Brošiūra

Mažinkime krūvį 

Informacija mažmeninės prekybos sektoriaus 

darbdaviams ir darbuotojams 

www.handlingloads.eu 

Europos inspektavimo ir komunikavimo kampanija 

Krovinių tvarkymas rankomis 2008 m.

TURINYS 

Turinys 

1. Kodėl reikia spręsti krovinių tvarkymo rankomis problemas? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 

2. Kampanijos tikslai ir tikslinė auditorija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 

3. Teisiniai reikalavimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7 

4. Kurias kūno dalis gali paveikti krovinių tvarkymas rankomis? . . . . . . . . . . . . . . . . . 9 

5. Rizika susijusi su krovinių tvarkymu rankomis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .12 

5.1 Rizikos veiksniai, atsirandantys dėl atliekamo darbo pobūdžio . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13 

5.2 Rizikos veiksniai, atsirandantys dėl krovinio charakteristikos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17 

5.3 Rizikos veiksniai, atsirandantys dėl darbo aplinkos pobūdžio . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19 

5.4 Rizikos veiksniai, susiję su individualiomis darbuotojo savybėmis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20 

6. Prevencinė veikla . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .21 

6.1 Rizikos pašalinimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21 

6.2 Rizikos sumažinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22 

6.3 Periodinis rizikos vertinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27 

7. Profesinės rizikos vertinimas – santrauka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .28 

8. Nacionaliniai kontaktai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30 

2 

www.vdi.lt 

EUROPOS INSPEKTAVIMO IR KOMUNIKAVIMO KAMPANIJA

1. KODĖL REIKIA SPRĘSTI KROVINIŲ TVARKYMO RANKOMIS PROBLEMAS? 

1. Kodėl reikia spręsti krovinių tvarkymo 

rankomis problemas? 

Neleisk, kad nugara taptų tau našta! 

Europoje apie 24% darbuotojų kenčia nugaros skausmus, o 22% darbuotojų skundžiasi 

kitais raumenų pakenkimais. Šie pakenkimai yra dar labiau paplitę naujosiose valstybėse 

narėse – 39% ir 36%, atitinkamai. 

Europoje apie 50% visų paankstinto išėjimo į pensiją atvejų priežastis yra patologiniai 

stuburo pakitimai. 15% visų darbingumo netekimo atvejų yra susiję su nugaros 

pakenkimais. Šie pakenkimai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių nebuvimo darbe 

priežasčių daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių. Šie pakenkimai ne tik sukelia 

skausmus, darbingumo netekimą, finansinius nuostolius darbuotojo atžvilgiu, bet taip 

pat ir sąlygoja didelius kaštus darbdaviams ir nacionalinei ekonomikai1 . 

Europos statistikos duomenimis, 62% darbuotojų 27 ES valstybėse narėse 

ketvirtį ar daugiau darbo laiko atlieka pasikartojančius rankos arba plaštakos 

judesius, 46% darbuotojų dirba būdami skausmingose arba varginančiose 

padėtyse, o 35% jų nešioja arba kelia sunkius krovinius. 

Kaštai darbuotojui: 

Blogėjanti sveikatos būklė; 

Mažesnis darbo efektyvumas ir blogesnė darbo kokybė – galimybė netekti darbo; 

Grėsmė materialinei darbuotojo ir jo šeimos padėčiai; 

Kančia – gyvenimas nuolat kenčiant skausmą mažina pasitenkinimą gyvenimu; 

Negalia – gėdijimasis ir jautimasis našta darbdaviui, šeimai ir visuomenei; 

Socialinė izoliacija. 

1 Europos darbo sąlygų tyrimas, Europos darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimo fondas, 2005 m. 

KROVINIŲ TVARKYMAS RANKOMIS 2008 M. 

3

1. KODĖL REIKIA SPRĘSTI KROVINIŲ TVARKYMO RANKOMIS PROBLEMAS? 

4 

Kaštai darbdaviui: 

Mažesnis darbo efektyvumas ir blogesnė darbo kokybė; 

Dažnesnis darbuotojų nebuvimas darbe; 

Su nedarbingumo pažymėjimu susiję kaštai; 

Organizacinės problemos – kvalifikuotų darbuotojų stoka; 

Naujų darbuotojų mokymo išlaidos; 

Nelaimingų atsitikimų darbe kaštai; 

Prarastas laikas – prarastas pelnas. 

Kaštai nacionalinei ekonomikai (socialiniai kaštai): 

Papildomos darbuotojų sveikatos priežiūros išlaidos; 

Kompensacijų už nelaimingus atsitikimus darbe kaštai; 

Pensijų ir kitų socialinių išmokų dėl neįgalumo ir profesinių ligų kaštai; 

Darbingų, kvalifikuotų darbuotojų praradimas – jų potencialo, žinių, profesinių 

įgūdžių praradimas – taip vadinamas socialinės darnos nutraukimas; 

Neįgaliųjų asmenų profesinės reabilitacijos kaštai. 

Manoma, kad kaštai nacionalinei ekonomikai sudaro 0,5% - 2% BVP. 


