18.05.2013 Views

Nr. 6 (366) - Lietuvos kariuomenė

Nr. 6 (366) - Lietuvos kariuomenė

Nr. 6 (366) - Lietuvos kariuomenė

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

psl.<br />

Savanoris<br />

Gr. Vilius DžIAvEČKA<br />

„Savanorio“ korespondentas<br />

Birželio 5–ąją Algirdo mechanizuotajame<br />

pėstininkų batalione<br />

įvyko misiją baigusios Goro provincijos<br />

atkūrimo grupės antrosios pamainos<br />

PAG–2 sutiktuvės. Kariai,<br />

atlikę misiją Afganistane, apdovanoti<br />

medaliais už „tarptautines misijas“,<br />

tarptautinėse operacijose<br />

dalyvaujantys nebe pirmą kartą –<br />

šio medalio ženklu.<br />

Praėjusių metų lapkričio mėnesį<br />

iš Ruklos į Afganistaną išlydėti<br />

kariai, vadovaujami plk. Gintaro<br />

Ažubalio, sėkmingai įvykdę užduotis,<br />

gegužės pabaigoje sugrįžo į Lietuvą.<br />

Taikdarių sutikimo ceremonijoje<br />

dalyvavo Krašto apsaugos<br />

ministerijos ir <strong>Lietuvos</strong> <strong>kariuomenė</strong>s<br />

vadovybė, karių artimieji.<br />

PAG–2 misijos metu Goro provincijoje<br />

atliko daug svarbių užduočių.<br />

Mobiliosios ryšio ir stebėjimo<br />

grupės nuolat vykdavo į ilgo nuotolio<br />

patrulius 5–6 paroms, palaikydamos<br />

ryšį su atokiausiais Goro<br />

provincijos rajonais, aiškindavosi<br />

gyventojų poreikius. Provincijos<br />

atkūrimo grupės vadas plk. G.<br />

Ažubalis misijos metu bendravo su<br />

Čagčarano valdžios atstovais, susitikdavo<br />

su provincijos gubernatoriumi,<br />

bendradarbiavo su vietos<br />

saugumo ir nusiginklavimo komitetais.<br />

Šiuo metu Afganistane vyksta<br />

saugumo reforma, kurios metu lietuvių<br />

kariai perima ginklus iš Goro<br />

provincijos gyventojų. PAG–2 kariai<br />

sunaikino 2387 sprogmenis ir<br />

apie 12 tūkst. kg šaudmenų.<br />

Antrosios grupės sudėtyje misijoje<br />

dalyvavo ir daugiau nei 40 karių<br />

iš Savanorių pajėgų. Daugiausia<br />

iš Dainavos apygardos 1–osios<br />

rinktinės.<br />

PAG–2 vadas labai gerai įvertino<br />

savanorių būrį, kuris įrodė, kad<br />

savanoriai yra pasiruošę profesionaliai<br />

vykdyti tarptautinių operacijų<br />

užduotis ir itin noriai bei entuziastingai<br />

atlieka savo pareigas. Jie,<br />

anot pulkininko, pateisino <strong>kariuomenė</strong>s<br />

vadovybės pasitikėjimą.<br />

Apsaugos būriui, vadovavo vyr.<br />

ltn. Giedrius Skiesgilas.<br />

Būrio savanoriai, vykdydami užduotis,<br />

įgavo neįkainojamos patirties.<br />

Kelmiškiai grandiniai Antanas<br />

Tučkus, Audrius Banys ir Martynas<br />

Vaičiulis pusmetį praleido Goro<br />

provincijoje, toli nuo artimųjų ir civilizacijos.<br />

