LIETUVOS GELEŽINKELIAI – VEIKLA, PERSPEKTYVOS, REFORMOS
LIETUVOS GELEŽINKELIAI – VEIKLA, PERSPEKTYVOS, REFORMOS
LIETUVOS GELEŽINKELIAI – VEIKLA, PERSPEKTYVOS, REFORMOS
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>LIETUVOS</strong> <strong>GELEŽINKELIAI</strong> <strong>–</strong><br />
<strong>VEIKLA</strong>, <strong>PERSPEKTYVOS</strong>,<br />
<strong>REFORMOS</strong>
Klaipėda<br />
Kretinga<br />
Baltijos jūra<br />
Skuodas<br />
Telšiai<br />
Lietuvos geležinkelių tinklas<br />
Bugeniai<br />
Pagėgiai<br />
Rusija<br />
Mažeikiai<br />
Tauragė<br />
Kybartai<br />
Kužiai<br />
Radviliškis<br />
Šeštokai<br />
Lenkija<br />
Kazlų Rūda<br />
Latvija<br />
Joniškis<br />
Šiauliai<br />
Kaunas<br />
Marijampolė<br />
Mockava<br />
Panevėžys<br />
Alytus<br />
Marcinkonys<br />
Gaižiūnai<br />
Kaišiadorys<br />
Lentvaris<br />
Vilnius<br />
Vaidotai<br />
Stasylos<br />
Utena<br />
Obeliai<br />
Kena<br />
Turmantas<br />
Švenčionėliai<br />
Baltarusija<br />
I, IA koridorius<br />
IXB, IXD koridorius<br />
Linijų ilgis <strong>–</strong> 1771,2 km<br />
1520 mm <strong>–</strong> 1749,4 km<br />
1435 mm <strong>–</strong> 21,8 km<br />
Elektrifikuotos linijos <strong>–</strong> 122,0 km<br />
AB JSC “<strong>LIETUVOS</strong> “LITHUANIAN <strong>GELEŽINKELIAI</strong>”<br />
RAILWAYS”
60<br />
50<br />
40<br />
30<br />
20<br />
10<br />
0<br />
Krovinių vežimo Lietuvos geležinkeliais apimtys<br />
(mln. t)<br />
29.2<br />
36.7<br />
43.4<br />
45.6<br />
49.3<br />
2001 2002 2003 2004 2005 2006<br />
Krovinių vežimas Lietuvos Respublikoje<br />
pagal transporto rūšis (2006 m.)<br />
56.0 mln.t,<br />
50%<br />
6.8 mln.t,<br />
6%<br />
50.2 mln.t,<br />
44%<br />
Lietuvos geležinkeliai<br />
Autotransportas<br />
Vandens transportas<br />
17.2 mln.t,<br />
34%<br />
50.2<br />
Krovinių vežimo Lietuvos geležinkeliais struktūra<br />
pagal pagrindines vežimo kryptis (2006 m.)<br />
15.7 mln.t,<br />
31%<br />
17.3 mln.t,<br />
35%<br />
Tranzitas Kaliningrado kryptimi<br />
Tranzitas ir kiti vežimai per Klaipėdos uostą<br />
Vežimai kitomis kryptimis<br />
AB “<strong>LIETUVOS</strong> <strong>GELEŽINKELIAI</strong>”
8<br />
6<br />
4<br />
2<br />
0<br />
Keleivių vežimo Lietuvos geležinkeliais apimtys<br />
(mln. keleivių)<br />
7.7<br />
7.2 7.0 7.0 6.7<br />
2001 2002 2003 2004 2005 2006<br />
Keleivių vežimas Lietuvos Respublikoje<br />
pagal transporto rūšis (2006)<br />
97.9%<br />
0.7%<br />
Lietuvos geležinkeliai<br />
Autokelių transportas<br />
Kitos transporto rūšys<br />
1.4%<br />
6.2<br />
Keleivių vežimo Lietuvos geležinkeliais<br />
struktūra (2006)<br />
17.7%<br />
82.3%<br />
Vežimas vietiniais maršrutais<br />
Vežimas tarptautiniais maršrutais<br />
AB “<strong>LIETUVOS</strong> <strong>GELEŽINKELIAI</strong>”
Geležinkelių sektoriaus modernizavimo ir<br />
plėtros tikslai<br />
• Geležinkelio pralaidumo didinimas ir eismo saugumo<br />
užtikrinimas, augant pervežimų apimtims<br />
• Pervežimų operatyvumo, veiklos efektyvumo didinimas:<br />
