LT - Europa

LT 

LT LT

Pastaba skaitytojams 

KOMISIJOS PRANEŠIMAS 

2007 m. bendrasis pranešimas – GALUTINIS – 1 grupė 

Bendrojo pranešimo paskirtis ir vaidmuo informuojant apie Europos Sąjungos veiklą 

Siekiant aiškumo, Bendrajame pranešime daugiausia dėmesio skiriama pagrindiniams 

aspektams, susijusiems tiek su bendrosiomis tendencijomis, tiek su svarbiausiais metų 

politiniais veiksmais, įskaitant teisėkūrą. Metodiškai šis aspektas susijęs su visa informavimo 

apie Europos Sąjungos veiklą sistema, kuria piliečiai gali naudotis pasitelkdami įvairius 

šaltinius. Iš jų svarbiausi: 

• Europos Sąjungos portalas Europa (http://europa.eu/index_lt.htm), 

kuriame šiandien pateikiama gausi informacija ir kuriame galima atlikti paiešką pagal 

tokius kriterijus: veiklos sritys, institucijos, dokumentai arba konkrečios paslaugos 

(statistika, biblioteka, kontaktai ir kt.); 

• dažnai atnaujinamos įvairių Bendrijos institucijų serverių duomenų bazės (pavyzdžiui, 

Komisijos generalinių direktoratų interneto svetainės) arba nuo šių institucijų 

nepriklausomi šaltiniai. Nuorodos į šias duomenų bazes, kaip ir į portalą Europa, 

pateikiamos bendrųjų ir kitų naudingų nuorodų skyrelyje kiekvieno Bendrojo pranešimo 

skirsnio pabaigoje; 

• Europos Sąjungos biuletenis, tikra tiesioginė kronika. Biuletenyje, Komisijos leidžiamame 

tik elektroniniu pavidalu (http://europa.eu/bulletin/lt/welcome.htm), 

galima susipažinti su visa pagal sritis suskirstyta Bendrijos veikla, tiesiogiai susipažinti su 

oficialiais tekstais, jame pateikiami saitai į atitinkamą informaciją ir duomenų bazes. 

Biuletenis turėtų būti mėnesinis, tačiau kol kas informacija jame atnaujinama dažniau; 

nuolat atnaujinant informaciją, sudaromos sąlygos susipažinti su visa tam tikro mėnesio 

veikla. Taigi biuletenis – svarbus Bendrojo pranešimo priedas ir šaltinis. Galimybė 

naudotis nurodytais šaltiniais yra skaitytojų, norinčių susidaryti bendrą nuomonę apie 

Europos Sąjungos veiklą arba atlikti konkrečios srities dokumentų paiešką, informavimo 

sistemos kertinis akmuo. 

Dėl šios bendros sistemos Bendrajame pranešime nebereikia nuolat kartoti išsamios 

informacijos, todėl dokumentas tapo glaustesnis ir tai atitinka jo dvigubą paskirtį: teikti plačią 

naujausių Europos Sąjungos įvykių apžvalgą ir nurodyti pagrindines jų tendencijas. 

 

Įvadas 

2004 m. darbą pradėję Europos Parlamentas ir Komisija kadenciją įpusėjo 2007 metais, 

kuriais papildyta svarbių Europos Sąjungos istorinių ir politinių įvykių kronika ir kurie buvo 

reikšmingi tiek ES praeičiai, tiek ateičiai. 

LT 1 LT

Viena vertus, šiais metais pažymėtas Romos sutarčių, kuriomis įsteigta Europos ekonominė 

bendrija ir Europos atominės energijos bendrija, pasirašymo penkiasdešimtmetis. Kitaip nei 

Europos anglių ir plieno bendrijos sutartis, kurios galiojimas baigėsi Paryžiaus sutartyje 

numatytais jos penkiasdešimtmečio sukakties, t. y. 2002-aisiais, metais, šios dvi bendrijos, 

atnaujintos keliais nuo 1957 m. priimtais sutarčių tekstų pakeitimais ir papildytos pačių 

Europos Sąjungos ir Europos bendrijos veiklos dinamika, gyvuoja ir toliau. 

Penkiasdešimtmečio proga kovo 25 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkai 

pasirašė Berlyno deklaraciją. Deklaracija skelbiamas Europos Sąjungos įsipareigojimas gerbti 

tokias bendrąsias vertybes, kaip antai pagrindinės teisės, taika ir laisvė, demokratija ir teisinė 

valstybė, teisingumas ir solidarumas. Šia proga keliose valstybėse narėse buvo išleista speciali 

dviejų eurų nominalo moneta. 

Kita vertus, 2007 m. buvo padėti nauji mūsų ateities pamatai: gruodžio 13 d. Lisabonoje 

pasirašyta naujoji sutartis, vadinama Reformų sutartimi. Šia sutartimi iš dalies keičiama 

Europos Sąjungos sutartis ir Europos bendrijos steigimo sutartis; pastaroji savo ruožtu tampa 

Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo. Lisabonos sutartimi, kuria nutolstama nuo 

ankstesnio 2004 m. parengto projekto konstitucinių aspektų, siekiama sukurti veiksmingesnį 

dvidešimt septynių valstybių narių Europos Sąjungos institucinį pagrindą ir padidinti 

demokratinį teisėtumą. Tai, pavyzdžiui, susiję su atitinkamomis Europos Sąjungos bei 

valstybių narių kompetencijos sritimis ir šių paskirstymu, bendros užsienio ir saugumo 

politikos ypatumais arba nacionalinių parlamentų vaidmeniu. Be to, į naująją sutartį įtrauktoje 

chartijoje, pasirašytoje Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, nustatytos Europos 

piliečių pagrindinės teisės. Reikia pažymėti, kad reformuojant Sutartis abi 2007 m. ES 

pirmininkavusios valstybės narės atliko pagrindinį vaidmenį. ES pirmininkavusios Vokietijos 

iniciatyva birželio mėn. Europos Vadovų Taryba parengė labai išsamų Tarpvyriausybinės 

konferencijos, atidarytos liepos mėn., įgaliojimų projektą. Techninio pobūdžio darbai tęsėsi 

iki spalio mėn.; tuomet ES pirmininkavusiai Portugalijai paraginus, pasiektas politinis 

susitarimas. Pirmoji iš valstybių narių sutartį, praėjus kelioms dienoms nuo pasirašymo, 

ratifikavo Vengrija. Europos Vadovų Tarybos užmojis – užbaigti visą ratifikavimo procesą iki 

2009 m. birželio mėn. Europos Parlamento rinkimų. 

Šią naujosios sutarties pasirašymas reiškia dar didesnes išsiplėtusios Europos Sąjungos 

veiklos galimybes ir yra ypač naudingas tuo, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. į Europos Sąjungą 

įstojo Bulgarija ir Rumunija. Šis naujas išsiplėtusios ES pasikeitimas – prieš dešimtį metų 

Vidurio ir Rytų Europos šalims pateikus prašymus dėl įstojimo pradėto proceso rezultatas. Jis 

susijęs ir su Europos Sąjungos išorės sienų išplėtimu iki naujų jūrinių pakrančių, į kurį 

atsižvelgdama Komisija balandžio mėn. pasisakė už regioninio bendradarbiavimo plėtrą 

įgyvendinant „Juodosios jūros sinergijos“ iniciatyvą. Ši iniciatyva – dar vienas žingsnis 

įtvirtinant Europos kaimynystės politiką, kuria remiantis buvo veiksmingai suplanuota 

2006 m. sukurta Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė, Komisija taip pat pateikė 

naujas šios politikos stiprinimo artimiausioje ateityje gaires. 

Dėl naujos galimos plėtros buvo tęsiamos stojimo derybos su šalimis kandidatėmis ir 

palaikomi vis glaudesni ryšiai su potencialiomis šalimis kandidatėmis. Iš esmės pagrindiniai 

2007–2008 m. uždaviniai nagrinėti lapkričio 6 d. Komisijos komunikate. Vadovaudamasi 

atnaujintu susitarimu dėl plėtros, kuriam pritarė 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų 

Taryba, Komisija bendrais bruožais apibūdino šių uždavinių, visų pirma valstybinės valdžios 

stiprinimo ir administracinių bei teisinių reformų srityje, sprendimo strategiją. 

2007 m. buvo tam tikro „plėtimosi“ ir pačioje Europos Sąjungoje. Nuo sausio 1 d. Slovėnija 

galutinai prisijungė prie euro zonos ir tapo tryliktąja šalimi nare, kurioje naudojama bendra 


valiuta. Taip pat baigta rengtis 2008 m. sausio 1 d. įvyksiančiam Kipro ir Maltos įstojimui į 

šios valiutos zoną, be to, visus metus reikėjo užtikrinti euro stabilumą kitų valiutų atžvilgiu. 

Kalbant apie laisvą asmenų judėjimą, gruodžio 21 d. padidėjo Šengeno erdvė: valstybių narių, 

jau priklausančių šiai zonai be vidaus sienų, gretas papildė devynios naujosios valstybės. 

Keliauti be paso dabar galima po dvidešimt dvi ES valstybes nares. 

* 

* * 

2007 m. Europos Sąjungos veikla pirmiausia buvo skirta trims pagrindiniams uždaviniams 

spręsti. 

Pirma, Europos Sąjunga aiškiai parodė ryžtą atlikti pirmaeilį vaidmenį sprendžiant klimato 

kaitos problemas. Taip ji atsako į piliečių susirūpinimą dėl planetos ateities. Jau sausio mėn. 

Komisija nustatė šios srities veiksmus iki 2020 m. ir vėliau; jiems pritarė ir kitos Bendrijos 

institucijos. Pagrindinis ateities veiksmų tikslas – apriboti pasaulio klimato šilimą iki 2°C. Be 

to, birželio mėn. paskelbtoje žaliojoje knygoje Komisija nurodė galimus ES veiksmus 

prisitaikant prie klimato kaitos Europoje. Vedama tokių pat paskatų, rugsėjo mėn. ji pasisakė 

už Europos ir skurdžių besivystančių šalių pasaulinio klimato kaitos aljanso sukūrimą. 

Antra, tęsiant ankstesniais metais pradėtas iniciatyvas, 2007 m. ypatingas dėmesys buvo 

skirtas Europos energetikos politikos raidai. Sausio 10 d. komunikate, pateiktame kartu su 

komunikatu dėl klimato kaitos, Komisija pasiūlė integruotą požiūrį: Europos energetikos 

politikos įvedimą derinti su plataus užmojo uždaviniais kovos su klimato kaita srityje. Tokiam 

požiūriui ES pirmininkaujant Vokietijai pritarė pavasario Europos Vadovų Taryba. Beje, 

birželio mėn. Vokietijoje, Heiligendame, vyko G8 aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame 

taip pat tvirtai pritarta klimato kaitos uždavinių sprendimui. Vėliau Komisija toliau padėjo 

formuoti Europos energetikos politiką: rugsėjo mėn. priėmė keletą teisės aktų pasiūlymų, 

kuriais siekiama baigti kurti vidaus elektros energijos ir gamtinių dujų rinką; lapkričio mėn. 

pasiūlė Europos strateginį energetikos technologijų planą (SET planą), kurio tikslas – 

atliekant mokslinius tyrimus ir panaudojant atsinaujinamosios energijos išteklius užtikrinti, 

kad ateityje tarša anglies dvideginiu būtų mažesnė. 

Trečia, Europos Sąjunga išskirtinį dėmesį skyrė ypač svarbiems globalizacijos keliamiems 

uždaviniams. Komisija Europos Sąjungos valstybių arba vyriausybių vadovams šią temą 

pasiūlė apsvarstyti neeiliniame jų susitikime spalio mėnesį. Ji pateikė komunikatą iškalbingu 

pavadinimu: „Europos interesas – sėkmingai veikti globalizacijos amžiuje“. Šiam siekiui 

antrino gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba, priėmusi Europos Sąjungos deklaraciją dėl 

globalizacijos. Deklaracijoje pabrėžiama, kad Europos Sąjunga siekia globalizaciją orientuoti 

taip, kad ši atitiktų visų jos piliečių interesus ir būtų grindžiama jos vertybėmis bei 

bendraisiais principais. Kaip tik 2007 m. buvo priimti pirmieji sprendimai dėl Europos 

prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų panaudojimo; šis fondas buvo įsteigtas 

2006 m., siekiant padėti darbą dėl įmonės gamybos perkėlimo praradusiems darbuotojams 

reintegruotis į darbo rinką. 

Iš esmės, siekiant spręsti globalizacijos uždavinius, 2005 m. atnaujintai Lisabonos strategijai 

2007 m. suteiktas naujas postūmis. Kadangi esame priversti apsiriboti keliais konkrečiais 

pavyzdžiais, paminėsime tik Komisijos sukurtą ekonomikos augimo ir užimtumo 

įgyvendinimo strategijos sąsają su tokiais įvairiais tikslais, kaip antai: e. įgūdžių XXI amžiuje 

lavinimas, Europos mokslinių tyrimų erdvės tobulinimas ir plėtra, integruoto lankstumo ir 


saugumo garantijų pusiausvyros metodo įgyvendinimas. Pritardama siūlymui atlikti 

Lisabonos strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą, gruodžio mėn. Komisija pateikė naujo 

2008–2010 m. etapo gaires ir programą. 

Taip pat norėtumėme pabrėžti, kad įvairiose institucijose mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) 

politika tapo vienu iš atnaujintos partnerystės dėl Lisabonos strategijos ramsčių. Spalio 4 d. 

tarpinėje ataskaitoje Komisija įrodė, kokios svarbios yra MVĮ. Todėl įmonėms, ypač 

mažiausioms, skiriamas dėmesys pastebimas įgyvendinant kitą pastaraisiais metais ES labai 

svarbų siekį – gerinti teisėkūrą. Europos Sąjungos institucijos 2007 m. dėjo daug pastangų, 

kad sumažintų įmonėms tenkančią administracinę naštą. Todėl sausio mėn. Komisija pateikė 

veiksmų programą, kurios tikslas – iki 2012 m. 25 % sumažinti dėl Europos Sąjungoje 

galiojančių teisės aktų atsirandančią administracinę naštą. Šiai iniciatyvai pritarė Taryba ir 

Europos Vadovų Taryba. Be to, 2007 m. pradžioje pradėjo veikti Poveikio vertinimo 

komitetas – nepriklausoma įstaiga, įsteigta vadovaujant Komisijos pirmininkui. Per metus 

Komitetas atliko apie šimtą Komisijos pasiūlymų poveikio vertinimų, kuriais siekia pagerinti 

jų kokybę ir supaprastinti teisėkūros debatus. Be to, Komisija toliau nuolat vykdė savo 

daugiametę Bendrijos acquis paprastinimo programą. 

Kalbant abstrakčiau, gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba įkūrė nepriklausomą svarstymų 

grupę, vadovaujamą buvusio Ispanijos Vyriausybės vadovo F. Gonzáleso – tai rodo jos ryžtą 

žvelgti tolyn, į 2020–2030 metus. Grupės paskirtis yra padėti Europos Sąjungai numatyti ir 

veiksmingiau spręsti ilgalaikius uždavinius. Berlyno deklaracijoje nurodyti pagrindiniai 

klausimai ir įvykiai (žr. pirmiau) turi būti pagrindas, kuriuo grupė turi remtis surašydama 

klausimus, su kuriais gali susidurti Europos Sąjunga, ir svarstydama, kaip juos spręsti. 

Svarstymai vyks Lisabonos sutartyje nustatyta tvarka. 

* 

* * 

2007 m. ne tik svarbiausiems uždaviniams buvo skiriama daug dėmesio – padaryta pažanga ir 

įgyvendinant daug anksčiau pradėtų bendrosios Europos Sąjungos vidaus ir išorės politikos 

veiksmų. 

Visų pirma, kaip ir skelbta 2006 m., dalis pavyzdinėmis laikomų sričių, pateisinant Europos 

Sąjungos piliečių lūkesčius, buvo svarstoma iš naujo. Todėl Europos Vadovų Tarybos 

pavasario susitikimui Komisija parengė socialinės tikrovės apžvalgą ir naująsias bendrosios 

rinkos gaires. Konkretūs persvarstymo ir apžvalgos rezultatai – lapkričio 20 d. Komisijos 

pateikti du nauji pasiūlymai: komunikatas „Bendroji rinka XXI a. Europai“, kuriame 

supažindama su visomis veiklos priemonėmis, skirtomis bendrajai rinkai pertvarkyti, ir kurį 

lydi bendro intereso paslaugų dokumentas, ir komunikatas „Perspektyvos, prieinamumas ir 

solidarumas. Nauja socialinė vizija XXI amžiaus Europoje“, kuriame Komisija pabrėžia 

būtinybę investuoti daugiausia valstybių narių kompetencijai priklausančiose srityse: jaunimo, 

kultūros, judumo ir kt. Taip pat lapkričio 20 d. Komisija padėjo kitų, į ateitį orientuotų 

svarstymų pamatus: pateikė komunikatą, skirtą bendros žemės ūkio politikos būklei įvertinti. 

Siekdama pagyvinti diskusijas dėl biudžeto reformos, rugsėjo mėn. Komisija pradėjo plataus 

masto konsultacijas. 2007–2013 m. finansinėje programoje prisiimti pirmieji konkretūs 

įsipareigojimai mokslinių tyrimų, teisingumo, ekonominės ir socialinės sanglaudos srityse; 

sėkmingai bendradarbiaujant institucijoms, gruodžio mėn. pirmą kartą persvarstyta Finansinė 

programa, siekiant atsižvelgti į susitarimą skirti Bendrijos fondų lėšų pasaulinės palydovinės 


navigacijos sistemos (EGNOS ir GALILEO) Europos programoms ir taip užtikrinti šio 

svarbaus Europos technologijų tobulinimo projekto gyvybingumą. 

Be to, 2007 m. pažanga iš esmės pasiekta dviejose vidaus politikos srityse: 

• viena vertus, buvo tęsiamas rinkų vienijimas – tai rodo, pavyzdžiui, Komisijos iniciatyvos 

vidaus prekių rinką paversti Europos kertiniu konkurencingumo akmeniu ir nustatyti 

bendrąsias prekybos produktais taisykles; Europos Parlamento ir Tarybos priimtas trečiasis 

geležinkelių teisės aktų rinkinys; pateikti teisės aktų pasiūlymai baigti kurti elektros 

energijos ir gamtinių dujų vidaus rinką; 

• kita vertus, sukurta naujų su gyvenimo kokybe susijusių metodų ir priemonių. Svarbu tai, 

kad 2007-ieji buvo paskelbti „Europos lygių galimybių visiems metais“ ir jais įsteigta 

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra. Lapkričio mėn. Komisija pasiūlė keletą 

saugumo srities priemonių, kuriomis siekiama veiksmingiau kovoti su terorizmu. Dėl 

2003 m. pradėtų ir toliau sėkmingai vykdomų vaisių ir daržovių sektoriaus reformų ne tik 

Europos žemės ūkis tapo konkurencingesnis ir tausesnis, bet ir vartotojai paskatinti vartoti 

sveikus produktus, – taip atsiliepta į visuomenės susirūpinimą sveikata. Panaši politinių 

sričių sąsaja nustatyta susiejus demografiją ir technologinę pažangą Komisijos pateiktame 

gyventojų senėjimo ir informacinių bei ryšių technologijų veiksmų plane „Senėjimas 

informacinėje visuomenėje“. Kitą susirūpinimo gyvenimo kokybe pavyzdį galima rasti 

siūlomoje 2007–2013 m. Bendrijos vartotojų politikos strategijoje, kuria siekiama trijų 

tikslų: vartotojo atsakomybės, didesnės gerovės ir veiksmingesnės jos apsaugos. Siekiant 

padėti vartotojams birželio 27 d. buvo priimta svarbi priemonė – Europos Parlamento ir 

Tarybos reglamentas dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus; šiuo 

reglamentu siekiama užtikrinti, kad, įvedus Europos tarifą, judriojo ryšio vartotojai, 

keliaujantys po Bendriją ir skambinantys arba atsiliepiantys telefonu, už tarptautinio 

tarptinklinio ryšio paslaugas mokėtų ne per brangiai. 

2007 m. Europos Sąjunga, siekdama tikslo būti svarbia partnere tarptautinėje arenoje, toliau 

vykdė daug išorės santykių srities veiksmų. 

Išorės veiksmų srityje įsišaknijusi tradicija rengti nuolatinius susitikimus su didelių 

pramoninių arba augančios ekonomikos šalių, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų, 

Japonijos, Rusijos, Kinijos arba Indijos, vadovais suteikė progą įvertinti dvišalius santykius, 

aptarti svarbiausius tarptautinius klausimus ir kartais net sudaryti politinius, ekonominius ar 

techninius susitarimus. ES pirmininkaujant Vokietijai, birželio mėn. G8 aukščiausiojo lygio 

susitikime pradėtas Heiligendamo procesas – sudarytos sąlygos apibrėžti naujos formos 

dialogą su įvairiomis šalimis, tarp jų – Kinija ir Indija. Liepos mėn. įvyko pirmasis Europos 

Sąjungos ir Brazilijos vadovų susitikimas, kuriame siekta sudaryti visapusišką strateginę 

partnerystę. 

ES ir toliau tiek diplomatine veikla, tiek veiksmais vietoje, siųsdama specialius pareigūnus, 

policininkus ar taikos palaikymo pajėgų atstovus, aktyviai domėjosi padėtimi „jautriose“ 

šalyse ar vietovėse, pavyzdžiui, Afganistane, Irane, Irake, Kosove, Libane, Mianmare 

(Birmoje), Pakistane, Sudane, Čade ir Vidurio Rytuose. Be to, ji ne kartą prašyta stebėti 

rinkimus keliuose žemynuose. 

Vis dėlto daugiausia dėmesio skirsime svarbiausioms dviem išorės santykių sritims, kuriose 

2007 m. buvo svarbių įvykių: konkurencingos ir atviros Europos skatinimas; solidarios 

Europos įtvirtinimas. 


Konkurencingos ir atviros Europos skatinimas iš esmės atitiko siekį, kad išorės politikos 

veiksmai atitiktų vidaus politiką. Būtent todėl balandžio mėn. sudarytas svarbus oro 

transporto srities susitarimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl atviros oro erdvės. 

Nuo šiol pagal šį susitarimą, kuris yra pirmas tokio pobūdžio susitarimas, Europos oro vežėjai 

gali skraidinti keleivius iš bet kurios Jungtinių Amerikos Valstijų vietos į bet kurią Bendrijos 

teritorijos vietą ir atvirkščiai; panaši tvarka taikoma ir krovinių vežimui oro transportu. 

Įtvirtinant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, buvo dedamos pastangos susitarti dėl bendro 

požiūrio į migraciją iš Europos Sąjungos pasienio regionų rytuose bei pietryčiuose ir sudaryti 

ES ir trečiųjų šalių partnerystes dėl judumo. Metų pabaigoje su Rytų Europos ir Vakarų 

Balkanų šalimis buvo sudaryti susitarimai dėl trumpalaikių vizų ir neteisėtai šalyje 

gyvenančių asmenų readmisijos. Išorės prekybos srityje, laikydamasi Lisabonos strategijos 

tikslų, balandžio mėn. Komisija pasiūlė sudaryti glaudesnę partnerystę, kad Europos 

eksportuotojams būtų užtikrintos didesnės galimybės veikti išorės rinkose. 

Solidari Europa buvo įtvirtinama pratęsiant, sudarant arba atnaujinant visapusiškas 

partnerystes su įvairiais pasaulio regionais. 2007-aisiais paminėtas vis glaudesnio 

bendradarbiavimo su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) trisdešimtmetis ir 

partnerystės su Vidurio Azija pradžia. Šių metų gruodžio mėn. Lisabonoje įvykusiame 

Europos ir Afrikos vadovų susitikime taip pat pasinaudota proga suteikti naują postūmį 

strateginei ES partnerystei su Afrika. 2007 m. Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai 

pasirašius „Europos susitarimo deklaraciją“, kuria įtvirtinami humanitarinės pagalbos 

veiksmų principai bei dalijimasis gerąja patirtimi ir siekiama taikyti koordinuotą metodą, 

žengtas svarbus žingsnis humanitarinės pagalbos srityje, kad ES galėtų teikti didžiausią 

įmanomą tarptautinę humanitarinę pagalbą. Šia iniciatyva atskleidžiama metodų nuoseklumo 

palaikant ryšius su besivystančiomis pasaulio šalimis svarba, o 2005 m. trijų Europos 

institucijų susitarimo objektas buvo pati vystymosi politika. 

* 

* * 

Nors Europos Sąjungos veikla gali atrodyti labai įvairi, svarbi ir sudėtinga, praėjus 

penkiasdešimčiai metų nuo steigimo sutarčių pasirašymo, jos neįmanoma atskirti nuo visų 

Europos integracijos proceso šalių – tiek šios veiklos iniciatorių, tiek teikiamos paramos 

gavėjų – veiklos. Todėl, įgyvendindamos pastaraisiais metais sukurtas iniciatyvas, 2007 m. 

institucijos įvairiais veiksmais aiškiai rodė norą, kad dalyvaujančioms šalims ši politika taptų 

artima. Todėl buvo surengta keletas viešųjų konsultacijų dėl tokių klausimų kaip ES plėtra, 

šeima ar imigracija; 2006 m. pradėtų konsultacijų, siekiant parengti būsimą Europos jūrų 

politiką, rezultatai yra pavyzdinė šios iniciatyvos pabaiga. Spalio mėn. Komisija apibendrino 

jos rezultatus, remdamasi beveik 500 atsakymų ir daugiau kaip per 250 renginių gauta 

informacija, ir pasiūlė naują jūrų strategiją. Šis pasiūlymas pateiktas tikrai palankiu metu, 

mat, kaip rodo Eurobarometro tyrimai, 2007 m. pasitikėjimas Europos institucijomis gerokai 

išaugo ir pasiekė 9-o dešimtmečio lygį. Spalio mėn. Komisija taip pat nustatė bendruosius 

komunikacijos partnerystės principus; komunikacijos tikslas – geriau informuoti piliečius, 

aiškinti Europos, nacionalinio ir vietos masto Bendrijos politikos svarbą ir pakviesti juos 

dalyvauti nuolatinėse diskusijose Europos klausimais. Ši nauja, visose institucijose ryškėjanti 

tendencija keičia minėtos artumo sąvokos svarbą kuriant Europos Sąjungą ir dalyvaujant jos 

veikloje. Ji ypač svarbi ratifikuojant Lisabonos sutartį, kuri yra naujas pastarųjų 

penkiasdešimties metų laimėjimais galinčios pasiremti ir ryžtingai į ateitį žvelgiančios 

Europos atskaitos taškas. 


I skyrius 

Bendrosios politinės aplinkybės 

1 skirsnis 

1.1. Valdymas ir reglamentavimo gerinimas 

Aplinkybės 

2005 m. duotas naujas impulsas ES teisės aktų gerinimui – šis politinis tikslas tapo Lisabonos 

augimo ir užimtumo strategijos šerdimi. Komisija visų pirma persvarstė 2002 m. paskelbtą 

reglamentavimo aplinkos gerinimo veiksmų planą ir parengė naujų metodų, kuriais siekiama, 

kad pasiekti rezultatai taptų konkretesni. Tačiau šios iniciatyvos sėkmė priklauso nuo to, kaip 

iš tikrųjų ją suvokia visos teisėkūroje dalyvaujančios Europos Sąjungos institucijos ir 

valstybės narės. Reglamentavimo gerinimas yra bendra pareiga. 2006 m. Komisija atliko 

strateginę padarytos pažangos ir uždavinių, kuriuos siekiant didesnės pažangos šioje srityje 

dar reikės įgyvendinti, analizę. Komisija dar labiau sugriežtino taikomas kontrolės sistemas: 

įsteigė Komisijos pirmininkui pavaldų Poveikio vertinimo komitetą. 

1.1.1. Geresnė teisėkūra 

2007 m. įtvirtinta pastarųjų metų pažanga įgyvendinant strategiją, kuria siekiama sukurti 

modernią ir veiksmingą reglamentavimo kultūrą Europos Sąjungoje. Padariusi išvadas dėl 

teisės aktams gerinti priimtų priemonių, Komisija galėjo patobulinti metodus ir išpildyti ES 

piliečių bei ūkio subjektų lūkesčius dėl paprasto ir prieinamo teisinio pagrindo. 

2007 m. prioritetinės veiklos sritys buvo šios: įgyvendinti teisės aktų paprastinimo programą, 

kontroliuoti poveikio vertinimo kokybę, sugriežtinti Bendrijos teisės laikymąsi ir pradėti 

įgyvendinti ryžtingą administracinės naštos mažinimo strategiją. 

Politikos formavimas 

2007 m. sustiprintos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti itin kokybiškų teisės aktų 

taikymą. Atlikusi integruotą poveikio vertinimą ir pasitarusi su įvairiais ekspertais bei 

suinteresuotosiomis šalimis, Komisija ėmėsi naujų iniciatyvų. Pradėjo veikti Poveikio 

vertinimo komitetas, kurio užduotis – teikti kokybinę paramą ir kontroliuoti Komisijos 

poveikio vertinimo kokybę. 2007 m. Komitetas pateikė 112 nuomonių dėl poveikio vertinimų, 

teikiamų kartu su Komisijos pasiūlymais. Be to, Komisijos poveikio vertinimo sistemą 

įvertino išorės ekspertai; remiantis jų išvadomis ir atsižvelgiant į subsidiarumo bei 

proporcingumo principus, sudarytas planas, kaip peržiūrėti dabartines Komisijos poveikio 

vertinimo atlikimo gaires. 

Todėl atliktas į 2007 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programą įtrauktų strateginių ir 

prioritetinių pasiūlymų poveikio vertinimas. Rengiant šiuos pasiūlymus vyko viešosios 

konsultacijos, nes siekta suteikti piliečiams ir visoms suinteresuotoms šalims galimybę 

prisidėti prie Bendrijos politikos formavimo ir programų sudarymo. 

Norint parengti, stebėti ir vertinti Bendrijos politiką, reikalingi patikimi ir nuoseklūs 

statistiniai duomenys apie Europos Sąjungos ir jos nacionalinių bei regioninių subjektų 


ekonominę, socialinę ir aplinkos padėtį. Todėl gruodžio 11 d. Europos Parlamentas ir Taryba 

priėmė Sprendimą dėl 2008–2012 m. Bendrijos statistikos programos įgyvendinimo ( 1 ). 

Galiojančių teisės aktų modernizacija 

Padaryta geroka pažanga atnaujinant plataus užmojo Komisijos teisės aktų tęstinę 

paprastinimo programą. 2007 m. Komisija pateikė keturiasdešimt keturis naujus teisės aktų 

paprastinimo pasiūlymus, kuriais įgyvendinama ši daugiametė programa, kurios tikslas – 

palengvinti ūkio subjektams ir piliečiams tenkančią administracinę naštą. Tarp jų – svarbūs 

žemės ūkį, aplinką, darbo rinką ir produktus reglamentuojančių teisės aktų paprastinimo 

pasiūlymai. Antai Bendrijos draudimo teisės peržiūra („Mokumas II“) ( 2 ) ir GSM direktyvos 

panaikinimas ( 3 ) turės tiesioginį poveikį įmonėms ir piliečiams. 

