Lietuvos transporto sektoriaus raidos perspektyvos globalizacijos ...
Lietuvos transporto sektoriaus raidos perspektyvos globalizacijos ...
Lietuvos transporto sektoriaus raidos perspektyvos globalizacijos ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>Lietuvos</strong> <strong>transporto</strong> <strong>sektoriaus</strong><br />
<strong>raidos</strong> <strong>perspektyvos</strong> <strong>globalizacijos</strong><br />
iššūkių fone<br />
Visuomeninis užsienio reikalų ministro patarėjas<br />
Dr. Algirdas Šakalys
Įvadas I<br />
Globalizacijos poveikyje nacionalinės ekonomikos ir jų<br />
konkurencingumas vis labiau priklauso nuo<br />
transportavimo ir distribucijos sistemų išplėtojimo lygio.<br />
Transporto komunikacinė terpė yra vienas iš lemiamų<br />
veiksnių, integruojančių šalis ir mažinantis ekonominius<br />
ir socialinius skirtumus tarp jų.<br />
Naujosios ES šalys, turinčios neefektyvias arba<br />
neintegruotas su senbuvėmis ES šalimis <strong>transporto</strong> bei<br />
komunikacijų sistemas, jei nesiims radikalių priemonių<br />
savo <strong>transporto</strong> sistemoms modernizuoti, rizikuoja<br />
praleisti unikalią galimybę pasiekti, kad jų ekonomikos<br />
per tarptautines gamybos, paskirstymo, bei<br />
transportavimo grandines įsitvirtintų ir taptų<br />
konkurencinga pasaulio rinkose.
Įvadas II<br />
Kalbant apie mūsų šalį, tai būtų didelė klaida,<br />
jeigu Lietuva (tiek ūkio subjektai, tiek<br />
administracinės struktūros) neišnaudotų<br />
potencialių galimybių keičiantis tarptautinės<br />
prekybos srautams tiek globaliu mastu<br />
(Amerikos – Europos ir Europos – Azijos ašys),<br />
tiek regioniniu mastu (Baltijos jūros regione).<br />
Manytume, kad Lietuva, objektyviai vertindama<br />
savo politinę galią ir ekonomini pajėgumą,<br />
svarbiausias pastangas pirmoje eilėje turėtų<br />
skirti <strong>transporto</strong>-distribucijos paslaugų plėtojimui<br />
(savo įtakos didinimui) Baltijos jūros regione.
Įvadas III<br />
Šiuo metu vis labiau ryškėja konkurencija tarp<br />
Baltijos jūros šiaurės-vidurio subregiono ir<br />
pietinės dalies subregiono dėl įtakos ir vaidmens<br />
tarptautinės prekybos ir transportavimo<br />
paslaugų plėtotėje tarp Rytų (pirmiausia, NVS<br />
šalių, Kinijos) ir Vakarų (Europos, JAV).<br />
Suomija, šiauriniai Švedijos regionai ir Norvegija<br />
siekia išlaikyti status quo, susiformavusį prieš<br />
gerą dešimtmetį, kai iš ES šalių vienintelė<br />
Suomija turėjo sieną su Rusija ir todėl didžioji<br />
dalis ES ir Rusijos prekybos srautų ne tik<br />
ekonominėmis priemonėmis ir politinėmis<br />
pastangomis buvo kreipiami per Suomiją ir<br />
vadinamąjį Šiaurės trikampį.
Šiaurinių Baltijos jūros regiono kaimynų<br />
formuojama BSR <strong>transporto</strong> vizija
Baltijos pietinio jūros subregiono <strong>transporto</strong><br />
plėtotės vizija
12<br />
10<br />
8<br />
6<br />
4<br />
2<br />
0<br />
BVP augimo tempai subregione<br />
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006<br />
EU25<br />
Lithuania<br />
Denmark<br />
Sweden
Prognozuojama prekybinių srautų dinamika BSR
Apibendrinant būtina pabrėžti, kad dėl<br />
didėjančios tarptautinės prekybos apimties<br />
(įvertinant ir prekybos su Kinija dinamiką),<br />
Baltijos jūros regione krovinių gabenimai jūra iki<br />
2020 m. išaugs 64 proc., o sausumos (kelių ir<br />
geležinkelių) transportu – 26 proc., arba,<br />
matuojant milijonais tonų, - atitinkamai 470 ir<br />
272 mln.tonų. Svarbu pažymėti, kad Baltijos<br />
jūros regione augimas iki 2020 m.<br />
prognozuojamas aukštesnis nei visos ES mastu<br />
(ES transportavimo jūrų transportu apimtis iki<br />
2020 turėtų padidėti 32 proc., sausumos<br />
transportu – 14 procentų).
