T - Žemaitija

16
TAURAGËS
ÐVÈ. TREJYBËS
BAÞNYÈIOS BOKÐTO BOKÐTO
ATSTATYMAS
MORTA BAUÞIENË
ARCHITEKTÛRA
Tauragës Ðvè. Trejybës baþnyèia 2010 m. rudená,
dar tebevykstant pastato remonto darbams
Danutës Mukienës nuotrauka
Apie Tauragës Ðvè. Trejybës baþnyèià raðyta nemaþai. Ikonografijos
apie ðià laiko negandø niokotà ðventovæ yra pateikæs Albinas
Batavièius, Algimantas Miðkinis, nemaþai duomenø apie jà
randame ir 2007 m. iðleistoje kolektyvinëje monografijoje „Tauragës
kraðtas“ (sudarë dr. Dalia Klajumienë, iðleido Vilniaus dailës
akademija).
Neoromaninë Tauragës baþnyèia paðventinta 1903 m. rugpjûèio
mënesá. Pripaþástama, kad nuo 1903 m., kai ðventovë buvo pastatyta,
ji yra gerokai pasikeitusi. Nors baþnyèios projektas nëra surastas,
pagal savo architektûrines formas ji priskiriama Karlo Eduardo
Strandmanno (1867–1946) autorystei. Ðis ðvedø kilmës architektas
Lietuvai suprojektavo nemaþai baþnyèiø. Dauguma jø yra
Þemaitijoje. Architektas labiausiai mëgo varijuoti neogotikos ir neoromanines
formas.
Kadangi per Pirmàjá pasauliná karà Tauragës baþnyèia buvo smarkiai
apgriauta, apie jos pirmines formas galime spræsti tik ið iðlikusiø
fotografijø.
Tauragës baþnyèios pagrindiniame fasade vyravo aukðtas stambus
kvadratinis penkiø tarpsniø bokðtas su aðtuonkampe smaile
virðuje. Jo pirmøjø dviejø tarpsniø kampus rëmë laiptuoti kontraforsai.
Apatiniame tarpsnyje buvo perspektyviniu apvadu apjuostas
pusapskritës arkos portalas su kolonëliø pluoðtais ðonuose. Portalà
supo sustorinto mûro iðkyða su dviðlaièiu skydu virðuje. Toks
portalo sprendimas bûdingas daugeliui K. E. Strandmanno baþnyèiø,
skiriasi tik arkos forma, kolonëliø skaièius ðonuose. Virð portalo
ðvietë langas-roþë. Vidurinájá bokðto tarpsná ið visø pusiø skaidë
aukðtø siaurø niðeliø grupës. Bokðto virðø uþbaigë smailûs trikampiai
frontonai su apskritomis niðelëmis jø centre. Bokðto tarpsnius
skyrë dekoratyvinës arkatûrø, frizø juostos, raudonø plytø mûro
architektûrinës detalës (kontraforsai, kampinës traukos, arkatû-
ros) ryðkëjo baltai tinkuotuose sienø plotuose. Prie abiejø bokðto
ðonø buvo priglausti trijø tarpsniø bokðteliai su piramidiniais stogeliais,
o prie jø – vienaukðèiai priebuèiai, dengti dviðlaièiais stogeliais.
Ið iðlikusiø senø fotografijø aiðkëja, kad Tauragës baþnyèios
bokðto dviejø virðutiniø tarpsniø formos buvo analogiðkos K. E. Strandmanno
projektuotos neoromaninës Alantos (Molëtø r.) baþnyèios bokðtø
virðutiniams tarpsniams. Neoromaninëmis formomis pasiþymi ir
ðoniniai Tauragës baþnyèios fasadai (transeptas, langø angos), taèiau
jie persipina su gotikos elementais: kontraforsai, langas-roþë.
Raðydami apie po Pirmojo pasaulinio karo vykusià Tauragës
Ðvè. Trejybës baþnyèios rekonstrukcijà, autoriai ðiø darbø tikslios
datos nenurodo. Lietuvos architektûros istorijoje (t. 3) raðoma, kad
baþnyèia buvo rekonstruota prieð 1920 m., o, anot Mindaugo Paknio,
rekonstrukcija vyko 1921–1933 metais. Lietuvos centriniame
valstybës archyve (LCVA) iðlikæs baþnyèios bokðto atstatymo projektas
rekonstrukcijos datà patikslina.