Komisija pateikė keletą pasiūlymų, kaip sumažinti „acquis“ apimtį ir sudaryti palankesnes 

sąlygas susipažinti su Bendrijos teisės aktais bei juos įgyvendinti; pasiūlymai numatyti 

preliminarioje kodifikavimo programoje, kuri 2006 m. iš naujo paskelbta, taip pat ir naujomis 

oficialiosiomis kalbomis. Paskelbusi pasenusiais, Komisija iš Bendrijos teisyno pašalino tam 

tikrus teisės aktus. Suvestinės acquis tekstų redakcijos paskelbtos interneto svetainėje EUR- 

Lex. Suvestinės redakcijos bus skelbiamos palaipsniui visomis oficialiosiomis kalbomis. 

2006 m. patikrinusi teisės aktų leidėjo dar svarstomus 2004 m. pasiūlymus, Komisija atsiėmė 

dešimt jų. Atsiimti pasiūlymų Komisija taip pat numačiusi 2008 m. teisėkūros ir darbo 

programoje. 

Bendrijos teisės taikymas 

Rugsėjo 5 d. komunikate „Rezultatų siekianti Europa — Bendrijos teisės taikymas“ ( 4 ) 

Komisija išdėstė tinkamo Bendrijos teisės taikymo politiką – imtis priemonių siekiant: 

• užkirsti kelią pažeidimams, labiau atsižvelgiant į teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir 

taikymo aspektus rengiant jų pasiūlymus; 

• parengti bandomąjį naujojo darbo su valstybėmis narėmis metodo taikymo projektą, 

ieškant, kaip būtų galima racionaliai ir greitai spręsti problemas, su kuriomis susiduria 

piliečiai ir įmonės; 

• tobulinti Komisijos darbo metodus: teikti pirmenybę pažeidimo procedūrų valdymui bei 

dažniau priimti sprendimus pažeidimų bylose; 

• daugiau informuoti visuomenę apie Komisijos darbo nagrinėjant pažeidimus etapus, 

direktyvų perkėlimą į valstybių narių teisę ir valstybių narių perduotas direktyvos 

perkėlimo aktų ir pačios direktyvos straipsnių atitikmenų lenteles. 

Kad būtų galima susidaryti aiškesnę strateginę nuomonę apie veiklos prioritetus ir numatytus 

veiksmus, Komisija įsipareigojo iš dalies keisti metinę Bendrijos teisės taikymo kontrolės 

ataskaitą. 

( 1 ) Sprendimas 1578/2007/EB (OL L 344, 2007 12 28). 

( 2 ) Žr. šio pranešimo II skyriaus 2 skirsnio dalį „Vidaus rinkos peržiūra ir pažanga“. 

( 3 ) Žr. šio pranešimo II skyriaus 2 skirsnio dalį „Informacinė visuomenė ir žiniasklaida“. 

( 4 ) COM(2007) 502 (OL C 4, 2008 1 9). 


1.1.2. Administracinių išlaidų mažinimas 

Sausio 24 d. Komisija pateikė veiksmų programą, kuria siekiama iki 2012 m. 25 % sumažinti 

įmonėms tenkančias Europos Sąjungoje galiojančių teisės aktų įgyvendinimo administracines 

išlaidas ( 5 ). ES veiksmų programoje daugiausia dėmesio skiriama trylikai sektorių, kuriuose 

susidaro daugiausia administracinių išlaidų. Surašyti ir įvertinti išlaidas šiuose sektoriuose 

pradėta 2007 m. vasarą, baigti numatoma 2008 m. pabaigoje. Kartu Komisija pateikė teisės 

aktų pasiūlymų ir įgyvendinimo priemonių projektų, kuriais siekiama sumažinti 

administracinę naštą artimiausioje ateityje. 2007 m. imtasi dešimties greitų priemonių, 

galinčių duoti reikšmingų rezultatų ir tik labai nedaug keičiančių galiojančius teisės aktus. 

Kovo mėn. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad 2006 m. padaryta nemenka pažanga 

gerinant reglamentavimo aplinką, ir palankiai įvertino šią administracinės naštos mažinimo 

veiksmų programą. Europos Vadovų Taryba kiekvieną valstybę narę paragino užsibrėžti 

administracinių išlaidų, kurias lemia grynai nacionaliniai įsipareigojimai, mažinimo tikslą. Be 

to, ji paragino Komisiją reguliariai atnaujinti teisės aktų paprastinimo programą, o Tarybą – 

skirti ypatingą dėmesį šios srities pasiūlymams. Liepos 10 d. rezoliucijoje veiksmų programai 

pritarė Europos Parlamentas. 

Pateikusi Komunikatą dėl įmonėms taikomų reikalavimų mažinimo atsižvelgiant į statistinius 

poreikius ( 6 ), liepos 19 d. Komisija priėmė Europos įmonių ir prekybos statistikos 

modernizavimo (EĮPSM) programos pasiūlymą ( 7 ). EĮPSM programa siekiama tokių tikslų: 

• apibrėžti tikslinius rodiklius ir persvarstyti prioritetus; 

• supaprastinti įmonių statistiką; 

• remti veiksmingesnio duomenų rinkimo metodo įgyvendinimą; 

• modernizuoti ir paprastinti valstybių narių prekybos statistiką (Intrastatą). 

Rugpjūčio 31 d. Komisija nusprendė iš nepriklausomų ekspertų sudaryti administracinės 

naštos mažinimo aukšto lygio grupę. Šiai grupei vadovauti Komisija paskyrė buvusį Bavarijos 

žemės premjerą Edmundą Stoiberį. 

Rugsėjo 21 d. Komisija oficialiai pradėjo teikti internetinių konsultacijų administracinės 

naštos mažinimo klausimu paslaugą ( 8 ). Ši naujoji interneto svetainė turėtų sudaryti įmonių 

vadovams sąlygas teikti jiems tenkančių administracinių išlaidų mažinimo pasiūlymus. 

1.1.3. Subsidiarumas ir proporcingumas 

Remdamasi Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 9 straipsniu, 

birželio 6 d. ( 9 ) Komisija priėmė keturioliktąją metinę (2006 m.) ataskaitą „Geresnė 

teisėkūra“. Komisija perteikia Europos Sąjungos norą vis daugiau dėmesio skirti 

reglamentavimo kokybės gerinimui, ypač Bendrijos teisės aktų kokybei ir susipažinimo su 

jais galimybėms, ir išvardija pagrindinius uždavinius, kurių reikės imtis: gerinti poveikio 

vertinimo kokybę ir naudoti šią priemonę rengiant bei priimant teisės aktus; geriau 

( 5 ) COM(2007) 23 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 6 ) COM(2006) 693 (OL C 78, 2007 4 11). 

( 7 ) COM(2007) 433 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 8 ) http://ec.europa.eu/enterprise/admin-burdens-reduction/index_lt.htm. 

( 9 ) COM(2007) 286 (OL C 191, 2007 8 17). 


apskaičiuoti administracines išlaidas ir šalinti nereikalingus ES bei nacionalinės teisės aktų 

reikalavimus. 

Be to, Komisija toliau siekė, kad poveikio vertinime ir aiškinamajame memorandume būtų 

matyti, kaip jos siūlomos priemonės atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus. 

1.1.4. Skaidrumas 

Kovo 21 d. ( 10 ) Komisija pateikė viešųjų konsultacijų, surengtų įgyvendinant Žaliąją knygą dėl 

Europos skaidrumo iniciatyvos ( 11 ), rezultatus. Kalbant apie atstovavimą įvairioms interesų ir 

lobistinėms grupėms, internetinėms konsultacijoms Komisija ketina naudoti neprivalomojo 

pobūdžio registrą ir standartinį modelį. Registras turėtų būti sudarytas 2008 m. pavasarį. 

Komisija ketina sugriežtinti viešosioms jos rengiamoms konsultacijoms taikomas minimalias 

taisykles: tinkamai mokyti darbuotojus, geriau dalytis gera praktika tarp įvairių tarnybų ir 

užtikrinti didesnį šių konsultacijų nuoseklumą. Nuostatų, reglamentuojančių informacijos apie 

Bendrijos lėšų gavėjus skelbimą, įtraukimas į teisės aktus Komisijos laikomas tik pirmuoju 

neišvengiamai sudėtingo proceso, kuriam įgyvendinti reikalingas laipsniškas metodas, etapu. 

Beje, per vasario mėn. sesiją Žaliąją knygą dėl Europos skaidrumo iniciatyvos Regionų 

komitetas įvertino palankiai ( 12 ), tačiau paragino Komisiją labiau atsižvelgti į tokios politikos 

poveikį vietiniu ir regioniniu lygmeniu. 

Balandžio 18 d. Komisija pradėjo viešąsias konsultacijas ir priėmė Žaliąją knygą ( 13 ) dėl 

Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Bendrijos 

institucijų turimais dokumentais ( 14 ) taikymo. Apibendrinusi reglamento taikymo rezultatus, 

Komisija konsultuojasi su visuomene tokiais klausimais kaip viešųjų registrų gerinimas ir 

didesnio dokumentų skaičiaus patalpinimas internete; visuomenės susipažinimo su 

dokumentais taisyklių derinimas su Orhuso konvencija nustatytomis specialiomis 

susipažinimo su informacija apie aplinką taisyklėmis; aiškesnis pusiausvyros tarp skaidrumo 

ir asmens duomenų, ekonominių bei komercinių interesų apsaugos apibrėžimas. 

Savo ruožtu Taryba balandžio 23 d. priėmė Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinimo 

metinę ataskaitą. Šioje ataskaitoje nurodoma, kad Sutartimis ir šiuo reglamentu nustatytus 

savo uždavinius Taryba įgyvendino 2006 metais. 

1.1.5. Institucijų bendradarbiavimas 

Birželio 30 d. Oficialiajame leidinyje paskelbta Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 

bendra deklaracija dėl praktinių bendro sprendimo procedūros taisyklių ( 15 ). Deklaracijoje 

nurodomi bendro sprendimo procedūros darbo metodai ir praktinės jų įgyvendinimo 

kiekvienu proceso etapu taisyklės. Ja papildomas institucijų susitarimas „Geresnė teisėkūra“, 

ypač su šia procedūra susijusios jo nuostatos ( 16 ). Siekdamos vykdyti įsipareigojimus, 

institucijos taikys skaidrumo, atskaitomybės ir veiksmingumo principus. Institucijos turėtų 

skirti ypatingą dėmesį pažangai paprastinant teisės aktų pasiūlymus, kartu laikantis Bendrijos 

( 10 ) COM(2007) 127 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 11 ) COM(2006) 194 (OL C 151, 2006 6 29). 

( 12 ) OL C 146, 2007 6 30. 

( 13 ) COM(2007) 185 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 14 ) OL L 145, 2001 5 31. 

( 15 ) OL C 145, 2007 6 30. 

( 16 ) OL C 321, 2003 12 31. 


acquis. Be to, deklaracijos autoriai pabrėžia trišalių susirinkimų („trilogų“) sistemos 

reikalingumą – jos gyvybingumo ir lankstumo nebereikia įrodinėti. 

Birželio–rugsėjo mėn. Europos Parlamentas priėmė keletą rezoliucijų dėl teisės aktų 

gerinimo, kuriose palaiko Komisijos iniciatyvą „Geresnė teisėkūra“. Parlamentas pritaria 

Komisijos administracinės naštos mažinimo veiksmų programai ir pripažįsta, kad reikalingi 

skubūs veiksmai ir šios programos įgyvendinimo nepriklausomų ekspertų grupė. Kalbant apie 

teisės aktų paprastinimą, Parlamentas pritaria Komisijos siekiui intensyviau kodifikuoti 

Bendrijos acquis ir mano, kad priėmus paprastinimo programą kartu turi būti priimamos ir 

nacionalinės iniciatyvos. Parlamentas siūlo sudaryti tarpinstitucinį susitarimą dėl spartesnio 

darbo priimant visas paprastinimo priemones metodo. Jis taip pat pažymi poveikio vertinimo 

sistemos, Komisijos naudojamos siekiant užtikrinti teisės aktų kokybę, svarbą. Parlamentas 

prašo Komisijos iki 2008 m. pabaigos įvertinti Poveikio vertinimo komiteto taikomų vertinimo 

procedūrų pridėtinę vertę ir ragina remiantis tarptautinių ir nacionalinių organizacijų patirtimi 

parengti reikiamus rodiklius. Be to, Parlamentas ragina Komisiją nustatyti konsultavimosi su 

juo prieš priimant neprivalomas teisines priemones taisykles ir nuolat vertinti bendro 

reguliavimo ir savireguliavimo rezultatus. 

Komisija palankiai įvertino šią Parlamento paramą ir priminė, kad norėdamos pasiekti 

konkrečių rezultatų institucijos ir valstybės narės turi atsakyti bendrai. Komisija pažymi, kad 

siekdamas vidaus tvarką suderinti su Bendrijos teisės aktų paprastinimo reikalavimais 

Parlamentas iš dalies pakeitė darbo tvarkos taisykles. 

1.1.6. Valdymas 

Birželio 27 d. ( 17 ) Komisija pasiūlė iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 2004/2003 dėl 

Europos politinių partijų statuso ir finansavimo ( 18 ). Pasiūlymu siekiama suderinti tokio 

lygmens politinių partijų finansavimo taisykles, suteikiant joms daugiau laisvės valdyti metinį 

biudžetą; įtraukti su Europos politinėmis partijomis susijusių politinių fondų steigimo ir 

finansavimo nuostatas; sudaryti Europos partijoms sąlygas naudoti Bendrijos lėšas rinkimų į 

Europos Parlamentą kampanijoms finansuoti. Reglamentą Europos Parlamentas ir Taryba 

priėmė gruodžio 18 dieną ( 19 ). 

Spalio 16 d. Komisija priėmė pasiūlymą ( 20 ), kurio tikslas – peržiūrėti pagrindinį teisinį 

pagrindą, reglamentuojantį statistikos rengimą Europos Sąjungoje, siekiant jį suderinti su 

tikrove ir tobulinti taip, kad atitiktų būsimą raidą ir uždavinius. Šiuo pasiūlymu siekiama 

įtvirtinti ir papildyti statistikos valdymo nuostatas. Be to, 2007 m. įvairiose institucijose toliau 

vyko Europos statistikos valdymo patariamosios tarybos ( 21 ) ir Bendrijos statistinės 

informacijos politikos Europos patariamojo komiteto ( 22 ) steigimo svarstymai. 

Bendrosios ir kitos naudingos nuorodos 

 

 

( 17 ) COM(2007) 364 (OL C 246, 2007 10 20). 

( 18 ) OL L 297, 2003 11 15. 

( 19 ) Reglamentas (EB) Nr. 1524/2007 (OL L 343, 2007 12 27). 

( 20 ) COM(2007) 625 (OL C 9, 2008 1 15). 

( 21 ) COM(2006) 599 (OL C 332, 2006 12 30). 

( 22 ) COM(2006) 653 (OL C 78, 2007 4 11). 


2 skirsnis 

1.2. Komunikacijos strategija 

Suprasdamos, kaip svarbu, kad piliečiai dalyvautų Europos politiniame gyvenime, ypač 

vykstant diskusijoms apie Europos ateitį, Europos Sąjungos institucijos iškėlė sau tikslą 

sustiprinti ryšius su piliečiais. Todėl komunikaciją Komisija paskelbė vienu iš strateginių 

tikslų. 

Spalio 3 d. ( 23 ) Komisija pasiūlė įtvirtinti partnerystės komunikacijos srityje principą, 

stiprinant valstybių narių ir įvairių institucijų veiklos nuoseklumą bei sinergiją. Komunikato 

tikslas – geriau informuoti piliečius, aiškinti Europos, nacionalinio ir vietos masto Bendrijos 

politikos svarbą ir pakviesti juos dalyvauti nuolatinėse diskusijose Europos klausimais. Todėl 

Komisija siūlo suburti nacionalinių švietimo sistemų atstovus ir Europos politines partijas 

kaip komunikacijos politikos skleidėjus; jų užduotis būtų rengti viešuosius debatus Europos 

klausimais ir jiems vadovauti. 

Komisijos komunikate pateikti tokie konkretūs pasiūlymai: 

• sudaryti institucijų susitarimą, kuris taptų geresnio bendradarbiavimo Europos Sąjungos 

komunikacijos srityje pagrindu, tačiau neapribotų Bendrijų institucijų ir valstybių narių 

autonomijos; 

• sudaryti savanoriškas valdymo partnerystes su valstybėmis narėmis; 

• plėtoti atstovybėse kuriamų Europos viešųjų erdvių tinklą; 

• nustatyti būdus, kaip bendrais veiksmais Bendrijos lygmeniu būtų galima papildyti 

valstybių narių mokyklinio ugdymo sistemų veiklą; 

• gerinti „Eurobarometro“ tyrimus; 

• įtvirtinti bandomuosius informacijos tinklus. 

Be to, siekdama sustiprinti tiesioginius ryšius su piliečiais, Komisija savo atstovybėse 

valstybėse narėse įsteigė daugiakalbystės biurus, kurie Europos Sąjungos žinias skleidžia 

gyventojams aiškia ir suprantama kalba, informaciją pritaikydami prie vietos aktualijų ir 

poreikių. 

Bendroji Komisijos komunikacijos strategija visų pirma apima vidinę komunikaciją, nustatytą 

liepos 4 d. Komisijos priimtame komunikate ( 24 ), kuriame pripažįstama vidaus komunikacijos 

ir darbuotojų dalyvavimo svarba ir didelė nauda Komisijai bendraujant su visuomene. 

Komunikacija su darbuotojais ypač svarbi, jei norima, kad jie būtų gerai informuoti ir gautų 

deramą paramą bendraudami su piliečiais ir susijusiomis šalimis. Komunikatu taip pat 

siekiama stipriau susieti vidaus ir išorės komunikaciją, kad jos būtų nuoseklios ir viena kitą 

papildytų. Jame nustatytas Komisijos veiksmų planas labiau pagerinti vidaus komunikaciją ir 

darbuotojų dalyvavimą ir patikslinami darbuotojų, atsakingų už ryšius su visuomene, 

įgaliojimai ir pareigos. 

( 23 ) COM(2007) 568 (OL C 9, 2008 1 15). 

( 24 ) SEC(2007) 912. 



 

 

3 skirsnis 

1.3. Europos ateitis 

1.3.1. Berlyno deklaracija 

Romos sutarčių pasirašymo 1957 m. penkiasdešimtmečio proga kovo 25 d. Europos 

Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkai pasirašė vadinamąją Berlyno deklaraciją. 

Šioje iškilmingoje deklaracijoje pabrėžiamas Europos susivienijimo indėlis į taiką ir gerovę, 

jos vaidmuo žadinant priklausymo vienai bendruomenei jausmą ir padedant įveikti skirtumus. 

Deklaracijoje pažymima, kad žmogus Europos Sąjungai yra svarbiausias, ir nurodoma, kad ji 

puoselėja tokias bendrąsias vertybes, kaip antai: pagrindinės teisės, taika ir laisvė; demokratija 

ir teisinė valstybė; abipusė pagarba ir bendra atsakomybė; gerovė ir saugumas; tolerancija ir 

pilietinis aktyvumas; teisingumas ir solidarumas. Taip pat įvertintas Europos Sąjungos 

vaidmuo saugant valstybių narių tapatumą ir įvairias tradicijas, puoselėjant jai būdingą kalbų, 

kultūrų ir regionų įvairovę. 

Deklaracijos autoriai mano, kad Europos Sąjunga pajėgi spręsti svarbius uždavinius, kurie 

peržengia nacionalines valstybių sienas. Šiuo atžvilgiu Europos modelis minimas kaip 

ekonominės sėkmės ir socialinio solidarumo derėjimo pavyzdys, o bendroji rinka ir euras 

laikomi atsvara didėjančiai ekonomikos globalizacijai. Be to, ES piliečių žinių ir patirties 

įvairovė pripažįstama pagrindiniu ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos 

veiksniu. Iš likusių uždavinių, kuriuos reikės spręsti, deklaracijoje išskiriama kova su 

terorizmu ir nusikalstamumu, taikus konfliktų sprendimas, parama vystymuisi pasaulyje, taip 

pat pažangos energetinės politikos ir klimato apsaugos srityse svarba. 

Pabaigoje deklaracijos signatarai pareiškia, kad Europos Sąjunga ir ateityje remsis atvirumo 

principu bei valstybių narių noru stiprinti vidaus vystymąsi, siekdama nuolat derinti Europos 

politinį modelį prie naujų realijų. Todėl jie vieningai pritaria siekiui iki 2009 m. Europos 

Parlamento rinkimų atnaujinti Europos Sąjungos bendrą pagrindą. 

Kalbant abstrakčiau, gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba įkūrė nepriklausomą svarstymų 

grupę, vadovaujamą buvusio Ispanijos Ministro Pirmininko Felipe González – tai rodo jos 

ryžtą žvelgti tolyn, į 2020–2030 m. Grupės paskirtis yra padėti Europos Sąjungai numatyti ir 

veiksmingiau spręsti ilgalaikius uždavinius. Berlyno deklaracijoje nurodyti pagrindiniai 

klausimai ir įvykiai (žr. pirmiau) turi būti pagrindas, kuriuo grupė turi remtis surašydama 

klausimus, su kuriais gali susidurti Europos Sąjunga, ir svarstydama, kaip juos spręsti. 

Svarstymai vyks Lisabonos sutartyje nustatyta tvarka. 

1.3.2. Sutarčių reforma 

Aplinkybės 

2004 m. spalio 29 d. Romoje Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų pasirašyta 

Sutartis dėl Konstitucijos Europai teikta ratifikuoti valstybėms narėms remiantis kiekvienos jų 


konstitucine tvarka. Neigiami 2005 m. Prancūzijoje ir Nyderlanduose surengtų referendumų 

rezultatai lėmė vadinamojo svarstymo laikotarpio, kurio tikslas – paskatinti plačias diskusijas 

apie Europos Sąjungos ateitį, paskelbimą per 2005 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos 

susitikimą. Savo ruožtu 2005 m. spalio mėn. Komisija pateikė „D planą (demokratija, 

dialogas ir diskusijos) dėl Europos ateities“, kuriame siūlė naujus piliečių įtraukimo į 

Bendrijos politiką būdus siekiant geresnio jos supratimo. Turint omenyje tai, kad Europos 

Sąjungą ir jos sutartis būtina reformuoti, dialogo ir svarstymų laikotarpio sėkmė suteikė 

naują impulsą: pradėtos derybos dėl naujos Sąjungos sutarties, iš dalies keičiančios Europos 

Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį. 

Po 2005 m., kai dėl neigiamų Prancūzijoje ir Nyderlanduose surengtų referendumų dėl 

Konstitucijos Europai steigimo sutarties rezultatų sulėtėjo ES reformų procesas, ir po 

2006 metų, daugiausia skirtų svarstymams apie Europos ateitį, 2007-aisiais įvyko 

persilaužimas. Jo esmė – naujos Tarpvyriausybinės konferencijos (TVK), atsakingos už 

sutarties, kuria iš dalies keičiamos galiojančios sutartys, parengimą, darbai. 

Dirva būsimiems TVK darbams jau buvo paruošta: ES pirmininkavusi Vokietija pateikė 

ataskaitą Europos Vadovų Tarybai, birželio 6 d. Regionų komitetas savo iniciatyva išreiškė 

nuomonę dėl ES reformų proceso atnaujinimo ( 25 ), birželio 7 d. Europos Parlamentas pateikė 

rezoliuciją dėl Europos Sąjungos konstitucinio proceso gairių. 

Per birželio 21–22 d. sesiją Europos Vadovų Taryba nusprendė sušaukti TVK. Vadovų 

Taryba paragino ES pirmininkausiančią Portugaliją parengti sutarties teksto projektą ir 

pateikti jį TVK vos prasidėjus šios darbams. Europos Vadovų Taryba sutarė dėl išsamaus 

TVK įgaliojimų projekto (pridėto prie išvadų), kuriame išdėstė bendrąsias pastabas ir būtinus 

Europos Sąjungos bei Europos bendrijos steigimo sutarties pakeitimus. Kad liktų pakankamai 

laiko sutarčiai ratifikuoti iki Europos Parlamento rinkimų 2009 m. birželio mėn., TVK turėjo 

baigti darbus kuo greičiau. 

Liepos 10 d. komunikate ( 26 ) Komisija priėmė nuomonę dėl TVK sušaukimo ir svarstė, kaip 

tokia Reformų sutartis gali tenkinti reikalavimus, su kuriais Europos Sąjunga susiduria 

šiandien. Komisija pritaria TVK sušaukimui, besąlygiškai palaiko Europos Vadovų Tarybos 

patvirtintus įgaliojimus ir įsipareigoja prisidėti prie jos sėkmės. 

Liepos 11 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas taip pat palankiai įvertino iniciatyvą sušaukti 

TVK ir pasidžiaugė, kad ES pirmininkavusi Vokietija negailėjo tam pastangų. Europos 

Parlamentas pritaria griežtam TVK sudarymo grafikui bei tikslumui ir ragina valstybes nares 

neatsisakyti prisiimtų įsipareigojimų. Parlamentas pasilieka teisę teikti TVK konkrečius 

pasiūlymus apibrėžtose jos įgaliojimų srityse ir ketina atėjus laikui atsakyti į Europos Vadovų 

Tarybos raginimą svarstyti savo sudėtį. 

Liepos 16 d. pritarus Tarybai, TVK oficialiai atidaryta liepos 23 d. Briuselyje. Taryba 

pabrėžė, kad TVK dirbs, atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios 

valstybės narės išvadose išdėstytus įgaliojimus. Susirinkime dalyvavo ES dvidešimt septynių 

valstybių narių užsienio reikalų ministrai, Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso ir trys 

Europos Parlamento atstovai. 

( 25 ) OL C 197, 2007 8 24. 

( 26 ) COM(2007) 412 (OL C 246, 2007 10 20). 


Pirmininkaujanti valstybė narė pateikė dabartines sutartis iš dalies keičiančios sutarties 

projektą, kurį liepos–spalio mėn. svarstė iš valstybių narių, Komisijos ir Europos Parlamento 

teisės ekspertų sudaryta grupė. 

Rugsėjo 7–8 d. Viana do Kastele (Portugalijoje) ir spalio 15 d. Liuksemburge užsienio reikalų 

ministrai susitiko aptarti TVK derybų rezultatų. 

Pasibaigus šiems darbams, per spalio 18 d. valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą 

Lisabonoje TVK sudarė susitarimą dėl šios sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos 

sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį. 

Sutartis pasirašyta gruodžio 13 d. Lisabonoje (Šv. Jeronimo vienuolyne). Europos Komisijos 

Pirmininkas J. M. Barroso, Europos Parlamento Pirmininkas H.-G. Pötteringas ir Europos 

Vadovų Tarybos Pirmininkas J. Sócrates pasakė kalbas, kuriose sveikino pasirašius sutartį. 

Išvakarėse per oficialias iškilmes Europos Parlamente Strasbūre visi trys pirmininkai pasirašė 

ir paskelbė Pagrindinių teisių chartiją ( 27 ). 

Dabar Lisabonos sutartis turi būti ratifikuojama visose dvidešimt septyniose valstybėse 

narėse, remiantis kiekvienos jų konstitucine tvarka. Pirmoji iš valstybių narių gruodžio 17 d. 

šią procedūrą atliko Vengrija. 

Lisabonos sutartis turėtų įsigalioti 2009 m. sausio 1 d. 

1.3.3. Piliečių darbotvarkė 

Aplinkybės 

2006 m. gegužės mėn., remdamasi pirmosiomis 2005 m. pradėtų diskusijų apie Europos ateitį 

išvadomis, Komisija pateikė „Piliečių darbotvarkę“ ( 28 ). Be kitų konkrečių veiksmų, kurie 

galėtų pateisinti piliečių lūkesčius ir paskatinti juos aktyviau remti Europos Sąjungą, 

Komisija pasiūlė iš pagrindų peržiūrėti bendrą rinką ir apibendrinti Europos visuomenės 

realijas. Šį pasiūlymą palankiai įvertino 2006 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba. 

Lapkričio 20 d. Komisija priėmė iniciatyvų ( 29 ), kuriomis siekiama, kad piliečių darbotvarkę 

perteiktų nuoseklūs veiksmai. Šios socialiniais ir aplinkos apsaugos sumetimais grindžiamos 

priemonės parengtos po išsamių konsultacijų ir perteikia veiksmus, kurių imtasi po 2004 m. 

Baltosios knygos dėl bendro intereso paslaugų ( 30 ), bei 2006 m. Komunikatą dėl visuotinės 

svarbos socialinių paslaugų ( 31 ). 

Bendrosios rinkos peržiūra ir Europos socialinės realijos aptariamos atitinkamai šio 

pranešimo II skyriaus 2 skirsnyje ir III skyriaus 1 skirsnyje. 

Platesne prasme – kalbant apie dialogą su piliečiais, spalio 27–28 d. Europos ekonomikos ir 

socialinių reikalų komitetas surengė konferenciją apie Europos ateitį, į kurią pakvietė 

pilietinės visuomenės, ES institucijų, nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų 

atstovus. Diskutuota tokiais klausimais kaip demokratinis teisėtumas, pilietinės visuomenės 

dalyvavimas ir piliečių teisės, Europos Sąjungos politika Reformų sutarties projekto atžvilgiu. 

( 27 ) OL C 303, 2007 12 14. 

( 28 ) COM(2006) 211 (OL C 176, 2006 7 28). 

( 29 ) COM(2007) 724, COM(2007) 725 ir COM(2007) 726. 

( 30 ) COM(2004) 374. 

( 31 ) COM(2006) 177 (OL C 151, 2006 6 29). 


Be to, lapkričio 8–9 d. Europos Parlamente surengtas pirmasis piliečių forumas. Jame aptarti 

Europos ateities susirinko ES institucijų ir pilietinės visuomenės atstovai. Penkios grupės 

svarstė tokius klausimus: Europos Sąjungos užduotys, naujosios teisės ir priemonės, išorės 

santykiai, institucijų santykiai su pilietine visuomene. 


 

 

II skyrius 

Gerovės tikslas 

1 skirsnis 

2.1. Ekonominė ir socialinė aplinka 

2.1.1. Lisabonos strategija: partnerystė siekiant augimo ir užimtumo 

Aplinkybės 

2005 m. pagrindiniai Lisabonos strategijos prioritetai vėl buvo užimtumas ir ekonomikos 

augimas dar labiau sutelkiant valstybių narių ir Bendrijos pastangas trijose strategijos srityse 

– ekonomikos, socialinėje srityje ir aplinkos, kad būtų geriau išnaudojama šių sričių sinergija 

visuotinės globalizacijos ir tvariojo vystymosi aplinkybėmis. 

Valstybės narės pateikė nacionalines reformų programas Komisijai, o ši 2006 m. ėmėsi 

išsamaus jų vertinimo, siekdama paskatinti keistis naudingomis idėjomis ir pasiūlyti 

priemonių išaiškintiems trūkumams ištaisyti. Be to, Komisija išnagrinėjo, kokia Bendrijos ir 

valstybių lygmeniu padaryta strategijos taikymo pažanga, ir pateikė konkrečių pasiūlymų dėl 

tolesnio strategijos įgyvendinimo. 

Vasario 14 d. Europos Parlamentas Lisabonos strategijos įgyvendinimo būdų rezoliucijoje, 

skirtoje Europos Vadovų Tarybos 2007 m. pavasario susitikimui ( 32 ), pasidžiaugė Komisijos ir 

valstybių narių dedamomis pastangomis, kad Lisabonos strategija būtų sėkmingai 

įgyvendinama. Jo nuomone, ši strategija – Europos priemonė globalizacijos iššūkiams įveikti. 