2. KAMPANIJOS TIKSLAI IR TIKSLINĖ AUDITORIJA 

2. Kampanijos tikslai ir tikslinė auditorija 

Darbuotojų elgesio pokyčių skatinimas, taip pat darbuotojų skatinimas imtis veiksmų, skirtų 

jų sveikatai apsaugoti, t.y. sėkmingas saugos ir sveikatos darbe propagavimas gali turėti 

labai svarbios įtakos įmonių veiklos ekonominiams rezultatams bei visuomenės vystymuisi. 

Pagrindinis sėkmingos profesinės rizikos prevencijos kelias yra efektyvių, nuoseklių ir išsamių 

teisės aktų reguliavimo pagalba įgyvendinti saugos ir sveikatos darbe gerinimo sprendimus. 

Atsižvelgiant į Europos Komisijos prioritetus, nurodytus Bendrijos 2007-2012 sveikatos ir 

saugos darbe strategijoje, sprendimuose didžiausias dėmesys šiuo atveju yra skiriamas 

kaulų-raumenų sistemos pakenkimų ir traumų, susijusių su darbu, prevencijai. Vyriausiųjų 

darbo inspektorių komitetas (VDIK) skatina teisingą ir nuoseklų Bendrijos darbuotojų 

sveikatos ir saugos darbe teisyno taikymą, taip pat praktinių klausimų, su kuriais susiduriama 

vykdant atitinkamų teisės aktų taikymo stebėseną, analizę. 

Siekdami prisidėti prie šiais metais VDIK vykdomos kampanijos, pristatome brošiūrą 

krovinių tvarkymo rankomis tema. 

Ji skirta statybų sektoriaus darbuotojams ir darbdaviams. Brošiūroje pateikiami gerosios 

praktikos pavyzdžiai, padėsiantys kurti teisingą saugos darbe kultūrą. 

Tikslai: 

Siekti didesnio veiksmų darnumo įgyvendinant Europos direktyvą 90/269/ 

EEB tam, kad ES valstybėse narėse būtų sumažintos su krovinių tvarkymu 

rankomis susijusios problemos; 

Pagerinti darbdavių ir darbuotojų informuotumą apie rizikas, susijusias su 

krovinių tvarkymu rankomis bei atitinkamas prevencines priemones; 

Skatinti kultūrinius pokyčius, susijusius su požiūriu į rizikas, atsirandančias 

vykdant krovinių tvarkymą rankomis, sprendžiant problemas jų atsiradimo 

vietoje, užuot skyrus visą dėmesį tam, kaip darbuotojai dirba. 


5

2. KAMPANIJOS TIKSLAI IR TIKSLINĖ AUDITORIJA 

6 

Kampanijos rezultatai turėtų apimti ne tik geresnį darbuotojų ir darbdavių informuotumą 

apie rizikas, susijusias su krovinių tvarkymu rankomis, bet pirmiausia ir svarbiausia 

– ilgalaikius pokyčius darbuotojų darbo atlikimo įgūdžiuose – darbo planavime, 

organizavime ir atlikime. Kur įmanoma, reikia visai pašalinti krovinių tvarkymą rankomis. 

Tai galima ir reikia padaryti, taikant šias priemones: pavyzdžiui, naudojant mechanines 

priemones, organizacinio pobūdžio sprendimus prekių sandėliavimo procese ir pan. 

Jei krovinių tvarkymas rankomis yra būtinas, darbas turi būti atliekamas saugiai, laikantis 

ergonominių reikalavimų. 

Išvenk, mažink, pertvarkyk 

2008 m. Europos komunikavimo ir inspektavimo kampanijoje pagrindinis dėmesys bus 

skiriamas mažmeninės prekybos ir statybos sektoriams; ši kampanija tęsia praėjusių 

metų kampaniją. Kampanijos išplėtojimas į kitų sektorių įmones leis plačiau taikyti gerąją 

praktiką. Kampanijos veikla yra koordinuojama su Europos rizikos vertinimo kampanija, 

kurią vykdo Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra Bilbao mieste2 . 

Kampanija apima „krovinių tvarkymą rankomis”, kuris reiškia bet kokį krovinio 

transportavimą arba prilaikymą, kurį atlieka vienas ar daugiau darbuotojų, 

įskaitant krovinio kėlimą, nuleidimą žemyn, stūmimą, traukimą, nešimą arba 

judinimą, kuris dėl savo pobūdžio arba nepalankių ergonominių sąlygų kelia 

darbuotojams nugaros pakenkimų riziką 3 . 

2 Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (EU-OSHA) parengė informacinę kampaniją, kuria siekiama padidinti informuotumą 

apie rizikos vertinimo reikšmę visose ES valstybėse narėse ir kitose šalyse. Saugių darbo vietų kampanija parodo, kad 

rizikos vertinimas yra esminis dalykas, siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičių. Kampanijos 

metu įmonės skatinamos tinkamai atlikti rizikos vertinimą, įtraukiant į šį procesą visus darbuotojus bei propaguojami 

sėkmingi gerosios praktikos pavyzdžiai, kuriuos galima pritaikyti kitose darbo vietose. 

Pritarus ES pirmininkaujančioms valstybėms, Parlamentui, Komisijai ir socialinimas partneriams, kampanija pirmą kartą 

vykdoma dvejų metų pagrindu (2008/2009 m.). 

