliau B.) 728. Lapas (toliau L.) 329. 

26 Lietuvos Respublikos Seimo stenogramos, 3-iasis Seimas, III sesija, 74-asis posëdis, 1927 m. 

kovo 22 d. 

27 ÁK Nr. 65 1927 05 21 § 3, 4. 

261

kø, Ukmergës, Utenos [Utenos ir Eþerënø], Vilkaviðkio [Vilkaviðkio 

ir Ðakiø]) 28 kartu su drausmës kuopa, karo kalëjimu ir koncentracijos 

stovykla sudarë Vietinæ kariuomenæ. 

Bëgant laikui Lietuvos valstybëje buvo kuriami nauji administraciniai 

vienetai, kurie darë átakà naujoms komendantûroms atsirasti 

ir lëmë jø kaità. Ketvirtajame deðimtmetyje (1935–1936 m.) 

buvo ásteigtos naujos savarankiðkos Kretingos, Seinø, Ðakiø ir Zarasø 

apskrièiø karo komendantûros ir atskira Poligono komendantûra. 

Apie 1930 m. Lietuvos kariuomenë pradëjo naudotis naujai árengtu 

poligonu Gaiþiûnuose 29 . Nuo 1935 m. pradþios kariuomenëje pradëjus 

intensyvius modernizacijos darbus, pradëjus efektyviau rengti kariuomenæ 

karui, organizuojant ávairius dideliø mastø karinius mokymus 

poligone, kur buvo koncentruojamas didesnis skaièius reguliarios 

jos kariuomenës kariø, administraciniam darbui ðioje teritorijoje 

buvo sukurta atskira komendantûra, turinti apskrities komendantûros 

teises. 

1939 m. kovo mënesá Lietuvai praradus Klaipëdos kraðtà buvo 

panaikinta Klaipëdos kraðto karo komendantûra, o spalá kariuomenei 

áþengus á Vilniø ir Vilniaus kraðtà buvo sukurta Vilniaus miesto 

ir apskrities karo komendantûra. 1939 m. spalio 14 d. kariuomenës 

vadas ásakë plk. ltn. Pranui Kaunui kurti Vilniaus komendantûrà 

remiantis taikos meto etatais. Komendantûrai ákurti buvo paskirta 

10 liktiniø puskarininkiø þandarø, 3 jaunesnieji puskarininkiai, 10 

grandiniø ir 25 eiliniai ið Kauno komendantûros ir 6-ojo pëstininkø 

pulko 2 bûriø sudëties viena ðauliø kuopa 30 . 1940 m. kovo mën. Vilniaus 

kraðte papildomai buvo ákurta Ðvenèionëliø komendantûra. 

Pagal 1927 m. patvirtintus karo srities virðininko etatus karo 

komendantais turëjo bûti skiriamas pulkininko leitenanto laipsná turintis 

karininkas. 1927 m. á naujai ákurtas komendantûras buvo paskirtø 

ir majoro bei kapitono laipsná turinèiø karininkø. Taèiau prabëgus 

kuriam laikui þemesnio laipsnio komendantai bûdavo paaukðtinami, 

atitinkamai jiems suteikiant pulkininko leitenanto ar majoro 

laipsná. Atskiriems komendantams, turintiems pulkininko leitenanto 

laipsná, buvo suteikinëjami pulkininko laipsniai. Karo komendantai 

28 1927 12 01 kariuomenës sudëties þinios // LCVA. F. 929. Ap. 5. B. 248. L. 194. 

29 Statkus V. Lietuvos ginkluotosios ... P. 718. 

30 1939 10 14 LR. KAM Kariuomenës ðtabo virðininko div. gen. Stasio Pundzevièiaus raðtas 

Nr. 33031 plk. ltn. Kaunui / Martinionis A. Þygis á Vilniø 1939 m. spalio 27–29 d. Vilnius, 

1997, P. 97. 

262

valstybiniø ðvenèiø proga kartu su kitais kariuomenës karininkais ir 

kareiviais buvo skatinami áteikiant valstybinius apdovanojimus. Komendantais 

daþniausiai buvo skiriami asmenys, jau turintys darbo 

komendantûrose patirties. Atskirose komendantûrose galima pastebëti 

komendantø rotacijos procesà, kuris vykdavo tiesiog vienà ar 

kelis komendantus sukeièiant vietomis (þiûrëti 1 priedà). Galima paminëti 

net kelis komendantus, kurie skirtingu laiku dirbo daugelyje 

komendantûrø: plk. ltn. Pranas Kaunas, plk. ltn. Petras Murnikas, 

plk. Jonas Andraðûnas, plk. ltn. Bronius Basiulis, plk. Antanas Stapulionis. 

Daugelis karo komendantø buvo pasiþymëjæ nepriklausomybës 

kovose ir apdovanoti ávairiais Vyèio kryþiaus ordino laipsniais 

(mjr. P. Inickas, plk.V. Ðaudzis, plk. J. Andraðûnas, plk. J. Bobelis, 

plk. A. Kerbelis, plk. A. Stapulionis) 31 . 

Daugiausiai per aptariamàjá 1927–1940 m. laikotarpá komendantø 

buvo pakeista Tauragës (5 komendantai), Trakø (6 komendantai), 

Ukmergës (5 komendantai), Utenos (5 komendantai) komendantûrose. 

Stabiliausiai dirbo Rokiðkio ir Marijampolës komendantûros, 

kur pirmojoje nuo 1927 m. vasario iki 1940 m. birþelio pabaigos 

iðbuvo vienas komendantas, o antrojoje 1927 m. balandþio pabaigoje 

plk. ltn. R. Liormonà pakeitæs plk. ltn. A. Kerbelis taip pat 

iðbuvo iki 1940 m. birþelio pabaigos. Reikia pastebëti, kad daþniausiai 

buvo keièiami su Vilniaus kraðtu besiribojanèiø komendantûrø 

komendantai. Taip pat sunku susieti komendantø pakeitimus su ávairiais 

politiniais ávykiais valstybëje. Tai galëtø liudyti apie jø lojalumà 

A. Smetonos valdþiai. Tai galbût galëtø patvirtinti, kad ir toks faktas, 

kad po 1934 m. birþelio mën. karininkø puèo visi komendantai 

liko savo uþimamose vietose. Nors Tauragës komendantas mjr. P. Ignatavièius 

tuoj po pleèkaitininkø organizuoto sukilimo Tauragëje buvo 

pakeistas ir tarnybos labui perkeltas á aviacijà. Jo vietà uþëmë 7ojo 

pëstininkø pulko, kuris dalyvavo sukilimo malðinimo operacijoje 

32 , mjr. A. Stapulionis. Taip pat buvo pakeisti dar keli komendantûros 

karininkai – buvusiuosius iðkëlus á kitas tarnybos vietas, o vietoje 

jø paskiriant karininkus ið tø kariuomenës daliniø, kurie dalyvavo 

malðinant sukilimà 33 . 

31 Raðtikis S. Lietuvos likimo keliais // Baltijos kultûros fondas, 1996, T. 4, P. 71–93. 

32 Èapas R. Pleèkaitininkai. Vilnius, 2000, P. 76; ÁK Nr. 127 1927 10 27 § 6. 

33 ÁK Nr. 118 1927 09 26 § 8. 

263

Karo stovio reikalø referentûra 

Nuo 1926 m. gruodþio 27 d., remiantis Vyriausiojo ðtabo aplinkraðèiu 

Nr. 41, karo komendantai visà informacijà, lieèianèià karo 

padëtá, privalëjo siøsti tiesiogiai kraðto apsaugos ministrui. Taèiau 

jau 1927 m. sausio pirmomis dienomis konstatuota, kad ne visi karo 

komendantai laikosi nustatytos tvarkos. Vieni jø visà informacijà, kaip 

ir numatyta Vyriausiojo ðtabo aplinkraðtyje, siuntë tiesiogiai kraðto 

apsaugos ministrui, kiti dokumentus siøsdavo apygardø ðtabams arba 

Vyriausiojo ðtabo mobilizacijos skyriui. Todël centrinëse kariuomenës 

ástaigose kildavo daug sumaiðties. Siekiant iðvengti ðiø nesusipratimø 

karo komendantams buvo ásakyta laikytis nustatytos tvarkos. 

Visà kità dokumentacijà, lieèianèià karo srities virðininko darbuotæ 

iki karo padëties ávedimo, pavyzdþiui, naujokø ëmimà kariuomenën, 

atsargos kariø apskaitos vedimà, parengiamuosius mobilizacijos 

darbus, karo komendantai privalëjo tvarkyti ir pateikti sena tvarka, 

kuri buvo nustatyta iki karo padëties ávedimo 34 . Prabëgus mënesiui 

po ðiø nurodymø, siekiant palengvinti kraðto apsaugos ministro 

darbà remiantis Ypatingaisiais valstybës apsaugos ástatais buvo ásteigta 

karo padëties vykdymo reikalams prie kraðto apsaugos ministro pareigybë 

– karo stovio reikalø referentûra 35 . Karo stovio reikalø referentu 

paskirtas pulkininkas leitenantas Balys Giedraitis. Jam buvo 

pavesta tvarkyti visà karo padëtá lieèianèià dokumentacijà ir bylas, 

rengti praneðimus kraðto apsaugos ministrui apie karo padëties vykdymà, 

kontroliuoti karo komendantø veiklà, duodant jiems nurodymus 

ir reikalaujant ið jø paaiðkinimø 36 . Tokiu bûdu Kraðto apsaugos 

ministerijoje buvo suformuota savarankiðka trijø pakopø administracinë 

struktûra (þiûrëti 1 schemà). Tarp kraðto apsaugos ministro ir 

karo komendantø atsirado tarpinis asmuo – karo stovio reikalø referentas, 

koordinuojantis karo komendantø veiklà. Jo dëka kraðto apsaugos 

ministras gaudavo jau apdorotà informacijà, kurià ministrui 

privalëjo pateikti karo komendantai. 1927 m. karo stovio reikalø referentu 

dirbo minëtas plk. ltn. Balys Giedraitis, 1927 m. já pakeitë 

plk. Mikas Rëklaitis, kuris tuo paèiu uþëmë Këdainiø apskrities karo 

34 1927 01 03 LR KAM Vyr. ðtabo Mob. sk. aplinkraðtis Nr. 1. Karo apygardø virðininkams ir 

karo komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 3. B. 395. L. 73. 

35 1927 02 09 LR KAM Vyr. ðtabo raðtas Nr. 1673 visiems karo komendantams // LCVA. F. 

384. Ap. 3. B. 395. L. 71. 

36 Ten pat, L. 71. 

264

komendanto pareigas, o 1928 m. gruodþio mën. á ðià vietà buvo paskirtas 

plk. Vladas Braziulevièius, kuris referentu iðbuvo iðtisà deðimtmetá. 

1939 m. sausio 27 d. plk. V. Braziulevièius buvo atleistas ið 

antraeiliø karo stovio reikalø referento pareigø ir tolesniam darbui 

komandiruotas á kariuomenës ðtabà 37 . Iki ðiol nepavyko nustatyti, ar 

vietoje plk. V. Braziulevièiaus buvo paskirtas kitas karininkas ir ar 

apskritai karo stovio reikalø referentûra kaip egzistuoti. Manytume, 

kad tolesni tyrimai suteiks galimybæ atsakyti á ðiuos klausimus. 

Remiantis 1935 m. gruodþio 5 d. slaptu raðtu Nr. 874, karo 

komendantai kraðto apsaugos ministrui turëdavo pateikti informacijà 

apie vieðojo gyvenimo situacijà kiekvieno kuruojamoje 

komendantûroje. Visi komendantø parengti raportai patekdavo á karo 

stovio reikalø referento rankas. Ðis savo ruoþtu apibendrindamas gautà 

mënesio apþvalgos informacijà parengdavo glaustà ðios informacijos 

santraukà, iðryðkindamas svarbiausius dalykus, apie kuriuos turëtø 

þinoti kraðto apsaugos ministras, ir informacijà pateikdavo ministrui. 

1 schema. Komendantûrø karo padëties veiklos administracinë struktûra 

37 ÁK Nr. 6 1939 01 27 §6. 

265

Karo komendantûros – vieðojo gyvenimo kontrolës ir 

reguliavimo institutas 

Komendantø galios 

Nuo pat pirmøjø dienø po 1926 m. gruodþio 17 d. perversmo, 

vadovaudamiesi Ypatingaisiais valstybës apsaugos ástatais, karo komendantai 

ágijo labai plaèiø ágaliojimø. Karo srièiø virðininkams pavesta 

eiti karo komendantø pareigas ir naudotis visomis jø teisëmis, 

numatytomis karo padëties 38 . Jau gruodþio 18 d. Kauno karo komendanto 

ásakymas dël karo padëties skelbë, jog Kauno mieste, Kauno 

ir Trakø apskrityse draudþiama: 

1. be komendanto sutikimo bet kokie susirinkimai (vieði ir 

privatûs), demonstracijos ir eisenos; 

2. skleisti þodþiu ar raðtu kurstanèius prieð esanèià Lietuvos 

vyriausybæ, kariuomenæ ir jos vadovybæ gandus, taip pat gandus, kurstanèius 

vienà visuomenës sluoksná prieð kità, ir apskritai gandus, kurie 

galëtø sukelti nerimà mieste ir visoje srityje; 

3. be karo cenzûros leidimo spausdinti bet kokius vieðam naudojimui 

raðtus, demonstruoti filmus ar vaidinti veikalus; 

4. streikuoti; 

5. kelti kainas maisto produktams ir kitoms prekëms, – jø 

kaina turi bûti ne aukðtesnë kaip kad buvo 1926 m. gruodþio mën. 

16 d.; 

6. be leidimo nuo 23 iki 5 val. ryto Kauno mieste judëti ir 

veikti privaèioms pramonës ir prekybos (restoranams, kavinëms, alinëms, 

smuklëms, vieðnamiams ir pan.) ástaigoms. 

Ðiam ásakymui nusiþengusius, remiantis Ypatingaisiais valstybës 

apsaugos ástatais, numatyta bausti administracinëmis baudomis 

iki 3000 Lt ir 3 mën. kalëjimo 39 . 1931 m. balandþio 15 d. Kauno 

mieste ir priemiesèiuose buvo panaikintas draudimas vaikðèioti ir vaþinëti 

nuo 1 iki 4 val. ryto 40 . Analogiðkus ásakymus paskelbë ir kitø 

apskrièiø karo komendantai 41 laikydamiesi tø paèiø ðeðiø bendrø nu- 

38 Lietuvos TSR istorijos ðaltiniai (toliau LIÐ). T. 4. Vilnius, 1961, P. 321. 

39 LIÐ T. 4. Vilnius,1961. P. 324–325; Truska L. Antanas Smetona ... P. 167. 

40 1931 04 15 Kauno m. ir apsk. komendanto plk. ltn. P. Saladþiaus ásakymas Nr. 10 // LCVA. 

F. 384. Ap. 2. B. 728. L. 103. 

41 1926 12 18 Klaipëdos kr. ir Kretingos apskrities komendanto ásakymas Nr. 1 // LCVA. F. 

383. Ap. 7. B. 1118. L. 49–49v. 

266

odymø. Minëtas ásakymas puikiai parodo, kad jau nuo pirmø dienø 

po valstybinio perversmo komendantams buvo patikëta maksimali 

visuomenës kontrolë apribojant judëjimo laisvæ, draudþiant bet kokius 

susirinkimus, draudþiant streikus, ávedant karo cenzûrà spaudiniams, 

kino filmams ir vaidinimams, nusiþengusiems numatant skirti 

pakankamai dideles pinigines ar ákalinimo bausmes, kurios vëliau 

buvo daþnai taikomos. Dokumentas, o ypaè jo antrasis punktas, parodo 

ir tam tikrà perversmo organizatoriø baimæ dël savo veiksmø, 

bijant visuomenës sprogimo ir atoveiksmio galimybiø. 

1929 m. pabaigoje – 1930 m. pradþioje buvo papildytas karo 

komendantø privalomas ásakymas, kuris konkretizavo leidimo ávairiems 

susirinkimams (vieðiems ir privatiems) gavimo tvarkà. Kauno 

karo komendanto ásakymas skelbë, kad ne vëliau kaip prieð 14 dienø 

per apskrities virðininkà karo komendantui reikia paduoti praðymà, 

kuriame turi bûti paþymëta praðytojo pavardë, vardas, gyvenamoji 

vieta, kur ir kada norima surengti susirinkimà, nurodant tikslià susirinkimo 

vietà ir datà, kas yra atsakingas uþ susirinkimà, susirinkimo 

programa ir paskaitø konspektas. Gavus leidimà, per 24 valandas iki 

susirinkimo pradþios já reikëjo áregistruoti policijos nuovadoje, kurios 

ribose bus rengiamas susirinkimas 42 . Kitose karo komendantûrose 

(Marijampolës, Ukmergës, Trakø, Klaipëdos, Kretingos ir kt.) 

buvo nurodomas dukart trumpesnis 7 dienø praðymo iki susirinkimo 

pradþios pateikimo terminas 43 . Tokiam laiko skirtumui, galima manyti, 

átakà darë Kaunas, kaip laikinoji sostinë, kuriame veikë kur kas 

daugiau organizacijø, galinèiø pateikti praðymus leidimui, kas sunkino 

paèios komendantûros darbà reikalaujant didesniø laiko sànaudø. 

1931 m. likviduojant Varniø koncentracijos stovyklà, kraðto 

apsaugos ministro ásakymu nubaustieji asmenys iki spalio 31 d. turëjo 

bûti perduoti karo komendantø þinion pagal gyvenamàsias vietas, 

jiems paskiriant policijos prieþiûrà ne trumpesniam kaip 6 mënesiø 

laikotarpiui 44 . 

42 1930 01 29 Kauno karo komendanto ásakymas Nr. 9 // LCVA. F. 1126. Ap. 2. B. 112. L. 11. 

43 1929 12 28 Marijampolës karo komendanto ásakymas Nr. 10 // LCVA. F. 1126. Ap. 2. B. 

112. L. 2; Ukmergës apskrities karo komendanto ásakymas Nr. 10 // LCVA. F. 1126. Ap. 2. B. 

112. L. 5; 1929 12 28 Trakø apskrities karo komendanto ásakymas Nr. 6 // LCVA. F. 1126. 

Ap. 2. B.112. L.18; 1930 01 08 Klaipëdos kraðto ir Kretingos apskr. komendanto plk. ltn. R. 

Liormono ásakymas Nr. 13 // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 728. L. 336. 

44 1931 10 27/28 LR KAM karo stovio reikalø referento plk. V. Braziulevièiaus slaptas raðtas 

Nr. 820 sl apskrièiø komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 38. 

267

Aptariamuoju 1927–1940 m. laikotarpiu kovai su opozicinëmis 

jëgomis gana plaèiai buvo naudojamos komendantûros. Su opozicija 

buvo kovojama ne per teismus, o policinëmis priemonëmis ir 

karo komendantø skiriamomis administracinëmis baudomis 45 . Ypaè 

tai pasireiðkë ketvirtojo deðimtmeèio antrojoje pusëje. Ðià situacijà 

sàlygojo valstybës vidaus gyvenimo nestabilumas, kuriam átakà darë 

1934 m. birþelio 7 d. karininkø puèas, tø paèiø metø rugpjûtyje rengtas 

puskarininkiø bei spalá rengtas voldemarininkø sukilimai ir 1935 

m. antrojoje pusëje prasidëjæs ir iki 1936 m. vasaros uþsitæsæs Suvalkijos 

ûkininkø sukilimas 46 . 

Dar 1936 m. spalio mënesá kraðto apsaugos ministras St. Dirmantas 

ir kariuomenës vadas St. Raðtikis kreipësi á ministrà pirmininkà 

Juozà Tûbelá siekdami panaikinti valstybëje veikianèià karo 

padëtá ir tokiu bûdu atskirti karo komendantø kariniø ástaigø ir visuomenës 

veiklos reguliavimo funkcijas, jas pavedant apskrièiø virðininkams 

bei Vidaus reikalø ministerijai 47 . Taigi kariuomenës vadas 

kartu su kraðto apsaugos ministru siekë, kad karo komendantai nebûtø 

vien tautininkø politinës kovos árankiai ir ðias funkcijas siekë 

panaikinti. Minimame raðte buvo apeliuojama á tai, kad valstybës gyvenimas 

beveik áëjo á normalias taikos gyvenimo sàlygas. Kad karo 

padëties vykdymas ápareigoja karines ástaigas dirbti darbus, kuriuos 

turëtø atlikti kitos valstybinës institucijos. Todël ministro pirmininko 

buvo praðoma kariuomenæ atleisti nuo karo padëties prievoliø vykdymo, 

siekiant visà jos veiklà nukreipti á tiesioginius taikos meto kariuomenës 

uþdavinius. Taèiau á ðiuos kraðto apsaugos ministro ir kariuomenës 

vado praðymus atsiþvelgta nebuvo ir iki 1937 m. pabaigos 

karo komendantai ir toliau vykdë visuomenës veiklos reguliavimo 

funkcijas. Karo padëtis Lietuvoje buvo panaikinta tik 1938 m. lapkrièio 

1 d. Priimant ðá sprendimà átakos turëjo 1938 m. kovo 25 d. 

Vokietijos vyriausybës reikalavimas panaikinti karo padëtá Klaipëdos 

kraðte. Taèiau jau 1938 m. gruodþio 10 d. Kaune ir Kauno apskrityje, 

o nuo 1939 m. kovo 22 d. ir visoje Lietuvoje buvo ávestas sustiprintos 

valstybës apsaugos metas, kuris nuo karo padëties skyrësi tik tuo, 

45 Raðtikis S. Kovose dël Lietuvos. Vilnius, 1990, T. 1, P. 450. 

46 1939 05 23 VSD direktoriaus Augustino Povilaièio raportas Nr. 109/sl „Sukilimai Lietuvoje 

nuo nepriklausomybës atgavimo iki ðiø metø sausio mën. 1 dienos // Kauno apskrities archyvas. 

F. 219. Ap. 1. B. 1122. L. 205–238. 

47 1936 10 17 kraðto apsaugos ministro ir kariuomenës vado slaptas raðtas ministrui pirmininkui 

Nr. 11806 // LCVA. F. 384. Ap. 3. B. 485. L. 195–195v. 

268

kad karo komendantø funkcijas perëmë apskrièiø virðininkai 48 . 

1935 m. liepos 15 d. Respublikos Prezidentui paskelbus Ðauliø 

sàjungos ástatymà, sàjunga buvo integruota á Lietuvos kariuomenës sudëtá, 

organizacijos struktûrà pritaikant pagal valstybës administraciná 

suskirstymà, kai kiekvienoje apskrityje buvo suformuotos ðauliø rinktinës. 

Remiantis ástatymu, apskrièiø karo komendantai buvo paskirti 

rinktiniø vadais 49 ir netiesiogiai pavaldûs artimiausiø pëstininkø pulkø 

vadovybëms 50 . Ðalia daugelio kitø komendantûrø atliekamø funkcijø, 

karo komendantams prisidëjo vadovavimo Ðauliø sàjungos struktûriniams 

padaliniams pareigos. Ðauliø sàjunga tapo visuomenës karinio 

rengimo aðimi. Organizacija buvo átraukta á valstybës gynybinius planus, 

numatant ðauliams pasienio apsaugos ir karo atveju vykdomos 

kariuomenës mobilizacijos priedangos bei partizaninio karo uþduotis 51 . 

Tokiu bûdu karo komendantams kartu teko rûpintis ir gana svarbiais 

valstybës gynybos klausimais. Ðauliams iðkeltiems tikslams pasiekti turëjo 

bûti sudaryti detalûs ðauliø panaudojimo planai, kuriuos vietos 

ðauliø bûriø vadams turëjo padëti parengti komendantûrø ðauliø reikalø 

karininkai. Rengiant tokius planus turëjo bûti braiþomi þemëlapiai, 

kuriuose buvo numatyta paþymëti iðardytinus ar degintinus tiltus, 

sprogdintinus objektus, uþtvaras, perkasas, linijas, kur numatoma gintis 

ið anksto iðsidëstant, linijas, kur numatoma gintis pasitraukiant, pasitraukimo 

kryptis bei susitelkimo vietas. Visi ðie sumanymai ir pasirengimas 

vykdyti nurodymus turëjo bûti ágyvendinti iki 1940 m. liepos 

15 d. 52 Taèiau politiniai ávykiai pasuko kitu keliu. 1940 m. birþelio 15 

d. sovietø kariuomenë ið rytø ásiverþë á Nepriklausomà Lietuvà ir numatyti 

planai liko neágyvendinti. 

1936 m. birþelio 30 d. Respublikos Prezidentui paskelbus Karinës 

prievolës ástatymà, jame buvo apibrëþtos ir karo komendantø 

bei kitø komendantûrø tarnautojø pareigos bei funkcijos atskiriems 

karo prievolës darbams vykdyt 53 . Remiantis ástatymu, apskrièiø karo 

komendantai buvo pagrindiniais ástatymo vykdytojais. Jie buvo apskrièiø 

karo prievolës komisijø pirmininkais, kontroliavo visà naujo- 


49 1935 07 15 Ðauliø sàjungos ástatymas // Vyriausybës þinios. I.D. Nr. 490 / 3423. 

50 Vaièenonis J. Lietuvos ðauliø sàjunga valstybës gynyboje 1935–1940 metais / Lietuvos ðauliø 

sàjungos istorijos fragmentai. Kaunas, 2002, P. 112. 

51 Ten pat. P. 119. 

52 1940 04 16 Nurodymai ðauliams priedangai panaudoti Nr. 2190 // LCVA. F. 929. Ap. 3. B. 

1153. L. 6, 6v. 

53 1936 06 30 Karo prievolës ástatymas // Vyriausybës þinios. I.D. Nr. 538 / 3734. 

269

kø ðaukimo ir ëmimo á kariuomenæ procesà. Komendantai taip pat 

kontroliavo atsargos ir apsaugos karius. Remdamiesi sveikatos bûklës 

patikrinimu, sprendë atsargos ir apsaugos kariø tinkamumo tarnybai 

klausimus. Taip pat kartu su virðaièiais, burmistrais, policija ir 

seniûnais, apskrièiø komendantai priþiûrëjo atsargos ir apsaugos karius, 

kad ðie nustatyta tvarka atliktø privalomas prievoles. 

Visuomenës kontrolë 

Karo komendantai buvo viena pagrindiniø tautininkø valdþios 

institucijø, vykdþiusiø gana platø visuomenës kontrolës darbà. Jie 

didþiausià dëmesá skyrë ávairiø tautininkams opoziciniø organizacijø 

ir draugijø veiklos kontrolei. Ketvirtojo deðimtmeèio pradþioje (1930– 

1932 m.) aktyviai buvo stebimos „Katalikø veikimo centro“ (K.V.C.), 

„Pavasario“, „Ðv. Cecilijos“, „Ðv. Sakramento“ ir kitos draugijos, taip 

pat Lietuvos lenkai, þydai ir komunistai. Taip pat buvo kontroliuojama 

ir lojaliø vyriausybei organizacijø, tokiø kaip „Geleþinis vilkas“, 

veikla. 

1929 m. spalá apskrièiø komendantams buvo ásakyta imtis 

priemoniø prieð lojalià tuometinei vyriausybei „Geleþinio vilko“ organizacijà 

pastebëjus, kad ji vis dëlto kelia nerimà ir pradeda agitacijà 

prieð ministrø kabinetà, leidþia sau ðmeiþti vyriausybës atstovus ir 

susideda su „prieðvalstybiniais gaivalais“. Kraðto apsaugos ministras 

ásakë skubiai ir grieþtai tam padaryti galà, o visus kaltuosius bausti 

neatidëliojant 54 . 

1932 m. buvo akcentuota, kad tokios organizacijos kaip 

K.V.C., „Pavasaris“ ir kitos savo organizacijoms leidþiamuose praneðimuose 

(biuleteniuose), kurie yra platinami susirinkimuose (kongresuose), 

pateikia iðkraipytas ir prasimanytas þinias, niekinanèias 

vyriausybës veiklà. Kongresø dalyviø kalbose ðios iðkraipytos þinios 

yra vieðai kartojamos. Atsiþvelgdamas á tai, kraðto apsaugos ministras 

pavedë komendantams atkreipti dëmesá á ðiuos reiðkinius, imtis 

priemoniø uþkirsti jiems kelià ir nusikaltusius asmenis atitinkamai 

nubausti 55 . 

54 1929 10 04 LR KAM karo stovio reikalams referento plk. V. Braziulevièiaus visiðkai slaptas 

raðtas Nr. 695 apskrièiø komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 57 

55 1930 12 05 VRM kriminalinës policijos direktoriaus S. Rusteikos raðtas Nr. 216 sl karo 

stovio reikalø referentui // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 47; 1932 07 01 karo stovio reikalø 

referento plk. V. Braziulevièiaus slaptas raðtas karo komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 

502. L. 15. 

270

1934 m. pradþioje Kraðto apsaugos ministerija akcentavo, kad 

lenkai Lietuvoje ið Lenkijos gauna paramà nelegaliø mokyklø tinklui 

plësti. Tose mokyklose vaikai mokomi ið vadovëliø, kuriuos yra draudþiama 

áveþti á Lietuvà. Lietuvos þydai, organizuodami prieðvokiðkas 

akcijas, kartais áþeidþia Vokietijos vyriausybæ, tokiu bûdu kenkdami 

geriems Lietuvos ir Vokietijos santykiams. Kita vertus, kai kurie Lietuvos 

visuomenës nariai, karo stovio reikalø referento plk.V. Braziulevièiaus 

ávardyti kaip ávairûs þydø prieðai, savo agitacijomis prieð þydus 

kenkia valstybës stabilumui. Referento pastebima, kad komunistai 

ypaè stengiasi ásiskverbti á þydø, kaip lengvai pasiduodanèiø jø 

átakai, organizacijas, o be to, Lietuvos komunistø partijoje þydai sudaro 

didelæ daugumà. Atsiþvelgdamas á tai, kraðto apsaugos ministras 

karo komendantams ásakë bausti lenkø nelegaliø mokyklø mokytojus 

skiriant didesnes pinigines baudas. Prireikus nurodë bausti ir 

namø savininkus bei ðeimininkus, kurie suteikia toms mokykloms patalpas. 

Grieþtai bausti visus, kurie bet kokiu bûdu áþeidþia Vokietijos 

vyriausybæ, ir tuos, kurie sàmoningai agituoja prieð Lietuvos þydus. 

Komendantams nurodoma stabdyti visø tø þydiðkø organizacijø, kurios 

pasirodys su komunistø priedanga ar pasiduos komunistø átakai, 

veiklà bei grieþèiau bausti tuos veikëjus, kurie komunizmo tikslams 

naudoja kitas organizacijas arba savose organizacijose leidþia plëstis 

komunizmui. Taip pat atkreipti ypatingà dëmesá á þydø – atsargos 

kariø organizavimàsi, nes kai kur bandoma registruoti net naujokø 

rezerve esanèius asmenis 56 . Vykdant ðià uþduotá nurodyta palaikyti 

nuolatiná ir glaudø kontaktà su valstybës saugumo apygardø virðininkais, 

kuriems jau yra duoti atitinkami nurodymai. 

Tautininkø valdþiai patyrus 1934 m. birþelio 7 d. kariná puèà 

bei 1935 m. prasidëjusius Suvalkijos ûkininkø neramumams susirûpinta 

aktyvesnio visuomenës gyvenimo stebëjimo problema siekiant 

surinkti kuo daugiau informacijos, sekant kiekvienà atskiro asmens 

ar visuomenës grupës þingsná. Ðiam tikslui pasiekti buvo pasitelkti 

apskrièiø karo komendantai. 1935 m. karo stovio reikalø referentas 

gruodþio mën. 5 d. slaptu raðtu Nr. 874 karo komendantus ápareigojo 

kiekvienà mënesá teikti informacinius praneðimus kraðto apsaugos 

ministrui apie bendrà padëtá valstybëje. Komendantai praneðimuose 

turëjo smulkiai iðdëstyti informacijà: 

1) gyvenamojo momento teigiamos ir neigiamos ypatybës po- 

56 1934 0112 LR KAM karo stovio reikalø referento plk. V. Braziulevièiaus slaptas raðtas Nr. 

51 apskrièiø komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 29. 

271

litiniu, ekonominiu, kultûriniu ir kitais atþvilgiais; 

2) kuriuos mûsø [Lietuvos] vidaus prieðus ir kuriuo pagrindu 

laikote pavojingesnius?; 

3) kaip pasireiðkia visø prieðvalstybiniø elementø veikla?; 

4) kurios priemonës kovai su prieðvalstybiniais elementais atrodo 

Jums [komendantams] nepakankamos ir kodël?; 

5) negeistini apsireiðkimai valdþios bei savivaldybiø ástaigose, 

politinëse srovëse, visuomeninëse organizacijose ir t. t.; 

6) gyventojø nuotaika, jos polinkiai ir kitimai bei prieþastys; 

7) gyventojø santykiai su kariuomene, tø santykiø ryðiai su 

valstybës saugumu, aukos ginklø fondui ir t. t.; 

8) Lietuvos ðauliø sàjungos persitvarkymo savitumai ir Jûsø 

[komendantø] svarbesni pageidavimai ðioje srityje; 

9) visa, kà dar randate reikalinga paminëti 57 . 

Kaip matyti ið ðio nurodymo, karo komendantai turëjo ávertinti 

politinæ, ekonominæ ir kultûrinæ apskrities padëtá, ávardydami 

prieðiðkas organizacijas ar asmenis, pareikðdami nuomonæ apie turimas 

priemones kovai su „prieðvalstybiniais elementais“, pateikti duomenis 

apie gyventojø nuotaikas, santykius su kariuomene, kaip vyksta 

Ðauliø sàjungos reorganizavimas ir kità informacijà, kurios dëka 

valstybës valdþia galëtø daryti ávairias prognozes ir analizes siekdama 

uþkirsti kelià ávairiems neramumams, galimiems perversmams ar 

sukilimams. 

Remdamiesi minëtu ásakymu, karo komendantai rinkdavo visà 

ámanomà informacijà apie vieðàjá valstybës gyvenimà ir, jà apdorojæ, 

kiekvienà mënesá raðydavo raportus. Raportai buvo adresuojami 

kraðto apsaugos ministrui arba karo stovio reikalø referentui. Informaciniuose 

praneðimuose – raportuose komendantai pateikdavo informacijà 

apie ekonominæ gyventojø padëtá, visuomenës organizacijas 

(tautininkus, jaunalietuvius, ðaulius, krikðèionis demokratus, valstieèius 

liaudininkus, socialdemokratus, bolðevikus-komunistus), kultûriná 

gyvenimà, kovos priemoniø su prieðvalstybiniais gaivalais ávertinimà, 

visuomenës santykius su kariuomene. Komendantø praneðimuose 

paprastai pirmiausia aptariama ekonominë situacija, kur pateikiamas 

darbininkø, ûkininkø, valdininkø ir tarnautojø gyvenimo 

sàlygø apraðymas. Po to apraðoma regiono politinë situacija. Atskirø 

komendantø ji skirstoma ávairiai. Vieni pirmiau raðydavo apie krikð- 

57 1935 12 05 LR KAM karo stovio reikalø referento plk. V. Braziulevièiaus slaptas raðtas Nr. 

874 sl apskrièiø karo komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 12. 

272

èioniðkojo bloko ir kairiøjø organizacijø bei komunistø veiklà, atskiru 

skyriumi aptardami apskrityje esanèiø tautininkø ir jaunalietuviø 

veiklà. Kiti tiesiog eilës tvarka kiekvienai ið minëtø organizacijø skiria 

po keletà sakiniø. Kadangi karo komendantø praneðimuose gana 

plaèiai buvo raðoma apie vykdomus Ðauliø sàjungos reformos reikalus, 

taip pat jiems nuo 1935 m. tapus ðauliø rinktiniø vadais, nuo 

1937 m. sausio 1 d. kraðto apsaugos ministras ásakë vienà iðraðø ið 

mënesiniø praneðimø apie Ðauliø sàjungos veiklà siøsti Ðauliø sàjungos 

vadui 58 . Kariuomenës ðtabo virðininko pavedimu, kraðto apsaugos 

ministrui pritarus, Ðauliø sàjungos vadui komendantai privalëjo 

pateikti tik atrinktà ir nuo politiniø bei visuomeniniø reikalø atskirtà 

informacijà, lieèianèià tik ðauliø veiklà 59 . 

Karo stovio reikalø referento apibendrintuose karo komendantø 

raportuose kraðto apsaugos ministrui puikiai atsiskleidþia pagrindinës 

tautininkø administracijos domëjimosi kryptys. Greta valstybës 

politinio gyvenimo realijø ir komunistø ar lenkø veiklos Lietuvoje 

stebëjimo, jiems labai svarbûs buvo paèiø tautininkø veiklos vertinimai. 

Remdamasis Birþø, Këdainiø, Kretingos, Panevëþio, Raseiniø, 

Tauragës, Trakø ir Zarasø komendantø praneðimais, 1937 metø 

sausá karo stovio reikalø referentas ministrui praneðë, kad tautininkai 

kai kuriose apskrityse snaudþia. Juos bando paveikti valstieèiai 

liaudininkai, kurie sugeba ástoti á tautininkø bei jaunalietuviø organizacijas 

ir net kai kur joms vadovauti. Tokiu bûdu paryðkintas valstieèiø 

liaudininkø slaptas tikslas susprogdinti tautininkus ið vidaus, dezorganizuojant 

ir dezorientuojant jø narius ir kenkiant esamai valstybës 

santvarkai. Taip pat buvo pastebëta, kad santykiai tarp tautininkø 

ir jaunalietuviø su Ðauliø sàjunga negerëja, o tai trukdo ðauliø 

rinktiniø vadø veiklai. Rinktiniø vadams sunkiai sekasi ákalbëti atsargos 

karininkus tapti ðauliø bûriø vadais, nes ðie, stebëdami nereikalingus 

tarnybinius perkëlimus ir nepelnytus atskirø asmenø paaukðtinimus, 

kurie savo tarnyba visai nesirûpina, o rûpinasi tik politine 

veikla, asmeniniais santykiais ir intrigomis, skeptiðkai þiûri á tarnybà 

Ðauliø sàjungoje 60 . 


1142 sl apskrièiø karo komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 3. B. 485. L. 172. 

59 1937 02 15 LR KAM kariuomenës ðtabo virðininko gen. ðt. plk. J. Èerniaus slaptas raðtas Nr. 

8234 sl // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 5. 

60 1937 02 11 karo stovio reikalø referento karo komendantø raportø santrauka kraðto apsaugos 

ministrui // LCVA. F. 384. Ap. 3. B. 507. L. 1v. 

273

Karo komendantai ir apskrièiø virðininkai 1927–1940 m. administracinëmis 

baudomis nubaudë daugiau kaip 6 tûkstanèius asmenø 

61 . Jie baudë ne tik politinius reþimo prieðininkus, bet ir girtuoklius, 

triukðmadarius, vieðose vietose keikusiuosius asmenis, net 

kelio netaisiusius ûkininkus, taip pat naktimis vartø ir iðoriniø durø 

neuþdaranèius Kauno namø savininkus 62 . Asmenys buvo baudþiami 

uþ ávairiausius nusikaltimus: uþ visuomenës kirðinimà, uþ kurstymà 

streikuoti, uþ ginklø, ðaudmenø ar sprogstamosios medþiagos laikymà 

be valdþios leidimo, uþ vaikðèiojimà vëliau nustatyto laiko, uþ 

dalyvavimà nelegaliame susirinkime, uþ tai, kad asmuo pavojingas 

visuomeninei tvarkai, uþ tvirtovës [Kauno – J. V.] árengimø gadinimà 

63 , uþ vietos gyventojø terorizavimà, triukðmavimà, girtuokliavimà 

ir grasinimus, uþ loðimà kortomis pasipelnijimo tikslais, uþ vakarëlio 

surengimà be leidimo ir peðtyniø sukëlimà, uþ melagingø ir visuomenæ 

erzinanèiø gandø skleidimà, uþ netikrø þiniø spaudoje 

platinimà 64 , uþ Ðauliø sàjungos ðmeiþimà ir jø uniformos niekinimà, 

uþ gandus 65 . Uþ ðiuos nusiþengimus, remiantis Ypatingaisiais valstybës 

apsaugos ástatais, buvo baudþiama ávairaus dydþio piniginëmis 

baudomis, areðtu, ákalinimu, izoliavimu koncentracijos stovykloje arba 

tremtimi. Uþ atskirà nusiþengimà buvo taikomos ávairaus dydþio baudos, 

kuriø dydis taip pat ávairavo. Pavyzdþiui, uþ ginklo laikymà be 

leidimo galima buvo nubausti 15 litø dydþio bauda arba 3 paromis 

areðto, kitu atveju uþ toká pat nusiþengimà buvo baudþiama 500 litø 

bauda arba 1 mënesiu kalëjimo. Uþ visuomenës kirðinimà bausmë 

siekë net 1500 litø arba 2 mënesiai kalëjimo. Uþ asmens pavojingumà 

valstybinei ir visuomeninei tvarkai buvo taikoma tremties bausmë 

nuo 3 mënesiø iki iðtrëmimo visam karo padëties laikui, arba 

izoliavimas koncentracijos stovykloje 66 . 

Per 1931 metus septyniolikoje karo komendantûrø piniginiø 

baudø paskirta uþ 290 505 litus, taèiau iðreikalauta buvo tik 65 455 

61 Truska L. Lietuva 1938–1953 metais. Kaunas, 1995, P. 24. 


63 Kauno miesto ir apskr. komendanto nubaustø asmenø, kurie neatliko arba atlieka baudas, 

sàraðas // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 728. L. 542, 542v, 543. 

64 1931 12 16 karo stovio reikalø referento plk. V. Braziulevièiaus raðtas Nr. 7853 // LCVA. F. 

384. Ap. 2. B. 728. L. 469, 471, 472. 

65 1936 m. karo komendanto plk. ltn J. Andraðûno informacinis praneðimas apie bausmes // 

LCVA. F. 384. Ap. 3. B. 485. L. 26. 

66 1931 12 16 karo stovio reikalø referento plk. V. Braziulevièiaus raðtas Nr. 7853 // LCVA. F. 

384. Ap. 2. B. 728. L. 469, 471, 472. 

274

litai 67 . Likusià bausmës dalá nubaustieji turëdavo atlikti areðtinëje arba 

kalëjime. Daugiausia piniginiø baudø buvo paskirta Kauno karo 

komendantûroje – 123 865 Lt, ið kuriø iðreikalauta tik 14 000 Lt. 

Per pirmàjá 1931 m. pusmetá buvo nubausti 1 568 þmonës 68 . Remiantis 

L. Truskos archyvuose surinktais duomenimis, per deðimt 1933 

m. mënesiø administracine tvarka buvo nubausti 2 476 asmenys, kuriems 

baudø paskirta uþ 286 100 Lt. 69 Didþiausias nubaustø 1933 m. 

skaièius (933 asmenys) buvo uþ ginklø be leidimo laikymà ir vieðosios 

tvarkos ardymà (883 asmenys). Treèia pagal gausà nubaustøjø 

grupë (daugiausia komunistai) – uþ prieðvalstybinæ veiklà, visuomenës 

kirðinimà (319 asmenø), kuriems baudø paskirta 78 000 Lt. 70 

Taèiau nepaisant bausmiø gausos valstybës vadovai taikë amnestijas 

nubaustiesiems, galbût tokiu bûdu demonstruodami ne tik 

nusidëjusiai visuomenës daliai, bet ir apskritai visai visuomenei savo 

politikos lankstumà. Kraðto apsaugos ministras per karo stovio reikalø 

referentà apskrièiø komendantams duodavo ásakymà vienos ar 

kitos sukakties proga dovanoti ir sumaþinti bausmes nubaustiesiems. 

Daþniausiai buvo parenkamos tautininkø valdþiai svarbios ir reikðmingos 

datos. Pavyzdþiui, 1931 metais ðiai procedûrai atlikti buvo 

pasirinktos kelios datos: rugsëjo 8 d. – Tautos ðventës proga 71 ; lapkrièio 

23 d. – Kariuomenës ðventës proga 72 ; gruodþio 17 d. – [perversmo] 

pirmøjø metiniø 73 ; penkeriø metø sukakties proga 74 . Rugsëjo 

8 d. proga bausmë buvo dovanota arba sumaþinta 96 asmenims, ið 

kuriø 90 bausmë dovanota, o 6 sumaþinta 75 . Gruodþio 17 d. bausmë 

67 1931 01 12 þinios apie administraciniu bûdu uþdëtas ir iðreikalautas pabaudas // LCVA. F. 

384. Ap. 2. B. 728. L. 250, 256, 356, 401, 426, 467, 569. 

68 1931 m. pirmo pusmeèio karo komendantø priimtø nutarimø duomenys // LCVA. F. 384. 

Ap. 2. B. 728. L. 249. 

69 Truska L. Antanas Smetona … P. 267–268. 

70 Ten pat. 

71 1931 09 08 karo stovio reikalø referento sàraðas asmenø, kuriems Tautos ðventës proga 

dovanojama arba sumaþinama bausmë // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 728. L. 283–284. 

72 1929 11 21 karo stovio reikalø referento plk. V. Braziulevièiaus raðtas apskrièiø 

komendantams Nr. 812 // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 56. 

73 1927 10 13 LR KAM karo stovio reikalø referento plk. M. Reklaièio aplinkraðtis Nr. 9487 

sl apskrièiø komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 70, 71, 71v, 72v, 73, 73v. 



75 1931 09 08 karo stovio reikalø referento sàraðas asmenø kuriems Tautos ðventës proga 

dovanojama arba sumaþinama bausmë // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 728. L. 283–284. 

275

1927 m. buvo dovanota 132 asmenim 76 , o 1931 m. dovanota arba 

sumaþinta dar daugiau nei 100 asmenø 77 . 

1936 m. rugpjûtá karo stovio reikalø referentas pastebëjo, kad 

karo komendantai per daþnai ir kartais be reikalo administraciniu 

bûdu baudþia pilieèius uþ girtavimà, triukðmo këlimà ir peðtynes. Jis 

kreipësi á apskrièiø karo komendantus reikalaudamas atsiþvelgti á 1935 

m. geguþës mën. 21 d. aplinkraðtá, kuriuo remiantis ðias funkcijas 

privalo atlikti apylinkiø teismai lengvindami karo komendantø darbà. 

Karo stovio reikalø referentas ápareigojo komendantus kraðto apsaugos 

ministro ásakymu grieþtai atsisakyti spræsti tokias bylas iðskyrus 

atvejus, kai: 1) ið paprastøjø peðtyniø iðsipleèia minios savivaliavimas, 

kuris tampa pavojingas visuomeninei tvarkai; 2) organizuotai 

puolama kuri nors tautinë maþuma arba jos turtas; 3) triukðmas turi 

politiná tikslà arba pagrindà; 4) susidaro pavojus valdþios ástaigoms, 

kalëjimams, policijai arba vieðajai tvarkai 78 . 