Tačiau jis pabrėžia, kad norint įgyvendinti šią strategiją reikia pakankamų ir tikslingai 

paskirstytų Bendrijos biudžeto išteklių, kurių kol kas neskirta. 

Valstybėms narėms pateikus pirmąsias nacionalinių reformų programų įgyvendinimo 

ataskaitas, Taryba vasario 27 d. priėmė dokumentą, kuriame išdėstyti esminiai strategijos 

klausimai. Taryba ragina visapusiškai pasinaudoti ekonomikos augimo sąlygomis, kurios 

dabar daug palankesnės už daugelio metų sąlygas, ir tęsti struktūrines reformas, laikantis 

pagrindinių ekonomikos politikos gairių, taip pat ir kiekvienai valstybei nustatytų konkrečių 

rekomendacijų. 

Savo ruožtu kovo 8–9 d. susitikusi Europos Vadovų Taryba konstatavo, kad Lisabonos 

strategija pradeda duoti teigiamų rezultatų, tad reikia pasinaudoti atsigaunančia Europos 

( 32 ) OL C 287 E, 2007 11 29. 


ekonomika ir paspartinti reformas. Ji paprašė Komisiją pateikti tarpinio laikotarpio ataskaitą 

2007 m. rudenį, numatant parengti integruotų 2008–2011 m. augimo ir užimtumo gairių 

pasiūlymą. Be to, Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad labai svarbios yra kovo 8 d. vykusio 

trišalio socialinių reikalų aukščiausio lygio susitikimo išvados dėl esminio socialinių 

partnerių, kurie turi toliau aktyviai bendradarbiauti įgyvendindami Lisabonos tikslus, 

vaidmens. Visų subjektų pastangomis ( 33 ) naujomis 2007 m. patvirtintomis 2007–2013 m. 

sanglaudos politikos programomis taip pat bus prisidėta prie miestų ir regionų augimo ir 

užimtumo tikslų įgyvendinimo. 

Spalio 3 d. Komisija priėmė komunikatą „Europos interesas – sėkmingai veikti globalizacijos 

amžiuje. Komisijos įnašas į spalio mėnesio valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą“ ( 34 ). 

Šiame dokumente įvertinamas atnaujintos Lisabonos strategijos įgyvendinimas ir pateikiama 

pasiūlymų kitam trejų metų ciklui, visų pirma naujų integruotųjų gairių, rekomendacijų 

kiekvienai šaliai ir nauja Bendrijos Lisabonos programa. Neoficialiame spalio 18–19 d. 

vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime minėto komunikato pagrindu pasiektas 

susitarimas ir pritarta Komisijos metodams, kuriuos ketinama taikyti kitu Lisabonos 

strategijos įgyvendinimo ciklu, kuris bus patvirtintas 2008 m. pavasarį. Europos Vadovų 

Taryba gruodžio 14 d. sesijoje taip pat teigiamai įvertino strateginę Komisijos ataskaitą. Ji 

taip pat priėmė Europos Sąjungos deklaraciją dėl globalizacijos, kurioje pabrėžia, kad 

Europos Sąjunga siekia orientuoti globalizaciją taip, kad ši atitiktų visų jos piliečių interesus 

ir būtų grindžiama jos vertybėmis bei bendraisiais principais. 

Lapkričio 13 d. Taryba patvirtino išvadas „Naujas Lisabonos strategijos trejų metų ciklas“ ir 

gruodžio 5–6 d. vykusioje sesijoje patvirtino išvadas dėl Europos užimtumo strategijos 

įgyvendinimo vykdant naują Lisabonos strategijos ciklą perspektyvų. 

Gruodžio 11 d. Komisija priėmė komunikatą „Metinė atnaujintos Lisabonos augimo ir darbo 

vietų kūrimo strategijos ataskaita. Naujo 2008–2010 metų ciklo paskelbimas“ ( 35 ). Šiame 

komunikate pateikta nauja atnaujintos Lisabonos strategijos įgyvendinimo laikotarpio vidurio 

rezultatų analizė ir pasirengta 2008 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime 

paskelbti naują ciklą. 

Tą pačią dieną Komisija patvirtino komunikatą „Bendrijos Lisabonos programos 2008– 

2010 m. pasiūlymas“ ( 36 ). Komisija pateikia plataus užmojo, bet iki 2010 m. Bendrijos 

lygmeniu realiai įgyvendinamų tikslų. Naujasis Bendrijos Lisabonos programos pasiūlymas 

pagrįstas integruotomis gairėmis ir 2006 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos nustatytomis 

keturiomis prioritetinėmis veiklos sritimis. 

2.1.2. Tvariojo vystymosi strategija 

Aplinkybės 

2005-aisiais, tuo pačiu metu, kai partnerystės augimui ir užimtumui forma atnaujinta 

Lisabonos strategija, Europos Vadovų Taryba nustatė Europoje taikytinus tvariojo vystymosi 

principus. Laikantis šių principų toliau palaikomas ekonomikos klestėjimas, grindžiamas 

ekologijos atžvilgiu naujoviška ir veiksminga ekonomika, aplinkos apsaugos ir jos kokybės 

gerinimu, taip pat lygybės skatinimu ir socialine sanglauda su kitomis pasaulio šalimis. 

( 33 ) Žr. šio pranešimo III skyriaus 1 skirsnio dalį „Regioniniai aspektai ir Sanglaudos fondas“. 

( 34 ) COM(2007) 581 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 35 ) COM(2007) 803. 

( 36 ) COM(2007) 804. 


2006 m. birželio mėn. Taryba priėmė naują tvariojo vystymosi strategiją. Naujosios 

strategijos, parengtos atsižvelgiant į Europos Sąjungos plėtrą ir į pasaulinio solidarumo 

poreikį, tikslas – siekiant Europą nukreipti tvariojo vystymosi keliu ir išlaikyti dabartinį 

ekonomikos klestėjimo ir gerovės lygį, įvykdyti septynis prioritetinius uždavinius šiose srityse: 

klimato kaita ir švari energija; darnus transportas; tausus vartojimas ir gamyba; gamtos 

išteklių apsauga ir tvarkymas; visuomenės sveikata; socialinė įtrauktis, demografija, 

migracija; skurdo mažinimas pasaulyje. 

Spalio 22 d. Komisija pateikė pirmąją atnaujintos tvariojo vystymosi strategijos vykdymo 

pažangos ataskaitą ( 37 ). Ataskaitoje nagrinėjami vykdant septynis svarbiausius uždavinius 

pasiekti rezultatai ir nurodoma, kokios ES ir valstybių narių politinės priemonės tų rezultatų 

padėjo pasiekti. 

Ataskaitoje pažymima, kad vietos lygmeniu padaryta nedaug pažangos, tačiau politinių 

priemonių raida teikia daugiau vilčių ir ateityje turėtų būti pasiekta konkrečių rezultatų. Tokiu 

padėties įvertinimu bus remiamasi aptariant politikos iniciatyvų krypčių ar intensyvumo 

keitimo poreikius, siekiant tiksliau iš naujo apibrėžti ir nustatyti ilgalaikius tikslus. Komisija 

dar kartą patvirtina, kad 2006 m. nustatyti prioritetai išlieka tie patys, tačiau reikėtų toliau dėti 

pastangas, kad ši strategija būtų įgyvendinama visose srityse, o daugiausia dėmesio skiriama 

klimato kaitai ir švariai energijai. 

2007 m. klimato kaita ir tausi energija tapo svarbiausiais prioritetais Europos Sąjungos ir 

valstybių narių lygmeniu. Tačiau minėtoje ataskaitoje nurodoma, kad, norint iškeltus 

uždavinius įgyvendinti nustatytu laiku, reikės nuolatinių pastangų. Todėl Europos Sąjunga 

parengė svarbių perspektyvinių priemonių, iš kurių svarbiausia – naujoji kovo mėn. Tarybos 

patvirtinta Integruota klimato kaitos ir energetikos politika ( 38 ), kurioje numatyti plataus 

užmojo iki 2020 m. įgyvendintini tikslai, susiję su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų 

kiekio mažinimu, atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir biodegalais. Į kitas iniciatyvas 

įtraukta su anglies dvideginio surinkimu ir saugojimu susijusi veikla. Siekiant šių tikslų reikės 

nuolat prižiūrėti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistema 

būtų veiksminga, taip pat skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir tausiai 

naudoti biodegalus bei rengti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir planus. 

Transporto srityje mažinant išmetamųjų teršalų kiekį pažanga padaryta, vis dėlto šiltnamio 

efektą sukeliančių dujų kiekis toliau didėja. Perėjimo prie ekologiškų transporto rūšių 

naudojimo procesas yra kiek per lėtas, o atskirų valstybių narių pasiekti rezultatai nevienodi. 

Toliau didėja kelių eismo intensyvumas ir daugėja grūsčių. 

Gamyba ir tausus vartojimas. Vis daugiau įmonių teikia pažangos, padarytos aplinkosaugos 

srityje, ataskaitas, rinkoje sparčiai daugėja tausiųjų produktų ir paslaugų. 

Tam tikrų gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas, ypač dėl to, kad nyksta biologinė 

įvairovė, – susirūpinimą kelianti sritis, nors bendro gamtos išteklių naudojimo rodikliai yra 

stabilūs ar net mažėja, mat ištekliai naudojami veiksmingiau, miškai valdomi geriau ir mažėja 

išmetamų atliekų. 

Visuomenės sveikatos srities raida teigiama ir, nors daug valstybių narių vis dar sprendžia 

dideles socialinės įtraukties ir integracijos užduotis, nedarbo lygis mažėja visose valstybėse. 

( 37 ) COM(2007) 642. 

( 38 ) Žr. šio skyriaus 2 skirsnio dalį „Energetika“ ir III skyriaus 2 skirsnio dalį „Aplinka“. 


Padaryta pažanga gerinant vystymosi pagalbos kokybę ir kovojant su skurdu pasaulyje. 

Tačiau aplinkos tausumo problema vis dar yra labai didelė, ypač pagrindinių išteklių srityje. 

Padaryta tam tikra pažanga ir vykdant septynias prioritetines užduotis tokiose daugiašalės 

politikos srityse: švietimas ir mokymas; moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra; ekonominės 

ir finansavimo priemonės; komunikacija, suinteresuotųjų šalių telkimas ir sėkmingų projektų 

skaičiaus didinimas; įgyvendinimas ir pažangos stebėsena. Vis dėlto jų įgyvendinimas turi 

būti tęsiamas ir užtikrinama, kad visų sričių politikos užduotys būtų deramai ir nuosekliai 

vykdomos. 

2.1.3. Makroekonomikos sistema 

Bendrieji principai 

Vasario 15 d. Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl ekonominės Europos padėties 

„Parengiamoji 2007 m. bendrųjų ekonominės politikos gairių ataskaita“ ( 39 ) paragino 

pasinaudoti atsigavusia ekonomika ir pagerėjusia valstybių finansų padėtimi, kad būtų 

užtikrintas nuolatinis kokybinis ekonominio augimo ir užimtumo gerėjimas. Parlamentas 

nagrinėjo, kaip valstybės narės šiomis palankiomis ekonominėmis sąlygomis įgyvendina 

integruotas gaires, ir pateikė rekomendacijų dėl gairių persvarstymo 2008 metais. 

Kovo 27 d. ( 40 ) Taryba rekomendacijoje dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės 

politikos gairių atnaujinimo 2007 m. ir dėl valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimo 

pateikė nacionalines gaires, kuriomis patikslinamos bendrųjų valstybių narių ekonominės 

politikos gairių įgyvendinimo priemonės. Ji taip pat pateikė rekomendacijų dėl euro zonos. 

Gegužės 3 d. ataskaitoje ( 41 ), pateiktoje taikant Reglamentą (EB) Nr. 501/2004 dėl valdžios 

sektoriaus ketvirtinių finansinių sąskaitų ( 42 ), Komisija nurodė mananti, kad iš esmės valstybės 

narės padarė didelę pažangą rinkdamos atitinkamus duomenis. 

Stabilumo ir augimo paktas 

Bendrijos institucijos atliko kiekvienos valstybės narės padėties metinę analizę. Antai 

remdamasi Komisijos rekomendacijomis Taryba vieną po kitos priėmė nuomones dėl 

dvidešimt septynių valstybių narių atnaujintų stabilumo ir konvergencijos programų. Taryba 

jas įvertino kaip visiškai, didele dalimi arba iš dalies atitinkančias persvarstyto Stabilumo ir 

augimo pakto reikalavimus. 

Pagerėjus Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės ekonominei padėčiai, Taryba atitinkamai sausio 

30 d. ( 43 ) ir spalio 9 d. ( 44 ) panaikino anksčiau priimtus sprendimus dėl perviršinio šių šalių 

deficito. Vasario 27 d. Taryba kreipėsi į Lenkijos valdžios institucijas prašydama imtis 

priemonių, kad būtų panaikintas perviršinis valstybės deficitas. Birželio 5 d. ji taip pat 

nutraukė pradėtą perviršinio deficito procedūrą prieš tris šalis: Vokietiją ( 45 ), Graikiją ( 46 ) ir 

Maltą ( 47 ). Kita vertus, liepos 10 d. Taryba priėmė sprendimą ( 48 ), kad Čekijos taikytos 

( 39 ) OL C 287 E, 2007 11 29. 

( 40 ) OL L 92, 2007 4 3. 

( 41 ) COM(2007) 230 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 42 ) OL L 81, 2004 3 19. 







priemonės deficito perviršiui panaikinti buvo netinkamos, bei spalio 9 d. pateikė 

rekomendaciją, kad būtų panaikintas perviršinis valstybės deficitas. Visais minėtais atvejais 

Taryba rėmėsi Komisijos rekomendacijomis. 

Birželio 13 d. Komisija, atsižvelgusi į 2006 m. spalio mėn. Tarybos pateiktą rekomendaciją, 

priėmė komunikatą ( 49 ), kuriame įvertintos Vengrijos taikytos priemonės deficito perviršiui 

panaikinti. Liepos mėnesio susitikime Taryba Komisijos nuomonei pritarė. Atsižvelgdama į 

vasario mėnesį pateiktą Tarybos rekomendaciją lapkričio 20 d. Komisija priėmė panašų 

komunikatą ( 50 ) dėl Lenkijos. Gruodžio 4 d. susitikime Taryba pareiškė pritarianti Komisijos 

nuomonei. 

Birželio 13 d. Komisija pateikė Komunikatą dėl viešųjų finansų ekonominėje ir pinigų 

sąjungoje ( 51 ). Jame pabrėžiama, kad pastaraisiais mėnesiais su perviršiniu deficitu susijusios 

procedūros buvo vykdomos sklandžiai, tačiau buvo nukrypimų nuo Stabilumo ir augimo 

pakto prevencijos taisyklių. Komisijos nuomone, dabar svarbiausias uždavinys – 

pasinaudojant palankia ekonomine padėtimi kuo greičiau įgyvendinti vidutinio laikotarpio 

biudžeto tikslus. Komisija suformulavo konkrečių pasiūlymų, kaip, tęsiant 2005 m. pradėtą 

reformą, plėtoti tam tikrus pakto prevencijos dalies aspektus. Savo ruožtu Europos 

Parlamentas balandžio 26 d. pateikė nuomonę dėl 2006 m. Komisijos pateikto 

komunikato ( 52 ). Pasidžiaugta didelėmis kai kurių valstybių narių dedamomis pastangomis 

laikytis pakto reikalavimų, tačiau taip pat išreikštas susirūpinimas dėl šio pakto prevencijos 

dalies įgyvendinimo. Be to, Taryba spalio 9 d. patvirtino išvadas dėl prevencinės stabilumo ir 

augimo pakto funkcijos veiksmingumo gerinimo. 

Valstybės finansų kokybė ir tvarumas 

Birželio 5 d. Taryba pateikė išvadas dėl viešųjų finansų kokybės. Ji pabrėžė poreikį 

optimizuoti valstybinės valdžios veiklą ir siekti geresnių rezultatų naudojant mažiau viešųjų 

finansų. Taryba pritaria metodams, kuriais stiprinamas institucijų bendradarbiavimas ir 

didinamas valstybės biudžeto veiksmingumas, bei ragina Eurostatą ir valstybių narių 

statistikos tarnybas dėti daugiau pastangų teikiant išsamesnius duomenis apie viešųjų išlaidų 

sandarą, ypač švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir mokslo bei technologijų 

plėtros sričių. 

Spalio 9 d. Taryba pateikė išvadas dėl viešųjų finansų kokybės. Taryba išvadose pabrėžė, kad 

dėl viešojo administravimo institucijų modernizavimo gali padidėti konkurencingumas, 

pagerėti teikiamų paslaugų kokybė, bus geriau panaudojamos valstybės lėšos ir užtikrinama 

valdžios sektoriaus išlaidų kontrolė. Jos nuomone, reikėtų tobulinti valstybėse narėse įdiegtas 

viešojo sektoriaus veiksmingumo ir reformų vertinimo sistemas. 

Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) 

Visos euro zonos šalys nusprendė kovo 24 ir 25 d. švenčiamo Romos sutarčių pasirašymo 

penkiasdešimtmečio proga išleisti dviejų eurų nominalo monetas, kuriose pavaizduota 

atversta knyga (Sutartis), o fone – Kapitolijaus aikštės Romoje, kur 1957 m. kovo 25 d. buvo 


( 49 ) SEC(2007) 775. 

( 50 ) SEC(2007) 1543. 

( 51 ) COM(2007) 316 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 52 ) COM(2006) 304. 


pasirašytos Romos sutartys, grindinys. Be to, Kipras, Vengrija ir Rumunija šia proga irgi 

išleido tokio paties dizaino monetas savo nacionalinėmis valiutomis. 

Gegužės 3 d. Komisija priėmė metinį pranešimą apie euro zoną ( 53 ) ir euro zonos metinę 

ataskaitą. Pranešime nurodomos pagrindinės euro zonos užduotys. Europos Parlamentas savo 

ruožtu liepos 12 d. rezoliucijoje dėl 2007 m. pranešimo pareiškė, kad būtina imtis naujų 

priemonių euro zonai reprezentuoti už jos ribų, atitinkančių didėjantį vaidmenį pasaulinėje 

ekonomikoje. 

Gegužės 4 d. Komunikate dėl euro įvedimo Slovėnijoje ( 54 ) Komisija pažymėjo, kad procesas 

įvyko greitai ir sklandžiai ir kad, nors kai kurių prekių ir paslaugų kainos padidėjo, bendras 

infliacijos lygis praėjus kelioms savaitėms nuo euro įvedimo išliko gana stabilus. 

Gegužės 16 d. Komisija ir Europos centrinis bankas (ECB) patvirtino Kipro ir Maltos 

konvergencijos ataskaitas ( 55 ). Atsižvelgdama į jų vertinimą, Komisija parengė sprendimų dėl 

euro įvedimo šiose šalyse pasiūlymus. Europos Vadovų Tarybai birželio mėnesį šiuos 

pasiūlymus įvertinus teigiamai ir Europos Parlamentui pritarus, Taryba liepos 10 d. priėmė 

sprendimus ( 56 ), kurie įsigalios 2008 m. sausio 1 d. Be to, Komisija pateikė Penktąjį (liepos 

16 d.) ( 57 ) ir Šeštąjį (lapkričio 27 d.) ( 58 ) pranešimus apie praktinį pasirengimą būsimai euro 

zonos plėtrai. Šiuose pranešimuose pagrindinis dėmesys skiriamas minėtiems Kiprui ir 

Maltai, tačiau ypač daug dėmesio taip pat skiriama Slovakijos, kuri eurą norėtų įsivesti 

2009 m., pasirengimui. 

Be to, Komisija visus metus valstybėse narėse vykdė informacines kampanijas, skirtas euro 

įvedimui Kipre, Maltoje ir Slovakijoje. Pagal partnerystės susitarimus su Kipru ir Malta ji taip 

pat prisidėjo prie nacionalinių informavimo priemonių finansavimo. 

Birželio 20 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl konsultacijų su Europos 

Parlamentu metodo gerinimo euro zonos plėtros procedūros metu. Todėl Tarybos ir Komisijos 

paprašyta sudaryti institucijų susitarimą dėl grafiko ir bendradarbiavimo būdų. 

Liepos 12 d. rezoliucijoje dėl Europos centrinio banko 2006 m. metinio pranešimo Europos 

Parlamentas išreiškė nuomonę, kad reikėtų atsižvelgti į taisyklę, pagal kurią biudžeto deficitą 

galima pagrįsti tik investicijomis. Jis prašo ECB atidžiai stebėti euro naudojimo kaip centrinių 

bankų atsargos valiutos raidą ir metiniuose pranešimuose apie euro vaidmenį tarptautinėje 

rinkoje pateikti kiekybinius duomenis ir padarinių, ypač susijusių su valiutų kurso kitimu, 

analizę. 

Rugsėjo 26 d. ( 59 ) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pateikė nuomonę dėl 

Komisijos komunikato „ES ekonomika: 2006 m. apžvalga. Euro zonos stiprinimas: 

pagrindiniai politiniai prioritetai“ ( 60 ). 

2.1.4. Mokesčiai 

Bendrieji aspektai 

( 53 ) COM(2007) 231 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 54 ) COM(2007) 233 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 55 ) COM(2007) 255 (Kipras) ir COM(2007) 258 (Malta) (OL C 191, 2007 8 17). 

( 56 ) Sprendimai 2007/503/EB (Kipras) ir 2007/504/EB (Malta) (OL C 186, 2007 7 18). 

( 57 ) COM(2007) 434 (OL C 246, 2007 10 20). 

( 58 ) COM(2007) 756. 

( 59 ) OL C 10, 2008 1 15. 

( 60 ) COM(2006) 714 (OL C 126, 2007 6 7). 


Kovo sesijos metu Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė nuomonę ( 61 ) 

dėl Komisijos komunikato dėl būtinybės kurti suderintą kovos su mokestiniu sukčiavimu 

gerinimo strategiją ( 62 ). Komitetas išreiškė apgailestavimą, kad valstybės narės nepakankamai 

bendradarbiauja ir palaiko šios srities Komisijos iniciatyvas, ir teigė, kad reikia nuolat stiprinti 

valstybių narių kovos su sukčiavimu tarnybų bendradarbiavimą. 

Be to, gruodžio 11 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė veiksmų programą 

„Fiscalis 2013“ ( 63 ). Šiai programai skirtas 157 mln. EUR biudžetas ir ji turi būti pradėta 

įgyvendinti nuo 2008 metų. Šia programa siekiama valstybėms narėms suteikti 

veiksmingesnių kovos su mokestiniu sukčiavimu priemonių ir sumažinti ekonominės veiklos 

vykdytojų patiriamas išlaidas dėl prisitaikymo prie Bendrijos PVM ir akcizų srities teisės aktų 

reikalavimų. Pagal programą bus galima skatinti mokesčių administravimo institucijų 

bendradarbiavimą ir toms institucijoms bus padedama nustatyti tinkamą veiksmingos 

kontrolės ir mokesčių mokėtojams tenkančios našos pusiausvyrą. Be to, programa bus 

prisidedama prie Europos kompiuterinių mokesčių sistemų rengimo ir valdymo. 

Tiesioginis apmokestinimas 

Vasario 26 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl Europos Sąjungos jungtinio sandorių 

kainodaros forumo darbo ginčų vengimo ir sprendimo procedūrų srityje bei dėl išankstinių 

Europos Sąjungos kainodaros susitarimų gairių ( 64 ). Juo siekiama užkirsti kelią ginčams dėl 

sandorių kainodaros ir su ja susijusiam dvigubam apmokestinimui, paskatinus naudotis 

išankstiniais dvišaliais susitarimais. Taryba birželio 5 d. šiam komunikatui pritarė. 

Taryba taip pat parodė suvokianti poreikį pradėti diskusijas dėl geresnio valstybių narių 

tiesioginių mokesčių sistemos koordinavimo vidaus rinkoje ir bendradarbiavimo šioje srityje. 

Tai liudija kovo mėnesį jos patvirtintos išvados. Taryba paragino valstybes nares kartu su 

Komisija tęsti pradėtus darbus, nustatant sritis, kuriose koordinavimą reikia stiprinti. 

Rugsėjo 26 d. ( 65 ) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pateikė nuomonę dėl 

Komisijos komunikatų ( 66 ) „Valstybių narių tiesioginių mokesčių sistemų koordinavimas 

vidaus rinkoje“, „Kitoje valstybėje patirtų nuostolių apmokestinimas“, „Persikėlimo 

apmokestinimas ir būtinybė koordinuoti valstybių narių mokesčių politiką“. 

Gegužės 2 d. Komunikate dėl Bendrijos ekonomikos augimo, užimtumo ir ES įmonių 

konkurencingumo didinimo programos įgyvendinimo ( 67 ) Komisija apibūdino, kokia per 

2006 m. pasiekta pažanga ir kokie bus tolesni žingsniai rengiant bendros konsoliduotos pelno 

mokesčio bazės (BKPMB) pasiūlymą. Jos įsitikinimu, bendrasis metodas, grindžiamas 

BKPMB įvedimu, būtų naudingiausias sprendžiant vidaus rinkoje veikiančių įmonių pelno 

apmokestinimo problemas. 

Birželio 25 d. išvadose dėl santaupų apmokestinimo Taryba pareiškė pritarianti keitimosi 

informacija pagal Direktyvą 2003/48/EB ( 68 ) funkcinėms bei techninėms specifikacijoms ir 

( 61 ) OL C 161, 2007 7 13. 

( 62 ) COM(2006) 254 (OL C 184, 2006 8 8). 

( 63 ) Sprendimas Nr. 1482/2007/EB (OL L 330, 2007 12 15). 

( 64 ) COM(2007) 71 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 65 ) OL C, 2008 1 15. 

( 66 ) COM(2006) 823, COM(2006) 824 ir COM(2006) 825 (OL C 126, 2007 6 7). 

( 67 ) COM(2007) 223 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 68 ) OL L 157, 2003 6 26. 


„CCN-mail 2“ (bendrasis komunikacijos tinklas) naudojimui keičiantis informacija nuo 

2007 m. pabaigos. 

Gruodžio 10 d. Komisija priėmė komunikatą „Kovos su piktnaudžiavimu priemonių ES ir 

trečiosioms šalims taikymas tiesioginio apmokestinimo srityje“ ( 69 ). Komunikatu valstybės 

narės skatinamos iš esmės peržiūrėti savo tiesioginių mokesčių srityje taikomas kovos su 

mokestiniu sukčiavimu taisykles, atsižvelgiant į pagrindinius principus, kurie nustatyti 

Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, bei apsvarstyti galimus koordinuotus šios 

srities problemų sprendimus. 

Netiesioginis apmokestinimas 

Kovo 13 d. Komisija priėmė direktyvos pasiūlymą ( 70 ), iš dalies keičiantį Direktyvą 

2003/96/EB ( 71 ). Pasiūlymu siekiama sumažinti konkurencijos iškraipymą kelių transporto 

srityje dėl ypač didelių pramoninių degalų akcizo mokesčio skirtumų. 

Kovo 28 d. priėmė Komisija priėmė L. Kovácso ir S. Dimaso pateiktą Žaliąją knygą dėl 

rinkos priemonių, taikomų aplinkosaugos ir susijusiais politikos tikslais ( 72 ). Šiame dokumente 

svarstomi būsimi Energijos mokesčių direktyvos nuostatų peržiūros variantai. Čia taip pat 

nagrinėjamos platesnio rinkos priemonių taikymo įvairiose aplinkos politikos srityse 

galimybės. 

Birželio 5 d. Taryba išnagrinėjo visas pridėtinės vertės mokesčio tvarkos supaprastinimo 

įmonėms priemones. Ji patvirtino ketinimą oficialiai priimti PVM paketą iki gruodžio 31 d., 

kuris turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2010 m. sausio 1 d. Gruodžio 4 d. Taryba pasiekė politinį 

susitarimą dėl dviejų direktyvų ir vieno reglamento pasiūlymų, kuriais siekiama iš dalies 

keisti PVM reglamentuojančias nuostatas: reikia siekti, kad PVM už paslaugas gautų šalis, 

kurioje paslauga teikiama, ir užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui dėl skirtingų normų 

PVM taikymo valstybėse narėse. 

Į šį PVM pasiūlymų rinkinį, kurį Taryba oficialiai priims 2008 m., įeina: direktyvos dėl 

paslaugų teikimo vietos nustatymo pasiūlymas, minimalaus bendro informacijos apie 

telekomunikacijos, transliavimo ir elektroninės prekybos paslaugas centro pasiūlymas, 

direktyvos dėl PVM grąžinimo mokesčių mokėtojams, įsisteigusiems už šalies ribų, 

pasiūlymas, reglamento dėl administracijų bendradarbiavimo PVM srityje gerinimo ir 

valstybių narių keitimosi informacija pasiūlymas. 

Liepos 5 d. Komisija pateikė direktyvos, susijusios su tam tikromis laikinosiomis nuostatomis 

dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifų, pasiūlymą ( 73 ). Šiuo teisės aktu įgyvendinama idėja 

užtikrinti valstybių narių lygiateisiškumą, iki 2010 m. pabaigos pratęsiant po 1995 m. sausio 

1 d. į ES įstojusioms valstybėms narėms suteiktų PVM tarifų išlygų taikymą. Atsižvelgiant į 

tai siekiama parengti naują bendrą PVM reglamentuojančių teisės aktų paketą, kuris įsigaliotų 

po 2010 metų. Todėl Komisija tą pačią dieną priėmė Komunikatą dėl kitų nei standartiniai 

PVM tarifų ( 74 ), kurio tikslas paskatinti svarstyti mažesnio tarifo PVM perspektyvas. 

( 69 ) COM(2007) 785. 

( 70 ) COM(2007) 52 (OL C 181 du 3.8.2007). 

( 71 ) OL L 283, 2003 10 31. 

( 72 ) COM(2007) 140 (OL C 181, 2007 8 3). Žr. taip pat šio pranešimo III skyriaus 2 skirsnio dalį „Aplinka“. 

( 73 ) COM(2007) 381 (OL C 246, 2007 10 20). 

( 74 ) COM(2007) 380 (OL C 191, 2007 8 17). 


Lapkričio 7 d. Komisija priėmė direktyvos pasiūlymą ( 75 ), kuriuo siekiama iš dalies pakeisti 

tam tikras 2006 m. lapkričio 28 d. PVM direktyvos ( 76 ) nuostatas. Ji pasiūlė išplėsti specialiojo 

režimo, nuo 2003 m. taikomo dujoms ir elektros energijai, taikymo sritį, o bendroms 

ekonominės veiklos nevykdančioms įmonėms taikyti tokią pat išimtį kaip tarptautinėms 

organizacijoms. 

Lapkričio 28 d. Komisija taip pat patvirtino dviejų teisės aktų projektus, kuriais siekiama 

atnaujinti Bendrijos teisės nuostatas, reguliuojančias draudimo ir finansinių paslaugų 

apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu. Tai yra direktyvos ( 77 ) ir jos taikymo 

reglamento ( 78 ) pasiūlymai. 

Pasibaigus Komunikatu dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu ( 79 ) inicijuotiems debatams, 

Komisija lapkričio 23 d. patvirtino Komunikatą dėl kai kurių pagrindinių aspektų nustatant 

ES kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje strategiją ( 80 ). Minėtame 

komunikate apibendrinami mokesčių administravimo institucijų, įmonių ir Komisijos 

diskusijų rezultatai. Be to, Komisija ragina Tarybą nustatyti tam tikras politines gaires, 

būtinas Komisijos įprastinių priemonių srities darbams tęsti. 