Daugiau informacijos apie kampaniją adresu http://hw.osha.europa.eu 

Daugiau informacijos apie rizikos vertinimą adresu http://osha.europa.eu/topics/riskassessment 

3 Apibrėžimas paimtas iš Tarybos direktyvos 90/269/EEB dėl minimalių sveikatos ir saugos reikalavimų krovinių kėlimui 

rankomis, kai gresia pavojus darbuotojams susižeisti nugarą (OJ L156, 21.6.1990, 9 p.) 


3. TEISINIAI REIKALAVIMAI 

3. Teisiniai reikalavimai 

Kaulų-raumenų sistemos pakenkimų skaičių galima sumažinti organizuojant ir atliekant 

darbą pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Pagrindiniai veiklos, nukreiptos 

darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo darbo vietose aspektai yra išdėstyti Pagrindinėje 

direktyvoje 89/391/EEB4 . Joje atkreipiamas dėmesys į tai, kad geresnė sauga, higienos, 

darbuotojų sveikatos priežiūros gerinimas yra tas tikslas, kurio turi būti siekiama 

atsižvelgiant ne tik į ekonominius sumetimus. Darbdaviai turi turėti žinių apie naujausią 

mokslinę ir techninę pažangą darbo vietų įrengimo, darbo įrenginių ir darbo sistemų 

srityse, bei atsižvelgti į esamą rizikos laipsnį. 

Direktyva įgyvendina devynis profesinės rizikos prevencijos principus: 

Rizikos išvengimas; 

Rizikos vertinimas ten, kur jos negalima išvengti; 

Rizikos pašalinimas jos atsiradimo šaltinyje; 

Darbo pritaikymas konkrečiam darbuotojui; 

Prisitaikymas prie techninės pažangos; 

Pavojingo darbo, pakeitimas nepavojingu arba mažiau pavojingu; 

Nuoseklios bendros prevencijos politikos, apimančios technologijas, darbo 

organizavimą, darbo sąlygas, socialinius ryšius ir veiksnius, susijusius su darbo 

aplinka, parengimas; 

Pirmenybė kolektyvinėms apsaugos priemonėms, o ne asmeninėms apsaugos 

priemonėms; 

Tinkamas darbuotojų instruktavimas. 

4 Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių, skatinančių darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimą darbo vietose, diegimo 

(OJ L183, 29.6.1989) 


7

3. TEISINIAI REIKALAVIMAI 

8 

Minimalūs reikalavimai, susiję su krovinių tvarkymu rankomis, yra išdėstyti direktyvoje 

90/269/EEB. Pagal jos nuostatas, darbdavys turi imtis priemonių, kad kroviniams tvarkyti 

nereikėtų naudoti darbuotojų rankų darbo (3 straipsnis). Tuo atveju, jei tvarkant krovinius 

negalima išsiversti be darbuotojų rankų darbo, darbdavys turi: 

– įvertinti riziką, 

– imtis koreguojamųjų veiksmų rizikai sumažinti, 

– aprūpinti darbuotojus techninėmis priemonėmis, 

– informuoti ir mokyti darbuotojus saugių darbo metodų. 


4. KURIAS KŪNO DALIS GALI PAVEIKTI KROVINIŲ TVARKYMAS RANKOMIS? 

4. Kurias kūno dalis gali paveikti 

krovinių tvarkymas rankomis? 

Kaulų – raumenų sistemos pakenkimai, atsirandantys dėl krovinių tvarkymo rankomis, 

gali pakenkti nugarą ir viršutines bei apatines galūnes. Tačiau šioje brošiūroje bus 

aptariami tik stuburo pakenkimai, pagal direktyvą 90/269/EEB. 

Atliekant su krovinių tvarkymu rankomis susijusius darbus, pavyzdžiui, 

krovinio kėlimą, traukimą ar stūmimą, galimi skausmingi stuburo 

pakenkimai, atsirandantys dėl šių veiksnių: 

Žmogiškųjų veiksnių – pvz., darbuotojo amžius, lytis, fizinė būklė; 

Veiksnių, susijusių su fiziniu krūviu darbe – pvz., pasikartojantys krovinio 

kėlimo, nešimo ir pan. veiksmai, statinis kėlimas; 

Organizacinių veiksnių – pvz., darbo sistemų valdymas, pvz., komandinis 

kėlimas. 

Kas sudaro stuburą? 

Stuburą sudaro 33 slanksteliai (7 kaklo slanksteliai, 12 krūtinės slankstelių, 

5 juosmens slanksteliai, 5 kryžmens slanksteliai, 4 uodegikaulį sudarantys slanksteliai) 

ir 24 tarpslanksteliniai diskai. Tai lyg viso žmogaus kūno karkasas bei vieta, prie kurios 

tvirtinasi raumenys, sausgyslės ir raiščiai. Jis suteikia kūnui tinkamo lankstumo, 

užtikrinančio galimybę judėti. Nugaros smegenys (esančios stuburo kanale) ir 

stuburo nervai, kurie yra nervų sistemos dalis, užtikrina mobilumą ir informacijos 

perdavimą į galvos smegenis ir iš jų. 


9


10 

Tarpslanksteliniai diskai yra labai svarbūs dėl šių savo atliekamų funkcijų: 

amortizavimas: diską galima palyginti su pripūsta padanga, kuri prisitaiko 

prie slėgio pokyčių, 

mobilumo užtikrinimas: diskai padeda judėti, lenktis, tiestis, suktis. 



Tarpslankstelinis diskas gali atlikti visas šias funkcijas dėl ypatingos savo sandaros. 