<strong>–</strong> didinant prekinių traukinių svorius (iki 6000 t bruto)<br />
<strong>–</strong> didinant traukinių greičius (prekinių traukinių greičius iki<br />
100-120 km/h, keleivinių - iki 160 km/h)<br />
<strong>–</strong> mažinant kuro sunaudojimo normas, sąnaudas riedmenų remontams<br />
ir pan.<br />
Šios priemonės leidžia Lietuvos geležinkeliams užtikrinti aukštą<br />
paslaugų kokybę ir išlaikyti konkurencingus krovinių vežimo įkainius.<br />
AB “<strong>LIETUVOS</strong> <strong>GELEŽINKELIAI</strong>”
Pagrindiniai projektai<br />
• Geležinkelių infrastruktūros projektai<br />
<strong>–</strong> IX koridoriaus kelių atnaujinimas<br />
<strong>–</strong> IX koridoriaus jungties su Klaipėdos uostu plėtra<br />
<strong>–</strong> IX koridoriaus skirstymo stočių (Vaidotų, Radviliškio) modernizavimas<br />
<strong>–</strong> Automatikos, signalizacijos, elektros tiekimo įrenginių modernizavimas<br />
IX koridoriuje<br />
<strong>–</strong> Radijo ryšio modernizavimas, įdiegiant GSM-R<br />
<strong>–</strong> IX koridoriaus stočių kelių ilginimas ir kt.<br />
• Prekinių riedmenų parko atnaujinimo projektai<br />
<strong>–</strong> Prekinių lokomotyvų modernizacija ir remotorizacija<br />
<strong>–</strong> Naujų prekinių DE lokomotyvų (Siemens AG) įsigijimas<br />
<strong>–</strong> Naujų prekinių vagonų įsigijimas<br />
<strong>–</strong> Manevrinių lokomotyvų modernizacija<br />
• Keleivinių riedmenų parko atnaujinimo projektai<br />
AB “<strong>LIETUVOS</strong> <strong>GELEŽINKELIAI</strong>”
160<br />
120<br />
80<br />
40<br />
0<br />
30,6<br />
1,2<br />
7,0<br />
7,0<br />
25,4<br />
Investicijos į Lietuvos geležinkelių sektorių<br />
(mln. EUR)<br />
2,5<br />
5,6<br />
4,1<br />
57,7<br />
3,6<br />
6,6<br />
15,2<br />
85,4<br />
5,8<br />
7,8<br />
18,3<br />
3,5<br />
2,8<br />
49,8<br />
70,3 68,2<br />
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 planas<br />
Geležinkelių infrastruktūra Krovinių vežimo ūkis Keleivių vežimo ūkis Informacinės technologijos ir kt.<br />
2006 m.<br />
83,3%<br />
13,3%<br />
69,9<br />
1,3%<br />
110,8<br />
102,2<br />
Investicijų šaltiniai<br />
2,1%<br />
124,3<br />
46,5%<br />
94,7<br />
3,0<br />
12,7<br />
28,6<br />
50,5<br />
2007 m. planas<br />
13,2%<br />
34,8%<br />
ES lėšos Valstybės biudžeto lėšos Paskolos Bendrovės lėšos<br />
157,6<br />
5,5%<br />
3,8<br />
13,0<br />
49,8<br />
90,9<br />
AB “<strong>LIETUVOS</strong> <strong>GELEŽINKELIAI</strong>”
Krovinių pervežimų per Klaipėdos uostą<br />
užtikrinimas<br />
• Modernus neužšąlantis Klaipėdos uostas <strong>–</strong><br />
vienas svarbiausių objektų, sąlygojančių<br />
Lietuvos geležinkelių veiklą ir plėtrą<br />
• Lietuvos geležinkelių tikslas <strong>–</strong> užtikrinti, kad<br />
2015 m. Klaipėdos kryptimi būtų galima<br />
pervežti 30 mln. t krovinių per metus, o<br />
perspektyvoje (su giliavandeniu uostu) <strong>–</strong><br />
50 mln. t krovinių per metus<br />