Savo ruožtu Taryba išreiškė nuomonę, kad reikėtų kuo skubiau įgyvendinti Bendrijos 

lygmens kovos su mokestiniu sukčiavimu strategiją, ypač netiesioginio apmokestinimo 

srityje, ir taip prisidėti prie valstybių narių lygmeniu jau taikomų kovos su šiuo reiškiniu 

priemonių. Birželio 5 d. išvadose Taryba nurodė tam tikras priemones, kurias Komisija turėtų 

toliau tobulinti pirmiausia. Tai yra įprastinės dabartinę PVM sistemą stiprinančios priemonės 

ir platesnio užmojo sistemos reformavimo priemonės. 

2.1.5. Konkurencija 

Aplinkybės 

2004 m. įsigaliojo du pagrindiniai Europos konkurencijos teisės modernizavimo teisės aktų 

paketai, susiję su įmonių konkurencija: pirma, keli taisyklių, susijusių su EB sutarties 

nuostatų dėl konkurenciją ribojančių susitarimų (81 straipsnis) ir piktnaudžiavimo 

dominuojančia padėtimi (82 straipsnis) taikymu, rinkiniai; antra, naujas reglamentas, susijęs 

su bendrovių susijungimu. 

2005 m. buvo tęsiama reforma: Komisija pateikė veiksmų planą, pagal kurį per penkerius 

metus turėtų būti iš esmės atlikta valstybės pagalbos politikos reforma. 

2006 m. Komisija toliau vykdė reformų programą, ypatingą dėmesį skirdama valstybės 

pagalbai. Komisija, atsižvelgdama į aplinkybes, priėmė naujas rizikos kapitalo ir pagalbos 

moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai bei naujovėms gaires, taip pat reglamentą, kuriuo 

suteikiamos išimtys regionų investicijoms skiriamai pagalbai, bei naują reglamentą dėl de 

minimis pagalbos. 

2007 m. vykdant konkurencijos politiką toliau buvo palaikomos ir sudaromos sąlygos 

rinkoms konkurencingai veikti Europos įmonių interesų ir vartotojų labui. Pagrindinės 

( 75 ) COM(2007) 677 (OL C 9, 2008 1 15). 

( 76 ) Direktyva 2006/112/EB (OL L 347, 2006 12 11). 

( 77 ) COM(2007) 747. 

( 78 ) COM(2007) 746. 

( 79 ) COM(2006) 254 (OL C 184, 2006 8 8). 

( 80 ) COM(2007) 758 (OL C 196, 2007 6 7). 


priemonės buvo skirtos rinkos trūkumams, susijusiems su antikonkurenciniu ekonominės 

veiklos vykdytojų elgesiu ir tam tikromis rinkos struktūromis, ištaisyti ir siekti visuose 

ekonomikos sektoriuose sukurti bendrą, tikrai konkurencijai palankų ekonominės politikos 

pagrindą. 

Birželio 25 d. ( 81 ) Komisija patvirtino 2006 metų konkurencijos politikos ataskaitą, kurioje 

apžvelgiama, kaip buvo kuriamos ir taikomos konkurencijos politikos priemonės, t. y. 

neteisėtų susitarimų, bendrovių susijungimo ir valstybės pagalbos taisyklės. 

Valstybės pagalba 

2007 m. pavasarį ( 82 ) ir rudenį ( 83 ) Komisija paskelbė naujas valstybės pagalbos rezultatų 

įvertinimo suvestines. Jų tikslas – remiantis valstybėse narėse pagal EB sutartį įdiegtomis 

kontrolės sistemomis, nurodyti valstybinių dotacijų dydį bei pobūdį, jose aprašomas 

Komisijos valstybės pagalbos veiksmų plano įgyvendinimas ( 84 ). 

Gegužės 21 d. ( 85 ) Komisija patvirtino Reglamento (EB) Nr. 1407/2002 dėl valstybės pagalbos 

anglies pramonei taikymo ataskaitą, kurioje apžvelgiama valstybės pagalbos politikos raida 

valstybėse narėse po minėto reglamento įsigaliojimo. Jos nuomone, kol kas poreikio teikti šio 

reglamento pakeitimo pasiūlymą nėra. 

Gruodžio 12 d. Komisija priėmė reglamentą ( 86 ), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) 

Nr. 794/2004, įgyvendinantis Reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 

93 straipsnio taikymo taisykles. Naujajame reglamente patikslinama pranešimo apie pagalbą 

tvarka ir pateikiamos naujos pranešimo apie pagalbą rizikos kapitalo ir mokslinių tyrimų 

srityje formos. 

Balandžio 24 d. ( 87 ) ir rugsėjo 8 d. Komisija pateikė valstybės pagalbos veiksmų planą 

atitinkančių pasiūlymų dėl naujojo tam tikrų rūšių pagalbos išimčių reglamento, kuriuo 

siekiama supaprastinti ir į vieną dokumentą įtraukti visas keturias tam tikrų rūšių pagalbai 

galiojančias išimtis: pagalbai MVĮ, įskaitant pagalbą moksliniams tyrimams ir technologijų 

plėtrai, pagalbai užimtumui, pagalbai mokymui ir regioninei pagalbai. Be to, remiantis 

naujuoju reglamentu, išimtys būtų taikomos šių trijų rūšių pagalbai: pagalbai aplinkosaugai, 

pagalbai rizikos kapitalo forma ir pagalbai stambių įmonių moksliniams tyrimams bei 

technologijų plėtrai. 

Komisija pastebėjo, kad, palyginti su 2006 m., pranešimų apie suteiktą valstybės pagalbą 

sumažėjo, 2007 m. jų pateikta 777. Ji taip pat priėmė 653 galutinius sprendimus ( 88 ). Komisija 

leido teikti pagalbą maždaug 96 % atvejų, o 4 % likusių atvejų priimti sprendimai, kad 

susijusios valstybės pagalbos priemonės nesuderinamos su galiojančiomis valstybės pagalbos 

nuostatomis ir su bendrąja rinka. 

Įmonėms taikomos konkurencijos taisyklės 

( 81 ) COM(2007) 358. 

( 82 ) COM(2007) 347. 

( 83 ) COM(2007) 791. 

( 84 ) COM(2007) 107. 

( 85 ) COM(2007) 253 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 86 ) IP/07/1911. 

( 87 ) IP/07/549. 

( 88 ) Šie pranešimai susiję su apdirbamąja pramone, paslaugų sektoriumi, žemės ūkiu, transportu, žuvininkyste ir anglių pramone. 


Europos Parlamentas balandžio 25 d. rezoliucijoje pateikė savo nuomonę dėl 2005 m. 

Komisijos paskelbtos žaliosios knygos ( 89 ) apie ieškinius dėl žalos, patirtos pažeidus EB 

antimonopolines taisykles. 

Komisija už liftų ir eskalatorių ( 90 ), lakštinio stiklo ( 91 ), Nyderlandų alaus ( 92 ), užtrauktukų ir 

užsegimų bei jų tvirtinimo įrenginių ( 93 ) rinkoje veikiančius kartelinius susitarimus šalims 

skyrė baudų, kurių bendra suma yra apie 3,33 mlrd. EUR. 

Liepos 4 d. Komisija skyrė 151 mln. EUR baudą įmonei „Telefónica“, kuri piktnaudžiaudama 

dominuojama padėtimi daugiau kaip penkerius metus Ispanijos plačiajuosčių ryšių rinkoje 

taikė nepagrįstai dideles kainas: mažino didmeninių kainų konkurentams ir mažmeninių kainų 

savo klientams skirtumus ( 94 ). 

Pirmosios instancijos teismas rugsėjo 17 d. iš esmės patvirtino 2004 m. kovo mėn. Komisijos 

sprendimą dėl Microsoft piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi. Šiuo sprendimu Microsoft 

įmonei skirta 497 mln. EUR bauda už EB sutarties taisyklių dėl piktnaudžiavimo 

dominuojančia padėtimi pažeidimo (82 straipsnis), piktnaudžiaujant beveik monopoline 

padėtimi asmeninių kompiuterių eksploatacinių sistemų rinkoje, siekiant eksploatacinių 

sistemų, skirtų darbo grupių serveriams, ir medijos leistuvių rinkose sumažinti konkurenciją. 

Įgyvendindama antimonopolinę politiką Komisija Prancūzijos banko atsiskaitymo kortelių 

įmonei („Groupement des cartes bancaires“) pateikė sprendimą, kuriame daroma išvada, kad 

įmonė pažeidė EB sutarties taisykles, draudžiančias konkurenciją ribojančią praktiką, nes 

nustatė tarifines priemones, trukdančias gaminti banko atsiskaitymo korteles už 

konkurencingą kainą ( 95 ). Komisija spalio 3 d. taip pat skyrė 10 mln. EUR baudą įmonei Visa 

už EB sutarties ir EEE susitarimo taisyklių dėl ribojamosios prekybos praktikos 

pažeidimą ( 96 ). Gruodžio 19 d. Komisija nusprendė, kad bendrovė MasterCard, 

tarpvalstybinėms mokėjimo operacijoms Europos ekonominėje erdvėje (EEE), atliekamoms 

Mastercard arba Maestro debeto ir kreditinėmis kortelėmis, taikydama daugiašalius 

tarpbankinio atsiskaitymo mokesčius, pažeidžia EB sutarties nuostatas dėl konkurenciją 

ribojančios prekybos ( 97 ). 

Palyginti su ankstesniais metais, Komisijai pateikiama vis daugiau pranešimų apie įmonių 

susijungimą. Daugiau nei 97 % šių pranešimų buvo pritarta, dažniausiai per mėnesį. Tačiau 

keliais atvejais Komisija atliko išsamesnį tyrimą. Antai Komisija toliau vykdė ir užbaigė 

tyrimą dėl Ryanair ketinimo įsigyti konkuruojančią įmonę Aer Lingus ( 98 ). Birželio 27 d. 

Komisija pareiškė nepritarianti tokiam ketinimui, nes jį įgyvendinus dėl išnykusios 

konkurencijos ir sukurto monopolio arba dominuojančios padėties abiejų įmonių vykdomų 

trisdešimt penkių maršrutų atveju būtų buvę pakenkta vartotojų interesams. Be to, Komisija 

pradėjo nuodugniai tirti, kaip SFR įsigijo Télé2 France ( 99 ), Kronospan – Constantia ( 100 ) ir 

kaip Sony bei BMG sujungė muzikos įrašų veiklą ( 101 ). Iš tyrimuose nagrinėtų pradinių 

( 89 ) COM(2005) 672 (OL C 49, 2006 2 28). 

( 90 ) IP/07/209. 

( 91 ) IP/07/1781. 

( 92 ) IP/07/509. 

( 93 ) IP/07/1362. 

( 94 ) IP/07/1011. 

( 95 ) IP/07/1522. 

( 96 ) IP/07/1436. 

( 97 ) IP/07/1959. 

( 98 ) IP/07/893. 

( 99 ) IP/07/347. 

( 100 ) IP/07/842. 

( 101 ) IP/07/272. 


pranešimų Komisija sprendė, kad susijungimai galėjo rimtai pakenkti konkurencijai. 

Siekdamos išsklaidyti Komisijos būgštavimus, šalys pakoregavo numatytas operacijas. 

Atsižvelgdama į tai, liepos 18 d. ( 102 ), rugsėjo 19 d. ( 103 ) ir spalio 3 d. ( 104 ) Komisija šias 

operacijas leido vykdyti. 

Aktyvios politikos įtvirtinimas 

Laikantis Komisijos skatinamos aktyvios konkurencijos politikos ( 105 ) viešai paskelbti Europos 

dujų ir elektros energijos sektoriuje ir mažmeninės bankininkystės srityje atliktų dviejų tyrimų 

rezultatai – atitinkamai sausio 10 ( 106 ) ir sausio 31 dieną ( 107 ). Komisija pabrėžė, kad abiejose 

minėtose srityse būtina taikyti tiek konkurencijos teisę, tiek su teisiniu reguliavimu susijusias 

taisomąsias priemones. Komisija rugsėjo 25 d. pateikė verslo draudimo sektoriaus tyrimo 

rezultatus ( 108 ). Tyrime Komisija pateikė rekomenduojamų priemonių draudimo sektoriaus 

verslo konkurencijai stiprinti. 

Tarptautinio bendradarbiavimo srityje Taryba balandžio 23 d. priėmė derybinius nurodymus, 

susijusius su Europos bendrijos ir Korėjos Respublikos susitarimo dėl konkurencijos projektu. 

Birželio 19 d. rezoliucijoje dėl 2005 m. konkurencijos politikos ataskaitos Europos 

Parlamentas teigiamai įvertino Komisijos taikytus ekonominius metodus ir jos dėtas pastangas 

gerinant sprendimų taikymą Europos konkurencijos tinkle. 

Komisija liepos 10 d. patvirtino gaires ( 109 ), kuriose paaiškinama jos taikoma įgaliojimų 

praktika įmonių susijungimo kontrolės srityje. Komisija kodifikavo galiojančius teisės aktus ir 

juos priderino prie naujausių Europos teismų sprendimų bei prie 2004 m. priimtų Bendrijos 

reglamentų dėl įmonių susijungimo. Be to, ji ketina pateikti atnaujintas nuostatas dėl jos 

įgaliojimų nagrinėti minėtas operacijas pagal reglamentą dėl įmonių susijungimo. 

Rugsėjo 13 d. Komisija pradėjo viešąsias konsultacijas ( 110 ) dėl Europos Sąjungos jūrų 

transporto konkurencijos taisyklių taikymo gairių projekto. Tai tarpinis etapas rengiant gaires, 

o galutinė gairių redakcija turėtų būti pateikta 2008 metais. Šis gairių projektas pradėtas rengti 

panaikinus laivybos konferencijų naudai taikytas atskirų kategorijų išimtis ir išplečiant 

konkurencijos teisės nuostatų – Reglamento (EB) Nr. 1/2003 ( 111 ) – taikymą trampinių 

(užsakomojo jūrų transporto) ir kabotažinių laivų paslaugoms; tai numatyta 2006 m. rugsėjo 

25 d. Tarybos sprendime. 


 

 

2 skirsnis 

( 102 ) IP/07/1120. 

( 103 ) IP/07/1360. 

( 104 ) IP/07/1437. 

( 105 ) COM(2004) 293 (OL C 122, 2004 4 30). 

( 106 ) COM(2006) 851 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 107 ) COM(2007) 33 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 108 ) COM(2007) 556 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 109 ) IP 07/1043. 

( 110 ) IP 07/1325. 

( 111 ) OL L 1, 2003 1 4. 


2.2. Gerovės svertai 

2.2.1. Vidaus rinkos peržiūra ir pažanga 

Bendrosios rinkos peržiūra 

2007 m. pradžioje institucijos ėmėsi bendrosios rinkos persvarstymo; tai reiškia naują šio 

Europos kūrimo ramsčio etapą. 

Sausio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė nuomonę „Dėl 

bendrosios rinkos peržiūros“ ( 112 ), o kovo 27 d. Regionų komitetas – nuomonę „Bendrosios 

rinkos ateitis ir Europos visuomenės padėties apžvalga“ ( 113 ). 

Komisija šiuo klausimu vasario 22 d. priėmė komunikatą „Bendroji rinka piliečiams. Tarpinė 

ataskaita 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai“ ( 114 ), kuriame pristatė bendrosios 

XXI amžiaus rinkos viziją. Ji taip pat pasiūlė išnagrinėti naujus būdus, kad bendroji rinka 

taptų imlesnė poveikiui ir orientuota į rezultatus, veiksmingesnė, ne tokia centralizuota ir 

labiau pagrįsta tinklais, gyviau reaguotų į pasaulinius pokyčius ir taptų prieinamesnė. Vasario 

19 d. ir lapkričio 22 d. išvadose Taryba atsižvelgė į bendrosios rinkos persvarstymo peržiūrą. 

Kovo mėnesio sesijoje į tai taip pat atsižvelgė Europos Vadovų Taryba, ji pabrėžė būtinybę 

tobulinti vidaus rinkos veikimą, kad ji būtų pritaikyta prie naujų ekonomikos realijų. 

Rugsėjo 4 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl bendrosios rinkos peržiūros, pasiūlė 

šalinti rinkai sudaromas kliūtis ir įveikti jos neveiksmingumą geriau įgyvendinant ir vykdant 

galiojančias taisykles. 

Pasibaigus peržiūrai Komisija lapkričio 20 d. priėmė komunikatą „Bendroji rinka XXI a. 

Europai“ ( 115 ). Šiuo komunikatu vasario mėnesio tarpinė ataskaita paverčiama veiklos 

priemonėmis, skirtomis bendrajai rinkai atgaivinti. Kartu su juo teikiamas komunikatas 

„Bendrus interesus tenkinančios paslaugos, įskaitant bendrus interesus tenkinančias 

socialines paslaugas“ ( 116 ) ir dokumentas apie „naują socialinę viziją XXI amžiaus 

Europoje“ ( 117 ). Priemonių pakete daugiausia remiamasi darbo dokumentais, kuriuose 

išsamiau aprašoma, kaip Komisija planuoja modernizuoti bendrosios rinkos politiką. 

Visų pirma komunikate skelbiamas naujas požiūris ir pristatoma daugybė priemonių, turinčių 

padėti bendrajai rinkai geriau išnaudoti globalizacijos teikiamus privalumus, būti 

naudingesnei vartotojams ir mažosioms įmonėms, skatinti naujoves ir aprėpti svarbius 

socialinius ir aplinkos apsaugos aspektus. Kartu su bendrosios rinkos pakete numatytomis 

pagrindinėmis politinėmis priemonėmis yra ir iniciatyvų, kuriomis siekiama: 

• padėti vartotojams naudotis savo teisėmis ir gauti kompensacijas užsienyje; 

• padėti vartotojams gauti daugiau naudos iš atsivėrusių finansinių rinkų; 

• pateikti geresnę informaciją vartotojams ir mažosioms įmonėms; 

( 112 ) OL C 93, 2007 4 27. 

( 113 ) OL C 156, 2007 7 7. 

( 114 ) COM(2007) 60 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 115 ) COM(2007) 724. 

( 116 ) COM(2007) 725. 

( 117 ) COM(2007) 726. 


• taisyti trūkumus sektoriuose, kuriuose bendroji rinka turėtų veikti geriau; 

• pasiūlyti priimti mažųjų įmonių įstatymą ir įvesti mokslo darbuotojo pasą; 

• patikslinti Bendrijos taisyklių taikymo paslaugų ir bendrus interesus tenkinančių socialinių 

paslaugų srityje tvarką ir skatinti geresnę socialinių paslaugų kokybę Europos Sąjungoje. 

Bendroji strategija 

Komisija priėmė svarbų teisės aktų paketą, susijusį su vidaus rinkos raida, kurio pagrindinis 

komunikatas vadinasi „Prekių vidaus rinka − Europos konkurencingumo pagrindas“ ( 118 ). 

Šiame pakete yra teikiamos keturios iniciatyvos, įsiliejančios į naująją XXI amžiaus vidaus 

rinkos strategiją, ypač kiek tai susiję su jos veikimo gerinimu (žr. toliau). 

Laisvas prekių judėjimas 

Vasario 14 d. Komisija priėmė teisės aktų paketą, susijusį su prekių vidaus rinka, kuriame 

teikiamos keturios iniciatyvos, skirtos laisvam prekių judėjimui gerinti ir palengvinti bei su 

vidaus rinka susijusioms taisyklėms ir principams atnaujinti, kartu stiprinant prekių saugos 

taisykles: 

• Reglamento, nustatančio procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių 

taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams ( 119 ), 

pasiūlymas; 

• Reglamento, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros 

reikalavimus ( 120 ), pasiūlymas; 

• Sprendimo dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ( 121 ) pasiūlymas; 

• Aiškinamasis komunikatas dėl motorinių transporto priemonių, kurių kilmės šalis yra kita 

valstybė narė, registravimo tvarkos ( 122 ). Kovo 21 d. Komisija priėmė informacijos apie 

techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarkos, numatytos Direktyvoje 98/34/EB ( 123 ), 

taikymo nuo 2002 iki 2005 metų ataskaitą ( 124 ). Ataskaitos išvadose patvirtinama teigiama 

valstybių narių vizija taikant šią direktyvą. Ataskaitoje taip pat teikiama apmąstymų, kaip 

vartotojai ir ūkio subjektai, kuriems taikoma direktyva, gali gauti kuo daugiau naudos. 

Gruodžio 5 d. kaip gynybos teisės aktų paketo dalį Komisija priėmė Direktyvos ( 125 ) dėl 

gynybos įrangos perdavimo Bendrijoje pasiūlymą, juo siekiama sumažinti šios įrangos 

prekybos Bendrijoje kliūtis. 

Laisvė teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvė 

Finansinės paslaugos buvo dėmesio centre nuo 2007 m. pradžios. Vasario 27 d. Taryba 

priėmė išvadas, susijusias su tarpuskaita ir atsiskaitymu (visų pirma su derybinių ir 

( 118 ) COM(2007) 35 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 119 ) COM(2007) 36 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 120 ) COM(2007) 37 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 121 ) COM(2007) 53 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 122 ) SEC(2007) 169. 

( 123 ) OL L 204, 1998 7 21. 

( 124 ) COM(2007) 125 (OL C 181, 2007 8 3) ir SEC (2007) 350. 

( 125 ) COM(2007) 765. 


poderybinių infrastruktūrų tiekėjų pasirašytu elgesio kodeksu), – pagrindiniais finansinio 

integravimosi į Europos Sąjungą dalykais, kur reikia daryti didelę pažangą, kad po sandorio 

sudarymo teikiamos paslaugos būtų veiksmingesnės ir patikimesnės. 

Savo ruožtu kovo 19 d. Komisija paskelbė Aiškinamąjį komunikatą ( 126 ) dėl buveinės valstybės 

narės ir priimančiosios valstybės narės įgaliojimų prekiaujant kolektyvinio investavimo į 

perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) investiciniais vienetais remiantis 

KIPVPS direktyvos ( 127 ) VIII skirsniu. Šiuo komunikatu siekiama ištaisyti direktyvos 

interpretavimo skirtumus ir pagerinti jos taikymą. 

Balandžio mėn. Komisija priėmė Tolesnio profesinės civilinės atsakomybės draudimo 

reikalavimų, kurie yra taikomi tarpininkams, remiantis Bendrijos teise, tinkamumo 

ataskaitą ( 128 ) ir Žaliąją knygą dėl mažmeninės finansinės paslaugos bendrojoje rinkoje ( 129 ). 

Pažymėdama, kad dar reikia didelių pastangų, kad piliečiams būtų pasiūlyta tikra bendroji 

finansinių paslaugų rinka, Komisija pateikia siūlymų ir reikiamų imtis priemonių. 

Gegužės 8 d. Taryba priėmė dviejų grupių išvadas. Pirmojoje visų pirma džiaugiamasi 

Komisijos Baltąja knyga dėl investicinių fondų bendrosios rinkos sistemos gerinimo ( 130 ). 

Antrojoje Taryba konstatuoja, kad rizikos draudimo fondai smarkiai prisidėjo prie didesnio 

finansinės sistemos veiksmingumo, tačiau atkreipia dėmesį į potencialius ir sistemingus 

pavojus, susijusius su jų veikla. 

Gegužės 23 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas patvirtino savo poziciją dėl specifinio 

sveikatos paslaugų pobūdžio ir pasiūlė Komisijai jam pateikti atitinkamos priemonės, kuria 

visų pirma būtų siekiama kodifikuoti pacientų teisių srities Teisingumo Teismo praktiką, 

pasiūlymą. Parlamentas pareikalavo labai plačios laisvės pacientams ir gydytojams. Jis taip 

pat paprašė Komisijos skatinti diegti e. medicinos ir telemedicinos sistemas. 

Gegužės 30 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė nuomonę „Dėl 

paslaugų vidaus rinkos: su darbo rinka ir vartotojų apsauga susijusių reikalavimų“ ( 131 ), 

kurios tikslas – išryškinti dabartinės paslaugų vidaus rinkos strategijos poveikį darbo rinkai, 

darbo sąlygas bei vartotojų apsaugą ir taip praktiškai padėti suinteresuotiems asmenims ir 

Europos institucijoms. 

Birželio 25 d. tam tikrų su transporto priemonių draudimu susijusių klausimų ataskaitoje ( 132 ) 

Komisija pabrėžė nacionalinių nuobaudų, įdiegtų pagrįstam pasiūlymui arba atsakymo 

pateikimo procedūrai remti ir teismo išlaidoms padengti, veiksmingumą. 

Liepos 10 d. Komisija pateikė Direktyvos dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir 

jos vykdymo (Solvency II) pasiūlymą ( 133 ). Jame remiami didesni draudikų mokumo 

reikalavimai, kad būtų užtikrinta, kad jie turi pakankamai lėšų, būtinų susiklosčius 

nepalankioms aplinkybėms – įvykus potvyniui, audrai ar autoavarijai. Priėmus šį pasiūlymą 

draudikai, be kita ko, privalėtų turėti būtinųjų lėšų rinkos, kredito ar operacinei rizikai 

padengti, kurių dabar Europos Sąjungoje galiojanti tvarka neapima. 

( 126 ) COM(2007) 112 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 127 ) Direktyva 85/611/EEB (OL L 375, 1985 12 31). 

( 128 ) COM(2007) 178 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 129 ) COM(2007) 226 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 130 ) COM(2006) 686 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 131 ) OL C 175, 2007 7 27. 

( 132 ) COM(2007) 207. 

( 133 ) COM(2007) 361. 


Liepos 11 d. rezoliucijoje dėl finansinių paslaugų politikos 2005–2010 m. Europos 

Parlamentas taip pat pažymėjo: rinkos koncentraciją; alternatyvias investavimo priemones; 

finansavimo prieinamumą mažmeniniame sektoriuje; finansinį raštingumą ir vartotojų įnašą į 

politikos formavimą; geresnį reguliavimą; sisteminę riziką; reguliavimo ir priežiūros sistemą; 

pasaulinę įtaką. 

Rugsėjo 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo iniciatyva priėmė 

nuomonę „Finansų rinkų raidos ekonominės ir socialinės pasekmės“( 134 ). Komitetas pateikė į 

keturias kategorijas suskirstytas rekomendacijas: investuotojų ir vartotojų informavimas, 

apsauga ir skaidrumas; rizikos valdymas ir diversifikavimas; finansinės strategijos ir Europos 

socialinio modelio derinimas; vienoda mokesčių sistema. 

Rugsėjo 18 d. Taryba priėmė derybų dėl susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis dėl azartinio 

lošimo ir lažybų paslaugų nurodymus. 

Spalio 9 d. sesijoje Taryba priėmė išvadas dėl Europos Sąjungos priemonių finansinio 

stabilumo srityje ir su tarpuskaita ir atsiskaitymu susijusias išvadas. 

Mokestinio suderinamumo (FISCO) ekspertų grupė parengė ir spalio 23 d. konferencijoje 

Briuselyje pristatė ataskaitą, kurioje numatyti sprendimai mokestinio suderinamumo po 

sandorio sudarymo kliūtims Europos Sąjungoje šalinti. Remdamasi šių ekspertų darbais 

Komisija numatys konkrečias priemones ir nustatys jų įgyvendinimo grafiką. 

Kalbant apie finansinių paslaugų sektorių, Europos Parlamentas ir Taryba lapkričio 13 d. 

priėmė direktyvą ( 135 ), kuria padedami bendrą mokėjimo eurais erdvę (BMEE) leidžiantys 

sukurti teisiniai pagrindai ir palengvinami mokėjimai, ypač pavedimai, tiesioginis debetas ir 

mokėjimai kortelėmis Europos Sąjungoje. Direktyva sustiprinamos visų besinaudojančiųjų 

mokėjimo paslaugomis teisės ir apsauga. 

Gruodžio 18 d. Komisija priėmė baltąją knygą „Europos Sąjungos hipotekinių kreditų rinkų 

integracija“ ( 136 ). Suprasdama hipotekinių kreditų rinkų svarbą, Komisija nuodugniai ištyrė 

tokių rinkų veikimą ir integracijos lygį. Baltojoje knygoje teikiamos šio tyrimo išvados ir 

nustatomas atitinkamų priemonių, kurios sukurtos Europos hipotekinių kreditų rinkų 

konkurencingumui ir veiksmingumui pagerinti ir kurios atneš pelno vartotojams, skolintojams 

ir investuotojams, paketas. 

Tą pačią dieną Komisija priėmė komunikatą „Finansinis švietimas“ ( 137 ). Komunikate 

teikiami tam tikri neprivalomi principai, galintys padėti valstybėms narėms ir kitoms 

susijusioms šalims rengiant ir vykdant finansinio švietimo programas. 

Be to, gruodžio 21 d. komunikate Komisija pasiūlė priemones tarpvalstybinėms investicijoms 

didinti rizikos kapitalo lėšomis ( 138 ). 

2007 m. įvairiose institucijose taip pat buvo tęsiami pašto paslaugų ( 139 ) vidaus rinkos kūrimo 

darbai. 

( 134 ) OL C 10, 2008 1 15. 


( 136 ) COM(2007) 807. 

( 137 ) COM(2007) 808. 

( 138 ) COM(2007) 853. 

( 139 ) COM(2006) 594 (OL C 332, 2006 12 30). 


Bendrovių teisė, įmonių valdymas ir kova su finansiniais nusikaltimais 

Vasario 1 d. rezoliucijoje, kurioje teikiama vienuolika rekomendacijų dėl Europos privačios 

bendrovės statuto ( 140 ), Europos Parlamentas paprašė, kad Europos Komisija 2007 m. jam 

pateiktų šios srities teisės akto pasiūlymą. Rekomendacijose visų pirma kalbama apie 

bendrovės formą reglamentuojančias Bendrijos teisės nuostatas, apie jos sukūrimo taisykles, 

apie akcinį kapitalą ir apie valdytojų bei dalininkų atsakomybę sumažėjus nuosavam 

kapitalui. 

Liepos 10 d. komunikate Komisija pateikė svarstymus apie supaprastintą bendrovių verslo 

aplinką bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse ( 141 ). Atsižvelgdama į pastarųjų metų raidą 

(ekonomikos globalizacija, svarbūs technologijos pokyčiai, nauji tarptautiniai buhalterijos 

standartai, jurisprudencijos raida), Komisija mano esant reikalinga persvarstyti šių sričių 

direktyvas, kad būtų nustatyta, kiek jos yra tinkamos. Tuo tikslu Komisija planuoja diskusijas 

su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu ir suinteresuotomis šalimis. 

Liepos 11 d. Europos Parlamentas ir Taryba pasirašė Direktyvą dėl naudojimosi tam tikromis 

akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje ( 142 ). 

Dokumentu siekiama šalinti pagrindines kliūtis, susijusias su balsavimu peržengiant vienos 

valstybės ribas bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir kurių 

registruota buveinė yra valstybėje narėje, sukuriant tam tikrus reikalavimus, susijusius su 

akcininkų teisėmis visuotiniame susirinkime. 

Lapkričio 13 d. Europos Parlamentas ir Taryba pasirašė Direktyvą dėl reikalavimo, kad 

jungiant arba skaidant akcines bendroves nepriklausomas ekspertas parengtų ataskaitą ( 143 ). 

