You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
10<br />
18<br />
34<br />
Apskrities apygardose kandidatų į Seimą<br />
padaugėjo 47 procentais<br />
Įstatymas atėmė teisę į nuotakos suknelę<br />
Surdegis Dievo Motinos malonėmis išgarsėjo<br />
gerokai anksčiau už Šiluvą
UAB “Kurklių karjeras” pagrindinė veikla – smėlio, žvyro karjerų<br />
eksploatavimas. Įmonė veikia jau trečią dešimtmetį, turi filialus<br />
Kupiškio ir Ukmergės rajonuose.<br />
UAB „Kurklių karjeras“,<br />
Kurklių kaimas, Anykščių rajonas.<br />
Tel.: 8-381 49249, tel./faks. 8-381 49418, mob. 8-686<br />
32114.<br />
El.p.: info@karjeras.lt<br />
www.karjeras.lt<br />
Šiais metais “Kurklių karjeras” įsigijo naujos kartos<br />
japonišką buldozerį KOMAT’SU D – 61 EX su 3,5<br />
kub.m talpos vartomu peiliu, prailgintą. Pasak<br />
UAB “Kurklių karjeras” gamybos vadovo Dainiaus<br />
Daškevičiaus, tai optimalaus galingumo buldozeris,<br />
atitinkantis eurostandartus, pritaikomas keliams<br />
tiesti, darbui karjere, privačiuose užsakovų<br />
sklypuose. Taip pat šį pavasarį įmonė įsigijo vokiečių<br />
gamintojų mobilią sijojimo įrangą MOBISCREEN<br />
MS16Z, leidžiančią gaminti platesnį medžiagų<br />
asortimentą.<br />
Bendrovė kasmet per 1 mln.Lt investuoja į savo<br />
įrengimų atnaujinimą, gamybos proceso tobulinimą<br />
ir produkcijos bei paslaugų kokybę. Įmonės produkcija<br />
sertifikuota, veikia gamybos kontrolės sistema.<br />
UAB „Kurklių karjeras“ paslaugos:<br />
Neribotais kiekiais parduodame smėlį, žvyrą, jų<br />
mišinius. Taip pat smėlį bei žvirgždą, tinkančius<br />
betono gamybai.<br />
Klientui pageidaujant, produkciją atvežame savo<br />
transportu.<br />
Tiesiame kelius. Formuojame privažiavimus bei<br />
aikšteles. Vykdome kitus aplinkotvarkos darbus.<br />
Atliekame melioracijos remonto darbus.<br />
Kasame tvenkinius.<br />
Nuomojame tralą ir kitą techniką.
edaktoriaus skiltis<br />
Po žemėjančiais<br />
gyvenimo debesimis<br />
noriu daugiau nebūti.<br />
O jeigu vis tiek tai<br />
neišvengiama, kaip<br />
gąsdina reinkarnacijos<br />
šalininkai, pageidaučiau<br />
atgimti popieriaus lapu.<br />
Norėčiau, kad ant jo maža mergaitė nupieštų ežerą ir<br />
mėlyną namą dideliais langais su geltona lempa ant<br />
stalo, prie kurio vakarieniauja šeima. Dar norėčiau,<br />
kad ant palangės žydėtų jeronimas ir tupėtų storas<br />
katinas.<br />
Tačiau kas, jei mergaitė patikės, jog laimės kupini<br />
namai iš tiesų gali kažkur būti. Ir užaugusi ims jų<br />
ieškoti. Ir kai iš nuovargio, regis, nebepavilks kojų,<br />
tokius namus ras. O tada nusipirks lempą, pasodins<br />
jeronimą ir apgyvendins katiną. Tik vieną dieną - juk<br />
taip visuomet nutinka - jai pasirodys jog tikram – jos<br />
gyvenimui - to graudaus paprastumo per maža. Nes<br />
iš tiesų jokie ežerai ir namai negali užpildyti dykumos,<br />
kai ji plyti sielos viduj. Kam pilnatvės iliuzijomis didinti<br />
skausmą?<br />
Ne, sakau. Jeigu jau man būtų lemta kokia<br />
egzistencijos forma po šio gyvenimo, verčiau būti<br />
šermukšnio uoga, kuri pamaitintų sužvarbusį paukštį.<br />
Arba varpučiu, kurį išrautų ir išmestų anapus kapinių<br />
tvoros.<br />
Anapus rudenėjančių debesų nebenoriu daugiau nei<br />
pažinimo, nei skausmo. Tik tylos.<br />
Pagarbiai,<br />
Gražina Šmigelskienė<br />
AUKŠTAITIŠKAS<br />
2008 Nr. 10 (<strong>12</strong>)<br />
Mėnesinis žurnalas<br />
formatas<br />
Leidėjas – UAB „Anykštos redakcija“. ISSN 1822-8615<br />
Adresas: Vilniaus g. 29, LT- 29145 Anykščiai.<br />
Tel. (8-381) 59 474, (8-381) 59 458, el. p.: anyksta@anyksta.lt.<br />
Tiražas 3000 egz.<br />
Spausdino UAB „Iksprintas“.<br />
Vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė, (8-687) 25892.<br />
Redaktorė Raimonda Stankevičiūtė – Vilimienė, (8-686) 96382 .<br />
Žurnalistai ir bendradarbiai:Vytautas Balčiūnas, Danielius Binkys (8-616) 51097, Linas<br />
Bitvinskas (8-675) 47714, Daiva Goštautaitė, Raimondas Guobis, Rytis Kulbokas (8-650)<br />
86969, Arvydas Lingaitis (8-672) 43422, Jolanta Matkevičienė, Salvijus Pranckūnas, Elvyra<br />
Sabalytė, Vidmantas Šmigelskas (8-618) 25835, Sveta Vitkienė (8-614) 78637.<br />
Fotografas Jonas Junevičius (8-686) 33036.<br />
Kalbos redaktorė Sandra Andriuškevičiūtė.<br />
Dizaineris Kęstutis Vasiliūnas.<br />
Maketuotojas Justas Navašinskas<br />
Viršelio nuotraukoje: “Anykščių vario” gimtadienis.<br />
Už reklamos turinį redakcija neatsako. Rankraščiai negrąžinami. Perspausdinti<br />
publikacijas arba jų dalį galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.<br />
. . . t u r i n y s . . . . . . . . . .<br />
...tema..........................................................2 psl...<br />
P a s b ū r ė j u s v e d a i š g y v e n i m a i i r<br />
... blogėjanti šalies ekonomika<br />
...politika.................................................... 10psl...<br />
Seimas vilioja senelius ir anūkus<br />
...rinka........................................................... 16psl...<br />
T ė v a s i r d u k r a m o d e r n i z u o j a s a v o<br />
ūkius<br />
...sankirta........................................................ 18psl...<br />
Į s t a t y m a s a t ė m ė t e i s ę į n u o t a k o s<br />
suknelę<br />
...iš...arti.................................................... 22psl...<br />
A d o l f a s Š a p o k a : i s t o r i k a s ,<br />
pedagogas, redaktorius<br />
...iš...Salvijaus...tekstų........................................25psl...<br />
...patirtys................................................................26psl...<br />
A n t a n a s D r i l i n g a : „ P e r k ū n s a r g i ų “<br />
neišvengė niekas“<br />
...pastogė...................................................................29psl...<br />
Baltojo žirgo žemė – Debeikiai<br />
...kertės................................................... 32psl...<br />
Geras laikas arbatai...<br />
...atodangos................................................... 34psl...<br />
Stebuklingoji Surdegio Dievo<br />
Motina<br />
...sveikata................................................... 36psl...<br />
Gyvenimą ilgina ir stovėjimas ant<br />
galvos<br />
...vietoj...tabletės......................................................37psl...<br />
Ar turi mums patikti mūsų<br />
vaikai?<br />
...spalio...kokteilis..................................... 38psl...<br />
Į s i m i n t i n i a u s i a s a u t o m o b i l i s -<br />
401-as „moskvičius”<br />
...kryžiažodis................................................. 40psl...<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 p s l . . .
. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Pas būrėjus veda išgyvenimai ir<br />
... blogėjanti šalies ekonomika<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 p s l . . .<br />
Utenos būrėjos nesitveria džiaugsmu – jos vėl<br />
gyvena klestėjimo laikus. Vos tik pablogėja<br />
šalies ekonomika, o finansinė gyventojų<br />
padėtis ima ristis žemyn, dėl dabarties ir<br />
ateities nerimaujantys žmonės pradeda plūsti<br />
pas būrėjus ir astrologus.<br />
. . . Elvyra Sabalytė ><br />
> Būrėjai savo užsiėmimą laiko<br />
Dievo dovana ir nenori būti<br />
varžomi tikrintojų.<br />
Būrimas sekina<br />
Pranašystėmis tikintys uteniškiai<br />
atsakymų į jiems svarbius klausimus ieško<br />
pas penkias žinomiausias miesto būrėjas.<br />
Darbo joms padaugėjo dar ir dėl to, nes<br />
trys garsios būrėjos pastaraisiais metais<br />
iškeliavo į Anapilį ir tik vienos jų pėdomis<br />
pasekė sūnus. Visos kalbintos būrėjos<br />
tvirtino, kad nuspėti žmogaus likimą yra<br />
Dievo dovana, todėl jokie specialūs mokslai<br />
čia nepagelbės. Daugelis garbingo ar<br />
vidutinio amžiaus sulaukusių šių moterų<br />
praeityje dirbo pardavėjomis ir virėjomis.<br />
Kas jas pakeis ateityje, neaišku, nes jaunų<br />
būrėjų neatsiranda.<br />
Meilė, sveikata ir pinigai – tai trys<br />
visais laikais žmones labiausia dominantys<br />
klausimai. Sulaukia būrėjos ir naujų<br />
klausimų, kurie prieš keletą dešimtmečių<br />
niekam nebuvo aktualūs. Kaip ištraukti<br />
sūnų iš narkotikų liūno ar išgelbėti vyrą<br />
nuo lošimo automatais? Ar verta imti<br />
paskolą namui, butui pirkti? Ar rizikinga<br />
perkelti savo verslą į užsienį?<br />
Uteniškės buria paprastomis arba<br />
Taro kortomis, gali nuspėti ateitį iš delno,<br />
burti iš nuotraukų, viena jų užsiima<br />
juodąja magija. Kaina už būrimo seansą<br />
svyruoja nuo 2 iki 35 litų. Daugelis būrėjų<br />
tikino už paslaugą imančios tiek, kiek<br />
joms palieka klientai. Dažniausia burtis<br />
ateina dailiosios lyties atstovės, nes vyrai<br />
tai daryti gėdijasi. Žinomesni žmonės<br />
paprastai būrėjų namų slenkstį peržengia<br />
tik sutemus.<br />
„Būrėjos darbas labai sekina, todėl<br />
per dieną daugiau kaip dviejų trijų klientų<br />
nepriimu, − atskleidė šios profesijos<br />
ypatumus Birutė (tikrasis vardas būrėjos<br />
prašymu pakeistas). – Tik iš šalies atrodo,<br />
kad pamėtyti kortas yra niekų darbas.“<br />
Viršininkams rūpi meilės romanai<br />
Burti Birutę jaunystėje išmokiusi sena<br />
lenkė jai atidavė savo būrimo knygą bei<br />
Taro kortas. Deja, jų išsaugoti nepavyko,<br />
nes šias relikvijas krosnyje sudegino labai<br />
religinga Birutės motina. Religija draudžia<br />
būrimą ir laiko jį didele nuodėme.<br />
Būrėja net kunigui per išpažintį<br />
prižadėjo neburti sekmadieniais, tačiau<br />
pažadą nuo klientų negalinti atsiginti<br />
moteris kartais sulaužo. Visgi sekmadienį<br />
klientus priima tik pasibaigus šventoms<br />
mišioms. Pirmadienis, anot pašnekovės,<br />
irgi netinkama burti diena, mat pirmadienį<br />
net elgeta elgetauti neina.<br />
„Viršininkams dažniausia rūpi,<br />
kaip klostysis jų meilės romanai su<br />
meilužėmis, kitus domina turto dalybos<br />
tarp giminaičių, treti kreipiasi, norėdami<br />
išsiaiškinti smulkią vagystę, - vardijo<br />
Birutė. − Neburiu tik <strong>12</strong>-14 metų<br />
paauglėms, nes jos dar neturi proto.<br />
Kartais žmonės išsimesti kortas į mano<br />
namus veržiasi net vidurnaktį, bet aš tokių<br />
nepriimu.“<br />
Birutės mestos kortos išpranašavo<br />
staigią jos vyro mirtį, tačiau pastarasis,<br />
įspėtas tą dieną nevažiuoti į darbą,<br />
žmonos nepaklausė. Jį, bekasant šulinį,<br />
užgriuvo žemė. Prisiminė būrėja ir jauną<br />
ukmergiškę, norėjusią sužinoti, ar verta jai<br />
įsidarbinti užsienyje. Nors kortos našlaitei<br />
rodė, kad jos ten laukia didelis pavojus,<br />
mergina į tai nekreipė dėmesio. Pernai į<br />
užsienį išvykusi ukmergiškė po pusmečio<br />
rasta negyva. Atėjęs išsiburti vienas<br />
neeilinis žmogus netgi atsinešė diktofoną.<br />
Jis norėjo įrodyti savo žmonai, o gal ir<br />
meilužei, kad prieš ją yra nekaltas. Anot<br />
70 metų Birutės, kad išsipildytų tai, ko<br />
nori, būtina tuo tikėti. Problemų prislėgti<br />
žmonės iš jos dažniausia išeina su<br />
džiaugsmu ir viltimi.<br />
O ar dažnai pas būrėją lankosi politikai?<br />
Anksčiau jie užsukdavo dažniau,<br />
tačiau šį rudenį prieš rinkimus į Seimą<br />
nepasirodė nė karto. Tikriausia dėl to, kad<br />
tapo gudresni ir burtis važiuoja į kitus<br />
miestus. Paklausta, ko mums tikėtis po<br />
spalio <strong>12</strong> dieną įvyksiančių rinkimų į
. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Seimą, Birutė pranašavo: “Nieko gero.<br />
Nė viena partija Seime politinės daugumos<br />
neturės, todėl pešis ir vaidysis<br />
tarpusavyje. Seime padaugės politinių<br />
juokdarių, o gyvenimas dar labiau<br />
pablogės.“<br />
Patarimo ieško ir verslininkai<br />
Būrėja Vita Černikova įsitikinusi, kad<br />
tuomet, kai žmogui viskas sekasi, pas<br />
būrėjas jis nevaikšto. Tačiau burtis mėgsta<br />
nebūtinai tik silpni žmonės. Pas ją net<br />
iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių atvykstantys<br />
klientai dažniausia turi krūvą problemų,<br />
todėl moteris stengiasi juos nuraminti<br />
bei padrąsinti. Savo galių nepervertinanti<br />
būrėja sakė nesanti Dievas, todėl neretai<br />
žmonėms pataria kreiptis į gydytoją.<br />
Ji pripažino, kad būrimas yra slidus<br />
reikalas. Kartą vos pradėjus mesti kortas,<br />
klientės veidas kaip mat pasikeitė.<br />
Paaiškėjo, kad prieš keturis mėnesius<br />
kita būrėja ją įspėjo neva po mėnesio ji<br />
neteks vyro ir sūnaus. Artimieji gyveno<br />
kaip gyvenę, tačiau moteris, pažodžiui supratusi<br />
būrėjos perspėjimus, širdyje nuolat<br />
jautė didžiulę įtampą ir nerimą.<br />
„Pas mane lankosi keletas verslininkų,<br />
kuriems rūpi, kaip ateityje klostysis jų<br />
verslas, ar verta jiems bendrauti su kai kuriais<br />
verslo partneriais. Jei blogai burčiau,<br />
tikriausiai jie pas mane neužsuktų, - dėstė<br />
būrėja. − Jaunas merginas prieš egzaminus<br />
išsiburti atveda baimė, ar pavyks<br />
išlaikyti. Bedarbystės laikais žmones<br />
domindavo, kaip susirasti darbą.“<br />
Jei manote, kad seni žmonės pas<br />
būrėją ateina tik dėl sveikatos, labai<br />
klystate. V.Černikova ne kartą sulaukė įsimylėjusių<br />
septyniasdešimtmečių, kuriuos<br />
pas ją ateiti pakurstė noras išsiaiškinti<br />
širdies reikalus.<br />
67 metų V.Černikova mano, kad<br />
polinkį burti ji paveldėjo iš šių galių<br />
turėjusio savo aklo prosenelio: “Gyvenimo<br />
be būrimo nebeįsivaizduoju. Nežinau net<br />
ką reikėtų veikti. Beliktų tik mirties laukti.“<br />
Būrėjos nenori būti varžomos<br />
Utenoje niekada neveikė nė vienas<br />
būrimo salonas. Kodėl? Būrėjos tvirtino<br />
nenorinčios užsikrauti papildomų rūpesčių<br />
bei nuolat būti kontroliuojamos įvairių<br />
tikrintojų.<br />
Širdį atvėrusi Valerija neslėpė, kad<br />
jai atidaryti salono nė už ką neleistų<br />
vyras ir vaikai, besišaipantys iš šio, jų<br />
įsitikinimu, nerimto užsiėmimo. Būrėja<br />
Birutė prisipažino, kad be reikalo niekada<br />
neatskleidžia svetimiems žmonėms savo<br />
pomėgio, nes jo šiek tiek gėdijasi. Aplinkiniai<br />
kažkodėl galvoja, kad tai esąs nelabai<br />
garbingas amatas, o mokanti burti moteris<br />
lyginama su čigone ar net ragana.<br />
„Nors vaikai man liepia atidaryti<br />
būrimo saloną, to nedaryčiau net už<br />
didžiausius pinigus, - atviravo V.Černikova.<br />
– Aš noriu dirbti niekieno nevaržoma. Man<br />
nepatiktų, jei už durų kaip parduotuvėje<br />
stovėtų eilė žmonių. Tuomet nespėčiau<br />
įsigilinti į žmonių problemas, užmegzti su<br />
jais ryšio.“<br />
Utenos apskrities valstybinės mokesčių<br />
inspekcijos viršininko pavaduotoja<br />
Laima Žirnelienė informavo, kad būrimo<br />
paslaugomis gali užsiimti įregistravęs<br />
individualią veiklą pagal pažymą arba<br />
įmonę įsteigęs asmuo. Dėl tokios veiklos<br />
iki šiol nesikreipė nė viena apskrityje<br />
gyvenanti būrėja.<br />
Numatytas pajamų mokestis už šią<br />
veiklą metams apskrities rajonuose<br />
gerokai skiriasi. Brangiausia būrėjoms<br />
tektų mokėtų Zarasuose - 1 tūkst. 500<br />
litų neribojant veiklos teritorijos bei tiek<br />
pat verčiantis tik savo savivaldybėje.<br />
Mažiausia mokesčių reikėtų sumokėti<br />
Visagine - atitinkamai 1 tūkst. 94 ir 300<br />
litų; Utenoje – 1 tūkst. 186 ir 370 litų;<br />
Anykščiuose - 1 tūkst. 100 ir 550 litų;<br />
Ignalinoje vienu ir kitu atveju - 1 tūkst.<br />
100 litų; Molėtuose taip pat vienodai -1<br />
tūkst. 104 litų.<br />
Gali susiformuoti priklausomybė<br />
Įvairioje psichologinėje literatūroje<br />
būrėjų klientai apibūdinamas kaip<br />
dažniausia savimi nepasitikintys, bijantys<br />
gyvenimo iššūkių, neužtikrinti rytojumi.<br />
Tokiems žmonėms reikia, kad už juos<br />
kažkas viską padarytų bei nuramintų.<br />
Tokiems žmonėms trūksta bendravimo,<br />
šilumos ir supratimo. Būrėjai jiems atstoja<br />
ir psichologą, ir psichiatrą. Išėję iš būrėjo<br />
žmonės dažniausia užmiršta dalį to, ką<br />
jos pasako, ir atsimena tik tai, kas jiems<br />
svarbiausia, arba tai, ką jie nori girdėti.<br />
Lankymasis pas būrėją nebrandžioms<br />
asmenybėms gali tapti pražūtingas. Jiems<br />
būrimas tampa savotišku narkotiku, be<br />
kurio ilgainiui nebegali gyventi. Ištikus<br />
rimtesnei bėdai, kai jie nežino, kaip<br />
elgtis, būrėja kaskart tampa savotišku<br />
gelbėjimosi ratu.<br />
prospektas<br />
A r j ū s t i k i t e b u r ė j ų<br />
pranašystėmis?<br />
Alvyda Verikienė,<br />
anykštėnė:<br />
“Nesu turėjusi reikalų<br />
su tikrom būrėjom. Beje,<br />
studentaujant prieš<br />
daugelį metų man būrė<br />
čigonė iš delno linijų. Ji<br />
pasakė, kad ištekėsiu už<br />
vyro, kurio vardas iš devynių raidžių, ir turėsiu 3<br />
vaikus. Nors nelabai tikėjau, tačiau taip ir atsitiko,<br />
čigonės pranašystė visiškai išsipildė. Tuomet mes,<br />
studentės, net pinigų neturėjome, tačiau čigonė<br />
mums būrė už dyką.“<br />
Opalionija Paškevičienė,<br />
uteniškė:<br />
„Burtis, bet tik pas gerą<br />
būrėją, labiau rūpėjo<br />
jaunystėje. Prieš daug<br />
metų būrėja išpranašavo,<br />
kad kažkuriam iš giminių<br />
atsitiks avarija, o tam<br />
žmogui pagalbą suteiks lėktuvu atskridęs asmuo.<br />
Po metų mano mamai į kaktą įspyrė arklys, o ją<br />
išgelbėjo lėktuvu iš Kauno atskraidintas chirurgas.<br />
Ta pati būrėja atspėjo, kad mano sūnus taps<br />
mokytu žmogumi. Suprantama, jos gali prišnekėti<br />
ir daug nesąmonių. Beje, dažnai burtis nėra jokio<br />
reikalo.“<br />
Inga Rameikaitė, uteniškė:<br />
„Burtis vaikštau kas<br />
pusmetį, nes man tai<br />
yra įdomu. Aš tikiu, kad<br />
būrėjos daug ką gali<br />
atspėti. Būrėja man<br />
išbūrė, kad susitaikysiu<br />
su vaikinu. Jos žodžiai<br />
išsipildė, bet, gaila, mes vėl išsiskyrėme. Ji<br />
atspėjo, kad nesutariu su kambario drauge, bei<br />
patarė nevažinėti su išgėrusiais vaikinais. Be<br />
to, aš kaskart sugalvoju kokį nors norą, o būrėja<br />
pasako, ar jis išsipildys. Ji visada teisingai atspėja.<br />
Beje, norėčiau susirasti geresnę būrėją, nes ši<br />
buria tik paprastomis kortomis.“<br />
Nijolė Aleinikovienė,<br />
molėtiškė:<br />
„Žiūrint kas tas<br />
pranašystes nusako. Vienų<br />
pildosi, kitų - ne. Kartais ir<br />
paties susigalvojimai gali<br />
išsipildyti...“<br />
Elvyros Sabalytės nuotr.<br />
Elvyros Sabalytės nuotr.<br />
Alvydo Balandos nuotr.<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 p s l . . .
. . . b e . . . d i k t o f o n o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6 p s l . . .<br />
iš pirmų lūpų<br />
„Tegul žiūri, po kuo pasirašo...“<br />
Tokį perspėjimą<br />
skaitytojams<br />
perdavė<br />
Valstybinės ne<br />
maisto produktų<br />
inspekcijos<br />
Utenos poskyrio<br />
vedėjas Vigandas Leleiva (nuotraukoje).<br />
Šiemet apskrities gyventojai ne maisto<br />
produktų inspekcijai parašė 25 prašymus<br />
padėti išspręsti ginčą tarp jų ir pardavėjų<br />
dėl nekokybiškų gaminių. Apie tai su vedėju<br />
kalbėjo žurnalistė Raimonda Stankevičiūtė -<br />
Vilimienė.<br />
- Daugiausia vartotojai skundžiasi sugedusiais naujais<br />
mobiliaisiais...<br />
- Daugiausia skundų sulaukiame dėl mobiliųjų telefonų...<br />
už 1 litą. Pirkėjui pardavėjai pakiša sutartį, šis pasirašo net<br />
neskaitęs sąlygų, nes džiaugiasi, kad už 1 Lt naują telefoną<br />
gavo. O kai telefonas po dienos kitos sugenda, paaiškėja, kad<br />
jį su garantija remontuoti pats pirkėjas turi vežti į Vilnių, į<br />
Kauną. Čia tipiškiausias atvejis. Daug skundų dėl gendančios<br />
buitinės technikos, dėl baldų. Ketvirtoje vietoje – skundai<br />
dėl autoservisų paslaugų. Dabar inspekcijos specialistai<br />
tiria piliečio pretenzijas prekybininkams dėl nekokybiškos -<br />
nublukusios - stogo dangos. Sudėjus dangos kainą ir darbus,<br />
žmogus investavo tikrai didelius pinigus – apie 20 tūkst.Lt ir,<br />
natūralu, kad ieško teisybės. Daugeliu atvejų mums pavyksta<br />
ginčus išspręsti vartotojo naudai.<br />
- Bet būna, kad ir nepavyksta?<br />
- Na, kaip pasakyti nepavyksta. Štai turime tebesitęsiantį<br />
rezonansinį ginčą su buvusia baldų parduotuve „Fortena ir<br />
Co“, kuri prisirinko iš gyventojų užsakymų, pinigų ir pradingo.<br />
Ši įmonė veikė visoje Utenos apskrityje, pakeitė kelis<br />
pavadinimus. Inspekcijos teisininkai Vilniuje dirba, kad būtų<br />
sugrąžinti žmonėms prarasti pinigai.<br />
- Ar skundų daugėja?<br />
- Daugėja kasmet. Pernai per visus metus buvo 18, šiemet<br />
dar metai nesibaigė, o jau 25 (iš jų nepasitvirtino tik 5).<br />
Iš Utenos rajono sulaukėme 10 gyventojų pareiškimų, iš<br />
Visagino – 6, iš Anykščių rajono – 4, iš Zarasų – 3, iš<br />
Ignalinos – 2. Iš Molėtų rajono gyventojų skundų nebuvo.<br />
Pagrindinis mūsų darbas yra tiksliniai tikrinimai, ar<br />
vartotojams teikiamos prekės ir paslaugos yra saugios. Štai<br />
šiemet Anykščiuose vienas vaikas apsidegino žaisdamas<br />
žaislu – pistoletu. Tokių nesaugių gaminių neturėtų būti.<br />
Taigi, nuolat tikriname, kad tai, kas nesaugu, nebūtų teikiama<br />
vartotojams. Plačiau pasidomėti nesaugiais gaminiais galima<br />
inspekcijos internetinėje svetainėje www.inspekcija.lt.<br />
Alvydas<br />
Gervinskas:<br />
Politinė reklama<br />
Kur mano dešra?<br />
. . . Vidmantas Šmigelskas ><br />
Tuoj pasibaigs rinkimų kampanija,<br />
o aš vis dar nieko negavau. Dešros į<br />
redakciją ir anksčiau nenešdavo, bet gaudavom<br />
šratinukų, sąsiuvinukų, knygelių.<br />
Į koncertus kviesdavo, alaus įpildavo,<br />
pupom užkąsdavom, per burną varvėjo<br />
ir t.t., ir t.p. Žodžiu, visur varvėjo. Dabar<br />
špygą gausi!<br />
Bet špygas kandidatai tik viešai<br />
kaišioja, o paslapčia iš po skverno dalina<br />
dešras, už kampo degtinės įpila...<br />
Rinkimų agitacijos apribojimai,<br />
draudimai, regis, turėjo sulyginti turtingus<br />
kandidatus su vargšais. Tačiau kad ir<br />
kokią tvorą besuręstum – plyšį rasi. Juolab<br />
kad tvoras statosi tie patys politikai,<br />
kurie vėliau priekinėmis letenėlėmis<br />
pro jų apačias rausiasi. Todėl įvairių<br />
materialinių dalykų dalybos nenutrūko,<br />
tik kandidatai ėmė labiau orientuotis į<br />
tikslinius gavėjus - potencialųjį elektoratą.<br />
Žodžiu, kas turi pinigų, tas juos ir dabar<br />
investuoja. Tik tas investavimas pasidarė<br />
gerokai vulgaresnis – dešra, ištraukta iš<br />
užančio, ne tokia apetitiška, kaip atnešta<br />
ant padėkliuko, grojant dūdų orkestrui.<br />
Kita vertus, tiesmukas materialusis<br />
papirkimas yra mažiau atgrasus nei<br />
paslėptas. Juk kai tau ką nors aiškiai<br />
duoda, suprantama, jog kažko už tai ir<br />
nori.<br />
Dalis partinių kandidatų rėkia, kad<br />
neuždarys Ignalinos atominės elektrinės.<br />
Šis triukšmas yra tas pats materialusis<br />
rinkėjų papirkinėjimas. Elektrinė ne ką<br />
mažiau suvokiamas objektas nei dešra.<br />
Dešra gimsta iš paršo, lemputė – iš<br />
elektrinės. Žodžiu, atomas - tai toks<br />
mažas mažas paršiukas, iš kurio užauga<br />
lemputės.<br />
Turbūt dar buvau pionierius, kai<br />
broliai komjaunuoliai protestavo prieš<br />
Kruonio elektrinės statybas, o tėveliai<br />
komunistai gynėsi nuo trečiojo atominės<br />
elektrinės bloko. Net mes, pionieriai,<br />
tada supratome, kad Maskva nori mus<br />
išnuodyti, susprogdinti, numarinti ir t.t.<br />
Praėjo dvidešimt metų, o tas pats<br />
durnynas kartojasi. Vėl elektrinė<br />
psichozė. Tik dabar rėkiam, kad Briuselis<br />
Lietuvą nori užtemdyti ir sušaldyti.<br />
Krepšinio, kiaulių augintojų ir atominės<br />
energijos ekspertų šalis!<br />
Nei piliečiai, nei politikai negali<br />
spręsti Ignalinos atominės elektrinės<br />
likimo. Kodėl? Todėl, kad į Seimą gali<br />
patekti bet koks glušas, o elektrinėje<br />
tokie net valytojais neįsidarbins. Psichiatrai<br />
ir narkologai sveikatos pažymų<br />
nepasirašys... Ir ne Seime kvailių<br />
pasitaiko. Ne visi piliečiai su aukštaisiais,<br />
dar mažiau tarp mūsų mokslo daktarų.<br />
Bet net ir ne mokslo daktarams spręsti,<br />
kada uždaryti elektrinę. Tik pasaulinio<br />
lygio energetikos ekspertai gali dėstyti<br />
savo poziciją. Ir tai dar nebus absoliučios<br />
tiesos ir tikslumo.<br />
Netikiu, jog Maskva, prieš dvidešimt<br />
metų projektavusi trečiąjį elektrinės<br />
bloką, tai darė be solidžių mokslinių<br />
pagrindimų. Netikiu, jog Briuselis dabar<br />
uždaryti elektrinę spaudžia šiaip sau,<br />
iš neturėjimo ką veikti arba norėdamas<br />
pakenkti Lietuvos ekonomikai. Matyt, yra<br />
ekspertų argumentai, kurie, ko gero, patikimesni<br />
nei a la šustauskų svaičiojimai.<br />
Aš nenoriu spręsti, kiek dar gali veikti<br />
elektrinė. Nenoriu, nes neturiu žalio<br />
supratimo. Rinkdami Seimo narius taip<br />
pat labai dažnai nesuvokiame, už ką balsuojame,<br />
bet čia, regis, rizika mažesnė.<br />
Kita vertus, už balsą gali gauti dešros.<br />
„Geresnėje Lietuvoje žmogus turi uždirbti tiek bei gauti tokias pensijas, kad nebijotų sąskaitų už<br />
dujas, šildymą ar elektrą, nebijotų kainų maisto prekių parduotuvėje ar degalinėje.“ (Sąrašo Nr.14).<br />
A.Gervinskas<br />
partijos saraše<br />
53-ias
. . . l a i š k a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Du skirtingi kunigo gyvenimai<br />
Jonas Baltakis „Kunigas kaltinamas pražudęs<br />
dešimtis žmonių“ - „Aukštaitiškas formatas“,<br />
2008 m., Nr.8.<br />
Labai susidomėjau straipsnyje aprašytu<br />
tyrimu, nes istorija apie išdaviką Juozą Bulką<br />
man girdėta. Buvau pažįstamas su vieno<br />
išduotų partizanų seserimi, dabar ji jau<br />
mirusi. Atvejis iš tiesų ypatingas ir sunkiai<br />
suvokiamas iš teisinės ir moralinės pusės.<br />
Šiurpas nueina, kai pagalvoji, kad asmuo,<br />
išdavęs, žudęs žmones ir besislapstantis<br />
nuo teisingumo, šiandien bažnyčioje skelbia<br />
Dievo žodį. Sunku suvokti šio žmogaus dvilypį<br />
gyvenimą ir kaip jis sugeba taip persikūnyti.<br />
Manau, kad tai ne tik jo sąžinės reikalas.<br />
Kunigo ankstesnė veikla paliko gilias,<br />
kraujuojančias žaizdas žmonių gyvenimuose.<br />
Aukų artimiesiems tebeskauda ir, manau, jie<br />
laukia bent teisingumo, atgailos. Pamiršti šią<br />
Troškūnams sekso pamokų nereikia<br />
Olegas Lapinas “Jis ir ji lovoje: peržiūrėkime<br />
mitus” - “Aukštaitiškas formatas”, 2008 m.,<br />
Nr. 8.<br />
Atleiskit už sutrukdymą, bet nutylėti<br />
negalime. Nusipirkau žurnalą “Aukštaitiškas<br />
formatas” Nr.8. Pirmame puslapyje Sigutis<br />
Obelevičius, priešpaskutiniame - SEKSO<br />
PAMOKOS.<br />
Gal tą žurnalą skaito paaugliai, jaunimas?<br />
skaudžią istoriją būtų neteisinga jų atžvilgiu<br />
ir todėl, pasitaręs su monsinjoru Alfonsu<br />
Svarinsku, ketinu parengti kreipimąsi į<br />
Gardino vyskupą ir rinkti žmonių parašus. Jei<br />
norėtumėte prisidėti, prašau skambinti 8699<br />
53911.<br />
Kazimieras Uoka,<br />
Kovo 11-osios Akto signataras<br />
Regionai, jums keliauja milijonai<br />
Aukštaitija ir taip retai gyvenama, o dabar<br />
dar žmonės plačiau iš jos išsisklaidys,<br />
nes gyventi nebeįmanoma. Valdžia šaukia:<br />
”Regionai, jums keliauja milijonai”, bet tie<br />
milijonai niekuo mums nepadeda – valdžia<br />
už tuos milijonus sugeba tik tupyklų, t.y.<br />
visokių centrų, kur tupi gerai apmokami<br />
darbuotojai, prikurti. O visa tų centrų veikla –<br />
“tyrimų atlikimas, mokymai, kaip kompiuterį<br />
įsijungti.” Aš ir be lėšų galiu konstatuoti, kad<br />
gyvenimas blogas ir perspektyvų jokių.<br />
Kuo turėtume verstis ir kuo pasitikėti?<br />
Ar turėtume patikėti, kad turizmo srityje<br />
Alvydas<br />
Gervinskas:<br />
konkuruosime su Turkija, Graikija ir Ispanija?<br />
O gal mums vystyti žemės ūkį? Bet kaip<br />
jį vystyti, kai brangstant maisto prekėms<br />
parduotuvėse žemės ūkio produkcija tik<br />
pinga. Sakykim, puikiausias pavyzdys - kas<br />
šiais metais darosi su obuoliais. Kilogramas<br />
obuolių superkamas po 7- 10 centų, kai kur<br />
išvis nesuperkama. Už tiek net ir bedarbis<br />
nugaros nelenks svetimam sode gavęs už<br />
dyką pasirinkti. Tuo tarpu parduotuvėje tas<br />
pats kilogramas obuolių kainuoja kiek ir<br />
užjūrio vaisiai.<br />
Stasys Katkevičius<br />
Ko siekiate rašydami tokius straipsnius?<br />
Betrūko prie to straipsnio piešinukų, kad<br />
būtų aiškiau. Nejaugi neturite ko rašyti?<br />
Man buvo gėda tą žurnalą nešti į namus,<br />
kad anūkai nepaskaitytų, palikau jį autobusų<br />
stoties šiukšlių dėžėje. Daugiau gyvenime to<br />
žurnalo mano rankose nebus.<br />
Apie šio žurnalo leidėjus susidariau blogą<br />
nuomonę.<br />
Troškūnietė<br />
Žurnalo „Aukštaitiškas<br />
formatas“ prenumeratos<br />
kaina:<br />
1 mėn. 2 mėn.<br />
4 Lt 8 Lt<br />
Pasiūlymas taupiems<br />
„Aukštaitišką formatą“ ir „Anykštos“ laikraštį<br />
kartu prenumeruoti pigiau.<br />
Žurnalo „Aukštaitiškas formatas“<br />
prenumerata priimama:<br />
aVisuose Utenos apskrities paštuose<br />
aRedakcijose:<br />
„Anykštos“ (Vilniaus g. 29, Anykščiai)„<br />
“Lietuvos žinių“ (Aušros g. 56, Utena)<br />
„Lietuvos ryto“<br />
Utenos skyriuje (Aušros g. 50, Utena)<br />
Anykščių skyriuje (A.Baranausko a.3,<br />
Anykščiai)<br />
„Utenos dienos“ (Maironio g. 4, Utena, 3<br />
aukštas).<br />
aUtenoje paskambinus 8 679 14209<br />
(Diana), agentas užsuks užprenumeruoti<br />
žurnalo į namus.<br />
- didžiausias laikraštis regione.<br />
Regioniniame naujienų portale<br />
www.anyksta.lt<br />
kiekvieną dieną apsilanko apie 10 000 skaitytojų<br />
„Mano tikslas – palengvinti gyventojams mokesčių už būstą naštą. Būsto ir šilumos tiekimo sistemų<br />
renovavimui valstybės finansavimas turi padidėti dešimteriopai!“ (Sąrašo Nr.14)<br />
A.Gervinskas<br />
partijos saraše<br />
53-ias<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7 p s l . . .
. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8 p s l . . .<br />
Teisybė - per purvą,<br />
vandenį ir...<br />
> Zarasų rajono<br />
meras Arnoldas<br />
Abramavičius<br />
sakė, kad Zarasai<br />
kurortinė vietovė<br />
buvo ir tarpukariu.<br />
Rugsėjo mėnesį Zarasų miestui Vyriausybė patvirtino<br />
kurortinės teritorijos statusą. Tai jau trečia tokia vietovė<br />
apskrityje.<br />
Nacionalinė kurortų asociacija šia proga pasveikino būsimą<br />
naują savo narę – Zarasų rajono savivaldybę. Sveikinime,<br />
be kita ko, užsimenama, kad naujas statusas savivaldybei<br />
padės įgyvendinti „gydomųjų savybių turinčių gamtinių<br />
išteklių (gydomojo purvo ir mineralinio vandens) tyrimų<br />
ir panaudojimo sveikatinimo reikmėms nustatymą.“<br />
„Aukštaitiškam formatui“ pasidomėjus, ar purvas bei<br />
mineralinis vanduo ir buvo pagrindinis koziris statusui gauti,<br />
Zarasų savivaldybės meras Arnoldas Abramavičius sakė:<br />
„Gamtiniai ištekliai, o taip pat kraštovaizdis buvo vienas iš<br />
atliktos studijos akcentų. Tačiau, kad galėtume tvirtinti apie<br />
išteklių gydomąsias savybes, reikėtų atlikti atskirus tyrimus.“<br />
Jis užsiminė, jog savivaldybė turinti planų Zarasuose įkurti<br />
relaksacinį kompleksą, profesinės reabilitacijos centrą.<br />
Kurortinės teritorijos statuso suteikimą A.Abramavičius<br />
pavadino teisybės atstatymu: „Prieškariu Zarasai buvo<br />
kurortinė vietovė, tačiau sovietmečiu statusas dingo.“<br />
Anykščių ir Ignalinos savivaldybėms kurortinės teritorijos<br />
statusas buvo patvirtintas pernai. Iš viso šalyje yra 4 kurortai<br />
ir 6 kurortinės teritorijos.<br />
pliusai ir minusai<br />
Vladui Pusvaškiui, Alantos<br />
technologijų ir verslo mokyklos<br />
direktoriui, už išaiškinimą, kodėl<br />
biudžetinės įmonės kotletas yra<br />
pigesnis. Todėl, kad į jo sąnaudas<br />
neįkalkuliuojamas darbo užmokestis<br />
ir elektra...<br />
Vaikai - į<br />
užsieniečių šeimas<br />
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo<br />
tarnybos vyresniosios specialistės Danutės Krell<br />
duomenimis, šiemet iki rugsėjo 20-osios Utenos<br />
apskrityje buvo 178 galimi įvaikinti vaikai.<br />
Visas sąlygas turėti naujus tėvus atitinka 10<br />
Utenos, 45 Anykščių, 38 Ignalinos 33 Molėtų,<br />
3 Visagino ir 49 Zarasų rajonuose gyvenantys<br />
vaikai. Tačiau įvaikinimų, nors kiek ir padaugėjo<br />
per pastaruosius penkerius metus, vis dar<br />
yra mažoka - tik 10. Respublikinės įvaikinimo<br />
tarnybos duomenimis, Utenos rajone per šiuos<br />
metus buvo įvaikinti 4 vaikai, 2 iš jų tapo<br />
užsienyje gyvenančių šeimų nariais. Anykščių<br />
rajone naujas šeimas rado 3 vaikai. Viena<br />
užsieniečių šeima įsivaikino ir išvežė iš Lietuvos<br />
1 Ignalinos rajono mažametį gyventoją. Molėtų<br />
ir Visagino rajonuose įvaikinta po 1 vaiką.<br />
Zarasuose įvaikintų vaikų nebuvo...<br />
Utenos švietime –<br />
naujas vadovas<br />
Utenos savivaldybės administracijos Švietimo,<br />
kultūros ir turizmo skyriaus vadovu rugsėjo<br />
pabaigoje tapo Romualdas Kraulišas, iki<br />
tol dirbęs Sudeikių pagrindinės mokyklos<br />
direktoriumi.<br />
Skyriaus vedėju R.Kraulišas paskirtas po<br />
konkurso, kuriame jis vienas ir dalyvavo.<br />
Vedėjo postas atsilaisvino prieš keletą mėnesių,<br />
kai buvęs skyriaus vedėjas Antanas Panavas<br />
perėjo dirbti į Utenos kolegiją – tapo šios įstaigos<br />
direktoriaus pavaduotoju.<br />
Rugpjūtį atsilaisvino dar vieno Utenos<br />
savivaldybės skyriaus vedėjo kėdė – iš darbo<br />
atleistas Statybos ir infrastruktūros plėtros<br />
skyriui vadovavęs Nikolajus Kirilovas. Spalio<br />
mėnesį vyks konkursas šioms pareigoms užimti.<br />
Mildai Linkevičienei, Molėtų<br />
pirminės sveikatos priežiūros<br />
centro direktorei, už medicinos<br />
punktų, perėjusių VšĮ Molėtų<br />
šeimos centro žinion, palikimą be<br />
telefonų ir vandens...<br />
Virgilijui Šironui, Lietuvos ūkininkų<br />
sąjungos Molėtų skyriaus<br />
pirmininkui, už susirūpinimą<br />
medžiotojų taiklumu Ambraziškių-<br />
Dūdėnų plotuose, nes šernai<br />
pradėjo knisti ir pievas...<br />
Močiučių draugijai<br />
– mokestis<br />
Anykščių gėlininkų draugijos pirmininkė kreipėsi į<br />
rajono merą Sigutį Obelevičių, prašydama minėtą<br />
draugiją atleisti nuo 763 Lt nekilnojamojo turto<br />
mokesčio.<br />
Prie prašymo pridėtame paaiškinime nurodyta, kad<br />
Anykščių gėlininkų draugija yra pelno nesiekianti<br />
organizacija, turinti 18 narių. Draugija prekiauja<br />
gedulingais krepšeliais, puokštėmis, gyvomis<br />
gėlėmis. 2007 m. parduota prekių už beveik <strong>12</strong>2<br />
tūkst.Lt, iš veiklos gauta 218 Lt nuostolio.<br />
Meras Sigutis Obelevičius deputatams sakė:<br />
„Atleidimas nuo mokesčio – ydingas dalykas,<br />
bet pagyvenusių močiučių draugijai reikalinga<br />
parama. Jos galėtų dalyvauti, teikdamos projektus<br />
visuomeninių organizacijų programoms.“<br />
„Paksininkas“ Žilvinas Pranas Smalskas ragino<br />
Anykščių gėlininkų draugijos neatleisti nuo turto<br />
mokesčio: „Jų pastatas yra geroje vietoje, gali<br />
daryti verslą, o įstatymas neskirsto žmonių pagal<br />
amžių, todėl siūlau nuo mokesčio neatleisti.“<br />
Rajono taryba Ž.P.Smalsko siūlymui pritarė.<br />
Direktorius<br />
direktoriui nelygus<br />
Rugsėjį Molėtų rajono savivaldybės taryba<br />
patvirtino kultūros ir švietimo įstaigų direktorių<br />
tarnybinių atlyginimų koeficientus bazinės<br />
mėnesinės algos dydžiais.<br />
Ilgą laiką pirmavusi tarnybinio atlyginimo<br />
koeficientu (30,4) tarp kitų direktorių Švietimo<br />
centro direktorė Romualda Žvinienė užleido pirmąją<br />
poziciją Molėtų gimnazijos direktorei Rimutei<br />
Guobienei (31,1). Trečioje vietoje (29,55) atsirado<br />
Giedraičių A.Jaroševičiaus vidurinės mokyklos<br />
direktorė Vilė Petkūnienė, o paskutinėse gretose<br />
(nuo 17 iki 15), kaip visuomet, atsidūrė kultūros<br />
įstaigų direktoriai...<br />
Virgilijui Vaičiuliui, „Anykščių šilumos“<br />
direktoriui, už kainą. Anykščių rajono<br />
taryba nepatvirtino naujos, 39 proc.<br />
didesnės šilumos kainos (31,41 ct/<br />
kWh), tačiau Kainų kontrolės komisija<br />
gali smogti dar stipriau - kainą<br />
greičiausiai kels iki 31,61 ct/kWh.
. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .<br />
Kultūrininkai pagerbti ant<br />
slidaus parketo<br />
Rugsėjo 19 dieną Alantoje vyko Utenos apskrities<br />
kultūros darbuotojų ir rėmėjų pagerbimo šventė.<br />
Utenos apskrities viršininkės Angelės Kaušylienės<br />
padėkos įteiktos kultūrininkams: anykštėnėms<br />
Vitai Miškeliūnienei, kultūros centro Leliūnų<br />
skyriaus renginių organizatorei, Gražinai Kovaitei,<br />
koplyčios vedėjai, ignalinietėms Valentinai<br />
Savickienei, bibliotekos vyr. metodininkei,<br />
Loretai Kuksėnienei, kultūros centro chorvedei,<br />
uteniškėms Robertai Macelienei, kultūros centro<br />
ansamblio “Vieversa“ vadovei, Elenai Kiškienei,<br />
vaikų lopšelio-darželio „Želmenėlis“ ansamblio<br />
vadovei, Reginai Lumpickienei, kultūros centro<br />
direktorei, visaginietėms Daliai Sargūnienei,<br />
bibliotekos direktorei, Zinai Žukauskienei, kultūros<br />
centro direktorei, zarasiškiams Alvydui Stauskui,<br />
Dusetų dailės galerijos vadovui, Danutei Karlienei,<br />
bibliotekos direktorei, Violetai Zlatkuvienei, Molėtų<br />
kultūros centro vokalinio ansamblio „A Cappella“<br />
vadovei, bei Kazimierui Jakučiui, UAB „Lonas ir<br />
partneriai” direktoriui. Už surengtą pirmąją Lietuvoje<br />
kultūros mugę „Kultūra kaip gyvas vanduo“<br />
padėkos įteiktos zarasiškėms Daivai Šukštulienei,<br />
savivaldybės kultūros skyriaus vyr. specialistei, ir<br />
Gražinai Karlaitei, kultūros centro režisierei.<br />
Už paramą kultūrai atminimo lentelėmis “Utenos<br />
pliusai ir minusai<br />
Justo Navašinsko nuotr.<br />
Vytautui Galvonui, Seimo nariui,<br />
už tai, kad nesugebėjo susitarti.<br />
Tarpusavyje susidraskė „Tvarkos ir<br />
teisingumo“ partijos Kupiškio skyrius.<br />
Kupiškėnai nuodėmėmis kaltina ir<br />
V.Galvoną. Ne paslaptis, jog pyktis,<br />
ypač prieš rinkimus – negražu.<br />
Alvydo Balandos nuotr.<br />
> Mokyklos direktorius<br />
Vladas Pusvaškis šventėje<br />
pasirinko staliuką, prie<br />
kurio sėdėjo apskrities<br />
viršininkė ir žemės ūkio<br />
ministrė.<br />
apskrities rėmėjas“ apdovanota: UAB „Švyturys-<br />
Utenos alus“ (vadovas Rolandas Viršilas); VšĮ<br />
Indros radijas (vad. Vidmantas Bakšys); UAB<br />
„Vilstata“ (vad. Leonid Gurin); TEO LT AB (Panevėžio<br />
regiono vad. Rimantas Misevičius); UAB “VPI“,<br />
UAB „Palink“ (vad. Jonas Parfionovas); fabrikas<br />
„Stogava ir KO“ (vad. Žydrūnas Verpečinskas);<br />
profesorė Kazimira Danutė Prunskienė; VšĮ Alantos<br />
technologijos ir verslo mokykla (vad. Vladas<br />
Pusvaškis); UAB „Grundolita“ (vad. Algirdas<br />
Budreckas); AB „Utenos melioracija“ (vad.<br />
Liuonius Purvinis); AB „Anrestas“(vad. Jakovas<br />
Leonovas), UAB „Anykštos redakcija“ (vad. Gražina<br />
Šmigelskienė); AB „Utenos mėsa“ (vad. Virginijus<br />
Kantauskas); AB „Anykščių vynas“ (vad. Violeta<br />
Labutienė).<br />
Kultūros darbuotojų ir rėmėjų pagerbimo šventė vyko<br />
Alantos technologijos ir verslo mokykloje. Salėje<br />
parketas buvo itin kruopščiai išvaškuotas. Po to, kai<br />
slystelėjo keletas apdovanojimų atsiimti einančių<br />
žmonių, Alantos technologijos ir verslo mokyklos<br />
direktorius Vladas Pusvaškis džentelmeniškai iki<br />
scenos ir atgal prie staliuko laikydamas už rankos<br />
palydėjo tiek apskrities viršininkę A.Kaušylienę,<br />
tiek šventėje dalyvavusią žemės ūkio ministrę<br />
K.D.Prunskienę.<br />
Valentinui Stundžiui, Molėtų<br />
merui, už atkaklumą. V.Stundys<br />
ketvirtą kartą kandidatuoja į Seimą<br />
Molėtų-Švenčionių apygardoje. Tris<br />
kartus meras pralaimėjo dabartinei<br />
žemės ūkio ministrei Kazimirai<br />
Prunskienei.<br />
Politikų išlaidoms –<br />
papildomi tūkstančiai<br />
Anykščių deputatams pasidvigubinus išmokas kanceliarinėms,<br />
pašto, telefono, transporto išlaidoms kompensuoti, šiam tikslui<br />
rajono savivaldybės biudžete šiemet papildomai reikia 24,2<br />
tūkst. Lt<br />
Minėtą sumą siūloma paimti iš savivaldybės administracijos<br />
direktoriaus rezervo.<br />
Balandžio mėnesį Anykščių rajono taryba priėmė sprendimą<br />
išmokas tarybos nariams padidinti iki 260 Lt, padidintos išmokos<br />
pradėtos mokėti nuo gegužės. Iki balandžio mėnesio Anykščių<br />
rajono tarybos nariai kas mėnesį gaudavo po 130 Lt.<br />
Nauji projektai dumblo<br />
problemai<br />
„Utenos vandenų“ bendrovėje per mėnesį apdorojama apie<br />
10 tūkst. kub.m pirminio dumblo, jį nusausinus lieka 5,5 tūkst.<br />
kub.m, kuris vežamas ir išlaistomas laukuose.<br />
Tūkstančiais tonų dumblo tręšiami laukai – didžiulė ekologinė<br />
problema visoje Lietuvoje. Šalyje buvo atlikta studija ir<br />
numatyta, kaip problemą spręsti. Pagal ją Utenos vandens<br />
įmonėje Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis turėtų<br />
atsirasti dumblo džiovinimo įrenginiai, o Visagine turi būti<br />
įgyvendintas dumblo kompostavimo projektas. Pagal minėtą<br />
studiją į Uteną džiovinti dumblą turėtų vežti ir Anykščių bei<br />
Molėtų bendrovės.<br />
Kaip „Aukštaitiškam formatui“ sakė „Utenos vandenų“<br />
gamybos direktorius Vytautas Šakėnas, pritaikius džiovinimo<br />
technologijas, dumblas lieka kaip granulės ir tinkamas kūrenti<br />
katilinėse, bet ar Lietuvoje jis bus kūrenamas, dar neaišku.<br />
„Šalyje dumblo džiovinimo technologija dar nėra pritaikyta<br />
nė vienoje bendrovėje. Patį procesą teko matyti Vokietijoje“, -<br />
sakė bendrovės gamybos direktorius.<br />
„Utenos vandenų“ bendrovei dumblo džiovinimo<br />
technologijoms diegti Aplinkos ministerija iš Europos<br />
Sąjungos fondų yra numačiusi 13,1 mln. Lt investiciją, tačiau<br />
bendrovė ir jos akcininkė Utenos rajono savivaldybė prašys<br />
padidinti šią sumą iki 20,38 mln. Lt, nes reikia įrengti dumblo<br />
sandėliavimo aikštelę, dujų rezervuarus, atnaujinti nuo 1977<br />
m. eksploatuojamų pūdytuvų įrangą.<br />
Zarasams ir zarasiškiams. Rugsėjį<br />
Zarasams suteiktas kurortinės<br />
teritorijos statusas. Anksčiau toks<br />
statusas suteiktas Anykščiams<br />
ir Ignalinai. Tad pusė Utenos<br />
apskrities savivaldybių – jau<br />
beveik kurortai.<br />
Vitui Kaknevičiui, kunigui, už<br />
alkoholizmą. Buvęs Anykščių rajono<br />
Kurklių parapijos klebonas, paskutiniu<br />
metu kunigavęs Varėnos rajone,<br />
sulaikytas girtas prie vairo. Kunigas<br />
„įpūtė“ 2,36 promilės. Girtas prie vairo<br />
policijai jis įkliuvo jau trečią kartą.<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9 p s l . . .
. . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0 p s l . . .<br />
Fotografiją padovanojo<br />
mokyklai<br />
sentencijos<br />
O rąstą neš Saulius!<br />
> Rašytojas Antanas Vienuolis<br />
savo sode 1943 metais.<br />
Anykščių A.Vienuolio gimnazija gavo vertingą buvusio mokinio<br />
Valentino Gylio dovaną – spalvotą išdidintą rašytojo Antano<br />
Vienuolio fotografiją.<br />
Spalvotą rašytojo fotografiją V.Gylys išdidino iki 1x 1,5 m,<br />
įrėmino, uždengė specialiu stiklu. Šiuo metu ji jau kabo<br />
A.Vienuolio gimnazijos salėje. “Mes buvom priblokšti, tai<br />
neįtikėtina, kad tokiais metais buvo spalvota fotografija ir dar<br />
Anykščiuose”,- sakė A.Vienuolio gimnazijos direktorė Irena<br />
Andrukaitienė. Pasak direktorės, V.Gylys yra menotyrininkas,<br />
besidomintis spalvotąja fotografija.<br />
V.Gylys šiuo metu sukaupė apie 500 spalvotosios fotografijos<br />
negatyvų, tarp kurių yra ir 1937-1940 m. Anykščių vaizdų -<br />
bažnyčios, tilto per Šventąją, Puntuko akmens, Šventosios.<br />
Beje, kas domisi spalvotąja fotografija ir nori pamatyti<br />
keturiasdešimtųjų metų vaizdus, turės vykti į Vilnių. Vilniaus<br />
rotušėje spalio 1 d. V.Gylys surengė senosios spalvotosios<br />
Lietuvos fotografijos parodą.<br />
Saulius Jauneika, DnB<br />
Nord banko Utenos klientų<br />
aptarnavimo skyriaus<br />
vadovas, Molėtų rajono<br />
tarybos narys, į kolegos<br />
paklausimą:<br />
„Kada - rudenį ar pavasarį - šiukšlių išvežimus<br />
iš miškų daryt?“ - atsakė: „Balandis - švaros<br />
mėnuo. Klausimas išspręstas.“<br />
Steigs bibliotekos<br />
padalinį<br />
Anykščių rajono taryba nusprendė nuo šių metų<br />
lapkričio 1 dienos Piktagalio kaime įsteigti Anykščių<br />
rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios<br />
bibliotekos padalinį.<br />
Minėtą bibliotekos padalinį planuojama steigti<br />
uždarytoje Piktagalio kaimo pradinėje mokykloje.<br />
Piktagalio kaime yra apie 340 gyventojų.<br />
Bibliotekos paslaugomis naudotųsi dar 14-os<br />
aplinkinių kaimų gyventojai. Biblioteka bus<br />
vienintelis kultūros židinys, laisvalaikio, savišvietos<br />
ir informacijos centras, svarbi bendruomenės<br />
susibūrimo vieta. Čia bus įsteigtas interneto<br />
centras, leisiantis gyventojams išmokti dirbti<br />
kompiuteriu, naudotis viešomis elektroninėmis<br />
paslaugomis...<br />
2001 metais Anykščių rajone dėl įvairių priežasčių<br />
buvo uždaryta 11 viešosios bibliotekos padalinių.<br />
Griaus namus<br />
Anykščių rajono taryba nutarė nurašyti ir<br />
nugriauti pripažintus netinkamais naudoti<br />
savivaldybei nuosavybės teise priklausančius 45<br />
objektus.<br />
2008-06-09 Anykščių rajono apylinkės teismas<br />
pripažino be šeimininko ir perdavė savivaldybės<br />
nuosavybėn 51 nekilnojamąjį objektą (statinius<br />
ir pastatus). Savivaldybės tarybos sudaryta<br />
komisija šį turtą apžiūrėjo ir pateikė išvadas,<br />
kad 45 objektus reikėtų nurašyti ir nugriauti kaip<br />
netinkamus naudoti, o 6 statinius įregistruoti<br />
savivaldybės vardu.<br />
Bus griaunami gyvenamieji namai Viešintų<br />
miestelyje, Vytauto gatvėje Nr.5 ir Nr.60, po vieną<br />
namą Kurklių seniūnijos Kolonijos ir Šiaudinės<br />
kaime bei vienas gyvenamasis namas Skiemonių<br />
miestelyje. Tarp nurašyti pateiktų objektų vyrauja<br />
ūkiniai pastatai: fermos, siloso tranšėjos, trąšų ir<br />
amoniako saugyklos, klojimai, vandens bokštai ir<br />
gręžiniai, valymo įrenginiai...<br />
Antikamasutra<br />
Valentinas Stundys,<br />
Molėtų rajono meras,<br />
per tarybos posėdį apie<br />
susilaikymą:<br />
„Susilaikyti visuomet sveika. Ir turi būti visokių<br />
susilaikymo formų...”<br />
Prie paramos -<br />
tūkstančiai<br />
Iš Europos Sąjungos finansuojamos programos,<br />
skirtos neturtingus žmones paremti maisto<br />
produktais, paramą apskrityje gauna 18<br />
tūkst.643 asmenys.<br />
Raudonojo Kryžiaus draugijos Utenos komiteto<br />
sekretorė Birutė Šatkauskienė sakė, kad<br />
Utenos rajone kaskart paramos gavėjų skaičiai<br />
didėja. „Gal žmonės praranda darbą, daugėja<br />
bedarbių, pagaliau vieni iš kitų sužino, kad<br />
parama vertinga – kruopos, miltai, makaronai,<br />
cukrus, sausi pusryčiai – todėl kreipiasi“, - sakė<br />
B.Šatkauskienė.<br />
Žemės ūkio ministrijos duomenimis, šiemet<br />
programai Lietuvoje skirta 13 mln.litų, o kitais<br />
metais bus prašoma 30 mln.Lt.<br />
> Savivaldybių<br />
ir Raudonojo<br />
kryžiaus<br />
draugijos<br />
rajonų<br />
komitetų<br />
duomenys.<br />
Savivaldybių gyventojų,<br />
gaunančių paramą maisto<br />
produktais, skaičius<br />
Savivaldybė Asmenų<br />
skaičius<br />
Utenos 1940<br />
Anykščių 4890<br />
Molėtų 3935<br />
Zarasų 3284<br />
Visagino <strong>12</strong>50<br />
Ignalinos 3344<br />
Trikotaže keitėsi<br />
direktoriai<br />
„Utenos trikotažo“ valdyba iš bendrovės<br />
generalinio direktoriaus pareigų atleido Gintarą<br />
Pileičiką.<br />
Į šias pareigas paskirtas ilgametis bendrovės<br />
darbuotojas Nerijus Vilūnas.<br />
SBA koncerno valdoma AB „Utenos trikotažo“<br />
grupė per pirmuosius šešis šių metų mėnesius<br />
patyrė 5,87 mln.Lt nuostolio.<br />
Naikintuvų pilotų mirtis greitesnė...<br />
Ričardas Sargūnas,<br />
buvęs Utenos apskrities<br />
viršininkas, apie svajotą<br />
profesiją:<br />
„Vietoj planuotų naikintuvų studijų man siūlė<br />
mokytis skraidyti malūnsparniais, bet šie man<br />
atrodė nepatikimi.“
. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .<br />
Utenai nusipelnė<br />
jau 30 asmenų<br />
> Robertas Miliauskas<br />
pripažintas Utenai<br />
nusipelniusiu žmogumi.<br />
Utenai nusipelniusių žmonių galeriją šiemet<br />
papildė penki žmonės, tarp kurių yra ir<br />
verslininkas – Utenos rajono vartotojų<br />
kooperatyvo pirmininkas Robertas Miliauskas.<br />
54-erių R.Miliauskui apdovanojimas skirtas už<br />
investicijas į verslą ir darbo vietų sukūrimą.<br />
Utenos rajono vartotojų kooperatyvas turi 29<br />
prekybos ir visuomeninio maitinimo įmones<br />
Utenos rajone. 2007 m. kooperatyvo apyvarta<br />
buvo 75 mln. Lt, per šių metų 8 mėn. – 55 mln.<br />
Lt, arba 115 proc. didesnė nei pernai per tą patį<br />
laikotarpį. Dirba 400 darbuotojų. Naujausias<br />
kooperatyvo investicinis projektas - baldų<br />
parduotuvės Utenos centre rekonstravimas<br />
preliminariai atsieis apie 5 mln.Lt ir turėtų būti<br />
įgyvendintas ateinančių metų rudenį.<br />
Utenai nusipelniusio žmogaus vardas šiemet<br />
taip pat suteiktas rajono neįgaliųjų draugijos<br />
pirmininkei Onutei Rastenienei, „Žaliaduonių“<br />
teatro režisierei Almai Eigerdienei, Utenos dailės<br />
mokyklos direktoriui Jonui Pleckevičiui bei Kūno<br />
kultūros ir sporto centro trenerei Džiuljetai<br />
Černiauskaitei.<br />
Iš viso Utenai nusipelniusių žmonių sąraše<br />
jau 30 pavardžių (tarp jų trys verslininkai).<br />
Vardas skiriamas nuo 2001 metų. Nominantai<br />
pagerbiami rugsėjo pabaigoje, per Utenos miesto<br />
gimtadienį.<br />
sentencijos<br />
Akcija: „Perkantiems gipsą - viešbutis<br />
nemokamai“<br />
Sigutis Obelevičius,<br />
Anykščių rajono meras,<br />
apie ligoninės planuojamą<br />
teikti viešbučio paslaugą:<br />
„Man būtų pigiau nakvoti ligoninėje negu važinėti<br />
į Traupį.“<br />
Aplinkos neteršė<br />
tik molėtiškiai<br />
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento<br />
duomenimis, pastebimai sumažėjo automobilių,<br />
kurių išmetamos dujos viršija nustatytas taršos<br />
normas, skaičius.<br />
Pasak šio departamento direktoriaus pavaduotojo<br />
Prano Kudabos, specialios akcijos metu regione<br />
buvo patikrinta 1 tūkst. 350 automobilių.<br />
Nustatyta, kad 58 automobilių išmetamos dujos<br />
viršijo leistinas taršos normas.<br />
Utenos rajone patikrinti 309 automobiliai, taršos<br />
normas viršijo 17 (5,5 proc.), Ignalinos rajone<br />
tikrinti 194 automobiliai, iš jų 13 automobilių<br />
parodymai viršijo taršos rodiklius (6,7 proc.).<br />
Molėtų rajone buvo sustabdytos 38 transporto<br />
priemonės, visų jų parodymai atitiko normas.<br />
Zarasų rajone iš 309 automobilių aplinką teršė<br />
15 (4,8 proc), Anykščių rajone iš 96 taršos<br />
normas viršijo 4 automobiliai (4,2 proc), Visagine<br />
patikrintos 404 transporto priemonės, didesni už<br />
leistinus buvo tik 9 automobilių taršos rodikliai<br />
(2,2 proc).<br />
„Prieš dvejus trejus metus aplinką teršdavo<br />
kas trečias patikrintas automobilis. Spėju, kad<br />
švaresnės automobilių išmetamos dujos nulemtos<br />
naujesnio automašinų parko“,- sakė P.Kudaba.<br />
Dalino pinigus<br />
suvenyrams<br />
Utenos rajono savivaldybės administracijos<br />
direktorius Jonas Slapšinskas savo įsakymais<br />
padalino pinigų.<br />
Direktorius 500 litų skyrė Utenos kolegijos<br />
studentams, vykstantiems į Liberiją, kad šie galėtų<br />
nuvežti suvenyrų Afrikos vaikams. Sporto klubui<br />
“Porteris” skirta 11,2 tūkst. litų, “Transakčiai” – 10<br />
tūkst. litų, MGEAR – 3 tūkst. litų. Visi trys minėti<br />
subjektai organizavo varžybas Utenoje ir lėšos<br />
skirtos bent iš dalies padengti varžybų išlaidas.<br />
Į “bordelį” pigiausia eiti su savo žmona<br />
Algirdas Petrikas,<br />
Vyriausybės atstovas<br />
Utenos apskrityje, apie<br />
tai, kaip sutaupyti<br />
ligoninės viešbutyje:<br />
“Reikia atsinešti savo čiužinį ir nereikės mokėti.”<br />
Meno viščiukai risis<br />
Utenoje ir Anykščiuose<br />
Dviejuose Utenos apskrities miestuose veiks menų<br />
inkubatoriai.<br />
Utenoje planuojama įsteigti menų inkubatorių. Rekonstravus<br />
ir pritaikius studijoms kino teatro “Taurapilis” pastatą, 2010<br />
metų pabaigoje turėtų įsikurti menininkų bendrija, kurioje<br />
veiktų studijos ir galerija. Utenos verslo informacijos centro<br />
direktorė Irina Šeršniova “Aukštaitiškam formatui” sakė, kad<br />
šiuo metu vyksta susitikimai su menininkais, tariamasi, kiek<br />
ir kokių patalpų jiems reikia. ”Menininkai pritaria šiai idėjai,<br />
tai būtų vieta, kur iš kiaušinukų ristųsi meno viščiukai, Utenai<br />
tokios vietos reikia, tačiau reikia išsiaiškinti, kokie yra jų<br />
poreikiai, juk vienam reikia 100 kv.m, o kitam pakanka 20<br />
kv.m”,- sakė I.Šeršniova.<br />
Kino teatre “Taurapilis” 60 procentų ploto užimtų studijos.<br />
Beje, anykštėnai aplenkė uteniškius – rugsėjo pabaigoje<br />
rajono taryba patvirtino viešosios įstaigos kūrimą, paskyrė<br />
direktorių ir patalpas – Anykščiuose menų inkubatorius veiks<br />
senojoje dailės mokykloje. Laikinai eiti viešosios įstaigos<br />
direktorės pareigas būtų pavesta Daivai Gadliauskaitei, kas<br />
mėnesį mokant jai 425 litų mėnesinį atlyginimą.<br />
Prieš tai menų inkubatoriaus idėja buvo svarstyta Anykščių<br />
meno taryboje. Svarstant klausimą netrūko kritiškų<br />
pasisakymų ir dvejonių tokios įstaigos būtinybe.<br />
Kiek Anykščiams ir Utenai kainuos menų inkubatoriai, dar<br />
nežinoma, tačiau turėtų kainuoti nemažai. Pavyzdžiui, Šiaulių<br />
menų inkubatorius miestui atsieis 15 milijonų litų, iš jų 4<br />
milijonus žadama gauti iš Europos Sąjungos.<br />
> Senasis Anykščių dailės<br />
mokyklos pastatas labiau<br />
primena laidotuvių namus, o ne<br />
menų kalvę.<br />
Dievas ir buvę kaimynai arti…<br />
Algirdas Ananka,<br />
Anykščių rajono tarybos<br />
narys, motyvavo, kodėl<br />
Debeikių ambulatorijoje<br />
reikia steigti savarankiško<br />
gyvenimo namus:<br />
“Ten graži vieta, netoli bažnyčia ir kapinės.”<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 1 p s l . . .