1936 m. rugsëjo mën. kraðto apsaugos ministras karo komendantams 

ásakë sumaþinti bausmes tiems karo komendantø nubaustiems 

politiniams nusikaltëliams, kurie dar nëra atlikæ bausmiø ir kurie, 

komendantø nuomone, yra antraeiliai nusikaltëliai, maþiau pavojingi 

uþ kitus. Vykdydami ðá ásakymà, komendantai privalëjo laikytis 

nurodytø nuostatø: 

1) atleisti nuo likusios bausmës tuos jau suimtus arba dalá 

piniginës baudos ámokëjusius nusikaltëlius, kurie komendantø nutarimais 

yra nubausti 2 savaitëms areðto ir maþesnëmis bausmëmis; 

2) atleisti nuo likusios bausmës tuos nusikaltëlius, kurie yra 

nubausti didesnëmis bausmëmis (nesvarbu kokia – pinigine, areðtu 

ar tremtimi), bet 2/3 komendantø paskirtos bausmës jau yra atlikæ 

iki 1936 m. spalio 1 d.; 

3) atleisti nuo likusios bausmës tuos nusikaltëlius, kurie laikinai 

buvo paleisti vasaros darbams þemës sklype, jeigu dabar jiems 

beliko atlikti ne daugiau kaip 1 mën. areðto arba kuri kita atitinkamos 

normos bausmë. 

76 1927 10 13 LR KAM karo stovio reikalø referento plk. M. Reklaièio aplinkraðtis Nr. 9487 

sl apskrièiø komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 70, 71, 71v, 72v, 73, 73v. 


komendantams Nr. 7853 // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 728. L. 469–472. 

78 1936 08 05 karo stovio reikalø referento plk. V. Braziulevièiaus slaptas raðtas apskrièiø 


276

Komendantai buvo ápareigoti nuo likusiø bausmiø neatleisti 

komunistø, veikusiø lenkø naudai, teismo arba komendantø seniau 

baustø, nusikaltusiø ne tik politiniu, bet kartu ir kriminaliniu pagrindu, 

ir tø, kurie, komendantø nuomone, yra svarbûs nusikaltëliai, átakingi, 

iniciatoriai arba vadai 79 . Ðis dokumentas parodo ne tik aiðkias 

komendantø veiklos kryptis, bet ir valstybës administracijos nuostatas 

visuomenës atþvilgiu. Atleidþiant nuo smulkiø bausmiø, taip pat 

lanksèiai jas taikant, pavyzdþiui, iðleidþiant nubaustuosius vasaros 

darbams þemës ûkyje, buvo stengiamasi ne tik kuo maþiau kirðinti 

visuomenæ, bet ir gerinti santykius tarp visuomenës ir valdþios, kurie 

minimu laikotarpiu buvo pakankamai átempti. Kita vertus, baudþiant 

uþ nedidelius nusiþengimus, buvo siekiama parodyti esamos valdþios 

galias. Taip pat dokumente aiðkiai parodomas grieþtas valdþios nusistatymas 

„politiniø nusikaltëliø“ atþvilgiu ir pozicija komunistø bei 

veikianèiø lenkø atþvilgiu. 

Bendradarbiavimas su kitomis autoritariná reþimà 

palaikanèiomis institucijomis 

Karo komendantûrø veikla po 1926 m. gruodþio 17 d. valstybinio 

perversmo buvo glaudþiai susijusi ir su kitomis autoritarinio 

reþimo institucijomis. 

Pirmosiomis dienomis po perversmo karo komendantai savo 

þinioje turëjo kareivius, kuriø pagalba naudojosi iki 1927 m. balandþio 

9 d. Nuo ðios dienos kraðto apsaugos ministro ásakymu ið kitø 

kariuomenës daliniø atsiøsti kareiviai turëjo bûti gràþinti á savo dalinius. 

Komendantams buvo ásakyta prireikus pasinaudoti policijos ir 

ðauliø pagalba 80 . Jau po penkiø dienø KAM Vyriausiasis ðtabas parengë 

dokumentà, kuriuo buvo nustatyta bendradarbiavimo tvarka 

tarp ðauliø rinktinës vado ir vietos karo komendanto, karo padëèiai 

veikiant 81 . Dokumente buvo apibrëþta ðauliø turimø ginklø laikymo 

ir naudojimo tvarka. Komendantui suþinojus apie kurio nors ðaulio 

politiná ar kriminaliná prasiþengimà arba átarus, kad jis yra pavojin- 

79 1936 09 22 karo stovio reikalø referento plk. V. Braziulevièiaus slaptas raðtas apskrièiø 

komendantams Nr. 806 sl // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 11. 

80 1927 04 09 LR KAM vyr. ðtabo administracijos valdybos virðininko gen. ðt. plk. V. Skorupskio 

slaptas raðtas Nr. 516 visiems karo komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 92. 

81 1927 04 14 LR KAM vyr. ðtabo virðininko plk. T. Daukanto raðtas Nr. 4456 LÐS virðininkui 

ir karo komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 3. B. 395. L. 69–69v. 

277

gas visuomeninei tvarkai, toksai ðaulys turëjo bûti tuojau pat nuginkluojamas, 

rinktinës vadui pavedant spræsti klausimà apie tokio ðaulio 

iðbraukimà ið Ðauliø sàjungos nariø. Karo komendantui buvo suteikta 

teisë su rinktinës vado þinia nuginkluoti net visà ðauliø bûrá. 

Ðauliø bûriø ir rinktiniø valdyboms leista daryti susirinkimus be leidimø, 

taèiau apie visuotinus ir eilinius bûrio nariø susirinkimus ar 

rinktinës atstovø suvaþiavimus ðauliø rinktinës vadas turëjo praneðti 

karo komendantui. Be karo komendanto þinios ðauliø bûriai galëjo 

atlikti karines pamokas ir uþsiëmimus, taèiau apie ðauliø ðventes, manevrus 

ir ðaudymus rinktinës vadas privalëjo praneðti komendantui, 

o kur nëra komendanto, ðauliø bûrio vadas privalëjo informuoti vietinæ 

administracijà ir policijà. Karo komendantai arba jø ágalioti asmenys 

turëjo teisæ dalyvauti visuose ðauliø susirinkimuose ar vieðuose 

ðauliø pasirodymuose, uþ kuriø tvarkà turëjo atsakyti ðauliø karinë 

vadovybë ir organizuojamo susirinkimo prezidiumas. Kilusius nesusipratimus 

tarp karo komendanto ir ðauliø rinktinës vado turëjo spræsti 

Kraðto apsaugos ministerija 82 . Prabëgus mënesiui, 1927 m. geguþës 

17 d. Kraðto apsaugos ministerija patikslino bei papildë ðauliø ir karo 

komendanto bendradarbiavimo tvarkà 83 . Ankstesnis dokumentas 

buvo papildytas keliais naujais punktais, kuriuose buvo pasakyta, kad 

ðauliø rinktinës vadas, nors ir tiesiogiai nepriklausë karo komendantui, 

taèiau pateko jo, kaip águlos virðininko, prieþiûrai. Karo komendantui 

pareikalavus, kur nëra kariuomenës, ðauliø rinktinës vadas 

buvo ápareigotas teikti ginkluotà ðauliø pagalbà. Pasitelkti pagalbon 

ðauliai privalëjo vykdyti visus komendanto nurodymus ir ásakymus. 

Kita vertus, karo komendantai turëjo visokeriopai remti ðaulius jø 

darbe. Vykdant spaudos cenzûrà, karo komendantai turëjo neleisti 

ðmeiþti Ðauliø sàjungos kaip ir kariuomenës, o nepraleistus spausdinti 

tekstus turëjo nusiøsti Ðauliø sàjungos virðininkui 84 . Taigi pirmaisiais 

metais po perversmo karo komendantø pagrindiniais pagalbininkais 

tapo Ðauliø sàjungos rinktiniø vadai su jiems pavaldþiais 

ginkluotais ðauliø bûriais. 

Dar viena glaudþiai dirbusiø su karo komendantais institucijø 

– Vidaus reikalø ministerijai priklausiusios apskrièiø administracijos. 

Karo komendantai dirbo derindami veiksmus su apskrièiø virði- 

82 Ten pat. L. 69–69v. 

83 1927 05 17 LR KAM kraðto apsaugos ministro A. Merkio slaptas raðtas Nr. 662 LÐS 

virðininkui ir karo komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 87, 87v, 89. 

84 Ten pat. L. 89. 

278

ninkais. Kartais pasitaikydavo ir nesusipratimø tarp ðiø institucijø. 

Apskrièiø virðininkø þinioje buvo vieðoji policija, kuri turëdavo vykdyti 

karo komendantø nutarimus ir spræsti administracines bylas. Taèiau 

bûta atvejø ir KAM nusiskundimø dël vieðosios policijos neveiklumo 

ir lëto karo komendantø nutarimø vykdymo. Siekiant, kad tokiø 

nesusipratimø daugiau nebûtø, 1936 m. kovo mën. vidaus reikalø 

ministras apskrièiø virðininkams nurodë ásakyti vieðajai policijai nedelsiant 

ir stropiai vykdyti karo komendantø nutarimus 85 . 

Kontroliuojant valstybës vieðàjá gyvenimà Kraðto apsaugos ministerija 

karo komendantams buvo davusi nurodymà prieð iðduodant 

leidimà kuriai nors organizacijai daryti susirinkimus, pirmiausiai susisiekti 

su kriminaline policija ir tik po to spræsti leidimo iðdavimo klausimà. 

Ðia procedûra buvo siekiama, kad veikiantiems prieð esamà vyriausybæ 

ar uþ tai baustiems nebûtø leidþiama kalbëti susirinkimo metu. 

1930 m. gruodá kraðto apsaugos ministras reikalavo komendantams 

bûti atsargesniems iðduodant leidimus, palaikyti glaudø ryðá su apskrièiø 

virðininkais, bûtinai gauti þiniø ið kriminalinës policijos ne vien tik 

apie susirinkimø rengëjus, bet ir apie numatomus prelegentus. Reikalavo, 

kad kiekviename leistame susirinkime privalo dalyvauti policijos 

atstovas, ásakë imtis grieþtesniø priemoniø prieð vyriausybës ir esamos 

tvarkos nenurimusius visuomenës kurstytojus, grieþèiau cenzûruoti laikraðèius 

86 . Kita vertus, pusës kriminalinës policijos valdininkai kriminalinës 

policijos direktoriaus buvo ápareigoti karo komendantams teikti 

informacijà apie organizuojamø susirinkimø pobûdá. Taèiau pasitaikydavo 

atvejø, kai nors ir gavæ negatyvià informacijà apie asmenis ið kriminalinës 

policijos, karo komendantai iðduodavo leidimus susirinkimams 

87 . Taip pat karo komendantai buvo ápareigoti kiekvienà mënesá 

Kriminalinës policijos valdybos I skyriaus virðininkui pateikti komendantø 

nutarimais nubaustø politiniø nusiþengëliø sàraðus nurodant bausmiø 

rûðá, dydá ir uþ kà buvo nubausti 88 . 

85 1936 03 06 LR VRM vidaus reikalø ministro Juliaus Èapliko slaptas raðtas Nr. 206 apskrièiø 

virðininkams // LCVA. F. 384. Ap. 3. B. 485. L. 14. 

86 1930 12 23 LR KAM kraðto apsaugos ministro slaptas raðtas Nr. 80 visiems apskrièiø 

komendantams // LCVA. F. 1126. Ap. 2. B. 112. L. 61. 

87 1931 02 02 VRM kriminalinës policijos direktoriaus plk. S. Rusteikos slaptas raportas 

kraðto apsaugos ministrui Nr. 58/sl // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 605. L. 194. 


573 sl apskrièiø komendantams // LCVA. F. 384. Ap. 2. B. 502. L. 50. 

279

1939 m. spalio pabaigoje kariuomenës þygio á Vilniø metu karo 

komendantai ásakymø ir nutarimø gyventojams ar civilinei valdþiai 

nuoraðus privalëjo siøsti kraðto apsaugos ministrui ir Vilniaus rinktinës 

vadui. Taip pat karo komendantai turëjo teisæ ið policijos reikalauti, 

kad ði sektø jø iðleistø privalomø ásakymø vykdymà. Policijos 

pareigûnai privalëjo reikalauti ið gyventojø jø vykdymo, turëdami teises 

nusiþengusius sulaikyti ir kartu su sulaikymo protokolais perduoti 

karo komendantams bausti 89 . 

Komendantûros pirmomis sovietinës okupacijos dienomis 

1940 m. birþelio 14 d. prasidëjus sovietinei okupacijai, kartu 

su Lietuvos kariuomenës likvidavimo ir pertvarkymo darbais buvo 

pertvarkomos ir karo komendantûros. Generolo St. Raðtikio teigimu, 

karo komendanto vardas këlë baimæ sovietiniams okupantams 90 . 

Po dviejø savaièiø nuo okupacijos pradþios (birþelio mën. 28 d.) buvo 

duotas ásakymas apskrièiø komendantus pradëti vadinti apskrièiø 

kariniais virðininkais. Tà paèià dienà ið uþimamø pareigø buvo atleisti 

Kretingos apsk. komendantas plk. A. Liutermoza, Raseiniø apsk. 

komendantas plk. R. Liormanas, Alytaus apsk. komendantas plk. 

ltn. B. Basiulis, Ðakiø apsk. komendantas plk. ltn. B. Peèiulis, Ðvenèionëliø 

komendantas plk. ltn. J. Buþënas, Telðiø apsk. komendantas 

plk. ltn. B. Pulkauninkas, Ukmergës apsk. komendantas plk. ltn. V. 

Matulionis, Vilkaviðkio apsk. komendantas plk. ltn. A. Poðiûnas ir 

Panevëþio apsk. komendantas plk. ltn. A. Stapulionis 91 . Kauno komendantas 

plk. J. Bobelis buvo atleistas birþelio 25 d. 92 Jo vieton 

birþelio 27 d. paskirtas plk. ltn. Andrius Balsys 93 . Á atsilaisvinusias 

apskrièiø virðininkø vietas buvo paskirti nauji karininkai: mjr. Antanas 

Aviþienis á Birþus, mjr. Antanas Maneika á Marijampolæ, kpt. 

Antanas Stuoka á Maþeikius, kpt. Dominykas Jëèys á Seinus, mjr. 

Kazys Daugvydas á Utenà, kpt. Vladas Ikamas á Zarasus, mjr. Stasys 

Baltrimas á Kretingà, kpt. Jonas Matelis á Rokiðká, adm. kpt. Pranas 

Þitkevièius á Ðakius, kpt. Balys Mikënas á Ðvenèionëlius ir mjr. Va- 

89 1939 10 27 Vilniaus rinktinei ásakymas Nr. 15. / Martinionis A. Þygis á ... P. 148–149. 

90 Raðtikis S. Lietuvos kariuomenës tragedija // Lietuviø archyvas. Kaunas, 1942, T. 1, P. 130. 

91 Knezys St. Lietuvos kariuomenës inkorporavimas á Raudonosios armijos sudëtá. 29–ojo 

ðauliø teritorinio korpuso formavimas // Lietuvos archyvai. Vilnius, 1999, T. 12, P. 128–130. 

92 ÁK Nr. 67 1940 06 25 §5. 

93 ÁK Nr. 68 1940 06 27 §21. 

280

cius Miecevièius á Telðius 94 . Per pirmàsias sovietinës okupacijos dienas 

9 komendantai buvo atleisti ið uþimamø pareigø, 6 atleisti ir paskirti 

kitø apskrièiø kariniais virðininkais, 11 karininkø paskirti kariniais 

virðininkais á atsilaisvinusias vietas. Iki 1940 m. liepos pabaigos 

ið buvusiø 22 komendantø 12 buvo paleisti á atsargà, 7 paskirti kitø 

apskrièiø virðininkais, 2 paskirti á kitas pareigas. Nepakeistas liko tik 

Këdainiø apskrities komendantas plk. ltn. Motiejus Karaða 95 . Vëliau 

daugelis ið tik kà pakeistø ir atleistø ar anksèiau uþëmusiø karo komendantø 

pareigas Lietuvos kariuomenës karininkø (plk. Pr. Saladþius, 

plk. V. Braziulevièius, brg. gen. A. Vimeris, plk. Pr. Kaunas ir 

kt.) 96 buvo suimti, ákalinti, represuoti arba nuþudyti. 1940 m. birþelá 

Lietuvoje pasikeitus politinei situacijai buvusios karo komendantûros, 

transformuotos á kariniø virðininkø ástaigas, nebeteko to vaidmens, 

kurá atliko A. Smetonos valdymo metais. Naujoms performuotoms 

ástaigoms liko tik mobilizaciniø kariuomenës funkcijø atlikimas. 

Vëliau, performuojant liaudies kariuomenæ á 29-àjá ðauliø teritoriná 

korpusà, visi apskrièiø kariniai virðininkai ir jø ástaigos nuo 

lietuviðkø kariuomenës daliø buvo atskirtos ir perëjo Lietuvos SSR 

karinio komisariato valdþion. Komendantûros tapo apskrièiø karo 

komisariatais, o jø vadovai – apskrièiø karo komisarais. Visi lietuviai, 

kurá laikà buvæ apskrièiø kariniais virðininkais, buvo atleisti ið 

uþimamø vietø, keli jø liko tarnauti 29-ajame ðauliø teritoriniame 

korpuse, kai kurie tuose paèiuose komisariatuose, o daugumas jø paleisti 

á atsargà 97 . 

94 ÁK Nr. 71. 1940 06 28 §11–21. 

95 Ten pat, P. 128. 

96 Raðtikis S. Lietuvos kariuomenës tragedija... P. 128. 

97 Ten pat, P. 132. 

281

IÐVADOS 

Apibendrinant karo komendantûrø veiklà 1927–1940 metais 

galima padaryti tokias iðvadas: 

1) Po 1926 m. gruodþio 17 d. valstybinio perversmo kariuomenë 

ir kartu karo komendantûros tapo vienu pagrindiniu tautininkø 

valdþios ágyvendinimo pirmojoje Lietuvos Respublikoje árankiu. 

2) Remdamasis administraciniu valstybës suskirstymu, komendantûrø 

tinklas uþdengë visà valstybës teritorijà. Jau pirmaisiais naujojo 

politinio reþimo metais buvo nustatyta karo komendantûrø sàveikos 

su Kraðto apsaugos ministerija sistema. Ministerijoje buvo suformuota 

savarankiðka trijø pakopø administracinë struktûra. Tarp 

kraðto apsaugos ministro ir karo komendantø atsirado tarpinis asmuo 

– karo stovio reikalø referentas, koordinuojantis karo komendantø 

veiklà. 

3) Karo komendantûros, bûdamos pagrindiniu valstybës vieðojo 

gyvenimo kontrolës ir reguliavimo institutu, turëjo pakankamai 

dideles galias, kurios rëmësi Ypatingaisiais valstybës apsaugos ástatais, 

suteikianèiais plaèias bausmiø ir vieðojo gyvenimo apribojimø 

taikymo galimybes. 

4) Karo komendantai ir apskrièiø virðininkai 1927–1940 m. 

administracinëmis baudomis nubaudë daugiau kaip 6 tûkstanèius asmenø, 

taèiau nepaisant bausmiø gausos, valstybës vadovai taikë amnestijas 

nubaustiesiems, tokiu bûdu demonstruodami ne tik nusidëjusiai 

visuomenës daliai bet ir apskritai visai visuomenei savo vedamos 

politikos lankstumà. Kita vertus, bausdama uþ nedidelius nusiþengimus 

siekë parodyti esamos valdþios galias. 

5) Vykdydamos savo funkcijas, karo komendantûros glaudþiai 

bendradarbiavo su kitomis autoritarinio reþimo institucijomis – Ðauliø 

sàjunga, apskrièiø administracijomis, kriminaline policija, Valstybës 

saugumo departamentu. 

6) Karo komendantûros kartu su karo komendantais, kaip ir 

visa kariuomenë, tapo sovietinës okupacijos kariuomenës reformavimo 

ir likvidavimo aukomis. 

282

PRIEDAI 

1 priedas. Karo komendantûrø ir karo komendantø sàraðas 

1927–1940 m. 98 

1. Alytaus apskrities komendantûra 

.RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR 

GDWD 

3ON OWQ $OIUHGDV 9LPHULV 

3ON OWQ %URQLXV %DVLXOLV 

2. Birþø apskrities komendantûra 


GDWD 

3ON OWQ (GXDUGDV $GDPNDYLæLXV 

3ON OWQ 3UDQDV .DXQDV 

3ON OWQ .OHRIDV 0LFKDODXVNDV 

98 Lentelëje komendantø kariniai laipsniai pateikiami tokie, kokius jie turëjo paskyrimo á 

komendanto pareigas dienà. Taip pat nepavyko nustatyti kai kuriø komendantø paskyrimo ir 

atleidimo ið pareigø datø, reikia tikëtis ateityje pavyks surasti trûkstamà informacijà ir uþpildyti 

spragas. 

99 KAM ásakymas Nr. 12 1924 01 23 §14. 

100 ÁK Nr. 21 1932 03 12 §1. 

101 ÁK Nr. 21 1932 03 12 §2. 

102 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §3. 


104 ÁK Nr. 24. 1928 03 13 §7. 

105 Respublikos Prezidento aktu apdovanotas 3–iojo laipsnio DLK Gedimino ordinu / ÁK 

Nr.16 1932 02 25 § 3. 

106 ÁK Nr. 24. 1928 03 13 §8. 

107 ÁK Nr. 41 1933 06 12 §4. 

108 Visas vardas ir pavardë Kleofas Vytautas Michalauskas 

109 ÁK Nr. 41 1933 06 12 §5. 

110 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §10. Perkeltas á Vilkaviðká á karinio virðininko pareigas. 

283 

$WOHLGLPR 

GDWD 

$WOHLGLPR 

GDWD

3. Kauno miesto ir apskrities komendantûra 

.RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR GDWD $WOHLGLPR GDWD 

$WV NSW -XR]DV 0LNXFNLV 

.SW -RQDV 0DæLXODLWLV 

.SW 9ODGDV %UD]LXOHYLæLXV 

3ON OWQ .D]\V 6NXæDV 

3ON OWQ 3UDQDV 6DODGÓLXV 

3ON OWQ =LJPDV 7DOHYLæLXV 

3ON -XUJLV %REHOLV 

3ON OWQ $QGULXV %DOV\V QHUDVWD 

4. Këdainiø apskrities komendantûra 

.RPHQGDQWDV 

3ON OWQ 0LNDV 5HNODLWLV 

0MU %URQLXV 3HæLXOLV 

3ON OWQ $QWDQDV 6WDSXOLRQLV 

3DVN\ULPR GDWD $WOHLGLPR GDWD 

0MU 0RWLHMXV .DUDÑD QHUDVWD 

111 KAM ásakymas Nr.12 1919 01 06 

112 ÁK Nr. 23 1922 01 30 §1. 

113 ÁK Nr. 23 1922 01 30 §2. 

114 KAM ásakymas Nr.74 1926 08 12 §1. 

115 KAM ásakymas Nr.74 1926 08 12 §2. 

116 ÁK Nr. 148 1927 12 31 §4. 

117 Administracijos (A) karininkø korpuso pulkininkui leitenantui Pranui Saladþiui suteiktas pulkininko 

laipsnis, Respublikos Prezidento aktu Nr. 784, 1934 11 23 / ÁK Nr.110 1934 11 23 §4. 

118 ÁK Nr. 6.1928 01 18 §4 [greièiausiai paskirtas pagal ásakymà nuo 18 dienos – J. V.] 

119 ÁK Nr. 49 1935 07 20 §15. 

120 Respublikos Prezidento 1936 11 23 aktu Nr.1366 Kauno miesto ir apskrities komendantas 

Zigmas Talevièius pakeliamas ið plk. ltn. á pulkininkus / ÁK 1936 11 23 Nr. 73 §1. 

121 ÁK Nr. 52 1935 08 03 §1. 

122 ÁK Nr. 29 1938 04 19 §2. 

123 ÁK Nr. 29 1938 04 19 §3. 

124 ÁK Nr. 67 1940 06 25 §5. 

125 ÁK Nr. 68 1940 06 27 §21. 

126 Patvirtintas uþimamoms pareigoms 1927 05 17 ásakymu kariuomenei Nr. 61 §2. 

127 ÁK Nr. 20 1927 02 08 §1. 

128 ÁK Nr. 12 1930 02 17 §11. 

129 ÁK Nr. 15 1930 03 05 §1. 

130 ÁK Nr. 57 1937 10 11 §7. 

131 ÁK Nr. 57 1937 10 11 §10. 

132 ÁK Nr. 97 1939 11 18 §1. 

133 ÁK Nr.105 1939 12 11 §7. 

284

Ã 

5. Kretingos apskrities komendantûra 134 


GDWD 

9\U OWQ $OIRQVDV $QWDQDLWLV 

3ON OWQ 5DLPXQGDV /LRUPRQDV 

3ON OWQ 3HWUDV 0XUQLNDV 

3ON $OEHUWDV /LXWHUPR]D 

Ã 

6. Marijampolës apskrities komendantûra 


GDWD 


3ON OWQ $QGULXV .HUEHOLV 

285 

$WOHLGLPR 

GDWD 

$WOHLGLPR 

GDWD 

134 1927 m. geguþës 3 d. Kretingos karo sritis priskirta prie Klaipëdos karo srities. Klaipëdos 

karo komendantas tapo karo stovio reikalø vykdytoju ir pradëjo eiti Kretingos komendanto 

pareigas nuo 1927 05 01 / LCVA. F. 383. Ap. 7. B. 1118. L. 55. 

135 Bûdamas Klaipëdos kraðto komendantu paskirtas laikinai eiti pareigas / ÁK Nr. 6 1928 01 18 

§6 

136 ÁK Nr. 6 1928 01 18 §6. 

137 Plk. ltn. P. Murnikà 1938 05 10 paskyrus Kretingos komendantu, plk. ltn. R. Liormonas 

nustojo eiti Kretingos komendanto pareigas ir liko tik Klaipëdos komendantu. 

138 ÁK Nr. 34 1938 05 10 §8. 

139 ÁK Nr. 100 1939 11 24 §2. 

140 ÁK Nr. 65 1935 08 31 §4. Nëra visiðkai aiðku, dël kokiø prieþasèiø komendantûrai tuo paèiu 

metu vadovavo du karininkai. 

141 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §2. 


143 ÁK Nr. 54 1927 04 28 §5. 

144 Einantis pareigas plk. ltn. patvirtintas uþimamoje vietoje 1933 06 01 / ÁK Nr. 39 1933 06 

01 §2; Respublikos Prezidento aktu apdovanotas 3-iojo laipsnio DLK Gedimino ordinu / ÁK 

Nr. 16 1932 02 25 §3. 

145 ÁK Nr. 63 1927 05 20 §3. 

146 ÁK Nr. 67 1940 06 25 §18.

Ã 

7. Maþeikiø apskrities komendantûra 


GDWD 

.SW .OHRIDV 0LFKDODXVNDV 


3ON OWQ -RQDV ,ÑOLQVNDV 

286 

$WOHLGLPR 

GDWD 

8. Panevëþio apskrities komendantûra 

.RPHQGDQWDV 3DVN\ULPR $WOHLGLPR 

GDWD 

GDWD 

0MU 7DGDV &KRGDNDXVNDV 


0MU -RQDV $QGUDÑ QDV 

QHUDVWD 



" 

147 Patvirtintas uþimamoms pareigoms 1927 05 17 ásakymu kariuomenei Nr. 61 §2; Respublikos 

Prezidento aktu apdovanotas 3-iojo laipsnio DLK Gedimino ordinu / ÁK Nr. 16 1932 02 25 §3. 

148 ÁK Nr. 31 1927 02 28 §3. 

149 ÁK Nr. 41 1933 06 12 §5. 

150 ÁK Nr. 41 1933 06 12 §4. 

151 ÁK Nr. 21 1936 03 28 §2. 

152 Visas vardas ir pavardë Jonas Emilis Iðlinskas 

153 ÁK Nr.21 1936 03 28 §4. 

154 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §4. Perkeltas á Alytø á karinio virðininko pareigas. 


156 Ásakymas Nr. 3.// LCVA. F. 384. Ap. 1. B. 73. L. 8. 

157 ÁK Nr. 127 1927 10 27 §3. 

158 Pulkininko leitenanto laipsnis suteiktas 1928 02 22 / ÁK Nr. 16. 1928 02 22 §1; Respublikos 

Prezidento aktu apdovanotas 3-iojo laipsnio DLK Gedimino ordinu / ÁK Nr. 16 1932 02 25 §3. 

159 ÁK Nr.127 1927 10 27 §4. 

160 ÁK Nr. 44 1938 06 25 §11. 

161 ÁK Nr. 44 1938 06 25 §12. 

162 ÁK Nr. 88 1939 10 23 §1, paskirtas Vilniaus komendantu, todël galëjo bûti atleistas ið 

Panevëþio komendanto pareigø. 

163 ÁK Nr. 97 1939 11 18 §1. 

164 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §3.

9. Raseiniø apskrities komendantûra 


GDWD 

GDWD 

3ON OWQ -RQDV 6WDWNHYLæLXV 




3ON 5DLPXQGDV /LRUPDQDV 

QHUDVWD 

0MU .D]\V $OLÑDXVNDV QHUDVWD 

10. Rokiðkio apskrities komendantûra 


GDWD 

0MU 0LNDV -DÑLQVNDV 

11. Seinø apskrities komendantûra 


GDWD 

3ON OWQ -RQDV .D]LWïQDV 

287 

$WOHLGLPR 

GDWD 

$WOHLGLPR 

GDWD 

165 ÁK Nr. 67 1928 09 12 §7, miræs. 

166 ÁK Nr. 74 1928 10 03 §6. 

167 ÁK Nr. 76 1929 10 02 §5. 

168 ÁK Nr. 76 1929 10 02 §6. 

169 ÁK Nr. 21 1936 03 28 §3. 

170 ÁK Nr. 21 1936 03 28 §2. 

171 ÁK Nr. 44 1938 06 25 §12. 

172 ÁK Nr. 44 1938 06 25 §13. 

173 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §2. 

174 1939 11 23 d. Respublikos Prezidento aktu Nr. 1369 pëstininkø mjr. K. Aliðauskui suteiktas 

pulkininko leitenanto laipsnis / ÁK Nr. 100 1939 11 24 §1. 

175 ÁK Nr.57 1938 08 08 §1. 

176 Patvirtintas uþimamoms pareigoms 1927 05 17 ásakymu kariuomenei Nr. 61 § 2. 

177 ÁK Nr. 31 1927 02 28 §2. 

178 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §7. Perkeltas á Raseinius á karinio virðininko pareigas.

12. Ðakiø apskrities komendantûra 


GDWD 

3ON OWQ $QWDQDV 3RÑL QDV 

3ON OWQ %URQLXV 3HæLXOLV 

13. Ðiauliø apskrities komendantûra 


GDWD 

.SW -RQDV ÐOHSHW\V 

0MU -RQDV 9ïJHOLV 

14. Ðvenèionëliø apskrities komendantûra 


GDWD 

3ON OWQ -RQDV %XÓïQDV 

288 

$WOHLGLPR 

GDWD 

$WOHLGLPR 

GDWD 

$WOHLGLPR 

GDWD 

179 Visas vardas ir pavardë Jonas Kazitënas-Kaziutis 

180 ÁK Nr. 62 1937 11 05 §10. 

181 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §9. Perkeltas á Ukmergæ á karinio virðininko pareigas. 

182 ÁK 1936 04 22 Nr.28 §2. 

183 ÁK Nr. 57 1937 10 11 §8. 

184 ÁK Nr. 57 1937 10 11 §7. 

185 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §3. 


187 ÁK Nr. 118 1927 09 26 §6. 

188 Pulkininko leitenanto laipsnis suteiktas 1928 02 22 / ÁK Nr. 16. 1928 02 22 §1. 

189 ÁK Nr. 118 1927 09 26 §7. 

190 Knezys St. Lietuvos kariuomenës inkorporavimas á Raudonosios armijos sudëtá. 29-ojo 

ðauliø teritorinio korpuso formavimas // Lietuvos archyvai. Vilnius, 1999, T. 12, P. 129. 

191 ÁK Nr. 19 1940 03 01 §5. 

192 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §3.

15. Tauragës apskrities komendantûra 


GDWD 

0MU 3LO\SDV ,JQDWDYLæLXV 

0MU $QWDQDV 6WDSXOLRQLV 

3ON OWQ -RQDV 0LFNHOL QDV 

3ON OWQ -RQDV %XÓLQVNDV 

0MU -RQDV 6WDNLRQLV 

16. Telðiø apskrities komendantûra 


GDWD 

3ON OWQ 6WHSDV 5XVWHLND 


3ON OWQ 6WHSDV 5XVWHLND 

3ON OWQ %URQLXV 3XONDXQLQNDV 

289 

$WOHLGLPR 

GDWD 

$WOHLGLPR 

GDWD 


194 ÁK Nr. 31 1927 02 28 §4. 

195 ÁK Nr. 118 1927 09 26 §4. 

196 ÁK Nr. 118 1927 09 26 §5. 

197 ÁK Nr. 51 1930 10 02 §9. 

198 ÁK Nr. 51 1930 10 02 §8. 

199 ÁK Nr. 22 1933 03 22 §3 paleistas á atsargà paties praðymu. 

200 Tauragës miesto burmistro 1939 05 16 pavardës taisomuoju aktu Nr. 2, Tauragës apskr. 

komendanto plk. ltn. Jono Buþinsko pavardë pakeista á pavardæ Buþënas / ÁK Nr.47 1939 07 

11 §11. 

201 ÁK Nr. 22 1933 03 22 §5. 

202 ÁK Nr. 19 1940 03 01 §5. 

203 ÁK Nr. 19 1940 03 01 §8. 

204 Knezys St. Lietuvos kariuomenës inkorporavimas á Raudonosios armijos sudëtá. 29-ojo 

ðauliø teritorinio korpuso formavimas // Lietuvos archyvai. Vilnius, 1999, T. 12, P. 130. 






210 ÁK Nr. 12 1930 02 17 §15. 

211 ÁK Nr. 16 1930 03 24 §3. 

212 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §3.

17. Trakø apskrities komendantûra 


GDWD 



0MU 9LQFDV 0DWXOLRQLV 


3ON 9LQFDV ÐDXG]LV 

3ON OWQ 9ODGDV ÒXWDXWDV 


214 ÁK Nr. 20 1927 02 08 §2. 

215 ÁK Nr. 127 1927 10 27 §4. 

216 ÁK Nr. 127 1927 10 27 §3. 

217 ÁK Nr. 135 1927 11 25 §4. 

218 Pulkininko leitenanto laipsnis suteiktas 1928 02 22 / ÁK Nr. 16. 1928 02 22 §1. 

219 ÁK Nr. 135 1927 11 25 §5 skiriamas laikinai eiti komendanto pareigas; ÁK Nr. 6 1928 01 18 

§7 (iki tol laikinai ëjæs pareigas tvirtinamas ðioms pareigoms). 

220 ÁK Nr. 76 1929 10 02 §4. 

221 ÁK Nr. 76 1929 10 02 §5. 

222 ÁK Nr. 15 1930 03 05 §1. 

223 Nuo 1932 m. liepos 1 d. skiriamas á laisvà ypatingø reikalø karininko vietà prie vyriausiojo 

ðtabo virðininko pulko vado teisëmis, paliekant toliau eiti Trakø apskrities komendanto pareigas 

/ ÁK Nr. 50 1932 07 21 §3 

224 ÁK Nr. 15 1930 03 05 §2, paskirtas pareigas eiti; ÁK Nr.31 1930 06 27 §14, paskirtas 

komendantu. 

225 ÁK Nr. 59 1933 08 24 §5. 

226 Plk. ltn. Þutautas tvirtinamas uþimamoje vietoje Trakø apskrities komendantu / ÁK 1934 01 

25 Nr.8. §1 

227 ÁK Nr. 59 1933 08 24 §6. 

228 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §6. Perkeltas á Ðiaulius á karinio virðininko pareigas. 

290 

$WOHLGLPR 

GDWD

18. Ukmergës apskrities komendantûra 



3ON OWQ -RQDV 0LFNHOL QDV 



3ON OWQ 9LQFDV 0DWXOLRQLV 

GDWD 

GDWD 

19. Utenos apskrities komendantûra 

.RPHQGDQWDV 

0MU -RQDV 0LFNHOL QDV 


3ON OWQ -RQDV ,ÑOLQVNDV 


0MU 3UDQDV %URQHYLæLXV 

3DVN\ULPR GDWD $WOHLGLPR 

GDWD 


230 ÁK Nr. 31 1927 02 28 §5. 

231 ÁK Nr. 93 1928 12 15 §4. 

232 ÁK Nr. 93 1928 12 15 §5. 

233 ÁK Nr. 51 1930 10 02 §8. 

234 ÁK Nr. 51 1930 10 02 §9. 

235 ÁK Nr. 57 1937 10 11 §9. 

236 ÁK Nr. 57 1937 10 11 §8. 

237 ÁK Nr. 19 1940 03 01 §6. 

238 ÁK Nr. 19 1940 03 01 §7. 

239 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §3. 


241 ÁK Nr. 93 1928 12 15 §5. 

242 Respublikos Prezidento 1931 02 12 aktais 119 ir 121 plk. ltn. B. Basiulis uþ nuopelnus 

Lietuvai apdovanotas 3-iojo laipsnio DLK Gedimino ordinu. 

243 ÁK Nr. 93 1928 12 15 §4. 

244 ÁK Nr. 21 1932 03 12 §2. 

245 Plk. ltn. Jonas Iðlinskas tvirtinamas uþimamoje vietoje Utenos apsk. komendantu / ÁK Nr.8. 

1934 01 25 §1. 

246 ÁK Nr. 21 1932 03 12 §3. 

247 ÁK Nr. 21 1936 03 28 §4. 

248 ÁK Nr. 21 1936 03 28 §3. 

249 ÁK Nr. 34 1938 05 10 §8. 

250 Pulkininko leitenanto laipsnis suteiktas ... 

251 ÁK Nr. 34 1938 05 10 §9. 

252 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §5. Perkeltas á Panevëþá karinio virðininko pareigoms. 

291

20. Vilkaviðkio apskrities komendantûra 



3ON OWQ 9LQFDV 0DWXOLRQLV 


GDWD 

GDWD 

21. Zarasø (Eþerënø) apskrities komendantûra 


GDWD 

GDWD 

0MU ,JQDV 3RGJDLVNLV QHUDVWD 

3ON OWQ ,JQDV 3DÑLO\V QHUDVWD 

22. Klaipëdos kraðto komendantûra 


GDWD 

GDWD 

3ON OWQ -XR]DV 9LGXJLULV 


3ON OWQ -RQDV $QGUDÑ QDV 

QHUDVWD 

253 ÁK Nr. 135 1927 11 25 §4. 

254 ÁK Nr. 76 1929 10 02 §6. 

255 Respublikos Prezidento 1931 02 12 aktais 119 ir 121 plk. ltn. V. Matulionis uþ nuopelnus 

Lietuvai apdovanotas 3-iojo laipsnio DLK Gedimino ordinu / ÁK Nr. 12 1931 02 18 §1 

256 ÁK Nr. 76 1929 10 02 §4. 

257 ÁK Nr. 19 1940 03 01 §7. 

258 ÁK Nr. 19 1940 03 01 §6. 

259 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §3. 

260 Respublikos Prezidento 1936 09 08 aktu Nr. 1041 kaip pëstininkø korpuso karininkas 

pakeltas ið majoro á pulkininkà leitenantà / ÁK 1936 09 08 Nr. 56 §6. 

261 ÁK Nr. 21 1936 03 28 §5. 

262 ÁK Nr. 71 1940 06 28 §8. Perkeltas á Trakus karinio virðininko pareigoms. 

263 1926 12 17 Klaipëdos kraðto kariuomenës vado plk. Petro Genio skelbimas / LCVA. F. 383. 

Ap. 7. B. 1118. L. 49. 

264 ÁK Nr. 54 1927 04 28 §5. 

565 ÁK Nr. 44 1938 06 25 §2. 

266 1938 09 08 Respublikos Prezidento aktu Nr.1204 suteiktas pëstininkø pulkininko laipsnis 

/ ÁK Nr. 64 1938 09 08 §1. 

267 ÁK Nr. 44 1938 06 25 §3. 

268 ÁK Nr. 22 1939 04 05 §9, atleistas ið uþimamos vietos ir paskirtas 6-ojo Pilënø Kunigaikðèio 

Margio pulko vadu. 

292

23. Geleþinkeliø karo komendantûra 


GDWD 

GDWD 

0MU 3HWUDV .XWND QHUDVWD 

3ON OWQ 6WDV\V âLOHLND 

0MU $QGULXV %DOV\V 

QHUDVWD 

24. Poligono komendantûra 


GDWD 

GDWD 

3ON OWQ 3HWUDV 7UDÑNHYLæLXV QHUDVWD 

25. Vilniaus komendantûra 


GDWD 


293 

$WOHLGLPR 

GDWD 

269 ÁK Nr. 46 1932 07 06 §6. 

270 ÁK Nr. 22 1935 03 12 §3. 

271 ÁK Nr. 24 1935 03 26 §2. 

272 ÁK Nr. 68 1940 06 27 §21; Knezys St. Lietuvos kariuomenës inkorporavimas á Raudonosios 

armijos sudëtá. 29-ojo ðauliø teritorinio korpuso formavimas // Lietuvos archyvai. Vilnius, 

1999, T. 12, P. 128. 

273 ÁK Nr. 49 1935 07 20 §29. 

274 1939 11 23 Respublikos Prezidento aktu Nr. 1369 pëstininkø plk. lt. Pr. Kaunui suteiktas 

pulkininko laipsnis / ÁK Nr. 100 1939 11 24 §1. 

275 ÁK Nr. 88 1939 10 23 §1. 

276 Ásakymas liaudies kariuomenei Nr. 93 1940 07 16 §2; Knezys St. Lietuvos kariuomenës 

inkorporavimas á Raudonosios armijos sudëtá. 29-ojo ðauliø teritorinio korpuso formavimas // 

Lietuvos archyvai. Vilnius, 1999, T. 12, P. 128.

RÉSUMÉ 

L’activité des kommandanturs militaires 

en Lituanie 1927-1940 



Les kommandanturs militaires ont joué un rôle assez important 

dans la vie publique lituanienne. L’état de guerre a agit dans 

l’Etat pendant presque vingt ans sans interruption. Les kommandanturs 

militaires étaient une des institutions, à qui était confié le contrôle 

de la situation de l’état de guerre dans l’Etat. Cela est devenu très net 

après le coup d’Etat du 17 décembre 1926, dont les protagonistes et 

les acteurs effectifs étaient militaires. Déjà au début de l’année 1927, 

les kommandanturs avaient acquis des pouvoirs significatifs, grâce 

auxquels elles s’efforçaient non seulement de contrôler la situation 

qui se formait mais aussi de mettre en place la ligne politique d’un 

nouveau pouvoir. Les kommandanturs coopéraient aussi avec les autres 

institutions de l’Etat, accordaient les différentes décisions d’action 

et concentraient le soutien d’une institution ou d’une autre pour 

la mise en place de missions distinctes. 

Après le coup d’Etat du 17 décembre 1926, l’armée et les 

kommandanturs militaires sont devenues un outil principal de la Première 

République de Lituanie pour la mise en place d’un pouvoir 

Nationaliste. S’appuyant sur la division administrative de l’Etat, le 

réseau des kommandanturs recouvrait tout le territoire de l’Etat. Un 

système de coopération des kommandanturs militaires avec le Ministère 

de la Défense avait déjà été établi pendant les premières années 

du nouveau régime politique. Une structure administrative indépendante 

à trois degrés avait été constituée au ministère. Une personne 

intermédiaire – le rapporteur pour les affaires de l’état de guerre, 

coordonnant l’action des commandants militaires – se trouvait entre 

le Ministère de la Défense et les commandants militaires. Les kommandanturs 

militaires étaient la principale institution de régulation 

et de contrôle de la vie publique de l’Etat, elles avaient des pouvoirs 

suffisamment grands, qui s’appuyaient sur les Statuts Extraordinai- 

294

es pour la défense de l’Etat, accordant de larges possibilités d’application 

des peines et des limitations de la vie publique. Les commandants 

militaires et les chefs de districts ont infligé des amendes administratives 

à plus de 6.000 personnes pendant la période de 1927 à 

1940, mais malgré l’abondance des peines les chefs de l’Etat accordaient 

des amnisties aux contrevenants, de sorte qu’ils montraient la 

flexibilité de leur ligne politique menée non seulement à la partie 

criminelle de la société mais aussi à toute la société en général. D’un 

autre côté, en infligeant des amendes pour de petites fautes, on réussissait 

à montrer la puissance du pouvoir présent. En remplissant 

leurs fonctions, les kommandanturs militaires coopéraient étroitement 

avec les autres institutions du régime autoritaire: l’Union des 

Francs-Tireurs (Ðauliai), les administrations des districts, la police 

criminelle, le Département de la Sécurité d’Etat. Les kommandanturs 

militaires et les commandants militaires, de même que l’ensemble 

de l’armée, ont été victimes de la réforme et la liquidation de 

l’armée par l’occupation soviétique. 

Áteikta 2002-11-28 

295

ARCHEOLOGIJOS MOKSLO VAIDMUO LIETUVOS KARO 

ISTORIJOS TYRIMUOSE 



Archeologija, bûdama savarankiðka istorijos mokslo ðaka, tirianèia 

seniausiàjà visuomenës istorijà ir jos raidos dësningumus, yra 

viena pagrindiniø mokslo disciplinø, teikianèiø informacijà apie neatsiejamà 

visø civilizacijø ir kultûrø raidos dalá – karybà. 

Pagrindinis archeologiniø tyrimø objektas – materialinës ir 

dvasinës kultûros pëdsakai. Karas, kaip prievartos mechanizmas, visais 

laikais rëmësi materialiniais iðtekliais, bûtinais kario veiksmams 

aprûpinti, ir religiniais bei ideologiniais ásitikinimais, palaikanèiais 

kovos dvasià. Karinio aktyvumo praeityje pëdsakai labai daþnai aptinkami 

archeologiniø tyrinëjimø metu net ir tada, kai pagrindiniai 

tyrinëjimø tikslai yra nesusijæ su karybos istorijos tyrimais. 

Archeologiniai moksliniø tyrimø metodai karybos raidai paþinti 

yra svarbûs tiek kaip vienintelis bûdas atsekti seniausius karinio 

aktyvumo pëdsakus ið tø laikø, kai dar nebuvo arba neiðliko raðytiniø 

ðaltiniø, tiek kaip paraleliniai (greta raðytiniø ðaltiniø analizës) viduramþiø 

epochos tyrimai, tiek kaip pagalbiniai tyrimai, tyrinëjantys 

naujøjø laikø karybos pëdsakus. 