Šis pasiūlymas yra vienas iš dešimties konkrečių pasiūlymų dėl greitų veiksmų 

administracinės naštos Europos Sąjungoje palengvinimo veiksmų programoje ( 144 ). Pasiūlyme 

akcininkams numatyta tiesioginė galimybė atsisakyti eksperto parengtos raštiškos bendrovių 

jungimosi arba skaidymo sąlygų projekto ataskaitos, taip suderinant dvi direktyvas ( 145 ) su 

dabartiniais reikalavimais, išdėstytais dešimtojoje bendrovių teisės direktyvoje dėl bendrovių 

jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas ( 146 ). 

Apskaita ir auditas 

Liepos 6 d. Komisija pateikė pirmąją ataskaitą Europos vertybinių popierių komitetui ir 

Europos Parlamentui apie Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) ir trečiųjų 

šalių nacionalinių Bendrųjų apskaitos principų (BAP) konvergenciją ( 147 ). Ši ataskaita 

daugiausia skiriama Kanados, JAV ir Japonijos nacionalinių institucijų atitinkamų darbų 

tvarkaraščiams, numatytiems toje srityje. Joje taip pat teikiama tam tikra išankstinė 

informacija apie tam tikrų trečiųjų šalių pastangas siekiant konvergencijos. 

Intelektinė ir pramoninė nuosavybė 

( 140 ) OL C 250 E, 2007 10 25. 

( 141 ) COM(2007) 394 (OL C 191, 2007 8 17). 



( 144 ) Žr. šio pranešimo I skyriaus 1 skirsnio dalį „Administracinių išlaidų mažinimas“. 

( 145 ) Direktyvos 78/855/EEB (OL L 295, 1978 10 20) ir 82/891/EEB (OL L 378, 1982 12 31). 


( 147 ) COM(2007) 405 (OL C 191, 2007 8 17). 


Kovo 13 d. rezoliucijoje ( 148 ) dėl Komisijos rekomendacijos dėl kolektyvinio tarptautinio 

autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo teisėtų internetu teikiamų muzikos paslaugų 

srityje ( 149 ) Europos Parlamentas paprašė Komisijos aiškiai nurodyti, kad ta rekomendacija 

taikoma tik parduodant muzikos įrašus internetu, taip pat paprašė kuo greičiau pateikti 

pagrindų direktyvos siekiant reglamentuoti bendrą autorių ir gretutinių teisių administravimą 

internetu teikiamų muzikos paslaugų sektoriuje pasiūlymą, atsižvelgiant į skaitmeninės eros 

specifiką ir išsaugant Europos kultūrinius skirtumus. 

Savo ruožtu pavasario sesijoje Europos Vadovų Taryba pabrėžė būtinybę tarptautiniu lygiu 

sustiprinti intelektinės nuosavybės apsaugą ir kovą su padirbinėjimu ir autorių teisių 

pažeidimais. 

Patentų politikos srityje balandžio 3 d. Komisija priėmė komunikatą „Europos patentų 

sistemos stiprinimas“ ( 150 ), kuriame teikiami 2006 m. sausio mėn. prasidėjusių konsultacijų 

rezultatai. 2008 m. ketinama pateikti minėtą komunikatą papildančią strategiją, kurioje bus 

atkreipiamas dėmesys į pagrindinius nenagrinėtus visų intelektinės nuosavybės sričių 

klausimus. 

Gegužės mėn. išvadose dėl finansinių Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir 

pramoniniam dizainui) perspektyvų Taryba priminė, kad nuo pat šios tarnybos įkūrimo 

1996 m. ji daug prisidėjo tobulindama vidaus rinkos veikimą. Taryba siūlo Komisijai pradėti 

Bendrijos prekių ženklo sistemos bendrojo veikimo tiriamuosius darbus, kad sistema būtų 

užbaigta. 

Liepos 27 d. Komisija patvirtino reikiamas priemones Bendrijos prekių ženklų registravimo 

sistemai su Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) sistema suderinti. 

Viešieji pirkimai 

Sausio mėn. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje dėl viešųjų 

pirkimų Europos Sąjungoje ( 151 ) išnagrinėta dabartinė padėtis ir pasiūlyta būdų šios svarbios 

vidaus rinkos priemonės veikimui gerinti. 

Gegužės 23 d. ( 152 ) Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą, panaikinančią Direktyvą 

71/304/EEB dėl laisvės teikti paslaugas pagal viešojo darbų pirkimo sutartis apribojimų 

panaikinimo ir viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo su rangovais, veikiančiais per 

atstovybes ar filialus. Tai padaryta siekiant supaprastinti Bendrijos acquis. 

Birželio 20 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas pabrėžė, kad viešųjų pirkimų direktyvas į 

nacionalinę teisę buvo privalu perkelti iki 2006 m. sausio 31 d. ir kad iš dvidešimt septynių 

valstybių narių iki šiol tą padarė tik dvidešimt. Todėl jis Komisijai rekomenduoja pasiūlyti 

veiksmų planą, skatinantį valstybes nares laikytis joms tenkančių prievolių, ir pageidauja, kad 

Komisija pabrėžtų, jog laisvi šios srities susitarimai yra neteisėti, ir kad ji atkreiptų valstybių 

narių dėmesį į tai, jog į nacionalinę teisę buvo keliama pavėluotai ar neteisingai. 

Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnyje numatyta galimybė direktyvos netaikyti liberalizuotai 

veiklai, t. y. veiklai, kurią „tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių 

( 148 ) OL C 301 E, 2007 12 13. 

( 149 ) OL L 276, 2005 10 21. 

( 150 ) COM(2007) 165 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 151 ) OL C 93, 2007 4 27. 



apribojimų“. Taikydama šią nuostatą Komisija 2007 m. priėmė keturis sprendimus ( 153 ) dėl 

elektros energijos ir dujų tiekimo Anglijoje, Škotijoje ir Velse, tam tikrų pasiuntinių ir 

siuntinių paslaugų Danijoje, tam tikrų paslaugų pašto sektoriuje Suomijoje (išskyrus Alandų 

salas) ir elektros energijos gamybos ir pardavimo Švedijoje. 

Gruodžio 11 d. Europos Parlamentas ir Taryba pasirašė direktyvą, kurioje persvarstomos su 

viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimu susijusios Bendrijos 

taisyklės ( 154 ). Šia direktyva patobulinama įmonėms, manančioms, kad viešojo pirkimo sutartis 

sudaryta nesąžiningai, taikoma nacionalinė skundų tvarka. 

Gruodžio 5 d. kaip gynybos teisės aktų paketo dalį Komisija priėmė Direktyvos dėl gynybos ir 

saugumo produktų viešųjų pirkimų pasiūlymą ( 155 ). Šia direktyva gynybos ir saugumo srities 

darbų, tiekimo ir paslaugų tam tikrų viešųjų pirkimų taisyklės padaromos lankstesnės. 

2.2.2. Naujovės ir įmonių politika 

Įgyvendindama Lisabonos strategiją, balandžio 4 d. Komisija pateikė komunikatą „Visoje 

Europoje tobulinti žinių perdavimą tarp mokslinių tyrimų institutų ir pramonės įmonių“ ( 156 ). 

Ji pažymi, kad ši sąveika paskutiniame dešimtmetyje pamažu stiprėjo. Kartu su šia analize 

Komisija taip pat pateikė gaires, turinčias padėti mokslinių tyrimų institutams nustatyti 

bendrus interesus su pramonės sektoriumi ir palengvinti abiem šalims naudingų žinių 

perdavimo susitarimų taikymą. Dėl šio komunikato spalio 11 d. savo nuomonę ( 157 ) pareiškė 

Regionų komitetas. 

Liepos 11 d. ( 158 ) savo iniciatyva pateiktoje nuomonėje Europos ekonomikos ir socialinių 

reikalų komitetas išnagrinėjo naujovių ir pramonės pokyčių ryšį. Remdamasis šia analize jis 

suformulavo rekomendacijas dėl naujovių, kurios tyrimų rezultatus leistų paversti sėkminga 

prekyba ir stiprintų Europos pramonės ir ekonomikos augimą. Jis taip pat palankiai įvertino 

Europos investicijų banko (EIB) pastangas remti naujoves. Liepos 12 d. Komitetas pateikė 

nuomonę dėl investavimo į žinias ir naujoves, derančio su Lisabonos strategija ( 159 ). 

Rugsėjo 11 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl viešojo ir privačiojo sektorių dialogo 

saugumo tyrimų ir naujovių srityje ( 160 ), kuriame numatyta steigti Europos saugumo tyrimų ir 

naujovių forumą (ESTNF) ( 161 ). 

Naujovės 

Vasario 22 d. Komisija paskelbė šeštąją Europos 2006 m. inovacijų diegimo rezultatų 

suvestinę (TBEI). TBEI yra pagal Lisabonos strategiją įkurta priemonė vertinti ir lyginti 

naujovių diegimą Europos valstybėse, Jungtinėse Valstijose ir Japonijoje. Šeštojoje TBEI 

gvildenamos dvi didelės temos: viena vertus, Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų atotrūkis 

naujovių srityje mažėjo ketverius metus iš eilės; kita vertus, nacionaliniu lygmeniu, 

( 153 ) Sprendimai 2007/141/EB (OL L 62, 2007 3 1), 2007/169/EB (OL L 78, 2007 3 17), 2007/564/EB (OL L 215, 2007 8 18) ir 

2007/706/EB (OL L 287, 2007 11 1). 


( 155 ) COM(2007) 766. 

( 156 ) COM(2007) 182 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 157 ) OL C 305, 2007 12 15. 

( 158 ) OL C 256, 2007 10 27. 

( 159 ) OL C 256, 2007 10 27. 

( 160 ) COM(2007) 511 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 161 ) Žr. taip pat šio pranešimo 2 skirsnio dalį „Moksliniai tyrimai“. 


naujosioms valstybėms narėms artėjant prie Europos vidurkio, padėtis naujovių srityje 

pradeda darytis panaši. 

Vasario 23 d. Komisija taip pat paskelbė darbinį dokumentą „Naujoviškų sprendimų viešųjų 

pirkimų srityje vadovas. Dešimt gerosios patirties taisyklių“ ( 162 ), kuriame apžvelgiamos 

galimybės skatinti naujoves atliekant viešuosius pirkimus. 

Rengdamasi viešosioms konsultacijoms liepos 27 d. Komisija paskelbė darbinį dokumentą 

„Europos strategijos link remiant naujoves paslaugų sektoriuje. Būsimų veiksmų iššūkiai ir 

pagrindiniai klausimai“ ( 163 ). 

Lapkričio 22 d. Taryba pasidžiaugė padaryta pažanga įgyvendinant 2006 m. gruodžio mėn. 

priimtą naujovių strategiją. 

Verslumo skatinimas ir mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) politika 

Vasario 14 d. ( 164 ) nuomonėje dėl Komisijos komunikato apie MVĮ augimo finansavimą ( 165 ) 

Regionų komitetas pabrėžė esminę stambiųjų bankų traukimosi iš vietinių rinkų kaimo ir 

mažai apgyvendintose ar ekonomiškai silpnose vietovėse problemą. Jo nuomone, šią sritį 

reglamentuojančių teisės aktų pakeitimas galėtų labai paveikti MVĮ galimybes gauti 

finansavimą. Būdamas teigiamos nuomonės apie geresnę aplinką rizikos kapitalui, Komitetas 

taip pat rekomenduoja Komisijai įtraukti gerąją regioninę patirtį į vėlesnių diskusijų Europos 

mastu programą. 

Savo ruožtu kovo mėn. Europos Vadovų Taryba pritarė administracinės naštos palengvinimui, 

kad būtų skatinama Europos ekonomika, ypač turint omenyje jos poveikį MVĮ. 

Gegužės 4 d. trečiojoje daugiametės įmonių ir verslininkystės programos finansinių 

priemonių ataskaitoje ( 166 ) Komisija padarė išvadą, kad MVĮ garantijų priemonė rinkoje buvo 

sutikta labai palankiai ir kad paskolų garantijų ir mikrokreditavimo dalys veikė ypač 

sėkmingai ir leido dalyvaujantiems finansiniams tarpininkams padidinti operacijų mastą ir 

prisiimti didesnę riziką. Ji pažymi, kad konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos 

(KIP) Bendrijos finansiniais instrumentais bus remiamos tradiciniuose sektoriuose dirbančios 

MVĮ bei MVĮ, investuojančios į informacijos, ryšių ir naujovių, visų pirma į ekologijos srities 

naujovių, technologijas. Tokiu būdu KIP turėtų tapti viena pagrindinių nuosavų Bendrijos 

priemonių konkurencingumui ir Lisabonos strategijai skatinti. 

Pagal KIP Komisija paskelbė kvietimą teikti paraiškas, kad būtų sukurtas naujas MVĮ remti 

skirtas bendras Europos tinklas, teiksiantis integruotas paramos paslaugas įmonėms, taip 

skatindamas verslumą ir naujoves, ir pakeisiantis dabartinius Europos informacinių centrų 

(EIC) ir naujovių sklaidos centrų (NSC) tinklus. Jis pradės veikti 2008 m. sausio mėnesį. 

Tinklo projekto administravimas patikėtas Konkurencingumo ir inovacijų vykdomajai 

agentūrai (EACI). Šią agentūrą Komisija įsteigė gegužės 31 d., pervadinusi Pažangiosios 

energetikos vykdomąją agentūrą (IEEA), įsteigtą 2004 m., ir išplėtusi jos veiklos sritis. Be šio 

tinklo, EACI administruoja Europos pažangiosios energetikos programą pagal KIP ir 

transporto srities Marco Polo programą. 

( 162 ) SEC(2007) 280. 

( 163 ) SEC(2007) 1059. 

( 164 ) OL C 146, 2007 6 30. 

( 165 ) COM(2006) 349. 

( 166 ) COM(2007) 235. 


Dalyvauti KIP gali visos trečiosios šalys laikydamosi KIP teisinio pagrindo nuostatų. 2007 m. 

baigėsi derybos ir formalumai dėl EEE ir ELPA (Europos laisvosios prekybos asociacijos) 

šalių, Kroatijos, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Izraelio dalyvavimo 

KIP verslumo ir inovacijų programoje. Tęsiamos derybos su kitomis šalimis. 

Savo ruožtu Europos Parlamentas gegužės 24 d. sesijoje tvirtai laikėsi nuomonės, kad reikia 

pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą. Jis pažymėjo, kad Komisijos strategijoje, 

paskelbtoje Komunikate dėl įvairialypės ES naujovių strategijos ( 167 ), akcentuojama dabartinė 

rizikos kapitalo sistema, kuri, Parlamento nuomone, nepajėgi patenkinti MVĮ, mikroįmonių ir 

smulkiųjų verslininkų finansavimo poreikių. Jis norėtų, kad būtų sukurta konkreti programa 

naujovėms MVĮ skatinti ir kad būtų teikiama finansinė parama MVĮ joms teikiant patentų 

paraiškas, kad, remiant naujoves, plačiau būtų naudojami viešieji pirkimai. 

Liepos 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo iniciatyva priėmė 

nuomonę dėl įmonių, visų pirma MVĮ, potencialo ( 168 ). Jis visų pirma kreipėsi į Komisiją ir 

Tarybą su prašymu padaryti viską, kad principas, pagal kurį pirmiausia rūpinamasi mažomis 

įmonėmis, taptų pagrindinis visose atitinkamose reglamentuojančiose taisyklėse. Be to, jis 

Komisijai pasiūlė atlikti MVĮ dalyvavimo Bendrijos programose tyrimą. 

Spalio 4 d. Komisija priėmė komunikatą „Mažosios ir vidutinės įmonės – pagrindiniai 

augimo ir darbo vietų kūrimo veiksniai. Šiuolaikinės MVĮ politikos vidurio laikotarpio 

peržiūra“ ( 169 ), kuriame pristatoma, kas buvo pasiekta nuo MVĮ politikos įgyvendinimo 

pradžios 2005 m., ir aptariami džiuginantys rezultatai, susiję su atsižvelgimu į MVĮ interesus 

politikos srityje tiek nacionaliniu, tiek Bendrijos lygmeniu. 

Spalio 5 d. komunikate „Dėl žlugusio verslo atsiradusio stigmatizavimo problemos 

sprendimas – formuoti politiką, skatinančią pradėti verslą iš naujo. Lisabonos partnerystės 

ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti įgyvendinimas“ ( 170 ) Komisija pažymi, kad 

dideles bankrutavus susidarančias išlaidas būtų galima sumažinti, jeigu sunkumų turinčioms 

bendrovėms būtų geriau padedama, o bankroto atveju sudaromos palankesnės sąlygos pradėti 

veiklą iš naujo. Ji pabrėžia, kad Europos ekonomikai būtų naudingas skatinančios pradėti 

verslą iš naujo politikos sukūrimas. 

Spalio 8 d. Komisija priėmė komunikatą „Netaršios ir konkurencingos MVĮ. Programa, skirta 

padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms laikytis aplinkosaugos teisės aktų“ ( 171 ). Ši paramos 

MVĮ programa, laikantis aplinkos apsaugos teisės aktų, yra įsipareigojimo, prisiimto pagal 

šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą, įgyvendinimas. 

Lapkričio 22 d. sesijoje Taryba priėmė išvadas dėl MVĮ politikos, susijusios su integruotu 

požiūriu į konkurencingumą. 

Pramonės politika 

Gegužės 22 d. išvadose apie pramonės politiką Taryba palankiai įvertino Bendrijos iniciatyvų 

pažangą, ypač teigiamus sektorių iniciatyvų, susijusių su automobilių pramone, 

biotechnologijomis, su informacijos ir ryšių technologijomis ir su laivų statyba, rezultatus. 

( 167 ) COM(2006) 502. 

( 168 ) OL C 256, 2007 10 25. 

( 169 ) COM(2007) 592 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 170 ) COM(2007) 584 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 171 ) COM(2007) 379 (OL C 4, 2008 1 9). 


Vis dėlto Taryba pabrėžia, kad dėl globalizacijos keliamų iššūkių būtinos tolesnės pastangos, 

kartu atsižvelgiant į socialinius ir aplinkos apsaugos tikslus bei klimato pokyčių problemas. 

Toliau remdama integruotą Komisijos požiūrį į pramonės politiką (žr. toliau), Taryba 

Komisijai siūlo įgyvendinti kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas atsižvelgiant į 

svarbius pramonės konkurencingumo veiksnius: aplinkos apsaugos, energetikos ir pramonės 

politikos integraciją ir papildomumą; „Geresnės teisėkūros“ iniciatyvą; prekių vidaus rinkos 

naujos dinamikos programą; derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS), Dohos derybų 

raundo užbaigimą ir patekimo į rinką strategiją; naujovių strategiją. Lapkričio 22 d. Taryba 

taip pat priėmė išvadas dėl pramonės politikos, susijusios su integruotu požiūriu į 

konkurencingumą. 

Liepos 4 d. ( 172 ) Komisija pateikė pramonės politikos, kurios pagrindus ji išdėstė 2005 m. 

integruotame požiūryje, vidurio laikotarpio peržiūros rezultatus ( 173 ). Įvertinusi nuo tada 

padarytą pažangą ji mano, kad iš esmės keisti iniciatyvaus, bet neintervencinio pobūdžio 

politikos nereikia. Vis dėlto Komisija mano, kad dėl klimato kaitos, globalizacijos ir 

technologijų pažangos ES ekonomikai jaučiamas spaudimas, verčiantis prisitaikyti. Taip pat 

2007–2009 m. Komisija numato naujų iniciatyvų, kaip antai: parama tvariai politikai 

energetikos ir klimato kaitos srityje, galimybės naudotis žaliavomis užtikrinimas, priemonės, 

kurių reikia imtis atsižvelgiant į daug energijos suvartojančių pramonės šakų specifiką, 

naujovių skatinimas. Ji taip pat nustatė sritis, kuriose reikia stiprinti jau vykdomas iniciatyvas, 

pvz., reglamentavimo aplinkos paprastinimo ir gerinimo ar perėjimo prie energijos vartojimo 

požiūriu efektyvių, mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų. 

Socialinė įmonių atsakomybė 

Įsitikinęs, kad didėjanti įmonių atsakomybė socialinėje ir aplinkos apsaugos srityse yra 

pagrindinis Europos socialinio modelio ir Europos Sąjungos tvariojo vystymosi strategijos 

dėmuo, Europos Parlamentas kovo 13 d. rezoliucijoje ( 174 ) pasiūlė parengti gaminių, 

pagamintų laikantis žmogaus teisių ir Europoje galiojančių darbuotojų pagrindinių socialinių 

teisių aplinkos apsaugos srityje, Europos žymėjimo etiketėmis standartą bei sukurti 

profesionalią sistemą, numatančią specialią kvalifikaciją socialinio audito ir sertifikavimo 

srityse. Jis pageidautų, kad Komisija skatintų kriterijų, kurių save atsakingomis laikančios 

įmonės turėtų laikytis, sąrašo kūrimą; toks laikymasis įmonėms būtų kaip prievolė perduoti 

tos srities patirtį. 

Turizmas 

Spalio 19 d. Komisija priėmė komunikatą „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo 

darbotvarkė“ ( 175 ), kuriuo tęsiama naujoji Europos Sąjungos turizmo politika ( 176 ). Visoms 

suinteresuotosioms šalims siūloma toliau stiprinti tvarią patirtį, sudarančią sąlygas skatinti 

Europos kaip labiausiai vertinamos pasaulio turizmo vietos konkurencingumą. Lapkričio 22 d. 

Taryba priėmė išvadas dėl turizmo politikos. 

Produktų politika 

Automobilių pramonė 

( 172 ) COM(2007) 374 (OL C 246, 2007 10 20). 

( 173 ) COM(2005) 474 (OL C 49, 2006 2 28). 

( 174 ) OL C 301 E, 2007 12 13. 

( 175 ) COM(2007) 621 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 176 ) COM(2006) 134 (OL C 130, 2006 6 3). 


Vasario 7 d. Komisija priėmė komunikatą „Konkurencingos automobilių pramonės 

reglamentavimo sistema 21-ajame amžiuje“ (CARS 21) ( 177 ). Šiuo komunikatu siekiama 

sukurti sektoriaus reglamentavimo sistemą, leisiančią išsaugoti Europos automobilių 

pramonės konkurencingumą. Atsižvelgusi į šiame komunikate pateiktas rekomendacijas, 

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija (JT EEK) lapkričio 14 d. priėmė reglamentus 

dėl elektroninės stabilumo kontrolės ir dėl privalomo šviesų įjungimo dienos metu. 

Vasario 7 d. Komisija priėmė komunikatą „Bendrijos strategijos dėl lengvųjų automobilių ir 

nedidelės galios prekybos transporto priemonių išmetamų CO2 dujų mažinimo persvarstymo 

rezultatai“ ( 178 ). Gruodžio 19 d., remdamasi šiuo komunikatu, Komisija priėmė reglamento 

pasiūlymą ( 179 ). Siūlomame teisės akte nustatomi su naujų automobilių išmetamais teršalais 

susiję standartai, atsižvelgiant į integruotą Bendrijos požiūrį mažinti CO2 išmetimą. 

2007 m. rugsėjo 5 d. Direktyvoje 2007/46/EB ( 180 ) Europos Parlamentas ir Taryba nustatė 

naujus motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms 

skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus. Nuo šiol 

Europos Sąjungos transporto priemonių ir jų sudėtinių dalių teisės aktais siekiama, kad į rinką 

teikiamos naujos transporto priemonės, jų dalys ir įrenginiai užtikrintų aukštą saugumo ir 

aplinkos apsaugos lygį. 

Kad Europos keliuose sumažėtų mirtinų avarijų, spalio 3 d. Komisija priėmė Reglamento dėl 

pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugos pasiūlymą ( 181 ). Šis pasiūlymas leis 

taikyti dabar galiojančių teisės aktų reikalavimus, taip pat pirmą kartą bus įvestas aktyviosios 

saugos sistemos reikalavimas. Dėl to padidės pėsčiųjų saugumo lygis, o nuo 2009 m. bus 

pradėta naudoti automobilių pagalbinė stabdymo sistema. 

Spalio 10 d. Komisija pasiūlė supaprastinti vandenilinių variklinių transporto priemonių tipo 

patvirtinimą ( 182 ), kad tokių transporto priemonių Europos keliuose padaugėtų. Reglamentu 

siekiama suderinti valstybių narių taikomus saugumo reikalavimus, kad sutvirtėtų tokių 

automobilių vidaus rinka. 

Gruodžio 21 d. Komisija priėmė reglamento pasiūlymą ( 183 ) dėl motorinių transporto 

priemonių patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį. 

Reglamentu siekiama sustiprinti aplinkos apsaugą nuo tokių automobilių išmetamų teršalų. 

Pavojingi produktai 

Rugsėjo 25 d. Direktyva 2007/51/EB ( 184 ) Europos Parlamentas ir Taryba iš dalies pakeitė 

Direktyvą 76/769/EEB, susijusią su prekybos tam tikrais gyvsidabrio turinčiais matavimo 

įtaisais apribojimu. 

Matavimo vienetai 

Rugsėjo 10 d. Komisija priėmė Direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su 

matavimo vienetais, suderinimo pasiūlymą ( 185 ). 

( 177 ) COM(2007) 22 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 178 ) COM(2007) 19 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 179 ) COM(2007) 856. 

( 180 ) OL L 263, 2007 10 9. 

( 181 ) COM(2007) 560 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 182 ) COM(2007) 593 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 183 ) COM(2007) 851. 

( 184 ) OL L 257, 2007 10 3. 


Medicinos įranga 

Rugsėjo 5 d. ( 186 ) priėmę Direktyvą 2007/47/EB Europos Parlamentas ir Taryba išplėtė 

Direktyvos 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius 

implantuojamus medicinos prietaisus, suderinimo teisinę sistemą ir iš dalies pakeitė 

Direktyvą 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų ir Direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų 

pateikimo į rinką. 

Kosmoso politika 

Balandžio 26 d. Komisija priėmė komunikatą „Europos kosmoso politika“ ( 187 ). Tokios 

politikos strateginė užduotis, pagrįsta taikiu visų ES ir Kosmoso agentūros valstybių narių 

visatos naudojimu, bus: plėtoti ir panaudoti taikomąsias kosmoso programas siekiant Europos 

viešosios politikos tikslų (visų pirma – „Galileo“ padėties nustatymo programa ir Pasaulinė 

aplinkos ir saugumo stebėjimo sistema – GMES – Žemės stebėjimo programa); tenkinti 

Europos saugumo ir gynybos poreikius; užtikrinti stiprią ir konkurencingą kosmoso pramonę; 

prisidėti prie žinių visuomenės formavimo daug investuojant į kosmoso mokslinius tyrimus; 

užtikrinti neribotą galimybę naudotis naujomis ir lemiamos reikšmės technologijomis, 

sistemomis ir galimybėmis, siekiant sukurti nepriklausomas Europos taikomąsias kosmoso 

programas. 

2.2.3. Konkurencingumas pagrindiniuose sektoriuose 

Gynybos sektorius 

Gruodžio 5 d. kaip gynybos teisės aktų paketo dalį Komisija priėmė komunikatą ( 188 ) 

„Stipresnės ir konkurencingesnės Europos gynybos pramonės strategija“. Šiame komunikate 

teikiama įvairių rekomendacijų, kaip padidinti sektoriaus konkurencingumą. 

2.2.4. Moksliniai tyrimai 

Europos mokslinių tyrimų erdvė. Naujos perspektyvos 

Balandžio 4 d. žaliojoje knygoje „Europos mokslinių tyrimų erdvė. Naujos perspektyvos“ ( 189 ) 

Komisija pateikė klausimų, kokiu būdu būtų galima pagilinti ir išplėsti Europos mokslinių 

tyrimų erdvę taip, kad ja būtų prisidedama siekiant atnaujintos Lisabonos strategijos tikslų. 

Europos mokslinių tyrimų erdvei, tokiai, kokios reikia mokslo bendruomenei, verslui ir 

piliečiams, turėtų būti būdinga: atitinkamas kompetentingų mokslo darbuotojų srautas; 

pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūra; itin aukštos kokybės mokslinių tyrimų 

institutai; veiksmingas keitimasis informacija; gerai koordinuotos mokslinių tyrimų 

programos ir prioritetai; ir atvira pasauliui Europos mokslinių tyrimų erdvė. 

Europos mokslinių tyrimų erdvės įgyvendinimas 

EB septintoji bendroji programa ir Euratomo septintoji bendroji programa (kartu su BP 7), 

kurių biudžetas 53,2 mlrd. EUR, yra pagrindinės Europos Sąjungos priemonės moksliniams 

tyrimams Europos lygmeniu finansuoti. 

( 185 ) COM(2007) 510 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 186 ) OL L 247, 2007 9 21. 

( 187 ) COM(2007) 212 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 188 ) COM(2007) 764. 

( 189 ) COM(2007) 161 (OL C 181, 2007 8 3). 


EB BP 7 įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d. ir baigsis 2013 m. gruodžio 31 d. Ji apima keturias 

programas, atitinkančias keturis pagrindinius Europos mokslinių tyrimų politikos tikslus: 

• bendradarbiavimas: remti įmonių ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą, siekiant 

pirmauti pagrindinėse technologijų srityse; 

• idėjos: remti pagrindinius, ties mokslinio pažinimo riba esančius mokslinius tyrimus 

(įgyvendinamus Europos mokslinių tyrimų tarybos (CER)); 

• žmonės: skatinti mokslininkų judumą ir jų karjerą Europoje ir už jos ribų; 

• pajėgumas: padėti vystyti Europai reikalingą pajėgumą, siekiant klestinčios žiniomis 

pagrįstos ekonomikos. 

Be to, Jungtinių tyrimų centro nebranduolinio pobūdžio veiklai yra skirta specialioji 

programa. 

Euratomo BP 7 įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d. ir baigsis 2011 m. gruodžio 31 d. Ji apima 

atomo branduolio dalijimosi, branduolinės sintezės ir radiacinės saugos mokslinius tyrimus, 

kurie išsamiai aprašomi specialioje programoje. 2007 m. Estija, Kipras ir Malta prisijungė 

prie Europos termobranduolinės sintezės plėtros susitarimų (ETSPS) ir nuo šiol gali steigti 

tarpnacionalines mokslinių tyrimų grupes kartu su kitomis Euratomo asociacijomis. Estija jau 

įsteigė mokslinių tyrimų grupę kartu su Suomijos Euratomo asociacija. Jungtinių tyrimų 

centro branduolinio pobūdžio veiklai yra skirta kita specialioji programa. 

Pirmaisiais 7 BP metais Komisija patvirtino darbines programas šioms specialiosioms 

programoms įgyvendinti, jų biudžetas yra maždaug 7 mlrd. EUR. 2007 m. Komisija taip pat 

priėmė pasiūlymų teikimo pagal abi bendrąsias programas ir netiesioginių veiksmų vertinimo, 

atrankos ir finansavimo skyrimo procedūrų taisykles. 