. . . p o l i t i k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Seimas vilioja senelius ir<br />
anūkus<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 2 p s l . . .<br />
> „Jaunosios Lietuvos“<br />
kandidatas Anykščių-<br />
Kupiškio apygardoje Juozas<br />
Sagatauskas – vyriausias ir<br />
vienas turtingiausių Utenos<br />
apskrities kandidatų.<br />
Penkiose Utenos apskrities rinkimų<br />
apygardose spalio <strong>12</strong>-ąją varžysis 53<br />
kandidatai. Dėl Seimo nario mandatų varžysis<br />
seneliai ir anūkai, milijonieriai ir vargšai,<br />
bemoksliai ir profesoriai.<br />
. . . Vidmantas Šmigelskas ><br />
Septyni milijonieriai<br />
Turtingiausias iš kandidatų - dabartinio<br />
Seimo narys, partijos „Tvarka<br />
ir teisingumas“ atstovas Vytautas<br />
Galvonas, kovosiantis Anykščių-<br />
Kupiškio apygardoje. Jis deklaravo<br />
5 mln.590 tūkst. litų vertės turtą.<br />
V.Galvonas nurodė turįs 2 mln. litų<br />
vertės nekilnojamąjį turtą, 964 tūkst.<br />
litų vertės vertybinių popierių ir meno<br />
kūrinių, yra suteikęs 3 mln.420 tūkst.<br />
litų paskolų bei pats pasiskolinęs<br />
210 tūkst. litų. Milijonierius deklaravo<br />
turįs butus Vilniuje, Neringoje<br />
ir Vilniaus rajone. „Kitus statinius“<br />
– Vilniuje ir Vilniaus rajone, „gyvenamuosius<br />
namus, namų dalis, sodo<br />
namus“ – Anykščių rajone (2 vnt.).<br />
Alvydas<br />
Gervinskas:<br />
> Molėtų meras Valentinas<br />
Stundys ketvirtą kartą bandys<br />
nukauti ministrę Kazimirą<br />
Danutę Prunskienę.<br />
Alvydo Balandos nuotr.<br />
> Petras Papovas Seimo<br />
rinkimuose toje pačioje<br />
apygardoje varžysis šeštąjį<br />
kartą.<br />
Beje, namą, butą ir žemės sklypą<br />
V.Galvonui kažkas padovanojo.<br />
Pinigus V.Galvonas skolino savo<br />
bendrovėms, o pats yra gavęs paskolą<br />
iš Roberto Javtoko.<br />
Antroje vietoje turtuolių sąraše -<br />
Molėtų-Švenčionių apygardoje kandidatuojanti<br />
Tautos prisikėlimo partijos<br />
atstovė Nina Barbora Evans – viso<br />
jos turto vertė 2 mln.590 tūkst.litų.<br />
Trečioje vietoje - dar vienas Anykščių-<br />
Kupiškio apygardos kandidatas, partijos<br />
„Jaunoji Lietuva“ atstovas Juozas<br />
Sagatauskas – 2 mln.575 tūkst. litų.<br />
J.Sagatauskas nurodė turįs po pusę<br />
buto Palangoje ir Vilniuje bei visą<br />
butą Kaune, taip pat 3/5 namo Palangoje.<br />
Ketvirtoje vietoje – Ignalinos–<br />
Švenčionių apygardos kandidatas,<br />
Tautos prisikėlimo partijos atstovas,<br />
UAB “Valinsko tvenkiniai“ vadybininkas<br />
Vincas Babilius. Jo turto vertė<br />
– 2 mln.340 tūkst. litų. Didžiąją dalį<br />
vadybininko turto sudaro 1 mln.830<br />
tūkst. litų vertės vertybiniai popieriai<br />
ir meno dirbiniai. Penktoje vietoje<br />
- Darbo partijos kandidatas Utenos<br />
apygardoje, farmacijos verslą turintis<br />
„Gyventojų pajamų mokestis turi būti sumažintas iki 20 proc.“ (Sąrašo Nr.14)<br />
Eltos nuotr.<br />
> Zarasų-Visagino apygardos<br />
kandidatas Mahiras Gamzajevas<br />
į azerbaidžaniečių kalbą išvertė<br />
Algimanto Baltakio, Justino<br />
Marcinkevičiaus, Vinco Krėvės<br />
kūrinius.<br />
Gintaras Vidžiūnas (1 mln.925 tūkst.<br />
litų). G.Vidžiūnas deklaravo turįs net<br />
1 mln.684 tūkst. litų grynųjų pinigų.<br />
Visose eilutėse - nuliai<br />
Tarp kandidatų yra ir kuklų turtą<br />
užgyvenusių politikų. O vargšų lyderis<br />
– Zarasų-Visagino apygardoje kandidatuojantis<br />
Lietuvos liaudies sąjungos<br />
„Už teisingą Lietuvą“ atstovas Jurijus<br />
Subotinas. Jis neturi nei turto, nei<br />
santaupų, nei pajamų. Politikas deklaravo,<br />
kad pernai uždirbo 0 litų.<br />
Labai kukli ir Molėtų-Švenčionių<br />
apygardos kandidato, Liberalų<br />
sąjūdžio atstovo Dominyko Mordo<br />
deklaracija. 29-erių D.Mordas nurodė<br />
pernai uždirbęs 492 litus, o jo turto<br />
vertė - vos 10 tūkst. litų. 490 litų<br />
pernai teuždirbo uteniškis, taip pat<br />
Liberalų sąjūdžio kandidatas Marijus<br />
Kaukėnas. Jo viso turto vertė - 56,5<br />
tūkst.litų.<br />
Daugiausiai pajamų pernai gavo<br />
Ignalinos–Švenčionių apygardos<br />
kandidatas, Lenkų rinkimų akcijos<br />
atstovas Antonij Jundo - 1 mln. 920<br />
tūkst. litų. Antroje vietoje pagal paja-<br />
A.Gervinskas<br />
partijos saraše<br />
53-ias
. . . p o l i t i k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
mas 2007 m. – G.Vidžiūnas (1 mln.<strong>12</strong>6 tūkst.),<br />
trečioje – J.Sagatauskas (846 tūkst. litų).<br />
Daugiau nei šimtą tūkstančių pernai uždirbo ir<br />
Anykščių–Kupiškio apygardos kandidatas Arvydas<br />
Anušauskas (615 tūkst. litų), V.Galvonas<br />
(448 tūkst.litų), Molėtų-Švenčionių apygardoje<br />
kandidatuosianti Kazimira Danutė Prunskienė<br />
(373 tūkst. litų) bei Ignalinos-Švenčionių<br />
apygardos kandidatas, socialdemokratas Algirdas<br />
Ivanauskas (204 tūkst.litų). Dauguma<br />
kandidatų deklaravo turėję 30-50 tūkst. litų<br />
metinių pajamų.<br />
Profesorė deklaravo treniruoklį ir ponį<br />
Molėtų-Švenčionių apygardoje kandidatuojanti<br />
žemės ūkio ministrė K.D.Prunskienė yra viena<br />
iš turtingiausių kandidatų. Ji deklaravo 434<br />
tūkst. litų vertės nekilnojamąjį turtą bei nurodė<br />
turinti beveik 250 tūkst. litų santaupų. Ministrė<br />
deklaravo ir gautas dovanas – Žemės ūkio<br />
ministerijos kolektyvo padovanotą treniruoklį bei<br />
Lietuvos valstiečių liaudininkų Tauragės skyriaus<br />
dovaną – poni veislės arkliuką.<br />
Zarasų-Visagino apygardoje kovojantis<br />
Lie-tuvos „frontininkas“ Nr.1 Algirdas Paleckis<br />
deklaravo solidų 781 tūkst. litų vertės turtą,<br />
tačiau A.Paleckis turi ir solidžią - 431 tūkst. litų<br />
- paskolą.<br />
„Fronte“ – vienas desantininkas<br />
Į Seimą Utenos apskrityje kandidatuoja<br />
profesorė K.D.Prunskienė ir du mokslų daktarai.<br />
Istorijos mokslų daktaras, Tėvynės sąjungos<br />
atstovas Arvydas Anušauskas varžosi Anykščių-<br />
Kupiškio apygardoje, o technikos mokslų<br />
daktaras Rimantas Kumpis – Zarasų-Visagino<br />
apygardoje. Šioje apygardoje vėl kovosiantis<br />
gydytojas Darbo partijos atstovas Manfredas<br />
Žymantas, pasirodo, dešimt metų buvo... medicinos<br />
sesele. Mat prieš pradėdamas medicinos<br />
studijas, jis baigė med. seselių mokyklą.<br />
Zarasų-Visagino apygardoje kandidatuojantis<br />
azerbaidžanietis Mahiras Gamzajevas yra baigęs<br />
Vilniaus universiteto lituanistikos aspirantūrą.<br />
Jis į azerbaidžaniečių kalbą vertė Algimanto<br />
Baltakio, Justino Marcinkevičiaus, Vinco Krėvės<br />
kūrinius. 1992-1995 m. M.Gamzajevas buvo<br />
Azerbaidžano įgaliotas atstovas Lietuvoje. Šis<br />
Lietuvos liberalų sąjūdžio kandidatas moka<br />
rusų, turkų, azerų ir lezginų kalbas. Intelek-<br />
Alvydas<br />
Gervinskas:<br />
>>><br />
Kandidatai Utenos apskrities apygardose<br />
1. 2. 3. 4. 5.<br />
Ignalinos-Švenčionių apygarda<br />
Vincas Babilius - TPP 5 1966<br />
Algirdas Ivanauskas - LSDP 136 1959<br />
Antonij Jundo - LLRA 16 1961<br />
Algirdas Radušis - LRLS 30 1983<br />
Konstantas Ramelis - LVLS 17 1938<br />
Juozas Rokas 4 TT 73 1956<br />
Dainius Saruolis - F 68 1968<br />
Kęstutis Trapikas 3 LCS 42 1959<br />
Inija Trinkūnienė - TS-LKD 70 1951<br />
Vytautas Vaitkevičius - NS 24 1955<br />
Algirdas Žičkus 2 DP 47 1958<br />
Zarasų-Visagino apygarda<br />
Algimantas Dumbrava - TT 23 1958<br />
Mahiras Gamzajevas - LRLS 23 1958<br />
Rimantas Kumpis 3 LVLS 34 1956<br />
Žilvinas Leleiva - TS-LKD 32 1971<br />
Georgij Mackevič - LLRA 48 1948<br />
Algirdas Paleckis - F 1 1971<br />
Petras Papovas 1* LSDP 42 1947<br />
Danutė Prišmantienė - NS 107 1953<br />
Jurijus Subotinas - LLS - 1950<br />
Dalia Štraupaitė 4 LCS 24 1959<br />
Manfredas Žymantas 2* DP 22 1970<br />
Žilvinas Žusinas - TPP 60 1983<br />
Molėtų-Švenčionių apygarda<br />
Česlovas Banevičius - PDP 24 1951<br />
Rimantas Čeponis - F 20 1951<br />
Petras Čimbaras 3 DP 39 1967<br />
Arūnas Dudėnas - LSDP 85 1983<br />
Nina Barbora Evans - TPP 44 1965<br />
Zbignev Jedinskij 5 LLRA 4 1959<br />
Vladas Kukėnas - TT 74 1973<br />
Dominykas Mordas - LRLS 49 1979<br />
Kazimira Danutė Prunskienė 1 LVLS 1 1943<br />
Valentinas Stundys 2 TS-LKD 2 1960<br />
Zenonas Zenkevičius - LCS 81 1960<br />
Anykščių-Kupiškio apygarda<br />
Arvydas Anušauskas - TS-LKD 23 1963<br />
Antanas Baura 3 LVLS 29 1955<br />
Vytautas Galvonas 1 TT 13 1958<br />
Alvydas Gervinskas - LCS 53 1962<br />
Vytautas Janulis - NS 40 1957<br />
Daina Krasauskienė - TPP 59 1971<br />
Aleksandras Petrulis - F 19 1949<br />
Violeta Raugalienė - LRLS 89 1970<br />
Juozas Sagatauskas - JL 45 1936<br />
Ričardas Sargūnas 4 DP 30 1954<br />
Utenos apygarda<br />
Valentinas Bubulis - LSDP 130 1959<br />
Marijus Kaukėnas - LRLS 37 1979<br />
Jonas Kovalskis - F 60 1962<br />
Edmundas Pupinis 1 TS-LKD 41 1964<br />
Vaclovas Samuolis - LCS 68 1952<br />
Svetlana Sendžikienė - LVLS 86 1955<br />
Ingrida Valinskienė - TPP 23 1966<br />
Gintaras Vidžiūnas 3 DP 44 1962<br />
Kazys Zulonas - TT 20 1950<br />
1 – vardas, pavardė; 2 - užimta vieta apygardoje 2004 m. rinkimuose; 3 – partija, kuri iškėlė kandidatu; 4 - vieta partijos sąraše<br />
daugiamandatėje rinkimų apygardoje;5 - gimimo metai.<br />
*P.Papovas pirmajame ture užėmė pirmąją vietą, tačiau antrajame ture M.Žymantas jį nugalėjo.<br />
LSDP – Lietuvos socialdemokratų partija, LRLS – Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis, F – partija „Frontas“, TS-LKD – Tėvynės<br />
sąjunga –Lietuvos krikščionys demokratai, LCS – Liberalų ir centro sąjunga, LVLS – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, TPP<br />
– tautos pažangos partija, DP – Darbo partija, TT – partija „Tvarka ir teisingumas“, JL – partija „Jaunoji Lietuva“, NS – Naujoji<br />
Sąjunga, PDP – Pilietinės demokratijos partija, LLRA – Lietuvos lenkų rinkimų akcija.<br />
„Geresnė Lietuva – kur bus baigiama tyčiotis iš moksleivių, kai kasmet keičiama egzaminų tvarka; studentų, kai<br />
dar šiandien nežinoma, kaip bus mokama už studijas; mokytojų, kai didžioji darbo laiko dalis skiriama planų bei<br />
ataskaitų rašymui, o ne ugdymui.“ (Sąrašo Nr.14)<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 3 p s l . . .
. . p o l i t i k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 4 p s l . . .<br />
www.anyksta.lt<br />
Komanda.<br />
9.1 %<br />
Visi išvardinti dalykai.<br />
31.8 %<br />
Man “dzin”. Kas<br />
kaip nori, tegu<br />
taip ir dauginasi.<br />
14.9 %<br />
Taip. Mano<br />
antsvoris iki<br />
20 kg.<br />
13.4 %<br />
Taip. Mano antsvoris<br />
per 20 kg.<br />
18.3 %<br />
Ar toleruojate “nuklydimus į šalį”?<br />
(balsavo 148 skaitytojai)<br />
Taip. Jeigu antra pusė<br />
nežino, manau, tai sveika.<br />
16.9 %<br />
Alvydas<br />
Gervinskas:<br />
Kas lems pergalę per rinkimus?<br />
(balsavo 220 skaitytojų)<br />
Viešieji ryšiai.<br />
6.4 %<br />
Netoleruoju, bet<br />
pats nieko prieš.<br />
13.5 %<br />
Ar turite antsvorio?<br />
(balsavo 142 skaitytojai)<br />
Ne. Norėčiau kelis<br />
kilogramus priaugti.<br />
9.9 %<br />
Įdirbis.<br />
2.7 %<br />
Pinigai.<br />
50 %<br />
Taip. Šiuo požiūriu<br />
esu savotiškas<br />
sportininkas.<br />
4.7 %<br />
Ne. Žmogus - ne gyvulys.<br />
50 %<br />
Ne. Mano svoris<br />
idealus.<br />
29.6 %<br />
Taip. Mano antsvoris<br />
iki 10 kg.<br />
28.9 %<br />
>>><br />
tualas dirba UAB “Alzena“ reklamos<br />
vadybininku.<br />
Zarasų-Visagino apygardos<br />
kandidatas nuo partijos „Tvarka ir<br />
teisingumas“ Algi-mantas Dumbrava<br />
aukštąjį mokslą baigė Leningrade, o<br />
socialliberalė Danutė Prišmantienė –<br />
Maskvoje. Algirdas Paleckis studijavo<br />
tik Lietuvoje – VU baigė žurnalistikos<br />
ir politologijos studijas, tačiau gali<br />
pasigirti, jog gimė užsienyje, Vakarų<br />
Europoje – Šveicarijos Berno mieste.<br />
Buvęs visų Lietuvos gaisrininkų<br />
vadas Kazys Zulonas, kaip partijos<br />
„Tvarka ir teisingumas“ atstovas,<br />
kandida-tuojantis Utenos apygardoje,<br />
aukštojo mokslo diplomą<br />
gavo Maskvoje, baigęs inžinierinę<br />
priešgaisrinę mokyklą. Rezanės oro<br />
desanto aukštąją karo mokyklą baigė<br />
Dainius Saruolis, kandidatuojantis<br />
Ignalinos–Švenčionių apygardoje.<br />
Desantininkas, kaip ir dera, yra<br />
„Fronto“ partijos atstovas. D.Saruolis<br />
desantininkų mokyklą baigė Lietuvai<br />
atgimstant ir kontrakto su SSSR<br />
kariuomene nepasirašė, nusileido<br />
ant žemės ir dirba UAB “Darsauta“<br />
meistru.<br />
Iš 53 Utenos apskrities kandidatų<br />
vos vienas kitas neturi aukštojo<br />
išsilavinimo. Bet ir tie mažiau<br />
išsilavinę politikai pakankamai gudrūs<br />
– kai grafoje išsilavinimas nėra kuo<br />
pasigirti, ten nieko ir nerašo...<br />
Į Seimą - artėjant saulėlydžiui<br />
Jauniausiems apskrities kandidatams<br />
– Algirdui Radušiui (Liberalų<br />
sąjūdis, Ignalinos-Švenčionių apygarda)<br />
ir Žilvinui Žusinui (Tautos<br />
priskėlimo partija, Zarasų-Visagino<br />
apygarda) – po 25-erius metus. Pagal<br />
amžių jie gali būti anūkai vyriausiam<br />
kandidatui „Jaunosios Lietuvos“<br />
atstovui Juozui Sagatauskui, kuriam<br />
72-eji.<br />
23 iš 53 kandidatų yra gimę<br />
1951-1960 metais, 13 – 1961-<br />
1970, po 6 - 1941-1950 ir 1971-<br />
1980 metais. Trys kandidatai gimė<br />
devintajame, du - ketvirtajame<br />
praėjusio amžiaus dešimtmetyje.<br />
„Geresnė Lietuva – kur pensijos leidžia gyventi, o ne išgyventi.“ (Sąrašo Nr.14)<br />
Sakoma, karas ir politika – vyrų<br />
reikalas. Per šiuos Seimo rinkimus<br />
Utenos apskrityje posakis pasitvirtina<br />
– penkiose apygardose balotiruojasi<br />
9 moterys ir 44 vyrai. Keturiose<br />
apygardose tarp vyrų įsimaišė po<br />
dvi moteris, o Ignalinos-Švenčionių<br />
apygardoje dailiosios lyties garbę gina<br />
vienintelė dama - konservatorė Inija<br />
Trinkūnienė.<br />
Molėtų-Švenčionių apygardoje –<br />
superdvikova<br />
2004-aisiais penkiose Utenos<br />
apskrities apygardose dėl mandatų<br />
varžėsi 36 kandidatai, tad per ketverius<br />
metus Seimo alkis gerokai išaugo.<br />
Iš dalyvavusių 2004 m. rinkimuose<br />
Utenos apygardoje spalio <strong>12</strong>ąją<br />
varžysis du politikai – Tėvynės<br />
sąjungos atstovas Edmundas Pupinis<br />
(2004 m. laimėjo rinkimus) bei Darbo<br />
partijos kandidatas Gintaras Vidžiūnas<br />
(užėmė 3-iąją vietą). Anykščių-<br />
Kupiškio apygardoje iš senosios<br />
gvardijos išliko trys – nugalėtojas<br />
Vytautas Galvonas, trečiąją vietą<br />
užėmęs valstiečių – liaudininkų<br />
kandidatas Antanas Baura ir Darbo<br />
partijos atstovas Ričardas Sargūnas<br />
(4 vt.). Ignalinos-Švenčionių apygardoje<br />
antrą kartą iš eilės laimę<br />
bandys Darbo partijos kandidatas<br />
Algirdas Žičkus (2004 m. - 2 vt.),<br />
liberalcentristas Kęstutis Trapikas (3<br />
vt.) ir partijos „Tvarka ir teisingumas“<br />
atstovas Juozas Rokas (4 vt.). Zarasų-<br />
Visagino apygardoje rungsis net<br />
keturi politikai dalyvavę ir 2004 m.<br />
Turtingiausi kandidatai į Seimą (mln.Lt)<br />
1.V.Galvonas 5,590<br />
2.N.B.Evans 2,590<br />
3.J.Sagatauskas 2,575<br />
4.V.Babilius 2,340<br />
5.G.Vidžiūnas 1,925<br />
6.I.Valinskienė 1,838<br />
7.M.Gamzajevas 1,095<br />
8.A.Jundo 0,988<br />
9.A.Ivanauskas 0,913<br />
10.A.Žičkus 0,769<br />
A.Gervinskas<br />
partijos saraše<br />
53-ias
. . . p o l i t i k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
rinkimuose, – socialdemokratas Petras<br />
Papovas, laimėjęs pirmąjį turą, tačiau<br />
antrąjame nusileidęs Darbo partijos<br />
kandidatui Manfredui Žymantui,<br />
kovosiančiam ir šiuose rinkimuose.<br />
Taip pat varžysis 2004 metais trečiąją<br />
vietą užėmęs valstiečių-liaudininkų atstovas<br />
Rimantas Kumpis bei ketvirtąja<br />
likusi liberalcentristė Dalia Štraupaitė.<br />
P.Papovas – vienintelis Utenos apskrities<br />
ir vienas iš nedaugelio visos<br />
šalies politikų, nuo pat 1990-ųjų<br />
besivaržantis toje pačioje apygardoje.<br />
Greičiausiai tarp patyrusių politikų<br />
ir šįmet virs aršiausios kovos.<br />
Žymiausias apskrities naujokas – „frontininkas“<br />
Algirdas Paleckis, kovosiantis<br />
su „senukų“ ketvertu Zarasų-Visagino<br />
apygardoje. Lyderio vieta atsilaisvino<br />
Ignalinos-Švenčionių apygardoje, kur<br />
rinkimuose nebedalyvauja 2004 m.<br />
pergalę šventęs Česlovas Juršėnas.<br />
TELE2 PATARIA<br />
Bendraukite kaip tikra šeima<br />
– daug ir nemokamai!<br />
Su kuo daugiausia bendraujate<br />
telefonu? Su vaikais, grįžtančiais<br />
iš mokyklos ar studijuojančiais<br />
didmies-tyje, su pagyvenusiais tėvais<br />
kaime, su sutuoktiniu, po darbo<br />
užsukusiu į parduotuvę produktų<br />
vakarienei... Nenuostabu – šeima<br />
svarbiausia mūsų gyvenime, todėl<br />
su artimiausiais žmonėmis kalbame<br />
daugiausiai.<br />
O ar skaičiavote, kiek kainuoja<br />
pokalbiai su šeimos nariais? Jei ne,<br />
pabandykite. Ir iš karto suplanuokite,<br />
kur dar galite išleisti šiuos pinigus,<br />
mat telekomunikacijų bendrovė<br />
„Tele2“ siūlo su šeimos nariais<br />
kalbėtis nemokamai.<br />
Pakanka vienu vardu registruoti iki<br />
Alvydas<br />
Gervinskas:<br />
Č.Juršėnas - vienintelis iš penkių mūsų<br />
apskrities parlamentarų, iš apygardos<br />
pasitraukęs nenugalėtas. Kiti keturi<br />
politikai, laimėję 2004 metų rinkimus,<br />
vėl varžysis ir šįmet. Č.Juršėnas rinkimus<br />
Ignalinos-Švenčionių apygardoje<br />
laimėjo ir 2000-aisiais, o 1996-aisiais<br />
liko antras.<br />
Superdvikova vyks Molėtų-<br />
Švenčionių apygardoje. Ten jau ketvirtą<br />
kartą kausis Molėtų meras, Tėvynės<br />
sąjungos atstovas Valentinas Stundys<br />
ir žemės ūkio ministrė, valstiečiųliaudininkų<br />
partijos lyderė Kazimira<br />
Danutė Prunskienė. Visas ankstesnes<br />
dvikovas laimėjo K.D.Prunskienė.<br />
Tiesa, šį kartą į Seimą neabejotinai<br />
pateks abu politikai – daugiamandatės<br />
apygardos Tėvynės sąjungos kandidatų<br />
sąraše V.Stundžio pavardė įrašyta<br />
antrąja, o ministrė yra savosios partijos<br />
vėdlė. Laimę Molėtų–Švenčionių<br />
5 skirtingų numerių, ir galite šnekėtis<br />
tiek, kiek norite. Nesvarbu, ką norite<br />
aptarti – sūnaus rezultatus mokykloje<br />
ar universitete, rudens gėrybių<br />
derlių kaime, močiutės sveikatą ar<br />
sporto varžybų rezultatus – galite<br />
pamiršti raginimus kalbėti trumpiau<br />
ir skaičiuoti minutes.<br />
Dar daugiau – sutaupytus pinigus<br />
galėsite išleisti kitiems tikslams.<br />
„Šiandien, kai infliacija tokia didelė,<br />
net keli sutaupyti litai pravers šeimos<br />
biudžetui“, – atkreipė dėmesį Petras<br />
Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.<br />
Nemokami pokalbiai tarp 5-ių<br />
vienu vardu registruotų numerių<br />
galioja visą jų sutarties laikotarpį.<br />
Pasinaudoti šiuo pasiūlymu gali bet<br />
apygardoje antrą kartą iš eilės bandys<br />
ir Darbo partijos kandidatas Petras<br />
Čimbaras, 2004-aisiais užėmęs 3-iąją<br />
vietą, bei Lenkų rinkimų akcijos atstovas<br />
Zbignev Jedinskij (5 vt.).<br />
Vyriausi kandidatai į Seimą<br />
J.Sagatauskas g.1936<br />
K.Ramelis g.1938<br />
K.D.Prunskienė g.1943<br />
P.Papovas g.1947<br />
G.Mackevič g.1948<br />
Jauniausi kandidatai į Seimą<br />
Ž.Žusinas g.1983<br />
A.Radušis g.1983<br />
A.Dudėnas g.1983<br />
M.Kaukėnas g.1979<br />
D.Mordas g.1979<br />
kuris vartotojas, sudaręs ar pratęsęs<br />
sutartį su šiais mokėjimo planais:<br />
„Standartinis1“, „Plepys“, „Laisvalaikis“,<br />
„Akcija 15“, „Čempionas 29“,<br />
„Čempionas 59“, „Mini“, „Laisvė 49<br />
M“, „Laisvė 18 M“ ir „Partneris“.<br />
Tai dar ne viskas, nes „Tele2“ taip<br />
pat siūlo įsigyti žinomų gamintojų<br />
mobiliuosius telefonus už itin<br />
patrauklią kainą.<br />
Susidomėję šiuo pasiūlymu<br />
daugiau informacijos gali gauti<br />
paskambinę klientų aptarnavimo<br />
specialistams numeriais 117 („Tele2“<br />
klientams) ir 8 684 00 117 –<br />
skambinant iš bet kurio tinklo ir iš<br />
užsienio), „Tele2“ prekybos salonuose<br />
visoje Lietuvoje bei internete www.<br />
tele2.lt.<br />
A.Gervinskas<br />
„Aš pasirinkau. Neleiskite už Jus pasirinkti kitiems – ateikite balsuoti.“ (Sąrašo Nr. 14)<br />
partijos saraše<br />
53-ias<br />
Politinė reklama apmokėta iš kandidato į Seimo narius A.Gervinsko rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. 3865<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 5 p s l . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 6 p s l . . .