1927 m. rugpjûèio 8 d. Tauragës apskrities valdyba pasiuntë Vyriausiajai
statybos inspekcijai Tauragës katalikø baþnyèios bokðto
atstatymo projektà, praðydama já patvirtinti. Brëþinius pasiraðë statybos
technikas Veitagas. Jo sudarytas projektas pasiraðytas 1925 m.
vasario 10 dienà. Statybos inspektorius J. Salenekas po keliø dienø
brëþinius gràþino nepatvirtintus, uþraðæs, kad „braiþinis gràþinamas
netvirtintu, kadangi pasiraðytas asmens, neregistruoto Statybos inspekcijoje“,
ir nurodë, kad ateityje tokie brëþiniai neturi bûti siunèiami.
Tø paèiø metø rugsëjo mënesá Tauragës apskrities statybos komisija
patvirtino naujà baþnyèios bokðto atstatymo projektà, sudarytà techniko
Veitago ir Tauragës apskrities techniko Tomo Okunio. Ðá projektà
1927 m. spalio 7 d. patvirtino Vyriausioji statybos inspekcija. Tada
baþnyèios bokðto atstatymas jau galëjo bûti pradëtas. Daugiau duomenø
apie paminëtàjá statybos technikà Veitagà nëra pavykæ rasti.
Tomas Okunis (1878–1958) buvo kilæs ið Vilkaviðkio valsèiaus

Virðuje ir deðinëje – 1927 m. spalio 7 d. Vyriausioje statybos inspekcijoje
patvirtintas Tauragës katalikø baþnyèios bokðto atstatymo projektas.
Reprodukcijos ið Lietuvos centrinio valstybës archyvo
Ðelviø kaimo. Inþinerijà jis studijavo Maskvoje, tobulinosi Anglijoje,
buvo keliø ir plentø inþinierius. 1908–1920 m. T. Okunis tiesë
kelius ir projektavo tiltus Maskvos gubernijoje. Prieð gráþdamas á
Tëvynæ, 1920–1924 m. jis dirbo Lietuvos pasiuntinybëje Maskvoje.
Gráþæs apsigyveno Kaune, Dzûkø gatvëje, kur buvo pasistatæs mediná
trijø butø gyvenamàjá namà. Lietuvoje T. Okunis dirbo plentø
valdyboje, buvo Alytaus, Tauragës, Marijampolës apskrièiø technikas.
Tauragës apskrities techniku T. Okunis tapo 1927 m. vasarà.
Iki jo 1925–1927 m. ðias pareigas ëjo inþinierius Liubomiras Prosinskis
(kaip apskrities technikas jis ant dokumentø dar pasiraðinëjo
1927 m. geguþës mënesá). Yra iðlikæs T. Okunio projektuotos
Tauragës þydø gimnazijos, veikusios Ðilalës gatvëje, projektas (patvirtintas
1928 m. vasario 25 d.). Tai dviejø aukðtø istoristinës architektûros
pastatas su bokðteliais galuose. Fasadø plokðtumos
suskaidytos mentëmis, langai – su apvadais. 1944 m. liepà T. Okunis
su þmona Marija ir sûnumi Jurgiu pasitraukë ið Lietuvos, nuo
1949 m. gyveno Amerikoje.
Gráþkime prie Tauragës Ðvè. Trejybës baþnyèios. Pirmojo pasaulinio
karo metais rusai baþnyèios bokðtà naudojo þvalgybai, o
vokieèiai vëliau já susprogdino. Kaip matyti ið A. Batavièiaus paskelbtos
nuotraukos, 1915 m. ið jos pagrindinio fasado buvo likusi
tik apatinë dalis: portalas, abiejose bokðto pusëse priðlietø bokðteliø
apatiniai tarpsniai bei vienaukðèiai priebuèiai be stogø. Iki bokðto
atstatymo baþnyèia laikinai veikë baþnyèiai priklausiusioje
teritorijoje stovëjusioje ligoninëje. Dël patalpø net buvo bylinëjamasi.
Rekonstrukcijos metu visos perdangos ir konstrukcijos buvo
padarytos naujos ir pats bokðtas beveik naujai pastatytas. Atstaèius
bokðtà, baþnyèios pagrindinis fasadas ágijo daug naujø bruoþø.