Savanoriai į Afganistaną<br />

išvyko iš Prisikėlimo 6 rinktinės 631<br />

kuopos.<br />

Gr. M.Vaičiulis jau beveik penkerius<br />

metus tarnauja Kelmės<br />

kuopoje, neakivaizdžiai studijuoja<br />

Šiaulių universiteto Sociologijos<br />

fakultete. Trečiajame kurse<br />

savanoriui visgi teko pasiimti akademines<br />

atostogas. Dabar Marty-<br />

nas sako grįšiąs į universitetą ir dalį<br />

misijoje Afganistane uždirbtų pinigų<br />

skirsiąs mokslui. Prieš tarnybą<br />

Savanorių pajėgose gr. M.Vaičiulis<br />

šauktiniu atitarnavo Jėgerių batalione.<br />

Iki šių dienų su pasididžiavimu<br />

prisimena metus praleistus<br />

bataliono „Deltos“ kuopoje. Po<br />

tarnybos norėjęs pasilikti <strong>kariuomenė</strong>je<br />

šauktinis užpildė prašymą,<br />

tačiau tuo metu tapti profesionalu<br />

nebuvo galimybių. Grįžęs<br />

į gimtinę Martynas tapo<br />

savanoriu, o kai mūsų pajėgos<br />

pradėjo dalyvauti<br />

tarptautinėse misijose,<br />

su draugais A.Tučkumi ir<br />

A.Baniu perėjo atranką.<br />

– Tikėjomės – pasakoja<br />

vaikinai, – pakliūti<br />

į Kosovą, KFOR–o būrį.<br />

Tačiau išėjo truputį kitaip.<br />

Kuopos vadas pranešė,<br />

kad yra trys vietos – bet<br />

ne į Kosovą, o į kitą –<br />

Goro provinciją, Afganistane,<br />

PAG–2 apsaugos<br />

būryje. Kiek pagalvoję<br />

sutikome ir ankstyvą rudenį<br />

išvykome į pasirengimą<br />

Dragūnų mokomajame<br />

batalione.<br />

Specialus pasirengimas<br />

prieš misiją, anot<br />

karių, labai reikalingas, suvienodinamos<br />

karių žinios, tobulinami<br />

veiksmai skyriaus ir būrio sudėtyje,<br />

tačiau... misijos vietovė savo<br />

klimatu ir geografija labai jau skiriasi<br />

nuo poligono. Ypač naudingos<br />

buvo paskaitos apie Afganistano<br />

papročius, kultūrą, taip pat dari<br />

kalbos pradžiamokslis.<br />

– Į Afganistaną išskridome su antrąja<br />

grupe, – pasakoja Martynas, –<br />

Zokniai, Ramštainas (JAV karinė<br />

bazė Vokietijoje), Heratas ir paga-<br />

liau – Čagčaranas. Atmintin įstrigo<br />

Čagčarane pamatyti sovietinės karinės<br />

technikos likučiai. Va kaip būna,<br />

kai į Afganistaną atvykstama kariauti,<br />

galvojome žiūrėdami į suvarpytus<br />

šarvuočių ir sunkvežimių griaučius.<br />

Atvykę į stovyklą, kai dar ten buvo<br />

pirmasis PAG–as, apsigyvenome<br />

sausakimšose palapinėse. Suprantama,<br />

nebuvome labai patenkinti,<br />

tuo labiau, dar aklimatizacija, stre-<br />

sas. Kai stovykloje likome vieni, kiekvienas<br />

skyrius įsikūrė atskiroje palapinėje,<br />

viskas pradėjo stotis į savo<br />

vėžes. Atsigavome. Pirmosiomis savaitėmis<br />

visiems uždraudė sportuoti.<br />