• Šiuo tikslu įgyvendinami geležinkelių linijų<br />
(IX koridoriaus ir linijos Radviliškis-Pagėgiai-<br />
Klaipėda) modernizavimo projektai,<br />
atnaujinamas ir plėtojamas Klaipėdos<br />
geležinkelių mazgas<br />
IXB koridorius<br />
2007 m.<br />
~35 trauk. per parą<br />
2015 m.<br />
~60 trauk. per parą<br />
Pagėgiai-Klaipėda<br />
2007 m.<br />
~6-7 trauk. per parą<br />
2015 m.<br />
~25 trauk. per parą<br />
AB “<strong>LIETUVOS</strong> <strong>GELEŽINKELIAI</strong>”
Klaipėda<br />
Baltijos jūra<br />
Kretinga<br />
Skuodas<br />
Bugeniai<br />
Telšiai<br />
Rusija<br />
Pagėgiai<br />
Mažeikiai<br />
Tauragė<br />
Kybartai<br />
Kužiai<br />
Šeštokai<br />
Šiauliai<br />
RadviliškisPanevėžys<br />
Kaunas<br />
Kazlų Rūda<br />
Marijampolė<br />
Lenkija<br />
Projektas “Rail Baltica”<br />
Mockava<br />
Latvija<br />
Joniškis<br />
Alytus<br />
Marcinkonys<br />
Gaižiūnai<br />
Kaišiadorys<br />
Lentvaris<br />
Rail Baltica<br />
(I etapas)<br />
Utena<br />
VILNIUS<br />
Vaidotai<br />
Stasylos<br />
Kena<br />
Obeliai<br />
Turmantas<br />
Švenčionėliai<br />
Baltarusija<br />
• Rail Baltica <strong>–</strong> toliausiai į rytus tiesiamas<br />
europinės vėžės (1435 mm pločio)<br />
geležinkelis<br />
• Tai nauja transporto arterija, jungianti Rytų<br />
Europos geležinkelius (IX koridorių) su<br />
Centrinės ir Vakarų Europos geležinkeliais<br />
• Nutiesus Rail Baltica, Kaunas taps<br />
reikšmingu intermodaliniu mazgu<br />
tarptautinių krovinių pervežimo sistemoje<br />
• Projekto pradžia <strong>–</strong> 2007 m.<br />
I etapo pabaiga <strong>–</strong> 2013 m.<br />
AB “<strong>LIETUVOS</strong> <strong>GELEŽINKELIAI</strong>”
Geležinkelių sektoriaus reformos tikslai<br />
• Užtikrinti Lietuvos geležinkelių transporto<br />
sektoriaus:<br />
<strong>–</strong> efektyvią veiklą<br />
<strong>–</strong> konkurencingumą (tarptautinėse geležinkelių rinkose<br />
bei kitų transporto sektorių atžvilgiu)<br />
<strong>–</strong>finansinį stabilumą<br />
• Įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų<br />
reikalavimus<br />
AB “<strong>LIETUVOS</strong> <strong>GELEŽINKELIAI</strong>”
Lietuvos geležinkelių sektoriaus specifika<br />
• Lietuvos geležinkelių tinklo integracija į NVS šalių geležinkelių<br />
tinklą<br />
• Dominuoja krovinių vežimai kryptimi Rytai-Vakarai<br />
• Per Lietuvą geležinkeliu vykdomas krovinių ir keleivių tranzitas<br />
Kaliningrado srities kryptimi<br />
• Krovinių vežimo veikla pelninga<br />
• Keleivių vežimo veikla užima santykinai mažą dalį (apie 1/3<br />
traukinių kilometrų, tik apie 5% pajamų) ir yra labai nuostolinga<br />
• AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikia pelningai ir užtikrina Lietuvos<br />
geležinkelių transporto sektoriaus finansinį stabilumą bei plėtrą<br />
AB “<strong>LIETUVOS</strong> <strong>GELEŽINKELIAI</strong>”
Lietuvos geležinkelių sektoriaus reformos eiga (1)<br />
• Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus reforma pradėta<br />