Specialiojoje programoje „Bendradarbiavimas“ pirmą kartą numatyta viešojo ir privataus 

sektoriaus partnerystė naudojant bendras technologijų iniciatyvas (BTI), kad būtų paspartinti 

moksliniai tyrimai šešiose srityse. Todėl 2007 m. Komisija priėmė penkis reglamentų, skirtų 

bendroms konkrečių sričių (turinčių lemiamą svarbą automobilių, erdvėlaivių, daugialypės 

terpės (multimedijos), ryšių, medicinos sistemų, transporto, aplinkos apsaugos ir pramoninio 

perdirbimo pramonės sektorių konkurencingumui, ypač informacinių ir ryšių technologijų 

srityje (IRT)), įmonėms įkurti, pasiūlymus: 

• gegužės 10 d. – dėl naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės įsteigimo ( 190 ); 

• gegužės 15 d. – dėl bendrosios įmonės ARTEMIS įsteigimo siekiant įgyvendinti įterptųjų 

kompiuterinių sistemų bendrą technologijų iniciatyvą ( 191 ); 

• birželio 13 d. – dėl aplinkos neteršiančių oro transporto technologijų („Švarus 

dangus“) ( 192 ); 

• birželio 22 d. – pasiūlymą nanoelektronikos srityje ( 193 ); 

( 190 ) COM(2007) 241 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 191 ) COM(2007) 243 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 192 ) COM(2007) 315 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 193 ) COM(2007) 356 (OL C 246, 2007 10 20). 


• spalio 9 d. – dėl Kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės įsteigimo ( 194 ), kad būtų 

paspartintas vandenilio technologijų vystymasis iki jų komercinio naudojimo laikotarpio 

pradžios 2010–2020 metais. 

Taip pat numatyta šeštoji BTI – pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėjimo sistema (žr. pirmiau 

dalį „Kosmoso politika“). 

Specialiojoje programoje „Idėjos“ numatyta Europoje sukurti agentūrą, Europos mokslinių 

tyrimų tarybą, kuri Europos mastu būtų konkurencinga finansavimo priemonė atskirų grupių 

atliekamiems moksliniams tyrimams. EMTT yra viena iš svarbiausių 7 BP naujovių. 

Todėl vasario 2 d. Komisija priėmė sprendimą ( 195 ), kuriame apibrėžiami pagrindiniai EMTT 

sudarantys komponentai: mokslo taryba, generalinis sekretorius ir paskirtoji įgyvendinimo 

struktūra. Ši struktūra turėtų būti Komisijos perduodama vykdomajai įstaigai ( 196 ). 

Pradėjus veikti BP 7, liepos 9 d. Komisija priėmė Sprendimo dėl Anglių ir plieno mokslinių 

tyrimų fondo mokslinių tyrimų programos daugiamečių techninių gairių ( 197 ) persvarstymo 

pasiūlymą. Naujosiomis gairėmis užtikrinamas pradinių procedūrų tęstinumas, jose, 

atsižvelgiant į pirmuosius šios 2003 m. pradėtos mokslinių tyrimų programos įgyvendinimo 

metus įgytą patirtį, patikslinamos dabartinės procedūros. 

Rugpjūčio 16 d. Komisija priėmė komunikatą „Moksliniais tyrimais ir inovacijomis 

grindžiamas Europos regionų konkurencingumas. Pasiūlymas: augimo skatinimas ir naujų 

bei geresnių darbo vietų kūrimas“ ( 198 ). Komunikate norima paaiškinti, kokią sinergiją lemia 

Europos mokslinių tyrimų, inovacijų ir sanglaudos politikos krypčių struktūra, apžvelgiama 

dabartinė padėtis, valstybės narės ir regionai raginami dar veiksmingiau įgyvendinti ES 

mokslinių tyrimų, inovacijų ir sanglaudos politikos kryptis bei priemones. Komisija ypač 

pabrėžia, kad nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu galėtų būti dedama daugiau pastangų 

siekiant skleisti informaciją apie esamas priemones ir jų panaudojimą. 

Taip pat rugsėjo 6 d. Komisija priėmė komunikatą „Nanomokslai ir nanotechnologijos. 2005– 

2009 m. Europos veiksmų planas. 2005–2007 m. pirmoji įgyvendinimo ataskaita“ ( 199 ), o 

rugsėjo 13 d. – metinę ataskaitą, kurioje nagrinėjama 2006 m. mokslinių tyrimų ir 

technologijų plėtra Europos Sąjungoje ( 200 ). 

Rugsėjo 11 d. buvo įsteigtas Europos saugumo tyrimų ir naujovių forumas, įtraukiantis 

Europos dalyvius ir iškeliantis Europos saugumo mokslinių tyrimų poreikius ir prioritetus, jo 

tikslas – parengti strateginį šios srities mokslinių tyrimų ir naujovių planą. Tą pačią dieną 

paskelbtame komunikate Komisija ėmėsi kloti viešojo bei privataus sektorių ir mokslinio 

tyrimo institucijų tarpusavio pasitikėjimo pagrindus ir tiesti kelią glaudesnei su saugumu 

susijusių Bendrijos iniciatyvų integracijai ( 201 ). 

Įgyvendindama Septintąją bendrąją programą ir dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių 

narių vykdomose mokslinių tyrimų ir plėtros programose (EB sutarties 169 straipsnis) birželio 

( 194 ) COM(2007) 571. 



( 197 ) COM(2007) 393 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 198 ) COM(2007) 474. 

( 199 ) COM(2007) 505 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 200 ) COM(2007) 519 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 201 ) COM(2007) 511 (OL C 4, 2008 1 9). 


14 d. Komisija priėmė pasiūlymą pagerinti pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę naudojant 

naujas informacijos ir ryšių technologijas (žr. toliau dalį „Informacijos ir ryšių technologijų 

(IRT) skatinimas“), o rugsėjo 12 d. – pasiūlymą mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą 

vykdančioms MVĮ remti ( 202 ). 

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas rugsėjo 26 d. nuomonėje ( 203 ) pareiškė, 

kad Europos Sąjungos ekonominiai įsipareigojimai turi būti sustiprinti, siekiant pagerinti 

rezultatus ir investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, juose vis dėlto turi būti atsižvelgta į 

naujus Europos Sąjungos anglies dvideginio išmetimo srityje nustatytus tikslus. 

Tarptautinė veikla 

Sausio 30 d. buvo sudarytas susitarimas su Japonija bendrai vykdyti platesnio požiūrio veiklą 

branduolių sintezės energijos mokslinių tyrimų srityje. 

Pietų Korėjos asocijavimo prie Europos Bendrijos tikslu kovo 27 d. buvo sudarytas mokslinio 

ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas ( 204 ) su Pietų Korėja, apimantis mokslo 

tiriamosios veiklos, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos sritis. Tokio paties 

pobūdžio susitarimai birželio 25 d. buvo pasirašyti su Šveicarija ( 205 ), o liepos 10 d. – su 

Izraeliu ( 206 ). Lapkričio mėn. atnaujintas mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo 

susitarimas su Indija ( 207 ). 

Kroatija, Serbija ( 208 ) ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, birželio 13 d. 

pasirašiusios susitarimo protokolus su Komisija, nuo šiol, kaip ir valstybės narės, gali 

dalyvauti Septintojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bendrojoje programoje. 

Birželio 1 d. buvo pasirašytas panašus Turkijos ir Komisijos susitarimas. 

Asocijuotosios šalys nuo šiol gali priimti visus kvietimus teikti pasiūlymus pagal Septintąją 

bendrąją programą, įskaitant paskelbtuosius nuo pat metų pradžios. Susitarimu tų šalių 

mokslininkams visoje šios programos mokslinių tyrimų veikloje suteikiamos tokios pačios 

dalyvavimo teisės kaip ir Europos Sąjungos valstybių narių mokslininkams. 

ITER 

2007 m. buvo svarbūs ITER (tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus) 

projektui. ITER susitarimas, pradėtas laikinai įgyvendinti 2006 m. pabaigoje, įsigaliojo spalio 

24 d., o pirmoji ITER taryba susirinko lapkričio mėnesį. 

Kovo 27 d. Taryba priėmė Sprendimą, kuriuo įsteigiama Europos ITER įgyvendinimo ir 

branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė ( 209 ). Bendroji įmonė teiks Europos 

atominės energijos bendrijos (Euratomo) įnašą Tarptautinei ITER branduolio sintezės 

energijos organizacijai. 

Įmonė įsteigta trisdešimt penkerių metų laikotarpiui, jos būstinė yra Barselonoje. Jos vaidmuo 

bus išplėstas „platesnio požiūrio“ su Japonija veiklai vykdyti, siekiant kuo greičiau sukurti 

( 202 ) COM(2007) 514 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 203 ) OL C 10, 2008 1 15. 




( 207 ) COM(2007) 576 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 208 ) Įskaitant Kosovą, saugomą Jungtinių Tautų, kaip apibrėžta 1999 m. birželio 10 d. Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244. 

( 209 ) Sprendimas 2007/198/Euratomas (OL L 90, 2007 3 30). 


anduolio sintezės energiją. Tam tikram laikui praėjus, bendroji įmonė palaipsniui 

įgyvendins veiksmų programą, skirtą pirmajam demonstraciniam (DEMO) branduolių 

sintezės reaktoriui ir susijusiems įrenginiams, visų pirma tarptautiniam sintezės medžiagų 

apšvitinimo įrenginiui (IFMIF), sukurti. Visi bendrajai įmonei reikalingi orientaciniai ištekliai 

siekia 9,653 mlrd. EUR (iš jų 1,717 mlrd. 2007–2011 m.). 

Jungtinis tyrimų centras (JTC) 

Tuo metu, kai 2007 m. prasidėjo 7-oji mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bendroji 

programa, įskaitant ir specialiąsias Jungtinio tyrimų centro programas, Jungtinis tyrimų 

centras atšventė savo penkiasdešimtmetį. 

Atlikdamas savo techninės ir mokslinės paramos Bendrijos politikos sritims vaidmenį, JTC 

prisidėjo prie trijų naujų Bendrijos pavyzdinių laboratorijų įkūrimo kovo 15 d., kad būtų 

remiamos nacionalinių valdžios institucijų pastangos vengti maistą ir pašarus teršti 

pavojingomis medžiagomis. 

Pagal FATE (angl. Fate of pollutants in Terrestrial and Aquatic Ecosystems) iniciatyvą 

centras parengė naująjį atlasą, skirtą trąšų, ypač agrocheminių, poveikiui aplinkai nustatyti. 

Jungtinis tyrimų centras taip pat pristatė „Bio4EU“ tyrimą, kuriame vertinamas 

biotechnologijų poveikis Europos pramonei, ir sukūrė nemokamą programinę įrangą 

IUCLID 5, labai svarbią chemijos pramonei laikantis naujojo reglamento REACH (cheminių 

medžiagų registravimo, vertinimo ir leidimo naudoti) reikalavimų. 

JTC taip pat sukūrė medicininę perspėjimo sistemą MediSys, skirtą renkant ir apdorojant 

internete paskelbtą informaciją visuomenės sveikatai kylančiai grėsmei nustatyti. 

JTC taip pat prisidėjo sutramdant miško gaisrus, ypač 2007 m. vasarą, teikdamas palydovinę 

vaizdo medžiagą ir informaciją, gautą naudojantis Europos miško gaisrų informacijos sistema 

(EFFIS). 

JTC atliko keletą Europos Sąjungos energetikos politiką remiančių tyrimų. Visų pirma JTC 

parengė mokslinių tyrimų potencialo būklės Europos Sąjungos valstybėse narėse ataskaitą, 

taip pat elektros energijos suvartojimo augimo Europos Sąjungos valstybėse narėse ataskaitą 

ir pasiūlė technines priemones, kuriomis galėtų būti pasinaudota, kad ši tendencija keistųsi. 

Branduolinės saugos srityje JTC pateikė patarimų nacionalinėms valdžios institucijoms, visų 

pirma Belgijos ir Vokietijos, kaip nustatyti ir atsekti nelegalias branduolines medžiagas. 

2.2.5. Informacinė visuomenė ir žiniasklaida 

Bendrieji aspektai. i2010 iniciatyvos koordinavimas 

Kovo 30 d. Komisija priėmė 2007 m. metinę informacinės visuomenės ataskaitą ( 210 ). Ji mano, 

kad iš esmės 2006 m. rezultatai yra teigiami. Pagrindiniai rodikliai gerėja, o informacijos ir 

ryšių technologijos išlieka pagrindinis augimo ir inovacijų skatinimo veiksnys. Įvairios 

politikos Europos Sąjungos iniciatyvos, paskelbtos 2005 m. birželio mėn. i2010 

komunikate ( 211 ), vykdomos gerai. Komisija mano, kad 2008 m. numatytame iniciatyvos 

( 210 ) COM(2007) 146 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 211 ) COM(2005) 229 (OL C 236, 2005 9 24). 


vidurio laikotarpio persvarstyme būtų nagrinėjami trys klausimai: tinklai ir internetas, 

vartotojo vaidmuo ir jo apsauga, turint omenyje naujoves ir su IRT susijusių produktų bei 

paslaugų vidaus rinkos stiprinimą. 

Elektroninių ryšių politika ir tinklų saugumas 

Birželio 1 d. Komisija priėmė komunikatą, kuriame teikiamos nepriklausomų ekspertų grupės, 

atlikusios Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) vertinimą ( 212 ), išvados 

ir rekomendacijos. Jame Komisija taip pat skelbia viešas konsultacijas ir poveikio vertinimą, 

įskaitant ekonominės naudos analizę, dėl agentūros veiklos pratęsimo ir jos ateities. 

Gruodžio ( 213 ) 20 d. Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti Reglamentą ( 214 ), įsteigiantį Europos 

tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą. Pasiūlyme numatyta pratęsti agentūros veiklos 

trukmę dvejiems metams. 

Teisinis pagrindas 

Kovo 29 d. pateiktoje dvyliktojoje Europos elektroninių ryšių reguliavimo ir rinkų 2006 m. 

ataskaitoje ( 215 ) Komisija sutelkė dėmesį į svarbius elektroninių ryšių rinkos pokyčius ir 

pagrindinius reguliavimo klausimus. 

Birželio 27 d. Europos Parlamentas ir Taryba pasirašė Reglamentą (EB) Nr. 717/2007 ( 216 ) dėl 

tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo telefono ryšio tinklus Bendrijoje, iš dalies keičiantį 

Direktyvą 2002/21/EB ( 217 ). Pagal šį reglamentą skambučių kaina Europos Sąjungoje neviršys 

0,49 EUR už minutę skambinant ir 0,24 EUR už minutę priimant skambučius. Antraisiais 

metais kainos riba sumažėja atitinkamai iki 0,46 EUR ir 0,22 EUR, o trečiaisiais metais – iki 

0,43 EUR ir 0,19 EUR. Didmeninės kainos atitinkamai bus 0,30, 0,28 ir 0,26 EUR. 

Liepos 11 d. Komisija priėmė Rinkos tyrimų, atliekamų pagal ES reguliavimo sistemą 2-ąją, 

ataskaitą ( 218 ). Joje įvertinamas elektroninių ryšių ES konsultacijų mechanizmas po jo trejų 

pirmųjų veikimo metų ir jį įgyvendinant įgyta patirtis. Apskritai nuoseklesnius rinkos tyrimus 

lėmė šis mechanizmas, o ne įvestos reglamentavimo priemonės. Komisijos nuomone, vis 

dėlto dar yra kliūčių visapusiškai išnaudoti vidaus rinkos potencialą. 

Liepos 18 d. Komisija priėmė komunikatą „Mobiliosios televizijos vidaus rinkos 

stiprinimas“ ( 219 ), kurio pagrindinis tikslas – skatinti augančią Europos Sąjungos mobiliosios 

televizijos rinką. Tuo tikslu komunikate nustatyti trys pagrindiniai veiksniai: techniniai 

aspektai ir standartai, leidimų išdavimo tvarka ir radijo spektras. 

Rugpjūčio 22 d. Komisija priėmė Sprendimo dėl sistemų, kuriomis teikiamos judriojo 

palydovinio ryšio paslaugos, atrankos ir leidimo išdavimo pasiūlymą ( 220 ). Juo siekiama 

skatinti plėtoti konkurencingą judriojo palydovinio ryšio paslaugų Bendrijos vidaus rinką. 

Šios sistemos leis teikti naujesnes prieigos prie spartaus interneto, mobiliosios televizijos, 

visuomenės apsaugos ir pagalbos nelaimės atveju paslaugas. 

( 212 ) COM(2007) 285 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 213 ) COM(2007) 861. 


( 215 ) COM(2007) 155 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 216 ) OL L 171, 2007 6 29. 

( 217 ) OL L 108, 2002 4 24. 

( 218 ) COM(2007) 401 (OL C 246, 2007 10 20). 

( 219 ) COM(2007) 409 (OL C 246, 2007 10 20). 

( 220 ) COM(2007) 480 (OL C 246, 2007 10 20). 


Lapkričio 13 d. Komisija priėmė kelis teisės aktų pasiūlymus ( 221 ), kuriais siekiama reformuoti 

Bendrijos ryšių sektoriaus taisykles. Ši reforma turėtų europiečiams visur Europos Sąjungoje 

leisti naudotis geresnės kokybės ryšių paslaugomis už mažesnę kainą. Atliekant reformą 

numatoma įsteigti Europos elektroninių ryšių rinkos instituciją, kuri Komisijai ir 

nacionalinėms reguliavimo institucijoms padėtų sekti, ar visose dvidešimt septyniose 

valstybėse narėse vienodai taikomos vartotojų apsaugos ir rinkos taisyklės. 

Reformos pasiūlymų pakete taip pat yra nauja rekomendacija ( 222 ), susijusi su rinkomis, kurių 

sektoriai yra reguliuojami. Dėl pastaraisiais metais daugelyje valstybių narių pasiektos 

pažangos konkurencijos ir pasirinkimo vartotojui srityse Komisija padarė išvadą, kad iš 

principo iš pirmiausia nustatytų 18 rinkų sąrašo 10 rinkų galima išbraukti. 

Radijo spektro politika 

Vasario 8 d. Komisija priėmė komunikatą „Sparti prieiga prie spektro, skirto bevielio 

elektroninio ryšio paslaugoms, lankstesnėmis sąlygomis“ ( 223 ). Šiuo komunikatu siekiama 

numatyti praktinius veiksmus, kurie leistų iki 2010 m. spektro valdymą padaryti lankstesnį. 

Komunikatu taip pat siekiama Bendrijos lygiu patvirtinti atitinkamas teises ir leidimų 

išdavimo sąlygas, taikytinas atrinktoms spektro dažnių juostoms. 

Vasario mėn. Komisija taip pat priėmė du sprendimus: dėl suderinto radijo spektro naudojimo 

2 GHz dažnių juostose diegiant sistemas, kuriomis teikiamos judriojo palydovinio ryšio 

paslaugos ( 224 ), ir dėl radijo spektro, skirto įrenginiams, pagrįstiems ultraplačiajuoste ryšio 

technologija, suderinto naudojimo Bendrijoje ( 225 ). Gegužės 16 d. Komisija taip pat priėmė 

sprendimą dėl suderintų galimybių gauti informaciją apie radijo spektro naudojimą 

Bendrijoje ( 226 ). 

Liepos 2 d. Komisija priėmė komunikatą ( 227 ), kuriuo Europos Parlamentui ir Tarybai 

pranešama apie Bendrijos politikos sritis, kurioms gali turėti įtakos 2007 m. ITU pasaulinės 

radijo ryšio konferencijos (WRC-07) išvados. Be to, Taryba spalio 1–2 d. sesijoje priėmė su 

šia pasauline konferencija susijusias išvadas. 

Liepos 25 d. Komisija priėmė direktyvos ( 228 ), kuria panaikinama galiojanti direktyva dėl 

dažnių juostų, kurios turi būti paliktos elektroninių ryšių GSM paslaugoms, kad tas dažnių 

juostas būtų galima naudoti sistemose, galinčiose teikti kitas nei GSM elektroninių ryšių 

paslaugas, pasiūlymą. 

Lapkričio 13 d. Komisija priėmė komunikatą „Kaip pasinaudoti visais skaitmeninio 

dividendo privalumais Europoje. Bendras požiūris į radijo dažnių, atlaisvinamų pereinant 

prie skaitmeninio transliavimo, spektrą“ ( 229 ). Komisija siūlo sukurti bendrą planą pereinant 

nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos atlaisvintiems radijo dažniams naudoti, taip 

suteikiant galimybę plėtoti naujas paslaugas, pvz., bevielio didelės spartos ryšio paslaugas. 

Informacijos ir ryšių technologijų (IRT) skatinimas 

( 221 ) COM(2007) 697, COM(2007) 698 ir COM(2007) 699. 

( 222 ) COM(2007) 696. 

( 223 ) COM(2007) 50 (OL C 138, 2007 6 22). 




( 227 ) COM(2007) 371 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 228 ) COM(2007) 367 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 229 ) COM(2007) 700. 


Sausio 29 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl daugiametės Bendrijos programos dėl labiau 

prieinamo, patogesnio bei tinkamesnio naudoti skaitmeninio turinio Europoje įgyvendinimo 

(„eContentplus“ programa) ( 230 ). Komunikate pažymima, kad šia programa prisidedama prie 

i2010 iniciatyvos tikslų įgyvendinimo, visų pirma užtikrinant prieinamą ir patikimą didelės 

spartos ryšį, gausų bei įvairų turinį ir skaitmenines paslaugas. 

Vasario 14 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl mokslinės informacijos skaitmeniniame 

amžiuje: prieinamumas, sklaida ir išsaugojimas ( 231 ). Šis komunikatas susijęs su dviem 

politikos sritimis: skaitmeninių bibliotekų iniciatyva ir Bendrijos mokslinių tyrimų politika. 

Komunikate nagrinėjami mokslinės informacijos prieinamumo bei sklaidos ir skaitmeninės 

mokslinės informacijos išsaugojimo klausimai. 

Kovo 15 d. Komisija priėmė komunikatą „Radijo dažnių atpažinimas (RDA) Europoje: 

politikos sistemos formavimo veiksmai“ ( 232 ). RDA – tai atpažinimo naudojant radijo dažnius 

sistema: elektroninė mikroschema įgalina iš mažesnio ar didesnio nuotolio greitai atpažinti ar 

nustatyti objektą, gyvūną ar žmogų, kuriems pritvirtintas radijo bangomis duomenis 

siunčiantis identifikatorius (angl. „tag“). Šiandien RDA laikomas galimais vartais į naują 

informacinės visuomenės plėtros etapą, kuris dažnai vadinamas „daiktų internetu“. Komisija 

pareiškė ketinimą atidžiai sekti šios srities darbus ir 2008 m. pabaigoje paskelbti komunikatą, 

kuriame būtų išnagrinėtas jų pobūdis ir rezultatai. 

Birželio 14 d. Komisija priėmė komunikatą „Senėjimas informacinėje visuomenėje. i2010 

iniciatyva. Informacinių ir ryšių technologijų ir senėjimo veiksmų planas“ ( 233 ). Jame Komisija 

nagrinėja su informacinės ir ryšių technologijos paslaugomis ir priemonėmis susijusias rinkos 

kliūtis. Komunikate siekiama suteikti galimybes vyresnio amžiaus žmonėms didinant 

informuotumą, kuriant bendras strategijas, šalinant technines ir reguliavimo kliūtis ir skatinant 

IRT naudojimą, bendrus mokslinius tyrimus ir inovacijas. Todėl tą pačią dieną Komisija 

priėmė sprendimo dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje mokslinių 

tyrimų ir technologinės plėtros programoje, skirtoje vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo 

kokybei pagerinti panaudojant naujas IRT, pasiūlymą ( 234 ). Šis pasiūlymas yra pagrindinė 

Komisijos veiksmų dalis sprendžiant demografijos problemą, su kuria susiduria visos 

valstybės narės. 

Liepos 6 d. Komisija priėmė Aukščiausio lygio domeno „.eu“ įdiegimo, funkcionavimo ir 

veiksmingumo ataskaitą ( 235 ). Jame Komisija pabrėžia didelį domeno populiarumą – adresų 

buvo įregistruota kur kas daugiau, nei tikėtasi. Komunikate taip pat pažymima, kad Registras 

sėkmingai administravo domeno „.eu“ pradinį veikimo etapą ir kad kelią piktnaudžiavimui 

sistema užkertanti koncepcija taip pat gerai įgyvendinama. 

Rugsėjo 7 d. Komisija pristatė komunikatą „E. įgūdžiai 21-ajam amžiui: konkurencingumo, 

ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimas“ ( 236 ). Ši ilgalaikė e. įgūdžių darbotvarkė 

apima svarbiausius dalykus, su e. įgūdžiais, tampančiais pagrindiniu dalyku, globalizacijos 

akivaizdoje siekiant skatinti naujoves, gamybą ir įsidarbinimą, susijusioms nuoseklioms 

strategijoms ir priemonėms kurti ir įgyvendinti. 

( 230 ) COM(2007) 28 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 231 ) COM(2007) 56 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 232 ) COM(2007) 96 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 233 ) COM(2007) 332 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 234 ) COM(2007) 329 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 235 ) COM(2007) 385 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 236 ) COM(2007) 496 (OL C 4, 2008 1 9). 


Nuo birželio 18 d. iki spalio 1 d. Komisija skelbė viešąsias konsultacijas internetu, kad būtų 

parengta ES strategija dėl tarptautinio IRT srities bendradarbiavimo. 

Lapkričio 8 d. Komisija priėmė komunikatą „Dalyvavimas informacinėje visuomenėje“ ( 237 ) 

apie Europos i2010 e. įtraukties į informacinę visuomenę iniciatyvą. Ji siūlo Europos 

iniciatyvą ir strateginę priemonių sistemą, skirtą 2006 m. Rygos ministrų deklaracijai dėl 

įtraukties į informacinę visuomenę įgyvendinti. Visų pirma Komisija 2008 m. vykdomos 

akcijos „Plėtokime e. įtrauktį kartu“ metu stengsis suvienyti pastangas ir sieks įgyvendinti 

informacinės visuomenės horizontalųjį teisės aktų metodą, kad užtikrintų lygias teises ir 

veiksmingą vidaus rinką. 

Garso, vaizdo ir žiniasklaidos politika 

Gruodžio 11 d. Europos Parlamentas ir Taryba pasirašė direktyvą ( 238 ), kuria siekiama 

atnaujinti garso ir vaizdo paslaugų sektoriuje taikomas taisykles. Direktyva sukuriama teisinė 

struktūra visoms garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugoms, ne tokia smulkmeniška ir 

lankstesnė reguliavimo sistema ir pateiktos atnaujintos televizijos reklamos taisyklės, siekiant 

geriau finansuoti garso ir vaizdo turinį. 

Gruodžio 20 d. Komisija priėmė komunikatą „Europinis požiūris į žiniasklaidos priemonių 

naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje“ ( 239 ). Taip Komisija atsiliepia į Europos 

Parlamento kvietimus ir prisideda prie Europos garso ir vaizdo politikos. Komunikatas susijęs 

su garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvos (SMAV direktyvos) nuostatomis ir su 

programa MEDIA 2007. Komisija ketina remti žiniasklaidos priemonių naudojimo 

raštingumo skaitmeninėje aplinkoje didinimą ir gerosios patirties mainus tam pasitelkdama 

jau esančias programas ir iniciatyvas. Ji taip pat skatins žiniasklaidos priemonių naudojimo 

raštingumo skaitmeninėje aplinkoje įvertinimo kriterijų mokslinius tyrimus. 

Informacinės visuomenės technologijų tyrimai ir kūrimas 

Rugsėjo 17 d. Komisija pristatė komunikatą ( 240 ) „Siekiant saugesnio, švaresnio ir 

efektyvesnio mobilumo visoje Europoje. Pirma Pažangiojo automobilio iniciatyvos 

ataskaita“. Ši iniciatyva nukreipta į automobilius ir kelių infrastruktūrą, ji remiasi 

sudėtingomis informacijos ir ryšių technologijomis, kad būtų tinkamai priimti saugumo ir 

aplinkos apsaugos iššūkiai, kylantys dėl išaugusio naudojimosi kelių transportu. 

Gruodžio 11 d. Komisija priėmė komunikatą „Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Naujovių 

skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje“ ( 241 ). Juo 

siekiama dar labiau išryškinti Europos viešajam sektoriui atsiveriančias galimybes sudaryti 

mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugų sandėrius kaip priemonę gauti labiausiai 

sektoriaus poreikius atitinkančių produktų ir paslaugų ir skatinti naujoves. 

2.2.6. Mokymas, švietimas, profesinis mokymas 

Aplinkybės 

( 237 ) COM(2007) 694. 


( 239 ) COM(2007) 833. 

( 240 ) COM(2007) 541 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 241 ) COM(2007) 799. 


Atgaivinant Lisabonos strategiją 2005 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime 

žmogiškieji ištekliai buvo pavadinti svarbiausiu Europos turtu. Todėl valstybės narės buvo 

raginamos dėti dvigubai daugiau pastangų bendram išsilavinimo lygiui kelti ir mokyklos 

nebaigiančių jaunuolių skaičiui mažinti – tam pirmiausia skirta darbo programa „Švietimas 

ir mokymas 2010 m.“, parengta Lisabonos strategijos tikslais. Europos Vadovų Taryba taip 

pat pabrėžė, kad profesinis mokymasis visą gyvenimą – būtina sąlyga siekiant Lisabonos 

tikslų. Komisija savo ruožtu skyrė ypatingą dėmesį švietimo ir mokymo sistemų 

modernizavimui, ypač Europos universitetuose. 

2006 m. Taryba pabrėžė dvigubą – socialinį ir ekonominį – švietimo bei mokymo vaidmenį ir 

pabrėžė aktyvesnių šių dviejų sričių reformų, kryptingų investicijų ir sustiprinto valdymo 

būtinybę. 

Darbo programa „Švietimas ir mokymas 2010“ 

Vasario 21 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl nuoseklios Lisabonos uždavinių vykdymo 

švietimo ir mokymo srityje pažangos rodiklių sistemos ( 242 ), siedama juos su išsamesniais 

programos „Švietimas ir mokymas 2010“ ( 243 ) tikslais. Šią bendrąją vertinimo sistemą sudaro 

aštuonios pagrindinės veiklos sritys; ją prireikus papildo išsamesnis dvidešimties pagrindinių 

rodiklių rinkinys ir rodiklių sritys bei kiti Europos lyginamieji standartai, pavyzdžiui, anksti 

palikusiųjų mokyklą santykis ar mokymosi visą gyvenimą dalyvių vidurkis. 

Gegužės mėn. Taryba išvadose dėl „Nuoseklios Lisabonos uždavinių vykdymo švietimo ir 

mokymo srityje pažangos rodiklių ir lyginamųjų standartų sistemos“ pripažino, jog svarbu, 

kad kuriant tokią sistemą valstybės narės ir Komisija toliau dėtų pastangas ir jas vienytų. 

Taryba paragino jas ir toliau glaudžiai bendradarbiauti. 

Rugpjūčio 3 d. Komisija pristatė komunikatą „Dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo“ ( 244 ). 

Apžvelgdama dabartinę padėtį, ji išreiškė norą skatinti ir remti valstybių narių numatytas 

nacionalines reformas, kad valstybės savo švietimo ir mokytojų rengimo sistemas pritaikytų 

prie bendrų darbo rinkos ir visuomenės pokyčių. Todėl ji siūlo valstybėms narėms nustatyti 

gaires, kuriose šios numatytų bendrą politikos sričių ir patirties tobulinimo sistemą. 

Liepos 12 d. Komisija taip pat paskelbė iki gruodžio 15 d. vyksiančias viešąsias konsultacijas 

dėl valstybių narių mokyklinio švietimo tobulinimo ir modernizavimo. 