. . . p o l i t i n ė . . . r e k l a m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Trys klausimai trims politikams<br />
Trims Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatams uždavėme tris tuos pačius klausimus: 1. Ką<br />
padariau? 2. Ką padarysiu? 3. Ko nedarysiu? Pateikiame Jums politikų atsakymus.<br />
Arvydas<br />
Anušauskas -<br />
kandidatas į LRS<br />
Anykščių-Kupiškio<br />
vienmandatėje<br />
apygardoje, Tėvynės<br />
sąjungos-Lietuvos<br />
krikščionių<br />
demokratų sąraše<br />
Nr. 23.<br />
A.Anušauskas. Istorikas. Gimė 1963 m. Mokslų<br />
daktaras, docentas.<br />
1.Dvidešimt metų dirbau istoriku ir, manau, kad pavyko<br />
Lietuvos istorijos “baltąsias dėmes” kažkiek<br />
nuspalvinti. Rašiau ir leidau knygas (jų priskaičiuoju<br />
penkiolika), rašiau scenarijus dokumentiniams<br />
filmams. Su bendraautore žurnaliste G.Sviderskyte<br />
per ketverius metus sukūrėme 14 dokumentinių filmų,<br />
ką tik pristatėme ir bendrą knygą “XX a. slaptieji<br />
archyvai. Dvylika istorijos detektyvų”. Kūrybos<br />
procesas taip įsivažiavęs, kad per ateinančius metus<br />
pasirodys dar keletas anksčiau padarytų istorijos<br />
tyrimų. Ko gero, pavyko padaryti atradimų, kurie<br />
Lietuvos XX amžiaus istorijai pridėjo aiškumo. Kita<br />
vertus, labai daug daug bendravau ir bendrauju su<br />
Lietuvos žmonėmis, kurie savo laiku nukentėjo nuo<br />
sovietinio režimo. Ir man žinomas ne vienas Lietuvos<br />
kampelis ir ten gyvenančių žmonių rūpesčiai.<br />
2. Manau, kad Tėvynės sąjunga žino, kokių priemonių<br />
reikia imtis, jog bręstanti krizė Lietuvos nepaliestų.<br />
Juk gali prižadėti kylančius atlyginimus ir<br />
pensijas, bet svarbiau suvaldyti kainų kilimą, kad ir<br />
turimi pinigai nenuvertėtų. Tam yra parengtas realus<br />
planas. Todėl svarbiausias klausimas, kurį turi<br />
užduoti rinkėjai, tai – kaip, kokiais būdais, kokias<br />
priemones panaudodami sieksite savo užsibrėžtų<br />
tikslų. Mano tikslas – kartu su visa TS-LKD komanda<br />
– įgyvendinti valstybės rekonstrukciją, kad<br />
čia būtų gera gyventi daugumai žmonių, o ne tik<br />
saujelei.<br />
3. Arogancijos, pasipūtimo ir partijose, ir Seime jau<br />
yra pakankamai. Kai žmogus patenka į Seimą, pamiršta<br />
savo rinkimų pažadus ir stengiasi, kad ir rinkėjai<br />
užmirštų tai, ką jis žadėjo. Tikiuosi neatitrūkti<br />
nuo paprastų žmonių rūpesčių ir todėl, jeigu aš nežarstau<br />
tuščių pažadų, tai manau, suprantama, kad<br />
ruošiuosi rimtai dirbti. Pradėtus darbus stengiuosi<br />
užbaigti ir atlikti juos kuo geriau.<br />
Politinė reklama apmokėta iš kandidato į Seimo<br />
narius A.Anušausko rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. 3866<br />
Edmundas Pupinis<br />
– kandidatas<br />
į LRS Utenos<br />
vienmandatėje<br />
apygardoje,<br />
Tėvynės sąjungos-<br />
Lietuvos<br />
krikščionių<br />
demokratų sąraše<br />
Nr. 41.<br />
E.Pupinis. Seimo narys. Gimė 1964 m. Edukologijos<br />
magistras. 1997–2001 m. - Utenos rajono meras.<br />
Vedęs, turi du sūnus.<br />
1. Aktyvioje politikoje esu nuo 1997 metų. Buvau<br />
renkamas Utenos rajono tarybos nariu, Utenos rajono<br />
meru, Seimo nariu. Nors mano profesija - pedagogas,<br />
esu edukologijos magistras, tačiau teko save išbandyti<br />
versle, taip pat esu įgijęs vidaus auditoriaus kvalifikaciją.<br />
Savo veikloje visada prioritetą suteikdavau<br />
ekonominę naudą ir ekonominį efektą įteisinantiems<br />
sprendimams. Todėl kai dirbau Utenos rajono meru,<br />
vieni iš pirmųjų Lietuvoje pradėjome renovuoti mokyklas,<br />
iš esmės pertvarkėme šilumos ūkį, įdiegėm nepriekaištingą<br />
komunalinių atliekų surinkimo sistemą,<br />
investavome į autobusų parko atnaujinimą, taip pat<br />
neapleidome ir socialinių sferų. Dirbdamas Seime,<br />
teikiau įstatymų pataisų ir dirbau svarbių įstatymų<br />
rengimo darbo grupėse. Dalyvavau darbo grupėse<br />
rengiant Šilumos ūkio, Vietos savivaldos, Kūno<br />
kultūros ir sporto įstatymus. Seimui pritarus mano<br />
teiktam Sveikatos draudimo įstatymui, šeimos nariai,<br />
slaugantys namuose artimą žmogų, po įstatymo<br />
priėmimo yra draudžiami socialiniu draudimu, pataisos<br />
Užimtumo rėmimo įstatyme suteikė galimybę<br />
tūkstančiams Lietuvos moksleivių būti įdarbintiems<br />
vasarą pagal Viešųjų darbų programą, Ligos ir motinystės<br />
draudimo įstatymo pataisos suteikė galimybę<br />
tėvams, auginantiems pametinukus, gauti vienodas<br />
išmokas už kiekvieną vaiką, o teikti pasiūlymai Vietos<br />
savivaldos įstatymui apribojo politinę korupciją ir t.t.<br />
2. Manau, kad sukaupta politinė ir vadybinė patirtis<br />
yra esminė prielaida ir toliau efektyviai dirbti įstatymų<br />
leidybos, valstybės ar savivaldybių valdymo<br />
srityse.<br />
3. Politikoje netoleruoju populizmo, politinių perbėgėlių<br />
ir politinės bei visokios kitokios korupcijos. Nemanau,<br />
kad gyvenime galėtų susiklostyti aplinkybės,<br />
galinčios priversti išduoti savo įsitikinimus.<br />
Politinė reklama apmokėta iš kandidato į Seimo<br />
narius E.Pupinio rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. 3867<br />
Valentinas Stundys<br />
– kandidatas į LRS<br />
Molėtų-Švenčionių<br />
vienmandatėje<br />
apygardoje, Tėvynės<br />
sąjungos-Lietuvos<br />
krikščionių<br />
demokratų sąraše<br />
Nr. 2.<br />
V.Stundys gimė 1960 m. Širvintų rajone, Limonių k.<br />
1982 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą.<br />
1982-1990 m. dirbo Molėtų r. Videniškių vid. mokyklos<br />
mokytoju.<br />
1990-1997 m.. - Molėtų rajono valdytojo pavaduotojas,<br />
Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas.<br />
Nuo 1997 m. ketvirtai kadencijai renkamas Molėtų rajono<br />
meru.<br />
Lietuvos savivaldybių asociacijos Socialinių reikalų komiteto<br />
narys, Lietuvos švietimo tarybos narys, Mokslo ir<br />
studijų institucijų vertinimo tarybos pirmininkas, Bendrojo<br />
lavinimo egzaminų ir moksleivių pasiekimų tyrimų<br />
tarybos narys, lietuvių kalbos mokytojas ekspertas,<br />
švietimo vadybos ekspertas.<br />
Dalyvavo grupių, kurios parengė Lietuvos švietimo koncepciją,<br />
ilgalaikę švietimo strategiją iki 20<strong>12</strong> m., švietimo<br />
vadybos ir mokyklų vadovų atestacijos dokumentus<br />
darbe.<br />
2004-2008 metais vadovavo Lietuvos krikščionims<br />
demokratams, dabar yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos<br />
krikščionių demokratų pirmasis vicepirmininkas.<br />
Vedęs, žmona Stasė yra Molėtų gimnazijos anglų kalbos<br />
mokytoja, dukra Vaida - VU TSPMI studentė, Vaiva<br />
- mokinė.<br />
1. Nesu buvęs Seimo nariu, o ką jie blogai ar gerai daro,<br />
matome visi. Nuo 1997 metų ketvirtai kadencijai renkamas<br />
Molėtų meru. Darbų daug ir įvairių, bet<br />
svarbiausia - sukaupta patirtis, politinis bagažas ir išmanymas,<br />
kaip veikia valstybės biurokratija, ką reikia<br />
ir kaip joje keisti, kad valdžia būtų žmonių tarnas, o ne<br />
visagalybė.<br />
2. Būtų lengvabūdiška pasakyti, kad padarysiu tą ir kitą:<br />
sumažinsiu, padidinsiu, pasieksiu - dažnai kampanijoje<br />
girdimi žodžiai. Tačiau rezultatas priklausys nuo politinės<br />
daugumos. Dirbti taip, kad nebūtų gėda žmonėms<br />
į akis žiūrėti.<br />
3. To, kas žemintų žmonių orumą ir pažeistų teisingumą.<br />
Politinė reklama apmokėta iš kandidato į Seimo<br />
narius V.Stundžio rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. 3868<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 7 p s l . . .
. . . r i n k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 8 p s l . . .<br />
Tėvas ir dukra modernizuoja<br />
savo ūkius<br />
Anykščių rajono Kavarsko seniūnijos<br />
Janušavos kaimo ūkininkas, agronomas –<br />
ekonomistas 62 metų Stanislovas Šinkūnas<br />
pasinaudojo Europos Sąjungos struktūrinių<br />
fondų parama savo augalininkystės ūkiui<br />
modernizuoti, o jo dukra, irgi agronomė,<br />
magistrantūros studijas Žemės ūkio<br />
universitete baigusi Jovita Tamulionienė taip<br />
pat pasišventusi žemės ūkiui, ES finansinę<br />
paramą naudoja jaunųjų ūkininkų įsikūrimui.<br />
. . . Arvydas Lingaitis ><br />
> Gavęs ES struktūrinių fondų<br />
finansinę paramą, ūkininkas<br />
Stanislovas Šinkūnas pirko<br />
traktorių „John Deere 7820“ ir<br />
kitos technikos, o jo duktė Jovita<br />
Tamulionienė pagal programą<br />
„Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ taip<br />
pat pirks vakarietišką traktorių.<br />
Projekto vertė – beveik milijonas litų<br />
S.Šinkūnas ūkininko ūkį įregistravo 1992<br />
metais, atgavęs nuosavybės teises į tėvų turėtą<br />
žemę. Dabartiniu metu ūkininkas dirba 400<br />
ha žemės, iš kurios ketvirtadalis – nuosavos.<br />
Kadangi S.Šinkūnas yra agronomas, tai ir jo ūkio<br />
specializacija – augalininkystė. Ūkininkas augina<br />
įvairius javus ir rapsus.<br />
2004 metais S.Šinkūnas Nacionalinei mokėjimo<br />
agentūrai (NMA) pateikė projektą, kuris buvo<br />
finansuotas pagal ES Struktūrinių fondų<br />
Bendrojo programavimo dokumento priemonę<br />
„Investicijos į žemės ūkio valdas“. „Bendra<br />
projekto vertė siekė beveik vieną milijoną litų.<br />
60 proc. lėšų mano ūkiui modernizuoti skyrė ES,<br />
kitą dalį – Lietuva. Tačiau projektui įgyvendinti<br />
privalėjau turėti ir 20 proc. savų pinigų. Aišku,<br />
kad tūkstančiai pas mane nesimėtė, todėl ėmiau<br />
paskolą iš banko“, - „Aukštaitiškam formatui“<br />
pasakojo S.Šinkūnas.<br />
Norėdamas modernizuoti ūkį, sustiprinti jo<br />
konkurencingumą bei pagerinti auginamų javų<br />
kokybę, ūkininkas S.Šinkūnas nusipirko ūkiui<br />
būtinos modernios vakarietiškos technikos:<br />
traktorių „John Deere 7820“ su priekaba,<br />
grūdų sėjamąją, purkštuvą, grūdų džiovyklą,<br />
ražienų skutikus ir plūgus. „Turėdamas naują<br />
vakarietišką techniką džiaugiuosi, kad išaugo<br />
darbo našumas, nes technika nauja ir negenda<br />
– jos dar kol kas nereikia remontuoti, sumažėjo<br />
vis brangstančių degalų sąnaudos, o visus sėjos<br />
darbus dabar galiu atlikti per 10 – <strong>12</strong> dienų<br />
pačiais optimaliausiais sėjos terminais, nes<br />
nereikia samdytis jokios technikos – viskas, ko<br />
man reikia, stovi mano žemės ūkio technikos<br />
kieme. Tarkim, darbus spartina ir tai, jog rudenį<br />
ražienas nuskutęs moderniais skutikais, galiu<br />
tiesiog pereiti prie sėjos darbų, nes nereikia<br />
papildomai arti dirvos. Kita vertus, turint grūdų<br />
džiovyklą, galima kulti drėgnesnius javus ir<br />
nesidairyti į dangų, laukiant iš Dievulio labai<br />
giedrų dienų“, - naujos technikos pranašumus<br />
vardijo S.Šinkūnas.<br />
Ūkininkas S.Šinkūnas tikino, kad su turima<br />
modernia technika jis galėtų dirbti dar daugiau<br />
žemės, tačiau laisvų plotų aplinkui nėra.<br />
„Kol kas nežinau, kada galėsiu nusipirkti iš<br />
valstybės nuomojamą žemę. Be to, laukiu žemės<br />
konsolidacijos, kuomet su kitais ūkininkais<br />
galėsiu keistis žemės sklypais, nes dabar mano<br />
dirbamos žemės plotai, kurių mažiausias – 80<br />
arų, o didžiausias – 50 ha, yra išmėtyti“, - apie<br />
iškylančius nepatogumus kalbėjo S.Šinkūnas.<br />
Tačiau, nepaisant įvairių biurokratinių ir kitokių<br />
trukdžių, S.Šinkūnas džiaugėsi, kad jo ūkio veikla<br />
yra pelninga. „Ypač pelningi buvo 2007 ūkiniai<br />
metai, kai net už pašarinių grūdų toną perdirbėjai<br />
mokėjo iki 700 Lt, o už maistinius – iki 800 Lt.<br />
Tuo tarpu šiemet maistiniai grūdai superkami vos<br />
po 400 Lt/t. Tačiau kur parduoti išaugintą derlių,<br />
man klausimų nekyla – su perdirbėjais turiu<br />
pasirašęs grūdų ir rapsų pirkimo–pardavimo<br />
sutartis“, - dėstė ūkininkas.<br />
Daugiau gaus prastesnių žemių ūkininkai<br />
Žemės ūkio produkcijos gamintojai, norintys
. . . r i n k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
investuoti į žemės ūkio valdų modernizavimą,<br />
gali teikti paraiškas ir gauti ES finansinę<br />
paramą pagal Kaimo plėtros 2007 – 2013<br />
metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų<br />
modernizavimas“ veiklos sritis. Pagal minėtą<br />
priemonę bus finansuojama žemės ūkio produktų<br />
gamyba ir paslaugų žemės ūkiui teikimas. ES<br />
ir šalies biudžeto lėšomis bus finansuojama<br />
iki 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto<br />
išlaidų, ūkininkaujantiems mažiau palankiose<br />
ūkininkauti vietovėse – iki 60 proc. Didžiausia<br />
paramos suma 2007 – 2013 metų laikotarpiui<br />
vienam paramos gavėjui negali viršyti 1 mln.381<br />
tūkst.<strong>12</strong>0 Lt. Didžiausia paramos suma vienam<br />
projektui negali viršyti 690 tūkst.560 Lt. Paramos<br />
besikreipiantys fiziniai asmenys turi būti ne<br />
jaunesni kaip 18 metų amžiaus. Paramos<br />
paraiškos, pateiktos fizinio ar juridinio asmens<br />
kartu su partneriais, nepriimamos. Pajamos iš<br />
žemės ūkio produktų gamybos ir (arba) paslaugų<br />
žemės ūkiui teikimo per 2 metų laikotarpį turi<br />
sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos<br />
pajamų.<br />
Projektas „Žemės ūkio valdų modernizavimas“<br />
turi pagerinti bendrus žemės ūkio valdos<br />
veiklos rezultatus (pvz., įdiegti naujas gamybos<br />
technologijas, didinančias žemės ūkio augalų<br />
derlingumą, plėsti pardavimo rinkas, mažinti<br />
neigiamą poveikį aplinkai) ir padėti didinti žemės<br />
ūkio valdos konkurencingumą...<br />
Tikisi ūkį perleisti vaikams<br />
Įgyvendinęs struktūrinių fondų finansuojamą<br />
projektą „Investicijos į žemės ūkio valdas“<br />
ir modernizavęs ūkį, S. Šinkūnas jau galvoja<br />
apie ūkio perleidimą savo vaikams. „2009<br />
metais sueis penkeri metai, per kuriuos aš<br />
buvau įsipareigojęs vykdyti projekto sąlygas,<br />
ir baigsis sutarties vykdymas. Kadangi nesu<br />
jaunas, noriu, kad modernizuotą ūkį perimtų<br />
vaikai (Stanislovas ir Aldona Šinkūnai turi dvi<br />
dukteris ir du sūnus – aut.past.), kurie ir dabar<br />
darbymečio metu neatsisako padėti. O štai<br />
duktė Jovita Tamulionienė su vyru Andriumi<br />
(abu yra agronomai, baigę Žemės<br />
ūkio universiteto magistrantūros<br />
studijas) jau kuria ir savo<br />
augalininkystės ūkį“, - apie tai, jog<br />
už ES lėšas išpuoselėtas ūkis neliks<br />
be įpėdinio, kalbėjo S.Šinkūnas.<br />
J.Tamulionienė parengė projektą<br />
pagal Kaimo plėtros 2007 – 2013<br />
metų programos priemonę „Jaunųjų<br />
ūkininkų įsikūrimas“.<br />
Minėtos programos įgyvendinimo<br />
taisyklės numato, jog į ES ir<br />
šalies biudžeto finansinę paramą<br />
pretenduojantys ūkininkai būtų<br />
jaunesni kaip 40 metų (ne jaunesni<br />
negu 18 metų amžiaus), turėtų pakankamai<br />
profesinių įgūdžių ir kompetencijos, žemės ūkio<br />
valdas ir ūkį savo vardu kuria pirmą kartą ir jį<br />
yra įregistravę ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki<br />
paramos paraiškos pateikimo. „Pagal „Jaunųjų<br />
ūkininkų įsikūrimo“ programą reikia turėti ne<br />
mažiau kaip <strong>12</strong> ha nuosavos žemės, kurios<br />
plotus per 5 metus būtina išplėsti iki 20 ha. Mes<br />
nuosavos žemės jau turime reikiamą kiekį, o<br />
iš viso su vyru dirbame 70 ha, - finansuojamo<br />
projekto subtilybes „Aukštaitiškam formatui“<br />
vardijo J.Tamulionienė. – Be to, didžiausia<br />
paramos suma vienam ūkiui negali viršyti 138<br />
tūkst.1<strong>12</strong> Lt. Mes už minėtą sumą pirksime<br />
traktorių „John Deere“...<br />
Programos priemonės „Jaunųjų ūkininkų<br />
įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklės taip pat<br />
numato, kad paramos gavėjas per visą projekto<br />
įgyvendinimo laikotarpį (5 metus) turi išlaikyti<br />
tokio pat dydžio žemės ūkio naudmenų plotą,<br />
už kurį buvo suteikta parama, iki projekto<br />
kontrolės laikotarpio pabaigos, taip pat, jeigu<br />
ūkio dalis kuriama nuomojamoje žemėje ar kitais<br />
pagrindais valdomoje žemėje, žemės valdymo<br />
sutartys turi būti sudarytos ne trumpesniam<br />
kaip 5 metų laikotarpiui nuo paramos sutarties<br />
pasirašymo dienos, taip pat tokiam pat laikui turi<br />
būti apdraustas turtas, kuriam įsigyti ar sukurti<br />
bus panaudota parama, o pasėliai – 2 metų<br />
laikotarpiui. Jeigu pareiškėjas yra išklausęs tik<br />
minimalią ūkininkavimo pradmenų programą, jis<br />
turi įsipareigoti per 36 mėnesius nuo sprendimo<br />
skirti paramą priėmimo įgyti žemės ūkio srities<br />
išsilavinimą. Neįgijusiems nurodyto išsilavinimo<br />
privaloma išklausyti Jaunųjų ūkininkų<br />
kompetencijos ugdymo programą...<br />
Parama neskiriama, jeigu vieno iš sutuoktinių<br />
valda arba ūkis įregistruoti daugiau kaip prieš 2<br />
metus iki paramos paraiškos pateikimo.<br />
> Moderni grūdų džiovykla<br />
ūkininkui Stanislovui Šinkūnui<br />
leidžia kulti ir drėgnesnius<br />
javus.<br />
trumpos žinios<br />
Modernizuos ūkius<br />
Utenos apskrities ūkininkai, verslininkai, kaimo žmonės jau<br />
pateikė 281 investicinę paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros<br />
2007-2013 metų programą.<br />
Kaip „Aukštaitiškam formatui“ patvirtino Nacionalinės mokėjimo<br />
agentūros Kontrolės departamento Utenos skyriaus vedėjas<br />
Saulius Žiukas, bendra paraiškose nurodytos paramos suma<br />
siekia 45 mln.Lt. Daugiausiai apskrities pareiškėjų atsiliepė<br />
į žemės ūkio valdų modernizavimo investicinės programos<br />
priemonę - pateiktos 55 paraiškos, prašoma paramos suma -<br />
19,9 mln.Lt. Populiari buvo ir investicijų į kaimo turizmo plėtotę<br />
priemonė - 29 paraiškos, prašoma paramos už 14,7 mln. Lt.<br />
Iš viso Kaimo plėtros 2007-2013 m. programai šalyje įgyvendinti<br />
numatyta 7,7 mlrd. litų paramos. Kaip skelbė Žemės ūkio<br />
ministerija, šalyje iki šių metų rugsėjo gauta arti 218 tūkst.<br />
paraiškų, pagal kurias prašoma 1,3 mlrd. litų paramos.<br />
I n v e s t i c i j o s į t r a d i c i n i u s<br />
amatus<br />
Rugsėjo mėnesį patvirtinti Tautinio paveldo produktų atitikties<br />
tradicijai kriterijų aprašas bei vertinimo rodikliai. Žemės ūkio<br />
ministerija kviečia amatininkus domėtis bei pasinaudoti<br />
investicinėmis galimybėmis į tokį verslą.<br />
Utenos rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas<br />
Jonas Guiga „Aukštaitišką formatą“ patikino, kad seniūnijų<br />
specialistai tarp liaudies meistrų ir amatininkų apie naujas<br />
galimybes informaciją skleidžia. „Ir pagalbos, ir pinigų,<br />
tikiu, pirmiesiems tikrai bus, bet gali pritrūkti iniciatyvos.<br />
Bėda ta, kad amatininkai ir liaudies meistrai, gaminantys<br />
tautinio paveldo gaminius, - visi praktiškai pagyvenę žmonės,<br />
jaunimas tuo neužsiima“, - apie tradicinių amatų gaivinimą<br />
kalbėjo valdininkas.<br />
Tautinio paveldo produktų įstatyme ir kituose teisės aktuose<br />
įtvirtintos trys paveldo produktų grupės. Pirmoji tradicinių<br />
gaminių gamyba - gausiausia per 50 amatų, antrojoje -<br />
tradicinių veislių augalų ir gyvūnų auginimas bei jų produktai,<br />
trečiojoje išvardintos tradicinės paslaugos.<br />
Spalį – naujos paraiškos<br />
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos<br />
(KPP) priemones, spalį priimamos naujos paraiškos<br />
projektams remti.<br />
Paraiškos priimamos pagal KPP pirmosios krypties priemones:<br />
„Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ (2008 10 06 iki<br />
2008 <strong>12</strong> 19), „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (2008 10 01 –<br />
2008 11 28), „Miškų ekonominės vertės didinimas“ (2008 10<br />
20 - 2008 <strong>12</strong> <strong>12</strong>).<br />
Rugsėjo pabaigoje buvo skelbta paraiškų priėmimo pradžia<br />
pagal antrosios krypties priemones - pirmasis žemės ir<br />
pirmasis ne žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku<br />
(abiejų priemonių paraiškos priimamos nuo 2008 09 29 iki<br />
2008 <strong>12</strong> 31). Pagal trečiąją kryptį pradėtos rinkti „Paramos<br />
verslo kūrimui ir plėtrai“ paraiškos (2008 10 01 – 2008 11<br />
28), o pagal ketvirtąją - „LEADER metodo įgyvendinimas“ -<br />
priimamos paraiškos remti mokymus ir konsultavimą asmenų,<br />
strateguojančių ir vykdančių projektus (2008 10 06 - 2008<br />
<strong>12</strong> 31).<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 9 p s l . . .
. . . s a n k i r t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 0 p s l . . .<br />
Justo Navašinsko nuotr.<br />
Įstatymas atėmė teisę į<br />
nuotakos suknelę<br />
Rugsėjo 20-ajai anykštėnė Žydrė L.(pavardė<br />
redakcijai žinoma) buvo sukvietusi svečius,<br />
nupirkusi drabužius, užsakiusi automobilius,<br />
salę, maistą, gėrimus ir gėles – ji ruošėsi<br />
savo vestuvėms. Likus dviem dienoms iki<br />
šventės, Anykščių civilinės metrikacijos<br />
skyriaus (CMS) darbuotojos Žydrei pranešė,<br />
kad jos santuoka su išrinktuoju atidedama.<br />
Priežastis: kraujo giminių, netgi gyvenančių<br />
kartu ir auginančių sūnų, santuoka<br />
draudžiama įstatymo.<br />
. . . Sveta Vitkienė ><br />
Norėjo įteisinti „realybę“<br />
Dieną iki planuotų vestuvių Žydrė<br />
verkė. Moteris teigė gerbianti įstatymus,<br />
tačiau nesuprantanti, „kodėl kartais,<br />
laikantis įstatymo, ignoruojamas sveikas<br />
protas ir žmogiškumas.“<br />
„Vyras, su kuriuo šeštadienį turėjau<br />
tuoktis, yra mano vaiko tėvas. Mudu<br />
kartu gyvename nuo 2007-ųjų birželio.<br />
Auginame bendrą sūnų – jam devyni<br />
mėnesiai. Mylime vienas kitą. Ir... esame<br />
pusbrolis ir pusseserė. Suprantu, kad<br />
daugeliui žmonių tai nesuprantama,<br />
nepriimtina, nemoralu, bet mums taip<br />
jau atsitiko. Mūsų tėvai vienas kitam yra<br />
brolis ir sesuo – netgi jie mus suprato,<br />
> Anykštėnė Žydrė L.:<br />
“Įstatymas mane verčia<br />
meluoti.“<br />
pažįstami, draugai irgi viską žino ir neatrodo,<br />
kad smerktų. Vyras išlaiko mane<br />
ir sūnų. Berniukas turi vyro pavardę.<br />
Kas blogo, kad norėjome savo santykius<br />
įteisinti. Juk realiai mes jau esame<br />
šeima“, – kalbėjo 23-ejų metų moteris.<br />
Santuoka atidėta iki specialaus leidimo<br />
Anykščių CMS darbuotojos Žydrei<br />
L. paaiškino: santuokos registracija<br />
atidedama – reikia specialaus teismo<br />
leidimo.<br />
„Prašymus tuoktis pateikėme prieš<br />
mėnesį. Mes nežinojome - niekada<br />
nesidomėjome - kad mums negalima<br />
kurti šeimos. Todėl nemaniau, jog<br />
svarbu pasisakyti, kad mes giminės, o<br />
jos nepaklausė. Blanke, kurį pildėme,<br />
paduodami prašymus, klausimo apie<br />
giminystę nebuvo. Mes nuo nieko<br />
neslepiame, kad esame giminės. Įtarimo,<br />
kad kas negerai, nekilo juo labiau kad<br />
pažįstame dar vieną identišką pusbrolio<br />
ir pusseserės porą (jų netgi pavardės tokios<br />
pačios buvo), sutuoktą ir palaimintą.<br />
Beje, gražiai gyvenančią...<br />
Nejau reikėjo sulaukti paskutinės<br />
dienos, kai viskas užsakyta, svečiai<br />
drabužius ir dovanas pasiruošę, kai<br />
praktiškai man reikėjo tik gėles iš salono<br />
pasiimti? Išgirdusi: santuoka atidedama,<br />
juokiausi pro ašaras - gal man dabar<br />
maistą užšaldyti, gėles sudžiovinti iki to<br />
laiko, kol mums leis susituokti?“ - nervinosi<br />
Žydrė L.<br />
„Tokia santuoka vis tiek būtų<br />
anuliuota... “<br />
Pasak Žydrės L., Anykščių CMS ji<br />
pristatė Anykščių rajono apylinkės teismo<br />
išduotą pažymą, kurioje užfiksuota vaiko<br />
pavardė ir nustatyta tikroji tėvystė bei<br />
pažymėta, kad pora kartu gyvena nuo<br />
2007-ųjų birželio. Moteris manė, kad<br />
teismo pažyma išgelbės situaciją. Tačiau<br />
tokia pažyma netiko...<br />
„Mane įstatymas verčia meluoti, kad
. . . s a n k i r t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
neturiu šeimos. Bet esu mama, mano<br />
vaikas sveikas, jis turi tėvą, aš – vyrą,<br />
kuris mus abu išlaiko, ir mes mylime<br />
bei gerbiame vienas kitą. Tai leiskite<br />
paklausti: koks kieno reikalas, giminės<br />
mes ar ne? Jeigu dėl kraujomaišos – tai<br />
ir žmonių iš skirtingų kontinentų šeimose<br />
gimsta nesveikų vaikų“, - piktinosi<br />
moteris.<br />
Anykščių CMS darbuotoja Danutė<br />
Bernatavičienė komentavo: „Mes vykdom<br />
įstatymą – Civilinis Kodeksas draudžia<br />
giminystės ryšiais susijusių asmenų<br />
santuokas be specialaus leidimo. Juk<br />
pranešėme: santuoka atidedama, o ne<br />
neįmanoma. Jeigu ir būtų įvykęs pusbrolio<br />
ir pusseserės šeimos registravimas,<br />
tokia santuoka, išaiškėjus tiesai, vis tiek<br />
būtų anuliuota.“<br />
O į klausimą, kodėl apie neįvyksiančią<br />
santuoką pranešta likus tik dienai iki<br />
vestuvių, atsakymą žino ir pati Žydrė L.:<br />
“Per vėlai kažkas paskundė…“<br />
„Teisinė raidė, ribojanti santuoką,<br />
neatima teisės mylėti“<br />
Situaciją, į kurią pateko vestuves<br />
atšokti ketinę giminės, pakomentavo<br />
Politinė reklama<br />
Antanas Baura<br />
PARTIJOS SĄRAŠE - 29<br />
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas<br />
Arminas Lydeka: „Santuokos tarp<br />
artimų giminaičių draudimas atsispindi<br />
lietuviškoje santuokos papročių tradicijoje,<br />
šias nuostatas dar sustiprino<br />
katalikiška tradicija. Tačiau tai nėra<br />
pagrindinės santuokos reglamentavimo<br />
priežastys. Šeimą būtina saugoti nuo<br />
pavojų keliančių veiksnių. Kaip žinoma,<br />
vaikams, gimusiems iš giminingos santuokos,<br />
rizika sirgti retomis paveldimomis<br />
ligomis yra didesnė.<br />
Civilinio Kodekso straipsniai draudžia<br />
tuoktis artimiems giminaičiams bei<br />
reglamentuoja, kad asmenys, paduodami<br />
prašymą, privalo raštu patvirtinti, kad<br />
yra įvykdytos visos nustatytos santuokos<br />
sudarymo sąlygos. CMS pareigūnai<br />
įpareigoti supažindinti besituokiančius<br />
su sąlygomis ir tikrinti, ar jos vykdomos.<br />
Taigi, anykštėnai privalėjo nustatytos formos<br />
prašyme pažymėti, kad jų santuoka<br />
neatitiktų reikalavimų. Tiek patys asmenys,<br />
tiek ir CMS pareigūnai yra atsakingi<br />
už pateiktų duomenų teisingumą.<br />
CMS atsisakymas įregistruoti civilinės<br />
būklės aktą gali būti skundžiamas<br />
teismui. Teisme įrodžius pareigūnų kaltę,<br />
galima būtų siekti ir žalos, kilusios dėl<br />
neįvykusios santuokos, atlyginimo.“<br />
Pasak A.Lydekos, „santuoka ir šeima<br />
nėra tapatūs terminai. Valstybinėje<br />
šeimos politikos koncepcijoje įtvirtintas<br />
šeimos apibrėžimas, pripažįstantis tik<br />
santuokinę šeimą, yra pastarųjų metų<br />
diskusijų objektas ir laukia Konstitucinio<br />
teismo išaiškinimo. Anykštėnai augina<br />
vaiką, juos sieja tėvų teisės ir pareigos.<br />
Teisinė raidė, ribojanti santuoką,<br />
neatima teisės mylėti, teisės ir pareigos<br />
bendrai rūpintis vaiku, tai reiškia<br />
gyventi šeimyniniais santykiais pagrįstą<br />
gyvenimą.“<br />
> Seimo Žmogaus<br />
teisių komiteto<br />
pirmininkas<br />
Arminas Lydeka:<br />
“Įstatymas neatima<br />
teisės gyventi<br />
šeimyniniais<br />
santykiais pagrįstą<br />
gyvenimą.“<br />
KARTU MES GALIME KURTI<br />
SAUGIĄ GEROVĘ VISIEMS !<br />
Lietuvos vaLstiečių Liaudininkų sąjunga sąrašo nr.<strong>12</strong><br />
Politinė reklama apmokėta iš kandidato į Seimo narius A.Bauros rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. 3864<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 1 p s l . . .