Lietuvai rengiantis stoti į Europos Sąjungą. 2002-2004 m.<br />
laikotarpyje priimti įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie:<br />
<strong>–</strong> įtvirtino geležinkelių rinkos liberalizavimo nuostatas, pagal kurias<br />
visiems Europos Sąjungoje registruotiems geležinkelio vežėjams<br />
suteikiama teisė nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis Lietuvos<br />
viešąja geležinkelių infrastruktūra<br />
<strong>–</strong> nustatė reikalavimus atskirti viešosios geležinkelių infrastruktūros<br />
valdymo ir vežėjų (operatorių) veiklų apskaitas<br />
<strong>–</strong> apibrėžė geležinkelių transporto sektoriaus valdymo sistemą<br />
AB “<strong>LIETUVOS</strong> <strong>GELEŽINKELIAI</strong>”
Pagal teisės aktus numatoma Lietuvos<br />
geležinkelių sektoriaus struktūra<br />
Susisiekimo<br />
ministerija<br />
VĮ “Geležinkelio<br />
infrastruktūra”<br />
Kai kurių funkcijų<br />
delegavimas<br />
Infrastruktūros valdytojas<br />
Valstybinė<br />
geležinkelio<br />
inspekcija<br />
AB “Lietuvos<br />
geležinkeliai”<br />
Dukterinės<br />
įmonės<br />
Reguliatorius<br />
Geležinkelių rinkos ir<br />
eismo saugos priežiūra<br />
Kiti vežėjai<br />
Nacionalinis vežėjas<br />
AB “<strong>LIETUVOS</strong> <strong>GELEŽINKELIAI</strong>”
Lietuvos geležinkelių sektoriaus reformos eiga (2)<br />
• Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymas nustato du<br />
reformos etapus:<br />
<strong>–</strong> I etape įgyvendinamos priemonės, būtinos pasirengti steigti valstybės įmonę viešajai geležinkelių<br />
infrastruktūrai valdyti <strong>–</strong> inventorizuojamas ir registruojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros<br />
turtas;<br />
<strong>–</strong> II etape steigiama valstybės įmonė viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti<br />
• Lietuvos Respublikos įstatymuose Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus reformos<br />
terminai nenustatyti<br />
• 2006 m. Valstybės kontrolė atliko geležinkelių transporto sektoriaus reformos auditą ir<br />
rekomendavo inicijuoti reformos II etapo svarstymą, prieš steigiant valstybės įmonę viešajai<br />
geležinkelių infrastruktūrai valdyti atlikti jos steigimo ekonominį vertinimą<br />
• Atsižvelgus į Valstybės kontrolės pasiūlymus, o taip pat įvertinus tai, kad viešosios<br />
geležinkelių infrastruktūros turto inventorizavimo ir registravimo procedūros gali būti<br />
užbaigtos ne anksčiau kaip iki 2010 m., 2007 m. balandžio 18 d. LRV nustatė šiuos<br />
geležinkelių transporto sektoriaus reformos įgyvendinimo terminus:<br />
<strong>–</strong> I etapo pabaiga <strong>–</strong> 2010 m. gruodžio 31 d.;<br />
<strong>–</strong> II etapo pradžia <strong>–</strong> 2011 m. sausio 1 d., o šio etapo pabaiga <strong>–</strong> 2011 m. gruodžio 31 d.<br />
• Susisiekimo ministerijai pavesta iki 2009 m. liepos 1 d. atlikti geležinkelių transporto<br />
sektoriaus reformos teisinį ir ekonominį įvertinimą ir pateikti išvadas dėl valstybės įmonės<br />