Jį sudaro želė konsistencijos branduolys, apsuptas skaidulinio žiedo. Skaidulinis žiedas, 

sudarytas iš susikryžiuojančių skaidulų tinklo, išlaiko branduolį centre. 

Diske yra tik kelios nervų ląstelės ir nėra kraujagyslių. Būtent dėl šios priežasties jo 

maitinimas priklauso nuo judesių (maisto medžiagų patekimas ir toksinų pašalinimas). 


11

5. RIZIKA SUSIJUSI SU KROVINIŲ TVARKYMU RANKOMIS 

12 

5. Rizika susijusi su krovinių tvarkymu 

rankomis 

Nugaros skausmus sukelia netinkamai atliekamas darbas. Tokie pažeidimai atsiranda 

tvarkant sunkius arba didelius krovinius rankomis, nenaudojant mechaninių kėlimo 

priemonių siekiant išvengti rizikos ar ją sumažinti. 

Profesinės rizikos vertinimo metu turi būti identifikuojami pavojai, o tada rengiamos 

ir įgyvendinamos prevencinės priemonės. Tinkamai ir kompetentingai atliekant 

rizikos vertinimą galima ženkliai sumažinti profesinę riziką, tuo pačiu yra mažinamas 

nelaimingų atsitikimų darbe skaičius ir ilgalaikis neigiamas poveikis darbuotojų 

sveikatai. Periodinis rizikos vertinimas turi užtikrinti nuolatinį darbo sąlygų gerinimą. 

Kadangi profesinės rizikos vertinimas yra pagrindinis darbuotojų saugos ir sveikatos 

valdymo elementas, rizikos vertinimo procese turi dalyvauti darbuotojai ir darbdaviai 

bei kompetentingas personalas. 

Rizikos vertinimas yra daugiaetapis procesas, kurį galima pavaizduoti taip: 

A. Rizikos, susijusios su krovinių tvarkymu rankomis, identifikavimas: 

vykdant darbo proceso stebėseną, 

renkant informaciją apie tai, kaip atliekamas darbas, kokie darbo 

įrenginiai yra naudojami darbo vietoje ir pan. 

B. prevencinė veikla, kuria siekiama pašalinti krovinių tvarkymą 

rankomis arba sumažinti su juo susijusią riziką 

C. periodinis rizikos vertinimas 



Pagrindinis rizikos vertinimo proceso elementas yra pavojų, t.y. rizikos veiksnių, galinčių 

sukelti kaulų-raumenų sistemos pakenkimus, identifikavimas. Teisingas ir išsamus rizikos 

apibūdinimas lemia darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimą. 

Toliau pateikiame keletą rizikos veiksnių, su kuriais (įprastai) susiduria mažmeninės 

prekybos sektoriuje dirbantys darbuotojai. 

5.1 Rizikos veiksniai, atsirandantys dėl atliekamo 

darbo pobūdžio 

Patogiausia kūno padėtis, atsižvelgiant į tarpslankstelinių diskų ir raiščių apkrovimą, 

yra stovima, kadangi tuo metu apkrovimas pasiskirsto tolygiai. Toliau pateikiame keletą 

pavyzdžių, kai pasikartojanti arba ilgą laiką nekintanti (statinė) darbo poza gali būti 

pavojinga sveikatai, ypač juosmeninei stuburo daliai. 


13


14 

Lenkimasis į priekį (nugara išgaubta) 

Dirbant tokioje padėtyje, spaudžiama priekinė disko dalis ir pernelyg įtempiami 

užpakaliniai raiščiai ir užpakalinė disko dalis. Tai gali sukelti raiščių ir disko sužalojimus. 

Tokia pati rizika atsiranda ir esant pernelyg dideliam tokių judesių dažnumui. 

Sukimasis į šoną lenkiantis pirmyn 

Didžiausias pavojus diskams ir raiščiams kyla dirbant tokioje padėtyje, kai tuo pačiu 

metu atliekamas sukimasis į šoną lenkiantis pirmyn. Dėl to pažeidžiamas diskas dėl priekinės 

ir šoninės disko dalies suspaudimo bei užpakalinės ir šoninės disko dalies tempimo. 



Krovinio suėmimas lenkiantis atgal 

Atliekant tokio pobūdžio darbus spaudžiama užpakalinė disko dalis bei apkraunami 

užpakaliniai disko sąnariai. Be to, panašiai kaip ir ankstesniuose dviejuose darbo padėčių 

pavyzdžiuose, atsiranda vadinamasis “svertų principas” – didinamas slėgis diskų svertui, 

tuo pačiu metu didėja atstumas tarp darbuotojo liemens ir keliamo (nešamo) krovinio. 

Kuo didesnis atstumas tarp krovinio ir darbuotojo liemens (to paties svorio), tuo ilgesnis 

slėgio jėgos petys bei didesnis slėgis diskui. 


15


16 

Ilgalaikis sėdėjimas 

Netaisyklinga sėdėsena taip pat gali sukelti juosmeninės stuburo dalies sutrikimus. 

Labai svarbus veiksnys taisyklingam natūralių stuburo išlinkimų palaikymui yra kėdės 

atlošas. Sėdėjimas be tinkamos atramos skatina susikūprinusią laikyseną ir padidina 

stuburo struktūrų apkrovą Dėl to sutrinka tarpslankstelinių diskų maitinimas, 

o ilgalaikė tų pačių raumenų grupių įtampa gali sukelti mėšlungį.. 