Remiantis archeologiniø tyrinëjimø medþiaga, galima paþinti 

praeities þmoniø ginkluotæ ir fortifikacijà, ið dalies – karinæ organizacijà, 

o kartais – ir kariniø veiksmø detales. 

Ðiame straipsnyje pasistengsime trumpai apþvelgti pagrindines 

esamas ir galimas archeologiniø tyrinëjimø kryptis, susijusias su 

Lietuvos karybos istorijos paþinimu. Straipsnio apimtis neleidþia plaèiai 

apþvelgti visø atliktø darbø, todël apsiribosime tik pagrindiniais. 

Archeologiðkai atsekamus þmoniø karinës veiklos pëdsakus 

galima suskirstyti á kelias pagrindines grupes, ið kuriø akivaizdþiausios 

yra dvi: ginkluotë ir jos elementai, bei fortifikaciniai árenginiai ir 

jø liekanos. Be to, karybos istorijos tyrimams yra svarbûs laidojimo 

paminklai, kuriuose daþnai aptinkami kariø palaidojimai su jø turëta 

ginkluote ir apsaugos elementais, taip pat kovø metu þuvusiø þmoniø 

(nebûtinai kariø) palaikai, kartais – þirgø kapai, taip pat senøjø gyvenvieèiø, 

daþniausiai ne kartà patyrusiø karinius antpuolius, pëdsakai. 

Amatø (ypaè metalø gavybos, kalvystës, juvelyrikos) tyrimai lei- 

296

dþia paþinti karinëms reikmëms (visø pirma ginklø gamybai) naudotø 

technologijø raidà. Taip pat svarbi osteologinës medþiagos, randamos 

senuosiuose kapinynuose, o kartais – ir gyvenvietëse bei gynybiniuose 

átvirtinimuose, analizë, leidþianti daugiau suþinoti apie praeities 

þmoniø kovø metu patirtus suþalojimus, atskleisti daugiau dramatiðkø 

praeities kovø puslapiø. 

Senosios karybos pëdsakais domëjosi jau pirmieji Lietuvos archeologai 

ir istorikai, taèiau specialios publikacijos pasirodë tik tarpukario 

metais 1 . Ðiuo laikotarpiu archeologiniuose tyrinëjimuose aktyviai 

dalyvavo kai kurie Lietuvos kariuomenës karininkai – Petras Tarasenka, 

Vladas Nagevièius. Pastarasis karininkas ir archeologas atliko 

vienus garsiausiø tarpukario Lietuvoje Apuolës ir Impilties piliakalniø 

tyrinëjimus. V. Nagevièiaus nuopelnai Lietuvos archeologijai iðties yra 

dideli. „V. Nagevièius pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje pradëjo archeologinius 

tyrinëjimus, juos vykdydamas aukðtu metodiniu lygiu. Kasinëjimuose 

jis pirmasis panaudojo tokias naujoves kaip aerofotografija, 

filmavimas, profesionalius dailininkus, fotografus, kitø srièiø konsultantus. 

V. Nagevièius Lietuvos archeologijos laimëjimus pradëjo pristatinëti 

prestiþiniuose uþsienio archeologø kongresuose, pagaliau jis 

padëjo pagrindus iðsamiai lietuviðkai archeologinës medþiagos publikacijai, 

áskaitant ir naujø archeologiniø terminø panaudojimà“ 2 . V. Nagevièiaus 

iniciatyva Kaune 1921 m. ákurtas Vytauto Didþiojo karo muziejus, 

ilgainiui iðrutuliojæs plaèià archeologinæ veiklà. 

Visi Lietuvos proistorës ir viduramþiø laikotarpiai turi pakankamai 

archeologinës 3 medþiagos, svarbios karybos tyrimams, taèiau 

atliktø tyrimø lygmuo yra labai skirtingas. 

Bene menkiausiai karybos istorijos atþvilgiu iðtirtas ilgas, deðimtá 

tûkstanèiø metø trukæs laikotarpis nuo pirmøjø þmoniø pasirodymo 

dabartinëje Lietuvos teritorijoje iki ankstyvojo geleþies amþiaus 

pabaigos. Sukaupta pakankamai nemaþai medþiagos apie to meto 

1 Tarasenka P. Prieðistoriniai lietuviø karo þygiai // Medþiaga kariðkai Lietuvos istorijai. K., 

1928. p. 7–27; Tarasenka P. Piliakalniai // Medþiaga kariðkai Lietuvos istorijai. K., 1928. p. 

102–120; Tarasenka P. Senovës ir dabarties Lietuvos kariai // Karys. K., 1928, Nr. 20, p. 348– 

351; Tarasenka P. Þemaièiø gynimasis nuo kryþiuoèiø // Medþiaga kariðkai Lietuvos istorijai. 

K., 1928. p. 91–102; Ðtuopis P. Senovës aisèiø sauga // Trimitas. K., 1933, Nr. 47, p. 926–928, 

Nr. 48, p. 949–950, Nr. 49, p. 966–967; Sideravièius K. Senovës lietuviø artilerija. / K. Sidera 

// Karys. 1934, Nr. 3, p. 51; Ðeðtakauskas P. Ðarvai: ðarvø, pentinø ir skydø trumpa istorinë 

apþvalga. K., 1936. 

2 Kulikauskas P., Zabiela G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). V., 1999, p. 195. 

3 Rimantienë R. Akmens amþius Lietuvoje. V., 1996; Grigalavièienë E. Þalvario ir ankstyvasis 

geleþies amþius Lietuvoje. V., 1995. 

297

medþioklës árankius ir ginkluotæ, kai kuriuose apibendrinamojo pobûdþio 

darbuose gana nemaþai vietos skiriama ginklams, o kalbant apie 

bronzos ir ankstyvàjá geleþies amþiø – ir átvirtinimø statybos pradþiai, 

taèiau iki ðiol nëra specializuotø darbø, o pavieniai straipsniai yra gana 

kuklûs 4 . O darbø èia pakankamai daug – tai ir detalesnë medþioklës 

árankiø ir ginklø tipologija, ir bandymai ieðkoti ribos, kai greta medþioklës 

árankiø, tinkamø tiek medþioklei, tiek kovai su þmonëmis, atsiranda 

ginklai. Toli graþu nepakankamai gerai atskleista indoeuropieèiø átaka 

militarinio prado raidai besiformuojanèiame baltø etnose (ðia tema daugiausia 

domëjosi Marija Gimbutienë), þirgø naudojimo pradþia ir to átaka 

karybos paproèiø kaitai. Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad laikotarpis 

iki Kristaus gimimo yra „pilkiausia zona“ Lietuvos karybos istorijos 

paþinime, nors kaip tik ðio laikotarpio archeologiniuose paminkluose 

yra aptinkami seniausio þmoniø karinio aktyvumo pëdsakai. 

Kur kas geriau karybos istorijos atþvilgiu yra iðtirtas 

pirmojo tûkstm. po Kristaus gimimo laikotarpis ir antrojo tûkstm. 

pradþia – senasis, vidurinysis ir vëlyvasis geleþies amþiai. Ðio laikotarpio 

ginkluotës tipologija ir chronologija yra geriausiai iðnagrinëta, 

lyginant tiek su ikikristiniu laikotarpiu, tiek su viduramþiais. 

Daugiausia tai – Vytauto Kazakevièiaus nuopelnas 5 . Myko- 

4 Grigalavièienë E. I tûkstantmeèio pr. m. e. Lietuvos piliakalniø kaulo dirbiniai (2. Medþioklës 

ir þvejybos árankiai, ginklai) // Lietuvos TSR mokslø akademijos darbai. A serija (toliau – 

MADA), T. 1 (54). V., 1976, p. 51–56; Juodagalvis V. Akmens amþiaus ginklai Lietuvoje // 

Tarptautinës mokslinës–praktinës konferencijos „Lietuvos karybos istorijos klausimai medþiaga. 

Kaunas, 1992, p. 3. 

5 Kazakevièius V. Ietigaliai Lietuvoje V–VIII a. (1. Átveriamieji) // MADA, T. 4. V., 1978, p. 37– 

45; Kazakevièius V. V–IX a. pradþios kalavijai Lietuvoje // Jaunøjø istorikø darbai, Kn. 2. V., 

1978, p. 14–23; Kazakevièius V. Ietigaliai Lietuvoje V–VIII a. (2. Ámoviniai) // MADA, T. 2. V., 

1979, p. 63–65; Kazakevièius V. Vienaðmeniø kalavijø atsiradimas ir raida Lietuvoje // Lietuvos 

archeologija, T. 2. V., 1981, p. 43–58; Kazakevièius V. M. e. I tûkstantmeèio strëliø antgaliai 

Lietuvoje // Jaunøjø istorikø darbai. Kn. 4. V., 1982, p. 91–93; Kazakevièius V. IX–XII a. baltø 

kalavijai. V., 1996; Kazakevièius V. Geleþies amþiaus baltø genèiø ginkluotë: Habilitacinis darbas. 

Humanitariniai mokslai, 05H Istorija. V., 1998; Kazakevièius V. Ið vëlyvojo geleþies amþiaus 

baltø ginklø istorijos (Kalavijø makðtø apkalai) // Lietuvos archeologija, T. 15, V., 1998, p. 287– 

332; Kazakevièius V. Some debatable questions Concerning the Armament of the Viking Period 

in Lithuania // Fasciculi archeologiae historicae (Lódz). 1994, sàs. 7, p. 37–44; Kazakevièius V. 

Topory bojowe typu M: Chronologia I pochodzenia na ziemiach Baltow // Sùowianszczyzna w 

Europie sredniowiecznej. Wrocùaw, 1996, s. 233–241; Kazakevièius V. On one type of Baltic 

sword of the Wiking Period // Archaeologia Baltica, T. 2, 1997, p. 117–132; Êàçàêÿâè÷þñ Â. 

Áîåâûå òîïîðû íà òåðèòîðèè Ëèòâû è Áåëîðóññèè â I òûñÿ÷åëåòèè í. ý. // Äðåâíîñòè 

Áåëîðóññèè è Ëèòâû. Ìèíñê, 1982, ñ. 39–42; Êàçàêÿâè÷þñ Â. Ðàçâèòèå âîîðóæåíèÿ æèòåëåé 

Ëèòâû â I òûñÿ÷åëåòèè í. ý. // Àðõåîëîãèÿ è èñòîðèÿ Ïñêîâà è Ïñêîâñêîé çåìëè. 

Ïñêîâ, 1986, ñ. 53–54; Êàçàêÿâè÷þñ Â. Îðóæèå áàëòñêèõ ïëåìåí II–VIII ââ. íà òåðèòîðèè 

Ëèòâû. Â., 1988; Êàçàêÿâè÷þñ Â. Ðåäêàÿ ôîðìà íàêîíå÷íèêîâ êîïèé íà òåðèòîðèè Ëèòâû 

// Äðåâíîñòè Áåëîðóññèè è Ëèòâû. Ìèíñê, 1988, ñ. 79–88. 

298

lo Michelberto 6 ir Adolfo Tautavièiaus 7 monografijose, kuriose apibendrinami 

atskirø geleþies amþiaus periodø tyrinëjimø duomenys, 

ginklams skirti atskiri skyriai. A. Tautavièius, didesnæ mokslinës veiklos 

dalá paskyræs viduriniojo geleþies amþiaus problematikai, yra tyrinëjæs 

labai svarbø karybos istorijai Taurapilio „kunigaikðèio kapà“ 8 . 

A. Tautavièius taip pat áneðë didelá indëlá á piliø tyrimus, tyrinëjo Vilniaus 

Þemutinæ, Trakø Pusiasalio, Klaipëdos pilis, Veliuonos piliavietæ. 

Kalbant apie geleþies amþiaus ginkluotës tyrimus, bûtina paminëti 

Reginos Volkaitës–Kulikauskienës darbus 9 . Taip pat svarbûs senosios 

ginkluotës paþinimui yra metalø gavybos tyrinëtojø darbai – 

Jono Stankaus straipsniai apie geleþies gavybà ir kalvystæ senovës 

Lietuvoje, áskaitant ginklø technologinius tyrimus 10 , latviø archeologo 

Aleksio Anteino darbai apie dirbinius ið Damasko plieno 11 . Derëtø 

paminëti ir Juozo Antanavièiaus straipsnius apie þirgø aprangos 

elementus 12 , Arvydo Malonaièio straipsnius apie siauraaðmenius pentinius 

kirvius Lietuvoje 13 , Valdemaro Ðimëno straipsnius apie kovos 

6 Michelbertas M. Senasis geleþies amþius Lietuvoje. V., 1986. 

7 Tautavièius A. Vidurinis geleþies amþius Lietuvoje (V–IX a.). V., 1996. 

8 Tautavièius A. Taurapilio „kunigaikðèio“ kapas // Lietuvos archeologija. T. 2. V., 1981. p. 18–43. 

9 Volkaitë–Kulikauskienë R. IX–XIIa. kalavijai Lietuvoje // Ið lietuviø kultûros istorijos. T. 4. 

V., 1964, p. 197–226; Volkaitë–Kulikauskienë R. Kovos kirviai Lietuvoje ankstyvojo feodalizmo 

laikotarpiu // MADA, T. 1. V., 1964, p. 101–114; Volkaitë–Kulikauskienë R. Ankstyviausiø 

ðalmø Lietuvoje klausimu // MADA, T. 2. V., 1965, p. 59–71; Volkaitë–Kulikauskienë R. 

Lietuviai IX–XII a. V., 1970; Volkaitë–Kulikauskienë R. Lietuvio kario þirgas. V., 1971; 

Volkaitë–Kulikauskienë R. Ginklai // Lietuviø materialinë kultûra IX–XII a. T. 2. V., 1981, p. 

6–47; Volkaitë–Kulikauskienë R. Lietuva valstybës prieðauðriu. V., 2001; Âîëêàéòå– 

Êóëèêàóñêåíå Ð. Ïî âîïðîñó ñàìûõ äðåâíåéøèõ øëåìîâ â Ëèòâå // Liber Iosepho 

Kostrzewski octogenario a veneratoribus dicatus. Wroclaw, 1968, p. 475–483. 

10 Stankus J. Kalavijø ir ietigaliø technologija Lietuvoje IX–XIII amþiais // MADA, T. 2. V., 

1979, p. 113–130. 

11 Anteins A. Im Ostbaltikum gefundene Schwerter mit damaszierten Klingen // Waffen und 

Kostumkunde. Munchen, Berlin, 1966, s. 111–125; Àíòåéí À. Íàêîíå÷íèêè êîïèè èç 

ñâàðî÷íîé óçîð÷àòîé (Äàìàññêîé) ñòàëè â äðåâíåé Ïðèáàëòèêå // Ñîâåòñêàÿ 

àðõåîëîãèÿ. ¹ 4. Ìîñêâà, 1963 ñ. 167–178; Àíòåéí À. Äðåâíåå îðóæèå èç Äàìàññêîé 

ñòàëè â Ëèòâå // Ìàòåðèàëû VI-îé êîíôåðåíöèè ïî èñòîðèè íàóêè â Ïðèáàëòèêå. 

Â., 1965 ñ. 78–80; Àíòåéí À. Íàêîíå÷íèêè êîïèè ñ ïîñåðåáðåíûìè âòóëêàìè â 

äðåâíåé Ïðèáàëòèêå è èññëåäîâàíèå äàìàñêèðîâàíèÿ èõ ïåðåâ // Studia archeologiczne 

(Wroclaw), T. 1, 1967, p. 289-305; Àíòåéí À. Äàìàññêàÿ ñòàëü â ñòðàíàõ Áàëòèéñêîãî 

ìîðÿ. Ðèãà, 1973. 

12 Antanavièius J. Geleþiniai þirgo aprangos dirbiniai // Kraðtotyra. V., 1975, p. 188–194; 

Antanavièius J. X-XIII a. balno kilpos Lietuvoje // MADA, T. 1. V., 1976, p. 69–81. 

13 Malonaitis A. Siauraaðmeniai pentiniai kirviai Lietuvoje (tyrinëjimø metmenys) // Istorija. T. 

35, V., 1997, p. 48–77; Malonaitis A. Ornamentuotieji siauraaðmeniai pentiniai kirviai Lietuvoje 

// Istorija. T. 38, V., 1998, p. 3–11. 

299

peilius-durklus 14 ir daugelá kitø. Albinas Kuncevièius yra paskelbæs 

apþvalginio pobûdþio straipsná apie baltø karybà nuo seniausiø laikø 

iki Lietuvos valstybës susidarymo 15 . Tarp ádomesniø naujausiø publikacijø 

paminëtinas Eugenijaus Butëno straipsnis, kuriame publikuojama 

dalis Kurkliø Ðilo pilkapyno tyrinëjimo duomenø, aptariami ðiame 

pilkapyne ir kitose Lietuvos vietose rasti raiteliø ánagiø – rimbø – 

iðlikusios dalys – botkoèiai 16 . Vienaip ar kitaip didesnei daliai ginkluotës 

tipø ið I–XII a. yra skirti atskiri apibendrinamojo pobûdþio 

straipsniai ir knygos, nors spragø dar yra. Be to, labai daug duomenø 

apie visø prieðistorës ir viduramþiø laikotarpiø ginklus, þirgø aprangà, 

raiteliø ánagius pateikiama straipsniuose ir monografijose, skirtose 

atskirø laidojimo paminklø, piliakalniø, piliø tyrimams. 

Archeologiniø tyrinëjimø duomenys leidþia paþinti ne tik ginkluotës 

tipus ir gynybiniø átvirtinimø konstrukcijas. Keletas publikacijø 

yra skirta tokiam svarbiam ir dar maþai tyrinëtam karybos istorijos 

barui, kaip kariaunos atsiradimas ir raida baltø gentyse. Èia derëtø 

paminëti Laimos Vaitkunskienës straipsnius, skirtus kariaunos atsiradimui 

Lietuvos teritorijoje 17 , ir maskvieèio archeologo Vladimiro 

Kulakovo straipsnius apie prûsø kariaunà. Pastarasis archeologas 

yra skyræs gana daug dëmesio prûsø genèiø karybai 18 . Tenka pastebë- 

14 Ðimënas V. Smailieji kovos peiliai – durklai baltø kraðtuose I m. e. tûkstantmeèio viduryje // 

Vidurio Lietuvos archeologija: Etnokultûriniai ryðiai. V., 1996, p. 27–71; Øèìåíàñ Â. Áîåâûå 

íîæè – êèíæàëû â Áàëòèéñêîì àðåàëå â V–VI ââ. // Àðõåîëîãèÿ è èñòîðèÿ Ïñêîâà 

è Ïñêîâñêîé çåìëè. Ïñêîâ, 1992, ñ. 96–100. 

15 Kuncevièius A. Baltø karyba // Istorija. T. 50. V., 2001, p. 66-76. 

16 Butënas E. Kario raitelio kapas ið Kurkliø ðilo pilkapyno // Lietuvos archeologija. T. 21. V., 

2001, p. 227–234. 

17 Vaitkunskienë L. The formation of a varrior elite during the Middle Iron Age in Lithuania // 

Archaeologia Baltica. V., 1995, p. 94–106; Âàéòêóíñêåíå Ë. Ê âîïðîñó î íà÷àëå äðóæèíû 

â Ëèòâå // Çàäà÷è ñîâåòñêîé àðõåîëîãèè â ñâåòå ðåøåíèé XXVII ñåçäà ÊÏÑÑ: 

Òåçèñû äîêëàäîâ (Ñóçäàëü, 1987 ã.). Ì., 1987, ñ. 56–57. 

18 Êóëàêîâ Â.È. Íà÷àëî äðóæèíû ïðóññîâ // Âñåñîþçíàÿ êîíôåðåíöèÿ ïî èçó÷åíèþ 

èñòîðèè, àðõåîëîãèè, ýêîíîìèêè, ëèòåðàòóðû è ÿçûêà ñêàíäèíàâñêèõ ñòðàí è Ôèíëÿíäèè. 

Òåçèñû äîêëàäîâ. Ìîñêâà, 1986, ñ. 188–190; Êóëàêîâ Â.È. Äðóæèííûå ýëåìåíòû â 

ìîãèëüíèêàõ ïðóññîâ VII – íà÷àëå XI â.// Àðõåîëîã÷åñêèå ïàìÿòíèêè Åâðîïåéñêîé 

÷àñòè ÐÑÔÑÐ: Ïîãðåáàëüíûå ïàìÿòíèêè. Ìîñêâà, 1988, ñ. 119–145; Êóëàêîâ Â.È. Çíàìåíà 

äðóæèí áàëòñêîãî ðåãèîíà // Ñîâåòñêàÿ àðõåîëîãèÿ. Ìîñêâà, 1989, ¹ 4, ñ. 61–70; Êóëàêîâ 

Â. È. Ïîãðåáåíèÿ âîåí÷àëíèêîâ ïðóññêèõ äðóæèí // Êðàòêèå ñîîáùåíèÿ Èíñòèòóòà 

àðõåîëîãèè Àêàäåìèè íàóê ÑÑÑÐ. Ìîñêâà - Ëåíèíãðàä, 1989, âûï. 198, ñ. 35–44; Êóëàêîâ 

Â. È. Êîíñêîå ñíàðÿæåíèå â X–XI ââ. (ïðîáëåìû îòíîñèòåëüíîé õðîíîëîãèè äåòàëåé 

îãîëîâèÿ) // Lietuvos archeologija. T. 9. V., 1992, p. 137–144; Êóëàêîâ Â.È. Êóëüòîâîå 

îðóæèå áàëòîâ è ñëàâÿí X-XII ââ. // Slavica Antiqa. Poznan. 1992–1993 T. 33, p. 115–129. 

300

ti, kad kaimyninëse ðalyse yra sukaupta labai gausi tyrinëjimø medþiaga, 

nemaþai pavieniø darbø, skirtø ten gyvenusiø baltø genèiø 

karybai, taèiau Lietuvos archeologai iki ðiol tuo beveik visiðkai nesidomëjo. 

Bandymø aptarti su karybos istorijos raida susijusius klausimus 

plataus baltø gyvento regiono mastu kol kas beveik nëra. Vienintelis 

rimtesnis bandymas – V. Kazakevièiaus knyga apie baltø kalavijus 

IX–XIII a., kurià rengiant pasinaudota Lietuvos, Latvijos, 

Karaliauèiaus kraðto, dalies vakarø Baltarusijos ir ðiaurës vakarø Lenkijos 

archeologiniø tyrinëjimø duomenimis 19 . 

Archeologiðkai labai sunkiai atsekamas karinës veiklos momentas 

yra patys karo veiksmai. Visgi analitiðkai þvelgiant á gausià tyrinëjimø 

medþiagà galima atsekti labai ádomiø praeities momentø. Turime 

omenyje itin ádomø ir vertingà Aleksiejaus Luchtano straipsná 20 , 1997 

m. publikuotà viename ið Baltarusijos moksliniø leidiniø. Remdamasis 

vien archeologiniais duomenimis (nes kitokiø paprasèiausiai nëra), autorius 

pakankamai argumentuotai grindþia nuomonæ, jog V a. á Lietuvos 

teritorijà ásiverþë tam tikros stepiø klajokliø (veikiausiai hunø) pajëgos, 

nurodo jø pultas vietoves ir apytikslá þygio marðrutà. 

Kalbant apie viduramþiø laikotarpio archeologinius tyrinëjimus, 

krenta á akis du pagrindiniai momentai – gana neblogai iðtirta 

fortifikacija ir pakankamai prastai iðtirta ginkluotë. Apie viduramþiø 

ginkluotæ beveik neturime apibendrinamojo pobûdþio darbø. Iðskirtiniai 

yra Gintauto Rackevièiaus darbai, skirti kovø su kryþiuoèiais 

laikø arbaletui Lietuvoje 21 . Tuo tarpu viduramþiø Lietuvos gynybiniuose 

átvirtinimuose ir ypaè kapinynuose rasta deðimtys kalavijø, 

ðimtai kirviø ir ietigaliø. Gana daug duomenø apie viduramþiø laikotarpio 

ginklus Lietuvoje pateikiama publikacijose, skirtose apþvelgti 

atskirø archeologijos paminklø (ypaè kapinynø) tyrinëjimø rezultatus. 

Kaimyniniuose kraðtuose panaðûs radiniai seniai apibendrinti, 

tipologizuoti. Pas mus ðiuo klausimu padaryta kur kas maþiau nei 

Baltarusijoje, jau nekalbant apie Lenkijà. Beje, viduramþiø ginkluotës 

tyrimai – ne vien archeologø, bet ir istorikø kompetencija, juolab 

19 Kazakevièius V. IX–XII a. baltø kalavijai. V., 1996. 

20 Ëóõòàí À. Âîéíà V âåêà â Ëèòâå // Ãiñòàðû÷íà – àðõåàëàãi÷íû çáîðíiê. Ò.11. Áåëàðóñü 

ó ñiñòýìå Åóðàïåéñêiõ êóëòóðíûõ ñóâÿçÿó. Ìiíñê, 1997, ñ. 15-20. 

21 Rackevièius G. XV a. pradþios arbaleto ir lanko strëliø antgaliai Vilniaus Þemutinëje pilyje 

// Baltø archeologija. 1996 Nr. 1 (18), p. 23-25; Rackevièius G. Arbaletas, jo modifikacijos ir 

prototipai Lietuvoje XIII–XVI a. Daktaro disertacijos santrauka. V., 2000; Rackevièius G. 

Arbaletas Lietuvos piliø tyrimø duomenimis // Lietuvos piliø archeologija. Klaipëda, 2001, p. 

231–250; Rackevièius G. Arbaleto strëlës laikikliai ið Vilniaus pilies // Lietuvos archeologija. 

T. 21. V., 2001, p. 375–382. 

301

turime ne tik archeologiniø radiniø, bet ir raðytiniø ðaltiniø paliudijimø, 

ikonografinës medþiagos. Pastaraisiais metais Vilniaus universitete 

keli studentai buvo pasirinkæ viduramþiø ginkluotës tyrimus. Deja, 

ði tema jiems pasirodë ne maþiau sudëtinga, nei romantiðka. Viduramþiø 

ginklai dar laukia savo tyrinëtojø. 

Pakankamai neblogai tiek Lietuvoje, tiek kaimyniniuose kraðtuose 

yra iðtirti gynybiniai átvirtinimai, ypaè priklausantys viduramþiø 

epochai ir naujiesiems amþiams. Tai piliakalniø, juose buvusiø mediniø 

slëptuviø, piliø, taip pat mûriniø piliø ir kitø gynybiniø átvirtinimø tyrimai. 

Yra publikuota ðimtai straipsniø mediniø piliø tyrimø tematika, 

ðiems klausimams skirtos atskiros tam tikrø laikotarpiø ir regionø tyrinëjimø 

duomenis apibendrinanèiø monografijø dalys, todël paminësime 

tik pagrindinius darbus. Piliakalniais, gynybiniais átvirtinimais, piliakalniø 

registracija daugiau ar maþiau domëjosi jau XIX a. ir XX a. 

pirmosios pusës archeologai, tarp jø – Vandalinas Ðukevièius, Tadas 

Daugirdas, Eduardas Volteris, Fiodoras Pokrovskis, Liudvikas Kðivickis, 

Petras Tarasenka, Vladas Nagevièius. Laikotarpiu nuo II pasaulinio 

karo iki mûsø dienø didþiausià indëlá á Lietuvos piliakalniø tyrinëjimus 

áneðë Pranas Kulikauskas, Regina Volkaitë-Kulikauskienë, Gintautas 

Zabiela, Adolfas Tautavièius, Aleksiejus Luchtanas, Algimantas 

Merkevièius, Elena Grigalavièienë, Jonas Stankus. Taip pat labai 

reikðmingi Vytauto Daugudþio darbai Lietuvos piliakalniø, senosios 

medinës statybos tyrimø klausimais 22 . 1995 m. pasirodþiusioje Gintauto 

Zabielos knygoje 23 profesionaliai ir kritiðkai ávertinta ir apibendrinta 

ligi tol Lietuvos archeologø sukaupta labai gausi medþiaga seniai 

nuo þemës pavirðiaus iðnykusiø mediniø piliø istorijos klausimais. 

G. Zabiela yra paskelbæs ir daugiau reikðmingø straipsniø, skirtø vëlyvøjø 

piliakalniø tyrinëjimams 24 . Taip pat atskirai reikëtø paminëti unikaliam 

XII–XIII a. datuojamam gynybiniam árenginiui – Rëkuèiø pylimui 

skirtà Algirdo Girininko ir Vido Semëno publikacijà 25 . 

22 Daugudis V. Aukðtadvario piliakalnio pastatai ir átvirtinimai // MADA, T. 1(12), V., 1962, p. 

43–69; Daugudis V. Seniausieji mediniai pastatai ir árengimai Lietuvoje // MADA, T. 2(75), V., 

1981, p. 61–73; Daugudis V. Senoji medinë statyba Lietuvoje V., 1986; Daugudis V. I 

tûkstantmeèio pr. m. e. Ðiaurës Þemaitijos piliakalniai (1. Bûdingesnieji piliakalniø bruoþai ir 

jø átvirtinimai) // MADA, T. 2(95), V., 1986, p. 31–42. 

23 Zabiela G. Lietuvos medinës pilys. V., 1995. 

24 Zabiela G. Piliakalniø likimas Lietuvos valstybës susidarymo iðvakarëse // Lituanistica. T. 4 

(18). V., 1991, p. 22–42; Zabiela G. Piliakalniai – slëptuvës // Lietuvos archeologija. T. 21. V., 

2001, p. 399–412. 

25 Girininkas A., Semënas V. XIII a. Rëkuèiø gynybinis árenginys // Kultûros paminklai. T. 2. V., 

1995, p. 28–35. 

302

Taip pat labai gausi medþiaga sukaupta tyrinëjant ne tiek jau 

daug Lietuvoje turimø mûriniø piliø, taèiau po 1971 m. iðleistos knygos 

„Lietuvos pilys“ 26 naujo apibendrinamojo pobûdþio darbo taip ir 

nepasirodë. Ðià spragà ðiek tiek uþpildë 2001 m. iðleista labiau plaèiajai 

visuomenei skirta knyga „Lietuvos gynybiniai itvirtnimai“ 27 . 

O per tris deðimtmeèius po knygos „Lietuvos pilys“ iðleidimo daugelyje 

ten apraðomø piliø vyko tyrinëjimai, sukaupti nauji duomenys 

verèia pakoreguoti nemaþai minëtame leidinyje pateiktø teiginiø. Paèioje 

2001 m. pabaigoje Klaipëdos universiteto leidykla iðleido straipsniø 

rinkiná28 , kuriame publikuojami archeologø, architektûros istorikø, 

paleoosteologø straipsniai, skirti motø tipo átvirtinimø, Klaipëdos, 

Trakø, Senøjø Trakø, Birþø, Vilniaus piliø, kai kuriø pilyse aptinkamø 

radiniø tyrimams. Norisi tikëti, kad ðis leidinys ilgainiui taps 

tæstiniu. Lietuvoje yra pakankamai nemaþai piliø archeologija uþsiimanèiø 

archeologø. Be to, didþiulá indëlá á mûriniø piliø tyrimus yra 

áneðæ architektûros tyrinëtojai, istorikai. Jø darbà keletà pastarøjø 

metø labai sunkino prastas tyrinëjimø finansavimas. Visgi tiek mûriniø 

piliø tyrinëjimai, tiek piliø restauravimo ir atstatymo procesai 

juda pirmyn. Piliakalniø, mûriniø piliø, kitø gynybiniø átvirtinimø tyrimams 

yra skirta ðimtai publikacijø. 

Dar viena moksliniø tyrinëjimø kryptis, teikianti informacijos 

apie praeities karinius konfliktus, – antropologija, visø pirma – 

paleopatologija. Ðioje srityje Lietuvoje daugiausia yra nuveikæ Vilniaus 

universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai, visø pirma Rimantas 

Jankauskas29 . Paleopatologija leidþia daugiau suþinoti apie 

praeities þmoniø kovose patirtas traumas, paleodemografija – apie 

kariniø konfliktø átakà tam tikroms þmoniø bendruomenëms. 

Ðiame straipsnyje apþvelgtos tik pagrindinës ligðioliniø archeologiniø 

tyrimø, susijusiø su karybos istorija, kryptys ir problemos. 

Autorius nebando straipsnio praturtinti iðsamia bibliografija. Adolfo 

Tautavièiaus sudarytoje Lietuvos archeologijos bibliografijoje30 yra 

sukaupti duomenys apie visas þinomas publikacijas archeologijos tematika 

(áskaitant klausimus, susijusius su karybos istorijos tyrimais), 

26 Lietuvos pilys. V., 1971. 

27 Lietuvos gynybiniai átvirtinimai. / Sud. A. Kuncevièius. V., 2001. 

28 Lietuvos piliø archeologija. / Sud. J. Genys, V. Þulkus. Klaipëda, 2001. 

29 Jankauskas R. Lietuvos gyventojø antropologija: nuo seniausiø laikø iki XIII a. // Istorija. T. 

50. V., 2001, p. 38–45; Jankauskas R., Zakaras A. Traces of skull lesion caused by sharp 

instrument on the 13 th C. ad // Medicina Legalis Baltica, 1993. N. 3–4, p. 113–114. 

30 Lietuvos archeologijos bibliografija 1782–1998 / Sud. A.Tautavièius V., 2000. 

303

pasirodþiusiais 1782–1998 m. Pagrindiniai nuo 1999 m. pasirodæ darbai 

paminëti ðiame straipsnyje. Be to, daugelyje publikacijø, skirtø 

archeologiniø tyrimø duomenø apþvalgai, galima aptikti informacijos, 

vienaip ar kitaip susijusios su þmoniø karinës veiklos praeityje 

paþinimu. Kasmet tiriami laidojimo paminklai, gyvenvietës, 

piliakalniai, pilys, randama ginklø, kitø karybos pëdsakø. Bendrieji 

tyrinëjimø duomenys skelbiami kas dvejus metus leidþiamame 

tæstiniame leidinyje „Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje“. 

Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad Lietuvos archeologai 

yra sukaupæ labai daug moksliniø tyrinëjimø duomenø, vertingø 

Lietuvos karybos istorijai paþinti, taèiau stokojama specializuotø 

studijø, apibendrinamojo pobûdþio darbø. Karybos istorijos tyrimø 

prioritetas archeologijos srityje artimiausiu metu turëtø tekti ne tiek 

tolesniam su karyba susijusiø archeologijos paminklø tyrimui, kiek 

jau sukauptø tyrinëjimø duomenø apibendrinimui ir ávedimui á 

Lietuvos bei tarptautinæ karybos istorijos mokslo apyvartà. 

Áteikta 2002-11-25 

304

RÉSUMÉ 

Le rôle de la science archéologique dans les études sur l’histoire 

militaire lituanienne 



Les principales directions présentes et possibles des recherches 

archéologiques, liées à la connaissance de l’histoire de l’art de la 

guerre lituanien, sont parcourues dans cet article. 

Il est possible de classer les traces d’activité militaire humaine 

prouvées par l’archéologie en plusieurs groupes principaux, dont 

deux plus manifestes: l’armement et ses éléments ainsi que les fortifications 

et leurs vestiges. Les stèles funéraires et les traces des anciens 

lieux habités, qui subissaient les assauts militaires, sont aussi 

importants pour les études sur l’histoire de l’art de la guerre. Les 

études sur les métiers permettent de connaître l’évolution des technologies 

utilisées pour les besoins militaires. Les premiers archéologues 

et historiens lituaniens s’intéressaient déjà aux traces de l’art de 

la guerre d’autrefois, mais des publications spécialisées ne sont parues 

que pendant l’entre-deux-guerres. 

La période allant du paléolithique à la fin de l’Age de fer précoce 

est la moins étudiée du point de vue de l’histoire de l’art de la 

guerre. De nombreux matériaux ont été rassemblés sur les outils de 

chasse et l’armement de cette époque, beaucoup de place est laissé 

aux armes dans les travaux de nature générale, et pour parler de l’Age 

de bronze et de fer précoce – et du début de la construction de fortifications, 

il n’existe pas de travaux spécialisés jusqu’à aujourd’hui et 

les articles isolés sont assez modestes. La période du Ier millénaire 

après la naissance du Christ et le début du IIe millénaire sont beaucoup 

mieux étudiés du point de vue de l’histoire de l’art de la guerre. 

La typologie et la chronologie de l’armement de cette période sont le 

mieux analysées. 

Les fortifications défensives, surtout appartenant à l’époque 

médiévale et moderne, sont assez bien étudiées. Il s’agit de recherches 

sur les tertres de châteaux, sur lesquels se trouvaient des abris 

305

en bois, ainsi que les châteaux en maçonnerie et les fortifications 

défensives. Il manque des publications généralistes sur les études des 

châteaux en maçonnerie. La fortification médiévale est bien étudiée 

mais l’armement mal. 

L’anthropologie, et tout d’abord la paléopathologie, apporte 

une information sur les conflits militaires du passé. Les scientifiques 

de la faculté de médecine de l’Université de Vilnius travaillent dans 

ce domaine. 

Les archéologues lituaniens ont rassemblé de très nombreuses 

données sur les études scientifiques précieuses pour la connaissance 

de l’histoire de l’art de la guerre, mais il n’y a pas assez d’études 

spécialisées, ni de travaux généralistes. La priorité des recherches 

sur l’histoire de l’art de la guerre dans le domaine archéologique 

devrait être, pour les prochaines années, la généralisation des 

données des études et leur introduction dans la science historique 

lituanienne et internationale sur l’art de la guerre. 

306

XVIII A. LIETUVOS KARO ISTORIJOS 

TYRIMØ APÞVALGA 



Ávadas 

Lietuvos karo istorija XVIII a. buvo glaudþiai susijusi su Lenkijos 

karalystës ir visos Abiejø Tautø Respublikos karo istorija, todël 

pagrindiniai darbai buvo paraðyti XIX a. pabaigoje ir XX a. Lenkijoje. 

Lietuvos istoriografija, nors paskutiniu metu ir pasipildþiusi keletu 

svarbiø darbø, þengia tik pirmuosius þingsnius. 

XVIII a. tiek Lenkijos, tiek Lietuvos karo istorijoje nebuvo 

palankus laikotarpis karybai klestëti. Ðiaurës karas Lietuvoje prasidëjo 

kruvinu vidaus karu, o kariniuose ávykiuose Lietuvos kariuomenë 

figûruoja kaip pagalbiniai kitø kariuomeniø daliniai ar prastai parengtos 

partizaninio tipo bajorø „partijos“. Nepaisant ambicingø projektø, 

kuriais turtinga visa pirmoji XVIII a. pusë, realiai kariuomenë tebuvo 

ðeðëlis to, kas vyko uþ artimiausiø sienø: tuo metu, kai Rusijoje, Prûsijoje 

ir Austrijoje augo imperijø galybë, pas mus vieðpatavo apatija ir 

pacifizmas, trumparegiðkumas ir paprasèiausias nemokðiðkumas. Tik 

po 1764 m. buvo pradëti pirmieji þingsniai kariuomenës reformavimo, 

didinimo srityje, taèiau jø spartà jau reguliavo kaimynai ir maþëjanèios 

valstybinës sienos. Tik Ketveriø metø seimas trumpam atpalaidavo ðiuos 

gniauþtus, sudarydamas sàlygas kraðto karybos raidai, taèiau buvo per 

maþai laiko, teko patirti vienà pralaimëjimà po kito ir pagaliau 1794 

m., po T. Kosciuðkos sukilimo, kuris árodë lenkø ir lietuviø sugebëjimà 

kovoti, Abiejø Tautø Respublika, o kartu ir Lietuvos Didþioji Kunigaikðtystë 

nustojo egzistuoti Europos þemëlapyje. 

Darbai, skirti visam laikotarpiui. Pagalbiniai mokslai. 

Specialiai XVIII a. skirtø darbø tiek Lietuvos, tiek Lenkijos 

istoriografijoje beveik nëra. Jø vietoje galima paminëti platesnes karo 

istorijos sintezes. Lietuvos istoriografijai atstovauja S. Dirmanto straipsnis 

„Lietuvos kariuomenë po 1569 m.“ 1 , kuriame kiek supaprastinai 

pateikiami svarbiausi Lietuvos kariuomenës raidos etapai, specifika, 

1 Dirmantas St. Lietuvos kariuomenë po 1569 m.//Tautos praeitis, t. II, kn. 3–4 (7–8). Chicago-Roma, 

1967. 

307

taèiau viename straipsnyje pateikti poliublijinio laikotarpio kariuomenës 

istorijà fiziðkai sunku. V. Kauklio diplominis darbas „Lietuvos 

kariuomenë XVIII a.“ vertingas pasirinkta tematika, taèiau gana pavirðutiniðkas. 

Tai studentiðkas bandymas, paraðytas daugiau naudojantis 

Lenkijoje raðyta literatûra, o ne ðaltiniais. Kiek geriau apraðytas 

Ðiaurës karo ir Ketveriø metø seimo laikotarpis. Pirmuoju sintetiniu 

veikalu reikëtø laikyti Konstantino Gurskio (Konstanty Górski) 

Lenkijos kariuomenës rûðiø istorijai skirtus darbus 2 , nors jie daugiau 

skirti Lenkijai ir gali bûti panaudoti tik specifinëms problemoms tyrinëti. 

Ádomiø faktø ir minèiø galima rasti ir jau istoriografijos paminklu 

virtusioje Tadeuðo Korzono (Tadeusz Korzon) Lenkijos karø 

ir karybos istorijoje 3 . Trumpesnis ir maþiau informatyvus, taèiau prieinamas 

ne vien karybos istorikams Mariano Kukielio darbas „Lenkijos 

karybos istorijos apybraiþa“ 4 . Iki ðiø dienø svarbiausiu veikalu 

reikia laikyti jau senokai, 1966 m., Varðuvoje iðëjæs Lenkijos karo 

istorikø parengtà dvitomis veikalas „Lenkijos karybos istorijos apybraiþa“ 

5 , kuriame bendrais bruoþais pristatyta ir Abiejø Tautø Respublikos 

karybos raida XVIII a. Nemaþai duomenø galima rasti ir 

kitoje sintetinio pobûdþio Jano Vimerio (Wimmer) knygoje „Lenkijos 

pëstininkø istorija“, kurioje puikiai atskleistos pëstininkø raidos 

tendencijos, kariuomenës proporcijos ir Abiejø Tautø Respublikos 

kariuomenës silpnumo prieþastys 6 . Ðiuo metu yra ruoðiama nauja ir 

kur kas solidesnë Lenkijos karo istorijos sintezë. 

XVIII a. Lietuvos kariuomenës istorijos ðaltiniai susilaukë 

labai nedaug publikacijø, daþniausiai tik tie, kurie buvo bendri Lietuvai 

ir Lenkijai, ir tai skirti tik antrajai ðimtmeèio pusei. Tai eiliniai 

karo istorijos ðaltiniø publikacijos tomai „Materiaùy do dziejów wojskowoúci“, 

tapæ Lenkijos karo istorijos chrestomatija. 

2 Górski K. Historia artylerii polskiej. Warszawa, 1902; Historia jazdy polskiej. Kraków, 1894; 

Historia piechoty polskiej. Kraków, 1893. 

3 Korzon T. Dzieje wojen i wojskowoúci w Polsce. Lwów–Warszawa–Kraków, 1923. 

4 Kukiel M. Zarys historji wojskowoúci w Polsce. Londyn, 1948. Pakartotinai iðleista Lenkijoje 

apie 1992 m. 

5 Zarys historji wojskowoúci w Polsce. T. 1–2 Warszawa, 1966. 

6 Wimmer J. Historia piechoty polskiej do roku 1864. Warszawa,1978. 

308

1. 1697–1764 m. laikotarpis 

1697 m. kaip pradinë data pasirinkti atsiþvelgiant á Augusto 

II vieðpatavimo pradþià, kuri þymëjo kitos uþsienio politikos kryptis 

ir kità valstybës raidos politikà. Tai buvo bandymas ávesti Respublikoje 

absoliutinæ karaliaus valdþià sekant Liudviko XIV pavyzdþiu. 

Tai bene maþiausiai Lietuvos istorikø tyrinëtas laikotarpis, todël ir 

karo istorijos tyrinëjimø bûta labai nedaug. Ne kà geresnë ir Lenkijos 

istoriografijos padëtis. Kadangi Lenkija iðgyveno politinio nuosmukio 

laikotarpá, èia buvo maþa dëmesio vertø temø, kita vertus, 

maþokai èia buvo reformø, ypaè 1717–1764 m. laikotarpiu, todël 

turime vos vienà kità studijà ir beveik jokios ðaltiniø publikacijos. 

1.1. Ðiaurës karas Lietuvoje (1700–1717) 

Lietuvos istoriografijai geriausiai atstovauja iðeivijos istoriko 

ir kariðkio A. Urbono darbas Didþiojo Ðiaurës karo frontas Lietuvoje, 

leistas iðeivijos „Karyje“ 1961–1963(?) metais. Autorius sugebëjo 

surinkti medþiagà Ðvedijos archyvuose ir pateikti jà logiðkai, nuosekliai 

ir patraukliai, taèiau nemokslinis „Kario“ pobûdis neleido jam 

naudoti mokslinio aparato, daryti iðnaðø, todël darbu sunku remtis. 

Ðiek tiek informacijos apie Lietuvos kariuomenæ Ðiaurës karo iðvakarëse 

galima rasti Gintauto Sliesoriûno disertacijos pagrindu parengtoje 

knygoje „ Lietuvos Didþioji kunigaikðtystë vidaus karo iðvakarëse: 

Didikø grupuoèiø kova 1690–1697 m. 7 

Bene patys geriausi ir iðbaigèiausi darbai, skirti Abiejø Tautø 

Respublikos kariuomenei Ðiaurës karo metu, paraðyti J. Vimerio. Tai 

dvi studijos, kuriø pirmoji skirta Lenkijos ir Lietuvos kariuomenëms 

Ðiaurës karo iðvakarëse 8 , kita, jau monografija, – paèio karo metu 9 . 

Ðiuose darbuose didþiausia dalis tenka Lenkijos kariuomenei, taèiau 

autorius pateikia tokius duomenis apie Lietuvos kariuomenës dydá ir 

savybes, kuriø nëra jokiame kitame darbe, todël ðie darbai kiekvienam 

tyrëjui yra privalomi ir reikalingi. Tyrinëtojo þinios ið ankstesnio 

laikotarpio padeda jam lengvai vartoti terminus, suprasti kai kurias 

Respublikos kariuomenës savybes, átraukti kariniø veiksmø eigà á ka- 

7 Sliesoriûnas G. Lietuvos Didþioji kunigaikðtystë vidaus karo iðvakarëse: Didikø grupuoèiø 

kova 1690–1697 m. Vilnius, 2000. 