geležinkelių infrastruktūrai valdyti steigimo tikslingumo<br />
AB “<strong>LIETUVOS</strong> <strong>GELEŽINKELIAI</strong>”
Lietuvos geležinkelių sektoriaus reformos eiga (3)<br />
• Lietuvos geležinkelių sektoriaus reformos I etape yra užtikrintas<br />
ES direktyvų reikalavimų įgyvendinimas:<br />
<strong>–</strong> Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymas apibrėžia<br />
su geležinkelių sektoriaus valdymu susijusias funkcijas (kol<br />
viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti neįsteigta valstybės<br />
įmonė):<br />
• Susisiekimo ministerija <strong>–</strong> geležinkelių rinkos reguliatorius<br />
• Valstybinė geležinkelių inspekcija skiria vežėjams geležinkelių<br />
infrastruktūros pajėgumus bei tvirtina infrastruktūros rinkliavos dydį<br />
• AB “Lietuvos geležinkeliai” prižiūri ir atnaujina geležinkelių<br />
infrastruktūrą, organizuoja traukinių eismą, renka infrastruktūros<br />
rinkliavą<br />
<strong>–</strong> AB „Lietuvos geležinkeliai“ atliko organizacinius bei apskaitos<br />
pertvarkymus, kurie reikalingi geležinkelio veiklų (infrastruktūros valdymo,<br />
krovinių vežimo ir keleivių vežimo) bei jų apskaitos atskyrimui<br />
AB “<strong>LIETUVOS</strong> <strong>GELEŽINKELIAI</strong>”
AB “Lietuvos geležinkeliai” organizacinė<br />
struktūra<br />
AB “Lietuvos geležinkeliai”<br />
Geležinkelių<br />
infrastruktūros<br />
direkcija<br />
(infrastruktūros<br />
valdytojas)<br />
Administracija<br />
Krovinių<br />
vežimo<br />
direkcija<br />
IT centras<br />
Keleivių vežimo<br />
direkcija<br />
Dukterinės įmonės<br />
Dukterinės įmonės<br />
Dukterinės įmonės<br />
Dukterinės įmonės<br />
(pagalbinės geležinkelių paslaugos)<br />
AB “<strong>LIETUVOS</strong> <strong>GELEŽINKELIAI</strong>”
Lietuvos geležinkelių rinkos liberalizavimas<br />
• Įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus Lietuvos<br />
geležinkelių transporto sektoriuje vežimų rinka liberalizuota<br />
• 2007 m. kovo mėn. oficialiai paskelbtas naudojimosi viešąja<br />
geležinkelių infrastruktūra rinkliavos dydis<br />
• Lietuvoje visiems ES registruotiems geležinkelio vežėjams<br />
suteikiama galimybė nediskriminacinėmis sąlygomis teikti<br />
krovinių bei keleivių vežimo paslaugas, išskyrus ne ES šalių<br />
krovinių ir keleivių tranzitinius vežimus<br />
<strong>–</strong> 2006 m. inicijuota ES direktyvos 91/440/EB pataisa, pagal kurią tranzitas<br />
geležinkeliu iš trečiųjų (ne ES) šalių į trečiąsias šalis ES direktyvomis<br />
nereguliuojamas. Europos Komisijos pasiūlytai direktyvos pataisai pritarė<br />
Europos Taryba, tačiau šios pataisos priėmimo procedūra dar nebaigta<br />
<strong>–</strong> 2006 m. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse įtvirtinta<br />
nuostata (28 str. 2 dalis), pagal kurią tranzitinius vežimus Lietuvos<br />
geležinkeliuose gali vykdyti tik Lietuvos valstybei priklausantis vežėjas<br />
AB “<strong>LIETUVOS</strong> <strong>GELEŽINKELIAI</strong>”
Ačiū už<br />
dėmesį
Change language