Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
20 Specialistas pataria<br />
Kūno kalba – kaip sužinoti daugiau,<br />
nei norėtų atskleisti pašnekovas?<br />
Kūno kalba – tai turtas, duotas<br />
kiekvienam <strong>iš</strong> mūsų, tačiau<br />
daugelis juo naudojasi tik retkarčiais<br />
ir kaip pakliuvo. Kartais<br />
kūno kalba <strong>iš</strong>duoda daugiau<br />
nei kalbantysis nori pasakyti...<br />
Kūnas kalba taip, kaip žmogus jaučia, mąsto ar<br />
veikia. Šiuo požiūriu kiekvienas kūno gestas,<br />
jei jo sąmoningai nekeičiame, yra natūralus.<br />
Pradėjus kontroliuoti savo elgesį ir judesius,<br />
<strong>iš</strong>kyla pavojus pasijusti nejaukiai ir palikti aplinkiniams<br />
dirbtinumo įspūdį. Dažnai pateikiamas<br />
klausimas – ar įmanoma sufalsifikuoti savo paties<br />
„kūno kalbą“? Atsakymas neigiamas, nes<br />
pasiekti vis<strong>iš</strong>ko žodžių, gestų ir kūno „mikrosignalų“<br />
atitikimo prakt<strong>iš</strong>kai neįmanoma.<br />
Mūsų visuomenėje dažnai naudojami gestai ir<br />
laikysenos: akių kontaktas, rankų gestai, veido<br />
<strong>iš</strong>ra<strong>iš</strong>ka – mimika.<br />
Ką <strong>iš</strong>duoda kūno kalba<br />
Pasitikėjimą rodysite dažniau žiūrėdami pašnekovui<br />
į akis. Akimis verta bendrauti su kiekvienu<br />
klausytoju ir pašnekovu, net jeigu ir esate<br />
įsitikinę, kad kai kurie jų nieko negalvoja ir net<br />
jūsų nesiklauso. Jeigu jūsų pašnekovas – stipriosios<br />
lyties atstovas, vos jam nukreipus<br />
žvilgsnį į šoną arba pažiūrėjus žemyn, žinosite,<br />
kad jumis nepasitikima ir tai, kad susidūrėte su<br />
melu. Moterys, sakydamos netiesą, akis pakelia<br />
į viršų. Pasitikėjimo savimi užtikrintumą galima<br />
pastebėti savo kasdieniniame bendravime.<br />
Pavyzdžiui, <strong>iš</strong>ra<strong>iš</strong>kingi, platūs rankų mostai,<br />
atvirų delnų – plaštakų rodymas sukuria atvirumo,<br />
nuoširdumo įspūdį. Tuomet bendraujantysis<br />
jaučia, kad pokalbis vyksta sąžiningai. Jeigu<br />
jūsų pašnekovas sudės rankas stogeliu, smailėjančioje<br />
padėtyje, jis jums pritaria, sutinka ir<br />
saugosi nuo prieštaravimų. Jei jos smaigaliu į<br />
apačią, pašnekovas jūsų klausosi ir analizuoja.<br />
Kada susiduriate su sprendimo priėmimu<br />
ir priklausote nuo kito žmogaus, stebėkite jo<br />
kūno kalbą: jam palietus smakrą, žinosite, kad<br />
sprendimas priimtas. Jei po šio ženklo seka dar<br />
vienas teigiamas gestas, vadinasi, sprendimas<br />
palankus.<br />
Skubate į susitikimą, o kitoje gatvės pusėje<br />
pastebite savo pašnekovą, vaikščiojantį<br />
sunėrus rankas už nugaros – tai re<strong>iš</strong>kia ryžtingumą<br />
ir pranašumą. Tokia laikysena padeda sumažinti<br />
įtampą. Gali pasirodyti, kad šis žmogus<br />
valdingas ir pasitikintis savimi. Sutikę žmogų<br />
aukštai pakelta galva, o jeigu dar jo viršutinė<br />
kūno dalis pasvirusi atgal ir jis vaikšto kiek atsilošęs,<br />