Turėjome priprasti prie gyvenimo<br />

2250 metrų virš jūros lygio aukštyje.<br />

Asmeniškai aš jokio silpnumo nejaučiau,<br />

tačiau ir vėliau, prireikus<br />

sparčiau paėjėti, dažnas jausdavo<br />

oro trūkumą.<br />

Kai Afganistane minėjome savanorių<br />

dieną, sausio mėnesį, teko at-<br />

bėgti iš sargybos bokštelio į aikštę.<br />

Sukaupęs jėgas ir sunkiai gaudydamas<br />

orą vos prisistačiau ir paprašiau<br />

leidimo užimti savo vietą.<br />

Gyvenimo sąlygomis mūsų stovykloje<br />

nesiskundėme, maistas – geras,<br />

atsivalgėme amerikietiškų mėsainių<br />

ir dešrainių, valgykloje būdavo ir kitokių<br />

patiekalų, netgi ledų. Su namiškiais<br />

susirašinėdavome internetu,<br />

mėnesiui dar gaudavome 86 litus,<br />

skirtus pokalbiams telefonu.<br />

Savanoriai iš apsaugos būrio pasikeisdami<br />

budėdavo bokšteliuose,<br />

patruliuodavo Čagčarano apylinkėse,<br />

keletą kartų buvo išvykę į tolimesnį<br />

patrulį – aplankė Davlijaro<br />

ir Taivaro miestus. Vienas miestas<br />

nuo lietuvių stovyklavietės nutolęs<br />

60, kitas – daugiau nei 100 kilometrų.<br />

Šį atstumą lietuvių patruliai<br />

Afganistano keliais įveikė per daugiau<br />

nei 7 valandas. Keliai, anot savanorių,<br />

sunkiai pravažiuojami ir<br />

nenupasakojami. Norint suprasti,<br />

reikia pamatyti pačiam. Vėžes,<br />

kur vieną kartą pravažiavo koks<br />

nors transportas jau galima vadinti<br />

keliu. Būna, kad ir tokie keliai jais<br />

bevažiuojant paprasčiausiai „pradingsta“,<br />

o vėžlio greičiu ropojantis<br />

„Hameris“ vos neužlekia ant pakalnėje<br />

pastatyto namelio stogo. Nustebęs<br />

visureigio ekipažas tik tada<br />

pastebi, kad dar kiek, ir būtų pakibę<br />

ant skardžio krašto...<br />

Tarnyba Afganistane, anot savanorių,<br />

praėjo pakankamai ramiai,<br />

didesnių incidentų neįvyko.<br />

O situacijų tarnyboje pasitaikydavo<br />

daug ir įvairių. Tekdavo pakelti<br />

greitojo reagavimo skyrių dėl netoliese<br />

nakčiai įsikūrusių piemenų<br />

stovykloje uždegto laužo. Naktys<br />

ten mums neįprastos – stipriai<br />

atšąla oras, o naktinis dangus,<br />

mėnulis ir žvaigždės, atrodo visiškai<br />

kitokios nei Lietuvoje. Dangus<br />

ten, regis, arčiau, o mėnulis ir<br />

žvaigždės – didesni. Ne vienas tai<br />

pastebėjo. Mūsų kariams per pusmetį<br />

tarnybos teko išgyventi ir ti-<br />

2006 m. birželio 29 d. <strong>Nr</strong>. 6 (<strong>366</strong>)<br />

„Lietuvoje geriausia, nes čia – tėvynė“, –<br />

sako antrosios Goro provincijos atkūrimo grupės pamainos savanoriai, baigę misiją Afganistane. krą afganistanietišką žiemą, kurią<br />