. . . s a n k i r t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 2 p s l . . .<br />
nelaimių kronika<br />
Močiutei suspardė galvą<br />
Už tai, kad Anykščių miesto parke iš<br />
chuliganiškų paskatų žiauriai sumušė senutę,<br />
21 metų Mantas Rabašauskas, Alantos<br />
technologijos ir verslo mokyklos moksleivis,<br />
ir niekur nedirbantis 25 metų Kęstutis Rimas<br />
nuteisti vienerių metų laisvės atėmimo<br />
bausmėmis pataisos namuose. Nuteistieji<br />
suimti teismo salėje.<br />
. . . Arvydas Lingaitis ><br />
Veidas priminė didelę mėlyną slyvą<br />
2007 metų rugsėjo 29 dieną apie 20<br />
valandą Anykščių miesto parke teisiamieji<br />
M.Rabašauskas ir K.Rimas užpuolė ir sumušė<br />
iš parduotuvės su pirkiniais namo ėjusią 69<br />
metų Stanislavą Lunskienę. „Pastebėjau, kad<br />
du vyrai svirdinėdami eina link manęs. Iš karto<br />
išsigandau, mečiausi į šoną, galvojau, gal jie<br />
mane aplenks, praeis pro šalį. Bet vyrai priėjo,<br />
nė vieno žodžio nepasakę, puolė mane daužyti<br />
ir spardyti. Per veidą, per rankas, per kojas.<br />
Įspyrė į smilkinį - nematyto didumo gumbas<br />
kaip mat atsirado, pamėlynavo. Jaučiau, kaip<br />
bėga kraujas, labai skaudėjo“, - „Aukštaitiškam<br />
formatui“ pasakojo nukentėjusioji S.Lunskienė.<br />
Pas medikus moteris pateko siaubingai<br />
išgąsdinta, kraujuojančiu veidu, sulaužyta ranka,<br />
su baisiomis kraujosruvomis veide ir kojose.<br />
Nors S.Lunskienei buvo sugipsuota ranka, veidas<br />
priminė didelę mėlyną slyvą, medikai nustatė,<br />
kad ji patyrė lengvą kūno sužalojimą, o teismo<br />
medicinos ekspertas nustatė, kad močiutei buvo<br />
suduota ne mažiau kaip 7 smūgiai...<br />
Diržai. Utenos rajono<br />
policijos komisariato<br />
pareigūnai savaitę<br />
kontroliavo, ar<br />
vairuotojai ir keleiviai<br />
segi saugos diržus.<br />
Akcijos metu buvo<br />
nustatyti 29 asmenys,<br />
nesilaikę saugos diržų<br />
ir vaikams skirtų<br />
specialių sėdynių<br />
naudojimo tvarkos.<br />
Degtinėlė. Per 8<br />
šių metų mėnesius<br />
Utenos apskrityje<br />
išaiškinta 36<br />
naminės degtinės<br />
gaminimo, laikymo<br />
bei gabenimo atvejai.<br />
> Kęstutis Rimas tikino<br />
atsitiktinai smūgiavęs senutei,<br />
kai ją tariamai gynė nuo savo<br />
sugėrovo.<br />
Auka užpuolikų ėmė gailėti<br />
Praėjus metams po siaubingo įvykio ir<br />
M.Rabašausko bei K.Rimo baudžiamąją bylą<br />
nagrinėjant teisme, nukentėjusioji S.Lunskienė<br />
buvo linkusi savo skriaudikams atleisti, nors<br />
iškart po įvykio močiutė teigė, kad jos niekas<br />
neprigąsdins ir neprivers apsigalvoti: tokie<br />
žmonės turi atsiimti už tai, ką padaro. „Ar tai<br />
normalu, kad mieste, išėjęs į parduotuvę, gali ir<br />
nebegrįžti? Ir tai dėl girtų vyrų, kurie tau į anūkus<br />
tinka“, - tuomet dėstė S.Lunskienė.<br />
Ji teismui buvo pateikusi 14 tūkst.Lt turtinės<br />
ir neturtinės žalos atlyginimo ieškinį. Tačiau<br />
jau antrame teismo posėdyje, po to, kai<br />
M.Rabašauskas jai įteikė 500 Lt ir pažadėjo<br />
kiekvieną mėnesį siųsti po tokią pat sumą,<br />
kol susidarys 4 tūkst.Lt, S.Lunskienė proceso<br />
dalyviams sakė: „Man užteks ir 10 tūkst.Lt,<br />
aš tokios širdies... Man pagailo jo, toks mielas<br />
Per tą patį laikotarpį<br />
užregistruoti 26<br />
nedenatūruoto etilo<br />
alkoholio techninių<br />
skiedinių turėjimo,<br />
gabenimo, naudojimo<br />
atvejai. Šiuo metu<br />
vykstančios akcijos<br />
„Akcizinė prekė“<br />
rezultatai - apskrities<br />
gyventojams surašyta<br />
apie 300 protokolų.<br />
Prekyba. Pasibaigus<br />
šiltajam metų<br />
sezonui, susumuoti<br />
prekybos viešose<br />
apskrities vietose<br />
taisyklių pažeidimai.<br />
Šiemet apskrityje<br />
Arvydo Lingaičio nuotr.<br />
berniukas, pasveikino mane, - apie chuliganą<br />
M.Rabašauską kalbėjo S. Lunskienė. - Čia<br />
mano ir jų nelaimė...“ Moteris teigė, jog iš kito<br />
kaltinamojo K.Rimo ji prašanti 6 tūkst.Lt žalos<br />
atlyginimo, nes būtent jis „labai suspardė galvą<br />
ir iki šiol neatsiprašė.“<br />
Paklaustas, kodėl iki teismo posėdžio nė kiek<br />
neatlygino žalos nukentėjusiajai, K.Rimas dėstė:<br />
„Šiuo metu nedirbu ir neturiu pajamų. Kai baigsis<br />
teismas, noriu išvažiuoti dirbti „Utenos mėson“,<br />
tuomet ir galėsiu atlyginti tiek, kiek ji paprašys.“<br />
Savo močiutę slaugo, kitą - žiauriai muša<br />
Prašydamas švelnesnės bausmės savo<br />
ginamajam M.Rabašauskui, advokatas Darius<br />
Karvelis teismui pateikė duomenis apie tai, jog<br />
neva minėtas teisiamasis slaugo savo sergančią<br />
močiutę. „Ar jis gali slaugyti savo močiutę,<br />
kai tokio pat amžiaus moterį žiauriai sumušė?<br />
jų užregistruotas<br />
rekordinis skaičius<br />
– net 92 pažeidimai.<br />
Dažniausias<br />
pažeidimas - prekyba<br />
naminiais maisto<br />
produktais (sūriu,<br />
varške, kiaušiniais,<br />
mėsa, uogomis,<br />
vaisiais...) prekybai<br />
> Mantas Rabašauskas teigė<br />
nesupratęs, jog užpultoji<br />
moteris yra senyvo amžiaus.<br />
neskirtose vietose.<br />
Tabakas. Per 8-is<br />
šių metų mėnesius<br />
policijos pareigūnai<br />
spėjo surašyti<br />
26 protokolus už<br />
kontrabandinio tabako<br />
gaminių gabenimą,<br />
laikymą ir turėjimą.<br />
Arvydo Lingaičio nuotr.
. . . s a n k i r t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Be to, dėl dažno girtavimo M.Rabašauskui<br />
pačiam reikėtų slaugos...“ - replikavo prokurorė<br />
Klementina Jankūnienė.<br />
Teisiamasis M.Rabašauskas prisipažino, kad jis<br />
alkoholinius gėrimus vartoja nuo 15 metų, nes,<br />
jo žodžiais, buvo susidėjęs su negerais draugais.<br />
„Iš to blogo kelio išėjau, kai buvau nuteistas<br />
9 mėnesiams laisvės apribojimo. Dabar geriu<br />
tik energetinius gėrimus“, - teismui pasigyrė<br />
M.Rabašauskas. Kai prokurorė K.Jankūnienė<br />
priminė, jog iš Alantos (Molėtų r.) technologijos<br />
ir verslo mokyklos buvo gauta blogai<br />
M.Rabašauską charakterizuojanti medžiaga<br />
dėl pamokų nelankymo, teisiamojo advokatas<br />
D.Karvelis aiškino: „M.Rabašauską užaugino<br />
močiutė, jo tėvas miręs, apie motiną žinių nėra.<br />
Paskaitų jis nelankė, nes buvo įsidarbinęs,<br />
kad galėtų pragyventi.“ Teisme, be kita ko,<br />
paaiškėjo, kad šiuo metu M.Rabašauskas niekur<br />
nedirba, nes buvęs darbdavys taip pat tariamai<br />
laukia teismo sprendimo ir, jeigu M.Rabašauskui<br />
nebus atimta laisvė, tuomet jį vėl priims dirbti.<br />
„Darbų galiu daug susirasti, kad ir mėsininku<br />
„Norfoje“, - optimizmu tryško teisiamasis<br />
M.Rabašauskas.<br />
Prašė realios laisvės atėmimo bausmės<br />
Prokurorė K.Jankūnienė teisiamiesiems prašė<br />
skirti realias laisvės atėmimo bausmes:<br />
M.Rabašauskui - 2 metus ir 9 mėnesius,<br />
K.Rimui - 2 metus ir 8 mėnesius. Išgirdę<br />
pastarąją žinią, teisiamieji rankomis susiėmė<br />
veidus, o M.Rabašauskas net ėmė ašaroti...<br />
„Abu teisiamieji viešosios tvarkos pažeidimą<br />
ir nesunkų sveikatos sutrikdymą įvykdė iš<br />
chuliganiškų paskatų. Prieš tai abu visą dieną<br />
kartu su Audriumi Laureliu ir Dariumi Gaveika<br />
girtuokliavo kavinėje „Arka“ ir pasuko į miesto<br />
parką, ieškodami savo aukos... Jie buvo<br />
supykę ant viso svieto... Nors jie teigė, kad<br />
nukentėjusiajai smogė po vieną kartą, tačiau<br />
pati S.Lunskienė atskleidė žymiai sodresnius<br />
teisiamųjų nusikaltimus. S.Lunskienė gydėsi 4<br />
mėnesius, buvo nedarbinga, samdėsi žmogų,<br />
nelaimių kronika<br />
Gauja. Rugsėjo<br />
viduryje Visagino<br />
miesto policijos<br />
komisariato<br />
pareigūnai su<br />
kolegomis iš<br />
Kriminalinės policijos<br />
biuro sulaikė 7<br />
asmenis, įtariamus<br />
neteisėtu narkotinių<br />
ir psichotropinių<br />
medžiagų platinimu<br />
arba laikymu.<br />
Sulaikytiesiems – nuo<br />
20-ies iki 52-ejų<br />
metų.<br />
Visi įtariamieji<br />
yra nedirbantys,<br />
anksčiau teisti<br />
asmenys. Kratų metu<br />
kad ją prižiūrėtų, patyrė žalą, galiausiai<br />
paverkė ir jai pagailo M.Rabašausko ir K.Rimo.<br />
O juk nė vienas jų moters neatsiprašė, jos<br />
sergančios nelankė, tai rodo jų moralinio<br />
nuosmukio lygį ir žūtbūtinį siekį būti teisiais<br />
savo viduje, - baigiamosiose kalbose teigė<br />
prokurorė K.Jankūnienė. - M.Rabašauskas jau<br />
buvo teistas už chuliganizmą, kai po minėto<br />
nusikaltimo įvykdymo Anykščių autobusų stotyje<br />
smogė žmogui į veidą, ne vieną kartą baustas<br />
administracine tvarka, tarp jų ir už nepilnamečių<br />
nugirdymą, tai rodo, kad jis girtuokliauja<br />
ir toliau, o visi teisės pažeidimai susiję su<br />
besaikiu alkoholio vartojimu... K.Rimas taip pat<br />
charakterizuojamas blogai, daug kartų baustas<br />
administracine tvarka, jokios perspektyvos dirbti<br />
neturi, dienas leidžia aludėse ar kavinėse, nors<br />
uždarbio neturi, tačiau girtuokliauja dažnai. Dėl<br />
šių motyvų prašau abiem teisiamiesiems skirti<br />
realias laisvės atėmimo bausmes, nes tik tokiu<br />
būdu bus galima pasiekti bausmės tikslus...“<br />
K.Rimo advokatas Benediktas Pinelis prašė savo<br />
ginamajam lygtinės laisvės atėmimo bausmės.<br />
“Prokurorė paprašė pernelyg griežtos bausmės.<br />
Pagirti K.Rimo, žinoma, negalima, jo veiksmai<br />
negražūs ir smerktini, jis smurtavo viešoje<br />
vietoje, mušė pagyvenusią moterį, tačiau abu<br />
nusikaltimai prie sunkių nepriskiriami, K.Rimas<br />
nebuvo nusikaltimų iniciatorius, dabar gailisi,<br />
nors nukentėjusiosios iki šiol neatsiprašė,<br />
tačiau teisme drįso atsiprašyti“, - K.Rimą gynė<br />
B.Pinelis.<br />
Teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes, vis<br />
dėlto nutarė, kad bausmės tikslai bus pasiekti<br />
teisiamiesiems skyrus realią laisvės atėmimo<br />
bausmę, todėl M.Rabašauską ir K.Rimą nuteisė<br />
po vienerius metus laisvės atėmimo pataisos<br />
namuose. Nuteistieji suimti teismo salėje.<br />
Be to, iš dalies patenkintas nukentėjusiosios<br />
S.Lunskienės civilinis ieškinys: solidariai iš<br />
abiejų chuliganų priteista 6 tūkst.Lt neturtinės ir<br />
<strong>12</strong>3 Lt turtinės žalos atlyginimas.<br />
Nuosprendis dar gali būti skundžiamas<br />
Panevėžio apygardos teismui.<br />
pas įtariamuosius<br />
rastos narkotinės<br />
medžiagos, didelė<br />
suma pinigų, ginklai,<br />
šaudmenys, radijo<br />
stotys ir kiti, kaip<br />
įtariama, neteisėtai<br />
įsigyti daiktai.<br />
Šešiems gyventojams<br />
pateikti įtarimai dėl<br />
neteisėto narkotinių<br />
ir psichotropinių<br />
medžiagų platinimo.<br />
Kai kurie sulaikytieji<br />
suimti.<br />
Miškininkas.<br />
Miškininkų dieną<br />
Zarasų miškų<br />
urėdijos darbuotojas<br />
Žudikui – 15 metų<br />
nelaisvės<br />
Dėl Utenos rajono Užpalių miestelyje nužudytų 59 metų<br />
Aleksandros Janukėnienės ir jos 29 metų sūnaus Aurelijaus<br />
Janukėno teisiamajam 25 metų Nerijui Šermukšniui skirta 15<br />
metų laisvės atėmimo bausmė. Be šio kraupaus nusikaltimo<br />
N.Šermukšnis ir 27 metų Dainius Maigys kaltinami viešosios<br />
tvarkos pažeidimu: D.Maigiui už tai skirtas laisvės apribojimas<br />
10 mėnesių, įpareigojant tęsti darbą.<br />
Dviejų žmonių, kurių vienas buvo bejėgiškoje būklėje, žudikui<br />
valstybės kaltintojas Panevėžio apygardos prokuratūros<br />
prokuroras Romualdas Valiulis siūlė skirti pagal dabar<br />
galiojančius mūsų valstybės įstatymus pačią griežčiausią –<br />
laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.<br />
Pernai liepos <strong>12</strong> d. apie 23 val. N.Šermukšnis ir D.Maigys<br />
spardė ir daužė Utenos rajono Užpalių miestelyje gyvenusios<br />
Janukėnų šeimos namo duris. Vaikinai, nepaisydami namo<br />
šeimininkės grasinimų pakviesti policiją, keikėsi ir triukšmavo.<br />
Po to jie sugrįžo namo, tačiau po pusvalandžio N.Šermukšnis vėl<br />
nuėjo pas Janukėnus ir motiną bei sūnų nužudė.<br />
N.Šermukšnis aiškino buvęs įtūžęs ant A.Janukėno, kuris,<br />
išsiskyręs su teisiamojo seserimi, vėliau jos patykojęs einančios<br />
iš darbo, nusitempė į pirtelę ir ten išžagino (Arvydas Lingaitis<br />
„Už išžagintą seserį – dvi gyvybės“ - „Aukštaitiškas formatas“,<br />
2008 m. Nr.7).<br />
Pasak Utenos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro<br />
pavaduotojo Ramūno Bačiulio, per pastaruosius dešimtmečius<br />
uteniškiams prokurorams ir rajono kriminalinės policijos<br />
pareigūnams šiame krašte neteko tirti tokio brutalaus ir<br />
žiauraus dviejų žmonių nužudymo. Pareigūnams, atlikusiems<br />
sudėtingą ikiteisminį tyrimą, žudiką padėjo nustatyti jo palikti<br />
kruvini basų kojų pėdsakai.<br />
Panevėžio apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų<br />
ikiteisminio tyrimo skyriaus prokuroras Romualdas Valiulis teigė,<br />
kad N.Šermukšnio padarytose nusikalstamose veikose buvo<br />
nustatyti požymiai nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso<br />
straipsniuose dėl dviejų asmenų, kurių vienas buvo bejėgiškoje<br />
būklėje, tyčinio nužudymo ir viešos tvarkos pažeidimo.<br />
N.Šermukšnio ir D.Maigio baudžiamąją atsakomybę sunkinanti<br />
aplinkybė – apsvaigimas nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos<br />
nusikalstamų veikų padarymui. Be to, jie viešą tvarką pažeidė<br />
veikdami kaip bendrininkų grupė, ta aplinkybė taip pat sunkina<br />
baudžiamąją atsakomybę.<br />
Šioje byloje pareikštas beveik 308 tūkst. litų ieškinys turtinei ir<br />
neturtinei žalai atlyginti.<br />
A.R., pasikvietęs<br />
į pagalbą Salako<br />
miestelio gyventoją<br />
S.S., pastatė tinklą<br />
Luodžio ežere.<br />
Parą vyrai laukė<br />
laimikio. Iš žvejybos<br />
grįžtančių vyrų laukė<br />
Utenos apskrities<br />
aplinkos apsaugos<br />
departamento<br />
inspektoriai. Už<br />
neteisėtą žvejybą ir<br />
neteisėtai sugautus<br />
39 ešerius bei 4<br />
kuojas surašyti<br />
administracinio<br />
pažeidimo protokolai<br />
ir skaičiuojama<br />
gamtai padaryta žala.<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 3 p s l . . .
. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 4 p s l . . .<br />
Adolfas Šapoka: istorikas,<br />
pedagogas, redaktorius<br />
Istorikui Adolfui Šapokai Lietuvoje<br />
nepastatytas paminklas, bet jo turbūt ir<br />
nereikia, nes šiam garsiajam istorikui,<br />
pedagogui, išeivijos žurnalistui amžinas,<br />
nenykstantis paminklas yra jo sukurta<br />
“Lietuvos istorija”. Utenos krašto sūnus,<br />
ūkininkų vaikas, tapęs vienu garsiausių<br />
tarpukario Lietuvos istorikų, o pokarinėje<br />
emigracijoje - išeivijos lietuvių Kanadoje<br />
švietėju, ir šiandienos visuomenei yra<br />
ypatingo žmogaus ir kūrėjo simbolis. Apie jį<br />
– jauno istoriko Mindaugo Šapokos, Lietuvos<br />
tūkstantmečio parodos “Lietuva: kultūra<br />
ir istorija”, skirtos užsieniui, autoriaus ir<br />
kuratoriaus, kurį su Adolfu Šapoka sieja ir<br />
kraujo ryšys, pasakojimas.<br />
„Raskime lietuvius Lietuvos istorijoje“<br />
Adolfo Šapokos pavardę žino ne vien<br />
specialistai, bet turbūt ir kiekvienas<br />
inteligentas ar šiaip savo šalies istorija<br />
> Adolfas Šapoka apie<br />
1935 m.<br />
besidomintis šviesesnis pilietis. Vienas<br />
iškiliausių Lietuvos istorikų gimė 1906<br />
m. vasario 13 d. Grybelių kaime, netoli<br />
Utenos, ūkininko Juozo ir Konstancijos<br />
Šapokų šeimoje. Būsimasis istorikas<br />
1914 m. pradėjo mokytis rusiškoje<br />
Utenos mokykloje. Vokiečių okupacijos<br />
metu mokėsi Utenos lietuviškoje<br />
pradinėje mokykloje. Utenos apylinkės<br />
buvo intensyvių Pirmojo pasaulinio<br />
karo veiksmų zonoje, vėliau ten vyko<br />
mūšiai tarp Lietuvos savanorių ir<br />
bolševikų. 1918 m. tėvas norėjo<br />
leisti Adolfą į gimnaziją Vilniuje, bet<br />
vykstant kovoms dėl Vilniaus, jis<br />
mokėsi Utenos vidurinėje mokykloje,<br />
vėliau - Panevėžio gimnazijoje. Kuomet<br />
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba<br />
paskelbė Lietuvos nepriklausomybę,<br />
Adolfui buvo ką tik suėję <strong>12</strong> metų. Šis<br />
mažai iki šiol pažįstamas visuomeninės<br />
savimonės kaitos laikotarpis Lietuvos<br />
valstybės atkūrimo išvakarėse ir jos<br />
kūrimosi stadijoje padarė neabejotiną<br />
Mindaugo Šapokos asmeninio archyvo nuotr.<br />
įtaką Adolfui, buvo lemiamas jo, kaip<br />
asmenybės, susiformavimui. Praėjus<br />
30 metų, toli nuo gimtosios žemės<br />
ir savo šaknų, apmąstydamas sunkų<br />
Lietuvos ir savo likimą, jis parašė šiuos<br />
žodžius: „Tik mūsų pačių tragiška<br />
kasdienybė mums dažnai neleidžia<br />
pastebėti, kad mūsų tautos reikaluose<br />
ne viskas jau taip bloga. Tiesa, ji<br />
vargsta, kenčia ir kraujuoja. Tačiau dėl<br />
to ji nežus. Kad ir išniokota, ir kruvina<br />
ji liks gyva. Turėdama gyvybės troškulį,<br />
ji gyvens. Tautos nebūna išžudomos,<br />
bet pačios miršta“ (“Tautos nebūna<br />
išžudomos” - “Tėviškės žiburiai”, 1949,<br />
Nr.7). Tarpukario Lietuvos istorikų<br />
šūkis, suformuluotas Adolfo – „Raskime<br />
lietuvius Lietuvos istorijoje“ – niekada<br />
jo neapleido. Tėvynės ilgesys, meilė Lietuvai,<br />
jos istorijai, kultūrai, lietuviškam<br />
palikimui buvo tie kertiniai akmenys,<br />
nulėmę Adolfo Šapokos veiklą gimtinėje<br />
ir svetur.<br />
„Lietuvos istorija“<br />
Kaip istorikas A.Šapoka subrendo<br />
Lietuvos valstybės mokslo, švietimo<br />
ir pilietinės kultūros ugdymo kontekste.<br />
Darbštumas ir dalykiškai rimtas<br />
požiūris į savo profesiją, sugebėjimai<br />
kritiškai įvertinti bei apibendrinti<br />
šimtmetinėmis tradicijomis apipintą<br />
kitų šalių istorikų sukurtą Lietuvos<br />
istoriografiją, pedago-ginis darbas<br />
Vytauto Didžiojo universitete lėmė<br />
jam labai ryškią vietą jaunoje lietuvių<br />
istoriografijoje. Kai kurie jo teiginiai<br />
dabartiniams mokslininkams atrodo<br />
savaime suprantami ir yra tvirtai įaugę<br />
į Lietuvos istorijos mokslą, tačiau XX<br />
a. 3–4 dešimtmečiais tai buvo neartų<br />
dirvonų pakėlimas.<br />
1925 m. baigęs gimnaziją, Adolfas<br />
įstojo į Lietuvos universiteto<br />
Humanitarinių mokslų fakultetą,<br />
pasirinkdamas istoriko specialybę.<br />
1930–1932 m. studijavo Prahoje,
. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Karolio IV universitete, kuriame gilino<br />
žinias, susipažino su čekų ir vokiečių<br />
literatūra, bibliotekomis, archyvais.<br />
1938 m. apgynė daktaro disertaciją<br />
tema „Lietuva ir Lenkija po 1569 metų<br />
Liublino unijos. Jų valstybinių santykių<br />
bruožai“. Adolfas toliau kopė į mokslo<br />
aukštumas. 1939 m. baigė habilitacinį<br />
darbą „1655 metų Kėdainių sutartis,<br />
arba Švedai Lietuvoje 1655–1656<br />
metais“. Nesuklysiu pasakęs, kad<br />
A.Šapokos vardas į kiekvieno lietuvio<br />
sąmonę įaugo kartu su 1936<br />
m. išleista, jo redaguota „Lietuvos<br />
istorija“. Knyga buvo išleista tiems<br />
laikams didžiuliu tiražu – 17 tūkst.500<br />
egzempliorių. Ypač ja džiaugėsi<br />
mokytojai, iki tol istorijos vadovėliais<br />
nelepinti. Buvo nutarta 1940 m. knygą<br />
papildyti ir leidimą pakartoti. Tačiau<br />
antroji laida pasirodė tik 1950 m. ir<br />
jau ne Lietuvoje, bet Vokietijoje... Dar<br />
neseniai A.Šapokos kartu su jaunaisiais<br />
kolegomis rašyta ir redaguota „Lietuvos<br />
istorija“ buvo okupantų neideologizuotos<br />
Lietuvos istorijos simbolis.<br />
A.Šapoka nepastebimai tapo žinomas<br />
kaip tikrosios mūsų šalies istorijos<br />
autorius ir kartu tapo išsivadavimo iš<br />
primesto požiūrio į savo valstybę ir<br />
tautą vadovu.<br />
Tremties negandos<br />
1944 m. A.Šapoka atvyko į<br />
nežinomybę Vokietijoje. Iš pradžių gyveno<br />
Neumarkte, vėliau persikėlė į Augsburgo<br />
Hechfeldo tremtinių stovyklą,<br />
dirbo pedagoginį darbą lietuvių gimnazijoje,<br />
o 1948 m. persikėlė į Kanadą.<br />
Jo, kaip ir daugelio lietuvių šviesuolių,<br />
erezijos<br />
. . . Rytis Kulbokas ><br />
Sunku turėti artimų žmonių - kuo<br />
jie artimesni, tuo skaudžiau būna,<br />
kai jie nuvilia ir kai tenka skirtis, tuo<br />
didesnė atsakomybė užgula mūsų ir<br />
jų pečius...<br />
Ateitis yra destruktyvi. Jos dar nėra,<br />
gyvenimą emigracijoje galima palyginti<br />
su tremtimi. Jis jautėsi kaip tremtinys,<br />
nes iš tikrųjų toks buvo. Jis buvo<br />
ištremtas iš Lietuvos žiaurių aplinkybių<br />
ir žmonių, pavertusių Lietuvą mirtino<br />
pavojaus zona.<br />
1949 m. Toronte pradėjus leisti<br />
katalikų savaitraštį „Tėviškės žiburiai“,<br />
buvo jo vyriausiasis redaktorius.<br />
Juozas Jakštas po savo kolegos Adolfo<br />
mirties taip atsiliepė apie šį leidinį<br />
ir jo redaktorių: „Jojo redaguojamas<br />
savaitraštis tapo pirmaeiliu informaciniu<br />
organu ir dėl savo mokamai<br />
išbalansuoto objektyvumo itin<br />
mėgiamas įvairios krypties skaitytojų.<br />
Jo redagavime ir žinių komentavime<br />
aiškiai jaučiamas istorikui įprastas<br />
bešališkumas — vaizdavimas įvykių<br />
bei faktų taip, kaip jie tikrovėje atrodė.<br />
Linkėtina, kad velionio Adolfo įpėdiniai<br />
tęstų savaitraštį jojo įkvėptoj dvasioj.<br />
Tai būtų geriausias paminklas taip ne<br />
laiku su šiuo pasauliu atsiskyrusiam<br />
pirmajam jo redaktoriui” (“Draugo”<br />
liter. priedas, 1961 m. kovo 25 d.).<br />
Išeivis Pranys Alšėnas taip prisimena<br />
istoriką pirmosiomis savaitraščio darbo<br />
dienomis: “Nueini, būdavo, žiemą į<br />
vadinamąjį redaktoriaus “kabinetą”<br />
rūsyje – sėdi sau redaktorius prie<br />
aplūžusio rašomojo stalo, apsivilkęs<br />
žieminiu apsiaustu. O rankos nuo šalčio<br />
sugrubusios. Jis rašo, ruošia naujam<br />
numeriui medžiagą ir... dargi šypsosi.<br />
Nei pykčio jo veide, nei susinervinimo<br />
– nieko...” (“Vienuolika metų su dr.<br />
A.Šapoka” - “Aidai”, 1961, Nr. 6 (41).<br />
Anot išeivio kun. dr. Prano Gaidos,<br />
„nežiūrint sveikatos negalavimų ir kitų<br />
bet dėl jos tenka aukoti dabartį. Aukoti<br />
tai, kas YRA dėl to, kas GALI būti.<br />
Manymas, kad galime pasikeisti,<br />
viską pradėti iš naujo ateityje, tėra<br />
iliuzija. Mes negalime be skausmo<br />
peršokti savo ribų. Todėl viskas, ką<br />
darysime ateityje, tebus praeities<br />
įvykių tąsa...<br />
Galbūt mūsų mintys yra vienodai<br />
beprasmiškos, nesvarbu apie ką<br />
mąstytume...<br />
Ar turime teisę ką nors patarinėti<br />
kitiems, jei tai yra KITAS žmogus ir<br />
todėl jam galioja visai kiti gyvenimo<br />
> Adolfo Šapokos tėviškėje<br />
Grybeliuose 1993 m. pastatytas<br />
stogastulpis.<br />
visuomeninių bei mokslinių darbų, dr.<br />
A.Šapokos energija buvo nepaprasta.<br />
Nedirbo jis tik tada, kai rimtai liga<br />
prirakindavo prie lovos. Šiaip atitraukti<br />
nuo darbo jo negalėjai. Į bendradarbių<br />
siūlymus pailsėti jis numodavo<br />
ranka. Buvo nepaprastai pareigingas,<br />
darbštus, o darbo naštą galėjo pakelti<br />
dėsniai nei mums?<br />
Neįmanoma sąmoningai pradėti<br />
naujo, kardinaliai kitokio gyvenimo,<br />
nes ne mes renkamės gyvenimą, o<br />
jis mus. Turbūt taip yra todėl, kad<br />
mes esam dvasiškai ir biologiškai<br />
determinuoti...<br />
Iš kur VISKAS atsirado? Atsiradimas<br />
iš nieko prieštarauja visiems logikos<br />
ir fizikos dėsniams. Net Dievo<br />
egzistavimas, kaip nepriklausomos<br />
nuo laiko ir erdvės „būtybės“, nieko<br />
nepaaiškina. O gal mes iš tiesų<br />
tik miegame ir sapnuojame, kad<br />
>>><br />
gyvename?<br />
Gal ir malonu, kai kažkam būname<br />
„dvasios mokytojai“, bet tai nėra<br />
geras dalykas - taip primetame savo<br />
pasaulį, ne visada teisingą ir tinkamą<br />
kitam bei jo gyvenimo realybei.<br />
Mes žinom labai nedaug. Savo<br />
žinių beveik neturim. Todėl daiktus<br />
vadiname vardais, kuriuos jiems davė<br />
kažkas kitas, tik ne mes. Dažnai net<br />
nepagalvojame, kas iš tiesų slypi<br />
po žodžiu, apibūdinančiu kokį nors<br />
reiškinį arba daiktą. Pavyzdžiui, po<br />
žodžiu „gyventi“...<br />
Mindaugo Šapokos asmeninio archyvo nuotr.<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 5 p s l . . .
. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 6 p s l . . .<br />
Mindaugo Šapokos asmeninio archyvo nuotr.<br />
Mindaugo Šapokos asmeninio archyvo nuotr.<br />
>>><br />
labai didelę. Nesiskundžiantieji sveikata<br />
nebūtų galėję eiti su juo lenktynių. Jis<br />
pajėgdavo perskaityti ištisas marias<br />
laikraščių, knygų, jas parecenzuoti,<br />
paruošti rankraščius, parašyti mokslinių<br />
ir žurnalistinių straipsnių, pasiruošti<br />
paskaitoms, dalyvauti posėdžiuose,<br />
dėstyti istoriją šeštadieninėj mokykloj<br />
ir rūpintis savo šeimos reikalais.” Taip<br />
Adolfas, ištremtas iš mėgstamo darbo,<br />
ėmėsi intensyvios visuomeninės veiklos.<br />
Ėmėsi kantriai, su stropumu, nors<br />
išrautas iš gimtinės žemės, be kurios<br />
negalėjo būti laimingas niekur. Tremtis<br />
iš dr. A.Šapokos reikalavo daug, ir jis<br />
kantriai nešė uždėtą jam naštą.<br />
Žinutė ateičiai<br />
Pirmajame “Tėviškės žiburių”<br />
numerio vedamajame dr. A.Šapoka<br />
į skaitytojus kreipėsi šiais žodžiais:<br />
> Adolfas Šapoka apie 1955 m.<br />
“Tėviškės žiburiai” nori stoti pilnutinio<br />
lietuviškumo sargybon, nori<br />
gaivinti pilnutinę lietuvišką dvasią,<br />
suformuotą amžių kely, nori gaivinti<br />
ir palaikyti visas lietuviškąsias<br />
tradicijas bei papročius, puoselėti<br />
lietuviškąją kultūrą, skleisti lietuviškųjų<br />
laukų gaivinančio vėjelio dvelkimą,<br />
šviesti daugybe šviesų švieselių,<br />
žiburių žiburėlių, kurie spindi tėviškės<br />
pastogėje ir po žydruoju jos dangumi.<br />
Veikiamas Rytų Europoje per ilgai<br />
užsitęsusios pozityvistinės ir nihilistinės<br />
dvasios, patekęs į klystkelius, neretas<br />
lietuvis šiandieną nebelinkęs<br />
prisipažinti prie esminio lietuviškojo<br />
bruožo – religingumo ir katalikiškumo.<br />
[…] Juk religinės, katalikiškos nuotaikos<br />
yra neatsiejamas lietuviškojo<br />
charakterio bruožas, nuo amžių buvęs<br />
vienas iš pagrindinių veiksnių tautos<br />
gyvenime. […] Gindamas tikėjimą,<br />
lietuvis gynė savo tautą, o gindamas<br />
tautą gynė tikėjimą. Tai mums rodo<br />
pavyzdys sunkią maldaknygių naštą<br />
tempiančio knygnešio, bažnyčią<br />
ginančio Kražių skerdynių karštuolio<br />
arba ir nūdienio Lietuvos žaliųjų girių<br />
kovotojo, kryžiaus ženklu prašančio<br />
Aukščiausiojo globos ir stiprybės.”<br />
Nesinori rašinio baigti liūdna gaida,<br />
bet vargu ar Adolfas galėjo nujausti,<br />
kad atgavę nepriklausomybę savoje<br />
žemėje jausimės kaip svetimi, patirdami<br />
daugybę nūdienos problemų.<br />
Skaitytojas pats turėtų suprasti, kaip<br />
dabar trūksta to, į ką A.Šapoka norėjo<br />
pakelti “Tėviškės žiburius”. Belieka<br />
įsiklausyti į istoriko pasakytus žodžius ir<br />
> Adolfo Šapokos kapas<br />
Toronte.<br />
“stoti pilnutinio lietuviškumo sargybon.”<br />
“Dr. Adolfas Šapoka ėjo su visa<br />
lietuvių mase. Jis sirgo visomis mūsų<br />
negerovėmis ir džiaugėsi pasisekimais.<br />
Jis kantriai nešė nenormalią tremties<br />
uždėtą naštą, buvo labai gražaus<br />
lietuviško būdo, su humoru ir nuolatine<br />
šypsena veide. Dideliu krikščionišku<br />
supratimu ir artimo atjautimu, jis buvo<br />
pavyzdingas tėvas, nuoširdus vyras,<br />
mielas bičiulis visiems. Jis buvo plačios<br />
apimties tolerantas, aiškių krikščioniškų<br />
principų ir paprasto gyvenimo žmogus.”<br />
(“Vienuolika metų su dr. A.Šapoka”<br />
- „Aidai“, 1961, Nr. 6 (41). Tokiais<br />
žodžiais palydint paskutinei kelionei<br />
buvo prisimintas Anapilin išėjęs<br />
A.Šapoka. Tokiais žodžiais jį galime<br />
apibūdinti ir šiandien.<br />
> Čia buvo istoriko gimtoji<br />
sodyba...<br />
Mindaugo Šapokos asmeninio archyvo nuotr.
. . . p a s t a b o s . . . p a r a š t ė s e . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Iš Salvijaus tekstų<br />
Nežinau, kaip jums pakliūna į rankas ta ar kita knyga,<br />
man jos atkeliauja įvairiai, taip prieš gerą dešimtmetį<br />
suradau rašytoją Džoną Faulzą. Lietuvių kalba yra jo<br />
knygos „Prancūzų leitenanto moteris“, „Juodmedžio<br />
bokštas“, „Vikšras“, „Magas“, o neišverstos –<br />
„Danielius Martinas“, „Mantisa“, „Aristos“ ir dar viena<br />
kita. Apie šį autorių išgirdau pradėjęs kunigauti, bet<br />
buvau taip labai „įkaušęs“ krikščionybe, kad literatūrai<br />
neliko vietos.<br />
Vėliau sutikau nemažai meno žmonių, tada ir<br />
susidomėjau šiuo autoriumi. Tuo metu nelabai<br />
mokėjau rinktis, bet protu ir širdimi pasitikėjau vienu<br />
dailininku, o jis skaitė Faulzą. Jis dar pasakė, kad<br />
nereikia perdėm įsijausti į literatūros kūrinį, štai tokia<br />
pradžia ir iki šios dienos šis rašytojas man pakeleivis,<br />
arba aš esu pakeleivis kartu su jo gerbėjais. Dabar<br />
turėčiau atskleisti, kuo mane sužavėjo, bet, deja, to<br />
nepadarysiu, nes visa, ką parašyčiau, vargiai atitiktų<br />
jutimus, išgyventas akimirkas, tai palieku jį jums, jei<br />
norėsite atrasite, arba jau žymiai anksčiau atradote<br />
Normantės Ribokaitės nuotr.<br />
kad ne jie randa, o jūs išreiškiate „savo“ nuomonę.<br />
Buvo metas, kai paėmęs filosofo knygą, niekada<br />
neskaitydavau įvadų, nes pats norėjau suvokti, kas<br />
tai per autorius, pats norėjau pasiklysti, susinervinti,<br />
atrasti, dabar jau paskaitau ir įvadus, nes viliuosi,<br />
kad išmanantis rašė, bet ne visada. Vienas pavyzdys<br />
– yra toks kino filmas Anders Thomas Jensen „Adomo<br />
obuoliai“, dėkliuko nugarėlėje keli pastebėjimai, štai<br />
vienas - „Komedija, kurioje kiekvienas juokiasi iš<br />
skirtingų dalykų, bet filmui ploja vieningai ir labai<br />
smarkiai“ ir tame yra dalelė tiesos, bet jei rasite laiko<br />
(gal matėte) pažiūrėkite ir paskui sau pasakysite, ar<br />
šis anonsas atitinka minėtą filmą.<br />
Dabar jau suprantate arba iškart supratote, kodėl apie<br />
Faulzo knygas, kurios man patinka, nieko nesakau.<br />
Gerbiu jus ir noriu, kad jūs patys turėtumėte radimo<br />
savitumą. Gal pagalvosite, ką Salvijus jose rado, bet<br />
linkiu vos vos taip pagalvoti, o geriau priimti tą mano<br />
palinkėjimą – matymą be išankstinių svetimų „akinių“.<br />
Jaučiate, kaip paprastas dalykėlis įsipina į autoriteto,<br />
...Gerbiu jus ir noriu, kad jūs patys turėtumėte radimo<br />
tikėjimo pasitikėjimo<br />
žmogumi santykį; ir<br />
savitumą...<br />
suvoki, kad nėra jau<br />
taip paprasta rasti<br />
ir, dabar beskaitydami šį tekstuką, jau linksite galvą bendraminčių, žmonių, mokančių vaikščioti įvairiais<br />
ir nežinia, ar patiko ar ne, bet mes jau kažkuo esame kontekstais, žinančių ribas ar net peržengusių jas. Ir aš<br />
artimi, nes knygos, (o koks abėcėlinis pastebėjimas) radau berašydamas vieną sau įminimą.<br />
knygos suartina žmones, sic, kažkuo.<br />
Rašytojas Witoldas Gombrowiczius savo<br />
Prie to, ką parašiau, noriu prišlieti vieną pastebėjimą. dienoraščiuose rašo, kad atvykęs į Paryžių, manė,<br />
Ar pagalvojote, kad beveik viskas anonsuojama. Eini pasikalbės su vietos intelektualais apie literatūrą,<br />
į kino filmą, o prieš skaitai anonsą, renkiesi, žiūri, meną, o to nerado. Darau netikslią prielaidą, nes<br />
kiek gavo apdovanojimų, kas vaidina ir taip toliau. primiršau Gombrowicziaus pastebėjimo apibendrinimą,<br />
Paimi knygą, dažniausiai antroje viršelio nugarėlės manau, jog jie bijojo būti netikslūs, o tai sąžiningiau,<br />
pusėje randi – pasaulinis, žymiausias, perkamiausias nei pliurpti be išmanymo, išjautimo ir kartu aklavietė,<br />
rašytojas, rašytoja ir tai retkarčiais suveikia, ir dar to yra ir bažnyčiose sakomuose pamoksluose, jei<br />
pavyzdys – žmogus įsirenginėja savo namą, butą, tai pastebėjote, šventraščio interpretacijos kartais tiek<br />
aibė dizainerių, patarėjų, jei turi pinigų, tau padės, toli nuo žmogaus širdies ir proto, kad koktoka, sic, visi<br />
nutars. Kas gi tai yra? Negi žmogus tiek atbuko, kad mes to turime, kai kalbamės, bet gal galime pagalvoti,<br />
pats nejaučia, kas jam tinka, kas ne, negi nebemoka reflektuoti ir kažko išmokti, štai kur žavesys - save<br />
atsirinkti kino filmo be anonso. Tikriausiai ne, nes nutildyti, kad vėliau nedrąsiai, subjektyviai su noru<br />
filmų jūra, knygų irgi, baldų taip pat, užuolaidos gali objektyviai ir kartu nuoširdžiai pasakytum, nežinau,<br />
kainuoti keturiasdešimt tūkstančių litų ir tai ne riba. ar jums tai tiks, bet jei klausiate, taip, man patinka<br />
Dirba žmonės, jie surenka informaciją, „žvilgteli“ į rašytojas Faulzas, ir ne vien todėl, kad baigė Oksfordo<br />
jūsų piniginę ir randa kokį sprendimą, bet būtinai taip, universitetą.<br />
kultūros ritmas<br />
P r o v i n c i a l ū s g u n d y m a i<br />
skaityti (5)<br />
. . . Jolanta<br />
Matkevičienė ><br />
Somnambuliškų įkaitų<br />
rezervate...<br />
Spalis - pats pedagogiškiausias mėnuo,<br />
kai pagerbiama mūsų Konstitucija ir eilinis<br />
mokytojas... Žinoma, didysis mokytojas<br />
yra gyvenimas, o gyvenimo mokytojas -<br />
Aukščiausiasis. Iš čia, matyt, ir bus atkeliavęs<br />
šių dienų pasiteisinimas: klysti žmogiška...<br />
O tuos mūsų klydimus skaičiuoja šeima,<br />
mokykla, visuomenė... Klydimų kur kas daugiau<br />
nei nusikaltėlių, sėdinčių už grotų, tad kur<br />
juos įkalinsi... Išeitį siūlo uteniškis mokytojas<br />
Stepas Eitminavičius „Baladėje apie mokytoją“.<br />
„Mokytojai visada įkaitai. Matyt, kiekvienoje<br />
šalyje jie yra pirmiausia savo valstybės<br />
įkaitai. (...) Somnambuliški įkaitai - kaip visa<br />
tai dramatiška. Įvairiom trajektorijom skrieja<br />
daugybė šviesulių, tačiau padėti vienas kitam<br />
negali. Užhipnotizuoti, užkerėti, užmarinti.<br />
Siekiantys tobulesnio bendravimo modelio,<br />
tačiau dėl to pernelyg žiauriai baudžiami. Savo<br />
poelgiais, savo požiūriu teigiantys dvasinę<br />
laisvę, kūrybiškumą, tačiau dėl to vis uždaromi<br />
į savotiškus rezervatus.“ Tai apokalipsės<br />
išeitis, kuri, regis, bus įgavusi pagreitį... Baltųjų<br />
sampratos rezervatai „išgelbėjo“ indėnus nuo<br />
visiško išnykimo, o somnambuliškų įkaitų<br />
rezervatas bus išgelbėjęs nuo šios profesijos<br />
sunaikinimo. Juk gražu tai, kas tolima, į ką<br />
gali žiūrėti pro reformų tvorą... O požiūrių,<br />
laiko ir padorumo ribų patikrintas mokytojas<br />
- profesionalas su kankinio išraiška, tinkančia<br />
į vaškinių figūrų muziejų... Laimė, atsiranda<br />
kažkoks eitminavičius ir bando pakelt eilinio<br />
mokytojo dvasią. Nebūtinai tik jo, gal buvusių<br />
„kažkieno“ mokinių dvasia, paskaičius „Baladę<br />
apie mokytoją“ irgi gebės jei ne pakilti, tai<br />
pagyti... Dėkingi tam laikui turėtų būti tie, kurie<br />
turėjo galimybę būti su šiuo Mokytoju.<br />
Vargu ar rastum teisingesnį pavadinimą,<br />
norėdamas įvardinti S.Eitminavičiaus kūrybą,<br />
kurioje visko daug, nei jis pats randa jį,<br />
pavadindamas 2006 metais išleistą knygą<br />
„Balti juodraščiai“. Skaitykite juos godžiai,<br />
mėgaudamiesi kasdienybės paprastumu ir joje<br />
pasislėpusia tiesa.<br />
Neabejoju, kad pagiriamąjį žodį ištarsite ir UAB<br />
„Utenos Indra“, taip profesionaliai išleidusiai į<br />
kelią mokytojo knygas.<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 7 p s l . . .
. . . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 8 p s l . . .<br />
Antanas Drilinga: „Perkūnsargių“<br />
neišvengė niekas“<br />
Rašytojas Antanas Drilinga vasaras<br />
leidžia gimtuosiuose tėvų namuose. Prie<br />
savo rankomis padaryto stalo, ant kurio<br />
gulėjo išnykusio gimtojo kaimo - Plikiškių<br />
(Anykščių rajonas) - sodybų bei jų žmonių<br />
pageltusios nuotraukos, galbūt iliustracijos<br />
naujai jo knygai, poetas, rašytojas, buvęs<br />
žurnalo „Nemunas“ redaktorius kalbėjo apie<br />
praėjusių ir esamų laikų tragizmą, meno vietą<br />
pasaulyje, gimtus namus.<br />
. . . Rytis Kulbokas ><br />
Apie tragizmą: „Visas tragizmas<br />
mano darbuose atėjo iš pokario -<br />
mačiau kraują, mačiau žudynes.“<br />
Apie kūrybinius planus: „Dabar<br />
verčiu amerikiečio Džudo Staino<br />
miuziklą teatrui. Tai - šėtoniškas<br />
darbas, nes, suprantat, natos, tekstai<br />
- velniai žino kokie, bet reikia visą šitą<br />
padaryti. Kol sukrapštinėji po kiekvieną<br />
natą, po skiemenį...<br />
Tai miuziklas. Prieš kokius 40-50<br />
metų ėjo toks amerikiečių filmas<br />
„Džiaze tik merginos“ su Merlin<br />
Monro. Šis siužetas paverstas<br />
miuziklu. Stato Klaipėdos muzikinis<br />
teatras. Tikėjausi išversti per mėnesį.<br />
Per mėnesį tokio darbo padaryti<br />
neįmanoma.“<br />
> Poeto Antano Drilingos<br />
manymu, politika meno žmogui<br />
yra pražūtinga.<br />
Apie lietuvių poetus: „Manau, kad<br />
už Eduardą Mieželaitį lietuvių poezijoj<br />
didesnio nėra. Vertinu Justiną<br />
Marcinkevičių. Kodėl? Nes tai klasikinė<br />
poezijos tradicija.<br />
Sugalvotas toks statusas - elitinė<br />
poezija. Kas yra „elitinė poezija“?<br />
Nežinau, bet apie aną galą eilėraščius<br />
skaityti man nelabai priimtina. Kartais<br />
dalyvauju literatūros vakaruose - išeina<br />
jaunas poetas ir pradeda visokias<br />
blevyzgas skaityt. Nei turinio, nei formos.<br />
Nors, turinys yra brutalumas.<br />
Šiuo metu mene yra pilkų<br />
asmenybių epocha. Dabar bandoma<br />
„durnių voliot“ ir apsimesti, kad tai<br />
yra literatūra. Bet tai net eksperimentu<br />
sunku pavadinti, nes eksperimentas<br />
mene egzistuoja kaip tam tikras raiškos<br />
būdas. Viskas turi į savo vietas atsistoti<br />
po kokių 25-30 metų nuo „perversmo“.<br />
Kitaip būti negali, menas turi<br />
savo dėsnius ir nuo tų dėsnių niekur<br />
nepabėgsi.“<br />
Apie „perkūnsargius“: „Mano<br />
vaikystėj be idėjiškai „brandaus“<br />
eilėraščio knyga neišeis! Mes vadindavom<br />
tai „perkūnsargiais.“ Jį dėdavom<br />
į pirmą vietą, po to kalbi tai, kas atrodo<br />
reikalinga. O poezija buvo suniveliuota.<br />
Tikroji poezija prasidėjo su Mieželaičiu,<br />
Baltakiu, Marcinkevičium ir Maldoniu.<br />
Iki tol pokario poezija buvo niveliuota.<br />
Kai Mieželaitis išleido pirmąją<br />
knygą, jį išdėjo į šuns dienas, uždraudė<br />
publikuotis bet kur. Jis kelerius metus<br />
gyveno visiškai nežinomas. Jam tik<br />
draugai padėdavo išgyventi duodami<br />
vertimų. Buvo „ištrintas“. Ir staiga<br />
jis parašo tą draugystės poemą, kuri<br />
liaupsina tarybų valdžios privalumus
. . . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
ir Drūkšių elektrinę, kuri pastatyta<br />
tarybinių žmonių. Ne šiaip elektrinė ir<br />
ne šiaip žmonių! Po to jam šiek tiek<br />
atsivėrė durys ir su juo lietuvių poezija<br />
išėjo už Lietuvos ribų. Su juo išėjo ir<br />
kiti. „Perkūnsargių“ teko griebtis ir<br />
man.“<br />
Apie politikos ir meno santykį: „Po<br />
Atgimimo į politiką nėjau. Politikoj<br />
buvau tarybiniais laikais, nes tada be<br />
politikos niekur negalėjai nueiti. Visur ir<br />
viskas buvo politizuota. Vienam rašiny<br />
parašiau, kad politika meno žmogui<br />
yra pražūtinga. Jei kišies į politiką,<br />
tik pralaimėsi. Ir aš pralaimėjau<br />
visais laikais, kadangi buvau politikoj<br />
- redaktorius negalėjo būti politiškai<br />
neangažuotas. Nuo politikos niekur<br />
nepabėgsi - ir dabar kultūra politizuota.<br />
Bet labiau užmaskuota, nes<br />
apsimetama, kad į meną, kultūrą<br />
politikai nesikiša. Kultūros ministras yra<br />
politinė figūra. Tai kaip suprasti, kad<br />
„nesikiša“?<br />
Kūryba be politikos neįmanoma<br />
todėl, kad menas nebegarantuoja<br />
išgyvenimo. Anksčiau už meną mokėjo<br />
lygiavos principu - jei kažką padarei<br />
ir perdavei visuomenei, gaudavai tam<br />
tikrą sumą pinigų. Buvo garantijos, kad<br />
iš meno gali gyventi. Dabar išgyventi iš<br />
meno praktiškai neįmanoma. Turi būti<br />
rėmėjai. O kas yra rėmėjai? Tarkim,<br />
mano rėmėjas konservatorius arba socialdemokratas.<br />
Jis rems arba nerems.<br />
Politizavimas yra klaikus.<br />
Buvo susikūrus tokia Ūkio partija,<br />
gyvavo, kol turėjo pinigų. Bet jie<br />
neturėjo nė vieno žmogaus, kuris<br />
galėtų atstovauti kultūrai. Todėl, kad<br />
toje partijoje buvo mano kolegų -<br />
rimtų žmonių - prikalbino mane, kad<br />
dalyvaučiau jos veikloje. Tai buvo mano<br />
gyvenimo epizodas, į kurį galima žiūrėti<br />
su humoru.“<br />
Apie meną ir komerciją: „Visas<br />
pasaulis po truputį degraduoja. Kur jis<br />
eina ir ką pasaulyje reiškia menas? Menas<br />
yra biznio reikalas visame pasaulyje.<br />
O pasaulį valdo pinigai. Manau,<br />
kad pašaukimą dabar lengviau realizuoti.<br />
Dabar, jei žmogus talentingas,<br />
jam lengviau dirbti, bet ar jis pasieks<br />
kažkokios teigiamos materialinės<br />
būklės, labai sunku pasakyti, nes viską<br />
lemia komercija. Pasaulis yra komercijos<br />
voratinkliu supančiotas.“<br />
Apie laisvę: „Tarybiniais laikais<br />
žmogus vis tiek turėjo laisvę - vidinę<br />
laisvę. Vis tik 200 tūkstančių<br />
komunistų buvo Lietuvoje. Tai ką - jie<br />
nelaisvi buvo? Jie turėjo savo laisvę,<br />
nors labai griežtai ribojamą.<br />
Laisvė buvo kaip idealas, šventas<br />
dalykas. O dabar ji sąlygoja žmonių<br />
veiklą labai praktiška kryptim. Jei<br />
žmonės išsaugos idealizmą - viskas<br />
tvarkoj.“<br />
Apie pokarį: „Žmonės visko bijojo,<br />
nes čia tratėjo šūviai ir gulėjo lavonai.<br />
Ir kieme, ir kitur. Tai juk Šimonių giria<br />
- pokario metais čia juk knibždėte<br />
knibždėjo miškinių, o Šimonyse ir<br />
Viešintose knibždėjo kareivių ir skrebų.<br />
Ir jie pliekdavosi čia. O „smagu“ buvo!<br />
Deja, aš tai prisimenu...<br />
Kaip po karo buvo? Nenoriu nesakydavo,<br />
sakydavo - nemačiau, nežinau,<br />
negirdėjau. Viskas.“<br />
>>><br />
biografija:<br />
Antanas Drilinga gimė 1935 metais neturtingų valstiečių šeimoje.<br />
1955-1959 metais studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus<br />
pedagoginiame universitete. 1976 metais Vilniaus universitete<br />
baigė žurnalistiką. Dirbo laikraščio „Komjaunimo tiesa“, žurnalo<br />
„Moksleivis“ skyriaus vedėju, vėliau - žurnalų „Moksleivis“<br />
ir „Nemunas“, laikraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiuoju<br />
redaktoriumi. 1992-1995 metais buvo Valstybinio leidybos centro<br />
vyriausiasis redaktorius, 1995-2005 metais dirbo leidėju „Džiugo“,<br />
„Ardor“ leidyklose.<br />
Komjaunimo premijos laureatas (1969 metai), „Poezijos<br />
pavasario“ laureatas (1972 metai). 1981 metais suteiktas Lietuvos<br />
nusipelniusio kultūros veikėjo vardas, apdovanotas Pasaulio taikos<br />
tarybos medaliu.<br />
Rašytojų sąjungos narys A.Drilinga yra per 30 poezijos rinkinių ir<br />
romanų autorius:<br />
Kur kairėn, kur dešinėn (1957 m.)<br />
Vilnius nubunda (1959 m.)<br />
Atveriu langą: eilėraščiai (1959 m.)<br />
Rankos ir betonas: eilėraščių rinkinys (1962 m.)<br />
Skambančios naktys: eilėraščiai (1965 m.)<br />
Šiluma: eilėraščiai (1968 m.)<br />
Monologų knyga (1971 m.)<br />
Erdvės trauka: mikropoemų knyga (1974 m.)<br />
Žolės spalva: rinktinė (1975 m.)<br />
Rugpiūčio ritmai: eilėraščiai (1977 m.)<br />
Kauno autografai: apybraižos (1977 m.)<br />
Jūrų romansai: eilėraščiai (1980 m.)<br />
Laimės kūdikio gyvenimas: romanas (1980 m.)<br />
Jau saulelė: romanas (1982 m.)<br />
Slenksčiai: eilėraščiai ir poema (1983 m.)<br />
Akimirkų tėkmė: eilėraščiai ir poemos (1984 m.)<br />
Ant keteros: romanas (1984 m.)<br />
Alyvos šakelė balandžio snape: poezija, proza (1985 m.)<br />
Ant keteros: romanas (1985 m.)<br />
Žmonės prie vieškelio: apybraižos (1986 m.)<br />
Improvizacija mušamaisiais: romanas (1987 m.)<br />
Laukimas: eilėraščiai (1988 m.)<br />
Ateiti ir išeiti: romanas (1993 m.)<br />
Monsinjoras: akimirkos su monsinjoru K. Vasiliausku (1994 m.)<br />
Pelenai: romanas (1995 m.)<br />
Ugnies paukštė: meilės eilėraščiai (1996 m.)<br />
Sonetai vakaro rūke (2001 m.)<br />
Nuolaužos : eilėraščiai (2002 m.)<br />
Aš juos mylėjau: atsiminimai (2005 m.)<br />
Moteris, tas amžinas švelnumas... : meilės lyrika (2005 m.)<br />
Nuogas dykumoje: romanas (2006 m.)<br />
Blyksniai: poetinės maksimos: miniatiūros ir sentencijos (2008 m.)<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 9 p s l . . .
. . . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 0 p s l . . .<br />
>>><br />
Apie kolaboravimą: „Dabar mane<br />
juokas ima, kai atsirado šitiek<br />
patriotų ir pasipriešinimo dalyvių.<br />
Juokinga - visi buvo prisitaikę,<br />
kolaboravę, išskyrus keletą disidentų.<br />
Visa visuomenė kolaboravo. To<br />
nebuvo įmanoma išvengti. Žinau,<br />
kad tie, kurie iš tiesų pasipriešino,<br />
buvo pasodinti. O visi kiti - kokie jų<br />
pasipriešinimo veiksmai? Kodėl dabar<br />
> Antanas Drilinga su anūku<br />
Luku prie tvenkinio, kuriame<br />
gyveno upėtakiai. Pasak<br />
poeto, užsienio kraštai jam<br />
niekada neatstos gimtų namų<br />
Plikiškiuose.<br />
meluoja atsistoję, kad priešinosi? Kur<br />
ir kaip priešinosi?“<br />
Apie popkultūrą: „Matant per<br />
televiziją paauglius, kurie žviegia<br />
žiūrėdami ir klausydami visiškų<br />
„bezdorių“, negabių jaunuolių, kurie<br />
sugebėjo save prastumti į viešumą,<br />
darosi truputį nejauku. Kokį žmogų mes<br />
auginame? Koks jo vidus kada nors<br />
bus? Ar iš viso tame viduje kas nors<br />
darosi? Tai elementarūs dalykai, nieko<br />
naujo nepasakau, bet jie šiek tiek baugina,<br />
ypač kai matau tam tikrą pasaulio<br />
degradavimą. Vienas iš to požymių<br />
- „duok lengvos duonos.“ Viena iš<br />
priežasčių, kodėl žlugo Romos imperija,<br />
- ji persisotino „duona ir reginiais.“<br />
Apie gimtus namus: „Gimtieji<br />
namai - nenuperkami, neparduodami.<br />
Jie egzistuoja objektyviai. Nes tu jų<br />
nepasirinkai ir negali „nužudyti“, jų<br />
sunaikinti. Gimti namai - dvasinė<br />
sąvoka. Migracija yra milžiniška. Man<br />
tai absoliučiai nepriimtina, aš be Lietuvos<br />
nieko daugiau neturėjau ir neturiu.<br />
Pasaulį mačiau neblogai - anais laikais<br />
buvau ten, kur ne kiekvienam buvo<br />
galima būti. Kapryje namų kaip Gorkis<br />
nenorėčiau turėti. O kam, jei aš turiu<br />
Plikiškius?“<br />
Indros radijas<br />
Žinios, aktualijos, pokalbių laidos, muzika<br />
Radijo stotis IR siūlo eterį reklamai už patrauklią kainą.<br />
Papildomos veiklos sritys - renginių organizavimas ir<br />
įgarsinimas, reklaminių audioklipų, garso įrašų gamyba.<br />
Tel. studijos - 8~ 389 64111;<br />
trumpasis numeris 1671 (žinutės laukelyje IRS)<br />
Reklamos skyriaus - 8 ~389 5 31 01; 8 ~ 618 98 055.<br />
El. p.: reklama@indrosradijas.lt<br />
www.indrosradijas.lt
. . . p a s t o g ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Baltojo žirgo žemė – Debeikiai<br />
Į šiaurės rytus nuo Anykščių, derlingoje<br />
aukštumoje, kalvų šlaitais besileidžiančioje į<br />
Šventosios slėnį, įsikūręs Debeikių miestelis.<br />
. . . Raimondas Guobis ><br />
Dvarponiai varžėsi dėl bažnyčios<br />
Kadaise čia, kelių kryžkelėje, buvo<br />
pono Juozo Kušeliausko Sterkonių<br />
dvarui priklausęs kaimas. Parapijos<br />
bažnyčia buvo Vyžuonose, o<br />
dvaras turėjo nedidelę medinę 1769<br />
m. statytą koplyčią. Netoliese prie<br />
Šventosios esančiame Jononių<br />
dvare ponas Jaugelis pastatė nedidelę<br />
bažnytėlę, kur atvažiuodavo kunigas,<br />
švęsdavo šv. Lauryno atlaidus, rūpinosi<br />
kurti parapiją. Ukmergės pavieto<br />
bajorų maršalka Juozas Kušeliauskas<br />
sunerimo - pasikėsinta į jo garbę,<br />
sukvietė apylinkės ponus - Aknystų<br />
Jelenską, Surviliškio Gratkauską<br />
ir paprašė paremti jo sumanymą -<br />
parapiją steigti Debeikiuose. Tuo tikslu<br />
užrašė 2 tūkst. 400 sidabro rublių,<br />
pusantro valako žemės ir tapo 1799<br />
m. pastatytos bažnyčios globėju.<br />
Audringame vakarėlyje suspėjęs kortomis<br />
pralošti Karoliui Gratkauskui 10<br />
Debeikių kaimo kiemų, Kušeliauskas<br />
mirė. Jo turtus paveldėjęs sesers vyras<br />
Lopa tapo bažnyčios globėju. Buvo<br />
smagus vyrukas, ir jis, ir jo palikuonys<br />
išdaigoms pinigų negailėjo - vieną<br />
> Nedidelio Debeikių miestelio<br />
puošmena – Šv. Jono krikštytojo<br />
bažnyčia.<br />
sekmadienį į miestelį atidardėjo kelių<br />
dideliais pinigais sugundytų žydų<br />
traukiamoje karietoje.<br />
Miestelis prakuto<br />
Panaikinus baudžiavą, pastačius<br />
valsčiaus, mokyklos pastatus bei apsigyvenus<br />
žydams, atsiradus prekybai,<br />
>>><br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 1 p s l . . .
. . . p a s t o g ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 2 p s l . . .<br />
> Genovaitės<br />
ir Vincento<br />
Skvarnavičių<br />
džiugesys prariekus<br />
šviežios, namie<br />
keptos duonos<br />
kepalą.<br />
>>><br />
miestelis ėmė augti. XIX a. pabaigoje<br />
neprastose žemėse ūkininkavę<br />
debeikiečiai prakuto ir panoro statyti<br />
naują bažnyčią, neatsilikti nuo naujas<br />
erdvias aukštabokštes šventoves<br />
mūrijančių kaimynų, nors medinukė<br />
bažnytėlė dar buvo gera ir gausiai<br />
išpuošta. Ant sienų kabojo storų lentų<br />
skyduose skobti šventųjų gyvenimo<br />
vaizdai, manoma, padaryti po 18<strong>12</strong><br />
m. karo Aknystų dvare pasilikusio<br />
auksarankio prancūzų kareivio.<br />
Aplink didįjį altorių stovėjo keliolika<br />
medinių masyvių barokinių skulptūrų,<br />
vaizduojančių šventuosius ir įvairių<br />
tautų žmones, nupirktų iš Vilniaus šv.<br />
Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios.<br />
Naujoje šventovėje šie mediniai<br />
stebuklai buvo nebereikalingi, pokariu<br />
dalį sunaikino, o likučius išgabeno į<br />
Kauną, Vilnių bei Panevėžį.<br />
Naują raudonų plytų dvibokštę<br />
šv. Jono Krikštytojo bažnyčią,<br />
suprojektuotą inžinieriaus Nikolajaus<br />
Andrejevo, mūrijo latvių brigada,<br />
vadovaujama meistro Andziulio.<br />
Nors, įpusėjus statyboms, vadovauti<br />
su kareiviška energija ėmė naujasis<br />
klebonas, buvęs caro armijos kapelionas<br />
Dominykas Mikšys, darbai<br />
užtruko net 9 metus. 1913 m. rudenį<br />
Marijos Rožančiaus Karalienės atlaidų<br />
dieną bažnyčia buvo pašventinta.<br />
Debeikiečiai, smagiai lenktyniaudami,<br />
aukojo vidaus įrangai. Įrengti<br />
modernūs vargonai, vitražai,<br />
įspūdingos Kazimiero Uljanskio nulipdytos<br />
skulptūros didžiajame altoriuje,<br />
meistro Jagmino iš betono nulipdyti altoriai<br />
atrodo tarsi būtų iš ąžuolo drožti,<br />
o sakyklos pakraštėlyje atsirado vietos<br />
ir susigūžusio velniuko figūrėlei.<br />
Klebonai, klebonėliai<br />
Bene garsiausias Debeikių klebonas<br />
buvo Konstantinas Olšauskas,<br />
čia gyvenęs 1894 - 1900 m., vėliau<br />
dalyvavęs Lietuvos išsivadavimo<br />
judėjime, steigęs „Saulės“ draugiją“,<br />
pelnęs prelato titulą, galiausiai<br />
apkaltintas gerai pažįstamos moters<br />
nužudymu, patekęs į kalėjimą. Tačiau<br />
debeikiečiams labiausiai tiko Kazimieras<br />
Mikelinskas, vadintas „dziekanu“,<br />
mat buvo ir Anykščių dekanato<br />
dekanas. Tvirto, vyriško charakterio<br />
pasvalietis puikiai tvarkė klebonijos<br />
ūkį, parapijiečius išmokė daugelio<br />
naudingų darbų, taip pat ir pasidaryti<br />
gerą naminį alų.<br />
Kumelys - gerovės simbolis<br />
Tarpukariu buvo sakoma: „Kurklių<br />
pievos, Anykščių mergos, Debeikių<br />
kumeliai...“ Kumeliai simbolizavo<br />
pasiturimą gyvenimą, net prabangą,<br />
kaip dabar automobiliai.<br />
Ūkininkauti debeikiečiai sugebėjo,<br />
uždirbtus pinigus sumaniai investavo,<br />
ypač daug jaunimo krimto mokslus,<br />
mokėsi amatų, miestelyje buvo<br />
pastatyta moderni pieninė, veikė<br />
girininkijos raštinė, geriausiais laikais<br />
- net 3 restoranai ir 5 krautuvėlės.<br />
Miesto centre buvo pastatyta puošnių,<br />
pasiturinčių piliečių namų. Susidarė<br />
inteligentų žiedas, kuriame buvo ir<br />
keletą metų mokytoja dirbusi Prezidento<br />
Antano Smetonos sesuo Julija<br />
Smetonaitė.<br />
Debeikiečiai mokėjo kantriai dirbti<br />
ir džiugiai švęsti. Didžiausi būdavo
. . . p a s t o g ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Šv. Jono Krikštytojo atlaidai, tačiau<br />
smagiausiai rugpjūčio pabaigoje<br />
paminėdavo šv. Apaštalą Baltramiejų.<br />
Papjaudavo jau paūgėjusį avinioką,<br />
prikepdavo šviežių miltų pyragų,<br />
pasidarydavo alaus, tad švęsdavo<br />
kelias dienas.<br />
Po sovietmečio 1995 m. susibūrusi<br />
debeikiečių bendrija savo simboliu pasirinko<br />
baltą žirgą (baltas kamanomis<br />
įžabotas žirgas - kumelys ir Debeikių<br />
miestelio herbe, patvirtintame 2002<br />
m. rugpjūčio 21 d.), o susibūrimo<br />
dieną - šv. Baltramiejaus atlaidus.<br />
Posėdžiai buvo solidūs, panašūs<br />
į parlamento, užtrukdavo po keletą<br />
valandų, daug metų sambūrio<br />
pirmininkas buvo Antanas Gudelis,<br />
dabar Vilniuje bandantis įgyvendinti<br />
Tautos namų ant Tauro kalno idėją.<br />
Šiuo metu bendruomenė vienija<br />
apie 200 kraštiečių, veikia Vilniaus,<br />
Kauno bei Čekonių skyriai. Daug metų<br />
JAV gyvenusio kraštiečio, kultūros<br />
mecenato Kazimiero Rožansko<br />
lėšomis miestelio centre 1995 m.<br />
pastatytas skulptoriaus Regimanto<br />
Midvikio paminklas pokariu už<br />
laisvę žuvusiesiems. Ant akmeninės<br />
lietuvaitės figūros klosčių iškaltos<br />
kelios dešimtys žuvusių pavardžių.<br />
Ypatingos pagarbos nusipelno paskutinieji<br />
Vytauto apygardos Liūto<br />
rinktinės vyrai – Bronius Mozūra-<br />
Kunotas, Vytautas Guobužas-Viesulas<br />
ir Bronius Morkūnas-Diemedis, žuvę<br />
1952 m. balandį.<br />
Dabar bendruomenės lėšomis<br />
akmeninėmis plokštėmis pažymimas<br />
> Menki Aknystų dvaro didybės<br />
likučiai.<br />
tremtinių atminimas.<br />
Bendruomenės veikloje aktyviai<br />
dalyvauja žymūs kraštiečiai: generolas<br />
Jonas Andriškevičius, matematikos<br />
mokslų daktaras Vidas Pekarskas,<br />
poetas Balys Sriubas, ekonomistė Ona<br />
Staikūnienė-Gritenienė, istorikė Vida<br />
Pukienė ir kiti, bet svarbiausi čia - vietiniai<br />
žmonės.<br />
Natūralūs ir netradiciniai ūkiai<br />
Debeikių miestelis – seniūnijos<br />
centras, jos administracija įsikūrusi<br />
dar sovietmečiu pastatytame, į<br />
kunigaikščių pilį panašėjančiame su<br />
įspūdingais bokštais raudonų plytų<br />
pastate. Čia yra 300 vietų salė,<br />
įsikūrusi biblioteka, paštas.<br />
Pasak seniūno Alvydo<br />
Simanavičiaus, dauguma darbingų<br />
gyventojų verčiasi žemės ūkiu. Yra net<br />
kelių šimtų hektarų plote sėjančių ir<br />
pjaunančių, bet daug ir visai smulkių<br />
ūkininkų. Žmonės imasi ir netradicinių<br />
šakų – Vladas Tamošiūnas augina kalakutus,<br />
Osvaldas Gritėnas - avis, Jonas<br />
Bernotas - ristūnus arklius, o Gita<br />
Opulskienė augina žalią veją. Šiemet<br />
pasėjo apie 2 ha žolės pavėsinių,<br />
sporto bei reprezentacinei vejai, kurią<br />
realizuos tik po metų. Paklausa yra.<br />
Seniūnijoje yra kelios kaimo turizmo<br />
sodybos, rąstinių namukų dirbtuvėlė<br />
Gerkonyse, baldų gamybos įmonėlė -<br />
TŪB „Juodupys“. Miestelyje veikia trys<br />
krautuvėlės, nedidelis dėvėtų drabužių<br />
turgelis.<br />
Nors XXI amžius, tačiau yra žmonių,<br />
sugebančių išsiversti be parduotuvėse<br />
siūlomų maisto produktų. Genovaitė ir<br />
Vincentas Skvarnavičiai, daugybę metų<br />
išvargę darbuose prie kolchozo gyvulių,<br />
kai kasdien keldavosi 2 val. nakties,<br />
ji melžėja, jis šėrikas, o dar ir namų<br />
ūkis, 4 vaikai, nūnai pensininkai,<br />
parduotuvėje perka tik cukrų, druską,<br />
prieskonius, visa kita pasigamina<br />
namie. Laiko kiaulių, paukščių, karvę,<br />
tvenkinyje pasigauna žuvies, sėja<br />
javus, sodina daržoves, namie kepa<br />
duoną ir alučio naminio pasidaro.<br />
Net jei ko saldaus užsimano, taip pat<br />
namie išsikepa sausainių, bandelių ir<br />
jokių produktų su grėsminga raide E<br />
nenaudoja.<br />
metraštis<br />
> Debeikių<br />
seniūnas Alvydas<br />
Simanavičius.<br />
Seniūnija. Plotas 17 tūkst.246 ha, 54 gyvenvietės:<br />
Debeikiuose gyvena 450, Leliūnuose - 268, Čekonyse -<br />
163, Aknystose - 446, Varkujuose - 104 gyventojai.<br />
Mokykla. Miestelyje nuo 1804-ųjų veikė parapijinė, vėliau<br />
liaudies rusiška mokykla, tarpukariu – pradžios mokykla,<br />
1945-1950 m. – progimnazija, 1950-2001 m. - vidurinė,<br />
dabar – pagrindinė. Ją lanko 114 mokinių, dirba 18<br />
mokytojų.<br />
Pensionatas. Aknystų pensionate ir jo filialuose -<br />
Leliūnuose, Debeikiuose, Kalveliuose, Rubikiuose,<br />
Šlavėnuose - globojama 340 žmonių su negalia.<br />
Jelenskai. Demokratiškai nusiteikę dvarininkai dalyvavo<br />
sukilimuose prieš caro valdžią, rūpinosi ūkio pažanga,<br />
Papšių kapinėse pastatė akmeninę koplyčią, giminės<br />
kapavietę. Paskutinė Aknystų dvaro valdytoja Ponia<br />
Emilija Jalenskaitė-Venslovavičienė (1881 – 1964)<br />
pasižymėjo labdaringa veikla, gydė sodiečių vaikus, užėjus<br />
sovietams, išvyko į Varšuvą. 1959 m. dvare įsikūrė Aknystų<br />
neurologinis dispanseris.<br />
Jurgis Baranauskas (1859-1941). Knygnešys, Garšvių<br />
bendrijos narys, caro valdžios kalintas, gyvenęs tremtyje,<br />
nušautas Debeikiuose besitraukiančių raudonarmiečių.<br />
Sesuo. Ksavera – Emilija Šakėnaitė (1913 - 2000), kilusi<br />
iš Kalvelių kaimo,<br />
įstojo į vienuolyną<br />
Prancūzijoje, daug<br />
metų gyveno misijose<br />
Amazonijos džiunglėse,<br />
uoliausia gydytojo<br />
tėvo Bendoraičio<br />
pagalbininkė. Iš Varkujų<br />
kilęs jos sūnėnas<br />
Aleksandras Guobys<br />
apie tai parašė knygą<br />
„Lietuviai Amazonijos<br />
džiunglėse“.<br />
> Miestelio aikštėje<br />
stūkso paminklas<br />
pokariu žuvusiems<br />
partizanams.<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 3 p s l . . .
. . . k e r t ė s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 4 p s l . . .<br />
Geras laikas arbatai...<br />
Sakoma, jog žiloje senovėje Kinija buvo<br />
vaizduojama ant drakono, virš kurio<br />
sklandė vėjo (feng) ir oro (shui) srovės.<br />
Prieš statydami rūmus ar kariaudami, kinų<br />
imperatoriai tardavosi su žiniuoniais – vėjo<br />
ir oro specialistais, kurie nustatydavo, ar<br />
būsimo įvykio srovės sukasi ties drakono<br />
nugara – labai geras ženklas, kaklu ir galva<br />
- blogai, o jei ties akimis - blogiau ir būti<br />
negali... Nežinia, ką kinų žiniuoniai pasakytų<br />
apie Anykščių prekybos centrą „Norfa“, bet<br />
jame įsikūręs Arbatos gėrimo klubas, regis,<br />
socialiai prisitaikęs prie šiandienos feng shui.<br />
Kaip teigė arbatos gėrimo ceremonijų vedėjas<br />
Ramūnas Daugelavičius, interjeras buvo<br />
kurtas intuityviai. Jis yra vienas iš penkių<br />
elementų, reikalingas, kad būtų geras arbatos<br />
gėrimo laikas...<br />
. . . Jolanta Matkevičienė ><br />
Gero laiko puoselėtojas<br />
Tiesą sakant, geras laikas arbatai<br />
gali būti bet kada, ypač kai sužinai,<br />
jog šeimininkui nebūna veltui praleistų<br />
dienų. Jis labai atsakingai ruošiasi<br />
arbatos gėrimo ceremonijoms, kuria jas<br />
ir visas... prisimena, nes tai – šventė ir<br />
įvykis jam pačiam. Lietuviai įpratę prie<br />
triukšmingų švenčių, o čia – tylesnės,<br />
ramesnės, bet, anot R.Daugelavičiaus,<br />
linksmos. Taip galima švęsti ir mergvakarius,<br />
ir gimtadienius, šie, beje, dabar<br />
yra vieni populiariausių. Tačiau švenčių<br />
šventimo būdų ir formų, kaip ir arbatos<br />
gėrimo ceremonijų bei rūšių, gali būti<br />
įvairių. Anykščiuose propaguojamos<br />
trys arbatos gėrimo ceremonijos: vaikams,<br />
šventinė, virimas ant ugnies. Per<br />
aštuonerius metus arbatos ceremonijų<br />
studijų, kai veikla apėmė Vilnių, Kauną,<br />
Peterburgą, sako, pradžioje būta aklo<br />
kopijavimo: ko tiksliai reikia arbatos<br />
gėrimo ceremonijai (kaip sėdėt, kas į<br />
kurią pusę turi būti pakreipta ir t.t.), o<br />
vėliau pradėta ieškoti, ko labiau reikia<br />
šiam kraštui. Važiuodamas gyvent<br />
iš didelio miesto šurmulio į ramius<br />
Anykščius (tam turėjo įtakos, jog čia<br />
buvo daug draugų, čia jis važiuodavo<br />
> Ramūnas Daugelavičius - dar ir fotografuojantis, kalnus ir<br />
alpinizmą mėgstantis žmogus, daug metų studijuojantis sufizmą,<br />
besidomintis kovų menų gimnastika ir energijos valdymu, sako,<br />
gyvenantis vidury tarp to, kas buvo ir kas bus.<br />
vest ceremonijų, nuo Svėdasų kilusi<br />
jo mama, bet svarbiausia priežastis<br />
- žmonai buvo pasiūlytas darbas, o ji<br />
- vaikų gydytoja, pritarusi vyro norui),<br />
R.Daugelavičius manė, jog žmonėms<br />
labiau patiks lietuviškų žolelių mišiniai,<br />
Alvydo Balandos nuotr.
Ramūno Daugelavičiaus asmeninio archyvo nuotr.<br />
. . . k e r t ė s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
> Tėvo pėdomis seka ir duktė<br />
Justė (centre).<br />
bet egzotika, anot jo, anykštėnams labiau<br />
patinka. Kaip ir tai, jog, kad ir kaip<br />
paisytum žmonių poreikių, ritualiniai<br />
veiksmai - jų prasmė ir gelmė - niekur<br />
neišnyks. „Kiek bestudijuotum - vis tiek<br />
grįžti prie jų, nes jie, kaip akcentai, yra<br />
tinkami visur: darant tris pakvėpinimus<br />
ar tris gurkšnelius, skirtus dangui<br />
(svajonių, minčių pasauliui), žemei<br />
(pinigams ir tam, kas yra materialu),<br />
žmogui (asmeniui ir jausmams). Ir<br />
visiems turi skirti vienodai dėmesio, nes<br />
akcentuoji harmoniją...“<br />
Gyvenimo modeliuotojams<br />
Tiems, kurie nieko neišmano apie<br />
arbatos gėrimo būdus, o juo labiau<br />
ceremonijas, vertėtų nors kartą apsilankyti<br />
Anykščiuose, Arbatos klube, ir<br />
leisti sau pajausti gerą arbatos laiką.<br />
Arba pasikviesti ceremonijų vedėją į<br />
svečius. Kartais jis save pavadina ir<br />
mobiliu vedėju... Tačiau tai nereiškia,<br />
jog pabuvę arbatos klube, turėsite tapti<br />
jo nariais. Klubas - tik vieta, kur kartais<br />
galima modeliuoti gyvenimo akimirkas<br />
arba čia ateiti ieškoti harmonijos. Čia<br />
iš tiesų nuteikia poilsiui ir ramiam<br />
buvimui aplinka: interjeras ir muzika,<br />
arbatos skonis ir aromatas, vedėjo<br />
meistriškumas. O to jis ieškojo ne tik<br />
knygose, įvairiuose kursuose, mokyklose,<br />
bet buvo nuvykęs ir į Kiniją. Pirmoji<br />
kelionė, pasak R.Daugelavičiaus,<br />
buvo tam, kad aplankytų arbatų augimvietes<br />
ir išsirinktų arbatą, pasimokytų<br />
kaligrafijos ir Tai Či bei Cigun metodų...<br />
Antroji kelionė buvo skirta indams.<br />
Sako turėjęs svajonę pačiupinėti savo<br />
rankom porcelianą ir molį, kurio labai<br />
mažėja, įsigyti šilko, iš kurio siuvami<br />
kimono. Kas rytą eidavo mankštintis<br />
pagal Tai Či, leisti aitvarų saulei tekant.<br />
Žmonės tarsi žiūrėdavo į aitvarus, bet<br />
visi sveikindavosi su saule - nauja<br />
diena...<br />
Arbatos gėrimo ceremonijoje svarbu<br />
pažinti žmogų, tad čia neapsieinama<br />
be psichologinių ir astrologinių žinių.<br />
Tačiau vedėjas skuba nuraminti, jog<br />
žmonės čia atskleidžia gerąsias savybes<br />
- tarsi išeiginę pusę, kad galėtume<br />
patikėt, jog iš principo žmonės visi<br />
geri... Tačiau skoniai jų skiriasi. Ir tai<br />
gerai, nes vargu ar kas kitas Lietuvoje<br />
be Ramūno brolio dar galėtų tiek<br />
išmanyti apie arbatos ceremonijas ir<br />
jų ruošimo būdus. Nepaisant visko,<br />
arbatos žinovas kelis kartus bandė<br />
pabėgti nuo šito verslo, bet, „sąžiningai<br />
pažiūrėjęs į savo gyvenimą, supratau,<br />
jog čia mano sielos užduotis...“<br />
– prisipažino R.Daugelavičius, nors<br />
turbūt yra ir kitų darbų, kuriuos jis<br />
galėtų neblogiau atlikti, nei būti arbatos<br />
formų skleidėju. Tačiau ir čia jis turi<br />
atsakymą: „Matyt, kituose darbuose<br />
nesu tiek talentingas, kiek vidutinybė...“<br />
Arbata atvėsta...<br />
Kad arbata neatvėstų, ji virinama<br />
ant ugnies, o vėsi išliejama ant grotelių.<br />
Tame virinimo procese turi būti išlaikyta<br />
atstumų harmonija, ko atėjusysis<br />
tikriausiai nė nežinos. Kaip ir to, kad<br />
atvėsusi arbata duoda tingumą... Tačiau<br />
kinų priežodį, kad „svečiui išėjus, arbata<br />
atvėsta“ - galima prisiminti. Arbatos<br />
klube jūsų neklaus pavardės ar kokią<br />
vietą užimate visuomenėje, tik šiek tiek<br />
žvilgtels į išorę, į širdį ir leis įvertinti<br />
jūsų skonį ir savijautą bei nuspręsti<br />
patiems, kuri rūšis ir arbatos gėrimo<br />
būdas jums priimtiniausias. Svarbiausia<br />
- žinoti, ko norite... O tai gali ateiti<br />
ir nebūtinai po pirmo apsilankymo<br />
Arbatos klube...<br />
> Arbatos gėrimo ceremonija<br />
trunka porą valandų. Ji,<br />
susitarus su Ramūnu<br />
Daugelavičiumi, gali vykti ir<br />
ant žolės.<br />
Alvydo Balandos nuotr.<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 5 p s l . . .
. . . a t o d a n g o s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 6 p s l . . .<br />
Stebuklingoji Surdegio Dievo<br />
Motina<br />
Surdegis (Anykščių rajonas) Dievo<br />
Motinos malonėmis išgarsėjo<br />
gerokai anksčiau nei Šiluva,<br />
garsėjanti kaip pirmojo Mergelės<br />
Marijos apsireiškimo Europoje vieta<br />
ir rugsėjo mėnesį minėjusi šio įvykio<br />
400 metų jubiliejų.<br />
. . . Raimondas Guobis ><br />
Tikėta, kad ikona – Dievo kūrinys<br />
Kadaise čia, Vašuokos upelio<br />
krante, šlamėjo šviesus ąžuolynas,<br />
buvo Vašuolės alkavietė, kurioje<br />
senovės lietuviai dievus garbino.<br />
Lietuvoje įvedus katalikybę,<br />
šventoji ugnis užgesinta, o 1510<br />
m. pastatyta bažnytėlė. 1530aisiais<br />
netoli tos bažnytėlės, šalia<br />
šaltinio rožių krūmo apsireiškė<br />
Dievo Motina Marija, tuo pat metu<br />
atsirado ir, pasak stačiatikių, ne<br />
žmogaus rankų darbo, bet dieviškos<br />
kilmės Dievo Motinos ikona. Prie<br />
jos besimeldžiantieji ir šaltinio<br />
vandenį vartojantieji patyrė daug<br />
> Nedidukė, vos 110 x 80<br />
cm ikona kelis šimtmečius<br />
spinduliuoja Dievo garbę<br />
liudijančiais stebuklais.<br />
malonių, dvasios ir kūno pagijimų,<br />
laikomų stebuklais. Tuomet šioje<br />
vietoje Biržų seniūnas Aleksiejus<br />
Fiodorovičius, vadinamas vladika<br />
(valdovu), pastatė Šv. Trejybės<br />
cerkvę, o apie 1550 m., dvarininkei<br />
Onai Staveckai remiant, buvo<br />
įkurtas šv. Dvasios stačiatikių vyrų<br />
vienuolynas.<br />
Vienuolynui aukojo Petras I<br />
O.Stavecka ir kiti turtingi krašto<br />
stačiatikiai vienuolyną gausiai<br />
apdovanojo žemės valdomis,<br />
miškais, vienuoliai turėjo spirito<br />
varyklą, malūną ant Anykštos<br />
upelio, o dažnų pasninkų dienomis<br />
mito Rubikių bei Jurgiškio ežeruose<br />
sugauta žuvimi. Vienas vienuolyno<br />
rėmėjų buvo įtakingas Rusijos<br />
politikos veikėjas kunigaikštis<br />
Andrejus Kurbskis, 1563 m pabėgęs<br />
nuo caro Ivano Rūsčiojo nemalonės,<br />
prieglobstį suradęs Lietuvoje<br />
ir valdovo Žygimanto Augusto<br />
apdovanotas valdomis.<br />
Surdegio Dievo Motiną ypač<br />
garbino, stambiomis aukomis<br />
vienuolyną rėmė Jaroslavlio bei<br />
Rygos pirkliai. Jų lėšomis buvo<br />
nupirkti varpai, XIX a. pabaigoje<br />
pagamintas naujas ikonostasas,<br />
nupiešta ikonų. Net Rusijos caras<br />
Petras I 1721 m. paaukojo Surdegio<br />
vienuolynui 50 dvirublinių červonsų.<br />
Pasak rusų istoriko Aleksandro<br />
Višniovo, garsiojo valdovo<br />
reformatoriaus žmona carienė<br />
Jakaterina, lietuvių Skavronskų<br />
dukra, buvo kilusi iš šių kraštų.<br />
Vienuolyne nuolat gyveno keli, o<br />
kartais ir keliolika vienuolių, ūkio<br />
tarnai bei darbininkai, užklysdavo<br />
atsiskyrėlių maldininkų, o Dievo<br />
Motinos į Dangų ėmimo šventėje<br />
užtvindydavo nesuskaičiuojama<br />
minia.<br />
Ikona baudė piktavalius<br />
Garbė ir turtai kėlė galingų kaimynų<br />
dvarininkų, priklausiusių katalikų<br />
bažnyčiai, pavydą ir pyktį. Senieji<br />
raštai byloja, kad anie grobė<br />
vienuolyno žemes, plėšė, laužėsi<br />
į lobyną, bandė išvaikyti broliją,<br />
o nuo visų negandų išgelbėjo tik<br />
stebuklinga ikona. Nors ir ją kartą<br />
pagrobė ir nugabeno į Troškūnų<br />
vienuolyną. Bet vaizdas ikonoje<br />
išnyko, o pagrobėjams mėšlungis<br />
sutraukė žandikaulius. Tai<br />
matydamas bernardinų gvardijonas<br />
paliepė su maldomis bei procesija<br />
relikviją grąžinti. Procesijai žengiant<br />
į Surdegį, vienas lenkuojantis<br />
dvarininkas ėmė stebuklingą ikoną<br />
keikti ir tuoj pat susilaukė bausmės<br />
- išprotėjo. O ant kelių puolusi<br />
ir meldusi malonės akla elgeta<br />
praregėjo.<br />
Stebuklingai pagijo popo sūnus<br />
Įvairių pagijimų buvo tiek, kad<br />
jų liudijimų kelias knygas galima<br />
prirašyti, bet įvairių neramumų<br />
karų niokojamame krašte tik<br />
menka dalelė tų raštų išliko.<br />
Patys stačiatikiai ypatingu laiko<br />
1881 m. rugpjūčio 15 d. stebuklą.<br />
Antalieptės cerkvės šventiko<br />
Alkesandro Spaskio sūnus Georgijus<br />
gimė silpnas, daugybės ligų<br />
kamuojamas. Rūpestingi tėvai<br />
vežiojo pas garsiausius gydytojus,<br />
bet teišgirdo vienodą patvirtinimą,<br />
kad berniukas nepagis ir neilgai<br />
jam telikę. Didžiausią siaubą šeimai<br />
kėlė tai, kad ligonis, nuvestas<br />
į cerkvę, negalėjo dalyvauti<br />
pamaldose, vos išgirdęs giesmes ar<br />
maldas imdavo šaukti ir bėgdavo<br />
slėptis namo, tarsi piktieji demonai<br />
apsėdę būtų.<br />
Tėvų meilė, tikėjimas ir dieviška<br />
viltis atvedė prie Surdegio Motinos.<br />
Atvykę į Surdegį rugpjūčio 14 - ąją,<br />
rytojaus dieną dalyvavo rytmetinėse<br />
pamaldose, Georgijus, kuriam<br />
tuomet buvo 5-eri, visų nuostabai<br />
atidžiai sekė apeigas, jį ištiko<br />
šventas nušvitimas. Nuo tos dienos<br />
šventiko sūnus pamilo cerkvę,<br />
skubindavosi į ją vos išgirdęs<br />
šaukiančio varpo dūžius, atidžiai<br />
dalyvaudavo pamaldose, palengva<br />
išnyko ir kūno negalavimai, o po<br />
pusmečio visai pasveiko.<br />
Sunkiausias ligas, proto užtemimus<br />
pavykdavo išgydyti vienuoliams<br />
meldžiantis giedant permaldavimo<br />
giesmes tris, penkias, o kartais<br />
net septynias dienas. Maldos bei<br />
šaltinio, vėliau po cerkve požemyje<br />
įrengto šulinio, vanduo sugydydavo<br />
kelis metus pūliavusias žaizdas,<br />
luošiai pradėdavo vaikščioti,<br />
neregiai praregėdavo.<br />
Surdegis – stačiatikybės žiburys<br />
Didžiausia Surdegio Dievo Motinos<br />
šventė vykdavo rugpjūčio 15-ąją,<br />
rusai ją vadina stebuklingos<br />
Dievo Motinos mirties (Uspenija)<br />
Viešpatyje švente. Tuomet sutartinai<br />
giedančių maldininkų procesijomis,<br />
taip pat arklių traukiamais vežimais<br />
bei karietomis, o nuo 1899<br />
metų ir traukinuku atkeliaudavo<br />
nesuskaičiuojama daugybė<br />
stačiatikių ir net katalikų. Iš Kuršo,<br />
Baltarusijos, Rygos, tolimų Rusijos<br />
gubernijų. Nuo ryto iki vakaro<br />
skambėdavo giesmės, iškilminga<br />
procesija, kurioje būdavo nešama<br />
ir stebuklinga ikona, eidavo<br />
aplink cerkvę, aplankydavo ir už<br />
miestelio esančias kapinaites.<br />
Kai kurie maldininkai pabūdavo<br />
keletą dienų, atgaivindavo ne tik
Raimondo Guobio nuotr. . . . a t o d a n g o s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
dvasią, bet ir kūną, pasivaišindavo,<br />
papramogaudavo, vyrai ypač<br />
mėgo ristines. Vienu metu netoli<br />
vienuolyno buvo net dvi karčemos.<br />
Lietuvai patekus į Rusijos imperiją,<br />
šventaviete išskirtinai domėjosi<br />
krašto gubernatoriai: bene 1864<br />
m. Vilniaus generalgubernatorius<br />
Michailas Muravjovas, dėl žiaurumo<br />
sukilimo metais pramintas Koriku,<br />
pasirūpino pastatų remontu,<br />
skyrė vienuolynui 10 tūkst. rublių.<br />
Vienuolyną bei cerkvę juosė mūro<br />
tvora, buvo tvenkinys, puikus<br />
sodas. Minėtą gubernatorių<br />
pakeitęs Konstantinas Kaufmanas,<br />
vos užėmęs postą, 1866 m<br />
aplankė Surdegį, pritarė vienuolių<br />
sumanymui tolėliau nuo cerkvės<br />
pastatyti koplyčią su baseinėliu,<br />
į kurį iš požemio šulinio atitekėtų<br />
vanduo, idant gausiai susirinkę<br />
maldininkai patogiau galėtų vandenį<br />
semti, paaukojo pinigų.<br />
Rusiškoje spaudoje buvo rašoma,<br />
kad Surdegis - stačiatikybės<br />
žiburys, brangiausia šventykla<br />
Rusijos imperijos vakariniame<br />
krašte, kurioje vienijosi, sėmėsi<br />
tikėjimo rusai.<br />
Tačiau jau XIX a. pabaigoje<br />
lietuviškoje spaudoje teigiama,<br />
kad vienuoliai girtuoklystės ir<br />
paleistuvystės spindulius ant<br />
visos apygardos išleidžia, kad<br />
“vienuoliams ne koks gyvenimas<br />
tarp kito tikėjimo žmonių: ilgu,<br />
neramu...“<br />
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam<br />
karui rusai iš Lietuvos pasitraukė.<br />
Surdegio Dievo Motinos ikona buvo<br />
išgabenta į Jaroslavlį. Į Lietuvą<br />
stebuklingas paveikslas sugražintas<br />
tik 1921 m., bet ne į Surdegį,<br />
o į Panevėžio cerkvę. Kauno<br />
stačiatikiams prašant, žiemos<br />
laikotarpiu jis būdavo pervežamas<br />
į Kauno cerkvę, kurioje nuo Antrojo<br />
pasaulinio karo saugomas nuolatos.<br />
Ateistai užmūrijo šventą šulinį<br />
Surdegio cerkvė apie 1918 m.<br />
atiteko katalikams. Po pastato<br />
rekonstravimo jis pašventintas<br />
kaip Švč. Mergelės Marijos Ėmimo<br />
į dangų bažnyčia. Išlaikoma Dievo<br />
Motinos garbinimo tradicija,<br />
svarbiausi atlaidai - Žolinė. Šulinio<br />
vanduo, jo galia tikintiems, karštai<br />
besimeldžiantiems, teikia sveikatą.<br />
Ateistų siautėjimo laikais keletą<br />
metų šulinys buvo užmūrytas.<br />
Sugrįžus tikėjimo laisvei, vėl vis<br />
dažniau čia užklysta šimtametę<br />
stebuklingą vietą trokštantys<br />
pažinti stačiatikių maldininkai. Jie<br />
suranda tą XIX a. raštuose aprašytą<br />
plačių laukų, pamargintų miškais,<br />
erdvę, nenusakomą ramybę, taip<br />
iškalbingą rudenį, kai pagelsta<br />
klevai, seną griūvantį vienuolyno<br />
mūrą, už kurio sienų kadaise<br />
skleidėsi maldose ir mąstymuose<br />
gyvenimo tuštybių atsisakiusių<br />
vienuolių sielos.<br />
Šventoriuje po raudono granito<br />
paminklu palaidotas caro<br />
pusbrolis, o po kukliu stačiatikių<br />
kryžium 1888 m. birželio 4-ąją 8<br />
valandą ryto taikoje su Viešpačiu<br />
išėjęs į amžinąjį gyvenimą senolis<br />
archimandritas Teofilius. Nusileidę<br />
į rūsį, atsigėrę palaimingo vandens<br />
keleiviai prabyla giesmėmis ir<br />
maldomis. Kai rusiškos maldos<br />
nutyla, požemio raktininkė Staselė<br />
Keževičienė pakviečia pasimelsti<br />
lietuviškai. Ir skamba “Sveika<br />
Marija...“ nedrąsiai rusams<br />
piligrimams pritariant.<br />
> Buvusioje<br />
Surdegio stačiatikių<br />
cerkvėje dabar Dievo<br />
Motiną garbina<br />
katalikai.<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 7 p s l . . .