Rytų - Vakarų <strong>transporto</strong> koridoriaus segmentas<br />
Baltijos jūros pietiniame subregione
Rytų-Vakarų <strong>transporto</strong> koridoriaus perspektyva<br />
North Sea region<br />
UK<br />
Esbjerg<br />
France, BeNeLux<br />
Baltijos jūros pietinio subregiono požiūriu<br />
HUB<br />
Taulov Själland Skån<br />
e<br />
Blekinge/<br />
Karlshamn/<br />
Karlskrona<br />
North<br />
South: Germany, Poland<br />
Kaunas Siauliai<br />
Klaipeda/<br />
Kaliningrad<br />
Moscow/China<br />
/Asia<br />
Vilnius<br />
Minsk/Kiev/Odessa<br />
Black Sea Region
<strong>Lietuvos</strong> ūkio subjektai siekdami didinti savo<br />
konkurencingumą, turėtų siekti užimti kiek<br />
platesnį tiek prekybos, tiek transportavimo<br />
paslaugų rinkos segmentą Baltijos jūros regiono<br />
erdvėje. Tačiau, atskiras <strong>Lietuvos</strong> <strong>transporto</strong><br />
mazgas arba atskira <strong>transporto</strong> kompanija dėl<br />
vykstančių <strong>globalizacijos</strong> procesų nebegali būti<br />
laikomi labai rimtais žaidėjais tarptautinėje<br />
<strong>transporto</strong> ir distribucijos paslaugų rinkoje.<br />
Globalizacija reikalauja daug glaudesnės ir<br />
efektyvesnės įvairių <strong>transporto</strong> rūšių ir <strong>transporto</strong><br />
verslo (ir ne tik <strong>transporto</strong>) įmonių sąveikos tiek<br />
nacionalinėje plotmėje, tiek ir transnacionalinėje<br />
erdvėje.
Praktiškai imant, nors ir sunku suderinti<br />
individualius kompanijų interesus sudėtingoje<br />
transportavimo–distribucijos grandinėje<br />
(sakysime, gamintojai - keliai/geležinkeliai –<br />
uostas – jūrų greitkeliai/keltų linijos – vėl uostas<br />
– sausumos <strong>transporto</strong> tinklai-distribucijos<br />
centrai/vartotojai), tačiau, <strong>globalizacijos</strong> procesų<br />
poveikyje, tokia grandinė būna konkurencinga<br />
su kitomis, ir gali efektyviai funkcionuoti, tik tuo<br />
atveju, jeigu pavyksta tokius interesus suderinti.<br />
Paprastai tariant, visi konkrečios<br />
transportavimo–distribucinės grandinės dalyviai<br />
privalo turės iš tarpusavio bendradarbiavimo ir<br />
komercinę naudą.
Tačiau, tą naudą visuomet limituos aštri<br />
konkurencija su kitomis transportavimodistribucijos<br />
grandinėmis. Sakysime, mūsų<br />
IXB <strong>transporto</strong> koridorius Klaipėda–<br />
Vilnius–Minskas yra pasmerktas nuolatinei<br />
konkurencinei kovai dėl tarptautinės<br />
prekybos srautų su kitais <strong>transporto</strong><br />
koridoriais: Ventspilis–Ryga–Maskva, taip<br />
pat Talinas–Sankt Peterburgas, Helsinkis–<br />
Sankt Peterburgas–Maskva.
<strong>Lietuvos</strong> <strong>transporto</strong> sistema Europiniame<br />
lygmenyje
Gamybinių pajėgumų slinkties kryptis Europoje
Logistikos paslaugų tinklų plėtotės tendencijos<br />
(kryptys)
Kelių ir geležinkelių <strong>transporto</strong> plėtotės prognozės<br />
tendencijos iki 2020 metų Europoje palyginus su 2004
<strong>Lietuvos</strong> <strong>transporto</strong> infrastruktūra kaip svarbus<br />
trans-Europinės šiaurės <strong>transporto</strong> ašies segmentas
Kinijos veiksnys, Kinijos eksporto ir importo 2005<br />
metų apimtys
Consumption<br />
消费<br />
BSR <strong>transporto</strong> (tame tarpe ir <strong>Lietuvos</strong>) sistemos<br />
globalus kontekstas<br />
Hearth of Transit<br />
and distribution<br />
中转及配送中心<br />
Manufacturing<br />
生产
Klaipeda<br />
Alternatyvų paieška<br />
Moscow<br />
The Trans Siberian Railway<br />
Naushki<br />
Zabaikalsk<br />
Pusan<br />
Vladivostok<br />
Yokohama
Change language