Klūpėjimas arba tupėjimas (sulenkta nugara) 

Atliekant darbus tokioje padėtyje, ypač ilgą laiką, nesinaudojant tinkamomis 

apsauginėmis priemonėmis bei nedarant poilsio pertraukėlių, kurių metu būtų 

pakeičiama kūno padėtis, didelis apkrovimas tenka ne tik sąnariams, bet taip pat ir 

raumenims bei širdžiai. Žymiai parankiau kelti krovinį iš tupimos padėties panaudojant 

keturgalvius šlaunies raumenis, tačiau niekada nesilenkite didesniu nei 900 kampu. 



5.2 Rizikos veiksniai, atsirandantys dėl krovinio 

charakteristikos 

Pernelyg didelis krovinio svoris 

Jei krovinio svoris yra pernelyg didelis ir žmogui neįmanoma jo pakelti, tai gali kelti 

rimtą pavojui sveikatai. Europos nuostatose nėra tiksliai nurodyti krovinių, kuriuos 

būtų galima saugiai transportuoti, leistini svorio dydžiai. Geras tokios praktikos 

pavyzdys yra SSV (Sveikatos ir saugos valdybos, angliškai Health and Safety Executive) 

parengtas modelis. Siekiant nustatyti krovinio, kurį būtų galima kelti, nesudarant 

nepageidautino poveikio sveikatai, svorį, patartina įvertinti ne tik patį krovinio svorį, 

bet taip pat ir tokių darbo užduočių dažnumą, krovinio nešimo atstumą, krovinio dydį, 

nes visi šie veiksniai gali įtakoti sprendimą dėl atliekamų darbų rizikos laipsnio. 

Gali tekti sumažinti krovinio svorį, pavyzdžiui, padalijant vieną krovinį į kelis, arba 

galima pasinaudoti mechaninėmis priemonėmis (daugiau informacijos galima rasti 

adresu: www.handlingloads.eu). 

Krovinio (ne)stabilumas 

Nestabilus krovinys gali sužaloti darbuotojo liemenį jam lenkiantis arba darbuotojui 

gali tekti staiga pakeisti kūno padėtį ar atlikti judesius tam, kad būtų išlaikyta 

pusiausvyra. Tokiais atvejais pasekmės, susijusios su, pavyzdžiui, kritimo rizika, 

yra akivaizdžios. Be to, tai gali turėti neigiamos įtakos ir raumenų bei kaulų 

sistemoms dėl joms tenkančio didelio ir netolygaus apkrovimo. Ypač didelė diskų 

ir raiščių sužalojimo rizika tuomet, kai atstumas tarp krovinio ir darbuotojo liemens 

yra didesnis. 


17


18 

10 kg 5 kg 

20 kg 10 kg 

25 kg 20 kg 

20 kg 10 kg 

10 kg 5 kg 

Priklausomai nuo krovinio padėties kūno atžvilgiu, keičiasi 

kaulų-raumenų sistemos apkrova. Tam taip pat turi įtakos išoriniai 

veiksniai (pvz. darbo vietos arba krovinio ypatybės), krovinių kėlimo 

rankomis veiksmų dažnumas ir individualios darbuotojo fizinės 

galimybės. Dėl to rankomis keliamo krovinio masė turėtų būti 

mažesnė nei paveikslėlyje parodyta 25 kg. masė. 

Parengta pagal HSE duomenis 

Jei krovinys per didelis 

Jei krovinys yra per didelis, tam, kad būtų galima saugiai jį perkelti (tai yra laikant kaip 

galima arčiau kūno), galimi kaulų-raumenų sistemos pakenkimai bei pernelyg didelis 

tarpslankstelinių diskų ir raiščių apkrovimas. Darbuotojui gali tekti panaudoti daugiau 

fizinės jėgos. Jei krovinio dydis nėra pritaikytas prie patalpos, kurioje jis yra keliamas, 

pločio arba aukščio, ir tai riboja matomumą, kyla papildoma susidūrimo arba 

nukritimo rizika. 

Nepatogus paimti krovinys 

Jei nėra rankenų, kyla pavojus, kad krovinys gali išslysti iš rankų; taip pat jei krovinio 

kraštai yra aštrūs arba krovinio turinys pavojingas, tai gali sukelti kitų rimtų sužalojimų. 



5.3 Rizikos veiksniai, atsirandantys dėl darbo 

aplinkos pobūdžio 

Nepakanka erdvės užduotims atlikti (vertikaliai ir horizontaliai) 

Erdvinis darbo vietos išdėstymas nulemia padėtį, kurioje darbuotojas dirba. 

Jei nėra pakankamai vietos kroviniui perkelti, darbuotojas, siekdamas atlikti šią 

užduotį, turės dirbti nepatogioje padėtyje, galinčioje sukelti juosmeninės 

nugaros dalies skausmus. 

Nelygus, slidus paviršius 

Paviršiaus nelygumas bei slidumas (ypač statybvietėse) gali padidinti nelaimingų 

atsitikimų riziką. 

Per didelis transportavimo atstumas 

Jei krovinio transportavimo atstumas yra pernelyg didelis, tai gali skatinti darbuotojo 

nuovargį, ypač dėl to, kad darbuotojui tenka ilgai išbūti toje pačioje padėtyje. 