8 Wimmer J. Wojsko polskie w przededniu wojny póùnocnej 1699–1702 // Studia i Materiaùy 

do Historii Sztuki Wojennej, t. I, Warszawa, 1954. 

9 Wimmer J. Wojsko Rzeczypospolitej w dobie wojny póùnocnej 1700-1717. Warszawa, 1956. 

309

iuomenës, kaip organizmo, gyvenimà. 

Tarnogrado konfederacijos ir jos kovø su Saksonijos kariuomene 

istorijai Lietuvoje nëra jokio straipsnio, o ir Lenkijoje yra viena 

studija, daugiau atskleidþianti konfederacijos genezæ, nei eigà, o 

karo reikalams skirta palyginus nedaug. 1717 metø reformø genezë 

yra tyrinëta Michalo Nyèo (Michaù Nycz) darbe apie karines iþdo 

reformas1697–1717 m. 10 

1.2. Lietuvos kariuomenë 1717–1763 (Saksø laikai) 

Tai bene maþiausiai tyrinëtas laikotarpis tiek Lenkijos, tiek 

Lietuvos karo istorijoje, nes èia bûta maþiausiai dinamikos, nedaug 

ávykiø, tai, be jokios abejonës, nuosmukio metai. Keletas straipsniø 

skirta bandymams padidinti Respublikos kariuomenæ. Tai Jeronimo 

Kravèako (Hieronim Krawczak) apþvalginis straipsnis, skirtas Augusto 

III valdymo laikotarpiui 1733-1763 m. 11 Lietuvos kariuomenës 

istorijai ilgà laikà buvo skirti du Mariano J. Lecho straipsniai, 

vienas – viso laikotarpio svetimðaliø autoramentui 12 , kitas skirtas tautinio 

autoramento kavalerijai 13 . Kuklø indëlá yra ádëjæs ir V. Rakutis, 

lenkø kalba parengæs straipsná, skirtà LDK artilerijai 14 . 

2. 1764-1795 m. laikotarpis 

XVIII a. II pusë buvo daug turtingesnis ávykiais laikotarpis, 

kurio metu vyko kariuomenës reformos, kraðtà sukrëtë I padalijimo 

kataklizmas, sprendësi esminiai valstybës gyvenimo ir gynybos klausimai, 

todël ir istoriografija nepaðykðtëjo ðiam laikotarpiui dëmesio. 

Turime ne tik siaurus skyrelius bendro pobûdþio veikaluose bet ir 

daugybæ specialiø monografijø ir straipsniø, skirtø platesniems ar siau- 

10 Nycz M. Geneza reform skarbowo – wojskowych sejmu niemego (Studium z dziejów skarbowo 

– wojskowych z lat 1697-1717). Poznañ,1938. 

11 Krawczak H. Sprawa aukcji wojska na sejmach za panowania Augusta III // Studia i Materiaùy 

do Historii Wojskowoúci (toliau SMHW), t. VII, cz. 2. Warszawa, 1961. 

12 Autoramentas – kariuomenës dalis, suorganizuota vienodais pagrindais. Svetimðaliø 

autoramento daliniai susidëjo ið kuopø su puskarininkiø pareigybëmis, o tautiniame (lenkø) 

autoramente – vëliavø su draugø pareigybëmis. Lech M. J. Autorament cudzoziemski wojsk 

Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego w epoce saskiej, SMHW, t. VII, cz.1. Warszawa, 1961. 

13 Lech M. J. Jazda autoramentu polskiego wojsk Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego w dobie 

saskiej, tol SMHW, t. VII, cz. 2, Warszawa, 1961. 

14 Rakutis V. Artyleria Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego 1717–1764 // 2000 m. konferencijos 

Olðtine (Lenkijos Respublika) medþiaga. 

310

esniems karo istorijos laikotarpiams, savø studijø susilaukë ir atskiros 

karybos istorijos problemos. Stanislovo Augusto laikai sudaro 

atskirà epochà, yra nemaþai darbø, skirtø visam laikotarpiui, todël 

juos aptarsime ðiame poskyryje, nepradëjæ nagrinëti atskirø temø. 

Bene svarbiausiu darbu apie visà laikotarpá reikia laikyti T. 

Korzono Lenkijos vidaus reikalø istorijà Stanislovo Augusto Poniatovskio 

laikais, kuriame nemaþa vietos skirta karybai 15 . 

Didelæ paramà ðio laikotarpio karo istorijos tyrinëjimams turëjo 

antrasis kolektyvinio darbo „Abiejø tautø Respublikos karininkai 

1777–1794 m. Sàraðai“ 16 tomas, skirtas Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës 

kariuomenei. Èia surinkta iðsami informacija apie karininkus, 

jø tarnybos kelià, biografinius duomenis. 

Atskirà grupæ sudaro 1765–1795 metais veikusio Jo Karaliðkos 

malonybës Varðuvos kadetø korpusui skirti veikalai. Tyrinëjimø 

sàraðas ið tiesø áspûdingas. Geriausiu laikomas Kamilës Mrozovskos 

(Kamilla Mrozowska) darbas „Stanislovo Augusto Poniatovskio Riteriø 

mokykla (1765–1794)“ 17 . 

2.1. Èartoriskiø reformos (1764–1768) ir Baro 

konfederacijos kovos (1768–1772) 

Èartoriskiø reformø laikotarpis ir po jo sekusios Baro konfederacijos 

kovos buvo prielaidos valstybës I padalijimui arba uþgrobimui. 

Paèios reformos kariuomenæ lietë ne taip jau ir daug, tik ðiek 

tiek pakeitë kariuomenës vadovybæ, susirûpinta kariø algomis, taèiau 

antrajame reformø etape tikrai bûtø sekæs kariuomenës didinimas 

ir pertvarkymas. Jeigu apie bendràsias reformas yra raðyta daug, 

tai Lietuvos kariuomenës reikalai yra aptarti labai pavirðutiniðkai, ir 

tai yra suprantama, nes tyrinëjant Lietuvos valstybës istorijos archyve 

esanèià karo komisijos medþiagà daug kur teko bûti pirmuoju bylà 

atsivertusiuoju tyrinëtoju. Iki ðiol paèiam straipsnio autoriui pavyko 

paraðyti tris straipsnius, skirtus ðio laikotarpio LDK kariuomenei: 

15 Jorzon T. Wewnætrzne dzieje Polski za Stanisùawa Augusta (1764–1794), badania historyczne 

ze stanowiska ekonomicznego i administracyjnego, t. 3, 4, Kraków; Warszawa, 1897. 

16 Machynia M., Rakutis V. Srzednicki Cz. Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 

1777-1794. Spisy, t. II. Wojsko Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego. Kraków, 1999. 

17 Mrzowska K. Szkoùa Rycerska Stanisùawa Augusta Poniatowskiego (1765-1794). Wrosùaw– 

Warszawa–Kraków, 1961. 

311

„Lietuvos kariuomenës reformos 1764–1776 metais“ 18 ir „Lietuvos 

Didþiosios Kunigaikðtystës Karo komisija 1765-1776 m“ 19 . 

Baro konfederacijai skirta ðiek tiek daugiau literatûros. Didþiausiu 

darbu laikomas Vladislovo Konopèinskio (Wùadysùaw Konopczyñski) 

dvitomis veikalas”Baro konfederacija“ 20 ir „Þinios apie 

Baro konfederacijà“ 21 . Vëlesniø tyrinëtojø atsiliepimais remiantis, galima 

teigti, kad nors darbas atliktas didelis, daug kas pateikta netiksliai, 

ir V. Konopèinskio informacijà daþnai reikia tikrinti ir taisyti, 

todël Lenkijoje stengtasi Baro konfederacijos istorijà perraðyti ið naujo. 

Lietuvos istoriografijoje darbo, skirto Baro konfederacijai, nëra, 

taèiau Vydas Dolinskas apie politines Baro konfederacijos ypatybes 

ir kai kurias kovas yra paraðæs savo disertacijoje, skirtoje Simonui 

Kosakovskiui 22 . 

2.3. Pirmasis padalijimas ir 1775–1776 m. reforma. Karo 

departamento laikai (1776–1788) 

Svarbiausia studija ðio laikotarpio kariuomenæ reikia laikyti 

Emanuelio Rostvorovskio (Rostworowski) straipsná „Kariuomenës 

didinimo reikalas politinës situacijos kontekste prieð Ketveriø metø 

seimà“ 23 . Darbas iðsiskiria plaèiu tarptautiniu kontekstu, Respublikos 

kariuomenës specifika, aptariami reformø projektai ir jø vykdymo 

problemos. Reikðminga reikëtø ávardinti Leonardo Ratajèyko monografijà 

„Respublikos militarinës krizës áveikimas prieð Ketveriø metø 

seimo reformas“ 24 . 

2.4. Ketveriø metø seimas (1788–1792) ir 1792 m. karas 

Bene þymiausias Ketveriø metø seimo istorijà tyrinëjæs Lietuvos 

istorikas buvo Adolfas Ðapoka, paraðæs tik dalinai publikuo- 

18Rakutis V. Lietuvos kariuomenës reformos 1764–1776 metais. Lietuvos valstybë XII–XVIII 

a. Vilnius, 1997. 

19Rakutis V. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës Karo komisija 1765–1776 m.// Karo archyvas, 

Nr. XV. Vilnius, 1998. 

20 Konopczyñski W. Konfederacja Barska, t. 1–2, 1936. 

21 Konopczyñski W. Wiadomoúci o konfederacji Barskiej. Poznañ, 1843. 

22 Dolinskas V. 

23 Rostworowski E. Sprawa aukcji wojska na tle sytuacji politycznej przed Sejmem Czteroletnim. 

Warszawa, 1978. 

24 Ratajczyk L. Przezwyciæýenie kryzysu militarnego Rzeczypospolitej przed reformami Sejmu 

Czteroletniego 1788–1792. Warszawa, 1975. 

312

tà25 darbà „Lietuva reformø seimo metu“ 26 . Pagrindinis ðio darbo tikslas 

– atskleisti LDK kaip Respublikos tam tikros sudedamosios dalies, 

savitumà, Lietuvos valstybinæ organizacijà ir savarankiðkumo tradicijas, 

kuriø pagrindà ir sudarë kariuomenë. Tiesa, A. Ðapoka nebuvo 

susipaþinæs su Karo komisijos dokumentais, pasitenkino publikuotø 

ðaltiniø ir seimeliø instrukcijø tyrimu, bet ir taip jam pavyko 

uþèiuopti ne vienà tendencijà, reikðmingø faktø. Didelæ reikðmæ turi 

asmenybiø ávertinimas. Aptariant specifines kariuomenës problemas, 

þinoma, pasitaikë niekuo nepagrástø apibendrinimø, stereotipø kartojimo, 

reiðkiniø supaprastinimo. Istorikas neávertino 1764–1768, 

1775–1776 m. kariuomenës reformø, nematë skirtumo tarp Saksø ir 

Stanislovo Augusto valdymo laikotarpiø. 

Ypatingà vietà Lietuvos istoriografijoje, tiriant Ketveriø metø 

seimo kariuomenës istorijà, uþima Henriko Valmonto straipsnis, 

kuriame plaèiai panaudota Lietuvos valstybës istorijos archyvo medþiaga. 

Straipsnyje analizuoti kariuomenës didinimo klausimai, ieðkota 

prieþasèiø, trukdþiusiø sukurti 100 000 kariuomenæ. Tenka tik 

apgailestauti, kad ðis istorikas negalëjo tæsti pradëto darbo, nes pagal 

paraðus archyvinëse bylose, buvo sukaupæs medþiagos kur kas iðsamesniam 

darbui. 

Lenkijos istoriografija karinëms Ketveriø metø seimo reformoms 

skyrë ypatingà dëmesá. Beveik kiekviena Ketveriø metø seimo, 

kariuomenës problema susilaukë gausiø publikacijø27 , kuriose 

susiformavo stereotipai ir jø opozicija. Visø pirma tai pasakytina apie 

tarptautinæ Respublikos padëtá. Visuose ðiuose darbuose, remiantis 

kiekybinëmis, o kartais ir kokybinëmis charakteristikomis, svarstytas 

kariuomenës potencialo klausimas. Nepaisant tø paèiø ðaltiniø, 

ávairûs tyrinëtojai laikësi dviejø diametraliai skirtingø pozicijø: pesimistø, 

kuriems pradþià davë Valerianas Kalinka (Walerian Kalinka) 28 , 

ir optimistø – amþininkø ir vëlesniø tyrinëtojø, pradedant Tadeuðu 

Korzonu (Tadeusz Korzon) 29 . Pesimistai manë, kad Ketveriø metø 

25 Ðapoka A. Atsakingieji Lietuvos politikos vadai Reformø seimo metu // Senovë, t. 2, Kaunas, 

1936. 

26 Ðapoka A. Lietuva Reformø seimo metu. Nepublikuota daktarinë disertacija. MAB RS, F 

233–117. 

27 Publikacijos pateiktos literatûros sàraðe. 

28 Kalinka W. Sejm Czteroletni. Pirmasis leidimas 1879, naudotasi Warszawa, 1991 leidimu. 

29 Korzon T. Wewnætrzne dzieje Polski za panowaniem Stanisùawa Augusta Poniatowskiego 

(1764-1794). Badania historyczne ze stanowiska ekonomicznego i administracyjnego. T. III- 

IV, Kraków–Warszawa, 1897; To paties: Dzieje wojen i wojskowoúãi w Polsce, Lwów–Warszawa– 

Kraków, 1923. T. III. 

313

seimo reformos, sàjunga su Prûsija buvo pasmerktos ið karto, o kariuomenë, 

kad ir padidinta, buvo maþa ir silpna. Optimistø maþuma 

manë, kad turimo potencialo uþteko, reikëjo tik tinkamai já panaudoti. 

Visai ðiai diskusijai trûko gilesnës analizës, nuodugnaus kariuomenës 

archyvo studijavimo, kurá pradëjo Adamas Volanskis (Wolañski), 

pratæsë Emanuelis Rostvorovskis (Rostworowski), Leonardas Ratajèykas 

(Ratajczyk), ðiek tiek Jerþis Lojekas (Jerzy Ùojek) ir kiti 

tyrinëtojai, kuriuos ir norëtøsi atskirai aptarti. A. Volanskio „Lenkijos-Rusijos 

karas 1792 m.“ 30 yra unikalus, labai skrupulingas darbas, 

kuriame iðnagrinëta daug ne tik paties karo, bet ir kariuomenës 

problemø. Ðis istorikas pakankamai tiksliai ávertino kiekybinius Lenkijos 

ir Lietuvos kariuomeniø rodiklius, pateikë savàjá kokybiná kariuomenës 

ávertinimà, apibûdino kai kuriuos vadus ir institucijas. Didelë 

dalis darbe panaudotø dokumentø þuvo paèioje I pasaulinio karo 

pabaigoje, todël ðià studijà galima naudoti kaip ðaltiná 31 . Struktûriniu 

poþiûriu darbas svarbus ir tuo, kad já sudaro du tomai, kuriø 

pirmasis skirtas Lenkijos Karalystës, o antrasis Lietuvos kampanijoms. 

Tai autoriui leido ásigilinti á Lietuvos ir Lenkijos kariuomeniø 

specifikà. Darbas per iðtisus ðimtà metø maþai tepaseno. Þiûrint ið 

ðios dienos pozicijø, prastokos schemos ir trûksta þemëlapiø, taèiau, 

tiesà sakant, vargu ar bûtø galima kà nors ið esmës pridëti neturint 

naujø ðaltiniø. Galima tik polemizuoti, ar buvo teisus A.Volanskis, 

vienpusiðkai palaikydamas „sveikàjà“ reformatoriø pusæ, kuri ryþosi 

per trumpà laikà „pasivyti“ labai toli paþengusias valstybes. Galbût 

per daug buvo ieðkoma prarastø ðansø spëliojant, kas bûtø, jeigu bûtø, 

bet tyrinëjant toká karà, tai neiðvengiama blogybë: kitaip sunku 

bûtø ávertinti priimtus sprendimus. 

Tarpukario Lenkijoje mûsø tematika domëtasi maþiau, pasirodë 

tik vienas kitas sintetinio pobûdþio veikalas, straipsniai pusiau 

populiariuose leidiniuose. Iðskirti reikëtø Jano Gergelevièiaus (Giergelewicz) 

darbus, skirtus inþinieriø korpusams 32 ir Pranciðkaus Giedroico 

(Franciszek Giedroyc), skirtà sveikatos tarnybai 33 , taip pat ke- 

30 Wolanski A. Wojna polsko-rosyjska 1792 r. Pirmasis leidimas, dar su Soplicos slapyvardþiu, 

iðëjo 1905 m. Krokuvoje (T. I. Kampania Koronna) ir 1922 m. Poznanëje (T. II. Kampania 

Litewska). Darbe naudotasi naujausiu leidimu Warszawa, 1996. 

31 Kaip pavyko nustatyti, dauguma tariamai þuvusiø dokumentø, buvusiø nuoraðais, iðliko 

Lietuvos Karo komisijos fonde Senøjø aktø fondø grupëje Lietuvos valstybës istorijos archyve. 

32 Daugiausiai naudotasi: Giergielewicz J. Zarys historii korpusów inýynierów w epoce Stanisùawa 

Augusta. Warszawa, 1933. 

33 Giedrojã F. Sùuýba zdrowia w dawnym Wojsku Polskim. Warszawa, 1927. 

314

letà biografijø, paskelbtø „Lenkijos biografiniame þodyne“ ir atskirais 

straipsniais34 , visi jie atskleidë siaurø kariuomenës reformavimo 

srièiø padëtá, surinko daugiau biografiniø þiniø. Ið jaunesnës kartos 

atskiro paminëjimo verti Emanuelio Rostvorovskio (Emmanuel Rostworowski) 

darbai, pasiþymintys poþiûriø naujumu, nepaprasta erudicija, 

probleminiu dëstymu ir minties laisvumu35 . 

Svarbiausia istoriografine pozicija, analizuojant kariuomenës 

bûklæ, reikëtø laikyti Leonardo Ratajèyko (Ratajczyk) straipsnius ir 

ið jø padarytà studijà „Respublikos kariuomenë ir gynybos sistema 

1788–1792 m“ 36 . Darbe buvo panaudota daug ðaltiniø, susipaþinta 

su visais svarbiausiais archyvais, kartu ir LDK Karo komisijos dokumentais, 

saugomais Lietuvos valstybës istorijos archyve. Autorius, 

ko gero, ëmësi per daug sunkaus uþdavinio, norëdamas viename darbe 

sudëti ir naujus tyrinëjimus, ir sintetiná apibendrinimà, realiai nesugebëdamas 

padaryti nei vieno, nei kito. Savo darbe jis per daug 

pasikliovë autoritetais, vengë dràsesniø pasisakymø, per daug izoliavosi 

nuo politiniø ávykiø, nejautë visuomeninio gyvenimo pulso, ir tai 

daro knygà perdëm akademiðkà blogàja prasme. Yra priekaiðtø ir 

darbo metodikai. Fiziðkai negalëdamas ávertinti visos faktinës informacijos, 

L. Ratajèykas pateikë momentinius rezultatus pasirinktuose 

chronologiniuose taðkuose. Tokiu metodu suformuotas vaizdas netinkamas 

platesniems apibendrinimams, o juos darant pateikiamos 

nepakankamai pamatuotos iðvados. 

Kðiðtofas Baueris (Krzysztof Bauer) paraðë 1792 metø karo 

sintezæ, taèiau dël maþos darbo apimties pasiekë pavirðutiniðkø rezultatø. 

Tik vienas kitas sakinys pasakë kà nors nauja, darbe nesugebëta 

pralenkti A. Volanská37 . 

Jerþis Lojekas (Jerzy Ùojek) garsus netradiciniais poþiûriais 

á XVIII a. II pusës politinius ir visuomeninius ávykius. Jo argumentai 

34 Buniewiczówna J. Fryderyk Wilhelm von Cronemann, generaù major artylerii Wielkiego 

Ksiæstwa Litewskiego (1739-1799).//Przeglàd arttyleryjski. R. 1937. 

35 Rostworowski E.Hugo Koùùàtaj wobec zagadnienia obywatelskiej siùy zbrojnej (1784–1793). 

Atskiras spaudas Jogailos bibliotekoje Krokuvoje; To paties Ostatni król Rzeczypospolitej, 

geneza i upadek Konstytucji 3 Maja. Warszawa, 1966; To paties Sprawa aukcji wojska na tle 

sytuacji politycznej przed sejmem Czteroletnim. Warszawa, 1957; To paties Sprawa milicji 

mieszczañskiej w ostatnim roku Sejmu Czteroletnego // Przeglàd Historyczny R. 1955. s. 

561–584; To paties Sprawa zaplecza przemysùowego dla armii na sejmie Czteroletnim//Kwartalnik 

Historyczny R. 1956. Nr. 4–5, s. 44–63; To paties Z dziejów genezy targowicy – Sprawa 

kawalerji narodowej w dobie Sejmu Czteroletnego // Przeglàd Historyczny R. 1954. s. 14–35. 

36 Ratajczyk L.Wojsko i obronnoúã Rzeczypospolitej 1788–1792. Warszawa, 1975. 

37 Bauer K.Wojna w obronie konstytucji 3 maja i niepodlegùoúci Rzeczypospolitej. 

315

daþnai pasirodo nepakankamai pagrásti, iðvados per daug kategoriðkos, 

taèiau tokio pobûdþio knygos ir straipsniai neleidþia uþmigti autoritetø 

pavësyje, verèia ið naujo tikrinti, atrodytø, aiðkius dalykus ir 

tokiu bûdu stumia mokslà á prieká 38 . J. Lojekas ieðkojo argumentø 

tezei, kad 1792 m. karà Respublika galëjo laimëti ir su turimu potencialu. 

Toks bandymas sudarë atsvarà V. Kalinkos mokyklai, kuriai 

visi bandymai kovoti prieð Rusijos átakà atrodë pasmerkti. Norëdamas 

argumentuoti savo tezæ, J. Lojekas atliko optimistinæ Respublikos 

kariuomenës ir jos galimybiø analizæ. 

Su S. Þychlinskio darbu, skirtu Ketveriø metø seimo reformoms 

39 , teko susipaþinti fragmentiðkai. Sprendþiant ið pabaigos, plano 

ir literatûros sàraðo, tai Respublikos kariuomenei skirtas darbas, 

paremtas literatûra ir skelbtais ðaltiniais, susisteminantis iki ðiol þinomus 

dalykus. 

2.5. Torgovicos konfederacijos ir Gardino seimo laikai (1792– 

1794). T. Kosciuðkos sukilimas ir Lietuvos kariuomenës likvidavimas 

(1794–1795) 

Toks ðio poskyrio temos formulavimas gal kiek glumina skaitytojà, 

glausdamas kelis tarsi skirtingus laikotarpius, taèiau dauguma 

tyrinëtojø, siekdami apþvelgti T. Kosèiuðkos sukilimo genezæ, studijuoja 

1792–1794 m. ávykius, buvusius iki sukilimo pradþios. Lietuvos 

istoriografijoje pagrindiniu tyrinëtoju reikia ávardyti neseniai mirusá 

Rimantà Jasà, kuris paraðë keletà straipsniø Lietuviðkajai tarybinei 

enciklopedijai, paskelbë kelis straipsnius, taèiau pagrindinio savo veikalo 

– Kosciuðkos sukilimui Lietuvoje skirtos knygos taip ir neparaðë, 

surinkta medþiaga ir kai kurios pradëtos dalys tebelaukia savo 

tyrinëtojo Mokslø akademijos bibliotekos rankraðtyne. 

Lenkijos istoriografija ðiam laikotarpiui skyrë per ðimtà moksliniø 

pozicijø, yra atskirai tirta ir apraðyta Januðo Vojtasiko (Janusz 

Wojtasik) straipsnyje „Kosciuðkos sukilimo istoriografija“, ádëtame 

tam paèiam sukilimui skirtoje sintezëje 40 . Èia aptarsime tuos darbus, 

kurie skirti tik Lietuvos ávykiams. 

38 Ùojek J. Armia sejmu Czteroletniego // Wokól sporów i polemik. Lublin, 1979. 

39 Ýychliñski S. Reforma wojskowa na sejmie czteroletnim. Szczecin, 1992. 

40 Wojtasik J. Historiografia powstamia koúciuszkowskiego//Powstanie koúciuszkowskie 1794. 

Dzieje militarne. T. I, Warszawa, 1994. 

316

Jau iki I pasaulinio karo pasirodë nemaþai leidiniø, skirtø sukilimui 

Lietuvoje. Pradþioje tai buvo biografinio pobûdþio darbai, 

paraðyti ið tam tikros asmeninës korespondencijos ar tuo metu tyrinëtojui 

prieinamos archyvinio fondo dalies. Sukilimo genezei atskleisti 

buvo paraðyta Mariano Dubeckio (Dubiecki) knyga apie LDK stovyklininkà 

Karolá Prozorà 41 , vienà aktyviausiø Lietuvos sukilimo veikëjø. 

Svarbiø faktø galima rasti Vladislovo Smolenskio (Wùadysùaw 

Smoleñski) „Targovicos konfederacijoje“ 42 . 

1917 m. buvo ðvenèiamos 100-tosios T. Kosciuðkos mirimo 

metinës. Ta proga pasirodë bent 200 straipsniø, tarp jø keletas labai 

svarbiø darbø, paminëtinas Henriko Moscickio darbas “Generolas 

Jasinskis ir Kosciuðkos sukilimas” 43 , tapæs gausiø T. Kosciuðkos sukilimui 

skirtø darbø, kuriuose bûtø gilinamasi á Lietuvos reikalus, 

pagrindu. Tuo paèiu metu prasidëjo garsioji diskusija apie T. Kosciuðkos 

vaidmená sukilime, kuri pastûmëjo Lenkijos istorikus labiau 

domëtis 1794 m. ávykiais. Kariniams reikalams tyrinëti daug padëjo 

Vaclavo Tokaþo (Wacùaw Tokarz) darbai, pasiûlæ iðtobulintà ðio sukilimo 

tyrinëjimo metodikà, kurios pagrindu susikûrë visa tyrinëtojø 

mokykla. Lietuvos ávykiams ið jø daugiausiai dëmesio skyrë Leonidas 

Þytkovièius (Ýytkowicz), kuris paraðë keletà mûsø tematikai aktualiø 

darbø: „Lietuva ir Karalystë 1794 m.“, „Repnino valdþia Lietuvoje 

1794–97 metais“, „LDK iþdo santykiai Kosciuðkos sukilimo 

laikotarpiu“ ir „Apie Jasinskio santykius su Torgovicos konfederacija“ 

44 . Inþinieriø korpuso veiksmams, taip pat ir LDK, savo tyrinëjimus 

skyrë Janas Gergelevièius (Giergielewicz) 45 , atskirà darbà yra 

pateikæs ir Januðas Ivaðkevièius (Janusz Iwaszkiewicz) 46 . 

41 Dubiecki M. Karol Prozor, oboêny w W. Ks. Litewskim. Przyczynek do dziejów powstania 

koúciuszkowskiego. Kraków, 1897. 

42 Smoleñski W. Konfederacja targowicka. Kraków, 1903. 

43 Moscicki H. Generaù Jasiñski i powstanie Koúciuszkowskie. Warszawa, 1917. 

44 Ýytkowicz L. Litwa i Korona w r. 1794 // Ateneum Wileñskie, 1937, R. XII; To paties: Rzàdy 

Repnina na Litwie w latach 1794–1797, Wilno, 1938; to paties: Stosunki skarbowe W. Ks. 

Litewskiego w dobie insurekcji koúciuszkowskiej // Ateneum Wileñskie, 1935, R. X, s. 97– 

160; To paties: Ze stosunków Jasiñskiego z konfederacjà targowickà // Ateneum Wileñskie, 

1938, R. XIII. 

45 Giergelewicz J. Zarys historii korpusu inêynierów w epoce Stanisùawa Augusta. Warszawa, 

1933; To paties Organizacja wojsk technicznych w powstaniu koúciuszkowskim// Przegùàd 

Historyczno-Wojskowy, 1930, t. III, s. 127–144. 

46 Przyczyñki do powstania koúciuszkowskiego na Litwie//Ateneum Wileñskie, 1923, R. I, nr. 1. 

317

Po II pasaulinio karo Lenkijos istoriografijà buvo prislëgusi 

Stalino ideologijos girnapusë, todël objektyvûs darbai pasirodyti negalëjo, 

pavyko iðleisti tik II Kosciuðkos sukilimo aktø tomà, rengtà 

karo metais. Po 1756 metø Kosciuðkos sukilimo tematikos ëmësi Stanislavas 

Herbstas (Stanisùaw Herbst), suteikæs ðio laikotarpio tyrimams 

naujà kokybiná postûmá. Nors Herbsto darbai nebuvo skirti 

Lietuvos tematikai, ðio darbo ëmësi jo mokiniai, kurie buvo rengiami 

specialiame seminare. Vienas ið jø – Zdzislavas Sulekas (Zdzisùaw 

Suùek) iðleido knygà „Jokûbo Jasinskio sàmoksla“ 47 , skirtà pasirengimo 

sukilimui Lietuvoje istorijai. Joje gilinamasi tiek á Targovicos 

konfederacijos politikos kariuomenës atþvilgiu problemas, tiek á sukilimo 

organizavimà ir karininkø dalyvavimà rengiant sukilimà. Ðio 

darbo privalumas – Karo komisijos fondo ið Lietuvos valstybës istorijos 

archyvo ir kitø ðaltiniø naudojimas, leidæs naujai paþvelgti á Lietuvos 

sukilimo genezæ ir veikianèius asmenis. 1957–1967 pasirodë 

keletas dokumentø publikacijø, turëjusiø átakos naujiems darbams, 

skirtiems Lietuvos ávykiams, atsirasti. Tai Jano Dihmo parengti J. U. 

Nemcevièiaus (Niemcewicz) 48 J. Koveckio (Kowecki) parengti A. 

Trembickio (Træbicki) 49 atsiminimai, Z. Suleko parengti Slaptosios 

Vilniaus deputacijos 1794 m. protokolai 50 . 

Lenkijos karo istorikai, siekdami kuo iðsamiau apibûdinti visà 

sukilimo eigà ir ávairias problemas, suvokë netolygiai maþiau iðtirtà 

LDK sukilimà, todël paskutiná deðimtmetá Herbsto mokiniai Tadeuðas 

Ravskis (Tadeusz Rawski), Veslavas Majevskis (Wiesùaw Majewski) ir 

kiti sukilimui Lietuvos teritorijoje skyrë vis daugiau dëmesio. Lenkijos 

karo istorijos instituto tritomis veikalas „Kosciuðkos sukilimas. Militarinë 

istorija“ 51 , sudarytas T. Ravskio ir skirtas 200-osioms sukilimo 

metinëms, yra ðios temos tyrinëtojui pagrindinë knyga. Nors kariniams 

aspektams skirti tik pirmieji du tomai, darbas paraðytas profesionaliai, 

tinkamai atstovaujant Lietuvos reikalams ir iðlaikant retà lenkø istorikø 

darbams Lenkijos–Lietuvos paritetà, yra puikios schemos. Tai, þi- 

47 Suùek Z. Sprzysiæýenie Jakuba Jasiñskiego. 

48 Julian Ursin Niemcewicz. Pamiætniki czasów moich, t. 1–2. Pierwsze wydanie wedùug 

obszerniejszej wersji rækopisemnej. Tekst opracowaù i wstæpem poprzediù Jan Dihm. Warszawa, 

1957. 

49 Antoni Træbicki. Opisanie sejmu estraordynaryjnego podziaùowego roku 1793 w Grodnia. O 

rewolucji roku 1794. Opracowaù, wstæpem poprzedziù J. Kowecki. Warszawa, 1967. 

50 Suùek Z. Protokoùy Deputacji Tajnej Wileñskiej 1794, cz. I, II, //Studia i Materiaùy do 

historji wojskowoúci, t. XII, cz. I. II, Warszawa, 1967. 

51 Powstanie Koúciuszkowskie 1794. Dzieje militarne, t. 1, Warszawa, 1994, t. 2. 

318

noma, ne paskutinis þodis T. Kosciuðkos sukilimo istoriografijoje, bet 

tinkamas XIX–XX a. darbø apibendrinimas. 

Rusijos istoriografija daugiau publikavo ðaltinius, nei ëmësi 

sintetiniø darbø, be to, ir paskutiniøjø metø publikacijos nëra þinomos, 

todël ðioje apþvalgoje nebus analizuojamos. 

3. Neiðtirtos temos 

Apþvelgæ istoriografijos tyrimus, galime pastebëti, kad didþiausià 

problemà kelia tie laikotarpiai ir tos temos, kuriø archyvai nëra 

lokalizuoti vienoje vietoje kompaktiðkais fondais arba tie fondai nëra 

pakankamai lengvai prieinami tyrinëtojams. 

Ðiaurës karo laikotarpis, kurio dokumentø fondø beveik nëra 

archyvuose, vos pavieniai ir ne patys svarbiausi dokumentai. Gali bûti, 

kad jø niekas ir nevedë, veikiant nereguliaraus pobûdþio lietuviðkiesiems 

daliniams. Èia daugiau gali padëti Ðvedijos ir Rusijos archyvai. 

Reikëtø darbø ðiomis temomis: 

1. Lietuviðkieji daliniai Ðiaurës karo metu (1700–1709). 

2. Lietuvos kariuomenës atkûrimas ir padidinimas nuo Poltavos 

mûðio 1709 m. iki nuolatinës kariuomenës atsiradimo 1717 m. 

Vertëtø naujai perraðyti darbà, kurio ëmësi A. Urbonas „Didþiojo 

Ðiaurës karo frontas Lietuvoje”, átraukiant moksliná aparatà ir 

naudojant daugiau naujausios literatûros. Vertëtø suþinoti, ar nëra 

iðlikusio A.Urbono archyvo, kuris palengvintø ðá darbà. Reikëtø paraðyti 

bendràjà Ðiaurës karo istorijà, daugiau dëmesio skiriant Lietuvos 

ir aplinkinio regiono istorijai, maþiau dëmesio skiriant Danijos ir 

Rusijos kampanijoms bei ávykiams po 1709 m. 

1717–1764 m. laikotarpis yra iðtirtas geriau, tai ir padaryti 

lengviau, nes toká ilgà laikà nesikeitë kariuomenës sistema. Tyrimø 

reikalauja karininkø korpusas. Didelá apibendrinantá darbà, kuriame 

bûtø atskleista karininkø karjera, bûtø galima paraðyti tik po daug 

darbo reikalaujanèiø tyrimø, naudojant valdovo suteiktø patentø medþiagà 

ir kitas priemones, panaudotas Èeslovo Ðrednickio (Czesùaw 

Srzednicki) grupës darbe „Abiejø Tautø Respublikos karininkai. Sàraðai“ 

52 , taèiau pirmiausia reikia tiksliai nustatyti, kuriose Lietuvos 

Metrikos aktuose ði medþiaga. Reikëtø keliø darbø, skirtø reformø 

projektams, etmonø veiklai ir Lietuvos teritorijoje vykusiems kariniams 

veiksmams ar su jais susijusiems ávykiams: 1733–1737 m. Len- 

52 Þr. Iðnaðà. 

319

kijos ápëdinystës karui, Septyneriø metø karui ir jø ryðiams su Lietuva, 

1763–1764 m. tarpuvaldþio kovoms. Þinant, kad yra iðlikæs kunigaikðèiø 

Radvilø archyvas, bûtø galima paraðyti kapitaliná darbà apie 

Radvilø milicijà XVIII a. 

1764–1773 m. laikotarpis yra aktyviau tyrinëjamas mano ir artimiausiu 

metu turëtø pasipildyti straipsniais ar net knyga Lietuvos 

kariuomenë Èartoriskiø reformø metu 1764–1768 m., savojo tyrinëtojo 

laukia kompaktiðki fondai Varðuvoje esanèiame Vyriausiame senøjø 

aktø archyve (AGAD). Reikëtø iðtirti ir karininkø korpusà. Vis 

dar neturime vientiso darbo apie Baro konfederacijà, todël reikëtø paraðyti 

visapusiðkà knygà, kurioje bûtø kalbama apie karo reikalus. 

1775–1776 m. kariuomenës reformos dar nëra pakankamai 

iðtirta problema, nors ir pajudinta mano magistro darbe „Lietuvos 

Didþiosios kunigaikðtystës reforma 1764–1788 m.“ Jas galima tirti 

atskirai, taèiau geresnis bûtø darbas, skirtas Lietuvos kariuomenei 

nuo Baro konfederacijos iki Ketveriø metø seimo, tada bûtø galima 

apimti daugiau problemø ir iðsamiau jas apraðyti, nes nëra tikslinga 

atskirai tirti 1776-1788 metø laikotarpá, kurio metu dideliø pokyèiø 

nevyko. Taip pat verta versti á lietuviø kalba L. Ratajèyko knygà „Militarinës 

krizës áveikimas prieð Ketveriø metø seimo reformas“. 

Ketveriø metø seimo laikotarpis ðiuo metu santykinai gerai 

iðtirtas, trûksta tik kariuomenës ryðiø su visuomene. 1792 m. karà 

ðiuo metu tyrinëti netikslinga, geriau iðversti á lietuviø kalbà A. Volanskio 

knygà „Lenkijos–Rusijos karas 1792 m.“ Praverstø XVIII a. 

II pusës kariniø ávykiø schemø ið þemëlapiø atlasas. 

1792–1794 m. laikotarpiui reikëtø keleto straipsniø. Tyrinëtojo 

laukia Lietuvos generalinës konfederacijos politika kariuomenës 

atþvilgiu 1792–1794 m., geguþës 3 d. konstitucijos ðalininkø veikla 

kariuomenëje prieð Kosciuðkos sukilimà ar bendro pobûdþio darbas, 

skirtas LDK kariuomenës istorijai nuo 1792 m. karo iki 1794 m. 

Kosciuðkos sukilimo. 

Kosciuðkos sukilimui reikëtø vienos geros studijos, kurià pradëjo 

R. Jasas, skirtos 1794 m. T. Kosciuðkos sukilimui Lietuvoje, jo 

militariniams aspektams. 

320

IÐVADOS 

Lietuvos karo istorija XVIII a. yra iðtirta labai netolygiai. 

Jeigu amþiaus pabaiga turi keletà gerø studijø, puikø Lenkijos istoriografijos 

kontekstà ir parengtus tyrinëtojus, tai amþiaus pradþia ir 

vidurys neturi nei vieno, nei kito. Didelis dëmesys turi bûti skirtas 

pagalbinës medþiagos rengimui, privaèiø archyvø tyrimams, taip pat 

reikia daugiau visuotinës istorijos darbø, apibûdinanèiø situacijà Lietuvos 

ir Lenkijos kaimynystëje, ypaè svarbûs palyginamieji tyrimai. 

Taip pat perspektyviai atrodo bandymai gilintis á socialinius Abiejø 

Tautø Respublikos santykius, ieðkoti valstybës ir kariuomenës silpnumo 

ðaknø vidiniuose Respublikos partijø ir grupuoèiø santykiuose 

bei uþsienio valstybiø politikoje. XVIII a. tyrinëtojai turi palaikyti 

artimus kontaktus su Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos tyrinëtojais, 

nes tyrimo objektas yra ið esmës ta pati kariuomenë ir ta pati karyba. 

Áteikta 2002-09-03 

321

RÉSUMÉ 

Revue des recherches sur l’histoire militaire de la Lituanie au 

XVIIIe siècle 



L’histoire militaire de la Lituanie au XVIIIe siècle est étudiée 

de façon très irrégulière. Si la fin du siècle a plusieurs bonnes 

études, un bon contexte historiographique polonais et des chercheurs 

formés, le début et le milieu du siècle n’ont ni l’un, ni l’autre. Une 

grande attention doit être portée à l’organisation de sources auxiliaires 

et aux études des archives privées, il faut aussi plus de travaux sur 

l’histoire universelle, caractérisant la situation dans le voisinage polono-lituanien, 

les études comparatives sont très importantes. Les 

tentatives d’approfondir les relations sociales de la République des 

Deux Peuples et de rechercher les racines de l’affaiblissement de l’Etat 

et de l’armée dans les relations internes des groupes et des partis de 

la République ainsi que dans la politique des Etats étrangers semblent 

aussi avoir des perspectives. Les chercheurs du XVIIIe siècle 

doivent maintenir des contacts étroits avec les chercheurs polonais, 

biélorusses et ukrainiens, car l’objet d’étude est en fait la même armée 

et le même art de la guerre. 

322

TARPUKARIO LIETUVOS KARINËS PAJËGOS 

LENKØ KARINËJE ISTORIOGRAFIJOJE. 

ESMINIAI TYRIMAI IR POSTULATAI 

habil. dr., prof. Waldemar Rezmer, 

(Mikalojaus Koperniko universitetas, 

Torûnë, Lenkijos Respublika) 

Uþduotis, kurià turiu ávykdyti, yra ið tiesø sudëtinga. Egzistuoja 

dvi galimybës, kaip galima bûtø pateikti temà „Tarpukario 

Lietuvos karinës pajëgos lenkø karinëje istoriografijoje. Esminiai 

tyrimai ir postulatai“. Pirmoji ið jø – tai Lenkijos istoriografijos 

nuo Pirmojo pasaulinio karo iki mûsø dienø tyrinëjimo duomenø 

pristatymas ir ávertinimas visø leidiniø, turinèiø koká nors sàryðá su 

tema apie Lietuvos kariuomenæ, karo menà ir ginkluotus konfliktus, 

kuriuose 1914–1940 metais dalyvavo lietuviai. Tai reikðtø temos 

pristatymà plaèiàja prasme. Pateikti tiek daug informacijos neleidþia 

straipsnio apimtis. Taigi lieka antroji galimybë, atrodo, esamomis 

sàlygomis priimtinesnë: pagrindiná dëmesá sutelkti á vertingiausius 

lenkø istoriografinius darbus, nagrinëjanèius minëto laikotarpio 

Lietuvos kariuomenës istorijà, bei nurodyti egzistuojanèias 

spragas ir „baltas dëmes“, taip pat suformuluoti aktualiausius tyrimø 

uþdavinius. 

Nëra abejonës, kad lenkø karinë istoriografija yra labai turininga 

ir ávairialypë. Taèiau tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo 

laikotarpio tyrinëjimams yra bûdingas polocentrizmas. Dël to iðnyko 

pusiausvyra tarp leidiniø, nagrinëjanèiø Lenkijos kariniø pajëgø XX 

amþiaus istorijà, ir moksliniø darbø, tyrinëjanèiø Lenkijos kaimyniniø 

ðaliø karines pajëgas ir karus, vykusius minëtu periodu uþ Respublikos 

sienø. 

Galima bûtø nurodyti daug prieþasèiø, nulëmusiø tai, kad nepaisant 

praëjusiø deðimtmeèiø, Lenkijoje iki ðiol nepakankamai gerai 

yra þinoma tarpukario Lietuvos kariuomenës istorija. Ðioje vietoje 

noriu pabrëþti, kad tokia padëtis nëra sàlygota antilietuviðkø Lenkijos 

istorikø nuotaikø. Tokio pat pobûdþio spragos yra bûdingos þinioms 

apie Vokietijos kariuomenës tarpukario istorijà (pavyzdþiui, 

neturime monografijos apie Reichsverà, jau paseno darbai apie Ver- 

323

machtà 1 ir Liuftvafæ 2 , taip pat apie minëto laikotarpio Èekoslovakijos, 

Rumunijos, Vengrijos, Latvijos, Estijos ir kitø Baltijos ðaliø kariuomeniø 

istorijà. Lenkø istorikai netgi nesugebëjo parengti mokslinës 

monografijos apie Raudonàjà armijà. Jø savarankiðko darbo dëka 

tebuvo iðleista maþa kronika – informatorius apie SSRS kariniø 

pajëgø istorijà 3 . Ðiuo metu jos mokslinë vertë yra nedidelë. Pagrindiniai 

þiniø apie Raudonàjà armijà ðaltiniai tebelieka tarybiniø autoriø 

darbai, iðversti ir iðleisti Lenkijoje 4 . 

Pirmàja prieþastimi, neigiamai veikusia Lenkijos istoriografijà, 

buvo ta, kad ðios temos nagrinëjimas dël „vadovavimo“ mokslui, 

ypaè karo istorijos mokslui, Lenkijos Liaudies Respublikos laikais 

buvo priklausomas nuo politiniø ir ideologiniø nuostatø, o tai 

savo ruoþtu vedë prie ávairiausiø apribojimø. Panaði situacija buvo 

susiklosèiusi SSRS ir kitose komunistinio bloko ðalyse. Istoriniams 

leidiniams buvo bûdingas arba propagandinis pobûdis, arba jie atspindëjo 

vienpusá – Lenkijos Liaudies Respublikos ar Sovietø Sàjungos 

– poþiûrá. Jeigu ir pasirodydavo þinios apie tarpukario Lietuvos 

„burþuazines-nacionalistines karines pajëgas“, tai apie jas buvo kalbama 

kaip apie reakciná revoliucinio judëjimo prieðà. Be kita ko, buvo 

tvirtinama, kad „…interventai ir burþuaziniai nacionalistai Lietuvoje 

ir didesnëje Latvijos dalyje sunaikino tarybas. Imperialistai siekë 

sujungti Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos bei Judenièiaus 

armijos kontrrevoliucines jëgas tam, kad galëtø vienu metu smogti 

Petrogradui“ 5 . 

Antràja prieþastimi, trukdþiusia istorikams gilintis á naujausiø 

laikø Lietuvos kariniø pajëgø istorijà, buvo valdþios pasiprieðinimas. 

Jis buvo ypaè veiksmingas, nes tiesiogiai darë átakà temø pasi- 

1 Kozaczuk W. Wehrmaht 1933–1939. Rozbudowa siù zbrojnych III Rzeszy jako narzædzia 

presji, ekspansji terytorialnej i wojny, Warszawa, 1971 

2 Jankiewicz Z. Powstanie i upadek Luftwaffe, Poznañ, 1972 

3 50 lat Armii Radzieckiej. Maùa kronika. Praca zbior. pod kier. M.Plikusa, Warszawa, 1968 

4 Radzieckie siùy zbrojne 1918–1968. Praca zbiorowa, Warszawa, 1970; Wielka wojna narodowa 

Zwiàzku radzieckiego 1941–1945. Zarys historii. Praca zbiorowa, Warszawa, 1969; Historia 

Wielkiej wojny narodowej Zwiàzku Radzieckiego 1941–1945. T. I: Przygotowanie i rozpætanie 

wojny przez mocarstwa inperialistyczne, Warszawa, 1964; Historia drugiej wojny úwiatowej 

1939–1945. T. I: Geneza wojny. Siùy postæpowe w walce o zachowanie pokoju, Warszawa, 

1976; T. II: W przededniu wojny, Warszawa, 1977; T. III: Poczàtek wojny. Przygotowanie 

agresji przeciwko ZSSR, Warszawa, 1978. 