Rugsėjo 27 d. Komisija priėmė „Suaugusiųjų mokymosi veiksmų planą. Mokytis niekada 

nevėlu“ ( 245 ). 2007 m. pabaigoje buvo sudaryta darbo grupė, padedanti Komisijai ir valstybėms 

narėms numatyti priemones ir projektus pagal šį veiksmų planą bei tolesnį to plano 

įgyvendinimą. 

Lapkričio 12 d. darbinės programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo ataskaitoje 

„Mokymasis visą gyvenimą – žinioms, kūrybiškumui ir naujovėms skatinti“ ( 246 ) Komisija 

teikia informacijos apie pažangą, pasiektą modernizuojant Europos švietimo ir mokymo 

sistemas. Siekdama prisidėti prie naujųjų integruotų augimo ir užimtumo gairių 

įgyvendinimo, Komisija taip pat pabrėžia tobulintinas sritis. 

( 242 ) COM(2007) 61 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 243 ) COM(2003) 685 (OL C 96, 2004 4 21). 

( 244 ) COM(2007) 392 (OL C 246, 2007 10 20). 

( 245 ) COM(2007) 558 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 246 ) COM(2007) 703. 


Lapkričio 15 d. rezoliucijose dėl „Vieno iš svarbiausių Lisabonos strategijos aspektų – 

švietimo ir mokymo“ ir dėl „Naujų gebėjimų naujoms darbo vietoms“ Taryba pabrėžė 

švietimo ir mokymo svarbą siekiant Lisabonos tikslų ir ypač sąsają su kitomis – užimtumo, 

socialinių reikalų, naujovių, įmonių ir mokslinių tyrimų – politikos sritimis. 

Mokymosi visą gyvenimą programa 

2007-ieji buvo pirmieji programos „Mokymasis visą gyvenimą 2007–2013 m.“ ( 247 ) 

įgyvendinimo metai. Pagal šią programą Komisija subsidijavo projektus mokyklinio 

(„Comenius“), universitetinio („Erasmus“), („Leonardo da Vinci“) ir suaugusiųjų 

(„Grundtvig“) švietimo srityse. Ji taip pat parėmė horizontaliąsias politinio bendradarbiavimo, 

kalbų, informacijos ir komunikacijos technologijų, rezultatų panaudojimo ir sklaidos 

priemones. Be to, Komisija paskelbė politinius programos prioritetus 2008–2010 metams ( 248 ). 

Europos technologijos institutas (ETI) 

2007 m. Komisija tęsė derybas su Taryba ir Europos Parlamentu dėl Reglamento, kuriuo 

įsteigiamas Europos technologijos institutas (ETI), pasiūlymo ( 249 ), reglamentu siekiama 

stiprinti Bendrijos ir valstybių narių naujoviškumą, įtraukiant geriausius žinių trikampio 

dalyvius (mokslinių tyrimų grupes, įmones ir valstybines institucijas). Šį komunikatą 

palankiai įvertino Regionų komitetas( 250 ) ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų 

komitetas ( 251 ). Birželio 25 d. Taryba savo ruožtu dėl ETI priėmė bendrąją poziciją. Rugsėjo 

26 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas išreiškė norą, kad instituto pavadinime būtų žodis 

„naujovės“ ir kad jis būtų įsteigtas tik pasibaigus pirminiam galimybių bandymo etapui. 

Diskusijos šiuo ETI klausimu baigėsi lapkričio 23 d. sudarytu politiniu susitarimu Taryboje. 

Daugiakalbystė 

Balandžio 13 d. Komisija priėmė komunikatą „Kalbų mokėjimui skirtos Europos apklausos 

programa“ ( 252 ). Iš apklausos bus galima sužinoti apie jaunimo kalbų mokėjimą, apie tai, kur 

esama geros patirties bei kokybiškų rezultatų ir kiek pasiekta siekiant tikslo – kalbų 

mokymosi tobulinimo. 

Rugsėjo 25 d. Komisija priėmė veiksmų plano „Kalbų mokymosi ir kalbų įvairovės 

skatinimas“ įgyvendinimo ataskaitą ( 253 ). Joje daroma išvada, kad valstybės narės įdėjo daug 

pastangų, kad pasiektų nemažą skaičių veiksmų plane nustatytų tikslų ir kad dabar dėmesį 

pirmiausia reikėtų skirti suaugusiųjų kalbų mokymuisi, išplėsti suinteresuotųjų šalių ratą 

verslo sektoriuje, tęstiniam profesiniam mokymui ir neoficialiam kalbų mokymuisi pasitelkus 

žiniasklaidos priemones ir užsiimant kultūrine veikla. 

Tarptautinis bendradarbiavimas 

2007 m. prasidėjus galutiniam Tempus III programos (skirtos Europos Sąjungos kaimyninių 

šalių aukštojo mokslo sistemų ir institucijų modernizavimui) etapui, Komisija parengė naują 

programos (Tempus IV) etapą. Naujasis etapas buvo šiek tiek patobulintas pasitelkus 


( 248 ) http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/call08/prior_fr.pdf 

( 249 ) COM(2006) 604 (OL C 332, 2006 12 30). 

( 250 ) OL C 146, 2007 6 30. 

( 251 ) OL C 161, 2007 7 13. 

( 252 ) COM(2007) 184 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 253 ) COM(2007) 554. 


vertinimų rezultatus ir pasikonsultavus su pagrindiniais pagal programą skiriamos paramos 

gavėjais. 

Balandžio mėn. Europos Sąjunga ir Australija pasirašė bendrąją deklaraciją dėl 

bendradarbiavimo stiprinimo. Joje numatomas jungtinių konsorciumų projektų organizavimas 

ir veiksmingas politinis dialogas tokiais klausimais, kaip antai: Bolonijos procesas, kokybės 

užtikrinimas, lyginamųjų standartų ir gairių nustatymas, veiksmingumas ir teisingumas bei 

kvalifikacija. 

Liepos 12 d. Komisija priėmė programos Erasmus Mundus atnaujinimo 2009–2013 m. 

sprendimo pasiūlymą ( 254 ), skiriamas biudžetas yra šiek tiek daugiau nei 950 mln. EUR. 

2004 m. pradėta „Erasmus Mundus“ programa yra pagrindinis Komisijos išorės politikos 

projektas aukštojo mokslo srityje: ja pasinaudojo daugiau nei 4 000 studentų iš 100 trečiųjų 

šalių, apie 270 Europos ir maždaug šimtas ne Europos universitetų. Remiantis „Tarpinio 

2004–2008 m. Erasmus Mundus programos vertinimo ataskaita“ ( 255 ) buvo sukurta ši antroji 

programa, suskirstyta į tris veiklos sritis: bendrosios programos; partnerystė su trečiųjų šalių 

aukštojo mokslo institucijomis; Europos aukštojo mokslo įstaigų patrauklumo gerinimas. 

Liepos 25 d. ( 256 ), atsižvelgdama į Europos Sąjungos politikos pokyčius mokslo ir mokymo bei 

išorinių santykių srityse, Komisija pasiūlė Europos mokymo fondo įsteigimo reglamento 

naują redakciją ( 257 ). 

Rugsėjo 14 d. buvo pradėti pagal Atlantis susitarimą vykdomi bendradarbiavimo su 

Jungtinėmis Amerikos Valstijomis projektai. Jais siekiama skatinti transatlantinį akademinį 

bendradarbiavimą vykdant naujoviškus studentų mainus, kurie sudarys sąlygas dvigubiems 

diplomams, bendrų programų rengimą ir politikos studijas. 

2.2.7. Transportas 

Spalio 23 d. Europos Parlamentas ir Taryba pasirašė SVPSĮ reglamentą dėl keleivinio 

geležinkelio ir kelių transporto paslaugų ( 258 ). 

Spalio 18 d. Komisija priėmė ES krovininio transporto teisės aktų paketą. Jį sudaro 

komunikatai „ES krovininio transporto darbotvarkė: našesnis, geriau integruotas ir tvaresnis 

krovininis transportas Europoje“ ( 259 ) bei „Krovininio transporto logistikos veiksmų 

planas“ ( 260 ) ir komunikatai apie geležinkelių bei jūros transportą (žr. toliau). 

Geležinkelių transportas 

Spalio 23 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė trečiąjį geležinkelio teisės aktų paketą, 

kuriuo siekiama geležinkelių transportą padaryti konkurencingesnį ir patrauklesnį. Šį 

geležinkelio teisės aktų paketą sudaro: 

( 254 ) COM(2007) 395 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 255 ) COM(2007) 375 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 256 ) COM(2007) 443. 

( 257 ) Reglamentas (EEB) Nr. 1360/90 (OL L 131, 1990 5 23). 


( 259 ) COM(2007) 606. 

( 260 ) COM(2007) 607. 


• Reglamentas dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų ( 261 ), kuriuo siekiama sustiprinti ir 

praplėsti šių keleivių teises. Jis apima visus vienos ar kelių geležinkelio įmonių atliekamus 

reisus ir teikiamas geležinkelių paslaugas visoje Bendrijoje; 

• Direktyva, iš dalies keičianti Direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros ( 262 ). 

Šioje direktyvoje numatoma atverti tarptautinio keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų 

rinką 2010 m., joje numatyta, kad tarptautiniais maršrutais važiuojantys traukiniai gali 

teikti kabotažo paslaugas, t. y. įlaipinti ir išlaipinti keleivius toje pačioje valstybėje narėje 

esančiose stotyse; 

• Direktyva dėl traukinių mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius geležinkelių 

sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo ( 263 ). 

Spalio 18 d. Komisija priėmė Komunikatą ( 264 ) dėl geležinkelių transporto rinkos plėtros 

priežiūros. Šiame komunikate teikiama pirmoji statistinė geležinkelių rinkos analizė ir 

padedamas pamatas reguliarioms ataskaitoms. Pirmiausia jame teikiama teisinė ir institucinė 

sistema, sukurta siekiant šią rinką liberalizuoti, tokio liberalizavimo ribos, geležinkelio rinkos 

augimas krovinių ir keleivių vežimo atžvilgiu bei finansinė sektoriaus padėtis, įskaitant su 

geležinkelio infrastruktūros pajėgumu susijusius duomenis bei įrenginių pramonės plėtrą. 

Spalio 18 d. Komisijos priimtame krovinių logistikos pakete yra: komunikatas „Į krovinių 

vežimą orientuoto geležinkelių tinklo link“ ( 265 ), kuriuo numatoma krovinių vežimą padaryti 

konkurencingesnį pirmiausia mažinant tranzito terminus ir gerinant geležinkelio patikimumą 

bei reagavimą į klientų poreikius. 

Kelių transportas 

2007 m. balandžio 27 d. surengta pirmoji Europos kelių eismo saugumo diena. Ta proga 

Komisija taip pat pirmą kartą paskelbė projekto „SafetyNet“, kurį ji finansavo, rezultatus. 

Šiuo atžvilgiu Europos kelių eismo saugumo observatorija atliko svarbų darbą: parengė kelių 

eismo saugumo veiksmingumo rodiklius, į kuriuos atsižvelgiant sudaryta Europos kelių eismo 

saugumo rezultatų suvestinė. 

Gegužės 23 d. Komisija priėmė teisės aktų paketą, kuriame yra trys pasiūlymai; jais siekiama 

reglamentuoti leidimą užsiimti vežimo kelių transportu profesija ir patekimą į krovinių 

gabenimo bei keleivių vežimo keliais rinką, kad dar labiau būtų užtikrintas rinkos saugumas ir 

geresnės sąlygos. Pakete yra Reglamento, nustatančio profesinės vežimo kelių transportu 

veiklos sąlygų bendrąsias taisykles, pasiūlymas ( 266 ). Antrasis reglamento pasiūlymas susijęs 

su bendrosiomis patekimo į vežimo turistiniais ir miesto autobusais rinką taisyklėmis ( 267 ). 

Komisija taip pat pasiūlė Reglamentą dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo 

keliais rinką taisyklių ( 268 ). 

Rugsėjo 25 d. Komisija priėmė žaliąją knygą „Nauja mobilumo mieste kultūra“ ( 269 ). Žaliojoje 

knygoje nustatomos didžiosios mobilumo mieste problemos, jos skirstomos į penkias 




( 264 ) COM(2007) 609. 

( 265 ) COM(2007) 608. 

( 266 ) COM(2007) 263 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 267 ) COM(2007) 264. 

( 268 ) COM(2007) 265. 

( 269 ) COM(2007) 551 (OL C 4, 2008 1 9). 


pagrindines kategorijas: miestai be spūsčių; miestų aplinkosauga; pažangesnis miesto 

transportas, prieinamesnis miesto transportas, saugesnis ir patikimesnis miesto transportas. Be 

to, joje teikiama priemonių, galinčių padėti sukurti naują mobilumo mieste kultūrą, ir 

nagrinėjamas finansinių išteklių bei jų naudojimo kuriant tvarų mobilumą mieste klausimas. 

Komisijos žaliojoje knygoje kviečiama diskutuoti apie įvairius būdus, tam pateikiami 

25 klausimai. Viešosios konsultacijos vyks iki 2008 m. pradžios, o 2008 m. rudens pradžioje 

bus pristatytas veiksmų planas. 

Gruodžio 19 d. Komisija priėmė direktyvos dėl skatinimo naudoti įteisintą teršalų kiekį 

išmetančias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones pasiūlymą ( 270 ). Šiuo 

pasiūlymu siekiama sumažinti kelių transporto priemonių vartojamus degalus ir išmetamą 

CO2 bei teršalų kiekį. Degalų vartojimą ir teršalus būtų galima sumažinti iš esmės, jei 

valdžios institucijos pirktų įteisintą teršalų kiekį išmetančias ir efektyviai energiją vartojančias 

kelių transporto priemones, kuriomis papildytų savo viešojo transporto parką. 

Jūrų transportas 

Birželio 7 d. Taryba priėmė Sprendimą ( 271 ), įgaliojantį valstybes nares Europos bendrijos 

interesų labui ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos (OIT) 2006 m. Darbo jūroje 

konvenciją. 

Spalio 10 d. Komisija priėmė jūrų politikos teisės aktų paketą. Komisija pristatė konsultacijų 

išvadas ( 272 ) dėl Europos Sąjungos jūrų politikos, paskelbtos priėmus žaliąją knygą „Link 

Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija“ ( 273 ). 

Konsultacijų rezultatas – pasiūlymas dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai ( 274 ). Šia 

naująja politika siekiama klestinčios jūrų ekonomikos ir gamtos apsaugos požiūriu tausaus 

jūros gėrybių naudojimo. Jai įgyvendinti prireiks integruoto ir tarpsektorinio jūrų reikalų 

požiūrio, taip pat reikės parengti nuoseklią ir plačią darbo programą ir ją įgyvendinti. 

Spalio 18 d. Komisijos priimtame krovinių logistikos pakete yra ir Komunikatas dėl Europos 

uostams skirtos politikos ( 275 ), tai koncepcinis konsultacijos dokumentas dėl Europos vežimo 

jūrų transportu erdvės be kliūčių naujosios koncepcijos ir jūros greitkelių pažangos bei 

konsultacijų ataskaita. 

Socialiniu lygmeniu Komisija, remdamasi spalio 10 d. teisės aktų paketu, priėmė komunikatą 

„Socialinių aspektų reglamentavimo sistemos persvarstymas, siekiant daugiau ir geresnių 

darbo vietų ES jūrininkystės sektoriuje“ ( 276 ), o spalio 16 d. – direktyvos dėl minimalaus 

jūrininkų parengimo (išdėstymo nauja redakcija) ( 277 ) pasiūlymą. 

Upių laivyba 

Gruodžio 5 d. Komisija pristatė pirmą pažangos ataskaitą dėl NAIADES veiklos programos, 

skatinančios vežimą vidaus vandens keliais, įgyvendinimo ( 278 ). Ataskaitoje teigiama, kad buvo 

padaryta pažanga daugelyje sričių, visų pirma paskelbtos iniciatyvos rinkos sąlygoms gerinti, 

( 270 ) COM(2007) 817. 


( 272 ) COM(2007) 574. 

( 273 ) COM(2006) 275. 

( 274 ) COM(2007) 575. 

( 275 ) COM(2007) 616. 

( 276 ) COM(2007) 591 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 277 ) COM(2007) 610 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 278 ) COM(2007) 770. 


laivynui atnaujinti, profesijai patrauklesnei padaryti ir vidaus vandens kelių infrastruktūroms 

gerinti. Joje taip pat nurodomi tolesni programos įgyvendinimo etapai. 

Tarptautinės veiklos srityje birželio 7 d. Taryba, remdamasi 2003 m. gegužės 12 d. Komisijos 

rekomendacijomis, priėmė sprendimą, leidžiantį Komisijai derėtis su Dunojaus komisija dėl 

Europos Bendrijos prisijungimo prie Belgrado konvencijos sąlygų ir taisyklių. 

Oro transportas 

Siekdama kovoti su vis didėjančiu oro uostų apkrovimu ir intensyviu Europos dangaus eismu 

bei sustiprinti ekonominį sektoriaus konkurencingumą, 2007 m. Komisija pasiūlė keletą 

iniciatyvų. 

Sausio 24 d. Komisija priėmė komunikatą „Europos oro uostų pajėgumų, našumo ir saugos 

veiksmų planas“ ( 279 ). Jame teikiamas kovos su pernelyg dideliu oro eismo intensyvumu 

Europos oro uostuose strategija. Siūlomos penkios priemonės: geresnis naudojimasis esamais 

oro uostų pajėgumais; darnus požiūris į skrydžių saugą aerodromuose; su skirtingomis vežimo 

rūšimis susijusio bendradarbiavimo ir transporto rūšių integravimo skatinimas; oro uostų 

aplinkos tausojimo pajėgumų tobulinimas ir naujos oro uostų infrastruktūros planavimo 

sistemos gerinimas; ekonomiškų technologinių sprendimų kūrimas ir diegimas. 

Kartu su šiuo komunikatu teikiamas direktyvos dėl oro uostų rinkliavų pasiūlymas ( 280 ). Jame 

siūloma, kad nustatydami savo oro uostų rinkliavas oro uostų veiklos vykdytojai privalėtų 

laikytis nediskriminavimo ir skaidrumo principų ir konsultuotis su oro uostų naudotojais. 

Vasario 27 d. Taryba priėmė reglamentą dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo 

vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo ( 281 ). Bendros įmonės būstinė bus Briuselyje. 

Pagrindinis šios bendros įmonės uždavinys – valdyti SESAR projekto mokslinių tyrimų, 

plėtros ir patvirtinimo veiklą, derinant viešojo ir privačiojo sektorių finansavimą, kurį teikia jo 

nariai, bei naudojantis techniniais išorės ištekliais, pirmiausia Europos oro navigacijos 

saugumo organizacijos (Eurocontrol) patirtimi ir profesine kompetencija. 

Kovo 15 d. Komisija priėmė komunikatą „Europos oro eismo naujos kartos valdymo sistemos 

(SESAR) projekto įgyvendinimo pažanga“ ( 282 ), kuriame teikiama SESAR pažangos ir visų 

pirma pramonės sektoriaus dalyvavimo rengiant projektą ataskaita. 

Tą pačią dieną Komisija pateikė Bendro Europos dangaus suformavimo iš funkcinių oro 

erdvės blokų laikotarpio vidurio padėties ataskaitą ( 283 ). Nors visos valstybės narės paskelbė 

iniciatyvą kurti tokias priemones, kad gausybė atskirų dalių būtų transformuota į funkcinius 

oro erdvės blokus, Komisija mano, jog reikia dvigubai daugiau pastangų, kad būtų pasiekti 

Reglamente (EB) Nr. 551/2004 ( 284 ) numatyti defragmentavimo tikslai. 

Balandžio 4 d. Komisija priėmė komunikatą ( 285 ) dėl Reglamento, nustatančio bendras 

kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba 

atidėjimo ilgam laikui atveju įgyvendinimo ir rezultatų ( 286 ). Komisija pabrėžė, kad dar 

( 279 ) COM(2006) 819 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 280 ) COM(2006) 820 (OL C 138, 2007 6 22). 


( 282 ) COM(2007) 103 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 283 ) COM(2007) 101 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 284 ) OL L 96, 2004 3 31. 

( 285 ) COM(2007) 168 (OL C 191, 2007 8 17). 



nepakankamai gerai taikomos praplėstos keleivių teisės ir kviečia dėti pastangas tikslinant 

neaiškias nuostatas ir kontroliuojant. 

Lapkričio 15 d. Komisija priėmė komunikatą ( 287 ) apie Reglamento dėl laiko tarpsnių 

skirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių ( 288 ) taikymą. Komisija pažymi, kad 

reglamentu buvo padaryta patobulinimų ir ribotais oro uostų pajėgumais naudojamasi geriau, 

vis dėlto ji mano, kad galimybės laikytis vietinių nurodymų turėtų būti labiau išplėstos ir kad 

turėtų būti laikomasi aiškiau apibrėžto principo laiko tarpsnius skirstyti komerciniu pagrindu. 

Tą pačią dieną Komisija priėmė reglamento ( 289 ), kuriuo siekiama supaprastinti ir modernizuoti 

elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis (KRS) taisykles, pasiūlymą. Naujosios 

taisyklės leis KRS ir kelionių agentūroms abonentėms išplėsti pasiūlą ir naudotis 

palankesnėmis konkurencijos sąlygomis lėktuvų bilietų platinimo rinkoje. 

Lapkričio 28 d. Komisija atnaujino Europos Sąjungoje uždraustų oro vežėjų Bendrijos 

„juodąjį sąrašą“ ( 290 ). Kai kurie oro vežėjai išbraukti iš sąrašo, nes ėmėsi priemonių padėčiai 

ištaisyti; tai, kad jie buvo išbraukti, įrodo sąrašo svarbą ir veiksmingumą. 

Gruodžio 20 d. Komisija priėmė komunikatą, kuriame apibendrino teisės aktų, susijusių su 

Europos bendra oro erdve, įgyvendinimo rezultatus ( 291 ). Šiame komunikate pripažįstama, kad 

pasiekta tam tikra pažanga, tačiau rezultatai nepakankami dėl dažno nacionalinių valdžios 

institucijų nenoro dalytis savo įgaliojimais šioje srityje. Todėl Komisija pareiškė ketinanti 

paspartinti bendros oro erdvės strategijos, kurios tikslas – pagerinti šios politikos vykdymo 

rezultatus ir aiškiau apibrėžti teisinį pagrindą, įgyvendinimą. 

Tarprūšinis metodas 

Galileo 

Gegužės 16 d. ( 292 ) ir rugsėjo 19 d. ( 293 ) Komisija priėmė komunikatus dėl Europos palydovinės 

radijo navigacijos programų (GNSS) profilio pakeitimo, o rugsėjo 19 d. – iš dalies pakeistą 

reglamento dėl tolesnio Europos palydovinės radijo navigacijos programų įgyvendinimo 

pasiūlymą ( 294 ). Komisija mano, kad dėl žlugusių derybų dėl „Galileo“ parengimo darbui ir 

veikimo etapų įgyvendinimo koncesijos sutarties ir dėl to atidėto programos įgyvendinimo 

reikėjo iš dalies pakeisti Komisijos pateiktą pirminį reglamento pasiūlymą. Komisija nustato 

3,4 mlrd. EUR biudžeto įsipareigojimus laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. 

gruodžio 31 d. 

Lapkričio 29–30 d. sesijoje Taryba priėmė išvadas dėl tolesnės „Galileo“ plėtros, jose 

apibrėžti finansavimo, valdymo ir sutarčių sudarymo principai. Tarybai priėmus išvadas ir 

sudarius lapkričio 23 d. susitarimą dėl programos finansavimo, Komisija nuo šiol gali būti 

tikra, kad turės priemonių, reikalingų siekiant įgyvendinti kitą GNSS Europos programų 

etapą, kuris apima EGNOS (Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos) 

( 287 ) COM(2007) 704. 


( 289 ) COM(2007) 709. 


( 291 ) COM(2007) 845. 

( 292 ) COM(2007) 261 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 293 ) COM(2007) 534 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 294 ) COM(2007) 535. 


eksploatacinę parengtį per dvejus ateinančius metus, „Galileo“ sutarčių sudarymą ir „Galileo“ 

sistemos veikimo įgyvendinimą iki 2013 metų. „Galileo“ diegs ir diegimą finansuos Bendrija. 

Išvadose Taryba dar kartą patvirtina pagrindinio Europos Sąjungos projekto – Europos GNSS 

programų EGNOS ir „Galileo“ – svarbą ir kaip pagrindinį „Galileo“ programos tikslą remia 

Europos palydovinės navigacijos sistemos, teiksiančios penkias navigacijos paslaugas, 

diegimą ne vėliau kaip 2013 metais. 


Sausio 9 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl Bendrijos civilinės aviacijos politikos plėtojimo 

Kanados atžvilgiu ( 295 ). Sprendimą dėl Komisijai suteikiamų įgaliojimų Taryba priėmė spalio 

2 dieną. 

Balandžio 25 d. Taryba priėmė Sprendimą dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir 

Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl oro susisiekimo pasirašymo ir laikino taikymo ( 296 ), 

jis buvo pasirašytas Vašingtone balandžio 30 dieną. Šiuo pirmuoju transatlantiniu aviacijos 

susitarimu pirmą kartą įsteigiama bendra Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų oro 

transporto sistema, leisianti Europos ir Jungtinių Valstijų oro bendrovėms Bendrijos ir 

Amerikos oro uostuose veikti nevaržomoms. Be to, susitarime numatomas bendradarbiavimas 

pagrindinėmis aviacijos temomis (konkurencija, valstybės pagalba, saugumas ir t. t.) tam 

pasitelkiant bendradarbiavimo institucijas (jungtinį komitetą) ir ginčų sprendimo priemones. 

Gegužės 7 d. Taryba priėmė sprendimą dėl susitarimo dėl „Taikomos Sibiro maršrutų 

sistemos suderintų modernizavimo principų“ pasirašymo su Rusija ir jo laikino taikymo. 

Susitarimu siekiama iki 2013 m. panaikinti Europos oro bendrovių mokamų mokesčių 

(royalties) už skridimą virš Sibiro sistemą. 

Kalbant apie Bendrijos susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl tam tikrų oro susisiekimo 

paslaugų, gegužės 30 d. Taryba priėmė sprendimą dėl susitarimų su Kirgizijos Respublika 

pasirašymo ir laikino taikymo ( 297 ). Ji taip pat priėmė panašius sprendimus su Jordanijos 

Hašimitų Karalyste birželio 25 d. ir Jungtiniais Arabų Emyratais (beje, susitarimas su šia 

valstybe pasirašytas lapkričio 30 d.). Birželio 18 d. Taryba priėmė sprendimą dėl susitarimo 

su Panamos Respublika pasirašymo, o rugsėjo 18 d. – sprendimą dėl susitarimo su Naująja 

Zelandija sudarymo ( 298 ). Savo ruožtu balandžio 26 d. Komisija priėmė sprendimo dėl Europos 

bendrijos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos susitarimo pasirašymo, laikino taikymo ir 

sudarymo pasiūlymą ( 299 ). Be to, Komisija lapkričio 20 d. pasiūlė priimti panašų susitarimą su 

Armėnijos Respublika ( 300 ), o lapkričio 21 d. – su Mongolijos Vyriausybe ( 301 ). Šių sprendimų 

tikslas – su Bendrijos teise suderinti valstybių narių ir trečiųjų šalių sudarytus dvišalius oro 

transporto susitarimus. Be to, lapkričio 30 d. Taryba Komisijai suteikė derybų įgaliojimus 

tam, kad su Jordanija būtų sudarytas aviacijos susitarimas. 

Lapkričio 9 d. Komisija priėmė komunikatą „Bendros aviacijos erdvės su Izraeliu 

kūrimas“ ( 302 ). Komunikato tikslai: rinkos atvėrimas siekiant sukurti naujas ekonomikos ir 

( 295 ) COM(2006) 871 (OL C 126, 2007 6 7). 




( 299 ) COM(2007) 221(OL C 181, 2007 8 3). 

( 300 ) COM(2007) 729. 

( 301 ) COM(2007) 731. 

( 302 ) COM(2007) 691. 


investavimo galimybes ir konvergencijos reglamentavimo srityje proceso pradėjimas – taip 

būtų taikomos vienodos ir teisingos konkurencijos sąlygos. 

Transeuropiniai transporto tinklai (TEN-T) 

Sausio 31 d. Komisija priėmė komunikatą „Pagrindinių transeuropinių transporto 

magistralių pratęsimas į kaimynines šalis. Europos ir kaimyninių regionų transporto 

gairės“ ( 303 ). Kuriant su kaimyninėmis šalimis integruotą transporto politiką, šio pirmojo etapo 

uždavinys yra pasiekti, kad pagrindinių Europos Sąjungos prekybos partnerių teisės aktai, 

standartai ir techniniai reikalavimai būtų suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais, 

standartais ir techniniais reikalavimais. 

Kovo 21 d. komunikate „Transeuropiniai tinklai: integruoto požiūrio link“ ( 304 ) Komisija 

apžvelgė transeuropinių transporto, energetikos ir telekomunikacijų tinklų padėtį. Ji 

rekomenduoja tęsti transeuropinių tinklų sinergijos darbus siekiant keistis gerąja patirtimi ir 

ieškant finansinių sprendimų. 

Birželio 20 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą, nustatantį bendrąsias 

taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos 

tinklų srityse ( 305 ). 

Lapkričio 21 d. Komisija pristatė TEN-T projektų finansavimo 2007–2013 m. pasiūlymus ( 306 ). 

Komisija pirmenybę teikia tarpvalstybiniams projektams ir aplinką tausojančioms transporto 

rūšims – laivybai ir geležinkeliams. 

2.2.8. Energetika 

Bendrasis metodas 

Sausio 10 d. Komisija pasiūlė integruotą priemonių paketą energijos ir klimato kaitos srityje 

siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir sustiprinti ES energetikos 

saugumą bei konkurencingumą. 

Komunikate „Europos energetikos politika“ ( 307 ) Komisija stojo už bendrą energetikos 

politiką, kurios tikslas – aprūpinti Europą konkurencinga ir tausia energija; tokios politikos 

stipriosios pusės yra kova su klimato kaita, konkurencingumą skatinanti palanki reguliavimo 

sistema ir Europos Sąjungos priklausomybės nuo dujų ir naftos importo mažinimas. Šiame 

komunikate Europos Sąjunga iškelia ambicingą tikslą pagal tarptautinį susitarimą iki 2020 m. 

sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį 20 % ar daugiau (iki 30 % tuo 

pačiu laikotarpiu). Komunikate akcentuojamas atsinaujinančios energijos naudojimas ir 

efektyvesnis energijos vartojimas, elektros energijos ir dujų vidaus rinkos sukūrimas ir 

nuosekli išorės energetikos politika. Taip pat pažymima vidinio ir išorinio valstybių narių 

solidarumo svarba. Komunikate teikiamas 2007–2009 m. veiksmų planas ir pirmasis 

konkrečių pasiūlymų paketas. 

( 303 ) COM(2007) 32 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 304 ) COM(2007) 135 (OL C 181, 2007 8 3). 


( 306 ) IP/07/1744. 

( 307 ) COM(2007) 1 (OL C 138, 2007 6 22). 