Per aukšta arba per žema darbo aplinkos temperatūra, nepakankama 

apšvieta ir kitos aplinkos sąlygos 

Darbo aplinkos temperatūra gali turėti įtakos pavojingų situacijų susidarymui. 

Esant pernelyg aukštai aplinkos temperatūrai, prakaituoja delnai ir tampa sunku 

suimti krovinį, todėl reikia panaudoti daugiau jėgos krovinio kėlimui. Esant pernelyg 

žemai temperatūrai, rankos sustingsta ir vėlgi tampa sunku suimti krovinį. 

Esant nepakankamai apšvietai, gali būti sunku įžiūrėti krovinio transportavimo 

maršrutą, ir tai gali sukelti nelaimingus atsitikimus. Kiti veiksniai, tai mechaninė 

vibracija, didelis dulkėtumas ir triukšmas. 


19


20 

5.4 Rizikos veiksniai, susiję su individualiomis 

darbuotojo savybėmis 

Veiksniai, didinantys kaulų-raumenų sistemos pakenkimų riziką: 

a) Sumažėjęs darbuotojų fizinis pajėgumas, sąlygotas jų sveikatos būklės, įskaitant 

pvz., esamus kaulų-raumenų sistemos sutrikimus, blogą fizinę būklę, sukeltą 

nepakankamo fizinio aktyvumo, darbuotojų amžiaus (jaunų ir pagyvenusių 

darbuotojų galimybės kelti krovinius yra mažesnės); 

b) Tinkamo pasirengimo atlikti krovinių tvarkymo rankomis darbus stoka 

– atsirandanti dėl to, kad darbuotojai nėra apmokomi saugių krovinių tvarkymo 

būdų ir metodų, jie nesinaudoja kėlimo priemonėmis, darbas organizuojamas 

netinkamai; 

c) Stresas, sukeliantis nuolatinę raumenų įtampą – didinant tarpslankstelinių 

diskų apkrovimą, sutrikdomas įprastas jų funkcionavimas, o tai savo ruožtu 

sukelia pakenkimus. 


6. PREVENCINĖ VEIKLA 

6. Prevencinė veikla 

Tiksliai nustačius rizikas, labai svarbu numatyti ir įgyvendinti priemones, skirtas joms 

išvengti arba sumažinti. Efektyvių priemonių taikymas leis sumažinti darbuotojų 

juosmeninės nugaros dalies pakenkimų skaičių. 

Prevencines priemones galima suskirstyti pagal jų tikslus, kaip nurodyta Pagrindinėje 

direktyvoje į 9 profesinės rizikos prevencijos principus (šio dokumento 7 psl.) 

arba pagal veiklos sritis, susijusias su planavimu, darbo vietos organizavimu ir darbu, 

sveikatos skatinimu darbe. 

6.1 Rizikos pašalinimas 

Pats efektyviausias kaulų-raumenų sistemos pakenkimų sumažinimo metodas yra 

vengti krovinių tvarkymo rankomis. Tam reikia mechanizuoti arba automatizuoti 

darbus, kuriuos atliekant gali reikėti krovinių tvarkymo rankomis operacijų. Tuomet 

dėl techninės įrangos, pvz., kėlimo (krano) įrangos panaudojimo gali padidėti darbo 

vietos organizavimo kaštai. Tačiau šiuos padidėjusius kaštus gali atsverti laiko sąnaudų 

sumažėjimas, išmokamų kompensacijų darbuotojams už nedarbingumo pažymėjimus 

sumažėjimas, darbo sąlygų bei įmonės įvaizdžio pagerėjimas. Kėlimo įrangos 

naudojimas yra gerosios praktikos pavyzdys. 


Prekių pervežimui , taip pat 

ir parduotuvės salėje, elektriniu 

vežimėliu keltuvu nereikia didelės 

žmogaus fizinės traukimo 

ir stūmimo jėgos . 

21


22 

6.2 Rizikos sumažinimas 

Kartais kai kurių krovinių tvarkymo rankomis darbų negalima išvengti. Tokiomis 

aplinkybėmis siekiant sumažinti sužeidimų riziką, reikia taikyti technines arba 

organizacines priemones. Techninės priemonės apima transportavimo juostų, 

vežimėlių, keltuvų, vakuuminiu pagrindu veikiančių kėlimo sistemų, kitų kėlimo 

priemonių naudojimą. Organizacinės priemonės gali apimti darbo metodų arba 

jų sekos pakeitimą, prekių patogesnėje pakuotėje užsakymą, optimalių poilsio 

pertraukų darbo metu užtikrinimą. Toliau pristatomi kai kurie techniniai 

ir organizaciniai sprendimai. 

Rizikos šaltinių sumažinimas 

Naujas požiūris į saugą darbe apima rizikos pašalinimą kaip įmanoma ankstesniame 

darbo vietos planavimo ir projektavimo etape. Vienas iš pavyzdžių yra prekių 

užsakymas patogiose pakuotėse, kurių svoris neviršija 15 kg 

(rekomenduojama – 12 kg), užsakymą arba tų pačių prekių užsakymą 

pakuotėje, pritaikytoje prie užsakovo turimų transporto priemonių. 