5 Radzieckie siùy zbrojne, S. 76, 106, 287. Þr. Wielka wojna , S. 49; K. Mierieckow, Póù wieku 

w mundurze, Warszawa, 1971, S. 187–199. 

324

inkimui ir galimybëms vykdyti mokslinius tyrimus. Tokia valdþios 

pozicija reiðkësi ávairiais bûdais. Bûdavo taikomi cenzûros apribojimai 

(dël to atsirado autocenzûra), taip pat vykdoma daugiau ar maþiau 

grieþta leidybinë politika, atsisakoma spausdinti mokslinius 

straipsnius ir tyrimus, kurie neatitiko oficialiai pripaþinto ávykiø aiðkinimo. 

Buvo leidþiami tie darbai, kurie politiðkai ir ideologiðkai „teisingai“ 

aiðkino tarpukario Lietuvos istorijà ir lenkø-lietuviø santykius 

6 . Rimto pobûdþio prisiminimai minëta tema visø pirma atsirado 

Vakarø Europos ðalyse, JAV ir Kanadoje. Bûtent Londone 1968 metais 

pasirodë pulkininko, diplomato Leono Mitkievièiaus– Þultko (Leon 

Mitkiewicziaus–Ýóùtko) – Lenkijos karo ataðë, dirbusio Kaune 

nuo 1938 metø balandþio pabaigos iki 1939 metø spalio vidurio, 

atsiminimai „Kauno prisiminimai 1938–1939“ („Wspomnienia 

Kowieñskie 1938–1939“). Tik praëjus 20-èiai metø – 1989 metais – 

ðià Londone iðleistà knygà Lenkijos leidykla „Wers“ atðvietë ir pristatë 

savo skaitytojams. Dar po metø Mitkievièiaus kûriná iðleido leidykla 

„Bellona“, besispecializuojanti karinës ir istorinës–karinës literatûros 

leidyboje. Tuo tarpu negausûs emigracijoje pasirodæ Lietuvos 

kariuomenei ir lenkø–lietuviø kariniam konfliktui skirti veikalai 

buvo silpni, nes jø autoriai neturëjo galimybës susipaþinti su dokumentais, 

saugomais SSRS ir kitø socialistiniø ðaliø archyvuose, tarp 

jø ir Centriniame kariniame archyve Varðuvoje. Menka jø ðaltiniø 

bazë neleidþia iki galo pasitikëti tokiais kûriniais 7 . 

6 Þr., pvz., Lewandowski J. Federalizm. Litwa i Biaùoruú w polityce obozu belwederskiego: 

XI.1918–IV.1920, Warszawa, 1962; J. Ochmañski, Kulisy wyprawy wileñskiej Pilsudskiego 

1919r , þr.: Z dziejów stosunków polsko-radzieckich. Studia i materiaùy, T. 3: 1968, S. 65–78; 

idem, Powstanie pañstwa litewskiego w 1918 roku, Roczniki Historyczne, T. 42: 1976, S. 

165–180; idem, Historia Litwy, Wrocùaw–Warszawa–Kraków, 1990, S. 271–287 i 323–327; 

A. Deruga, Przed i po wyprawie Wileñskiej, 1919 r., þr.: Z dziejów stosunków polslo-radzieckich. 

Studia i materiaùy, T. 10: 1973, S. 51–72; H.Konopka, Stanowisko mocarstw zachodnich 

wobec sporu polsko-litewskiego w latach 1918–1923 w úwietle literatury przedmiotu, Zeszyty 

naukowe. Humanistyka. Prace historyczne. Uniwersytet Warszawski. Filia w Biaùymstoku, T. 

6: 1982, S. 87–134. 

7 Þr. Aleksandrowicz S. Samoobrona Wilna w 1918-1919 r.:na 50 rocznicæ powstania 13 

puùku uùanów wileñskich, Przeglàd Kawalerii I Broni Pancernej (PkiBP), R. 1968, nr. 50, S. 

85–90 ir nr. 51, s. 181–192; ten pat, Zagony 13. Puùku Uùanów na Litwæ w 1920 r.: I zagon na 

Kiele I Jodele, PKiBP, r. 1969, nr. 56, p. 551–556; idem, Zagony 13. Puùku na Litwæ: II zagon 

na Pozelwæ, PKiBP, 1970, nr. 57, s. 17–20; ten pat, Zagony 13. Puùku na Litwæ: III zagon na 

Kiejdany, PKiBP, 1970, nr. 58, s. 118–123; J.Smoleñski, Puùk w walkach polsko-litewskich na 

Suwalszczyznie 28 sierpnia – 23 wrzeúnia, in: Ksiæga dziejów 7 Puùku Uùanów Lubelskich im. 

generaùa Kazimierza Sosnkowskiego, Londyn 1969, S. 208–239. 

325

Dar viena kliûtimi, su kuria tyrëjai susidurdavo nagrinëdami 

II Respublikos kaimynø tarpukario kariniø pajëgø istorijà, buvo ta, 

kad Lenkijos kariuomenës Generalinio ðtabo II skyriaus, kuris buvo 

ágaliotas akylai sekti kaimyniniø ðaliø karinio potencialo didëjimà, 

vesti jo apskaità ir analizuoti tolesnës raidos perspektyvas, dokumentai 

– didþioji jø dauguma – nebuvo archyvuoti ir prieinami istorikams. 

Tokiu bûdu buvo neámanoma susipaþinti su þvalgybos raportais, informaciniais 

praneðimais, statistine medþiaga ir dokumentais, kurie 

leistø atkurti Lietuvos kariniø pajëgø „Ordre de Bataille“. Taip pat 

nebuvo galima susipaþinti su medþiaga, kurià rengë Generalinio ðtabo 

II skyrius. Toje medþiagoje bûdavo apibûdinamas Lietuvos karinis 

potencialas arba analizuojamos kai kurias Lietuvos gynybos problemos 

8 . Kaip bebûtø keista, taèiau lenkø istorikai daug anksèiau 

galëjo susipaþinti su Maskvoje, o ne Lenkijoje saugoma II skyriaus 

medþiaga. Deðimtojo deðimtmeèio pradþioje jiems buvo leista susipaþinti 

su dokumentø rinkiniais, sukauptais Istorijos dokumentø 

kolekcijø saugojimo centre (Öåíòð õðàíåíèÿ èñòîðèêîäîêóìåíòàëüíûõ 

êîëëåêöèé) 9 . Tik neseniai – 2001 metø rugsëjá 

– Centrinis karinis archyvas Varðuvoje pristatë tyrëjams sutvarkytà 

Generalinio ðtabo II skyriaus dokumentø rinkiná. 

Politiniø pokyèiø, ávykusiø per pastaràjá deðimtmetá Lenkijoje 

ir uþ jos rytinës sienos, dëka dauguma minëtø kliûèiø iðnyko. Atrodë, 

kad Lietuvos kariniø pajëgø tyrinëjimas vyks tinkamai – kompleksiðkai, 

dalykiðkai ir be emocijø, o parengta medþiaga bus objektyvi 

ir pagrásta dokumentais. Taigi ið Lenkijos istoriografijos iðnyks 

spragos, kurios yra jai bûdingos, kai kalbama apie tarpukario Lietuvos 

karines pajëgas. Atrodë, bus atkurta 1918–1923 metais vykusiø 

kovø uþ Lietuvos nepriklausomybæ ir valstybës sienas eiga. Taèiau 

taip neatsitiko. Istorikai ir leidëjai nepasinaudojo naujai atsivërusiomis 

galimybëmis. Dël to tebeturime naudotis prieðkario laikotarpiu 

paskelbtais darbais, taip pat 1918–1940 metø karinës politinës scenos 

pagrindiniø dalyviø ir stebëtojø praneðimais ir atsiminimais. 

8 Þr. pvz., Zestawienie zasadniczych danych cyfrowych o Litwie. Wykonane przez biura 

wywiadowcze oddziaùu II Sztabu generalnego WP w 1922 r.; Wojsko Litewskie (Oprac 

Oddziaù II Sztabu Generalnego), Warszawa 1925; Poùoýenie polityczne gospodarczej i wojskowej 

Litwy (Oprac.Sztab Gùówny II Oddziaù), 1934. 

9 Ðiuo metu ðis archyvas yra sudedamoji Rusijos valstybinio karinio archyvo Maskvoje dalis 

(Ðîññèéñêèé ãîñóäàðñòâåííûé âîåííûé àðõèâ) 

326

Jau 1935 metais Karo istorijos biuras paskelbë darbà „Lenkø-sovietø 

karo bibliografija“ (Materiaùy do bibliografii wojny polskosowieckiej), 

kurá parengë diplomatas kpt. Feliksas Liberta bendradarbiaudamas 

su kpt. Mareku Roþyckiu (Marek Roþycki). Ðioje bibliografijoje 

pateikta per 2700 pozicijø, joje taip pat pristatyti vertingiausi 

publikuoti ðaltiniai ir tyrimai lenkø ir rusø kalbomis, kurie buvo 

paskelbti iki 1934 metø. Dauguma ið jø yra apie 1918–1920 metais 

Baltarusijoje, Latvijoje ir Lietuvoje vykusias kovas, kuriose dalyvavo 

lenkø kariniai daliniai. Tik praëjus 65 metams – 1990 metais – 

Varðuvos Karo istorijos instituto dëka buvo sudarytas 1919–1920 

metø karà nagrinëjanèios istorinës literatûros bibliografijos rinkinys. 

Taèiau Urðulës Olech parengta bibliografija turi selekciná pobûdá 

– pati autorë jà apibûdina kaip „Bibliografijos medþiaga“ (Materiaùy 

do bibliografii) 10 . U. Olech bibliografija, kurioje paskelbti nuo 

1920 iki 1990 metø iðleisti leidiniai, sudaro 1222 pozicijas. Per 80 

proc. ið jø kalba tik apie karinius veiksmus. 4 ið 7 bibliografijos skyriø 

pristato literatûrà, kuri nagrinëja tik karinius veiksmus (karo veiksmai 

1919 metais, karo veiksmai 1920 metais, oro pajëgø dalyvavimas 

kare, upës flotiliø dalyvavimas kovose). U. Olech bibliografija turi 

daug spragø, taèiau verta su ja susipaþinti, nes daugelis joje paskelbtø 

leidiniø tiesiogiai kalba apie Lietuvos kariuomenæ ir lenkø–lietuviø 

kariná konfliktà. 

Tik 10-ojo deðimtmeèio pradþioje pradëta visapusiðkai apþvelgti 

istorinæ literatûrà apie lenkø kovas uþ nepriklausomybæ ir valstybinæ 

sienà 1914–1921 metais. Keletà metø trukæ darbai virto dviejø tomø 

veikalu „Respublikos atgimimo 1914–1921 metais kariniai aspektai“ 

(Militarne aspekty odrodzenia Rzeczypospolitej 1914–1921. Bibliografia). 

T. I–II, Varðuva, 1998. Bibliografijoje pateikta apie 10 tûkst. Lenkijoje 

ir uþsienyje 1910–1998 metais parengtø darbø, kurie buvo iðspausdinti 

iki Abiejø Tautø Respublikos padalijimo priklaususiose þemëse, 

taip pat veikalus lenkø kalba, nagrinëjanèius aptariamà temà. Joje galima 

rasti kompleksiðkai parengtus leidinius, periodikos leidiniuose 

paskelbtus straipsnius, proginius ir teminius darbus. Lietuvos karo 

istorijos tyrëjus ypaè turëtø sudominti IX skyrius (II tomas), kuriame 

galima rasti darbus apie Lietuvos kariuomenæ ir 1918–1921 metais 

vykusá lenkø ir lietuviø teritoriná konfliktà. 

10 Olech U. Wojna polsko-sowiecka 1919–1921. Materiaùy do bibliografii, Warszawa, 1990. 

327

Karo istorikai taip pat turëtø atkreipti dëmesá á leidiná „Vilniaus 

bibliografija“ (Bibliografia Wilna), nes jame yra VI skyrius, skirtas 

karybai (wojskowoúã)“ 11 . 

Be bibliografiniø leidiniø, vertingà pagalbà atliekant sistemingus 

tyrimus tyrëjams suteikia biografiniai þodynai ir þinynai. Ðioje 

srityje pastaruoju metu pastebima paþanga. Nedidelæ, taèiau vertingà 

knygà parengë Andþejus Suchcitcas (Andrzej Suchcitz), Lenkø 

instituto archyvo ir Gen. Vladislavo Sikorskio muziejaus Londone 

vedëjas 12 . Jis pateikë ne tik Lenkijos kariuomenës generolø biografijas 

– trumpas, turiningas, su nuotraukomis, taèiau pateikë ir Raudonosios 

armijos vadø, taip pat kovose Rytø Europoje dalyvavusiø latviø, 

ukrainieèiø, baltarusiø ir lietuviø kariniø pajëgø vadø biografijas. 

Ðioje knygoje, be kita ko, rasime biografiniø duomenø apie generolus 

Stasá Nastopkà (51–52 p.) ir Silvestrà Þukauskà (90–91 p.). 

Trejais metais anksèiau Koðaline pasirodë þinynas, apimantis 

visà kariniø veiksmø laikotarpá (nuo 1919 sausio 1 d. iki 1920 spalio 

mënesio) 13 . Jis glaustai pateikia ið esmës tikslià informacijà apie karo 

eigà, ypaè karinius veiksmus, ir todël su juo verta susipaþinti visiems, 

kurie studijuoja 1919–1920 istorijà. Gaila tik, kad autoriaus domëjimasis 

ðia tema baigiasi spalio 12-àja diena – diena, kai buvo pasiraðytas 

preliminarus lenkø ir sovietø taikos susitarimas. Tai nulëmë, kad 

jame neatspindëtas svarbus mums klausimas – Vidurio Lietuvos kariniø 

pajëgø kova su Lietuvos Respublikos pajëgomis, kuri vyko net 

iki 1920 metø lapkrièio pabaigos. Norint suvokti Juzefo Pilsudskio 

politines ir strategines koncepcijas, tarp jø Lietuvos vietà Rytø Europos 

pertvarkos planuose, verta susipaþinti su Januðo Ciseko veikalu 

„Juzefo Pilsudskio veiklos þinynas“ (Kalendarium dziaùalnoúci Józefa 

Pilsudskiego) 14 . Ið keliolikos þinyne paskelbtø uþraðø galima pamatyti 

kaip brendo Pilsudskio mintis atkuri bendrà lietuviø ir baltarusiø 

valstybæ, kuri bûtø susieta federaciniais ryðiais su Lenkija. Ið 

1920 metø rugsëjo 20 d. uþraðø, kuriuose praneðama apie tà dienà 

ávykusá tarp Pilsudskio ir generolo Lucjano Þeligovskio rimtà pokalbá, 

kurio metu buvo kalbama apie marðalo planuojamà þygá á Vilniø, 

11 Baranowski H. Bibliografia Wilna. T. II. Miasto, Toruñ, 2000, s. 96–98. 

12 Suchcitz A. Generaùowie wojny polsko-sowieckiej 1919–1920. Maùy sùownik biograficzny, 

Biaùystok, 1993. 

13 Ùukomski G. B. Polak, M. Wrzosek, Wojna polsko-bolszewicka 1919–1920. Dziaùania 

bojowe. Kalendarium, T. I–II, Koszalin, 1990. 

14 Cisek J. Kalendarium dziaùalnoúci Józefa Piùsudskiego. Uzupeùnienie „Kroniki ýycia Józefa 

Piùsudskiego 1867–1935“, Nowy York, 1992. 

328

þinyno autorius leidþia suprasti, kad: „Keliø veiksniø sujungimas á 

visumà leidþia numanyti, kad þygis á Vilniø nebuvo nukreiptas tik á 

tai, kad iðspræstø Vilniaus klausimà kaipo toká. Nepavykusios derybos 

su Machrovu 15 , politiðkai nepavykæs þygis á Kijevà dar nereiðkia, 

kad buvo atsisakyta federaciniø planø, netgi minëtame veiksmø etape. 

Balachovièiaus baltarusiðkø daliniø, turëjusiø veikti kartu su Slucko 

apylinkiø baltarusiø sukilëliais, kuriø sukilimo rengimas vyko bendradarbiaujant 

su Lenkijos kariðkiais, leidþia mums manyti, kad Þeligovskio 

akcija tesudarë atskirà grandá plataus plano kontekste“ 16 . 

Ið esmës iki ðiol neþinoma, kokias politines karines koncepcijas turëjo 

galvoje marðalas Pilsudskis, kai planavo Vilniaus uþëmimà, taip 

pat kai leido lapkrièio mënesá vykdyti gen. Boriso Permykino, gen. 

Ivano Amelanovièiaus–Pavlenkos ir gen. Stanislavo Bulak-Balachovièiaus 

karinius þygius: ar tai buvo paskutinis bandymas atkurti Lietuvos 

Didþiàjà Kunigaikðtystæ paèios Lenkijos jëgomis, ar buvo siekiama 

minëtus þygius sujungti su Vrangelio antibolðevikine akcija ir 

galimu situacijos Rusijoje pasikeitimu, ar pagaliau marðalas tesiekë 

minimalaus tikslo – uþimti ir iðlaikyti Vilniø ir Vilniaus kraðtà Lenkijos 

valdþioje. Kaip teisingai pastebëjo A. Nowakas: „J. Ciseko þinynas 

neleidþia atsakyti á ðiuos klausimus, tik leidþia juos suformuluoti, 

priminti, kad apskritai egzistuoja problemos, kurias turëtø nagrinëti 

istorikai, tiriantys minëto karo eigà ir jo politiná pagrindà“ 17 . 

Norint sàþiningai atkurti Lietuvos kariniø pajëgø istorijà ir mûðiø, 

kuriuos vedë lietuviai 1918–1920 metais eigà, didelæ reikðmæ turi 

Lenkijoje paskelbti kariniø dokumentø rinkiniai. Svarbiausi ið jø: 

Pirmasis lenkø karas (1918–1920). Generalinio ðtabo kariniø 

spaudos praneðimø rinkinys (nuo 1918.XI.26 iki 1920.X.20 ), papildytas 

Lenkijos kariuomenës Aukðèiausios vadovybës Lvove praneðimais 

(nuo 1918.XI.2 iki 1918.XI.23) ir Lenkijos kariuomenës Vyriausiojo 

vado ðtabo Poznanëje praneðimais (nuo 1919.I.11 iki 1919.IX.14). 

Pierwsza wojna polska (1918–1920). Zbiór wojennych komunikatów 

prasowych Sztabu Generalnego (za czas od 26.XI.1918 do 20.X.1920 

r.), uzupeùniony komunikatami Naczelnej Komendy W.P. we Lwowie (od 

2.XI.1918 do 23.XI.1918 r.) o Dowództwa Gùównego W.P. w Poznaniu 

(od 11.I.1919 do 14.IX.1919 r.). Medþiagà surinko, parengë, áþangà 

paraðë kpt. Stefanas Pomaranskis, Varðuva, 1920 metai. 

15 Piotras Machrovas buvo gen. Vrangelio karinis atstovas Varðuvoje. 

16 Cisek J. Kalendarium…, s. 166. 

17 Nowak A. Wojna polsko-sowiecka 1919–1921 roku w úwietle najnowszych publikacji, 

Kwartalnik Historyczny, 1993, t. 3, s. 88. 

329

Apie nepriklausomybæ ir sienas. Lenkijos kariuomenës vyriausiosios 

vadovybës II skyriaus praneðimai 1919–1921 m. Praneðimus 

atrinko ir parengë spausdinti Marekas Jablonskis ir Adamas Koseckis, 

Varðuva–Pultuskas, 1999 m. 18 (O niepodlegùà i granice. Komunikaty 

oddziaùu III Naczelnego Dowództwa Wojska Polskiego 1919– 

1921.) 

1920 m. mûðis ties Nemunu: operatyviniai dokumentai. D. I 

(VIII.29 – IX.19). (Bitwa niemeñska 1920: dokumenty operacyjne.) Parengë 

darbo grupë, vadovaujama Mareko Tarèynskio, Varðuva, 1998 m. 

Norint parodyti Lietuvos valdþios poþiûrá á lenkø ir bolðevikø 

karà, naudinga susipaþinti su 1990 metais paskelbtu dokumentø 

rinkiniu, kurá parengë J. Cisekas 19 . Ðis rinkinys reikðmingas tuo, kad 

yra parengtas naudojant beveik vien J. Pilsudskio instituto Niujorke 

archyvinæ medþiagà. 

Savo ruoþtu norint parodyti kariuomenës vaidmená Lietuvos 

vidaus gyvenime, mums bus naudingas T. Paluèynskio darbas, nagrinëjantis 

1920 m. vasario mënesá vykusio dalies Kauno águlos kariðkiø 

maiðtà 20 . 

Tarp paskelbtø apraðomojo pobûdþio ðaltiniø ypaè ádomûs 

yra Lucjano Þeligovskio „1920 metø uþraðai“ (Notatki z roku 1920.) 21 . 

Jie pristato Pilsudskio planus Baltarusijos ir Lietuvos atþvilgiu, kurie 

buvo siejami su bendru strateginiu þaidimu Rytuose. Tuo tarpu L. 

Þeligovskio knyga 22 nedaug tesuteiks informacijos mus dominanèia 

tema, nes autoriaus pasakojimas baigiasi Varðuvos mûðio apraðymu. 

Ádomiausiai knygoje pateikti apmàstymai apie Vilniaus gynybà 1920 

m. 23 liepà. 

Verta taip pat susipaþinti su gen. Vladislavo Vejtko (Vladysùav 

Vejtko) – lenkø savigynos bûriø, veikusiø Lietuvoje ir Baltarusijoje 

1918–1919 metais, vado istorine apybraiþa 23 . Tiriant Vidurio Lietu- 

18 Prieð keletà metø M. Jablonovskis paskelbë straipsná mus dominanèia tema, paremtà istoriniais 

ðaltiniais. Jo pavadinimas: Spór polsko-litewski w úwietle komunikatów operacyjnych 

Naczelnego Dowództwa Wojska Polskiego w 1920 r., þr: Polacy, Litwini, Niemcy w krægu 

wzajemnego oddziaùywania: Z zagadnieñ Litwy pruskiej i stosunków niemiecko-litewskich i 

polsko-litewskich w II poùowie XIX i XX wieku (do 1939 roku), Olsztyn, 1992, s. 95–103. 

19 Sàsiedzi wobec wojny 1920 roku. Wybór dokumentów. Parengë: J.Cisek, Londyn 1990. 

20 Zabuýenia kowieñskie w lutym 1920 roku w úwietle dokumentów dyplomacji polskiej. 

Parengë: T. Paluszyñski, Przeglàd Zachodni, r. 50: 1994, nr. 1, s. 102–111. 

21 Ýeligowski L. Notatki z roku 1920, Niepodlegùoúã, Londyn, r. 1951, t. 3, s. 161–166. 

22 Ýeligowski Ù. Wojna w roku 1920. Wspomnienia ir rozwaýania, Warszawa, 1990. 

23 Wejtko W. Samoobrona Litwy i Biaùorusi: Szkic historyczny,Wilno 1930. Atðviesta leidykloje 

„Gryf“, Varðuva, 1992 m. 

330

vos atsiradimo genezæ, labai naudinga susipaþinti ir su tuometiniø 

ávykiø dalyviø prisiminimais, kuriuos paskelbë B. Valigura (B.Waligóra) 

24 . 

Aukðèiau paminëti pirmojo (ir, deja, paskutinio) Lenkijos 

karo ataðë Lietuvoje plk. Mitkievièiaus prisiminimai, be abejonës, 

yra vertingas istorinis ðaltinis, neiðsemiamas þiniø aruodas nagrinëjant 

Lietuvos kariuomenës ir lenkø bei lietuviø santykiø istorijà minëtu 

laikotarpiu. Svarbiausias ádomiai paraðytos ir gausiai iliustruotos 

knygos privalumas – konkreèiai ir tiksliai pateikti faktai. Autorius 

juos atkuria labai tiksliai ir sàþiningai. Tik keliose vietose jam 

kojà pakiðo atmintis. Gen. Stasys Raðtikis, Lietuvos kariniø pajëgø 

vyriausiasis vadas, iðstudijavæs Mitkievièiaus kûriná, raðë: „Pulkininko 

Mitkievièiaus knyga yra labai ádomi. Joje rasime daug medþiagos 

apie Lietuvà ir Lietuvos kariuomenæ. Autorius yra didis lenkø patriotas, 

taèiau tuo pat metu reiðkia simpatijà ir sentimentus Lietuvai. 

Bûdamas inteligentu, jis neretai apie labai delikaèius politinius klausimus 

raðo itin atsargiai, siekdamas nieko neáþeisti ir apie niekà nepasakyti 

blogø þodþiø. O ten, kur galima, informacijai perteikti randa 

daug graþiø þodþiø ir pagyrimø. Jo atsiliepimai apie Lietuvos kariuomenæ 

ir jos vadovybæ yra labai graþûs. Esame dëkingi uþ tokius 

atvirus ir nuoðirdþius þodþius“ 25 . 

Visiðkai sutinku su generolu Raðtikiu. Mitkievièius su didele 

simpatija raðë ne tik apie Lietuvos kariuomenæ, bet ir apie Lietuvà, ir 

jos gyventojus. Jo veikale galima perskaityti: „…reikëtø atiduoti pagarbà 

lietuviø moterø groþiui ir þavumui. Lietuvës to tikrai nusipelnë, 

bet mano plunksna nëra tiek águdusi ir tokia talentinga, kad rastø 

tinkamà formà ir tinkamus þodþius. Ponios: Indriðiûnienë, Tûbelienë, 

Lozoraitienë ir Raðtikienë – finansø ministro, buvusio ministro 

pirmininko, uþsienio reikalø ministro ir vyriausiojo kariuomenës vado 

þmonos – man atrodë kaip lietuviø dievaitës, atstovaujanèios Lietuvos 

moterø groþio ir þavesio atmainoms“ 26 . 

Generolas Raðtikis pulkininko Mitkievièiaus prisiminimuose 

terado keletà klaidø ir netikslumø. Pirmoji ið jø yra informacija 

apie tai, kad 1938 metø balandþio 28 d. lenkø karinis ataðë lankësi su 

24 W sprawie Wilna: relacje uczestników akcji zajæcia Wilna w paêdzierniku 1920 (Vilniaus 

klausimas: Vilniaus uþëmimo 1920 metø spalá dalyviø pasakojimai), Polska Zbrojna, r. 1932, 

nr. 99. 

25 Raðtikis S. Ávykiai ir þmonës. Ið manø uþraðø, Èikaga 1972, p. 493. 

26 Mitkiewicz L. Kauno atsiminimai 1938–1939, Wilnius, 2002, p. 170. 

331

vizitu pas Lietuvos kraðto gynybos ministrà gen. Mikà Rëklaitá. Tai 

buvo neámanoma, nes tuo metu kraðto gynybos ministro pareigas ëjo 

generolas S. Raðtikis. Generolas M. Rëklaitis tuomet vadovavo III 

pëstininkø divizijai. Savo knygoje plk. Mitkievièius taip pat paraðë, 

kad „Aukðtame laikrodþio bokðte nuolatos budi sargybinis Lietuvos 

kariuomenës veteranø uniforma “ 27 . Generolas S. Raðtikis paneigia 

tai raðydamas, kad jokio sargybinio ant bokðto nebuvo. Tik ant vieno 

ið ðoniniø bokðto sienø puikavosi metalinis riterio atvaizdas. Dar vienas 

minëtame darbe pastebëtas netikslumas – tai informacija apie 

tai, kad Neþinomo Kareivio kapas buvo sudëtas ið „paprastø, pilkø 

lauko akmenø, surinktø Lietuvos laukuose“ 28 . Ið tiesø akmenys buvo 

renkami tose vietose, kuriose lietuviø kariuomenë vedë kovas uþ Lietuvos 

nepriklausomybæ. Dar viena Mitkievièiaus klaida – tai informacija, 

kad Lietuvos karo ataðë Paryþiuje buvo Konecpolskis 29 . Toks 

karininkas Lietuvos kariuomenëje apskritai netarnavo 30 . 

Lietuvos karo ataðë Prancûzijoje pareigas ëjo gen. ðt. plk. Juozas 

Lanskoronskis. Mitkievièius taip pat suklydo raðydamas, kad Steponas 

Darius ir Stasys Girënas „þuvo Rytprûsiuose, prie Karaliauèiaus 

…“ 31 . „Lituanica“ ið tikrøjø suduþo miðke ðalia Pðèelnikø kaimo, 

netoli Mysliboþo, Vakarø Pomeranijoje. 

Vienas svarbiausiø prieðkario Lenkijoje iðleistø leidiniø, kuris 

buvo skirtas Lietuvos kariuomenei ir lenkø–lietuviø karinëms kovoms, 

neabejotinai yra didelës apimties Juzefo Smolenskio monografija 

„Lenkø–lietuviø kovos Suvalkijoje 1920 metø rugsëjá“ (Walki 

polsko-litewskie na Suwalszczyênie we wrzeúniu 1920 r.), Varðuva, 1938 

metai. Savo vertës taip pat neprarado Tadeuðo Kutrzebos veikalas 

„Mûðis ties Nemunu (1920 m. rugsëjis–spalis)“ (Bitwa nad Niemnem 

(wrzesieñ-paêdziernik 1920 r.) 32 . Verta susipaþinti su keliais straipsniais, 

kuriuos parengë tokie autoriai, kaip M. Michnievièius-Het- 

27 Ten pat, p. 97. 

28 Ten pat, p. 80. 

29 Ten pat, p. 112. 

30 Þr. Lietuvos kariuomenës karininkai 1918–1953, Vilnius, 2001. 

31 Mitkiewicz L. cit., p. 85. 

32 Kutrzeba T. Bitwa nad Niemnem (wrzesieñ-paêdziernik 1920 r.). Studia operacyjne, t. 2, 

Warszawa, r. 1926. 

332

manas 33 , K. Jurgielevièius 34 . T. Piskora 35 , A. Prþybylskis 36 , K. Druckis-Lubeckis 

37 , T. Machalskis 38 , ir B. Valigura 39 . Pastarasis autorius 

taip pat iðleido dvi knygas, kurios, be abejonës yra svarbios atkuriant 

Lietuvos kariuomenës kûrimosi istorijà. Pirmoji ið minëtø knygø vadinasi 

„Persilauþimas. Ávykiai Baltarusijos ir Lietuvos þemëse bei Baltijos 

kraðtuose (1918–1919 metai)“ (Na przeùomie. Zdarzenia na ziemiach 

Biaùorusi i Litwy oraz w krajach baùtyckich (1918–1919). Ji 

buvo iðleista Varðuvoje 1934 metais. Antroji – „Kova uþ Vilniø. 1918- 

1919 metais Sovietø Rusijos ávykdyta Lietuvos ir Baltarusijos okupacija“ 

(Walka o Wilno. Okupacja Litwy i Biaùorusi 1918–1919 przez 

Rosjæ Sowieckà), kuri knygynø lentynose pasirodë ketveriais metais 

vëliau uþ pirmàjà ðio autoriaus knygà. 

Antrojo pasaulinio karo, o vëliau stalinizmo metais mûsø aptariama 

tema Lenkijoje nebuvo nagrinëjama. Keliolikos metø pertrauka 

baigësi ðeðtojo deðimtmeèio viduryje – tuomet vël buvo gráþta 

prie Lietuvos istorijos ir lenkø–lietuviø santykiø tyrinëjimo. Moksliniø 

tyrimø dëka atsirado keletas darbø, tarp kuriø aukðtu moksliniu 

lygiu ir objektyvumu iðsiskiria prof. Piotro Losovskio veikalai 40 . Ðiuo 

metu profesorius Losovskis laikomas autoritetingiausiu ir geriausiai 

XX amþiaus Lietuvos istorijà iðmananèiu lenkø mokslininku. Gaila, 

taèiau reikia konstatuoti, kad nei prof. Jeþys Ochmanskis, nei prof. 

Piotras Losovskis neskiria didesnio dëmesio tarpukario Lietuvos kariuomenës 

istorijai tyrinëti. Ðià temà savo darbuose pateikia kaip antraeilæ, 

o be to, jø susidomëjimas Lietuvos karinëmis pajëgomis tesie- 

33 Michniewicz-Hetman M. Zagon Wileñskiej brygady kawalerii pod Kiejdany, Bellona, r. 

1925, t. 19, sàs. 1, s. 59–71. 

34 Jurgielewicz K. I puùk szwoleýerów w wyprawie wileñskiej, Przeglàd Kawaleryjski, r. 1925, 

nr. 6, s. 3–30. 

35 Piskor T. Zdobycie Wilna, Bellona, 1919, t. 2, sàs. 7, p. 489–511 ir sàs. 12, p. 937–955. 

36 Przybylski A. Bój obronny o Wilno (Kwiecieñ-maj 1919), Bellona, r. 1929, t. 33, sàs. 3/4, 

s. 252-276; idem, Ofensywa na Wilni w kwietniu 1919 roku, Bellona, 1928, t. 32, sàs. 10, s. 

1–31 ir sàs. 12, p. 97–117. 

37 Drucki-Lubecki K. Czy zgodnie z zadaniem skierowaùa siæ Wileñska brygada kawalerii na 

Kiejdany? Przeglàd Kawalerysji, r. 1939, nr. 5, s. 593–608. 

38 Machalski T. Przykùad obrony ruchowej: (Zajæcie i obrona Suwalszczyzny), Przeglàd 

Kawaleryjski, r. 1937, nr. 9, s. 275–300. 

39 Waligóra B. Zajæcie Wilna przez gen. Ýeligowskiego, Bellona, r. 1930, t. 36, sàs. 9/10, s. 

225–272. 

40 Þr., pvz., Ùossowski P. Stosunki polsko-litewskie w latach 1918–1920, Warszawa, 1966; to 

paties, Po tej i tamtej stronie Niemna. Stosunki polsko-litewskie 1883–1939, Warszawa 1985; 

idem, Konflikt polsko-litewski 1918–1920, Warszawa, 1996; to paties, Stosunki polskolitewskie 

1921–1939, Warszawa, 1997. 

333

kia 1920 metø pabaigà, t. y. periodà, kai buvo nutrauktos kovos tarp 

Vidurio Lietuvos ir Lietuvos Respublikos. Netgi Jeþio Ochmanskio 

veikale „Lietuvos istorija“ (Historia Litwy), kurio pataisytas ir papildytas 

treèiasis leidimas pasirodë 1990 metais, nerasime jokiø, net 

pagrindiniø þiniø apie lietuviðkas karines pajëgas nuo 1921 metø iki 

1940 metø. Iðimtá tesudaro P. Losovskio knyga „Lietuva ir lenkiðki 

reikalai 1939–1940 m.“ (Litwa a sprawy polskie 1939–1940), iðleista 

Varðuvoje 1985 metais. Joje yra ðiek tiek informacijos apie Lietuvos 

kariuomenæ ir jos veiksmus prijungiant Vilniø ir Vilniaus kraðtà 

prie Lietuvos 1939 metø spalá. 1997 metais Lenkijos kariuomenës 

archyvo komisija iðleido didelës apimties archyviniø ðaltiniø darbà 

apie 1939–1940 metais Lietuvoje internuotus lenkus. Jame rasime 

þiniø apie tai, kaip Lietuvos kraðto apsaugos ministerija organizavo 

Lenkijos kariø internavimà, pateikta informacija apie tai, kiek ir kokios 

vertës ginklø ir technikos buvo ið lenkø kariø paimta 41 . 

Kalbant apie kitus leidinius, verta paminëti Mariano Zgurniako 

(Marian Zgórniak) knygà „Europa karo iðvakarëse. Padëtis karinëje 

srityje 1938–1939 metais“ (Europa w przededniu wojny. Sytuacja 

militarna w latach 1938-1939), kuri pasirodë Krokuvoje 1993 metais. 

Viename ið ðios knygos poskyriø autorius nagrinëja Klaipëdos 

aneksijà, kurià 1939 m. kovo mënesá ávykdë faðistinë Vokietija. Keleriais 

metais vëliau prof. Zgurniakas, iðnagrinëjæs archyvinius dokumentus, 

saugomus Freiburgo Bundesarchiv – Militararchiv archyve, 

paraðë straipsná apie 1938 metø kovà paskelbtà Lenkijos ultimatumà 

Lietuvai. Ðioje medþiagoje daug vietos buvo skirta faðistinës Vokietijos 

pozicijai. Ið straipsnio suþinome, kad vokieèiai planavo lenkø ir 

lietuviø konfliktà panaudoti saviems tikslams. 1938 m. kovo 18 dienà 

A. Hitleris iðleido instrukcijà, kuria ágaliojo rengtis Klaipëdos uþëmimui. 

Vykdydami gautus nurodymus, Vokietijos kariniai daliniai 

turëjo ne tik uþimti uostà ir miestà su artimiausiomis jo apylinkëmis, 

bet okupuoti visà pietvakariø Lietuvos dalá iki Dubysos upës 42 . 

Ðiek tiek informacijos apie Klaipëdos aneksijà, kurià ávykdë 

faðistinë Vokietija 1939 m. kovo 22–23 dienomis, galima rasti ir Juzefo 

Diskanto darbe 43 . 

41 Pieta J., Roman W. K., Szczurowski M., Polacy internowani na Litwie w 1939–1940, 

Warszawa, 1997. 

42 Zgórniak M. Polskie Ultimatum do Litwy w 1938 roku, Annales Universitatis Mariae Curie- 

Skùodowska. Lublin, r. 1996, s. 170. 

43 Dyskant J. W. Konflikty i zbrojenia morskie 1918–1939, Gdañsk, 1983, s. 435–437. 

334

Tuo tarpu Gþegoþo Lukomskio (Grzegorz Ùukomski) darbas 

„Respublikos kova uþ ðiaurës rytø pasiená 1918–1920 metais“ (Walka 

Rzeczypospolitej o kresy póùnocno-wschodnie 1918–1920), iðleistas 

Poznanëje 1994 metais, turi nedidelës reikðmës Lietuvos karinës istorijos 

tyrimui. Autorius nesugebëjo – nepaisant iðankstinio nusistatymo 

– objektyviai nuðviesti generolo L. Þeligovskio karinæ akcijà 

1920 m. spalá, kai buvo uþimtas Vilnius. Jam taip pat nepavyko parodyti 

Vidurio Lietuvos kariniø pajëgø formavimosi ir ávertinti jø karinës 

galios. Neaiðku, kodël, taèiau savo apmàstymus G. Lukomskis 

baigia Vilniaus uþëmimo istorija. Apie vëlyvà rudená vykusius mûðius 

ið jo knygos nieko nauja nesuþinome. 

Kariniam lenkø ir lietuviø konfliktui savo knygose nedidelius 

fragmentus skiria tokie autoriai kaip T. J. Kopanskis ir H. Dominiczakas. 

Pirmasis ið jø apraðë Vidurio Lietuvos oro pajëgø veiksmus 44 , 

antrasis nagrinëjo Lenkijos ir Lietuvos pasienyje tarpukario metais 

susidariusià padëtá 45 . Tuo tarpu be galo ádomus yra Jano Vidackio 

straipsnis, paskelbtas 1995 metais leidinyje „Wojskowy Przeglàd Historyczny“ 

(Karo istorijos apþvalga). Autorius raðo apie Lietuvos þvalgybos 

organizacinæ struktûrà, jos darbo metodus ir veiklà Lenkijoje 

46 . Valdemaras Rezmeris savo moksliniais tyrimais irgi prisidëjo 

prie Lietuvos karinio potencialo istorijos nagrinëjimo 47 . Ðiuo metu 

44 Kopañski T. J. 16 (39-a) Eskadra Wywiadowcza 1919–1920, Warszawa, 1994, s. 71–88. 

45 Dominiczak H. Granica wschodnia Rzeczepospolitej Polskiej w latach 1919–1939, Warszawa, 

1992 

46 Widacki J. Wywiad litewski w latach 30-ych XX wieku jako przeciwnik wywiadu Korpusu 

Ochrony Pogranicza, Wojskowy Przeglàd Historyczny, 1995, nr. 3–4, s. 85–94. 

47 Rezmer W. Litewskie lotnictwo wojskowe 1919–1940, Toruñ, 1999, to paties, Armia litewska 

w úwietle raportów oddziaùu II Sztabu Generalnego WP 1919–1920, Zeszyty naukowe Muzeum 

Wojska w Biaùymstoku, t. 9: 1995, p. 101–112; to paties, Sùuýba zdrowia Litewskich Siù 

Zbrojnych 1918-1940 þr: Historia medycyny wojskowej na przestrzeni dziejów. Studia z dziejów 

kultury medycznej. T. 1, sudarytojai: A. Felchner ir Boýena Pùonka-Syrok, Wrocùaw, 1997, p. 

93–102; to paties Litewskie siùy zbrojne in 1940 r., w: Litwa. Dzieje, naród, kultura. Materiaùy 

z konferencji naukowej, Kraków 8–10 maja 1997, þr.: Lietuva. Istorija, tauta, kultûra. Mokslinës 

konferencijos medþiaga – Krokuva 1997 m. geguþës 8–10 d., sudarytojai: Greta Lemanaitë ir 

Paweù Bukowiec, Kraków, 1998, p. 65–98; to paties, Broñ pancerna litewskish siù zbrojnych 

1919–1940, w: Ksiæga jubileuszowa Muzeum Wojska 1968–1998, Biaùystok, 1999, s. 199–210; 

to paties, Z dziejów artylerii litewskiej 1919–1940, Zeszyty naukowe Wyýszej szkoùy oficerskiej 

im. gen Józefa Bema, 1999, priedas prie nr. 15/16: Wybrane aspekty myúli i sztuki wojennej w 

XX wieku. Materiaùy z sympozium naukowego Katedry Nauk Humanistycznych, sudarytojas C. 

Skuzy, Toruñ 1999, s. 11–26; 1 Puùk Huzarów armii litewskiej im. Hetmana Janusza Radziwiùùa, 

in: W kraju i na wychodêstwie. Ksiæga pamiàtkowa ofiarowana profesorowi Sùawomirowi Kaùembce 

w szeúãdziesiæciolecie urodzin, Toruñ-Olsztyn, 2001, s. 791–813. 

335

Lenkijos mokslininkai pagrindiná dëmesá turëtø skirti tarpukario Lietuvos 

kariuomenës istorijos apybraiþai parengti. Tai Lenkijos skaitytojui 

sudarytø galimybæ susipaþinti su esmine informacija, lieèianèia 

Lietuvos kariná potencialà nuo 1918 iki 1940 metø. Parengti iðsamià 

sintezæ ðia tema dar neatëjo laikas. Kol kas ir Lietuvoje nëra tokio 

pobûdþio darbo. Jam sukurti bûtina atlikti plaèius ir kompleksinius 

istoriniø ðaltiniø tyrimus, kurie leistø parengti analitinius, iðsamiai 

svarbiausius istorinius ávykius apraðanèius darbus. Mano nuomone, 

pirmiausia reikëtø parengti monografijà, skirtà Lietuvos kariuomenës 

kûrimuisi (1917–1918 metais). Ðiame darbe reikëtø parodyti lietuviø 

dalyvavimà Pirmajame pasauliniame kare ir to meto bandymus 

kurti savarankiðkas tautiðkas karines pajëgas. Svarbia tokio darbo 

dalimi turëtø bûti Lietuvos karininkijos korpuso formavimosi nagrinëjimas, 

jo tautinës sudëties, kvalifikacijos, pasirengimo ir ágûdþiø 

tobulinimo analizë. Taip pat reikëtø parodyti kariuomenës dalyvavimà 

ðalies politiniame gyvenime, áskaitant kariuomenës vaidmená 1926 

m. ir 1934 m. vykusiø valstybës perversmø metu. Dar viena monografija 

turëtø iðnagrinëti Lietuvos kariuomenës organizacinæ struktûrà, 

ginkluotæ ir aprûpinimà 1918–1920 metais. Lietuvoje toks darbas 

jau yra iðleistas 48 . Bûtina parengti monografijas ir kitokio pobûdþio 

mokslinius darbus, analizuojanèius 1921–1940 metø – taikos 

metø – Lietuvos kariuomenës organizacinæ struktûrà, jos apginklavimà 

ir aprûpinimà. Atskiri moksliniai darbai galëtø bûti skirti kariniams 

planams, karinëms reformoms, karinei pramonei tyrinëti. Taip 

pat reikalingi darbai, nagrinëjantys atskiras kariuomenës rûðis ir tarnybas 

(sausumos kariuomenæ, kavalerijà, artilerijà, kariná jûrø laivynà, 

ðarvuoèiø dalinius). Kartu galima tyrinëti mûðius, kuriuose dalyvavo 

minëti kariniai daliniai. Turiu omenyje mûðius su bolðevikais, 

kovas su generolo Pavelo Bermonto–Avalovo bûriais ir lenkais. Lenkijoje 

trûksta monografijos apie Klaipëdos sukilimà, vykusá 1923 metais. 

Atkreiptinas dëmesys, kad iki ðiol nëra parengtas darbas, apraðantis 

gen. Þeligovskio „maiðto“ karinius aspektus ir analizuojantis 

kovas, vykusias Vilniaus kraðte 1920 m. spalio ir lapkrièio mënesiais. 

Labai reikalinga yra monografija apie 1920–1922 metø Vidurio Lietuvos 

karines pajëgas. 

48 Þr. Lesèius V. Lietuvos kariuomenë 1918–1920, Vilnius, 1998. 

336

Atskirà problemà sudaro Lenkijos ir Lietuvos vadinamoji 

„kraujuojanti siena“. Naudojant ðiuo metu prieinamà Lenkijos generalinio 

ðtabo II skyriaus medþiagà ir Sienos apsaugos tarnybos dokumentus 

(vëliau – Pasienio apsaugos korpuso), taip pat lietuviðkus 

ðaltinius (dokumentus, saugomus Lietuvos centriniame valstybës archyve, 

ávykiø apraðymus ir prisiminimus), bûtø galima pateikti visapusiðkà 

eigà ginkluotø susidûrimø, vykusiø tarp Lenkijos pasienio 

tarnybø ir Lietuvos partizanø bûriø, kurie kûrësi savarankiðkai arba 

paskatinti Kauno valdþios visame Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Detaliau 

reikëtø patyrinëti ir prieð Lenkijà nukreiptà Lietuvos þvalgybos 

veiklà ir Lenkijos þvalgybos veiksmus Lietuvoje. Turimos lenkiðkos 

ir lietuviðkos medþiagos palyginimas leistø susidaryti iðsamesná 

ðios veiklos vaizdà ir suteiktø galimybæ objektyviai ávertinti ðá ádomø 

mûsø tarpusavio santykiø istorijos aspektà. 

337

RÉSUMÉ 

Les forces militaires de la Lituanie de l’entre-deux-guerres dans 

l’historiographie militaire polonaise. 

Etudes et postulats essentiels. 