galite spėti, kad jis perdėtai pasitiki<br />
savimi, jam nelabai svarbi kitų nuomonė, jis<br />
labiausiai aukština save.<br />
Ausų ir nosies trynimas – įdomūs kūno signalai<br />
Nedera pamiršti ir to fakto, kad siunčiamo neverbalinio<br />
pranašumo prasmė gali būti vienokia,<br />
o priimto – kitokia. Nosies palietimas bendraujant<br />
reikštų nepasitikėjimą: nejaučiat simpatijos<br />
pašnekovui, abejojat jo žodžių nuoširdumu.<br />
Natūralus nosies niežėjimas skiriasi tuo, kad<br />
žmonės lėčiau ir sąmoningai pasitrina nosį, o<br />
norėdamas apgauti dažniausia tik prisiliečia.<br />
Nepasitikėjimą nesunku bus atpažinti <strong>iš</strong> tokių<br />
kūno kalbos gestų kaip akies voko trynimo,<br />
apykaklės patempimo – tai rodo žmogaus<br />
melavimą, apgaulę. Ausies kasymas ar trynimas<br />
rodo, kad žmogus norėtų <strong>iš</strong>sakyti nuomonę,<br />
tačiau dar nežino, kaip tai padaryti. Pasisveikinant<br />
susitikus ir atsisveikinant su pašnekovu,<br />
galite pajusti minkštą ir suglebusią ranką,<br />
kuri parodys, kad žmogus yra uždaro būdo ir<br />
negreit atsiveriantis. Jis skubės greitai pasisveikinti<br />
ar atsisveikinti, rodydamas baimę ir<br />
abejones. Pasitikėjimą rodo atpalaiduota veido<br />
<strong>iš</strong>ra<strong>iš</strong>ka: verta nuolat pasitikrinti, ar nesuraukti<br />
antakiai, nesukąsti žandikauliai ir neįtemptas<br />
žvilgsnis. Taip pat tinkama geranor<strong>iš</strong>ka veido<br />
<strong>iš</strong>ra<strong>iš</strong>ka ir saikinga šypsena rodo pasitikėjimą<br />
savimi, bet nebūtinai sukelia pasitikėjimą ki-<br />
tam. Keletas žinomų Britanijos Karal<strong>iš</strong>kosios<br />
šeimos narių yra pagarsėję pomėgiu vaikščioti<br />
aukštai <strong>iš</strong>kėlus galvą, atstačius smakrą, vienos<br />
rankos plaštaka už nugaros laikant kitą ranką.<br />
Šis gestas yra paplitęs ir kitų šalių monarchų<br />
šeimose. Visuomenėje šio gesto galima tikėtis<br />
<strong>iš</strong> patruliuojančio policininko, aukštesnį laipsnį<br />
turinčio kar<strong>iš</strong>kio ir t.t. Taigi, jį mėgsta didesnę<br />
ar mažesnę valdžią turintys asmenys. Gestas<br />
<strong>iš</strong>re<strong>iš</strong>kia pranašumą aplinkinių atžvilgiu ir pasitikėjimą<br />
savimi.<br />
Kaip mokytis kūno kalbos?<br />
Skirkite bent penkiolika minučių kitų žmonių<br />
bei savo pačių gestų stebėjimui ir analizavimui.<br />
Tokiam stebėjimui geriausiai tinka oro uostas,<br />
nes ten žmonės atvirai re<strong>iš</strong>kia nekantravimą,<br />
pyktį, liūdesį, laimę, ilgesį ir daugelį kitų emocijų.<br />
Gera priemonė mokytis neverbalinio bendravimo<br />
subtilybių yra televizorius. Išjungę<br />
garsą ir vien tik <strong>iš</strong> ekrane matomų žmonių elgesio<br />
pamėginkite suprasti, apie ką jie kalba. Kas<br />
penkias minutes įjunkite garsą ir pasitikrinkite,<br />
ar teisingai supratote filmo aktorių ar laidos<br />