Savanoris, SL 1469.<br />

steigėja Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.<br />

leidžia Krašto apsaugos savanorių pajėgos.<br />

Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį.<br />

Eina nuo 1991 02 09<br />

PAG-2 kariai, kelmiškiai gr. Antanas Tučkus ir Martynas Vaičiulis.<br />

Autoriaus nuotrauka<br />

Molio namai ir avių kaimenės – įprastas Afganistano vaizdas.<br />

Redakcijos adresas: 2056 Viršuliškių 36, Vilnius, Tel.: 242 77 56.<br />

El. paštas: Vilius.Dziavecka@mil.lt<br />

Spausdino AB „Spauda“, Laisvės pr. 60, Vilnius.<br />

Ofsetinė spauda, 2 sp. lankai. Tiražas 2000 egz.<br />

Indeksas 0099<br />

antrosios lietuvių pamainos kariai<br />

Goro provincijoje patyrė pirmieji.<br />

– Žiema kalnuose trunka iki pietų.<br />

Dažniausia, kiek prisninga per<br />

naktį, tiek po pietų ištirpsta, – pasakoja<br />

Martynas. – Aukščiau kalnuose<br />

oro sąlygos daug atšiauresnės,<br />

jas patyrė mobilios ryšio ir stebėjimo<br />

grupės. Mums išvykstant gegužę,<br />

dienos jau būdavo karštos, o<br />

naktys išlikdavo vėsios. Saulė kaitina<br />

iki pietų, o po pietų kyla vėjas,<br />

būna atvėsta oras.<br />

Lietuvių karius, išvykus už stovyklos<br />

ribų, labiausia šokiravo skurdi<br />

daugumos vietinių gyventojų buitis<br />

ir gyvenimo sąlygos. Afganistane<br />

žmonės didelėmis šeimomis gyvena<br />

iš molio drėbtuose nameliuose.<br />

Kuklūs pastatai apjuosti didelėmis<br />

tvoromis, jos dažniausiai nudrebiamos<br />

dar prieš pradedant statyti patį<br />

namą.<br />

– Ten nėra elementaraus apie<br />

asmens higieną ir sanitariją supratimo,<br />

todėl dažnas susimąstydavome,<br />

kaip šie žmonės apskritai išgyvena,<br />

kai toje pačioje upėje mazgoja kojas,<br />

ir čia pat iš jos semia vandenį<br />

maistui. Neskiepytas ir nepasirengęs<br />

europietis čia pirmosiomis savaitėmis<br />

susigriebtų visą abėcėlę<br />

hepatito virusų ir žūtų. Vaikai čia<br />

užauga vos ne natūralios atrankos<br />

principu, – mano taikdariai.<br />

Po misijos savanoriai kalba norintys<br />

pereiti į profesinę tarnybą. Iš<br />

kelmiškių trijulės tapti profesinės<br />

karo tarnybos kariais norėtų Martynas<br />

ir Antanas. A.Tučkui<br />

bebūnant misijoje smarkiai<br />

paūgėjo dukrelė, kurią tėtis<br />

pusę metų matė tik nuotraukose,<br />

atsiunčiamose elektroniniu<br />

paštu. Dabar šeimos<br />

galva džiaugiasi grįžęs į tėviškę:<br />

– Dukrelė vos bepažino,<br />

kai išvažiavau, jai tebuvo aštuoni<br />

mėnesiai, o dabar jau<br />

net metai ir trys mėnesiai!<br />

– Ar nebuvo sunku, – klausiu<br />

vyrų, – visgi pusę metų be<br />

atostogų Afganistane?<br />

– Ne, – kalba, žemaičiai,<br />

– sunku nebuvo. Laikas stovykloje<br />

tiesiog bėgte bėgo.<br />

Kai nuolat skubi, turi darbo<br />

ir vykdai užduotis pati misija<br />

pralekia labai greitai.<br />

– Jau Lietuvoje nusileidus<br />

lėktuvui, – pasakoja vyrai, – apėmė<br />

nenusakomas jausmas, Karmėlavos<br />

oro uoste net žalia akyse pasidarė<br />

– nuo emocijų ir gimtinės spalvų.<br />

Afganistane tokių spalvų nėra – ten<br />

dominuoja ruda ir geltona. O Lietuvoje<br />

geriausia, nes čia – tėvynė.<br />

Vyrai mažakalbiai, kaip ir dera kariams.<br />

Į misiją ateityje neatsisakytų<br />

vykti, tačiau dabar svarbiausia – pailsėti.<br />

Užtektų kokių trijų–keturių savaičių<br />

atostogų, be jų taikdarių dar<br />

laukia užtarnauta reabilitacija Druskininkuose<br />

arba Palangoje.<br />

Redaktorius ats. kpt. Vytautas VoVeriS.<br />

Korespondentas gr. Vilius DžiAVečKA.<br />

Dizainerė Jurgita Šeštokaitė.<br />

Rinko ir maketavo UAB „Valstiečių laikraštis“<br />

Kaina 1 Lt 20 ct

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!