Hab. dr. prof. Waldemar Rezmer 

Université Nicolas Copernic (Pologne) 

L’histoire de l’armée lituanienne de l’entre-deux-guerres n’est 

pas très connue dans l’historiographie polonaise. Ce n’est pas à cause 

d’une attitude anti-lituanienne, mais une trame idéologique dominait 

l’entre-deux-guerres en Pologne et il n’était pas populaire pour 

les scientifiques d’étudier l’armée de la “Lituanie bourgeoise”. De 

plus, les principales sources sur l’armée lituanienne étaient rassemblées 

dans les fonds du deuxième Département de l’Etat-Major 

Général de l’armée polonaise, et ils n’étaient pas ouverts aux chercheurs. 

Plusieurs publications, parmi lesquelles il faudrait souligner 

la monographie de Joseph Smolenski “Les combats polono-lituaniens 

de septembre 1920 en Suvalkija” ont été publiés sur l’armée lituanienne 

pendant l’entre-deux-guerres. Le professeur Piotr Losowski 

s’est fait remarquer par ses recherches après la guerre. 

Áteikta 2002-07-29 

338

1921–1940 M. LAIKOTARPIO 

LIETUVOS KARIUOMENËS TYRIMAI 

Jonas Vaièenonis, 


Iki ðiol neturëjome istoriografiniø darbø, skirtø I Lietuvos 

Respublikos kariuomenës tyrimams, todël bandysime nuosekliai aptarti 

tai, kas ðia tema iki ðiol yra paraðyta. Straipsnyje nebus aptarinëjama 

Lietuvos karo aviacijos ir laivyno istoriografija. Tiek karo 

aviacija, tiek ir tarpukario laivynas jau sulaukë nemaþai studijø bei 

atskirø moksliniø ir populiariø straipsniø, todël jiems reikëtø paskirti 

atskirà istoriografiná darbà. 

Sovietiniais metais Lietuvos kariuomenës vardas buvo tabu. 

Dël ðios prieþasties turime tik keletà sovietinëje Lietuvoje iðleistø 

darbø Lietuvos kariuomenës tema, kurie yra tendencingi ir reikalauja 

kritinio tyrëjo þvilgsnio. Èia reikia paminëti J. Jurginio darbà „Kauno 

águlos kareiviø sukilimas 1920 metais“ 1 , dokumentø rinkiná, parengtà 

B. Baranausko, „Geleþinis vilkas“ 2 , generolo Vinco Vitkausko 

raðtus3 , kur tik kelios deðimtys puslapiø skirta tarpukario Lietuvai. 

Dar galima paminëti ir Jono Macijausko veikalà, kuriame pristatoma 

Lietuvos kariuomenës reakcija á susidariusià situacijà Lietuvà 

okupuojant sovietams 1940 m. birþelá. 

Kur kas daugiau Lietuvos kariuomenës palikimui iðsaugoti per 

tuos penkiasdeðimt sovietinës okupacijos metø buvo nuveikta lietuviø 

iðeivijoje, ir ypaè Jungtinëse Amerikos Valstijose. Ten atgimë ir 

periodiðkai buvo leidþiamas „Kario“ þurnalas, skaitytojus ir tyrëjus 

pasiekë emigravusiø Lietuvos kariuomenës karininkø prisiminimai ir 

pavieniai kariuomenës istorijos fragmentø darbai. Apie juos kalbësime 

vëliau. 

Per pastaràjá deðimtmetá susidomëjimas I Lietuvos Respublikos 

kariuomenës istorija labai iðaugo. Domimasi ne tik kariuomenës 

veikëjø gyvenimu ir veikla, bet ir atskirø kariuomenës daliø istorija, 

paramilitariniø organizacijø veikla. Jau keleri metai Vytauto Didþiojo 

universitete ir Vilniaus universitete bakalauro ir magistro Lietuvos 

istorijos studijø programø studentai gina diplominius darbus, skir- 

1 Jurginis J. Kauno águlos kareiviø sukilimas 1920 m. Vilnius, 1955, p. 68. 

2 „Geleþinis Vilkas“. Vilnius, 1965, p. 107. 

3 Vitkauskas Vincas. Raðtai. Vilnius, 1988, p. 172. 

339

tus atskiroms tarpukario Lietuvos kariuomenës istorijos problemoms. 

Prieð aptariant ðio laikotarpio kariuomenës tyrimø istoriografijà, 

reikëtø susipaþinti su ðio istorinio tarpsnio periodizacijos problema. 

Ðiandien dar neturime galutinai suformuotos I Lietuvos Respublikos 

kariuomenës istorijos periodizacijos koncepcijos. Manau, kad 

bûtø tikslinga iðskirti keturis 1918–1940 metø laikotarpio kariuomenës 

istorijos periodus: I – 1918–1920 m.; II – 1921–1926 m.; III – 

1927–1934 m.; IV – 1935–1940 m. Pirmasis periodas istoriografijoje 

jau turi nusistovëjusá „Kovø uþ Nepriklausomybæ“ pavadinimà. Antràjá 

galima bûtø pavadinti „Kariuomenës reorganizavimo taikos metui“ 

laikotarpiu, treèiasis – tai „Kariuomenës pertvarkymo planø“ laikotarpis 

ir ketvirtasis – „Kariuomenës modernizacijos“ laikotarpis. Ðie 

keturi periodai vienaip ar kitaip yra susijæ tarpusavyje, todël kartais 

yra sunku brëþti juos atskirianèias linijas. Kiekvienas jø taip pat yra 

glaudþiai susijæ ir jiems darë átakà to meto Europos ávykiai. 

Pradedant istoriografinæ apþvalgà, derëtø iðskirti keletà knygø, 

iðleistø emigracijoje, kuriø dalis buvo pakartotinai iðleista pastaraisiais 

metais, ir I Lietuvos Respublikos kariuomenës tyrëjams tëra 

antrinis ðaltinis. Tai buvusio kariuomenës vado generolo Stasio Raðtikio 

4 , kraðto apsaugos ministrø pulkininko Konstantino Þuko 5 ir brigados 

generolo Kazio Musteikio 6 prisiminimai bei knyga apie generolà 

Povilà Plechavièiø 7 . Be ðiø leidiniø, tyrëjus pasiekë dar keleto 

Lietuvos kariuomenës karininkø memuarai: Generalinio ðtabo pulkininko 

leitenanto Juozo Listopadskio 8 , majoro Stasio Asevièiaus 9 , 

pulkininko leitenanto Teodoro Reingardo 10 , leitenanto Aleksandro 

Atuèio 11 , Generalinio ðtabo majoro Antano Malijonio 12 , leitenanto 

Petro Birþio 13 . 

Ðalia suminëtø memuarø reikia paminëti ir 1935–1940 m. lai- 

4 Raðtikis St. Kovose dël Lietuvos. Vilnius, 1990, T. 1, p. 704; 1990, T. 2, p. 688; Raðtikis St. 

Ávykiai ir þmonës. Kaunas, 1996, T. 3. p. 616.; Raðtikis St. Lietuvos likimo keliais. Kaunas, 

1996, T. 4, p. 792. 

5 Þukas K. Þvilgsnis á praeitá. Vilnius, 1992, p. 334. 

6 Musteikis K. Prisiminimø fragmentai. Vilnius, 1989, p. 64. 

7 Gen. Povilas Plechavièius. Brooklyn, 1978, p. 300. 

8 Listopadskis J. Laisvës ir vergijos metai. Vilnius, 1993, p. 199. 

9 Asevièius S. Praeitin atsigræþus. Kaunas, 1993, p. 122. 

10 Reingardas T. Jûrininkas, karininkas, mirtininkas. Ðiauliai, 2000, p. 271. 

11 Atutis A. Keturiose kariuomenëse. Vilnius, 1997, p. 107. 

12 Malijonis A. Stipresni uþ mirtá. Kaunas, 1994, p. 58. 

13 Pupø dëdë: atsiminimai. Vilnius, 1999, p. 222. 

340

kotarpio tyrimams svarbius, Jungtinëse Valstijose iðleistus, Prezidento 

A. Smetonos adjutanto Vaclovo Ðliogerio atsiminimus 14 , puikiai parodanèius 

Prezidento kasdienybæ ir jo santyká su já supanèia aplinka. 

Turime tik kelis darbus, skirtus kai kuriø karininkø biografiniams 

tyrimams. Kiek didesnio dëmesio èia yra sulaukæs Generalinio 

ðtabo pulkininkas Kazys Ðkirpa 15 ir tikriausiai vienintelë biografinë 

knyga, paraðyta apie archeologà, pulkininkà Petrà Tarasenkà 16 . 

Iki ðiol neturime gausesniø Lietuvos kariuomenës tyrimams 

svarbiø pirminiø ðaltiniø publikacijø. Bene didþiausias toks rinkinys 

– tai Antano Martinionio sudaryta knyga „Þygis á Vilniø 1939 m. 

spalio 27–29 d.“ 17 , kurioje ðalia publikuojamø archyviniø dokumentø 

apie Lietuvos kariuomenës þygá á Vilniø yra pateikti þygio dalyviø 

prisiminimai, Respublikos Prezidento, Ðauliø sàjungos vado, uþsienio 

reikalø ministro kalbos ir poezijos skyrelis, kuriame surinkti eilëraðèiai 

apie Vilniø. Rinkinyje nëra platesniø publikuojamø dokumentø 

ir pateikiamos medþiagos vertinimø, taip pat paþymëtinas ir sudarytojo 

medþiagos atrankos subjektyvumas. Todël aptariant pristatomà 

problemà, reikia iðsamesniø ir nuodugnesniø pirminiø ðaltiniø studijø. 

1994 m. Savanoriðkoji kraðto apsaugos tarnyba pakartojo Vytauto 

Bulvièiaus 1939 m. iðleistà monografijà „Karinis valstybës rengimas“ 

18 , kuri kaip pirminis ðaltinis yra svarbi XX a. ketvirtojo deðimtmeèio 

antrosios pusës kariuomenës ir visuomenës rengimo valstybës 

gynybai tyrimams. 

Keletà svarbiø kariuomenës istorijai pirminiø ðaltiniø Lietuvos 

istorijos metraðtyje paskelbë Gediminas Rudis. Pirmasis dokumentas, 

kuriame pateikiama Lietuvos karininkijos nuotaikø 1934 m. 

analizë, datuotas 1934 m. pavasariu. Ðis dokumentas – patvirtinimas, 

kad 1934 m. birþelio 7 d. karinis puèas nebuvo kaip perkûnas ið 

giedro dangaus. Jis liudija, kad maiðto dvasia buvo juntama ið anksto 

19 . Antroji publikacija – generolo leitenanto Petro Kubiliûno 1934– 

14 Ðliogeris V. Antanas Smetona. Þmogus ir valstybininkas. Cleveland, 1966, p. 188. 

15 Vaðcova Þ. Vienas prieð daugumà. Kazio Ðkirpos kurta saugios Lietuvos koncepcija // Darbai 

ir dienos. Kaunas, 2002, T. 30, P. 121–142.; Locaitis L. Plk. K. Ðkirpos pasiûlymo Vokietijai 

ir Tarybø Sàjungai garantuoti Lietuvos nepriklausomybæ bei paramà kovoje dël Vilniaus 

klausimu // Lietuvos istorijos studijos. Vilnius, 1998, T.6, P.72–79. 

16 Steponavièienë D. Petras Tarasenka. Vilnius, 1996, p. 157. 

17 Þygis á Vilniø 1939 m. spalio 27–29 d. Vilnius, 1997, p. 364. 

18 Bulvièius V. Karinis valstybës rengimas. Kaunas, 1994, p. 273. 

19 Rudis G. Lietuvos karininkijos nuotaikø 1934 m. analizë // Lietuvos istorijos metraðtis. 

1998 metai. Vilnius, 1999, P. 231–240. 

341

1937 m. malonës praðymai 20 . Publikacijos autoriaus teigimu, ðie dokumentai 

ne tik padeda iðsiaiðkinti Vyriausiojo ðtabo 21 virðininko vaidmená 

puèo metu, bet ir nemaþai pasako apie vieno ið gabiausiø Lietuvos 

generolø bûdà. 

Toliau istoriografinæ Lietuvos kariuomenës tyrimø apþvalgà 

bandysime apþvelgti siûlomø periodø tvarka. 

Vienas stambiausiø leidiniø, skirtø kariuomenës istorijai po 

kovø uþ Nepriklausomybæ laikotarpio iki ðiol, yra buvusio Lietuvos 

kariuomenës karininko Vytenio Statkaus knyga „Lietuvos ginkluotosios 

pajëgos 1918-1940 m.“ 22 . Knyga skirta visam tarpukariniam kariuomenës 

istorijos laikotarpiui ir gana plaèiai struktûriðkai apþvelgia 

patá kariuomenës gyvenimà. Gausu joje ir ðaltiniø, kuriø dalis pateikta 

knygos pabaigoje, taip pat ir memuariniø autoriaus kolegø 

straipsniø atskiromis temomis. Rengiant knygà dalyvavo net 48 sudarytojo 

pagalbininkai, kuriø 98 procentai – buvæ Lietuvos kariuomenës 

karininkai ir kariai. Autorius pripaþásta, jog jis, bûdamas iðeivijoje, 

negalëjo pasinaudoti Lietuvos archyvuose saugomais dokumentais, 

todël atsiradæ netikslumai yra pagrindinis veikalo trûkumas. 

1998 metais, minint Lietuvos kariuomenës 80 metø sukaktá, 

Kraðto apsaugos ministerija iðleido Gintauto Surgailio monografijà 

Lietuvos kariuomenë 1918–1998 23 . Ði monografija vëlgi daugiau enciklopedinio 

pobûdþio, skirta plaèiajai visuomenei susipaþinti su Lietuvos 

kariuomenës aðtuoniasdeðimties metø nueitu keliu, nors joje 

yra pateikiama nemaþai naujø, archyviniais dokumentais paremtø 

skaièiø ir duomenø. 

Maþiausiai nagrinëtas yra „Kariuomenës reorganizavimo taikos 

metui“ (1921–1926) laikotarpis. Èia paminëtinas tik Algimantas 

Kasparavièius, kuris paskelbë porà moksliniø straipsniø, ávardydamas 

1926 metø Generalinio ðtabo virðininko plk. ltn. Kazio Ðkirpos 

pastangas pertvarkyti kariuomenæ 24 . Pirmajame straipsnyje au- 

20 Rudis G. Petro Kubiliûno malonës praðymai (1934–1937) // Lietuvos istorijos metraðtis. 

1997 metai. Vilnius, 1998 , P. 300–331. 

21 I Lietuvos Respublikos laikais kelis kartus keitësi ðis pavadinimas: Generalinis ðtabas 1918– 

1924, Vyriausiasis ðtabas 1924–1935, Kariuomenës ðtabas 1935–1940; todël tekste vartojami 

ávairûs pavadinimo variantai pagal laikotarpá. 

22 Statkus V. Lietuvos ginkluotosios pajëgos 1918–1940 m. Chicago, 1986, p. 1040. 

23 Surgailis G. Lietuvos kariuomenë 1918–1998. Vilnius, 1998, p. 146 

24 Kasparavièius A. Koalicinës liaudininkø ir socialdemokratø vyriausybës pastangos reorganizuoti 

kariuomenæ 1926 metais // Lietuvos istorijos metraðtis, 1993 metai. Vilnius, 1994, P. 

58–69.; Kasparavièius A., Mieliauskas T. Lietuvos–Lenkijos santykiai ir Lietuvos kariuomenës 

modernizavimas 1926–1939 metais // Karo archyvas. Vilnius, 1998, P. 144–161. 

342

torius pristatë Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio santykiø problemà, 

pateikë abiejø valstybiø kariuomeniø galingumo ávertinimà ir atskleidë 

Lietuvos kariuomenës trûkumus. Pateiktose iðvadose pasigendama 

konkretesnio kariuomenës pertvarkymo bûtinumo prieþasèiø ávardijimo. 

Antrajame straipsnyje vëlgi aptariami Lietuvos ir Lenkijos 

santykiai, bandoma palyginti 1926 ir 1939 metø Lietuvos kariuomenës 

materialinæ bazæ. Èia nerandame perëjimo nuo K. Ðkirpos iki St. 

Raðtikio reformø, nenurodytos ir paskutiniøjø kariuomenës pertvarkymø 

prieþastys, trûksta platesnio kai kuriø kariuomenës rûðiø aptarimo. 

Nesinorëtø sutikti ir su teiginiu, kad tik St. Raðtikis átikino 

vyriausybæ, kad kariuomenæ reikia perorganizuoti ir perginkluoti. Manome, 

kad tiek 1926 metø vyriausybë, tiek vëlesnës vyriausybës palaikë 

pastangas reformuoti kariuomenæ. Todël iki St. Raðtikio taip 

pat buvo stengiamasi ásigyti naujø ginklø ir spræsti ginkluotës sureguliavimo 

klausimus, bet tai galëtø bûti jau kito tyrinëjimo tema. A. 

Kasparavièius monografijoje „Didysis X Lietuvos uþsienio politikoje“, 

pateikdamas gana nemaþai skaièiø, bando palyginti Lietuvos ir 

Lenkijos kariuomeniø santyká 1926 metais, kur konstatuojamas Lietuvos 

kariuomenës bejëgiðkumas ir reformø bûtinumas 25 . 1926 m. 

Lietuvos politinës situacijos kontekste pateikiama vyriausybës pozicija, 

kad valstybë turi bûti pasirengusi karui su Lenkija 26 . Todël nepaisant 

visø sunkumø ir problemø, iðskiriamas kariuomenës reorganizavimo 

bûtinumas. 

Dar tarpukariu nemaþas dëmesys buvo skirtas kariuomenës 

ðvietimo problemai. „Mûsø þinyne“ 27 buvo skelbti keli karininko Vytauto 

Steponaièio (ilgameèio „Mûsø þinyno“ redaktoriaus) straipsniai 

apie ðvietimo problemas kariuomenëje 1921–1926 metø laikotarpiu 

28 . Istoriografiniu poþiûriu ðie tekstai ne tik atskleidþia to lai- 

25 Kasparavièius A. Didysis X Lietuvos uþsienio politikoje. Vilnius, 1996, P. 224–226. 

26 Ten pat, P. 276. 

27 Mûsø þinynas // Karo mokslo ir istorijos þurnalas, Kraðto apsaugos ministerijos literatûros 

skyriaus leidinys, leistas 1921.III.-1940.V. 

28 Analfabetizmas naujokø tarpe 1921 met. // Mûsø þinynas. 1923, T. 5, Nr. 13, P. 130–132; 1922 

metø naujokø iðsilavinimas // Mûsø þinynas. 1924, T. 6, Nr. 17, P. 412–415; 1924 metø naujokø 

iðsilavinimas // Mûsø þinynas. 1925, T. 8, Nr. 24, P. 532–535; 1923 m. naujokø iðsilavinimas // 

Mûsø þinynas. 1925, T. 9, Nr. 25, P. 88–91; Steponaitis V. Naujokø iðsilavinimas (1921–1924 

met.) // Mûsø þinynas. 1926, T. 11, Nr. 33, P. 357–373; Steponaitis V. 1925 metø rudens 

ðaukimo naujokø iðsilavinimas ir mokymo rezultatai // Mûsø þinynas. 1926, T. 11, Nr. 33, P. 473– 

476; 1926 metø ðaukimø naujokø iðsilavinimas // Mûsø þinynas. 1927, T. 12, Nr. 36, P. 354–358; 

Kareiviø ðvietimas 1926 m. // Mûsø þinynas. 1927, T. 12, Nr. 36, P. 358–362; Steponaitis V. 

Naujokø iðsilavinimas (1925–26 met.) // Mûsø þinynas. 1927, T. 13, Nr. 37, P. 1–8. 

343

kotarpio kariuomenës realijas, poþiûrá á ðaukiamøjø naujokø iðsilavinimà 

ir ðvietimà, bet yra ir puikus ðaltinis nagrinëjant kariuomenës 

tautinës sudëties problemà. 

Plaèiau nenagrinëtas ir 1927–1934 metø kariuomenës istorijos 

laikotarpis. Apie já ðiandien informacijà pateikia tik memuarinë ir 

kraðtotyrinë medþiaga. Èia reikia paminëti Vidmanto Jankausko monografijà 

apie Nepriklausomos Lietuvos generolus 29 , kurioje yra pateiktos 

daugelio Lietuvos kariuomenës generolø biografinës apybraiþos. 

Jose ne tik þvelgiama á þmogaus gyvenimà bet ir paryðkinami 

atskiri kariuomenës gyvenimo, tarp kuriø rasime ir fragmentiðkai aptariamus 

pertvarkymus kariuomenëje, o kalbant apie gen. Petrà Kubiliûnà, 

akcentuojami 1934 metø puèo ávykiai. Bet tai ne tyrinëjimai, 

o ðaltiniai ateities studijoms. 

Tik fragmentiðkai apie kariuomenës reikalus uþsimena A. Eidintas 

monografijoje „Antanas Smetona“ 30 . Knygoje yra skyrius, pavadintas 

„Prezidentas, kariuomenë ir diplomatija“, kuriame, remiantis 

V. Ðliogerio, J. Augustaièio ir K. Musteikio atsiminimais 31 , ðiek 

tiek kalbama apie santykius su St. Raðtikiu. 

Vienas darbø, apimanèiø visà A. Smetonos biografijà ir skirtø 

jo aplinkai, politikai, santykiams su visuomene, – profesoriaus L. Truskos 

monografija „Antanas Smetona ir jo laikai“ 32 . Tekste rasime nemaþai 

informacijos apie poperversminio 1926 m. gruodþio 17 d. laikotarpio 

A. Smetonos santykius su kariuomenës vadovybe ir karininkija, 

karo padëties ávedimà ir apskritai karininkijos vaidmená A. 

Smetonos valdymo piramidëje. 

Pats naujausias darbas, telpantis á ðios istoriografijos rëmus, 

istoriko Rièardo Èapo „Pleèkaitininkai“ 33 , skirtas Lietuvos opoziciniø 

partijø kovai prieð autoritariná reþimà, susikûrusá po 1926-øjø 

perversmo. Studijoje nemaþai dëmesio skirta ir kariuomenei aptariant 

ne tik aukðtesniuosius ir þemesniuosius karininkus, bet ir virðilas, 

vachmistrus, puskarininkius ir liktinius karius, kalbant apie pastangas 

juos patraukti á kovà prieð perversmà ávykdþiusius ir valdþià 

paëmusius karininkus ir jø statytinius A. Smetonà ir A. Voldemarà. 

29 Jankauskas V. Nepriklausomos Lietuvos generolai. Vilnius, 1998, p. 280. 

30 Eidintas A. Antanas Smetona. Vilnius, 1990, p. 245. 

31 Ten pat, P. 152–161. 

32 Truska L. Antanas Smetona ir jo laikai. Vilnius, 1996, p. 411. 

33 Èepas R. Pleèkaitininkai. Vilnius, 2000, p. 273. 

344

Apie paskutinájá 1935–1940 metø laikotarpá kalbëta ðiek tiek 

daugiau, taèiau daþniausiai jis minimas aptariant visà tarpukario Lietuvos 

kariuomenës istorijos laikotarpá nuo 1918 iki 1940 metø arba 

nuðvieèiant tik kariuomenës situacijà 1939–1940 metais. Èia paminëtini 

Gintautas Surgailis ir Arvydas Pociûnas, kurie 1992 m. dalyvavo 

ekspertø komisijoje, sudarytoje prie Lietuvos derybø su Rusija 

delegacijos, vadovaujamoje dr. E. Nazelskio ir dr. E. Jovaiðos. Ði grupë 

nustatë Sovietø okupacijos metu padarytà þalà Lietuvos kariuomenei. 

Ðiø tyrimø pagrindu buvo paskelbta ir nemaþai straipsniø tiek 

populiarioje, tiek ávairioje mokslinëje spaudoje 34 . Paminëtina ir G. 

Surgailio paraðyta knygelë „Lietuvos Respublikos kariuomenë 1918- 

1941“ 35 . Joje trumpai apþvelgta minëto laikotarpio kariuomenës istorija 

pristatant jà sovietinës okupacijos iðvakarëse. Èia taip pat pasigendama 

platesnës kariuomenës modernizacijos analizës. To paties 

autoriaus monografijoje „Lietuvos kariuomenës vadai“ 36 yra pateikta 

ir gen. St. Raðtikio biografija, o ðalia kitø faktø, tik trumpai pristatoma 

kariuomenës reformà ir kai kurie jos rezultatai. 

Ðio straipsnio autoriaus yra aptarta Lietuvos kariuomenës modernizacija 

(1926–1939 m.) 37 , atskleidþiant Lietuvos kariuomenës 

reformø bûtinumà, pasirengimà jas atlikti ir atlikto darbo rezultatus 

Europos kontekste. Ðis darbas uþpildo kai kurias mûsø kariuomenës 

istorijos spragas, taèiau taip pat atskleidþia dar daugelá ateities tyrimø 

krypèiø. Ateityje tam tikri tyrimai turëtø bûti skirti kariuomenës 

ðtabo veiklos istorijai, mobilizaciniø planø rengimo, raidos ir ágyvendinimo 

istorijai, valstybës gynybiniø planø analizei. 

Skirtingomis tarpukario kariuomenës istorijos temomis raðë 

ir daugelis to laikotarpio amþininkø – karininkø, kuriø prisiminimai 

yra tikrai vertingi. Ið jø galima bûtø paminëti St. Biruèio 38 , J. Meis- 

34 Surgailis G. Tarpukario Lietuvos kariuomenë // Kardas. 1994, Nr. 1–2, P. 24–25; Surgailis G. 

Lietuvos karo laivynui – 60 // Karys. 1995, Nr. 7, P. 26–27; Pociûnas A. Lietuvos kariuomenë 

1939–1940 metais // Kardas. 1994, Nr. 7–8, P. 16–18; Pociûnas A. Lietuvos kariuomenës 

ginkluotë ir karinë pramonë 1939–1940 metais // Mokslas ir technika. 1993, Nr. 4, P. 30–31; 

35 Surgailis G. Lietuvos Respublikos kariuomenë 1918–1941. Vilnius, 1996, p. 32. 

36 Surgailis G. Lietuvos kariuomenës vadai. Vilnius, 1992, p. 192. 

37 Vaièenonis J. Lietuvos kariuomenës modernizacija (1926–1939 ) // Darbai ir Dienos. Kaunas, 

2000, T. 21, P. 131–176. 

38 Birutis St. Lietuvos kariuomenës ginklavimas // Karys. 1991, Nr. 5, P. 255–262; Nr. 6, P. 

308–310. 

345

ter 39 , J. Pyragiaus 40 , St. Buzo 41 ir kitø tekstus. Pats St. Raðtikis savo 

atsiminimø tomuose 42 apie reformas kariuomenëje kalba ne itin daug. 

Trumpai pristatæs reformø planà, jis toliau aptaria kariuomenës vadovybës 

ástatymà, mokymà, kariuomenës ir visuomenës santykius, 

Ðauliø sàjungos reformà ir tai, kas buvo nuveikta per tuos kelerius 

metus iki 1939-øjø. 

Þvelgiant á visà aptariamà laikotarpá, galima pastebëti, kad beveik 

nëra tyrimø, skirtø atskirø tarnybø, daliniø ar kariniø struktûrø 

istorijai. Èia vëlgi galima iðskirti tik keletà atliktø darbø: G. Surgailio 

sintetiná darbà, skirtà karinëms-visuomeninëms organizacijoms 43 , Auðros 

Jurevièiûtës tyrimà, skirtà Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø 

sàjungos kûrimo problemai 44 , ir Romo Juzefovièiaus tyrimà, skirtà Karo 

mokslø draugijos veiklai 45 . Kiek plaèiau yra apraðyta kariuomenës ðarvuotosios 

technikos 46 (autoriai A. Pociûnas, Liucijus Suslavièius, Vytautas 

Grigoraitis), kariuomenës automobiliø 47 ir sunkveþimiø 48 isto- 

39 Meister J. Lietuvos laivynas // Karys. 1975, Nr. 1, P. 6; Nr. 2, P. 50. 

40 Pyragius J. Kovosiu, kol gyvas. Kaunas, 1993, p. 200; Pyragius J. Lietuvos karo aviacijos 

tarnyboje // Plieno sparnai. 1998, Nr. 5, P. 56–61. 

41 Buzas S. Brigados generolas Kazys Musteikis // Karys. 1994, Nr. 11, P. 12; Buzas S. Lietuvos 

karo mokyklai 75-eri // Karys. 1994, Nr. 6, P. 12–14. 

42 Raðtikis St. Kovose dël Lietuvos. Vilnius, 1990, p. 704; Raðtikis St. Ávykiai ir þmonës. 

Kaunas, 1996, p. 616. 

43 Surgailis G. Karinës-visuomeninës organizacijos Lietuvoje 1918–1940 m. // Karo archyvas. 

Vilnius, 1997, T. 14, P. 48–99. 

44 Jurevièiûtë A. Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjungos kûrimas // Karo archyvas. 

Vilnius, 2001, T. 16, P. 137–145. 

45 Juzefovièius R. Istorinë ðvietëjiðka karo mokslø draugijos veikla 1923–1933 // Karo archyvas. 

Vilnius, 2002, T. 17, P. 181–194. 

46 Pociûnas A. Buvo pasiruoðæ ginti Lietuvà… Ðarvuoèiai // Tëviðkës þinios. 1989, Nr. 140; 

Pociûnas A. Buvo pasiruoðæ ginti Lietuvà … Ðarvuotieji traukiniai ir tankai // Tëviðkës þinios. 

1989, Nr. 145; Pociûnas A. Buvo pasiruoðæ ginti Lietuvà… Tanku iðveþë Rusijon // Tëviðkës 

þinios. 1990, Nr. 9; Pociûnas A. Lietuvos kariuomenës ðarvuoèiø rinktinë 1919–1940 metais 

// Trimitas. 1990, Rugsëjis, Nr. 3 (1024). P. 4, 6; Pociûnas A. Lietuvos kariuomenës ðarvuoèiai 

(tankai) // Trimitas. 1991, Nr. 18, 1991, Nr. 19; Pociûnas A. Lietuvos lengvas tankas – LLT / 

/ Trimitas. 1992, Nr. 3; Pociûnas A. Ðarvuoti traukiniai Lietuvos kariuomenëje // Karys. 1994, 

Nr. 5; Suslavièius L. Ðarvuoti automobiliai „Landsverk 182“ // Karys. 1993, Nr. 9, P. 27; 

Suslavièius L. Tankas Lietuvai // Karys. 1992, Nr. 2, P. 42–43; Grigoraitis V. Tankai ir tanketës 

(Lietuvos kariuomenës technika (1)) // Mobilis. 2000-2001, Nr. 12/1, P. 88–93; Grigoraitis V. 

Ðarvuoèiai (Lietuvos kariuomenës technika (3)) // Mobilis. 2001, Nr. 3, P. 40–45; Grigoraitis 

V. Traktoriai ir vilkikai (Lietuvos kariuomenës technika // Mobilis. 2001, Nr. 8, P. 40–43. 

47 Grigoraitis V. Lietuvos kariuomenës automobiliai 1919–1940 // Lietuvos archyvai. Vilnius, 

1999, T. 12. P. 23–47. 

48 Grigoraitis V. Lietuvos kariuomenës technika: sunkveþimiai // Karo archyvas. Vilnius, 2001, 

T. 16, P. 151–182; Grigoraitis V. Lietuvos kariuomenës sunkveþimiai // Mobilis. 2000, Nr. 6, 

P. 40–45. 

346

ija, 1919–1930 m. artilerija 49 (autorius A. Pociûnas), kariuomenës 

uniformos 50 (autorius J. Vaièenonis), karo dvasininkijos tarnyba Lietuvos 

kariuomenëje 1919–1929 m. 51 (autorius Rytas Narvydas), karo 

topografijos tarnyba 52 (autorius Algirdas Antanas Glioþaitis), ginklø 

dirbtuvës Linkaièiuose 53 (autorius Jurgis Mikaila). Taèiau dauguma ðiø 

tekstø yra paskelbta populiariojoje spaudoje. Èia reikia paminëti ir 

visai neseniai iðëjusià Jono Rudoko monografijà „Prarastieji Lietuvos 

talentai“ 54 , kuri yra paskirta karininkø, dirbusiø karo mokslo srityje, 

atminimui áamþinti. Knygoje pateikiama Lietuvos ginklavimosi istorija, 

tyrimø laboratorijos kûrimas, Lietuvos karinës pramonës darbai ir 

problemos. Antrojoje knygos dalyje sutalpintos trumpos daugiausiai 

nusipelnusiø karo mokslo raidai Lietuvoje karininkø biografinës apybraiþos. 

Turime ðiandien publikuotà ir statistiná tekstà, skirtà Lietuvos 

kariuomenës 1920–1939 m. laikotarpio skaièiams 55 , kuriame rasime 

ne tik iki ðiol ávairioje literatûroje pateikiamø skaièiø istoriografinæ 

apþvalgà ir vertinimà, bet kiekvienø metø kiekvieno mënesio kariuomenës 

sudëties statistikà. Straipsnyje yra pateiktas skyrelis kariuomenës 

tautinës ir religinës sudëties bendrosioms tendencijoms aptarti. Ði 

medþiaga turëtø tapti kiekvieno bûsimo tarpukario kariuomenës istorijos 

tyrëjo pagalbininku. 

Baigiant dar reikia paminëti ðiuo metu atliekamà daugiatomio 

enciklopedinio leidinio Lietuvos kariuomenës karininkai: 1918– 

1953 m. rengimo darbà. 2001 m. buvo iðleistas pirmasis tomas 56 , á 

kurá buvo ádëti karininkø pavardþiø abëcëliniai sàvadai: Lietuvos karininkai 

1918–1940 m.; karo kapelionai 1918–1940 m.; 1940 m. spalio 

mën. XV laidos aspirantai; 1940 m. lapkrièio mën. XXII laidos kariûnai; 

pasiprieðinimo kovø dalyviai, kuriems Lietuvos Prezidento 

49 Pociûnas A. Lietuvos kariuomenës artilerija 1919–1930 m. // Karys. 1999, Nr. 8. 

50 Vaièenonis J. Lietuvos kariuomenës uniformos raida 1918–1940 metais // Karo archyvas. T. 

14, Vilnius, 1997, P. 100–112; Vaièenonis J. Lietuvos kariuomenës uniformos istorija 1918– 

1940 m. // Lietuvos archyvai, (Apie Lietuvos kariuomenæ). Vilnius, 1999, P. 49–63. 

51 Narvydas R. Karo dvasininkijos tarnyba Lietuvos kariuomenëje (1919–1929) // Kardas. 

2001, Nr. 1 (400), P. 36–37. 

52 Glioþaitis A. A. Lietuvos kariuomenës geodezijos, topografijos ir kartografijos darbø, atliktø 

1920–1940 metais, apþvalga // Karo archyvas. Vilnius, 1997, T. 14, P. 113–175. 

53 Mikaila J. Ginklø dirbtuvës Linkaièiuose // Karys. 1984, Nr. 1, P. 29–31, Nr. 2, P. 75–78, Nr. 

3, P. 123–125, Nr. 4, P. 171–173, Nr. 5, P. 222–224. 

54 Rudokas J. Prarastieji Lietuvos talentai. Vilnius, 2001, P. 399. 

55 Vaièenonis J. Lietuvos kariuomenës skaièiai 1920–1939 m. // Karo archyvas. Vilnius, 2002, 

T. 17, P. 144–180. 

56 Lietuvos kariuomenës karininkai 1918–1953. T. 1, Vilnius, 2001, p. 351. 

347

dekretais ir Kraðto apsaugos ministerijos ásakymais 1997–2000 metais 

buvo suteiktas karininko laipsnis; karininkai, þuvæ kovose uþ Nepriklausomybæ 

1919–1923 m.; karininkai, paðalinti ið tarnybos kariuomenëje 

1940 m. birþelio mën. – 1941 m. sausio mën.; Lietuvos 

liaudies kariuomenës politiniai vadovai; karininkai, nukentëjæ nuo sovietinio 

genocido 1940–1941 m.; karininkai, kalinti Ðtuthofo koncentracijos 

stovykloje 1943–1945 m.; karininkai savisaugos daliniuose; 

karininkai Vietinëje rinktinëje; karininkai Tëvynës apsaugos rinktinëje; 

karininkai Raudonojoje armijoje Antrojo pasaulinio karo metais; 

karininkai, 1940–1945 m. emigravæ á Vakarus; karininkai 1940– 

1953 metø ginkluoto pasiprieðinimo dalyviai. 

Apibendrinant reikia paþymëti, kad iki ðiol nëra plaèiau tyrinëtos 

pëstininkø ir kavalerijos pulkø istorijos, kariuomenës kasdieninis 

gyvenimas, tradicijos, ðventës. Beveik nepaliesta karo komendantûrø 

istorija. Èia galima bûtø atskirai iðtirti ir pateikti Kauno komendantûros 

istorijà. Taip pat iðsamiau netyrinëtos paramilitarinës 

kariuomenës organizacijos. Kiekviena ið jø galëtø sulaukti atskirø tyrimø 

ir publikacijø. Neturime ir iðsamiø tiek 1926 m. gruodþio 17 d. 

perversmo, tiek 1934 m. birþelio 7 d. karinio puèo ávykiø studijø, 

kuriose bûtø apþvelgtas ir ávertintas kariuomenës vaidmuo. Kiek didesnio 

dëmesio turëtø susilaukti ir aptariamojo laikotarpio Lietuvos 

ðauliø sàjungos, kuri nuo 1935 metø buvo Lietuvos kariuomenës sudedamoji 

dalis, istorijos tyrimai. Taip pat vertëtø pamàstyti apie chrestomatinio 

I Lietuvos Respublikos kariuomenës svarbesniø dokumentø 

rinkinio parengimà ir publikavimà. 

Áteikta 2002-09-26 

348

SANTRUMPA 

1921–1940 m. laikotarpio Lietuvos kariuomenës tyrimai 

Iki ðiol neturëjome istoriografiniø darbø, skirtø I Lietuvos 

Respublikos kariuomenës tyrimams, todël ðiame straipsnyje bandoma 

nuosekliai aptarti tai, kas ðia tema iki ðiol yra paraðyta. Straipsnyje 

neaptarinëjama Lietuvos karo aviacijos ir laivyno istoriografija, 

nes jiems reikëtø paskirti atskirà istoriografiná darbà. 

Ðiandien dar neturime galutinai suformuotos I Lietuvos Respublikos 

kariuomenës istorijos periodizacijos koncepcijos, todël autoriaus 

teigimu tikslinga iðskirti keturis 1918–1940 metø laikotarpio 

kariuomenës istorijos periodus : I – 1918–1920 m. ; II – 1921– 

1926 m. ; III – 1927–1934 m. ; IV – 1935–1940 m. Remiantis ðia 

periodizacija bandoma pateikti ir atliktø kariuomenës tyrimø istoriografinæ 

apþvalgà. 

Be iki ðiol iðleistø apibendrinanèiø enciklopedinio pobûdþio Vytenio 

Statkaus (Lietuvos ginkluotosios pajëgos 1918–1940 m.) ir Gintauto 

Surgailio (Lietuvos kariuomenë 1918–1998) monografijø, skirtø 

tarpukario Lietuvos kariuomenei, ðiandien kiek plaèiau yra apraðyta 

kariuomenës ðarvuotosios technikos (autoriai Arvydas Pociûnas, 

Liucijus Suslavièius, Vytautas Grigoraitis), kariuomenës automobiliø 

ir sunkveþimiø istorija, 1919–1930 m. artilerija (autorius Arvydas Pociûnas), 

kariuomenës uniformos (autorius Jonas Vaièenonis), karo dvasininkijos 

tarnyba Lietuvos kariuomenëje 1919–1929 m. (autorius Rytas 

Narvydas), karo topografijos tarnyba (autorius Algirdas Antanas Glioþaitis), 

ginklø dirbtuvës Linkaièiuose (autorius Jurgis Mikaila), karinës-visuomeninës 

organizacijos (autoriai Gintautas Surgailis, Auðra Jurevièiûtë, 

Romas Juzefovièius). Turime ðiandien publikuotà ir statistiná 

tekstà, skirtà Lietuvos kariuomenës 1920–1939 m. laikotarpio skaièiams 

(autorius Jonas Vaièenonis). Taip pat reikia paminëti ðiuo metu 

atliekamà daugiatomio enciklopedinio leidinio Lietuvos kariuomenës 

karininkai: 1918–1953 m. rengimo darbà. 

Þvelgiant á visà aptariamà laikotarpá, galima pastebëti, kad 

beveik nëra tyrimø, skirtø atskirø Lietuvos kariuomenës tarnybø, daliniø 

ar kariniø struktûrø istorijai. Taip pat reikia paþymëti, kad iki 

ðiol nëra plaèiau tyrinëtos pëstininkø ir kavalerijos pulkø istorijos, 

kariuomenës kasdieninis gyvenimas, tradicijos, ðventës. Beveik ne- 

349

paliesta karo komendantûrø istorija. Kiek didesnio dëmesio turëtø 

susilaukti ir aptariamojo laikotarpio Lietuvos ðauliø sàjungos, kuri 

nuo 1935 metø buvo Lietuvos kariuomenës sudedamoji dalis, istorijos 

tyrimai. Taip pat vertëtø pamàstyti apie chrestomatinio I Lietuvos 

Respublikos kariuomenës svarbesniø dokumentø rinkinio parengimà 

ir publikavimà. 

350

RÉSUMÉ 

Les études sur l’armée lituanienne de l’entre-deux-guerres 

1921-1940 



Jusqu’à présent, nous n’avons pas de travaux historiographiques, 

concernant des recherches sur l’armée de la Première République 

de Lituanie, c’est pourquoi nous essayons dans cet article d’examiner 

avec cohérence ce qui a été écrit sur ce thème jusqu’à présent. 

L’historiographie de la marine et de l’aviation militaires lituaniennes 

n’est pas étudiée dans cet article, car il faudrait leur octroyer un 

travail historiographique distinct. 

Aujourd’hui, nous n’avons pas encore définitivement de former 

une conception de la périodisation de l’histoire de l’armée de la 

Première République de Lituanie, c’est pourquoi, selon l’auteur, il 

est juste de considérer quatre périodes dans l’histoire de l’armée pendant 

la période 1918-1940: I- 1918-1920; II- 1921-1926; III- 1927- 

1934; IV- 1935-1940. En s’appuyant sur cette périodicité, on a tenté 

de donner un aperêu historiographique des études réalisées sur 

l’armée. Sans compter la publication les monographies générales de 

Vytenis Statkus (Les forces armées lituaniennes 1918-1940) et de 

Gintautas Surgailis (L’armé lituanienne 1918-1998) de nature encyclopédique, 

consacrées à l’armée lituanienne de l’entre-deux-guerres, 

on décrit plus largement aujourd’hui les techniques des blindés 

de l’armées (auteurs: Arvydas Pociûnas, Liucijus Suslavièius, Vytautas 

Grigoraitis), l’histoire des automobiles et des camions de l’armée, 

l’artillerie 1919-1930 (auteur: Arvydas Pociûnas), les uniformes militaires 

(auteur: Jonas Vaièenonis), le service aumônier dans l’armée 

lituanienne 1919-1929 (auteur: Rytas Narvydas), le service de topographie 

guerrière (auteur: Algirdas Antanas Gliožaitis), les armureries 

de Linkaièiai (auteur: Jurgis Mikaila), les organisations militaro-publiques 

(auteurs: Gintautas Surgailis, Auðra Jurevièiûtë, Romas 

Juzefovièius). Nous avons aujourd’hui un texte publié et statistique, 

concernant les chiffres de l’armée lituanienne pendant la période 

1920-1939 (auteur: Jonas Vaièenonis). Il faut aussi mentionner le 

351

travail de préparation de la publication encyclopédique en plusieurs 

volumes réalisé actuellement Les officiers de l’armée lituanienne : 1918- 

1953. 

Considérant toute la période étudiée, il est possible de s’apercevoir 

qu’il n’y a presque pas d’études consacrées à l’histoire des 

différents services, unités ou structures militaires. Il faut aussi noter 

que l’histoire des régiments d’infanterie et de cavalerie, la vie quotidienne, 

les traditions et les fêtes de l’armée n’ont pas été largement 

étudiées jusqu’à présent. On devrait accorder une attention bien plus 

grande aux recherches historiques sur l’Union des Francs-Tireurs 

(Šauliai) lituaniens de la période examinée, qui a été une partie à part 

entière de l’armée lituanienne à partir de 1935. 

352

SUMMARY 

Studies of the Lithuanian Army in the Period from 

1921 to 1940 


So far there have been no historiographic studies focusing on 

the Lithuanian army during the period of the first Lithuanian Republic. 

Therefore, the present article attempts to overview exhaustively 

what has been written on the topic. The present paper, however, 

does not include the historiography of the military aviation and 

navy, because they require a separate investigation. 

There still does not exist a clearly set division of the periods 

of the Lithuanian army in the first Lithuanian Republic. The author 

of the present article suggests distinguishing four periods of the army 

from 1918 to 1942, i.e. (1) 1918-1920, (2) 1921-1926, (3) 1927- 

1934 and (4) 1935-1940. On the basis of these distinctions of the 

army periods, other historiographic studies of the Lithuanian Army 

are overviewed. 

The studies of the Lithuanian Army between the two World 

Wars include two encyclopaedic monographs by Vytenis Statkus 

(Lithuanian armed forces in 1918-1940) and Gintautas Surgailis (the 

Lithuanian army in 1918-1998). The issues that are analysed in greater 

detail encompass such topics as the history of armoured troops (by 

Arvydas Pociûnas, Liucijus Suslavièius and Vytautas Grigoraitis), the 

history of military automobiles and trucks, the artillery of the army 

in 1919-1930 (by Arvydas Pociûnas), military uniforms (by Jonas 

Vaièenonis), the service of war clergy in the Lithuanian army in 1919- 

1929 (by Rytas Narvydas), the service of war topography (by Algirdas 

Antanas Glioþaitis), ammunition workshops in Linkaièiai (by Jurgis 

Mikaila) and military-public organisations (by Gintautas Surgailis, 

Auðra Jurevièiûtë and Romas Juzefovièius). A statistical analysis of 

the Lithuanian army in 1920-1939 was carried out and published by 

Jonas Vaièenonis. It also should be noted that currently a voluminous 

encyclopaedic study Officers in the Lithuanian Army in 1918- 

1953 is being prepared. 

It can be observed in the list above that there exist no studies 

of specific services of the Lithuanian army and historical overviews 

353

of certain military units. A number of other under-investigated topics 

include the history of infantry and cavalry troops, as well as the 

everyday life, traditions and festivals of the army. There have been 

very scarce investigations in the field of the history of commandant’s 

headquarters. The history of the Rifle Union in the period under 

analysis also requires more exhaustive studies, since it has been a 

part of the Lithuanian army since 1935. Another issue that should 

be seriously considered is the necessity to prepare and publish a collection 

of the most important documents of the army of the first 

Lithuanian Republic. 