. . . s v e i k a t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 8 p s l . . .<br />
Elvyros Sabalytės nuotr.<br />
Gyvenimą ilgina ir stovėjimas<br />
ant galvos<br />
Paplūdimyje išvydę jo treniruotą kūną<br />
merginos pusbalsiu stebisi: “Oho, kokia<br />
krūtinė“. Dar labiau jos nustebtų pamatę šį<br />
vyrą stovintį ant galvos. Kas jis – supermenas<br />
ar kokio filmo herojus? Ne. Tai Utenos<br />
apskrities ligoninės gydytojas transfuziologas<br />
77 metų Algimantas Bartkevičius, patyręs<br />
keturias kovos su vėžiu operacijas.<br />
. . . Elvyra Sabalytė ><br />
> Mankštintis Algimantas<br />
Bartkevičius pradėjo prispirtas<br />
skausmo.<br />
Jei nori ilgai gyventi, reikia gyventi,<br />
o ne gadinti savo gyvenimą – toks<br />
energija ir humoru trykštančio gydytojo<br />
moto. Medikui visiškai nesuprantama,<br />
kodėl daugelis geriančių bei rūkančių<br />
žmonių taip noriai investuoja pinigus<br />
į savo ligas, o jauni žmonės saujomis<br />
ryja maisto papildus.<br />
Pagrindinis A.Bartkevičiaus<br />
gyvenimo variklis yra judėjimas. Jau<br />
30 metų mankštą darantis uteniškis<br />
jos ėmėsi prispirtas sąnarių skausmo.<br />
Nuo tada jis užmiršo nuskausmina-<br />
Elvyros Sabalytės nuotr.<br />
muosius vaistus. Trečdalį mankštos<br />
sudaro stambiųjų sąnarių tempimas, o<br />
jos pabaigoje gydytojas visada pastovi<br />
ant galvos. Kai vyrą kartais suima<br />
tinginystė, mankštinasi jis tik sapne.<br />
Patekęs į keblią padėtį, niurnėti<br />
nemėgstantis gydytojas ginasi anekdotais:<br />
“Žalingiausias mano įprotis yra<br />
juokauti. Ne veltui optimistai gyvena<br />
6-7 metais ilgiau nei pesimistai.“<br />
A.Bartkevičius dar vaikystėje įsidėmėjo<br />
savo motinos pamokymą, kad žmogus<br />
turi galvoti tik apie tai, kas yra gera, ir<br />
nesikrimsti dėl blogų dalykų. O stresą<br />
būtina kuo greičiau sunaikinti ar pabandyti<br />
išsisukti iš bėdos – pavyzdžiui,<br />
jei negali gyventi su žmona, geriau<br />
išsiskirk.<br />
Gydytojas niekada nesuka sau<br />
galvos, kas yra sveikas maistas,<br />
todėl valgo viską iš eilės. Bet užtat<br />
vengia persivalgyti ir stengiasi gerai<br />
sukramtyti maistą. Jis visiems pataria<br />
labiau įsiklausyti į save ir mažiau tikėti<br />
> Danutė ir Algimantas<br />
Bartkevičiai išpuoselėjo<br />
kiekvieną sodybos kampelį.<br />
daktarais, nes mokslo žinios keičiasi<br />
kas 2-3 metus. Todėl A.Bartkevičius<br />
vienu kartu suvalgo 3-4 kiaušinius,<br />
nes už kiaušinį, iš kurio vystosi gyvybė,<br />
tobulesnio kūrinio nėra.<br />
„Mano teta sakydavo, kad jei neturi<br />
ką veikti, judink nors mažąjį rankos<br />
pirštelį, - vardijo laimingo gyvenimo<br />
paslaptis pašnekovas. – Jei pervargstu<br />
dirbdamas protiškai, imuosi fizinio<br />
darbo. Pavyzdžiui, skaldau malkas tol,<br />
kol pailstu.“<br />
Sėlos kaime su žmona Danute<br />
įsikūrusio gydytojo sode veši<br />
250 įvairių vaismedžių, gausybė<br />
dekoratyvinių augalų ir gėlių. Neturintis<br />
kada nuobodžiauti nehabilituotas<br />
mokslų daktaras išspausdino 100<br />
mokslinių straipsnių, parašė atsiminimų<br />
knygą „Ir visgi nesulaužė“, perskaitė<br />
per tūkstantį grožinės literatūros knygų.<br />
Iki dešimties metų A.Bartkevičius<br />
buvo vaikščiojantis ligų puodelis, todėl<br />
praleisdavo pusę pamokų. Visos jo<br />
bėdos baigėsi išoperavus anginą. O<br />
ypač jį užgrūdino 10 Sibiro tremtyje<br />
praleistų metų. Gydytojas net 117<br />
kartų davė kraują. Donorystės buvo
. . . s v e i k a t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
priverstas atsisakyti po to, kai operuodamas<br />
be pirštinių užsikrėtė gelta.<br />
Kai prieš penkerius metus jo<br />
šlapimtakyje buvo aptiktas vėžys,<br />
prašyti Dievo pagalbos ar sveikatos<br />
jam atrodė beviltiška, nes jei jis<br />
nepasigailėjo net savo sūnaus, tai<br />
juo labiau nebūtų pasigailėjęs savo<br />
tvarinio. Vyras prašė tik suteikti jėgų<br />
bei įgyvendinti tai, ką turėjo padaryti.<br />
Keturias operacijas patyręs gydytojas<br />
šiandien vaikšto žvalus ir linksmas.<br />
Jis juokauja, kad net evangelijoje yra<br />
parašyta, kad jei kuri nors kūno dalis<br />
nepatinka, ją reikia išmesti.<br />
„Operacija yra labiausiai man<br />
patinkantis gydymo būdas, todėl šią<br />
žinią priėmiau visiškai ramiai, - pasakojo<br />
jis. – Operacijos metu ligonis<br />
miega, o nervinasi tik chirurgas. Be to,<br />
vieną dieną tave išoperuoja, o kitą jau<br />
vaikštai. Prieš operacijas reikalavau,<br />
kad man, kaip gydytojui, būtų leista<br />
dalyvauti gydytojų konsiliumuose. Juk<br />
prireikus jie su manimi nebūtų galėję<br />
pasitarti.“<br />
Gydytojo nuomone, yra tik trys malonios<br />
ligos. Tai niežai, nes kuo ilgiau<br />
kasaisi, tuo darosi maloniau, kokliušas,<br />
nes kuo daugiau kosėji, tuo daugiau<br />
norisi tai daryti, ir dizenterija – kuo<br />
ilgiau sėdi tualete, tuo ilgiau ten norisi<br />
sėdėti.<br />
A.Bartkevičius nuolat treniruoja<br />
atmintį, nes vaistais jos nepagerinsi.<br />
Geriausia yra kartoti senus eilėraščius,<br />
posakius, pasakas ar mokytis naujų.<br />
Jei po šešių dienų nepavyksta prisiminti<br />
seno eilėraščio, pasiimk knygą ir jį<br />
pasikartok.<br />
Labiausia pašnekovą juokina<br />
pagyvenę žmonės, kurie elgiasi lyg būtų<br />
jauni ir dėl to sielvartauja. Jie turėtų<br />
protingai išnaudoti kiekvieną minutę,<br />
kai reikia prigulti ir pailsėti. Mąstytojas<br />
Diogenas ne veltui mokė, kad užėjus<br />
norui padirbėti, prigulk, ir tas noras<br />
praeis.<br />
Atsisveikindamas gydytojas pasidalino<br />
gero miego receptu. Jeigu jums nesiseka<br />
ilgai užmigti, prisiminkite, kaip<br />
motinos migdo vaikus monotoniškai<br />
niūniuodamos. Kol išmoko save mintyse<br />
užliūliuoti, A.Bartkevičius treniravosi<br />
apie pusmetį. Dabar jam užsnūsti<br />
pakanka ir dviejų minučių.<br />
vietoj tabletės<br />
Ar turi mums patikti mūsų vaikai?<br />
Kai kurios moterys prisipažįsta: man patinka tik maži<br />
vaikai, kai jie užauga, virsta pabaisomis... Žurnaluose<br />
ir reklamose dažnai naudojami „angeliškų bruožų”<br />
kūdikiai, tačiau labai retai - spuoguoti paaugliai. Tad iš<br />
tiesų - kas yra tas paslaptingas vaikų žavesys?<br />
Vaiko žavesys - gamtos gudrybė. Ne paslaptis, kad<br />
gyvūnų pasaulyje svarbiausi yra trys užsiėmimai -<br />
prasimaitinti, apsisaugoti ir pratęsti giminę. Todėl<br />
palikuonys pirmiausiai turi būti tiek gražūs, kad nekeltų<br />
tėvams noro juos sužaloti, sunaikinti, suvalgyti. Jie<br />
turi kelti visai kitokius jausmus - žavesį, siekį jais<br />
pasirūpinti, apsaugoti... Ką ten daugumai moterų<br />
patinkantys kačiukai ir šuniukai - žmonių vaikai sukelia<br />
natūralų norą paglostyti, nusišypsoti, paimti ant rankų<br />
ir kažką švelnaus pasakyti... Gamta ne veltui kūrė mūsų<br />
rūšį daug milijonų metų!<br />
Vaikai išlieka gražūs tiek, kiek jiems reikalinga nuolatinė<br />
aplinkinių apsauga ir meilė. Ši natūrali meilė atsispindi<br />
jų akyse kaip jausmas „aš esu mylimas” ir galų gale<br />
prisideda prie to, ką mes vadiname „savimeilė”,<br />
„savigarba”, „pasitikėjimas savimi”, „pasitikėjimas<br />
pasauliu” ir „saugumo jausmas“. Atkreipkite dėmesį,<br />
kaip elgiasi maži vaikai viešose vietose. Jei jūs įdėmiai<br />
žiūrėsite į vaiką, vaikas įdėmiai žiūrės į jus, praėjęs pro<br />
jus - atsigręš, o sėdėdamas netoliese būtinai patikrins,<br />
ar jūs vis dar į jį žiūrite. Kam? Nuo mažens mes žiūrime<br />
į šį stebuklingą veidrodį - mus supančių žmonių akis -<br />
ieškodami patvirtinimo: mus čia mato, mumis domisi<br />
ir myli. Jei akys, kurios žiūri į mus, yra apsiblaususios,<br />
piktos ar abejingos, mes nuvedame akis į šoną.<br />
Bandymai su kūdikiais patvirtino: jei į vaiko žvilgsnį<br />
mama tyčia atsako abejingumu, nuveda akis į šoną ar<br />
susimąsto apie kažką savo („nematantis žvilgsnis”),<br />
kūdikis ima neramiai muistytis, čiulpti pirštą ar tyrinėti<br />
savo kūną. Jis tarsi ieško paguodos kylančiam nerimui.<br />
Taigi patikti, būti matomam - natūralus vaiko<br />
užsiėmimas, sukurtas gamtos normaliam vaiko<br />
vystymuisi.<br />
Tačiau vaikui augant vis labiau ir labiau vystosi kitas<br />
sugebėjimas - būti savarankiškam. Ir šis sugebėjimas<br />
reikalauja laipsniško nutolimo nuo tėvų. Gamta numatė<br />
tokią programą. Nutolimas vystosi iš abiejų pusių:<br />
vaikas vis daugiau ir daugiau laiko praleidžia toliau nuo<br />
tėvų. O tėvai vis labiau ir labiau sugeba „paleisti” vaiką,<br />
t.y. atiduoti rūpinimąsi juo iš savo rankų į visuomenės<br />
rankas. Laukinėje gentyje tos rankos - kiti genties nariai<br />
(moterys - mergaitėms, vyrai - berniukams). Mūsų<br />
visuomenėje - tai kiemas, mokykla, būrelis, draugų<br />
kompanija. Kadangi gamta numatė duoti mums daug<br />
vaikų, tėvystės instinktas pagal šį planą nuolat randa<br />
sau objektą - gimsta vis nauji ir nauji vaikai...<br />
Tačiau mūsų šeimų bruožas - mažavaikės šeimos. Ir<br />
tai, ko gero, yra viena iš civilizuoto pasaulio klaidų.<br />
Eltos nuotr.<br />
Tėvystės instinktas tuomet veikia, bet veikia “tuščiai”,<br />
bandydamas įtraukti į save paauglius, t.y. tuos vaikus,<br />
kurie pagal gamtos numatytą programą turėtų jau būti<br />
atsiskyrę. Visuomenė nelabai skuba paimti šių vaikų į<br />
savo “glėbį”, nes mokslas ir technika vystosi per daug<br />
greitai. Dauguma tėvų daug dirba. Todėl padaugėja<br />
nerimastingų tėvų, skiriančių vaikams mažiau dėmesio,<br />
tačiau tuo pat metu bijančių juos prarasti.<br />
Kas gi išeina? Atsiskyrimo programa ima veikti tik iš<br />
vienos pusės - iš vaikų pusės. Iš tėvų pusės ji ima<br />
strigti. Ir tam, kad ištaisytų šią padėtį, šiuolaikiniai<br />
paaugliai ir jaunimas stichiškai sukuria labai įdomią<br />
strategiją. Tai - nepatikimo tėvams strategija.<br />
Pažiūrėkite: šiuolaikinis miesto jaunuolis ar jaunuolė<br />
yra daugiau ar mažiau paveikti „pankų” stiliaus -<br />
paryškinta kosmetika, pirsingas, cigaretė ir tatuiruotės,<br />
necenzūrinis slengas, alaus buteliukas rankoje, suvelta<br />
ryškiai dažyta šukuosena, pabrėžtinai purvini striukė ir<br />
batai, agresyvi roko muzika - visa tai lyg tyčia sukurta<br />
tam, kad nepatiktų tėvams. Paaugliai elgiasi pabrėžtinai<br />
atstumiančiai - sukuria aplink save nešvaros aplinką,<br />
įžūliai kalbasi su vyresniaisiais... Jie ir negali patikti<br />
tėvams, ir nenori!<br />
Taigi, tėvams nieko nebelieka, kaip atsidusti ir pasakyti:<br />
nebegaliu tavęs daugiau pakęsti! Atsiskyrimo nuo<br />
tėvų programa krūpteli ir pajuda. Mažavaikių šeimų<br />
pagimdyta žmonijos klaida - nepaliesti vaikų - iš dalies<br />
ištaisoma.<br />
Deja, šiuolaikinis vaikas turi tapti tėvams pakankamai<br />
atstumiančiu, kad tėvai jį paleistų...<br />
Tačiau širdies gilumoje netgi labai atstumiantys mūsų<br />
vaikai vis vien lieka mūsų vaikai, mylimi ir brangūs.<br />
Jie turi tai žinoti, todėl kartais tampa labai mažais,<br />
švelniais ir mielais... Iki tinkamo momento - kai ateina<br />
metas vėl sukelti mums pasipiktinimą.<br />
Taigi, gerbiami tėveliai, pažvelkite į savo širdį ir rasite<br />
ten paprastą tiesą: vaikai siekia būti mums pakankamai<br />
patrauklūs, kad jaustųsi saugiai dėl mūsų meilės; bet<br />
tuo pat metu jie siekia būti mums pakankami bjaurūs,<br />
kad mes paliktumėme juos gyventi savarankiškai...<br />
Na, argi ne nuostabus kūrinys yra žmogus?<br />
Olegas Lapinas, psichoterapeutas<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 9 p s l . . .
. . . s p a l i o . . . k o k t e i l i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Įsimintiniausias automobilis<br />
- 401-as „moskvičius”<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 0 p s l . . .<br />
rajono tarybos narys, Darbo partijos Anykščių<br />
skyriaus pirmininkas Ričardas Sargūnas<br />
šypsosi, jog jis turbūt vienintelis anykštėnas,<br />
kurio individualaus namo rūsyje įrengta<br />
sporto salė.<br />
. . . Vidmantas Šmigelskas ><br />
> Ričardas Sargūnas džiaugiasi<br />
žmonos Violetos paruoštu<br />
valgiu, tačiau kepsnius ir<br />
šašlykus mielai kepa ir pats.<br />
Vos neprarado antpečių<br />
54-erių metų politikas - vienas iš kultūrizmo<br />
pradininkų Anykščių krašte, jaunystėje prie<br />
skersinio prisitraukdavo viena ranka, išspausdavo<br />
130 kilogramų, prisėsdavo su 150 kilogramų<br />
štanga. O ir dabar R.Sargūnas, sakė, bent dešimt<br />
prisitraukimų be didesnio vargo padaro.<br />
Sportas, sveikas gyvenimo būdas – didžiausia<br />
politiko aistra. Pasak R.Sargūno, jo trisdešimtmetis<br />
sūnus, Anykščių savivaldybės administracijos<br />
Plėtros, investicijų ir turto skyriaus vedėjas Deivis,<br />
taip pat kaip ir tėvas, nerūko, nevartoja alkoholio ir<br />
„nežino kavos skonio.”<br />
R.Sargūnas aktyviai sportavo ir mokydamasis<br />
Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar<br />
- Vilniaus Gedimino technikos universitetas), ir<br />
Ričardo Sargūno asmeninio archyvo nuotr. Buvęs Utenos apskrities viršininkas, Anykščių<br />
dirbdamas Anykščiuose. O dėl sporto propagavimo<br />
sovietinėje kariuomenėje jis vos neprarado<br />
karininko antpečių. Į būtinąją karinę tarnybą<br />
ponas Ričardas buvo pakviestas 1983-aisias,<br />
jau brandaus amžiaus, baigęs aukštąjį mokslą,<br />
tad gavo karininko antpečius. Sporto entuziastas<br />
anykštėnas greitai suvadovavo, kad kareivinėse<br />
būtų panaikintos rūkyklos, o jų vietoje įrengtos<br />
sporto saliukės. Sužinojusi apie karininko savivalę,<br />
aukštesnioji valdžia užsiuto ir, pasak R.Sargūno,<br />
nedaug trūko, jog būtų „nulakstę žvaigždutės“ nuo<br />
jo antpečių.<br />
Beje, nedaug trūko, kad R.Sargūnas ilgiems<br />
metams būtų tapęs kariškiu. Po vidurinės jis<br />
stojo į Saratovo aukštąją aviacijos mokyklą,<br />
tačiau nepraėjo centrifugos testo. „Vietoj planuotų<br />
naikintuvo piloto studijų man siūlė mokytis<br />
skraidyti malūnsparniais, bet šie man atrodė<br />
nepatikimi“, – šypsojosi politikas.<br />
Skaitė prie žibalinės lempos<br />
Gimęs ir augęs Ukmergės rajono Bastūnų kaime<br />
R.Sargūnas pirmiausiai perskaitė savo kaimo<br />
biblioteką, vėliau - šalia esančio Želvos miestelio<br />
> Ričardas Sargūnas buvo<br />
vienas iš kultūrizmo Anykščių<br />
krašte pradininkų.<br />
biblioteką. R.Sargūnas šypsojosi, jog Bastūnuose<br />
buvo savotiškas Bermudų trikampis – trys namai,<br />
kur net iki 1971-ųjų nebuvo elektros. Viename iš tų<br />
neelektrifikuotų namų augo ir Ričardas, tad skaityti<br />
tekdavo prie žibalinės lempos.<br />
R.Sargūnas dėstė, jog daug skaito ir dabar. Ypač<br />
mėgsta istorinius romanus, istorines analitines<br />
knygas. Paskutiniai jo perskaityti kūriniai taip pat<br />
istoriniai romanai – „Paskutinė imperatorienė“ ir<br />
„Orchidėja“.<br />
Anykštėnas prisipažino, jog valgiui yra pakankamai<br />
išrankus. Jam svarbu ir kaip maistas pagamintas,<br />
ir kaip patiektas. R.Sargūnas sakė, jog labiausiai<br />
mėgsta kepsnius ant grotelių, šašlykus, žodžiu, ant<br />
ugnies paruoštą maistą.<br />
Rankinį stabdį atleido po mėnesio<br />
Įsimintiniausias R.Sargūno gyvenimo automobilis<br />
- jo tėvo 1960-aisiais įsigytas „Moskvič 401“.<br />
„Tai buvo šeštas lengvasis nuosavas automobilis<br />
Ukmergės rajone, todėl visa apylinkė rinkosi jo<br />
pažiūrėti“, - prisiminė politikas. Pasak anykštėno, ir<br />
jo tėvas, ir kaimynai stebėjosi, kodėl “moskvičius”<br />
važiuoja tik į pakalnę, o į kalną jį turi kaimo vyrai<br />
užstumti. Kai stumdyti “moskvičių” vyrams<br />
atsibodo, R.Sargūno tėvas susirado “moskvičiaus”<br />
pardavėją ir šis „suremontavo“ automobilį –<br />
atleido rankinį stabdį...
. . . š v e n t ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Šviesus elektrodų gamintojų<br />
gimtadienis<br />
„Anykščių varyje“ dirba per 60 žmonių. Dauguma jų susirinko į bendrovės gimtadienio šventę.<br />
Baltarusijos firmos „SMK Technologija“ direktorius<br />
anykštėnams dovanojo dramblį, sėkmės simbolį.<br />
„Anykščių varis“ užkariavo daugiau nei pusę<br />
Kaliningrado srities rinkos. Elektrodų gamintojus<br />
sveikino „Glenara“, anykštėnų prekybos atstovai<br />
Kaliningrado srityje.<br />
Daugiausiai „Anykščių vario“ produkcijos Lietuvoje<br />
parduoda „Senukai“. „Anykščių vario“ generalinį<br />
direktorių Vladą Visminą (dešinėje) sveikino „Senukų“<br />
komercijos direktorius Almantas Janulevičius (centre).<br />
Gimtadienio šventės<br />
dalyviai galėjo<br />
naudotis visomis<br />
„Keturių kalnų“<br />
arenoje teikiamomis<br />
pramogomis.<br />
Vieninteliai Pabaltijyje elektrodų gamintojai -<br />
UAB “Anykščių varis“ - Anykščių pramogų ir sporto<br />
komplekse „Keturi kalnai“ šventė bendrovės 15-ąjį<br />
gimtadienį.<br />
Prie vaišėmis nukrautų stalų linksminosi bendrovės<br />
darbuotojai, svečiai, verslo partneriai. „Anykščių varis“<br />
per 50 proc. savo produkcijos eksportuoja, tad dalis<br />
svečių kalbėjo užsienio kalbomis – latviškai, estiškai,<br />
rusiškai, ukrainietiškai, baltarusiškai.<br />
Šventės dalyvius linksmino ugnies šou kolektyvas<br />
iš Kauno „Ugnies ratas“ bei Anykščių kapela „Grieža“.<br />
„Anykščių vario“ darbuotojai ne tik šoko, dainavo ir<br />
vaišinosi prie valgiais ir gėrimais nukrautų stalų, bet<br />
ir žaidė boulingą, kaitinosi pirtyje. Kaip dera gimtadieniui,<br />
vidurnaktį dangų nušvietė fejerverkai, buvo<br />
pjaustomas šventinis tortas.<br />
Solidi įmonė – solidus ir<br />
tortas...<br />
„Anykščių vario“ darbuotojai ir svečiai linksminosi iki paryčių.<br />
Arūno Avižos nuotr.<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 1 p s l . . .
. . . k r y ž i a ž o d i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 2 p s l . . .<br />
„Bulvė“<br />
Vienas iš teisingai kryžiažodį „Bulvė“ išsprendusių skaitytojų gaus 100 litų „Auksaros“ čekį. Teisingus atsakymus galite pranešti<br />
telefonu (8-381) 59 186, paštu (Vilniaus g. 29, LT 29145, Anykščiai) arba elektroniniu paštu (vidmantas.s@anyksta.lt).<br />
Atsakymų lauksime iki spalio 28 dienos.<br />
Rugsėjo mėnesio „Aukštaitiškame formate“ spausdinto kryžiažodžio „Rugsėjis“ teisingas atsakymas - KADASTRAS. Šį kryžiažodį teisingai<br />
išsprendė 76 skaitytojai: anykštėnai J.Gvazdauskas, P.Girnienė, V.Čeponis, J.Tveritnevas, K.Dimavičius, L.Dimavičienė, N.Žąsinienė, R.Žąsinas,<br />
J.Mieželienė, E.Jurėnaitė, G.Žvironaitė, D.Varnienė, N.Varnas, R.Trumpienė, R.Surgautaitė, R.Ražanskienė, R.Misiūnaitė, S.Meškauskienė,<br />
A.Keraitienė, A.Dikčius, G.Vajegienė, D.Šlamienė, R.Venslovienė, E.Jančienė, G.Urbonavičienė, N.Šilakienė, M.Parnavienė, V.Vilčinskienė,<br />
R.Skorochodovaitė, D.Sebeikienė, E.Budrytė, A.Vildžiūnas, D.Patumsienė, A.Patumsis, B.Šovinienė, L.Šovinis, J.Masevičienė, A.Jakniūnas<br />
ir A.Lunevičius; R.Vasiliauskienė iš Kupiškio, D.Rušienė ir V.Juzėnaitė iš Vilniaus, R.Laucienė ir I.Statkutė iš Utenos, E.Ščekočichina iš Ignalinos,<br />
D.Medziavičius iš Tverčiaus, V.Gudelienė ir S.Juodelienė iš Naujųjų Elmininkų, A.Mateika iš Linkmenų, R.Strazdienė iš Storių,<br />
B.Aukštakalnienė iš Kurklių, G.Mikalauskienė iš Dundulių, M.Risakovienė iš Debeikių, M.Dobregienė iš Joniškio (Zarasų raj.), R.O.Deveikienė<br />
iš Mačionių, B.Gudonienė, E.Sunkurytė ir Z.Sunkurytė iš Viešintų, O.Stankevičienė iš Šovenių, I.Guobienė iš Svėdasų, D.Mackevičius iš Aulelių,<br />
A.Mitrulevičienė iš Staškūniškio, A.Kuolienė iš Kunigiškių, D.Sudeikienė ir A.Bakanauskienė iš Kavarsko, E.Budreikienė iš Aušros, E.Gimbutienė iš<br />
Narbučių, O.Petronienė iš Smėlynės, E.Ramanauskienė iš Žukauskų, K.Žiogelytė iš Antrųjų Kurklių, R.Vaiginytė iš Aknystų, S.Žibutienė iš Šovenių,<br />
A.Kazanavičienė iš Piktagalio, L.Didienė iš Medžiočių, R.Šiaučiūnienė iš Mitašiūnų ir N.Statulevičienė, nenurodžiusi iš kur.<br />
Burtai lėmė, kad prizas – 100 litų Utenos juvelyrinių dirbinių parduotuvės „Auksara“ čekis – atiteks O.STANKEVIČIENEI iš Šovenių. Prašome<br />
skaitytoją užsukti į redakciją atsiimti čekio.
Change language