dalyvių skleidžiamą neverbalinę informaciją lygiai<br />
taip pat, kaip tai sugeba kurtieji.<br />
Psichologė-Psichoterapeutė,<br />
Jolanta Bogužienė<br />
Kontaktinis telefonas 074 2760 6616<br />
E: viltiesoaze@gmail.com<br />
dantų priežiūra gali prailginti gyvenimą<br />
Nevalyti dantys – širdies ligų priežastis?<br />
Neseniai Bristolio universiteto mokslininkai<br />
įrodė, kad nevalyti dantys širdžiai kenkia labiau<br />
nei antsvoris ar rūkymas, o burnos ertmės<br />
būklė yra tiesiogiai susijusi su širdies<br />
ligomis. Pasak britų mokslininkų, dantenų<br />
pažeidimus ir širdies ligas sieja dantenų ligas<br />
lemiančios streptokoko bakterijos.<br />
Per kraujuojančias dantenas bakterijos patenka<br />
į kraujotakos sistemą ir <strong>iš</strong>skiria baltymus,<br />
kurie verčia sulipti trombocitus. Taip<br />
bakterijos ginasi nuo žmogaus imuninės<br />
sistemos ir antibiotikų. Tačiau sulipę trombocitai,<br />
žinia, užkemša mažuosius kraujotakos<br />
kanalus, kraujagysles. Tokiu būdu širdis<br />
gauna mažiau kraujo ir labiau apkraunami<br />
vožtuvai. Galiausiai mažiau kraujo (ir deguonies)<br />
gauna smegenys. Tokie re<strong>iš</strong>kiniai gali<br />
sukelti infarktą ar insultą. Tad štai kodėl<br />
burnos higiena gali tapti<br />
puikia širdies ligų prevencija!<br />
Naujai <strong>iš</strong>auginti dantys –<br />
vietoj dantų protezų<br />
Skamba tarsi citata <strong>iš</strong> mokslinės<br />
fantastikos filmo, tačiau<br />
labai tikėtina, kad dantų protezai<br />
greitai taps praeities šešėliu:<br />
Didžiosios Britanijos mokslininkai<br />
įsitikinę, jog vietoje <strong>iš</strong>kritusių<br />
dantų įmanoma <strong>iš</strong>auginti<br />
naujus. Šis procesas yra kur kas<br />
paprastesnis, nei gali pasirodyti:<br />
į <strong>iš</strong>kritusių dantų ertmę būtų<br />
implantuojamas nedidelis kiekis<br />
ląstelių, galinčių <strong>iš</strong>augti į naują<br />
dantį. Danties augimas užtruktų<br />
vos kelis mėnesius, o pati procedūra<br />
reikalautų tik vietinio<br />
nuskausminimo. Naujų dantų<br />
<strong>iš</strong>auginimas turi nemažai pranašumų,<br />
lyginant su protezavi-<br />
mu. Norint į burną sudėti<br />
netikrus dantis, pirmiausia<br />
į žandikaulį tenka įgręžti<br />
specialų metalinį ka<strong>iš</strong>tį, ant<br />
kurio pritvirtinamas porcelianinis<br />
arba plastmasinis<br />
protezas. Tačiau pacientas,<br />
kuriam reikalingi dantų<br />
protezai, privalo turėti tvirtą<br />
žandikaulio kaulą, o tai<br />
dažnai tampa esmine problema.<br />
Dantų auginimo procedūra yra ganėtinai paprasta.<br />
Pirmiausia, gydytojas <strong>iš</strong> paties paciento<br />
paima savo sugebėjimu suformuoti bet<br />
kuriuos kūną sudarančius audinius unikalių<br />
kamieninių ląstelių. Tuomet šios ląstelės yra<br />
kruopščiai kultyvuojamos laboratorinėmis<br />
sąlygomis. Po poros savaičių ląstelių kultūra<br />