354

KAI KURIE VOKIEÈIØ OKUPACIJOS LAIKOTARPIO 

LIETUVOJE (1941–1945) TYRIMAI 

Dr. Petras Stankeras 

Lietuva naciø okupacijos metais (1941–1945) – tai didelës, 

plaèios ir kontroversiðkos temos – „Antrojo pasaulinio karo istorija“ 

neatsiejama dalis. Ði tema lietuviø istorikø iki ðiol tyrinëta labai 

vienpusiðkai ir nepakankamai. Komunistø valdomoje Lietuvoje ið principo 

nebuvo skatinama ðià temà iðsamiau tyrinëti. Sovietmeèiu Antrojo 

pasaulinio karo ávykiai Lietuvoje buvo labai politizuoti, ideologizuoti, 

o lietuviø savivaldos veikla nepagrástai, neargumentuotai interpretuojama 

kaip kolaboravimas su prieðu. Þinant, kokia mokslinë 

atmosfera buvo Sovietø Lietuvoje (1945–1990 metais), vargu ar galima 

manyti, kad bûtø buvæ ámanoma tuo metu iðleistuose darbuose 

objektyviai nuðviesti to laikotarpio ávykius ar procesus. Beveik nutylëtas 

buvo 1941 metø birþelio sukilimas prieð atsitraukianèià Raudonàjà 

armijà bei bolðevikø okupaciná reþimà, o kà jau kalbëti apie 

sukilimo prieþastis. Dëmesio susilaukë tik VKP(b) 1 vadovaujamø sovietiniø 

partizanø pasiprieðinimas, buvo diegiama klaidinga nuostata, 

kad Lietuvoje tebuvo vienas „visos liaudies“ sovietinis antinacinis 

pasiprieðinimo judëjimas (ignoruota, kad jis buvo keliø krypèiø). 

Po hitlerinës Vokietijos ir Sovietø Sàjungos sukelto Antrojo 

pasaulinio karo, nepriklausomà Lietuvà 1940 metø birþelio 15 dienà 

okupavo rusø bolðevikø Raudonoji armija. Po metø sovietinæ okupacijà 

pakeitë vokieèiø „civilinis valdymas“. Turbût niekada lietuviai 

nebuvo taip nekantriai laukæ kitos valstybës kariuomenës ásiverþimo, 

tikëdamiesi iðsigelbëti nuo okupantø, kaip laukë vokieèiø – Vermachto 

(Vokietijos ginkluotøjø pajëgø) kariø. Nors lietuviai vokieèiø ið tikrøjø 

negali laikyti savo iðlaisvintojais, taèiau bûtent vokieèiø „Barbaroso 

operacija“ (Fall Barbarossa) buvo laikinai iðgelbëjusi lietuviø 

tautà nuo sovietinio genocido. Lietuvoje buvo tikëta, kad antrasis 

atëjûnas leis lietuviams savarankiðkai politiðkai tvarkytis, kad bus sudarytos 

palankios sàlygos atkurti sovietø okupacijos ir karo veiksmø 

sugriautà Lietuvos þemës ûká, pramonæ, prekybà, susisiekimà 2 . 

1 Âñåñîþçíàÿ êîììóíèñòè÷åñêàÿ ïàðòèÿ (áîëüøåâèêîâ) – Visasàjunginë komunistø 

partija (bolðevikø). 

2 Išsamiau apie tai žr.: Brazaitis J. Vienu vieni, Vilnius, 1990; Gražiûnas A. Lietuva dviejø 

okupacijø replëse 1940–1944, Vilnius, 1996; Brandišauskas V. Siekiai atkurti Lietuvos 

valstybingumà, Vilnius, 1996. 

355

Lietuvos valstybës teisinë padëtis 1941 metø vasarà iki ðiol 

tebëra viena didþiausiø neiðspræstø tarptautinës teisës problemø. Tø 

laikø ávykiai, kai kalbama apie tokias pagrindines sàvokas kaip suverenumas, 

sutarèiø ásipareigojimai, teritorijø ásigijimas ir karinës jëgos 

panaudojimas, kelia daugybæ klausimø dël tarptautinës teisës normø 

galiojimo ir efektyvumo. Nors pagal tarptautinës teisës normas 

grieþtai reikalaujama, kad okupantas gerbtø uþimtos valstybës ástatymus, 

vietos valdymà, laikytøsi valdymo tæstinumo principo, t. y. 

uþimtoje teritorijoje paliktø vietinæ teisëtvarkà (ástatymus, teismus, 

policijà ir kità administracijos aparatà), taèiau vokieèiai per pradiná 

karo etapà energingai ëmësi slopinti visas lietuviø tautos valstybingumo 

apraiðkas. Lietuvai nebuvo suteikta jokios nepriklausomybës ar 

prasmingos autonomijos ir ji buvo traktuojama kaip dar viena uþimta 

Sovietø Sàjungos dalis, visai neatsiþvelgiant á tai, jog vos prieð metus 

ji buvo nepriklausoma. Paþeisdami tarptautinës teisës normas, kuriø 

turëjo bûti laikomasi okupuotose teritorijose, absoliuèiai ignoruodami 

1907 metø spalio 18 dienos IV Hagos tarptautinës konvencijos 

43 straipsnio reikalavimus 3 , ávedë gan grieþtà ir nekompromisiná reþimà, 

paskyrë vietos gyventojams priverstiniø darbø prievolæ 4 . 

Antrojo pasaulinio karo ávykiai dar ilgai trauks istorikø dëmesá. 

Ðis baisus karas visapusiðkai nuniokojo Lietuvà. Mûsø þemëje 

þuvo daug beginkliø þmoniø, mirtis pakirto karius, kovojusius abiejø 

okupantø kariuomenëse, puoselëjusius ávairius idealus ir tapusius jø 

aukomis. Tyrinëjant Lietuvos valstybës istorijos minëtø laikotarpiø 

problemas, bûtina þinoti valstybës aparatà sudaranèias institucijas, 

jø veiklos kryptis, specifikà, uþmojus bei átaka kraðto gyvenimui. Imtis 

ðios temos paskatino bûtinumas atsisakyti pokarinëje istoriografijoje 

susiklosèiusiø perdëm grieþtø, vienaðaliðkø vertinimø, sociologizavimo, 

dogmatizmo, subjektyvizmo tendencijø. 

Vokieèiø okupacijos Lietuvoje tyrinëjimo tema yra neatskiriama 

nuo skausmingos lietuviø kolaboravimo su vokieèiais problemos. 

Iki ðiol vieðose diskusijose ir moksliniuose tekstuose bandymus 

kalbëti apie lietuviø savivaldà Antrojo pasaulinio karo metais uþgoþia 

primityvoka, siaurø moksliniø ir intelektualiniø parametrø, ta- 

3 Documents on the Laws of War, Oxford, 1994, p. 55–56. Vokietija šia konvencija pasirašë 

1907 m. spalio 18 d., o ratifikavo 1909 m. lapkrièio 27 d. 

4 Lietuvos generalinio komisaro 1941 m. rugpjuèio 15 d. potvarkio, reguliuojanèio priverstinio 

darbo tvarkà, vertimo nuorašas, Lietuvos centrinis valstybes archyvas (toliau-LCVA), f. R-634, 

Ap. 1, B. 1.277; „Verordnung zur Regelung des Arbeitseinsatzes“, Á laisvæ, 1941 08 18, Nr. 48. 

356

èiau gana reguliari ir nedviprasmiðka diskusija apie kolaboravimà bei 

kaltes. Kolaboravimu dabar paprastai vadinamas bendradarbiavimas 

su savo kraðto okupantu. Visuose okupuotuose kraðtuose atsirasdavo, 

atsiranda ir atsiras þmoniø, kurie su okupantu bendrauja oportunistiniais 

sumetimais, siekdami sau naudos, taèiau netrûksta ir tokiø, 

kurie „kolaboruoja“ tikëdamiesi iðgelbëti tautai tai, kà ið viso tokiomis 

sàlygomis iðgelbëti ámanoma. Kolaborantas panaðus á varþytynëms 

skirto turto valdytojà: jo nekenèia buvæ savininkai, juo nepasitiki 

ir kreditoriai – okupantai. Kolaboravimo problema, nesvetima ir 

dvi okupacijas iðgyvenusiai Lietuvai, yra labai komplikuota ir, deja, 

jà sprendþiant paprastai sunku iðlikti ramiems ir santûriems. 

Darbo tikslas ir uþdaviniai. Ðio straipsnio tikslas yra dalinai 

iðanalizuoti istoriografijà, skirtà vokieèiø okupacijos laikotarpiui Lietuvoje. 

Kadangi ði tema ir nagrinëtini klausimai yra gan platûs ir visø 

klausimø neámanoma aprëpti, todël ðiame darbe autorius gvildena ir 

nuðvieèia darbus, iðleistus sovietmeèiu bei atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ. 

Tyrinëjimo metodas. Straipsnyje, taikant apraðomojo–analitinio 

bei sisteminës–lyginamosios analizës metodus, bandoma kompleksiðkai 

iðnagrinëti istoriografijà, skirta vokieèiø okupacijos laikotarpiui 

Lietuvoje. 

Iki ðiol paraðyti darbai, kuriuose gvildenama Lietuvos situacija 

paskutiniojo karo metais, yra gana kuklûs. Sovietiniais laikais 

buvo iðleista keletas propagandiniø knygø, kuriose Lietuvos laikinosios 

vyriausybës ásteigta savivalda ir jos institucijos nupieðtos juodþiausiomis 

ir niûriausiomis spalvomis: naciai, kolaborantai, baltaraiðèiai, 

þydðaudþiai ir t. t. Sovietiniai istoriografai, vadovaudamiesi 

klasiniu poþiûriu, Lietuvos laikinàjà vyriausybæ vaizdavo buvus naciø 

kolaborante, o visas vietos savivaldos ástaigas, ypaè policijà, ðabloniðkai 

priskirdavo prie vokieèiø administracijos talkininkø. Ypaè 

sovietinë propaganda naudojosi „lietuviø burþuaziniø nacionalistø“ 

bendradarbiavimo su vokieèiais faktais. Sovietinis istorijos mokslas 

vengë objektyviai analizuoti (nes tai netilpo á klasiø kovos teorijos 

rëmus) lietuviø savivaldos ásteigtos policijos veiklà. Lietuviø policijos 

reikðmingumas dël ideologiniø motyvø buvo nutylimas arba aiðkinamas 

viena prasme, vertinant ir apraðant ávykius buvo ignoruojamas 

pagrindinis istorizmo principas, t. y. reikalavimas kiekvienà praeities 

reiðkiná ir ávyká tyrinëti atsiþvelgiant á jo atsiradimà ir raidos 

perspektyvà, epochos sàlygas ir ryðius su kitais reiðkiniais. Reikia 

357

paþymëti, kad sovietinëje pusës amþiaus istoriografijoje Lietuvos savivaldos 

vokieèiø valdymo laikotarpiu klausimas beveik nenagrinëtas. 

Iki ðiol mokslinëje istorinëje literatûroje, iðskyrus J.Bulavo ir A.Bubnio 

darbus, ið esmës maþai nagrinëti ir nuodugniau nuðviesti tokie 

klausimai kaip Lietuvos generalinës srities valdymo Antrojo pasaulinio 

karo metais organizacinë sistema, vokieèiø karinë, policinë ir civilinë 

administracija, teismai, lietuviø policijos organizacinë sandara bei sudëtis, 

lietuviø savivaldos santykiai su vokieèiais, jos vieta vokieèiø 

valdþios ástaigø sistemoje ir t. t. 

Dauguma darbø, iðleistø Sovietø Lietuvoje, apie 1941–1945 

metø karo laikotarpá Lietuvoje turi menkà mokslinæ vertæ. Tai nebuvo 

moksliniai darbai tikràja þodþio prasme, taèiau ir jie, be abejo, formavo 

istorinæ sàmonæ. Ypaè uoliai ir sistemingai sovietø autoriai siekë 

sukompromituoti 1941–1944 metø lietuviø policijà, vaizduodami jà buvus 

naciø kolaborante ir jø vykdyto þydø naikinimo Lietuvoje bendrininke5 

. Ypaè daug tokio pobûdþio „veikalø“ buvo iðleista septintojo 

deðimtmeèio pradþioje6 . Kai kurie leidiniai, kaip dviem kalbomis iðleista 

monografija „Hitlerinë okupacija Lietuvoje“ 7 , balansuoja tarp 

mokslinio ir propagandinio raðinio. Karo meto lietuviø policijos veikla 

buvo „demaskuojama“ valdanèiosios komunistø partijos uþsakymu, todël 

Lietuvos SSR mokslø akademijos iðleisti archyviniø dokumentø 

rinkiniai, redaguoti saugumieèio ir aukðto rango Lietuvos komunistø 

partijos funkcionieriaus Boleslovo Baranausko, byloja apie ideologinius 

dokumentø atrinkimo kriterijus, o tai lëmë ir atitinkamas iðvadas8 

. „Tad ne istorikø, o propagandos maðinos rûpesèiu buvo pradëta 

ávairiø dokumentø apie karo metus leidyba. Tie tendencingai parinkti, 

gerokai kupiûruoti ir kitaip apdoroti dokumentai turëjo visø pirma tiesiogiai 

pasitarnauti sovietinei propagandai, o paskui tapti svarbiausia 

istorijos tyrinëjimø atrama“, – raðo dr. Sigitas Jegelevièius knygoje, 

skirtoje Lietuvos sovietinës istoriografijos analizei9 . Taèiau ðiuose dokumentø 

rinkiniuose, nepaisant jø autoriø bei sudarytojø partinio tendencingumo, 

yra vertingos faktinës informacijos. 

5 Eglinis M. Mirties fortuose, Vilnius, 1958; Bistrickas S. Ir sušaudytieji prabyla, Vilnius, 1960 

ir kt. 

6 Kondratas Z. IX fortas, Vilnius, 1961; Vicas J. SS tarnyboje, Vilnius, 1961 ir kt. 

7 Hitlerinë okupacija Lietuvoje, Vilnius, 1961. 

8 Archyviniai dokumentai apie nacionalistø antiliaudinæ veiklà. Vilnius, 1961; Hitlerininkø 

penktoji kolona Lietuvoje, Vilnius, 1961; Hitleriniai parašiutininkai, Vilnius, 1966; Nacionalistø 

talka hitlerininkams, Vilnius, 1970; Masinës žudynës Lietuvoje, d. 1. Vilnius, 1965; d. 2, 

Vilnius, 1973 ir kt. 

9 Lietuvos sovietinë istoriografija. Teoriniai ir ideologiniai kontekstai, Vilnius, 1999, p. 79–80. 

358

Gan daug informatyvios medþiagos sudëta á nedidelës apimties, 

bet pakankamai dideliu tiraþu (15 tûkst.) iðleistà Jakovo Vico 

knygà „SS tarnyboje“ 10 . Pagrindinis knygos iðleidimo tikslas aiðkiai 

matyti ið knygos pavadinimo paantraðtës – „Dokumentinis leidinys 

apie lietuviø apsaugos daliø ávykdytus nusikaltimus“. Tai bene pirmas 

sovietinës istoriografijos leidinys, skirtas lietuviø policijos batalionø 

istorijai Antrojo pasaulinio karo metais. Atmetus politizuotus 

bei propagandinius knygos aspektus, joje yra daug vertingos informacijos. 

J. Vicas teisingai paþymi, kad per visà okupacijos laikà vokieèiai 

nebuvo paskelbæ në vienos mobilizacijos á apsaugos dalinius. 

Akstinas stoti á batalionus buvo didelë alga, viltis atgauti ðeimos nuosavybæ, 

iðvengti iðveþimo á Vokietijà darbams, paleidimas ið belaisviø 

stovyklø. 

Andrius Bulota knygoje „Nuo baltojo þirgo iki svastikos“ 

11 , apraðydamas pirmàsias vokieèiø okupacijos dienas Lietuvoje 

akcentuoja „lietuviðkøjø faðistø“ pastangas átikti naujiems Lietuvos 

okupantams. Autorius teisingai pabrëþia, kad LLV „ iðsprendë 

daug organizaciniø uþdaviniø, be kuriø ágyvendinimo vokieèiø kariuomenës 

þygis per Lietuvà bûtø buvæs þymiai sunkesnis“ 12 . 

Filologo Kazio Rukðëno knyga „Á vergovæ“ 13 – tai pirmas bandymas 

Lietuvos istoriografijoje, remiantis Lietuvos ir kitø kraðtø archyvuose 

surastais dokumentais, dokumentiniais leidiniais, iðveþtøjø 

laiðkais, sugráþusiøjø þodþiais, papasakoti apie vokieèiø politikà, iðveþant 

karo metais Lietuvos gyventojus á Vokietijà, mëginimas smulkiai 

apraðyti iðveþtøjø likimà. Autorius, nebûdamas profesionaliu istoriku, 

bet mokëdamas vokieèiø kalbà ir dirbdamas Lietuvos archyve, pateikë 

skaitytojui nemaþai autentiðkø dokumentø ir atskleidë vienà ið niûriausiø 

Lietuvos istorijos puslapiø. Nors knygoje randame nemaþai tendencingai 

parinktø faktø bei tikrovei neatitinkanèiø nuotraukø, ðis nedidelës 

apimties (150 psl.) darbas svariai papildo literatûros, skirtos 

Antrojo pasaulinio karo istorijai Lietuvoje, sàraðà. 

Vertingas karo temos ðaltinis yra gan maþu tiraþu iðleista (tik 

700 egz.) Juozo Bulavo monografija „Vokiðkøjø faðistø okupacinis 

Lietuvos valdymas (1941–1944 m.)“ 14 . Knygoje pateikta nemaþai, 

10 Vicas J. SS tarnyboje, Vilnius, 1961. 

11 Bulota A. Nuo baltojo žirgo iki svastikos, Vilnius, 1962. 

12 Ibid., p. 170. 

13 Rukšënas K. I vergove, Vilnius, 1966. 

14 Bulavas J. Vokiškøjø fašistø okupacinis Lietuvos valdymas (1941–1944 m.), Vilnius, 1969. 

359

archyviniais ðaltiniais paremtø, vertingø faktø bei skaièiø. Istorikas 

raðo, kad „hitleriniø okupantø talkininkø atsiradimo ir jø susiformavimo 

á okupantø pagalbinius valdymo organus istorija gana pamokanti“ 

15 . 

Tarybinis istorikas A. Rakûnas savo knygose 16 apraðo Lietuvos 

þmoniø pasiprieðinimà vokieèiø okupantams tarsi buvusá „aktyvø“. 

Vienoje knygoje autorius teigia, kad „á ðalies (Sovietø Rusijos – 

P. S.) gilumà pasitraukë apie 3 000 karininkø ir kareiviø, tarnavusiø 

lietuviðkajame 29-ajame ðauliø teritoriniame korpuse“ 17 . Kas atsitiko 

kitiems korpuso kariams A. Rakûnas neraðo. Autorius LAF centrui 

pavaldþias Lietuvoje ásteigtas organizacijas („Lietuvos apsaugos 

gvardija“ – Tauragës aps., „Geleþinis vilkas“ – Ðakiø aps. ir kt.), bûsimøjø 

lietuviðkøjø policijos daliniø uþuomazgas vadina ne kitaip, o 

„gaujomis , joms vadovavo hitlerinë karinë þvalgyba, ir jokios 

atramos Lietuvos liaudyje jos neturëjo“ 18 . Antroje knygoje, iðleistoje 

dar didesniu tiraþu negu pirmoji, A. Rakûnas stengiasi sumenkinti 

LAF nuopelnus steigiant ginkluotus bûrius bolðevikø uþimtoje Lietuvoje. 

Ðioje knygoje A. Rakûnui tenka pripaþinti, kad „burþuaziniams 

nacionalistams“ pavyko átraukti á „baudþiamuosius organus (vieðàjà 

policijà, policinius batalionus ir kt.)“ 19 ne taip jau maþai vietiniø 

gyventojø. LVR ásteigimà autorius apibûdina kaip „liûdnai pagarsëjusià 

vadinamosios vietinës rinktinës avantiûrà“ 20 . 

Tam tikrai Lietuvos vokiðkosios okupacijos tyrimø grupei priklauso 

publikuoti dokumentai. Grupuojant juos chronologiðkai, verta 

iðskirti keletà darbø. 

Lietuvos komunistø partijos (bolðevikø) Centro Komiteto Partijos 

istorijos instituto 1948 metais iðleistame rinkinyje „Kovoje prieð 

hitlerinæ okupacijà“ 21 iðspausdinti tik svarbesni LKP(b) Antrojo pasaulinio 

karo metais iðleisti atsiðaukimai. Atsiðaukimø turinys ávairus: 

„Ðalin banditiðkus „vietos savisaugos bûrius“, „Á „vietos savisaugos 

bûriø“ dalyvius“ bei „Á virðaièius, seniûnus, policininkus, karius, 

15 Ibid., p. 47. 

16 Rakunas A. Lietuvos liaudies kova prieš hitlerinæ okupacijà, Vilnius, 1970; Klasiø kova 

Lietuvoje 1940–1951 metais, Vilnius, 1976. 

17Rakûnas A. Lietuvos liaudies kova prieš hitlerinæ okupacijà, p. 13. 

18 Ibid., p. 145. 

19Rakunas A. Klasiø kova Lietuvoje 1940–1951 metais, p. 122. 

20 Ibid., p. 127. 

21Kovoje prieš hitlerinæ okupacijà. Lietuvos KP(b) atsišaukimai Didžiojo Tëvynës karo metu, 

Vilnius, 1948. 

360

á visus tuos, kas vokiðkøjø grobikø apgauti, kas ið baimës tarnauja 

prieðui“. Rinkinyje raðoma, kad „Lietuvos darbo þmonës plaèiai boikotavo 

okupantø ir jø samdiniø lietuviðkai vokiðkøjø burþuaziniø nacionalistø 

organizuotus darbo batalionus“ 22 , kad „Lietuvos komunistø 

(bolðevikø) partijos dëka, hitlerininkams nepavyko organizuoti 

lietuviðkojo esesininkø legiono“ 23 . Knygoje klaidingai teigiama, kad 

„dël aktyvaus kraðto gyventojø pasiprieðinimo suþlugo lietuviðkai vokiðkøjø 

burþuaziniø nacionalistø mëginimai sumobilizuoti Lietuvos 

vyrus á Plechavièiaus rinktines ir pasiøsti jas á frontà hitlerinës armijos 

eilëse“ 24 . 

Boleslovo Baranausko ir J. Vico spaudai parengtame archyviniø 

dokumentø rinkinyje 25 randame ne tik „politiðkai aktualiø dokumentø, 

demaskuojanèiø lietuviðkus burþuazinius nacionalistus“ 26 , 

bet ir vertingos informacijos. Eiðiðkiø apskrities virðininkas Povilas 

Kazakevièius savo 1952 metø parodymuose sovietiniams tardymo organams 

teigë, kad vokieèiams uþëmus Lietuvos teritorijà, jie netrukus 

panaikino Vidaus reikalø ministerijà ir jà pervadino Vidaus reikalø 

vadyba. Tardomasis informavo, kad dirbdamas ðios vadybos administracinio 

departamento referentu, jis buvo ápareigotas formuoti 

ir organizuoti pasienio policijos tarnybà Lietuvoje. Toliau P. Kazakevièius 

teigia, jog „vokieèiø okupacinës valdþios organai neiðpildë savo 

paþadø duoti Lietuvai nepriklausomybæ, tai Lietuvos pasienio policijos 

steigimo klausimas atkrito“ 27 . 

Ið kai kuriø Lietuvos SSR MA archyviniams dokumentams 

skelbti redakcijos iðleistø propagandinio turinio broðiûrø naudos maþa. 

Tai pasakytina apie B. Baranausko sudarytà rinkiná „Hitleriniai 

paraðiutininkai“ 28 . 1970 metais iðleistame dokumentø rinkinyje „Nacionalistø 

talka hitlerininkams“ 29 yra pateikiama daug dokumentø, saugomø 

Lietuvos archyvuose, nuoraðø. Tarp kitø dokumentø pateikiamas 

vokieèiø apsauginës divizijos, dislokuotos Vilniuje, karinës administracijos 

virðininko 1941 metø liepos 3 dienos paliepimas, draudþiantis 

vartoti visus lietuviðkus ministerijø pavadinimus ir liepiantis 

22 Ibid., p. 9. 

23 Ibid. 

24 Ibid., p. 11. 

25 Archyviniai dokumentai apie nacionalistø antiliaudinæ veiklà, Vilnius, 1961. 

26 Ibid., p. 5. 

27 Ibid., p. 11. 

28 Hitleriniai parašiutininkai, Vilnius, 1966. 

29 Nacionalistø talka hitlerininkams, Vilnius, 1970. 

361

atkurtà lietuviø policijà vadinti „Pagelbine Vilniaus ir srities policija“ 

30 . Pateikiamas visas lietuviø saugumo policijos skyriaus prie vokieèiø 

saugumo policijos ir SD vado Lietuvoje virðininko S. Èenkaus 

raðtas K. Jageriui su praðymu nelikviduoti ðios tarnybos, kuri taip 

reikalinga kovojant su bendru prieðu – bolðevizmu. 

Labai vertingos faktografinës medþiagos yra dokumentø rinkinio 

„Masinës þudynës Lietuvoje (1941–1944)“ pirmame tome ir 

po gan ilgos pertraukos iðëjusiame antrajame tome31 . Ðiuose tomuose 

iðtisai arba sutrumpinti pateikti 570-ies dokumentø tekstai ir labai 

iðsamûs komentarai. Taèiau dauguma dokumentø parinkti tendencingai, 

siekiant pagrásti dokumentø rinkiniø pavadinimà. 

Aukðèiau iðvardintose archyviniø dokumentø publikacijose dauguma 

dokumentø parinkta tendencingai, todël juos skaityti bei vertinti 

reikia kritiðkai, atskiriant faktines þinias nuo politiniø tendencijø. Bolðevikø 

propaganda turëjo poveiká ir padarë juodà darbà. Lietuvio policininko 

kaip þydðaudþio ávaizdis þmoniø protuose ástrigo giliau negu 

dabar norima pripaþinti. Taèiau reikia þinoti kompetencijà bei funkcijas, 

kurias atliko lietuviø policininkai arba kas buvo daroma jø vardu. 

Dar vienà ðaltiniø grupæ sudaro memuarinë literatûra. Ið pokario 

laikotarpio memuarø labai svarbûs yra tø ávykiø dalyviø atsiminimai. 

Amþininkø liudijimai suteikia tikroviðkumo daþniausiai sausai 

ir ne visas istoriografijos problemas nagrinëti leidþianèiai archyvinei 

medþiagai. Nemaþai naudingø duomenø galima rasti tø ávykiø 

liudininkø – lietuviø policijos pareigûnø – prisiminimuose: tai Marijampolës 

kriminalinës policijos virðininko sûnaus iðleisti jo tëvo Balio 

Pupalaigio uþraðai32 , lietuviø saugumo policijos Vilniaus apygardos 

virðininko Aleksandro Lileikio atsiminimai, dokumentai33 , þurnalisto, 

karinës þvalgybos specialisto, o karo metais Vidaus reikalø valdybos 

Priverèiamojo darbo valdybos virðininko Broniaus Auðroto knyga34 

, lietuviø saugumo policijos Vilniaus apygardos virðininko pavaduotojo 

Kazimiero Gimþausko prisiminimai, laiðkai, atsiminimai, dokumentai35 

, lietuviø saugumo policijos Kauno apygardos valdybos Sekimo 

dalies virðininko Juozo Gruðio knyga36 , 5-ojo lietuviø savisaugos 

30 Ibid., p. 31. 

31 Masinës žudynës Lietuvoje (1941–1944), d. 1, Vilnis, 1965; d. 2, Vilnius, 1973. 

32 Populaigis A. Kriminalisto dienoraštis, Vilnius, 1999. 

33 Lileikis A. Pažadinto laiko pëdsakais, Vilnius, 2000. 

34 Aušrotas B. Laisvës niekas nežadëjo. Žvalgybos karininko atsiminimai, Vilnius, 1999. 

35 Gimžauskas K. Tave kaip motinà mylëjau, Vilnius, 1999. 

36 Grušys-Žilvinis J. Laukti nebuvo kada, Marijampolë, 2000. 

362

ataliono jaunesniojo puskarininkio Jono Laucës prisiminimø pluoðtas 

37 ir kt. Visi prisiminimai epizodiniai, bet svarbûs tuo, kad daþnai 

parodo tokius momentus, kurie neatsispindi archyvinëje medþiagoje. 

Dar ryðkiau autoriaus mentalitetas atsiskleidþia dienoraðèiuose. Juose 

daug atviriau ir tiesiau dëstomos mintys ir nuomonës, todël ypaè vertingi 

yra tie memuarai, kurie paraðyti remiantis dienoraðèiais. Dienoraðèiuose 

labiau atsispindi aplinkos poveikis. Ne visi istorikai kritiðkai 

analizavo memuarø informacijà – tai lëmë aplinka ir memuarus 

bei jø autoriø gaubiantis romantiðkumas. 

Svarbus kriterijus yra memuarø raðymo aplinka ir sàlygos. 

Kitas svarbus veiksnys – autoriaus ideologiniai principai, jo mentalitetas. 

Jø, kaip istorijos ðaltinio, panaudojimo tradicijos istoriografijoje 

dar nëra tvirtos. Labai svarbios nagrinëjamos problemos istoriografijai 

tampa lietuviø iðeivijoje iðleistos studijos. Taèiau ir èia pasigendame 

specialiø tyrimø. 

Nelengvà gyvenimà vokieèiø okupuotoje Lietuvoje puikiai apraðo 

Juozas Brazaitis (Ambrazevièius, Sûduvis) knygoje „Vienø vieni“ 

38 . Be kitø klausimø, autorius apraðo lietuviø SS legiono steigimo 

nesëkmæ bei Lietuvos vietinës rinktinës tragedijà. Jie teigia, kad likæ 

rinktinës batalionai buvo pavadinti „vokieèiø policijos pagelbiniais 

batalionais“ 39 . 

Buvæs Lietuvos kariuomenës vadas generolas S. Raðtikis savo 

atsiminimø „Kovose dël Lietuvos“ 40 antrojoje dalyje patvirtina 

vokieèiø karinës vadovybës atstovø Lietuvoje kategoriðkà nuostatà 

lietuviø kariø atþvilgiu – arba likti vokieèiø kariuomenës pagalbinëje 

tarnyboje, arba eiti á rusams skirtas belaisviø stovyklas. Atsiminimø 

autorius tvirtina, kad dalis lietuviø kariø, manydami, jog ið tokios 

pagalbinës tarnybos ateityje gal galësiàs susidaryti bûsimos Lietuvos 

kariuomenës uþuomazgos branduolys, kiti ið baimës patekti á belaisviø 

stovyklas sutiko tarnauti. Vëliau ðias tarnybas papildë savanoriai, 

vokieèiø kviesti á pagalbinæ karo policijos tarnybà. S. Raðtikio atsiminimuose 

ryðkëja ne tik autoriaus bûdo savybës – ramumas, blaivus 

màstymas, polinkis á idealizmà, bet ir jo, kaip pedagogo bei karininko, 

màstymo ir pasaulëþiûros ypatumai. 

37 Lauce J. Penktasis savisaugos batalionas, Vilnius, 1998. 

38 Brazaitis J. Vienu vieni, Vilnius, 1990. 

39 Ibid., p. 177. 

40 Raštikis S. Kovose dël Lietuvos: kario atsiminimai, d. 2, Vilnius, 1990. 

363

Iðeivijoje gyvenusiø ir raðiusiø lietuviø autoriø iðsiskiria þurnalisto 

ir sociologo Albino Graþiûno knyga „Lietuva dviejø okupacijø 

replëse 1940–1944“ 41 . Du treèdaliai knygos skirta vokieèiø okupacijos 

laikotarpiui ir joje pateikiama daug beveik neþinomø faktø. 

Jau paèioje pradþioje autorius, kurio knygai bûdinga iðtisø gan ilgø 

dokumentø citavimas, pateikia Lietuviø aktyvistø fronto vadovybës 

instrukcijà „Lietuvai iðlaisvinti nurodymai“, kurioje nurodoma ásteigti 

Tautinio darbo apsaugos kovinius dalinius. LAF vadovai, steigdami 

TDA, naiviai galvojo apie galimà Lietuvos kariuomenës atgimimà, 

taèiau vokieèiø politinë vadovybë patvarkë savaip ir neleido steigti 

jokiø svetimø kariniø daliniø jø uþimtose teritorijose. Autorius atkreipia 

skaitytojø dëmesá á tai, kad Lietuvos laikinoji vyriausybë, atsiþvelgdama 

á susidariusià politinæ situacijà, „iki galo pasitikëjimo nei 

batalionais (TDA–P. S.), nei policija nerodë“ 42 . Voldemarininkø ávykdytas 

perversmas faktiðkai paliko lietuviø atkurtà savivaldà be centrinës 

vadovybës (vidaus reikalø ministras J. Ðlepetys suimtas) 43 . 

Atgimusios Lietuvos istorikai dar negali pasigirti Antrojo pasaulinio 

karo tyrinëjimø gausa. Vienas ið svariausiø tokiø tyrinëjimø 

yra Valentino Brandiðausko studija apie Lietuvos valstybingumo atkûrimà 

44 . Autorius, remdamasis ávairiais ðaltiniais, nuðvieèia Lietuviø 

aktyvistø fronto ginkluotø bûriø – Tautinio darbo apsaugos, – 

kuriems buvo lemta karo metais tapti atkurtos lietuviø policijos tarnybomis, 

uþuomazgà. Studijos autorius V. Brandiðauskas daro iðvadà, 

kad lietuviø partizanai bei aktyvistai, steigdami vietinës valdþios 

organus, Lietuvos „laikinosios vyriausybës egzistavimo laikotarpiu 

prisidëjo prie Lietuvos, kurià vis dar vylësi matysià nepriklausomà, 

atkuriamojo darbo“ 45 . 

Istorikas Arûnas Bubnys kone vienintelis yra paskelbæs rimtø 

moksliniø darbø apie vokieèiø okupaciná reþimà Lietuvoje Antrojo 

pasaulinio karo metais. Apimtimi iðsiskiria paskutinë A. Bubnio 

knyga „Vokieèiø okupuota Lietuva (1941–1944)“ 46 . Minëtame veikale, 

pasinaudojæs gausia archyvø – Lietuvos (penkiø), Rusijos (trijø), 

Vokietijos (trijø), Latvijos (dviejø), Lenkijos (dviejø) bei JAV 

41 Gražiûnas A. Lietuva dviejø okupacijø replëse 1940–1944, Vilnius, 1996. 

42 Ibid., p. 164. 

43 Ibid. 

44 Brandišauskas V. Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumà (1940 06–1941 09), Vilnius, 1996. 

45 Ibid., p. 118. 

46 Bubnys A. Vokieèiø okupuota Lietuva (1941–1944), Vilnius, 1998. 

364

(vieno) medþiaga, autorius siekë kuo detaliau atskleisti vokieèiø okupacinio 

reþimo Lietuvoje genezæ ir raidà. Þavi ypatingas autoriaus 

sàþiningumas bei pedantiðkumas pateikiant ir komentuojant archyvinius 

ðaltinius, istoriografinius leidinius bei daugybæ atskirø jo nagrinëjamos 

temos straipsniø. Labai svarbus yra A. Bubnio lietuviø policijos 

atkûrimo interpretavimas. Autorius pateikia labai ádomios ir 

vertingos statistikos. Vokieèiø okupantø vykdoma Lietuvos okupacija 

yra labai plati tema ir A. Bubniui nevienodai iðsamiai pavyko iðnagrinëti 

visos ðios temos klausimus, pagaliau jis ir nebuvo uþsibrëþæs 

tokio uþdavinio. Taèiau tai, kas pateikta ðiame leidinyje, kalba 

apie didelá ir kruopðtø autoriaus darbà, teisingai nuðvieèia tà sunkø ir 

sudëtingà mûsø istorijos laikotarpá. 

Svariai Lietuvos istoriografijà, skirtà Antrajam pasauliniam 

karui, papildo produktyviai dirbantis Lietuvos istorijos instituto mokslinis 

bendradarbis dr. Rimantas Zizas. Ypaè paþymëtini ðio mokslininko 

darbai, skirti lietuviø policiniams-kariniams daliniams, ásteigtiems 

vokieèiø administravimo laikais. 2000 metais tæstiniame Lietuvos 

kraðto apsaugos ministerijos leidinyje „Karo archyvas“ paskelbtas 

labai iðsamus bei iliustruotas unikaliomis nuotraukomis straipsnis, 

skirtas lietuviø statybos (inþinerijos) batalionams 1943–1944 metams 

47 . Ðiame ádomiame darbe nuðvieèiamos statybos batalionø atsiradimo 

politinës–karinës sàlygos, formavimo aplinkybës, atliekamos 

funkcijos. 

Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centro leidþiamame 

moksliniame þurnale „Genocidas ir rezistencija“ yra paskelbtas 

R. Zizo dviejø daliø straipsnis, skirtas Lietuvos vietiniai savisaugai 

karo metais 48 . Kaip raðo autorius, straipsniø tikslas – „nuðviesti 

istoriografijoje beveik netyrinëtà Lietuvos gyventojø vietinës 

savisaugos organizavimàsi naciø Vokietijos metais, jos atsiradimo prieþastis, 

eigà, konkreèias istorines aplinkybes ir veiksnius, skirtingus 

okupantø vokieèiø, „lietuviðkosios savivaldos“ administracijos, nacionalinio 

antinacinio pogrindþio interesus, nuostatas, poþiûriø á vietinæ 

savisaugà, realizuotas jos organizacines formas“. 

Po karo ne vienas uþsienio mokslininkas ëmë tyrinëti Antrojo 

pasaulinio karo problematikà. 

47 Zizas R. Lietuviø statybos (inžinerijos) batalionai 1943–1944 m.// Karo archyvas, t. 17, 

Vilnius, 2000.. 

48 Zizas R. Vietinë savisauga (savigyna) Lietuvoje naciø Vokietijos okupacijos metais (1941– 

1944) // Genocidas ir rezistencija, 2001, Nr.2 (10) ir Nr. 3 (11). 

365

Vokieèiø autorius Verneris Hauptas, kaip vokieèiø vermachto 

karys, pats buvæs tø istoriniø ávykiø Lietuvoje liudininku, savo ádomioje 

knygoje „Pabaltijys 1941. Vienos neiðspræstos problemos istorija“ 

49 teigia, kad vokieèiø kareiviai Lietuvoje buvo sutikti kaip iðvaduotojai, 

atkurta vietinë lietuviø policija vos sovietams tik pasitraukus 

jau rûpinosi ramybe ir tvarka kraðte. Knygoje smulkiai apraðyta 

Ostlando vokieèiø administracinë santvarka ir jos santykiai su 

vietos savivaldos ástaigomis. Kadangi vokieèiø civilinë valdþia Lietuvà 

(kaip ir kitus Pabaltijo kraðtus) traktavo kaip nukariautà ðalá, raðo 

knygos autorius V. Hauptas, galimybë 1941 metais atkurti Lietuvos 

valstybës nepriklausomybæ tapo nereali ir Pabaltijo problema liko neiðspræsta. 

Lenkø profesorius Èeslovas Madajèykas savo kiek anksèiau, 

dar komunistø valdomoje Lenkijoje iðleistoje dvitomëje studijoje „Faðizmas 

ir okupacijos“ 50 tyrinëja vokieèiø okupaciniø reþimø ypatumus 

ávairiuose Europos kraðtuose, taip pat ir Lietuvoje. Profesorius 

teigia, kad vokieèiai, uþëmæ Pabaltijá, neatkûrë iki sovietinës okupacijos 

buvusios administracijos, o tik dideliu mastu panaudojo jos senuosius 

kadrus. 

Lenkø autorius Romanas Korab–Þebrykas savo tendencingai 

paraðytoje daug sakanèiu pavadinimu knygoje „Baltoji knyga ginant 

Armijà krajovà Vilniaus kraðte“ 51 ir iðleistoje Liubline kaip atsakas 

á „lietuviø Sàjûdþio inspiruotus kaltinimus AK“ 52 teigia, kad 

nepriklausomos Lietuvos policija gan lengvai, beveik be nuostoliø 

iðtvërë sovietø valdþios laikotarpá ir, prasidëjus karui, jos nariai tæsë 

tarnybà J. Ambrazevièiaus vyriausybës gan greitai atkurtose kriminalinëje, 

saugumo policijose bei policijos batalionuose. Nors Lietuvos 

laikinoji vyriausybë neilgai iðsilaikë valdþioje, jos sukurtos, pasak 

autoriaus, „nusikalstamos lietuviø policijos infrastruktûros“ 53 , pavaldþios 

vokieèiø gestapui bei saugumo policijai, atliko pagrindiná vaidmená 

tvarkant vokieèiø uþimtas þemes. 

Minëtinas lenkø profesorius Jeþys Turonekas, paraðæs preciziðkà 

ir gan objektyvià monografijà54 . Kadangi Baltarusija buvo vo- 

49 Haupt W. Baltikum 1941. Die Geschichte eines ungeloesten Problems. Neckargemuend: 

Kurt Vowinkel Verlag, 1963. 

50 Madajczyk Cz. Faszyzm i okupacje: 1938–1945. Wykonanie okupacji przez panstwa osi w 

Europie, t. 1, Poznan, 1983; t. 2, Poznan, 1984. 

51 R.Korab-Žebryk, Biala ksiæga w obronie Armii Krajowej na Wilenszczyznie, Lublin, 1991. 

52 Knygos viršelio ketvirtas puslapis. 

53 Korab-Žebryk R. Biala ksiæga w obronie Armii Krajowej na Wilenszczyznie, s. 12 - 13. 

366

kieèiø ásteigto administracinio vieneto Ostlando sudedamoji dalis, karo 

metais joje vykæ politiniai ir kariniai procesai beveik sutapo su 

tais, kurie vyko Lietuvos teritorijoje. Profesorius J. Turonekas teigia, 

kad steigiant savivaldos administraciná aparatà Lietuvoje bei kituose 

Ostlando kraðtuose buvo siekiama, pasinaudojus karo sàlygomis, 

suaktyvinti tautà ir po karo atgauti nepriklausomybæ. Autorius 

raðo, kad 1941 metø pavasará abveras55 steigë lietuviø diversinius 

bûrius, o pirmomis karo dienomis organizavo ginklø tiekimà ið oro 

lietuviðkam pogrindþiui. Okupacijos laikotarpiu ásteigti policijos batalionai, 

profesoriaus teigimu, turëjo daugiau kariniø daliniø bruoþø 

negu policiniø. 

Tuo tarpu vokieèiø mokslinis bendradarbis Knutas Stangas 

iðleido monografijà tendencingu pavadinimu: „Kolaboravimas ir masinës 

þudynës. Lietuviø pagalbinë policija, Hamanno motorizuotoji 

policinë grupë ir Lietuvos þydø þudynës“ 56 . Raðydamas apie 1941 

metø birþelio 23-iosios dienos lietuviø sukilimà, autorius paþymi, kad 

dalis sukilëliø galbût vadovavosi idealistiniais motyvais, bet juos nustelbë 

á sukilëliø gretas ásiliejæ þydø þudikai ir kriminaliniai elementai. 

Toliau K. Stangas skelbia beveik dviejø tûkstanèiø Lietuvos þydø 

genocido vykdytojø lietuviø pavardþiø sàraðà. Stebina knygoje paskelbtø 

pavardþiø skaièiaus priskyrimas vienam Tautinio darbo apsaugos 

batalionui. Tai beveik keturiø to meto policijos batalionø kariø 

skaièius: tokio didelio bataliono lietuviø policijoje karo metais 

nebuvo. Vargu ar K. Stangas lankësi Lietuvos centriniame valstybës 

archyve Vilniuje, nes sugebëti paskelbti 1834 asmenø pavardes, visus 

juos, be iðimties, priskirti „þydðaudþiø“ kategorijai ir nerasti bataliono 

vado pulkininko Andriaus Butkûno vardo gali tik ne visai preciziðkai 

á rimtos temos nagrinëjimà þiûrintis autorius. K. Stangas, anot 

jo knygos recenzento dr. Arvydo Anuðausko, „ leidosi á sunkiai 

suvokiamas fantazijas“, „ið menko Lietuvos istorijos þinojimo 

padarë klaidingas iðvadas“ ir „kai kurias knygos dalis pavertë 

neaukðto mokslinio lygio tekstais“ 57 . Tokiais kaip K. Stango moksliniais 

darbais Vokietijoje bandoma dengti naciø nusikaltimus juos priskiriant 

okupuotø valstybiø gyventojams. 

54 Turonek J Bialorus pod okupacja niemiecka, Warszawa, 1993. 

55 Abwehr – 1935-1944 metais vokieèiø kariuomenës žvalgyba ir kontržvalgyba, vadovaujama 

admirolo W. W. Canaris. 

56 Stang K. Kollaboration und Massenmord. Die litauische Hilfspolizei, das Rollkommando 

Hamann und die Ermordung der litauischen Juden, Frankfurt am Main, 1996. 

57 Genocidas ir rezistencija, 1998, Nr. 1(3), p. 121 - 128. 

367

JAV iðleistos broðiûros „Hitlerio Rytø legionai“ 58 autorius 

Antonio Miunozas labai glaustai apþvelgia nacionaliniø policijos daliniø 

steigimo ir veiklos trijose Baltijos valstybëse karo metais istorijà. 

A. Miunozas raðo, kad lietuviø pogrindþio vadovo þinioje buvo 

36 000 nuolatiniø bei laikinø kovotojø. Prasidëjus 1941 metø sukilimui, 

jø skaièius iðaugo iki 100 000 vyrø. Ðiuos skaièius reikia vertinti 

labai kritiðkai. Pasak autoriaus, vokieèiai padarë strateginæ klaidà: 

nuo birþelio 28 dienos iki rugpjûèio sukilëliø daliniai buvo nuginkluoti 

ir ið jø dalies buvo organizuoti policijos batalionai. Nebûdamas 

istorikas, jis neiðvengë netikslumø, klaidø, nes raðydamas knygelæ, 

nesirëmë jokiais pirminiais archyviniais ðaltiniais, o tik pasinaudojo 

þiupsneliais þiniø, paimtø ið ávairiø autoriø knygø, skirtø Antrojo 

pasaulinio karo istorijai. Knygoje yra pateikti neteisingi Lietuvoje 

tarnavusiø vokieèiø policijos pareigûnø vardai bei lietuviø policijos 

pareigûnø pavardës. Knygoje esama ir daugiau trûkumø, bet, laimë, 

autorius, gyvendamas Amerikos þemyne, susilaikë nuo klaidingø vertinimø, 

komentarø ir iðvadø, o vien iðdëstë datas, ávykius ir faktus. 