60 0 kg k kkg 

15 kg 

15 kg 

15 kg 

15 kg 



Stambių gabaritų krovinių 

transportavimui sunkiomis sąlygomis 

(pvz. laiptais ) turi būti naudojami 

specialūs pagalbiniai įrenginiai, 

tokie kaip laiptiniai keltuvai 

Nepatogūs paimti kroviniai turi turėti 

rankenas arba kitus kėlimo įtaisus. 

Darbo vietos pritaikymas prie darbuotojo poreikių 

Darbo vietos turi būti aprūpintos ergonominėmis, specialiai suprojektuotomis 

priemonėmis ir įranga. Darbo vietos išdėstymas turi būti pritaikytas prie darbuotojo 

atliekamų užduočių pobūdžio. 


Jei rankinio vežimėlio krovinio 

masė viršijo nustatytą maksimalią masę, 

jį privalo aptarnauti keli asmenys. 

23


24 

Pagal ergonomikos reikalavimus 

įrengtoje kasininko darbo vietoje 

turi būti užtikrinta atitinkama judesių 

nevaržanti darbo erdvė ir fizinę 

apkrovą mažinanti įranga 

(kėdė su patogia juosmens atrama, 

prekių transporterio juosta, rankiniai 

(ne stacionarūs) brūkšninių kodų 

skaitytuvai). 

Naujų sprendimų ir technologijų taikymas 

Pavojingų metodų ir technologijų, neatitinkančių galiojančių teisės aktų reikalavimų 

naudojimas darbe sukelia skubėjimą bei stresą ir gali būti traumų priežastimi. 

Kėlimo įrenginių ir priemonių naudojimas sumažina profesinių ligų ir nelaimingų 

atsitikimų darbe skaičių. 

Prekės kainą nuo bendrųjų pakuočių 

galima skenuoti neišimant prekės iš 

vežimėlio, tam tikslui panaudojant 

rankinius ( laidinius arba belaidžius) 

brūkšninių kodų skaitytuvus 

Vienas iš naujų prekybos centruose 

taikomų sprendimų yra savitarnos kasos 



Vežimėlio su aukščio reguliavimu 

panaudojimas prekių tvarkymui 

lentynose. 

Pavojingų darbų pakeitimas saugesniais 

Darbuotojų nuovargio sukėlimas ir didinimas priskiriamas prie pavojingų darbo aspektų. 

Vienas iš pagrindinių šio reiškinio prevencijos metodų yra tinkamo pertraukų dažnumo 

taikymas darbo vietoje. Situacija yra optimaliausia tuomet, kai pats darbuotojas gali 

reguliuoti darbo tempą ir daryti pertraukas tada, kai pavargsta. Tačiau tai nėra visada 

įmanoma, pvz., dirbant kasoje su prekių skanavimo aparatais. Nustatant pertraukų darbo 

metu intervalus, reikia atsižvelgti į tokius veiksnius: 

Jeigu darbo intensyvumas yra didesnis nei vidutinis, rekomenduojama daryti 

papildomas pertraukėles; 

Kuo įtemptesnis ir daugiau jėgų reikalaujantis yra darbas, tuo anksčiau turėtų būti 

daroma pirmoji pertrauka; 

Popietinėse ir naktinėse pamainose turėtų būti daroma daugiau pertraukų nei rytinėse 

pamainose; 

Esant intensyvesniam darbo tempui, pertraukos turėtų būti daromos dažniau. 5 . 

Nuosekli ir visaapimanti politika 

Darbdavys privalo laikyti saugos darbe klausimus tokiais pat svarbiais, kaip ir kitus 

esminius veiklos klausimus. Tam reikalinga nuosekli ir visaapimanti prevencijos politika. 

Visur, kur tik įmanoma, turi būti vengiama naudoti krovinių tvarkymo rankomis. 

5 Ed. J. Indulski. Higiena pracy. Tom I. Wydawnictwo IMP 1999. Łódź 


25


26 

Tais atvejais, kai krovinių kėlimas rankomis yra neišvengiamas, darbai turi būti atliekami 

laikantis ergonominių reikalavimų. Rizikos pašalinimas arba sumažinimas ne visada reiškia 

didesnius kaštus darbdaviui. Toliau pateikiame prevencinių priemonių pavyzdžių. 

Rankinių transportavimo 

darbų apribojimas 

Darbdavio pelnas 

– daugiau patenkintų klientų, 

geresnis firmos įvaizdis 

Darbuotojų instruktavimas 

Silpniausia, bet tuo pačiu metu ir svarbiausia darbo proceso dalis yra žmogus. Darbuotojų 

mokymas kaip tinkamai naudoti kėlimo priemones bei taikyti krovinių tvarkymo rankomis 

metodus, gilina darbuotojų žinias bei padeda jiems suprasti pavojus ir ugdo deramą 

požiūrį į darbą. Be to, darbuotojai turi būti informuoti apie krovinių, kuriuos jie kelia, 

savybes (pvz., svoris, svorio centras ir pan.), ergonominius reikalavimus bei profesinės 

rizikos vertinimo rezultatus ir saugos priemones, siekiant išvengti sužeidimų. Mokymo 

procesas turi būti efektyvus. 