arba vadinamasis pumpuras jau būna<br />
paruoštas implantacijai, o specialių testų<br />
pagalba nustatoma į kokio tipo dantį – pavyzdžiui,<br />
krūminį ar iltinį – <strong>iš</strong>augs konkretus<br />
pumpuras. Pritaikius vietinį nuskausminimą,<br />
<strong>iš</strong>augintas pumpuras pro nedidelę įpjovą<br />
„pasodinamas“ į dantenas. Dantis pilnai<br />
susiformuoja ir prisitvirtina prie žandikaulio<br />
vos per kelis mėnesius. Jam augant <strong>iš</strong>siskiria<br />
tam tikros cheminės medžiagos, kurios<br />
skatina aplinkui formuotis būtiniems nervų<br />
ir kraujagyslių audiniams.<br />
Šis inovatyvus dantų <strong>iš</strong>auginimo<br />
būdas buvo <strong>iš</strong>bandytas<br />
ant pelių ir puikiai veikė.<br />
Mokslininkai įsitikinę, jog nėra<br />
jokių svarių priežasčių galvoti,<br />
kodėl ši procedūra neturėtų<br />
veikti ir žmogui, mat patys<br />
principai – ident<strong>iš</strong>ki.<br />
Dantų krapštukai<br />
Dantų krapštukai – esminis atributas<br />
kiekvienuose namuose,<br />
tačiau retas kuris prieš įsigyda-<br />
SVEIKATA 21<br />
mas atkreipia dėmesį į tai, <strong>iš</strong> ko<br />
ir kaip jie pagaminti. Dažniausiai<br />
dantų krapštukus žmonės perka<br />
prekybos centruose, o tai ir yra<br />
didžiausia klaida: prekybose centruose<br />
parduodamų dantų krapštukų<br />
paskirtis visai kitokia – jie<br />
naudojami kulinariniams patiekalams<br />
patiekti arba dekoruoti. Tai<br />
re<strong>iš</strong>kia, jog tokie dantų krapštukai<br />
yra kur kas smailesni ir gali ne juokais pažeisti<br />
dantenas bei danties emalį. Specialios<br />
medicininės paskirties krapštukų smaigaliai<br />
yra kruopščiai suapvalinti, o jų forma labiau<br />
trikampė, nei apvali. Apvalios formos<br />
krapštukai skirti kulinariniams šedevrams<br />
smaigstyti. Tik trikampis pagaliukas lengvai<br />
patenka į kiekvieną tarpdantį, nepridarydamas<br />
žalos.<br />
Dantų krapštukų pasirinkimas nėra vienintelis<br />
dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį: labai<br />
svarbu mokėti taisyklingai laikyti ir naudoti<br />
krapštukus, nes staigūs judesiai krapštant<br />
dantis visuomet pasibaigia dantenų ir netgi<br />
dantų skausmu. Taigi, pagaliuką reikia laikyti<br />
45 laipsnių kampu danties atžvilgiu ir kruopščiai<br />
<strong>iš</strong>ilgai danties žemyn. Dantų krapštukai<br />
negali nuvalyti apnašų, tačiau puikiai pasitarnauja<br />
valant tarpdančius nuo maisto likučių.<br />
Tai daryti patariama kiekvienąkart po valgio.<br />
Pasikonsultuokite su savo stomotologu, kokie<br />
dantų krapštukiai geriausiai tinka jums ir<br />
kaip teisingai jais naudotis.<br />
Parengė Justė Šemetaitė<br />
North Woolwich Dental Practice<br />
145 Albert Road, North Woolwich<br />
London E16 2JD,<br />
Tel. 02074746987, Mob. 07883895355<br />
El.paštas: info@londondent.com<br />
www.londondent.com
Change language