1998 metais itin daug knygø iðleista apie Lietuvà ir Antràjá 

pasauliná karà. Be ðio straipsnio autoriaus bei A. Bubnio Lietuvoje 

iðleistø knygø, Jungtinëse Amerikos Valstijose knygà „Lietuvos kariniø 

formuoèiø antrojo pasaulinio karo metais istorija (1939–1945)“ 

iðleido lietuviø kilmës autorius Henry L. Gaidis59 . Nelabai kruopðèiai 

paraðytoje 300 puslapiø knygoje apraðoma Lietuvos bei lietuviø 

kariniø formuoèiø raida paskutiniojo karo metais. Paskutiniame „Uþimtø 

Rytø srièiø ministerijos personalo tarnybos“ 1945 metø sausio 

24 dienos raporte, kurá mini L. H. Gaidis, teigiama, kad paskutinëmis 

karo dienomis Lietuvoje tarnavo apie 3000 lietuviø policininkø. 

Artëjant antrajai rusø okupacijai, jiems buvo ásakyta „iðtirpti“. Daug 

lietuviø policininkø prisijungë prie pogrindþio ir tæsë kovà partizanø 

daliniuose. Deja, raðydamas ðià knygà autorius nepasinaudojo në vienu 

archyviniu dokumentu, në vienu rimtu ðaltiniu. Beveik visuose 

ðiai temai skirtuose leidiniuose akcentuojami vokieèiø ir jø pagalbininkø 

nusikaltimai þydø tautai. Kiekvienoje knygoje, skirtoje Antrajam 

pasauliniam karui, apskritai ir þydø genocidui konkreèiai, bûtinai 

paþymima, kad Vokietija iðþudë 6 mljn. þydø (nors dël ðio skaièiaus 

paskutiniu metu labai abejojama), o kad Sovietø Sàjungoje ið- 

58 Münoz J. Antonio. Hitler’s Eastern Legions, Vol. 1: The Baltic Schutzmannschaft, Axis 

Europa, New York, 1997. 

59 Gaidis L. Henry, A history of the Lithuanian military forces in World War II (1939–1945), 

Chicago, Illinois, 1998. 

368

þudyta 60 mljn. þmoniø – nutylima, nes tai buvo ne þydai. Hitlerio 

þiaurybës, palyginti su Stalino þiaurybëmis, nublanksta ir dël apimties, 

ir dël priemoniø. Retkarèiais skaitytojams norima sudaryti áspûdá, 

kad visas Europos þydø genocidas ávykdytas lietuviø rankomis arba 

tik jiems aktyviai bendrininkaujant. Kuriama paradoksali situacija: 

daþnai akcentuojama, kad tik Lietuva ir Ispanija priëmë prieð karà ið 

Vokietijos tremtus þydus, kad lietuviai kone vieninteliai Europoje, 

kurie atsisakë ásteigti SS legionà ir kartu ávardijami kaip þydðaudþiai. 

Holokausto tema yra apipinta ávairiø kompleksø, ávaizdþiø ir 

mitø. Bene opiausia tema – lietuviø vaidmuo þydø genocido laikotarpiu, 

nes èia radikaliai skiriasi daugelio istorikø bei politikø poþiûriai. 

Maþai arba visai netyrinëti tokie klausimai kaip vokieèiø 

vermachto þygis per Lietuvà 1941 metais garsiosios SS kariuomenës 

divizijos „Totenkopf“, lietuviø kariø tarnyba vokieèiø kariniuose daliniuose, 

lietuviø naktiniame oro ðturmo divizijone Nr. 12 (NSGr12), 

pirmojo generalinio tarëjo generolo P. Kubiliûno vaidmuo vokieèiø 

okupacijos metais, antinacinës rezistencijos organizacijø „Lietuviø 

frontas“, „Lietuvos laisvës kovotojø sàjunga“, „Lietuvos laisvës armija“, 

„Lietuviø vienybës sàjûdis“, „Vyriausiasis Lietuvos iðlaisvinimo 

komitetas“ veikla ir t. t. Lietuviø pasiprieðinimas vokieèiams buvo 

pasyvus. Pasyviosios rezistencijos taktikà lëmë siekis iðsaugoti kuo 

daugiau lietuviø gyvybiø. Be to, aktyviai kovoti su vokieèiais reiðkë 

teikti paramà Raudonajai armijai. Visos organizacijos sutarë, kad lietuviø 

tautos prieðas Nr. 1 yra Sovietø Sàjunga. Bûtina atsakyti á klausimà 

– kieno pusëje buvo Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais? 

Manau, faðistinës Vokietijos, o ne antihitlerinës koalicijos. Istorikams 

bûtina tarti þodá apie vadinamàjà 16-àjà „lietuviðkàjà“ divizijà. Ar 

tikrai ji buvo lietuviðka? Nebuvo sudarytas lietuviø SS legionas. Ar 

turime tuo didþiuotis ar ne? 

Pagrindinis ðaltinis, leidþiantis atskleisti vokieèiø okupantø 

valdymo organizacijà Lietuvos generalinëje srityje, yra ávairiuose Lietuvos 

Respublikos archyvuose bei bibliotekø rankraðtynuose esantys 

autentiðki dokumentai. Didþiausi ir pagrindiniai archyviniø dokumentø 

klodai yra sukaupti Lietuvos centriniame valstybës archyve. Kai 

kurie ðiame didþiausiame Respublikos archyve saugomi dokumentai 

stebëtinai tvarkingai dar karo metais sugrupuoti, sunumeruoti bei 

suriðti, kiti palaidi, iðsklaidyti kituose fonduose. Bet nepaisant trûkumø, 

ðie dokumentai dabar yra neákainojami laiko liudininkai ir jø autentiðkumas 

nekelia abejoniø. Ypaè daug vertingø dokumentø yra 

369

Lietuvos generalinës srities Vidaus reikalø vadybos, Tvarkos policijos 

vado prie SS ir policijos vado Lietuvoje ástaigos Vilniaus skyriaus, 

Lietuvos generalinës srities lietuviø savisaugos daliniø ðtabo, Lietuviø 

ryðio karininko prie tvarkos policijos vado Lietuvoje ðtabo, Lietuvos 

generalinës srities vokieèiø saugumo policijos ir SD vado ástaigos, 

Lietuviø kriminalinës policijos skyriaus prie saugumo policijos 

ir SD vado, Lietuvos generalinës srities Pirmojo generalinio tarëjo 

ástaigos Kaune, ávairiø lietuviø policijos batalionø bei Lietuvos generalinës 

srities apskrièiø fonduose. Nauji neþinomi faktai, interpretuoti 

pagal jau skelbtus apibendrinanèius tyrimus, leidþia istorikams 

geriau suvokti Lietuvos vokieèiø okupacijos periodà. Bet nepaisant 

dokumentø gausos, kai kuriems ávykiams nuðviesti trûksta archyvinës 

medþiagos. Labai daug svarbiø autentiðkø dokumentø sunaikinta, 

dingo per karo bei pokario sumaiðtá. Nemaþai vokieèiai iðsiveþë á 

Vakarus ir dalis jø saugoma Koblenco federaliniame archyve (Bundesarchiv 

Koblenz). Sovietai savo ruoþtu nemaþai jø iðsiveþë á Rytus 

ir dalis jø yra Maskvoje, Istoriniø dokumentiniø kolekcijø saugojimo 

centre (buvusiame SSRS centriniame valstybiniame ypatingajame archyve) 

60 , á kurá mûsø istorikams vis dar sunku patekti. 

Ðiandien istorijos mokslui keliami nauji reikalavimai – paþinti 

istorijà tokià, kokia ji buvo, su tomis politinëmis nuostatomis ir 

bûdais jas ágyvendinti. Kaip sakë Tomas Venclova, labai teigiama yra 

tai, kad Lietuvoje, nors ir lëtai, poþiûris á istorijà tampa civilizuotas 

(pvz., á 1941 metø sukilimà, á pokario periodà). 

Taip jau susiklostë, kad mûsø tautos istorija – tai nuolatinë kova 

dël Lietuvos vardo iðsaugojimo pasaulio þemëlapyje. XX amþiuje 

tik 32 metus likimas Lietuvai skyrë kurti valstybæ. Todël lietuviø istorikø 

atnaujinti karo metø tyrinëjimai, ádomiomis detalëmis uþpildys 

daugiau kaip pusës amþiaus senumo Lietuvos istorijos spragas, leis á 

amþiaus vidurio lietuviø valstybingumo atkûrimo pastangas paþvelgti 

kitu þvilgsniu. Visa tai kartu su kitø problemø gvildenimu pasitarnaus 

karo periodo Lietuvos istorijos iðsamesniam tyrinëjimui. Apibendrintai 

reikëtø pasakyti, jog ðaltiniø bazë ir literatûros sàraðas Lietuvos 

istorijai Antrojo pasaulinio karo metais tirti nëra pakankamas, todël 

susipaþinus su ðia medþiaga iðkyla daug klausimø, á kuriuos atsakyti iki 

ðiol tebëra neámanoma. Taigi mokslininkø laukia didelis darbas iðsamiau 

analizuoti naciø laikotarpio Lietuvos istorijos „baltàsias dëmes“. 

60 Jegelevièius S. Ypatingasis archyvas Maskvoje//Lietuvos istorijos studijos, t. 3, Vilnius, 

1996, p. 144. 

370

RÉSUMÉ 

Les recherches sur l’occupation allemande de la Lituanie 

(1941-1945) 

Dr. Petras Stankeras 

Plusieurs publications scientifiques et de vulgarisation scientifique, 

consacrées à l’histoire de la Lituanie pendant la Seconde Guerre 

mondiale, sont examinées dans cet article. Cette période a été 

insuffisamment étudiée par les historiens soviétiques, et les études 

réalisées étaient unilatérales et tendancieuses, teintées de propagande. 

Une opinion erronée sur les «crimes» des Lituaniens vis à vis du 

peuple juif était inculquée de faêon insistante dans les travaux. Les 

recueils de documents d’archives choisis de manière tendancieuse 

étaient très populaires. Ces travaux ont hélas formé une conscience 

historique. Toute une série de problématiques importantes a 

généralement été passée sous silence et ignorée. 

Après la restauration de l’indépendance de la République de 

Lituanie, de nouvelles exigences civilisées sont apparues dans la science 

historique. Se basant sur le principe d’historisme, toute une série 

de magnifiques monographies ont déjà été publiée. Certains historiens 

contemporains de la Lituanie indépendante, emportés par le courant, 

ne peuvent nullement débarquer sur une rive et, regardant en arrière 

avec des yeux lucides, évaluer objectivement les événements de la 

dernière guerre, surtout les relations entre les Lituaniens et les Juifs. 

Áteikta 2002-09-26 

371

LIETUVIØ KARIØ DALYVAVIMO UÞSIENIO 

KARIUOMENËSE TYRIMØ PROBLEMOS 



Lietuviø dalyvavimas uþsienio kariuomenëse yra nauja tema 

karybos istorijos tyrimuose. Kiek þinoma, ðios temos tyrimø yra nedaug 

ir daug darbø nëra paskelbta. Todël ðis straipsnis yra parengtas 

remiantis autorës tyrimais, pradëtais 1995 metais, bei jos surinkta 

medþiaga (chronologinës ribos 1941–2002 metai), esanèia Vytauto 

Didþiojo karo muziejuje. Tyrimai atliekami ðiomis temomis: 1) lietuviai 

kariniuose konfliktuose: II pasaulinis, Korëjos, Vietnamo bei Afganistano 

karai ir kiti maþesni kariniai konfliktai; 2) lietuviai svetimose 

kariuomenëse – taikos metu ávairiose valstybëse; 3) lietuviai 

Prancûzø svetimðaliø legione (iðskiriama ið bendro konteksto dël legiono 

formavimo specifikos). Tokia tvarka bandysime iðkelti tyrimø 

problemas, ypaè aktualias dël archyviniø ðaltiniø Lietuvoje nebuvimo 

ir labai menkos istoriografijos. 

Straipsnio tikslai: 1) iðkelti temos naujumà ir aktualumà; 2) 

parodyti tyrimo problemas; 3) supaþindinti su jau atliktais darbais; 

4) átraukti nagrinëjamà temà á moksliðkai tyrinëjamus objektus ir tuo 

plësti Naujausiø laikø karybos istorijos studijas. 

Lietuviai kariniuose konfliktuose 

Lietuviø dalyvavimas II pasauliniame kare (1939–1945) turëtø 

bûti skirstomas á kelias temas: lietuviø tarnyba Sovietø Sàjungos 

kariuomenëje, nacistinës Vokietijos daliniuose, Jungtiniø Amerikos 

Valstijø, Didþiosios Britanijos ir kitø Europos valstybiø kariuomenëse. 

Didþiausia problema – ðaltiniai. Tai aktualu net ir kalbant apie 

tarnybà sovietinëje kariuomenëje. Istoriografija apie lietuvius sovietinëje 

kariuomenëje II pasaulinio karo (sovietinëje istoriografijoje – 

Didþiojo Tëvynës karo) metais yra ne tokia jau menka, taèiau raðyta 

sovietmeèiu ir todël reikalauja kritiðko poþiûrio. Po Lietuvos Nepriklausomybës 

paskelbimo ðia tema mûsø istorikai neraðë. Tad manome, 

kad nauji tyrimai ir poþiûris taip pat bûtø svarbûs karybos istorijai. 

Tiesa, galima paminëti, kad 1995 metais Lietuvos Antrojo pasaulinio 

karo antihitlerinës koalicijos dalyviø organizacijos Respubliki- 

372

nis komitetas iðleido knygà „16-osios lietuviðkosios divizijos þuvusiøjø 

kariø atmintis“. Knygoje pateiktos 9350 lietuviðkosios divizijos 

kariø, þuvusiø kautynëse, pavardës. Abëcelës tvarka suraðytame sàraðe 

nurodomas tik laipsnis, gimimo ir þuvimo data, kartais tik þuvimo, 

ir vieta, kur þuvo, bet nenurodoma tautybë. Tautybæ galima bandyti 

nustatyti pagal pavardæ ir tëvavardá. 

Su panaðaus pobûdþio problemomis susiduriame ir tirdami 

lietuviø tarnavimà okupacinëje vokieèiø kariuomenëje – iðsamiø duomenø 

nëra: neþinomas nei tarnavusiøjø skaièius, nei tarnybos vietos. 

Ðie duomenys turëtø bûti Vokietijos archyvuose. Dalis dokumentø 

yra Lietuvos valstybës archyve. Bet jie nëra iðsamûs ir apima daugiau 

savisaugos batalionus ar kitus karinius padalinius, buvusius okupuotos 

Lietuvos teritorijoje. Pastaroji tema jau yra nagrinëta ir toliau 

tiriama. Apie lietuviø policijà II pasaulinio karo metais raðë Petras 

Stankeras 1 . Rimantas Zizas paskelbë keletà straipsniø apie vietinæ 

savisaugà 2 ir lietuviø statybos (inþinerijos) batalionus 1941–1944 m. 3 

Bendrais bruoþais lietuviø dalyvavimà nacistinës Vokietijos kariuomenëje 

apraðo ir Arûnas Bubnys savo monografijoje „Vokieèiø okupuota 

Lietuva (1941–1944)“ 4 . Tas pats autorius paskelbë keletà 

straipsniø apie Lietuvos vieðàjà policijà ir policijos batalionus (1941- 

1944) bei lietuviø policijos 2-àjá ir 252-àjá batalionus 5 . Yra iðleista ir 

keletas atsiminimø knygeliø: Jono Laucës 6 ir Antano Martinionio 7 . 

Pastarojoje yra atspausdinti keleto Vermachte tarnavusiø lietuviø atsiminimai. 

Visi paskelbti tyrimai nagrinëja daugiau atskirybes ir tai 

apsunkina susidaryti visà vaizdà apie lietuvius, tarnavusius naciø kariuomenëje. 

Dël ðios prieþasties tyrimai ðia tema turëtø bûti tæsiami 

daugiau dëmesio skiriant: lietuviø, tarnavusiø Vermachte ir SS daliniuose, 

skaièiui nustatyti, kuriose vietose, kiek ið jø apdovanota nacistinës 

Vokietijos apdovanojimais, kiek þuvo, kur palaidoti, kiek sugráþo 

ir kokie jø likimai sovietinëje Lietuvoje ir kt. 

1 Stankeras P. Lietuviø policija 1941–1944 metais. Vilnius, 1998. 

2 Zizas R. Vietinë savisauga (savigyna) Lietuvoje naciø Vokietijos okupacijos metais (1941– 

1944) // Genocidas ir rezistencija. Vilnius, 2002, 1(11). 

3 Zizas R. Lietuviø statybos (inþinerijos) batalionai 1943–1944 m. // Karo archyvas XVI, 

Vilnius, 2000. 

4 Bubnys A. Vokieèiø okupuota Lietuva (1941-1944), Vilnius, 1998. 

5 Bubnys A. Lietuviø policijos 2-asis (Vilniaus) ir 252-asis batalionai (1941–1944) // Genocidas 

ir rezistencija. Vilnius, 2000, 2(8). 

6 Laucë J. Penktasis savisaugos batalionas. Vilnius, 1998. 

7 Martinionis A. Lietuviai Vermachte. Vilnius, 1999. 

373

Lietuviø dalyvavimà kitø valstybiø kariuomenëse II pasaulinio 

karo metais apraðo JAV lietuvis Henris L. Gaidis8 . Jo knygoje 

raðoma apie lietuvius, tarnavusius Vokietijos, Lenkijos ir JAV kariuomenëse. 

Remiantis JAV vyriausybës statistika, H. L. Gaidis raðo, 

kad kare dalyvavo 8,5 milijono amerikieèiø kariø, tarp kuriø buvo 

1,2 procento lietuviø arba save kildinanèiø ið Lietuvos9 . Ávertinæs 

ðiuos skaièius, autorius teigia, kad JAV pusëje kariavo apie 100 

tûkstanèiø lietuviø10 . Tikslesniø duomenø, kur ir kiek tarnavo, knygoje 

nenurodoma, bet minima, kad lietuviø buvo beveik visuose JAV kariuomenës 

padaliniuose, dislokuotuose ávairiose vietose: Italijoje, 

Prancûzijoje, Ðiaurës Afrikoje ir net Piar Harbore (Pear Harbor) 

esanèiame tarp JAV ir Japonijos. 

Nuo 1950 metø JAV lietuviø iðeiviø leidþiamame þurnale 

„Karys“ buvo ávairiai besivadinanèios rubrikos apie lietuvius, tarnaujanèius 

ávairiø ðaliø kariuomenëse. Jø pavadinimai keitësi bëgant metams: 

1950 m. – buvo straipsneliai arba tik fotonuotraukos su uþraðu 

„Amerikos lietuviai II pasaulinio karo dalyviai“ 11 , „Mûsø karo vyrai 

raðo“ 12 , „Lietuviø tautos amþinieji kariai“ 13 . Ðiuose straipsniuose ir 

þinutëse randame pavardþiø þmoniø, dalyvavusiø II pasauliniame kare. 

Tik atsitiktinumo dëka pasiseka surasti juos paèius ar jø gimines ir 

artimuosius, uþraðyti jø atsiminimus. Visi tokiu bûdu surinkti duomenys 

nëra objektyvûs ir patikimi. Tokiu bûdu surasti pavyksta labai 

nedaug þmoniø, o ir ta surinkta medþiaga neleidþia daryti kokiø nors 

didesniø apibendrinimø ir moksliniø iðvadø. 

Prasidëjus Korëjos karui (1950–1953) „Karyje“ atsiranda 

straipsniø arba tik þinuèiø, kad koks nors lietuvis dalyvauja kare, 

praneðama apie þuvusius. Ðiame kare dalyvavo nemaþai lietuviø, tuo 

metu atvykusiø á JAV. Ne vienas á ðá karà iðëjo savanoriu. Tai darë 

labai pragmatiðkais sumetimais. Buvo galima greièiau ir lengviau gauti 

JAV pilietybæ. Ðtai kà apie tai raðo Korëjos karo veteranas Gintautas 

Vëþys savo atsiminimuose, kurie saugomi autorës archyve. „Visi jaunuoliai 

iki 26 metø turëjo uþsiregistruoti mobilizacijos skyriuose. 

…1951 m. vasario mënesio pradþioje að ir mano draugas lietuvis bu- 

8 Henry L. Gaidis. A history of the Lithuanian military forces in wold war II 1939-1945. 

Chicago, Illinois, 1998. 

9 Ten pat, P. 255. 

10 Ten pat, P. 255. 

11 Amerikos lietuviai II pasaulinio karo dalyviai // Karys. 1950 m. gruodþio mën., P. 10. 

12 Mûsø karo vyrai raðo // Karys. 1951 m. sausio mën., P. 12. 

13 Lietuviø tautos amþinieji kareiviai. // Karys. 1951 m. vasario–kovo mën., P. 12. 

374

vome mobilizuoti ir iðveþti á kariuomenës stovyklà Kentukio valstijoje. 

Nuvykus buvome iðrikiuoti priesaikai. Prieð tai buvo sukomanduota: 

„Visi ne pilieèiai á prieká. Keletas iðsiþengëme. Na, pagalvojau, 

kad mus nepilieèius atleis nuo kariuomenës, kaip pagal tarptautinius 

ástatymus numatyta. Visi kurie nori bûti JAV pilieèiais, vienà þingsná 

atgal“ 14 . Atsiminimø autorius 1949 m. pasiekë JAV, o 1951–1953 m. 

tarnavo Vokietijoje JAV bazëje, netoli Hanau. Ðis lietuvis buvo tarp 

tø kariø, kurie turëjo patekti á Korëjà, taèiau dël prastø anglø kalbos 

þiniø nebuvo ten nusiøstas. Oficialiai jis yra Korëjos karo veteranas, 

nors ten ir nebuvo. 

Jauni vyrai, 1944 m. pasitraukæ ið Lietuvos, bëgdami nuo sovietø, 

1949–1950 m. atvykæ á JAV, stojo svetimon kariuomenën. Ne 

vienas þuvo tame kare. Tikslus þuvusiøjø skaièius neþinomas, o gyvø 

karo veteranø liko nedaug. Balta dëmë, kurià vargu ar besuspësime 

uþpildyti. Visi ðaltiniai ir literatûra yra tik JAV. Veteranai, kuriø atsiminimus 

bûtø galima uþraðyti, taip pat gyvena toli nuo Lietuvos. Tai 

jau ne tik atstumo, bet ir finansinë problema – kas finansuos tuos 

tyrimus. 

Nuo 1953 iki 1954 metø „Karyje“ buvo rubrika „Kariø gyvenimas“ 

15 , kurioje raðoma apie lietuvius, kariaujanèius ar tarnaujanèius 

Korëjoje, Vokietijoje, JAV, Argentinoje. Ðià medþiagà surinkdavo 

ir skelbdavo ats. ltn. Balys Brazdþionis. Buvo straipsniø ir kitais 

pavadinimais. Juose yra informacijos mus dominanèia tema, tai: „Lietuviai 

kariai, miræ ir kovojusieji Korëjoje“ 16 , 1954 m. – „Lietuviø 

kariø gyvenimo kronika“ 17 . 1954 m. kovo mënesá þurnale atsiranda 

naujas uþraðas, kuris buvo vartojamas iki pat „Kario“ iðeivijoje leidimo 

pabaigos. Tai „Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje“ 18 su potemëmis 

– „Lietuviai kariai Vakarø Vokietijoje“ ir „Korëjos karo veteranai 

ir ten dar esantys“. Reikia paþymëti, kad ðiuose straipsneliuose 

buvo ávairiø þiniø apie lietuvius karius, ne tik tarnaujanèius ar dalyvaujanèius 

karuose, bet ir apie Lietuvos kariuomenës karininkus ir 

kareivius, emigravusius á uþsiená. Pateiktoji medþiaga yra vienkartinë, 

t. y. paminima pavardë ir vieta, kur asmuo tarnauja, ir daugiau 

jokios informacijos. Nëra galimybës suþinoti tolesnio ðio kario liki- 

14 Vëþys G. Atsiminimai. 1994 m. spalio 14 d. // A. Jurevièiûtës archyvas. 

15 Kariø gyvenimas // Karys. 1953 m. sausio mën., Nr.1, P. 17. 

16 Lietuviai kariai miræ ir kovojusieji Korëjoje // Karys. 1953 m. spalio mën., Nr.10, P. 189. 

17 Lietuviø kariø gyvenimo kronika // Karys. 1954 m. sausio mën., Nr. 1, P. 25. 

18 Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje // Karys. 1954 m. kovo mën., Nr.3, P. 56. 

375

mo – kà jis pasiekë, kokiu laipsniu baigë tarnybà ir t. t. Tiesa, perþiûrint 

„Kará“, galima rasti pakartotinø þiniø apie jau minëtus asmenis, 

bet tai labai retai sutinkama informacija. Taigi ðis vienintelis ðaltinis 

yra labai fragmentiðkas ir moksliniam tyrimui didelës naudos neduoda. 

Reikëtø visas rastas „Karyje“ pavardes patikrinti JAV ar kitø valstybiø 

kariniuose archyvuose ir po to jau bûtø galima daryti iðvadas, 

kiek lietuviø tarnavo vienoje ar kitoje kariuomenëje, kiek dalyvavo 

karuose, kiek þuvo ir kt. 

JAV karas Vietname, trukæs 8 metus (1965–1973), pareikalavo 

nemaþai kareiviø. Tarp jø buvo ir ne vienas lietuvis. Lietuviai 

dalyvavo ðiame kare ne tik JAV pusëje (didþioji dalis), bet ir Sovietø 

Sàjungos kariuomenëje. Nors pati Sovietø Sàjunga Vietname nekariavo, 

bet siuntë savo karinius patarëjus padëti vietnamieèiams. Jø 

gretose taip pat buvo lietuviø. Ði informacija renkama remiantis karo 

dalyviø atsiminimais, oficialiø duomenø nëra. Tokios þinios nebuvo 

skelbiamos sovietinëje spaudoje. Daugiau duomenø yra apie lietuvius, 

buvusius Vietname ir kariavusius JAV pusëje. Jie buvo tos ðalies 

pilieèiai ir, jø supratimu, vykdë savo pilietinæ pareigà. Apie karà Vietname 

buvo raðoma visuose iðeivijos laikraðèiuose ir þurnale „Karys“. 

Tokiø straipsniø randame JAV lietuviø laikraðèiuose „Darbininkas“ 

bei „Draugas“. Juose buvo spausdinami nedideli straipsneliai apie 

lietuviø kariø dalyvavimà Vietnamo kare. Galima paminëti kelias þinutes 

apie Edvardà J. Jasaitá 19 , ne vienas straipsnis skirtas Jûratei 

Kazickaitei, kuri tuo metu buvo karo korespondentë Vietname 20 . Ji 

raðë ne tik apie patá karà, bet ir apie ten kariaujanèius lietuvius. „Drauge“ 

randame daug maþø þinuèiø apie lietuvius kovotojus, kuriuos mes 

dabar jau paþástame kaip dirbusius Lietuvos kraðto apsaugos ministerijoje; 

tai plk. Algimantas Garsys, 1968 m. jis buvo tik leitenantas, 

dalyvavæs Vietnamo kare 21 , aviacijos plk. ltn. Donatà Skuèà, transporto 

lëktuvais skraidþiusá á Vietnamà bei plk. Jonà Kronkaitá, dabartiná 

Lietuvos kariuomenës vadà, dalyvavusi dviejose Vietnamo karo 

kompanijose. 

19 Edvardas J. Jasaitis – þaliukø virðininkas tarp kalnieèiø Vietname // Darbininkas. 1966 m. 

spalio 2 d., Nr. 2. 

20 Lietuvaitë Vietnamo frontuose // Darbininkas. 1968 m. vasario 16 d., Nr. 13; Graudi batø 

istorija Khe Sanh. // Darbininkas. 1968 m. kovo 29 d., Nr. 24; J. Kazickaitë apie moteris 

Vietname // Draugas. 1968 m. rugpjûèio 19 d., Nr. 195; Jà lengva paþinti… Ji gi lietuvaitë // 

Darbininkas. 1968 m. gruodþio 17 d., Nr. 82–83. 

21 J. A. Valstybëse // Draugas. 1968 m. vasario 23 d., Nr. 46. 

376

Vaðingtone yra Vietnamo kare þuvusiøjø memorialas, kurio 

sienose áraðytos kritusiøjø pavardës. Tos pavardës yra iðspausdintos 

Vietnamo veteranø memorialo fondo iðleistoje knygoje22 . Tarp þuvusiøjø 

yra ir lietuviðkø pavardþiø. Taèiau jos paraðytos anglø kalba ir 

reikia dideliø pastangø iðsiaiðkinti, ar tai lietuvis, ar tik panaðiai skambanti 

kitos tautybës kario pavardë. Kiekvienà rastà pavardæ reikia 

tikrinti kituose ðaltiniuose. Vienintelis prieinamas ðaltinis – þurnalas 

„Karys“. Taèiau negalima teigti, kad visi þuvæ kare buvo paminëti 

ðiame þurnale. 

1995 metais „Tauragës balse“ Audrius Bitinas paraðë straipsná 

„Tas prakeiktas Vietnamo karas“. Èia pateikiamas dalyvavusiø Vietnamo 

kare lietuviø skaièius (tiek SSRS, tiek JAV) – pusantro ðimto23 

. Ðiame straipsnyje minimas lietuvis Romualdas Verketis, dalyvavæs 

Vietnamo kare SSRS pusëje. 

Ðiek tiek lengviau tyrinëti temà „Lietuviai Afganistano kare 

(1978–1988)“. Tuo metu sovietinëje kariuomenëje tarnavæ lietuviai, 

be jø sutikimo ar noro buvo siunèiami á Afganistanà. Kiek lietuviø 

per tuos deðimt metø kariavo arba „tarnavo“ „ribotame kontingente“, 

tiksliø þiniø nëra. Kai kuriuos duomenis yra surinkusi Afganistano 

karo veteranø sàjunga, ásikûrusi Lietuvoje 1988 m. Jø duomenimis 

yra apie 89 þuvæ lietuviai. Apie þuvusius Afganistane 1999 metais 

Rusijoje buvo iðleista keturiø tomø knyga24 . Joje suraðyti visi 15 

tûkstanèiø kare þuvusiø kariø. Knygoje yra ádëta þuvusio kario nuotrauka 

ir trumpas tekstas. Galima paminëti ir tai, kad Rusijoje yra 

iðleista nemaþai knygø Afganistano karo tema – tiek moksliniø25 , 

tiek atsiminimø bei publicistikos. 

Lietuvoje daugiausia duomenø randame spaudoje. Tik 1993 

metais buvo iðleista atsiminimø knyga „Kaip tampama albinosais“, 

kurià paraðë tame kare dalyvavæs Zigmas Stankus26 . Buvo skelbtas 

ne vienas Tauragës Afganistano karo veteranø sàjungos pirmininko 

Audriaus Bitino straipsnis apie Afganistane kariavusius bendraþygius 

– gyvus, þuvusius ir mirusius nuo patirtø suþeidimø jau Lietuvoje27 

. Nemaþai ávairios raðytinës ir eksponatinës medþiagos buvo su- 

22 Vietnam Veterans memorial. Directory of names. 1959–1965. Vashington, 1999. 

23 Bitinas A. Tas prakeiktas Vietnamo karas // Tauragës balsas. 1995 m. vasario 21 d. 

24 Êíèãà ïàìÿòè î ñîâåòñêèõ âîéíàõ, ïîãèáøèõ â Àôãàíèñòàíå. Ìîñêâà, 1995, Ò. 1–4. 

25 Øóáèí À. Â. Îò «çîñòîÿ›› ê ðåôîðìàì. /ÑÑÑÐ â 1977–1985 ã./, Ì., 2001. 

26 Stankus Z. Kaip tampama albinosais. Klaipëda, 1993. 

27 Bitinas A. Du likimai // Vakarø ekspresas. 1994 m. kovo 17 d.; Iðeinantiems // Tauragiðkiø 

balsas. 1997 m. gruodþio 18 d. 

377

kaupta ruoðiant parodà „Lietuviai Afganistano kare 1988–1998“, kuri 

buvo surengta VD karo muziejuje karo pradþios 10-meèiui ir pabaigos 

20–meèiui paþymëti. Tai buvo pirma Lietuvoje tokio pobûdþio paroda, 

palietusi skaudþià lietuviams temà ir atskleidusi sunkumus tiriant 

ðià problemà. Archyvø Lietuvoje nebuvimas (dokumentai yra Sovietø 

Sàjungoje – A. J.) yra didelë kliûtis moksliniam ðios temos nagrinëjimui. 

VU Psichologijos institutas ir Lietuvos gyventojø genocido centras 

atlieka tyrimà dël pripaþinimo Afganistano karo veteranams nukentëjusiøjø 

nuo Sovietinës okupacijos statusà. Jie renka anketas apie 

ðiame kare dalyvavusius lietuvius ir jø sveikatos bûklæ, nes daugelis 

Afganistano karo veteranø turi ir psichologinø problemø. 

Ne maþiau aktuali tema – lietuviø tarnavimas sovietinëje kariuomenëje 

1944–1991 m. Moksliniø darbø apie ðá mûsø istorijos 

tarpsná nëra. Neturime net skaièiø, kiek Lietuvos SSR vyrø perëjo 

per sovietinës kariuomenës mësmalæ. Lietuvoje neliko kariniø komisariatø 

archyvø (yra dalis Kauno komisariato dokumentø – A. J.). 

Daugelis iðveþti á Rusijà. Jei atsiras galimybë padirbëti ðios valstybës 

kariuomenës archyvuose, ðià problemà bus galima iðspræsti. Apie tarnybà 

sovietinëje kariuomenëje yra paskelbta tik atsiminimø pobûdþio 

leidiniø. Vytautë Þilinskaitë surinko motinø, tëvø, artimøjø laiðkus 

ir pasakojimus apie þuvusius bûtinojoje karo tarnyboje Lietuvos 

vaikinus. O 1991 m., pasiremiant ðiais atsiminimais ir laiðkais, buvo 

iðleista knyga „Praðë neverkti“ 28 . Praeitais metais iðëjo Broniaus Petkevièiaus 

atsiminimø I dalis „Varikoniø metai“ 29 . Autorius prisimena 

kaip jis 1945 m. buvo paimtas á sovietinæ kariuomenæ, kokie sunkumai 

ir nepritekliai ten jo laukë. II dalyje, kuri dabar raðoma, turëtø 

atsispindëti ávykiai Kurðo karinëje operacijoje, kai jis susitiko su lietuviais, 

tanavusiais Vokietijos pusëje. 

Duomenis apie þuvusius ir nukentëjusius sovietinëje kariuomenëje 

renka Lietuvos kariø atminimo sàjunga. Ðios organizacijos 

surinktais duomenimis, sovietinëje kariuomenëje þuvo apie 1666 Lietuvos 

vaikinai. Á ðá skaièiø áeina ir Afganistano kare þuvæ lietuviai. 

Prancûzø svetimðaliø legionas 

Atskira tema – lietuviai, tarnavusieji arba dar tebetarnaujantys 

Prancûzijos svetimðaliø legione. Legionas buvo ákurtas 1831 me- 

28 Praðë neverkti / Surinko ir sudarë Vytautë Þilinskaitë. Vilnius, 1991. 

29 Petkevièius B. Varkoniø metai. Kaunas, 2002. 

378

tais prancûzø karaliaus Lui Filipo (Louis Philippe). Á legionà galëjo 

ir gali ástoti visø tautybiø ir rasës vyrai. Nemokëjimas elgtis su ginklu 

ar ankstesni teistumai neturi jokios reikðmës. Bûsimasis legionierius 

gali pasikeisti pavardæ, tautybæ ir tai nieko nedomina. Svarbiausia – 

gera sveikata, besàlygiðkas paklusnumas vyresnybei ir lojalumas Prancûzijos 

vyriausybei. Vadovaujantis tokiais principais buvo sukurtas 

elitinis Prancûzijos kolonijiniø pajëgø dalinys. Nuo legiono ákûrimo 

pradþios jame tarnavo ne vienas lietuvis. Yra keletas straipsniø apie 

lietuvius Prancûzø svetimðaliø legione ir tarpukario spaudoje. 1927 

metais „Lietuvoje“ pasirodë tik inicialais pasiraðiusio autoriaus 

straipsnis „Prancûzijos svetimðaliø legionas“ 30 . Minëtame straipsnyje 

raðoma: „kaip spëjama, ðiuo metu legione tarnauja apie 20 lietuviø“ 

31 . Buvo panaðiø straipsniø „Trimite“ 32 . 1939 m. ats. mjr. Petro 

Rusecko dëka buvo iðleista Jono Vaièkaus atsiminimø knyga apie 

tarnybà legione „Ðeðeri metai svetimðaliø legione“ 33 . Jos autorius 

teigia, kad tuo metu, kai jis tarnavo, legione buvo apie 100 lietuviø 34 . 

Vien jo batalione buvo 4 lietuviai. Ið Prancûzijos gautais duomenimis 

1939 m. legione tarnavo tik 12 lietuviø 35 . Labai gaila, kad autorius 

nemini tø lietuviø vardø ir pavardþiø. Daugiau lietuviø pateko á legionà 

po II pasaulinio karo. Vieni – bëgdami ið nelaisvës, kiti – ieðkodami 

duonos ir uþsiëmimo ar pilietybës. Atitarnavusieji gaudavo Prancûzijos 

pilietybæ. Apie tarnybà legione yra paraðytø nedidelës apimties 

atsiminimø, taèiau iðleistø ne Lietuvoje, o JAV. Galima paminëti 

Bruno-Vyèio Vrublevièiaus knygelæ „Lietuviai – legionieriai ‘Vietname’“ 

36 . Pats autorius buvo legionierius ir tarnavo nuo 1945 iki 1950 

metø. Autorius knygoje mini ir kitø lietuviø, kurie tarnavo legione 

pavardes: St. Radavièius (miræs), Antanas Ðeikis (miræs 1946 m. Prancûzijoje), 

Juozas Karnuðevièius, Vladas Sèerbauskas, mirë po tarnybos 

legione, mini du þuvusius – Jonà Rimkø ir Algá Rinkevièiø. Kitø 

lietuviø minimas tik vardas ir pirmoji pavardës raidë. 

Nedideliø straipsneliø apie legionà ir tradicijas galima aptikti 

iðeivijos ir dabartinëje spaudoje. 1953 m. „Karyje“ Jonas Masiulis 

30 B. V. Prancûzijos svetimðaliø legionas // Lietuva. 1927 m. spalio 7 d. 

31 Ten pat, P. 375. 

32 Kariniai dalykai. Kas yra tas Prancûzø svetimtauèiø legionas // Trimitas. 1939, Nr. 16, P. 375. 

33 Vaièkus J. Ðeðeri metai svetimðaliø legione. Kaunas, 1939. 

34 Ten pat, P. 9. 

35 Jurevièiûtës A. Archyvas. 

36 Vrublevièius B. V. Lietuviai – legionieriai „Vietname“. Toronto, Ontario, 1968. 

379

apraðë lietuviø tarnybà 13-oje pusiau brigadoje (pulke) II pasaulinio 

karo metu ir po jo 37 . O 1999 m. „Karyje“ pasirodë straipsnis „Legionas 

– mûsø Tëvynë“, kurá parengë Manvydas Vitkûnas 38 . Tai paþintinis 

straipsnis apie legionà, jo tradicijas ir kovas ávairiuose pasaulio kampeliuose. 

Lietuviai ir dabar tarnauja Prancûzø svetimðaliø legione. Kiek 

jø ten, þiniø nëra. Tokios informacijos niekas neskelbia. Straipsnio autorë 

turi informacijos, kad Lietuvoje gyvena jau atitarnavæ legione 

kariai. Nuo 1992 m. rugpjûèio mën. legione tarnavo ir lietuvis Ðarûnas 

Uþusienis. Jo likimas buvo tragiðkas. Tarnaudamas dþiunglëse susirgo 

maliarija ir mirë. Apie já raðë Brigita Balikienë laikraðtyje „Lietuvos 

þinios“ rubrikoje, „Lietuviai svetimuose karuose“ 39 . 

Prancûzijoje, Aubagne vietovëje esanèiame Legiono muziejuje, 

yra árengta þuvusiøjø kripta. Kriptos sienos nuo virðaus iki apaèios 

iðraðytos þuvusiøjø pavardëmis. Tarp 35 tûkstanèiø legionieriø, 

pagerbtø þuvusiøjø kriptoje, yra ir lietuviðkø pavardþiø. 

37 Lietuviai kovoje uþ Prancûzijos laisvæ // Karys. 1953, Nr. 3, p. 51. 

38 Vitkûnas M. „Legionas – mûsø Tëvynë“ // Karys. 1999, Nr. I, P. 19. 

39 Legionieriaus mirtis – „Mon cher Uþusienis…“ // Lietuvos þinios. 2002, Nr. 50, P. 4–5. 

380

IÐVADOS 

1. Tema „Lietuviai svetimose kariuomenëse“ yra viena ið naujesniø 

karybos istorijos tyrimuose, jos mokslinis nagrinëjimas tik pradedamas 

ir yra fragmentiðko pobûdþio. 

2. Mokslinius tyrimus apsunkina archyvø Lietuvoje nebuvimas 

ir materialiniø iðtekliø stoka darbui uþsienyje, taip pat labai iðblaðkyta 

ir negausi istoriografinë medþiaga. 

3. Didþioji dalis ðios temos tyrimø atliekama ir praktiðkai ágyvendinama 

VD karo muziejuje. Èia sukaupti ir toliau kaupiami archyviniai 

dokumentai, o ávairûs eksponatai jau leidþia rengti parodas bei 

suteikia, nors ir nedidelæ, galimybæ moksliniams darbams raðyti. 

Áteikta 2002-07-29 

381

REZIUMË 

Lietuviø kariø dalyvavimas uþsienio kariuomenëse yra nauja 

tema karybos istorijos tyrimuose. Ðios temos tyrimai pradëti 1995 

m. Vytauto Didþiojo karo muziejuje ir tæsiami iki ðiol. Jø pagrindu ir 

paraðytas ðis straipsnis. Tema skirstoma á tokias potemes: 1) lietuviai 

kariniuose konfliktuose: II pasaulinis, Korëjos, Vietnamo bei Afganistatno 

karai ir kiti maþesni kariniai konfliktai; 2) lietuviai svetimose 

kariuomenëse taikos metu; 3) lietuviai Prancûzø svetimðaliø legione 

(iðskiriama ið bendro konteksto dël legiono formavimo specifikos). 

Didþiausia nagrinëjamos temos problema – archyvø Lietuvoje 

nebuvimas. Beveik visi archyvai yra uþsienio valstybëse. Darbas tø 

valstybiø archyvuose neámanomas neturint finansavimo ir negavus 

leidimø darbui mus dominanèiø valstybiø kariuomeniø archyvuose. 

Lietuvoje esanti istoriografija menka ir fragmentiðka. 

Daugiausia ávairios archyvinës ir eksponatinës medþiagos apie 

Korëjos, Vietnamo ir Afganistano karuose dalyvavusius lietuvius ir 

lietuvius svetimose kariuomenëse bei Prancûzø svetimðaliø legione 

yra sukaupta Vytauto Didþiojo karo muziejuje. 

382

RÉSUMÉ 

Les problèmes des recherches sur la participation des soldats 

lituaniens dans les armées étrangères 



La participation des soldats lituaniens dans les armées étrangères 

est un nouveau thème des recherches sur l’histoire de l’art de la 

guerre. Les études sur ce thème ont commencé en 1995 au Musée de 

la Guerre Vytautas le Grand et se poursuivent actuellement. Cet article 

est écrit sur leurs bases. Le thème est divisé en sous-thèmes : 1) 

les Lituaniens dans les conflits militaires: la Première Guerre mondiale, 

les guerres de Corée, Vietnam et Afghanistan et autres conflits 

militaires moins importants ; 2) les Lituaniens dans les armées étrangères 

en temps de paix ; 3) Les Lituaniens dans la Légion étrangère 

franêaise (distincte du contexte général à cause de la spécificité de la 

formation de la légion). Le problème le plus important de l’étude de 

ce thème est l’absence d’archives en Lituanie. Presque toutes les archives 

se trouvent à l’étranger. Le travail dans les archives de ces 

Etats est impensable sans obtenir de financement ou d’autorisation 

pour travailler dans les archives militaires des Etats nous intéressant. 

L’historiographie se trouvant en Lituanie est insignifiante et 

fragmentaire. 

La plupart des différents matériaux historiques et d’exposition 

sur les Lituaniens qui ont participé aux guerres de Corée, Vietnam 

et Afghanistan, les Lituaniens dans les armées étrangères et la 

Légion étrangère française sont rassemblés au Musée de la Guerre 

Vytautas le Grand. 

383

SUMMARY 

Research problems of the new issue on the Lithuanian soldiers in 

foreign armies. 

384 


The article deals with researches of the new issue (problems) 

on soldiership: the Lithuanian soldiers in foreign military. These researches 

were started at Vytautas Didysis War museum in 1995. The 

article is divided into three chapters: 1. Lithuanian soldiers in the 

military conflicts: Worls War II, The Korea War, The Vietnam War, 

The Afghanistan War and other minor ones. 2. Lithuanian soldiers 

in foreign military corps during the peacetime. 3. Lithuanian soldiers 

- in the French Legion Etrangere(French Legion mark out because 

of its specific way of formation) 

The main problem for the further researches is the lack of 

information. Historiography in Lithuania is poor and fragmentary. 

The available part of documents and exhibits is in Vytautas Didysis 

War museum. The great part of archives is abroad. Special permission 

of governments and financial support is the main obstacle for 

these abroad researches.

KARO ARCHYVO XVIII tomo straipsnius recenzavo: 

prof. habil. dr. Algirdas Aþubalis 

doc. dr. Pranas Janauskas 

dr. Liudas Glemþa 

prof. habil. dr. Simas Karaliûnas 

doc. dr. Saulius Kaubrys 

habil. dr. Vytautas Kazakevièius 

doc. dr. Vytautas Lesèius 

dr. Bronius Puzinavièius 

dr. Valdas Rakutis 

doc. dr. Feliksas Sliesoriûnas 

dr. Gintautas Surgailis 

dr. Gintautas Zabiela 

385

KARO ARCHYVO XVIII TOMO AUTORIAI 

Aþubalis Algirdas Èirûnaitë Jûratë Glemþa Liudas Lesèius Vytautas 

Jurevièiûtë Auðra Kazlauskaitë– 

Markelienë 

Rolanda 

386 

Michelbertas 

Mykolas 

Rakutis Valdas 

Rezmer Waldemar Stankeras Petras Vaièenonis Jonas 

Vitkûnas 

Manvydas

Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija 

KARO ARCHYVAS XVIII 

2003 12 09. Tiraþas 800 egz. Uþsakymas GP-681. 

Iðleido Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, 

Ðilo g. 5A, LT-2055 Vilnius. 

Spausdino KAM Leidybos ir informacinio aprûpinimo tarnyba, 

Totoriø g. 25/3, LT-2001 Vilnius. 

387

karo archyvas xviii - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?