Labiausiai pakito pats bokðtas, kurio formos nuo treèiojo tarpsnio
buvo padarytos naujos. Prieð karà Tauragës Ðvè. Trejybës baþnyèios
bokðtas buvo kvadratinio plano. Jo smailë iðaugo ið trikampiais
frontonais vainikuoto virðutinio tarpsnio. Nuo apaèios kiekvienas
tarpsnis ávairavo arkatûromis, niðeliø grupëmis, suporintais
langais. Rekonstrukcijos autoriai atkûrë bokðto apatiniø tarpsniø
formas. Apaèioje bokðtas liko kvadratinis su laiptuotais kontraforsais
kampuose. Nuo treèiojo tarpsnio bokðtas pasikeitë. Vietoje
buvusiø aukðtø niðeliø grupiø vidurinæ dar kvadratinæ bokðto dalá ið
trijø pusiø supa trikampiai frontonai su laikrodþiais. Virð ðios dalies
ARCHITEKTÛRA
bokðtas tampa vientisas
aðtuonkampis. Jo sieneliø
plokðtumas riboja lizenos,
virðuje vingiuoja
arkatûros. Aðtuonkampæ
bokðto dalá supa dvi eilës
angø: apaèioje iðrikiuoti
platûs pusapskritës
arkos langai, virð
jø – suporintos kolonëlëmis
paremtos niðos.
Bokðtà vainikuoja aðtuonkampë
smailë. Uþsodinta
tiesiai ant masyvaus
bokðto tûrio ji prarado
ikikarinës smailës
grakðtumà. Trikampio
frontono dëka bokðtas
tarsi atsitraukë, atrodo
lyg uþkeltas ant baþnyèios
pastato. Neþymiai buvo pakeistas priebuèiø frontonø dekoras,
piramidiniø bokðteliø formos. Autoriai atkûrë perspektyvinio portalo
apvadà ir roþës langà virð jo.
Pagal rekonstrukcijos projektà turëjo bûti perdirbtos ir ðoniniø
fasadø formos. Ðoniniø fasadø langø virðus akcentuotas siaurais
juostiniais apvadais. Trys virðutiniai transepto langai buvo sujungti
juostiniais apvadais, pabrëþianèiais aukðtesnájá viduriná langà. Apatinë
siaurøjø transepto langø eilë turëjo imituoti arkadà: tarplangiuose
numatytos modifikuotos kolonos. Ðios pakeistos architektûrinës
detalës bûtø suteikusios ðoniniams fasadams klasicizmo bruoþø.
Taèiau ði rekonstrukcijos projekto dalis nebuvo ágyvendinta.
Trijø navø baþnyèios vidaus erdvæ dalija trys poros briaunuotø
kolonø. Iðkilminga triumfo arka skiria presbiterijà nuo baþnyèios
erdvës. Abiejose gilios pusapskritës apsidës pusëse yra po ðeðiakampæ
zakristijà. Rekonstrukcijos autoriø sudarytame baþnyèios
skersiniame pjûvyje matome uþfiksuotus altorius. Du ðoniniai altoriai
su kolonomis, o didysis turbût laikinas: ant 4 kolonø iðkelta
karûnos pavidalo virðûnë. Dabartinis lipdytinis didysis altorius tikriausiai
buvo árengtas XX a. 4 deðimtmetyje.
Vientisà aukðtyn kylanèio bokðto tûrá suskaidæs trikampis frontonas
ið pagrindø pakeitë baþnyèios pagrindiná fasadà. Neoromaninës
su gotikos elementais ðventovës iðorë po bokðto perstatymo
pasipildë dar ir klasicizmo motyvais, taigi baþnyèia tapo dar labiau
eklektiðka. Kaþkurios rekonstrukcijos metu (po Pirmojo ar Antrojo
pasaulinio karo) baþnyèios fasadai buvo nutinkuoti. Nuo 2009 m.
vykdomi baþnyèios stogo remonto ir fasadø atnaujinimo darbai greitai
turëtø bûti uþbaigti.
PANAUDOTA LITERATÛRA:
Batavièius A., Þemaitija. Tauragës kraðtas senose fotografijose,
Vilnius, 2000.
Batavièius A., Tauragë ðimtmeèiø vingiuose. Þmonës, ávykiai,
vaizdai. 1507–2007, Vilnius, 2007.
Bauþienë M., „Svetur iðeikvotas talentas“ (apie architektà Jurgá
Okuná), Kultûros paminklai /4, Vilnius, 1997.
Paknys M., „Tauragës Ðvè. Trejybës baþnyèia“, Tauragës kraðtas,
Vilnius, 2007.
ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 4
17