Sveikatos stiprinimas darbo vietose 

Stiprindami sveikatą, darbdaviai turėtų siekti darbuotojų, atliekančių krovinių kėlimo 

rankomis darbus, elgsenos pokyčių. Be to, jie turėtų skatinti darbuotojus atsisakyti rūkymo 

ir mažinti viršsvorį. Darbo aplinkoje neturi būti diskriminavimo, priimtos procedūros 

turi padėti pašalinti bauginimus darbe, o pats darbas neturėtų kelti streso. Sveikatos 

stiprinimo rezultatai turėtų būti geriausiai nusakomi šiuo šūkiu: 

„Sveikame kūne sveika siela”. 

Sveikas darbuotojas 

– patenkintas, iniciatyvus 



6.3 Periodinis rizikos vertinimas 

Periodinio rizikos vertinimo tikslas yra nuolatinis darbo sąlygų gerinimas. 

Periodiniai saugos ir sveikatos darbe tikrinimai yra atliekami siekiant identifikuoti 

naujus pavojus ir parengti jų valdymo metodus. 

Papildomas šios veiklos privalumas yra didesnio darbuotojų informuotumo apie 

saugą plėtojimas bei saugos kultūros formavimas. Šių tikslų įgyvendinimas yra 

galimas įdiegiant darbo procesų, įrangos ir darbo funkcijų atlikimo pokyčius, 

prieš tai įvertinus jų efektyvumą, taip pat atsižvelgiant į tolimesnius rizikos 

išvengimo aspektus. 


27

7. PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMAS - SANTRAUKA 

7. Profesinės rizikos vertinimas – santrauka 

A. Rizikos identifikavimas ir vertinimas 

Atliekant išsamų rizikų identifikavimą ir jų poveikio darbuotojų sveikatai 

vertinimą, būtina: 

Apmokyti asmenis atlikti profesinės rizikos vertinimą (žinios apie rizikas 

konkrečioje darbo vietoje, darbo charakteristikos, krovinių tvarkymo 

rankomis veiklos rizikos vertinimo metodai); 

Stebėti darbo procesą (darbo metodus, darbo aplinką, krūvius, darbuotoją); 

Identifikuoti rizikas, jų priežastis ir poveikius. 

B. Prevencijos priemonės 

Tikslas yra pašalinti riziką, ir jei to padaryti neįmanoma, ją sumažinti, 

pasitelkiant šias priemones: 

Mechaninių įrenginių naudojimas; 

Tinkamos pagalbinės įrangos (kėlimo ir krovimo įrenginiai) krovinių 

tvarkymo rankomis darbams atlikti užtikrinimas; 

Darbo proceso organizavimas taip, kad būtų užtikrinta optimali darbo 

vietos erdvė bei pertraukos pailsėti darbo metu; 

Sveikatos ir saugos klausimų integravimas į bendrąjį įmonės valdymą; 

Darbuotojų mokymas tinkamai naudotis kėlimo priemonėmis ir krovinių 

kėlimo metodais; 

Darbuotojų informavimas apie krovinio charakteristikas; 

Darbuotojų informuotumo apie su krovinių tvarkymu rankomis susijusias 

rizikas didinimas. 

28 EUROPOS INSPEKTAVIMO IR KOMUNIKAVIMO KAMPANIJA

7. PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMAS - SANTRAUKA 

C. Periodinis rizikos vertinimas 

Rizikos vertinimą užtenka atlikti vieną kartą. Siekiant išvengti rizikos plitimo, 

būtina atlikti periodinius profesinės saugos ir sveikatos vertinimus. Be to, 

rekomenduotina skatinti darbuotojus užsiimti fizine veikla, gerinančia jų 

fizinę būklę ir gerovę. 


29

8. NACIONALINIAI KONTAKTAI 

8. Nacionaliniai kontaktai 

Adresas: 

Algirdo 19 

03607, Vilnius 

Tel. (8-5) 265 01 93 

info@vdi.lt 

30 EUROPOS INSPEKTAVIMO IR KOMUNIKAVIMO KAMPANIJA

„Krovinių tvarkymas rankomis“ tai dvimetė (2007-2008) Europos informacinė 

inspektavimo kampanija, vykstanti Vyriausiųjų darbo inspektorių komiteto iniciatyva. 

2008 metais jos įgyvendinimą koordinuoja Lenkijos Valstybinė Darbo inspekcija. 

Teksto autoriai: Karolina Główczyńska-Woelke un Roman Wzorek 

Fotografijų autorius: Maciej Biernacki / RTC Agencja Wydawnicza 

Publikacijoje taip pat panaudota iliustracinė medžiaga ir fotografijos iš pernai metų leidinių „Kroviniųtvarkymas 

rankomis”, kuriuos parengė „Prevent” kompanija. 

Grafinis apipavidalinimas ir surinkimas: Studio 27 (www.studio27.pl) & RTC Agencja Wydawnicza (www.rtcaw.pl). 

© Copyright Główny Inspektorat Pracy, Państwowa Inspekcja Pracy 2008 

Vyriausiasis darbo inspektoratas 

Lenkijos Valstybinė darbo inspekcija 

Varšuva 2008 


31

Ši publikacija parengta fi nansiškai remiant Europos Bendrijai. 

Už jos turinį visiškai atsako Lenkijos Valstybinė darbo inspekcija. Europos 

Bendrijų Komisija neatsako už galimą šios informacijos panaudojimą. 

www.handlingloads.eu 

rtcaw.pl 

Studio 27 

Nemokamas egzempliorius

Brošiūra

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?