Tame pačiame kontekste ir taikydama Euratomo sutarties 40 straipsnį ( 308 ) Komisija parengė 

Komunikatą apie branduolinę informacinę programą ( 309 ). Europos ekonomikos ir socialinių 

reikalų komitetui paskelbus palankią nuomonę ( 310 ) Komisija minėtą komunikatą priėmė ( 311 ). 

Jame apžvelgiamos pastarųjų dešimties metų investicijos į branduolinį kurą ir ekonominiai 

branduolinės energijos gamybos aspektai, jos poveikis energijos išteklių visumai ir 

priimtinumo visuomenei sąlygos. Komisija pabrėžia, kad naudotis ar nesinaudoti branduoline 

energija turi nuspręsti valstybės narės. Ji nurodo, kad branduolinė energija gali būti svarbi 

Europos Sąjungos energijos išteklių visumos dalis, bet yra labai svarbu toliau nagrinėti saugos 

ir saugumo klausimus. 

Kovo 8–9 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo patvirtinti Europos energetikos 

politikos pagrindai kartu su įsipareigojimais, privalomais tikslais ir procedūromis: 

• kalbant apie klimato kaitą, Europos Sąjunga prisiėmė nepriklausomą įsipareigojimą iki 

2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį ne mažiau kaip 

20 %, palyginti su 1990 m., ir įsipareigojimą sumažinti tą kiekį iki 30 %, jei kitos 

išsivysčiusios šalys įsipareigotų panašiai sumažinti tokių dujų kiekį; 

• kalbant apie dujų ir elektros energijos vidaus rinką, būtina veiksmingai atskirti tiekimo ir 

gamybos veiklą nuo tinklų administravimo veiklos (veiklos atskyrimas); 

• kalbant apie atsinaujinamąją energiją, nustatytas privalomas tikslas, kad iki 2020 m. 

atsinaujinamoji energija sudarytų 20 %, o biokuras – mažiausiai 10 % viso ES suvartojamo 

benzino ir dyzelino. 

Lapkričio 26 d. Bratislavoje buvo atidarytas Komisijos įsteigtas ir kovo mėn. Europos 

Vadovų Tarybos remiamas Europos branduolinės energetikos forumas. Forume susirinko 

įvairios suinteresuotosios šalys, kurios atvirose ir plačiose diskusijose nagrinės branduolinės 

energetikos galimybes ir pavojus. Forumas bus rengiamas du kartus per metus, 

pirmininkaujant Čekijai ir Slovakijai, Komisijos atsakomybe. 

2007 m. kovo 30 d. Komisija patvirtino darbo programą „Pažangios energetikos Europai II“ 

(IEE II) 2007 programai įgyvendinti, ši programa nuo šiol yra konkurencingumo ir inovacijų 

programos dalis. Be šios programos, Komisija taip pat nusprendė įkurti ( 312 ) Konkurencingumo 

ir inovacijų vykdomąją įstaigą, tarp kurios uždavinių yra ir geras IEE II programos 

vykdymas; taip Komisijos tarnybos gali sutelkti jėgas pagrindiniams strateginiams 

atsinaujinančios energijos ir efektyvesnio energijos vartojimo skatinimo uždaviniams vykdyti. 

Liepos 5 d. Komisija priėmė komunikatą „Rengiant Europos energijos vartotojų teisių 

chartiją“ ( 313 ). Tai sausio 10 d. komunikatų dėl Europos energetikos politikos (žr. pirmiau) ir 

dėl dujų ir elektros rinkos (žr. toliau), kuriais Komisija tvirtai įsipareigojo pasiekti, kad būtų 

visiškai atsižvelgiama į vartotojų interesus, tąsa. Naujajame komunikate teikiamos galimos 

būsimos Europos energijos vartotojų teisių chartijos detalės. 

Energetikos vidaus rinka 

( 308 ) Euratomo sutarties 40 straipsnyje yra nustatyta, kad Komisija „reguliariai skelbia informacines programas, kuriose visų pirma 

nurodo branduolinės energijos gamybos uždavinius bei visas investicijų rūšis, kurios būtinos tiems uždaviniams įgyvendinti“. 

( 309 ) COM(2006) 844 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 310 ) OL C 256, 2007 10 27. 

( 311 ) COM(2007) 565. 


( 313 ) COM(2007) 386 (OL C 191, 2007 8 17). 


Į sausio 10 d. teisės aktų paketą Komisija įtraukė komunikatą „Dujų ir elektros vidaus rinkos 

perspektyvos“ ( 314 ). Jame Komisija išreiškia susirūpinimą dėl dabartinės vidaus rinkos 

padėties. Sektoriaus konkurencijos tyrimo galutinėje ataskaitoje ( 315 ) pažymima, kad kliūčių 

laisvai konkurencijai, ypač dėl prieigos prie infrastruktūrų, investicijų į sujungimus trūkumo ir 

pernelyg didelės rinkos koncentracijos, vis dar lieka ir kad jos dar trukdo sukurti iš tiesų 

konkurencingą dujų ir elektros rinką. 

Kalbant apie sujungimus, tą pačią dieną Komisija priėmė komunikatą „Pirmenybinio 

sujungimo planas“ ( 316 ), kuriuo siekiama parengti sujungimo planą ir palengvinti pirmenybinių 

infrastruktūros projektų įgyvendinimą, taip prisidedant prie energijos tiekimo įvairinimo ir 

prie regioninių rinkų integracijos į vidaus rinką. Rugsėjo 12 d. Komisija paskyrė keturis 

Europos koordinatorius siekdama palengvinti trijų elektros energijos sujungimo projektų ir 

vieno didelio dujotiekio projekto (Nabucco) įgyvendinimą. 

Liepos 10 d. rezoliucijoje dėl dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvos Europos Parlamentas 

pasisakė už energetikos tinklų nuosavybės atskyrimą nuo kitų energetikos operatorių veiklos 

sričių, kaip už investavimo į infrastruktūras skatinimo priemonę, lygiateisišką prieigą prie 

tinklo naujiems veiklos vykdytojams ir rinkos skaidrumą. 

Rugsėjo 19 d. Komisija priėmė teisės aktų pasiūlymų, kuriais siekiama sukurti gamtinių dujų 

ir elektros vidaus rinką, paketą. Ji siūlo: 

• iš dalies pakeisti direktyvas 2003/54/EB ir 2003/55/EB atitinkamai dėl elektros 

energijos ( 317 ) ir dėl gamtinių dujų ( 318 ) vidaus rinkos bendrųjų taisyklių; 

• Reglamentą, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą ( 319 ); 

• iš dalies pakeisti reglamentus (EB) Nr. 1228/2003 ir Nr. 1775/2005 atitinkamai dėl 

prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų ( 320 ) ir dėl teisės 

naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų ( 321 ). 

Šiais pasiūlymais siekiama: 

• veiksmingai atskirti tiekimo ir gamybos veiklą nuo tinklų administravimo; 

• toliau derinti nacionalinių energetikos reguliavimo institucijų kompetenciją ir stiprinti jų 

nepriklausomumą; 

• sukurti nepriklausomą nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimo mechanizmą; 

• sukurti mechanizmą, leidžiantį perdavimo tinklo operatoriams pagerinti tinklų valdymo ir 

saugumo koordinavimą, tarpvalstybinius mainus ir tinklų eksploatavimą; ir 

• energetikos rinką padaryti skaidresnę. 

( 314 ) COM(2006) 841 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 315 ) COM(2006) 851 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 316 ) COM(2006) 846 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 317 ) COM(2007) 528 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 318 ) COM(2007) 529 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 319 ) COM(2007) 530 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 320 ) COM(2007) 531 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 321 ) COM(2007) 532 (OL C 4, 2008 1 9). 


Iškastinis kuras ir tausi elektros energijos gamyba 

Sausio 10 d. Komisija priėmė komunikatą „Tausi elektros energijos gamyba deginant 

iškastinį kurą: siekis užtikrinti beveik teršalų neišskiriančią gamybą deginant anglį po 

2020 m.“ ( 322 ) Pripažindama iškastinio kuro ir anglies vaidmens saugiai tiekiant energiją 

svarbą, Komisija pabrėžia būtinybę suderinti tokio kuro naudojimą su tvariojo vystymosi 

tikslais ir su klimato kaitos politika. 

Atsinaujinamoji energija 

Sausio 10 d. Komisija priėmė atsinaujinamųjų energijos išteklių planą „Atsinaujinančių 

išteklių energija 21 amžiuje: tvaresnės ateities kūrimas“ ( 323 ). Plane siūloma nustatyti teisiškai 

saistantį 20 % atsinaujinamųjų išteklių energijos dalies viso 2020 m. ES suvartosimo 

energijos kiekio rodiklį ir nauja teisine sistema, skirta skatinti naudoti atsinaujinamųjų išteklių 

energiją Europos Sąjungoje. 

Tą pačią dieną Komisija priėmė dvi ataskaitas: 

• pirmojoje ( 324 ) siekiama įvertinti valstybių narių padarytą pažangą įgyvendinant 

nacionalinius tikslus ( 325 ) atsinaujinamųjų išteklių elektros energijos srityje. Ši ataskaita – 

tai žaliosios knygos „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos 

strategija“ ( 326 ) tęsinys; 

• antroji ( 327 ) skirta biokuro ir kito atsinaujinamojo kuro vartojimo Europos Sąjungos 

valstybėse narėse pažangai. 

Energetikos technologijos 

Sausio 10 d. Komisija priėmė komunikatą „Dėl Europos strateginio energetikos technologijų 

plano sudarymo“ ( 328 ). Kad sparčiau būtų kuriamos ne itin brangios, švarios, našios ir mažai 

anglies dvideginio į aplinką išskiriančios technologijos, Komisija pabrėžia didžiulių pokyčių – 

nuo fundamentaliųjų tyrimų iki pat jų įdiegimo rinkoje – Europos energetikos technologijų 

inovacijose būtinybę. 

Lapkričio 22 d. Komisija pristatė Europos strateginį energetikos technologijų planą 

(SET planą) ( 329 ). SET planas dera su kovo mėn. Europos Vadovų Taryba parengta energetikos 

politika, juo pirmiausia siekiama paspartinti būsimų mažai anglies dvideginio į aplinką 

išskiriančių technologijų diegimą ir veikimą. SET plane suformuluojami konkretūs veiksmų 

pasiūlymai ilgalaikiam procesui pradėti. 

Branduolinė energija 

Euratomo sutartis 

( 322 ) COM(2006) 843 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 323 ) COM(2006) 848 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 324 ) COM(2006) 849 (OL C 138, 2007 6 22). 


( 326 ) COM(2006) 105 (OL C 104, 2006 5 3). 

( 327 ) COM(2006) 845 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 328 ) COM(2006) 847 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 329 ) COM(2007) 723. 


Kovo 20 d. Komisija priėmė komunikatą „Euratomo sutarčiai 50 metų“ ( 330 ). Jame 

pabrėžiamas Europos atominės energijos bendrijos indėlis į Europos Sąjungos mokslo 

pažangą ir aukštą Europos Sąjungos radiacinės saugos lygį. Komisijos nuomone, ši sutartis 

tapo ir išlieka svarbios Bendrijos teisės sistemos pagrindas. 

Euratomo tiekimo agentūra 

Kovo 16 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl sprendimo, kuriuo priimami nauji agentūros 

įstatai ( 331 ), ir dėl reglamento ( 332 ), kuriame atsižvelgiant į plėtrą, modernias finansines 

nuostatas ir šios institucijos specifiką, agentūrai numatoma taikyti finansinį reglamentą. 


Birželio 6 d. Taryba priėmė sprendimą dėl Daugiašalės branduolinės aplinkos programos 

Rusijoje bendrojo susitarimo sudarymo kartu su gegužės 21 d. pasirašytu protokolu dėl 

ieškinių, teisinio nagrinėjimo ir žalos atlyginimo. Susitarime nustatoma daugiašalė teisinė 

struktūra, skirta su branduoline energija susijusiems projektams, šiaurės vakarų Rusijoje 

vykdomiems Vakarų valstybių, o protokolu siekiama išspręsti dėl tokių veiksmų kylančios 

atsakomybės klausimą. 

Rugsėjo 26 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Dėl bendros Europos užsienio 

energetikos politikos sukūrimo“. Jis prašo Europos mastu kurti bendrą užsienio energetikos 

politiką, kuri leistų kur kas labiau užtikrinti visos Europos Sąjungos energetinį saugumą ir 

kartu tausią tarptautinę politiką. Europos Parlamentas taip pat siūlo, kad Komisijai būtų 

suteikta institucinė kompetencija derėtis su trečiosiomis šalimis dėl ES pagrindų susitarimų, 

susijusių su energijos tiekimu. 

Kalbant apie Energijos bendriją, Komisija priėmė derybų dėl Moldovos, Norvegijos, Turkijos 

ir Ukrainos prisijungimo įgaliojimų pasiūlymą. Gruodžio 17 d. Energijos bendrijos ministrų 

taryba pritarė Gruzijos dalyvavimui stebėtojos teisėmis. 

2.2.9. Darbo jėgos judumas 

Kalbant apie pirmąjį pereinamojo laikotarpio nuostatų, susijusių su laisvu darbuotojų iš 

Bulgarijos ir Rumunijos judumu (2007–2009 m.), įgyvendinimo etapą, dešimt iš kitų 

dvidešimt penkių valstybių narių Komisijai pranešė apie savo sprendimą nuo įstojimo į ES 

dienos – sausio 1 d. – bulgarams ir rumunams atverti darbo rinką (Čekija, Estija, Kipras, 

Latvija, Lenkija, Lietuva, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Švedija). 

Praėjus trejiems metams nuo 2004 m. ES plėtros, dauguma – devynios iš penkiolikos iki šios 

plėtros ES priklausiusių valstybių narių – atvėrė savo darbo rinką darbuotojams iš aštuonių 

valstybių narių, kurioms taikomos su laisvu darbuotoju judumu susijusios pereinamojo 

laikotarpio nuostatos, nustatytos 2003 m. Stojimo sutartimi: Airija, Graikija, Ispanija, Italija, 

Portugalija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė, o vėliau ir Nyderlandai nuo gegužės 1 d. 

nustojo taikyti pereinamojo laikotarpio priemones. 2007 m. pabaigoje apribojimus nusprendė 

panaikinti Liuksemburgas. 

Kiti su darbuotojų judumu susiję klausimai aptariami šio pranešimo III skyriaus 1 skirsnyje. 

( 330 ) COM(2007) 124 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 331 ) COM(2007) 119. 

( 332 ) COM(2007) 108. 



 

 

III skyrius 

Solidarumo tikslas 

1 skirsnis 

3.1. Ekonominės ir socialinės sanglaudos stiprinimas 

3.1.1. Regioniniai aspektai ir Sanglaudos fondas 


Gegužės 30 d. Komisija priėmė ketvirtąją Ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitą ( 333 ), 

kurioje apibūdinama ekonominė, socialinė ir teritorinė išsiplėtusios Europos Sąjungos, kurią 

nuo šių metų sudaro dvidešimt septynios valstybės narės ir 268 regionai, padėtis. Padėtis 

regionuose ataskaitoje išsamiai nagrinėjama trimis aspektais: pagal bendrąjį vidaus produktą, 

našumą ir užimtumą. Ataskaitoje nurodoma įvairių valstybėms narėms artimiausiais metais 

galinčių kilti sunkumų, pirmą kartą įvertinamas Europos sanglaudos politikos 2000–2006 m. 

programavimo laikotarpio poveikis ir aprašomas pasirengimas naujajam 2007–2013 m. 

laikotarpiui. Ataskaitoje taip pat pateikiama dešimt klausimų, kuriais ketinama diskusiją apie 

šios ypač svarbios srities ateitį pradėti ne tik Europos institucijose, bet ir kitur. 

Oficialiai diskusija pradėta rugsėjo 27–28 d. Briuselyje vykusiame „Sanglaudos forume“, 

kuriame dalyvavo daugiau kaip 800 nacionalinių ir regioninių įstaigų atstovų. Forume 

Komisija taip pat paskelbė pradedanti plataus masto viešas konsultacijas apie sanglaudos 

politikos ateitį. 

Europos Parlamentas šiais metais priėmė keletą regioninės politikos srities rezoliucijų. 

Balandžio mėn. jis priėmė rezoliuciją, kuria išreiškė susirūpinimą dėl būsimos plėtros 

padarinių sanglaudos politikai. 

Gegužės 10 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl būsto ir regioninės politikos. Joje 

pabrėžiama, kad į būsto problemos išskirtinumą būtina atsižvelgti visų Europos Sąjungos 

sričių politikoje, kad būtų rengiama darni teritorijų planavimo politika, padėsianti kovoti su 

kaimo vietovių segregacija ir tuštėjimu. Regionų komitetas ( 334 ) ir Europos ekonomikos ir 

socialinių reikalų komitetas ( 335 ) dėl šio klausimo priėmė rezoliucijas, kuriose laikomasi to 

paties požiūrio kaip ir EP rezoliucijoje. 

Liepos 12 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl sanglaudos politikos vaidmens ir 

veiksmingumo mažinant skirtumus skurdžiausiuose Europos Sąjungos regionuose. Jis ragina 

imtis priemonių, kad būtų sumažintas skurdžiausių ES regionų vystymosi atsilikimas, ir 

( 333 ) COM(2007) 273 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 334 ) OL C 146, 2007 6 30. 

( 335 ) OL C 161, 2007 7 13. 


atkreipia dėmesį į tai, kad naujosioms valstybėms narėms reikia specifinės paramos. EP 

išreiškė susirūpinimą, kad tam tikriems regionams skiriama Bendrijos pagalba yra 

nepakankamai kryptinga, nes padėtis regionuose negerėja, nors finansinę paramą jie gauna jau 

kelerius metus. 

Kovo 22 d. Regionų komitetas priėmė rezoliuciją dėl „Struktūrinių fondų lėšų įtakos“, kurioje 

jis teigia, kad šios lėšos yra esminis Bendrijos sanglaudos politikos pridėtinės vertės sąvokos 

elementas. 

Balandžio 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas paskelbė tiriamąją 

nuomonę „Europos metropoliniai regionai: socialinis ir ekonominis poveikis Europos 

ateičiai“ ( 336 ). Tą pačią dieną jis paskelbė antrą nuomonę dėl „Teritorinės darbotvarkės“. Šia 

nuomone sukuriamas strateginis Europos Sąjungos teritorinės plėtros prioritetų pagrindas. 

Iš esmės tvarusis vystymasis toliau laikomas horizontaliu sanglaudos politikos vykdymo 

principu, tiesiogiai susijusiu su atnaujinta tvariojo vystymosi strategija, kurią 2006 m. birželio 

mėn. priėmė Europos Vadovų Taryba ( 337 ). 

Nacionaliniai strateginiai gairių dokumentai ir veiklos programos 2007–2013 m. 

2007 m. pradėtos vykdyti naujos kartos sanglaudos politikos programos. Jos yra Lisabonos 

strategijos šerdis, tad joms įgyvendinti 2007–2013 m. skirta 347,4 mlrd. EUR (dabartinėmis 

kainomis). Įgyvendinant atnaujintą Lisabonos strategiją, jomis siekiama skatinti investicijas į 

ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, remti žinių ekonomikos plėtrą skatinant 

mokslinius tyrimus ir inovacijas, kuriant naująsias informacijos ir ryšių technologijas, 

puoselėjant žmogiškąjį kapitalą ir verslumą, paskatinti kuo daugiau žmonių steigti įmones. 

Komisija patvirtino dvidešimt septynių valstybių narių parengtus ir Bendrijos strategines 

gaires 2007–2013 m. atitinkančius nacionalinius strateginius gairių dokumentus. Todėl buvo 

galima priimti iš Bendrijos struktūrinių fondų finansuojamas veiklos programas. Iki gruodžio 

31 d. Komisija oficialiai priėmė 302 veiklos programas (finansuojamas iš Europos regioninės 

plėtros fondo ir Sanglaudos fondo), t. y. 96 % 2007–2013 m. numatytų vykdyti programų. 

Gruodžio 11 d. Komisija priėmė komunikatą „Valstybės narės ir regionai įgyvendina 

Lisabonos strategiją ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, vykdydamos Bendrijos 

sanglaudos politiką 2007–2013 m.“ ( 338 ) Šiame komunikate pateikiama pirmoji derybų dėl 

naujos kartos sanglaudos srities politikos strategijų ir programų 2007–2013 m. rezultatų 

apžvalga. Atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. pavasarį vyks Europos Vadovų Tarybos 

susitikimas, taip pat nagrinėjama, kokia galėtų būti sanglaudos politikos programos įtaka 

siekiant atnaujintos Lisabonos strategijos tikslų būsimuoju trejų metų laikotarpiu. 

Atokiausi regionai 

Kokie svarbūs ES yra septyni atokiausi regionai ( 339 ), Komisija dar kartą patvirtino rugsėjo 

12 d. priimdama komunikatą „Atokiausių regionų strategija: rezultatai ir perspektyvos“ ( 340 ). 

Ji pasidžiaugė nuo 2004 m. padaryta pažanga, pavyzdžiui, Europos cukraus ir bananų rinkos 

organizavimo reformomis. Ateityje Komisija sieks šiuose regionuose įgyvendinti visus 

( 336 ) OL C 168, 2007 7 20. 

( 337 ) Žr. šio pranešimo II skyriaus 1 skirsnio dalį „Tvariojo vystymosi strategija“. 

( 338 ) COM(2007) 798. 

( 339 ) Azorai, Madeira, keturi Prancūzijos užjūrio departamentai ir Kanarai. 

( 340 ) COM(2007) 507 (OL C 4, 2008 1 9). 


Lisabonos strategijos tikslus ir didinti regionų ekonomikos konkurencingumą. Todėl 

įgyvendinant sanglaudos politiką 2007–2013 m. ir mokslinių tyrimų ir plėtros septintąją 

bendrąją programą bus imtasi konkrečių veiksmų. Šiuo komunikatu taip pat pradedami 

svarstyti atokiausiems regionams ateityje kilsiantys uždaviniai. 

3.1.2. Socialiniai aspektai 

Europos socialinės tikrovės apžvalga 

Sausio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pateikė tiriamąją 

nuomonę ( 341 ) ir pareiškė, kad Europos socialinės tikrovės apžvalga turėtų būti atliekama 

nagrinėjant ne tik tradicinius socialinius klausimus. Jis siūlo iš naujo susitarti dėl socialinių 

uždavinių, kuriuos Europa turės spręsti, ir sudaryti naująją socialinės veiklos programą. 

Savo ruožtu Komisija sausio 26 d. priėmė tarpinę socialinės tikrovės apžvalgos ataskaitą ( 342 ), 

skirtą pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimui. Konstatavusi, kad nėra bendro 

globalizacijos ir demografinių pokyčių keliamų socialinių uždavinių įvertinimo, Komisija 

pabrėžia, kad šia apžvalga siekiama tai atlikti ir pradėti diskusiją apie Europos socialinę 

padėtį, kartu atliekant ir socialinės darbotvarkės laikotarpio vidurio peržiūrą. Drauge, 

norėdama užmegzti dialogą su įvairiais partneriais, kad išsiaiškintų, koks yra „socialinės 

tikrovės“ turinys, Komisija pradėjo konsultacijas dėl socialinių klausimų ir Europai kylančių 

uždavinių ir stengiasi įsiklausyti, o ne ieškoti politinių nuomonių. 

Lapkričio 20 d. Komisija priėmė komunikatą „Perspektyvos, prieinamumas ir solidarumas. 

Nauja socialinė vizija XXI amžiaus Europoje“ ( 343 ), kuris tapo iki 2008 m. vasario 15 d. 

pratęstų konsultacijų dėl socialinės tikrovės objektu ir kuriuo remiantis bus rengiama 

atnaujinta socialinė darbotvarkė; Komisija ją pristatys iki 2008 m. vidurio. Komunikate 

išdėstoma nauja „gyvenimo galimybių“ socialinė vizija, pagrįsta išankstine mūsų visuomenių 

raidos analize, joms kylančiais naujais socialiniais uždaviniais ir tuo, kaip valstybės narės ir 

Europos Sąjunga galėtų bendradarbiauti juos spręsdamos. Komisijos socialinė vizija – tai 

būtinybė investuoti į tam tikras sritis, o tai paprastai privalu valstybėms narėms, nepamirštant 

ir atskiro Europos finansavimo. Šios sritys – jaunimas, karjeros galimybės, didesnė gyvenimo 

trukmė ir geresnė sveikatos būklė, lyčių lygybė, įtrauktis ir nediskriminavimas, judumas ir 

integracija, kultūra, dalyvavimas ir dialogas. 

Užimtumas 

Vasario 22 d. Taryba priėmė Bendrąją užimtumo ataskaitą, kurioje apžvelgiama padaryta 

pažanga ir nurodoma, ką dar reikia padaryti, kad būtų įgyvendinti Lisabonos strategijos 

tikslai. 

Be to, birželio 21 ir 22 d. Europos Vadovų Taryba pareiškė nekantriai laukianti Komunikato 

dėl lankstumo ir saugumo garantijų pusiausvyros – jis buvo priimtas birželio 27 d. ( 344 ) Jame 

Komisija aiškina, kodėl integruotas lankstumo ir saugumo garantijų pusiausvyros metodas yra 

būtinas siekiant Lisabonos strategijos tikslų, ir kalba apie Europos socialinio modelio 

modernizavimo svarbą. Šiame komunikate numatyti veiksmai, kuriais siekiama stiprinti 

koordinuotą politiką, kurią vykdant didinamas tiek darbo rinkos lankstumas, tiek užimtumo 

( 341 ) OL C 93, 2007 4 27. 

( 342 ) COM(2007) 63 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 343 ) COM(2007) 726. 

( 344 ) COM(2007) 359 (OL C 246, 2007 10 20). 


saugumas, spalio 9 d. buvo palankiai įvertinti Tarybos. Savo ruožtu Europos Parlamentas 

lapkričio 29 d. priėmė Rezoliuciją dėl bendrųjų lankstumo ir saugumo garantijų pusiausvyros 

principų. Gruodžio 5–6 d. sesijoje Taryba taip pat priėmė išvadas „Bendrųjų lankstumo ir 

saugumo garantijų pusiausvyros principų link“. 

Liepos 10 d. Taryba priėmė Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių ( 345 ). 

Nuspręsta ir 2007 m. laikytis Sprendime 2005/600/EB nustatytų gairių ( 346 ). Šiomis gairėmis 

siekiama visiško užimtumo, darbo vietų kokybės, darbo našumo ir socialinės sanglaudos 

tikslų. 

Išnagrinėjus Prancūzijos prašymus dėl iš „Peugeot“ ir „Renault“ tiekėjų įmonių atleistų 

darbuotojų, pirmą kartą po Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 

įsteigimo ( 347 ), spalio 23 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė sprendimą dėl Fondo lėšų 

panaudojimo ( 348 ) – iš viso buvo skirta 3,8 mln. EUR. Gruodžio 4 d. Komisija priėmė 

atitinkamus finansavimo sprendimus. 

Gruodžio 18 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė sprendimą ( 349 ) dėl Fondo lėšų 

panaudojimo dviem judriojo ryšio bendrovėms atleidus daug darbuotojų: „BenQ“ Vokietijoje 

ir „Perlos“ Suomijoje, iš viso buvo skirta 14,8 mln. EUR. Tą pačią dieną Komisija priėmė 

atitinkamus finansavimo sprendimus. 

Gruodžio 13 d. Komisija patvirtino ( 350 ) siūlomą išvadą dėl Maltos prašymo dėl tekstilės 

sektoriuje dirbusių atleistų darbuotojų. Biudžeto valdymo institucijai ji pateiks siūlymą leisti 

skirti 681 207 EUR. 

Spalio 24 d. Komisija priėmė komunikatą „Kovos su nedeklaruojamu darbu stiprinimas“ ( 351 ), 

kuriuo siekiama išnagrinėti valstybių narių veiksmus ir nustatyti, ko būtų galima vieniems iš 

kitų pasimokyti ir kokia gerąja patirtimi šioje srityje pasidalyti. Tą pačią dieną ji taip pat 

priėmė komunikatą „Viešųjų konsultacijų dėl Komisijos žaliosios knygos „Darbo teisės 

modernizavimas įgyvendinant 21-ojo amžiaus uždavinius“ rezultatai“ ( 352 ). Jame Komisija 

daro išvadą, kad viešosios konsultacijos pasiteisino ir sukėlė nacionalinio ir ES masto 

diskusiją. 

Kovo 12 d. statistikos sistemų srityje Komisija priėmė Reglamento dėl ketvirčio statistinių 

duomenų apie Bendrijos laisvas darbo vietas ( 353 ) pasiūlymą. Šiuo pasiūlymu siekiama 

nustatyti teisinį pagrindą reguliariai rinkti darnius ir palyginamus duomenis apie laisvas darbo 

vietas kiekviename ekonomikos sektoriuje, kad Komisija ir Europos centrinis bankas galėtų 

įvertinti dominuojančias darbo rinkos sąlygas. 

Socialinė apsauga ir įtrauktis 

Sausio 19 d. Komisija priėmė komunikatą „2007 m. socialinės apsaugos ir socialinės 

aprėpties bendros ataskaitos pasiūlymas“ ( 354 ). Šis pasiūlymas pagrįstas dvidešimt septynių 


( 346 ) OL L 205, 2005 8 6. 




( 350 ) SEC(2007) 1657. 

( 351 ) COM(2007) 628 (OL C 9, 2008 1 15). 

( 352 ) COM(2007) 627 (OL C 9, 2008 1 15). 

( 353 ) COM(2007) 76 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 354 ) COM(2007) 13 (OL C 138, 2007 6 22). 


valstybių narių pateiktomis socialinės įtraukties, pensijų sistemų, sveikatos priežiūros ir 

ilgalaikės priežiūros strategijų ataskaitomis. Iš ataskaitų aiškiai matyti, kad valstybės narės 

įsipareigojo atsižvelgti į vaikų skurdą ir pripažino aktyviąją įtrauktį veiksminga priemone 

skatinant socialiai pažeidžiamiausių asmenų socialinę ir profesinę integraciją. Sveikatos 

priežiūros ir ilgalaikės priežiūros srityse valstybės narės nurodė keletą prioritetų, pavyzdžiui: 

visiems užtikrinti lygias galimybes, mažinti sveikatos priežiūros skirtumus ir užtikrinti 

pacientų saugumą ir priežiūros kokybę. Dėl pensijų sistemų reformų buvo pabrėžiama 

būtinybė kurti daugiau darbo vietų ir ilgiau gyventi aktyvų profesinį gyvenimą. 

Be to, vasario 22 d. Taryba priėmė Jungtinę socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties 

ataskaitą. 

Spalio 17 d. Komisija priėmė komunikatą „Socialinės apsaugos modernizavimas siekiant 

didesnio socialinio teisingumo ir ekonominės sanglaudos: mažiausiai galimybių dalyvauti 

darbo rinkoje turinčių asmenų aktyvios integracijos skatinimas“ ( 355 ). Jame pateikiami 

pasiūlymai bus nagrinėjami viešosiose konsultacijose. Paskelbus šį komunikatą, gruodžio 5 ir 

6 d. Taryba priėmė išvadas dėl mažiausiai galimybių dalyvauti darbo rinkoje turinčių asmenų 

aktyvios integracijos. 

Gruodžio 12 d. Komisija priėmė Sprendimo ( 356 ) dėl Europos kovos su skurdu ir socialine 

atskirtimi metų (2010 m.) pasiūlymą. 

Darbuotojų judumas ir socialinio draudimo sistemų koordinavimas 

Sausio 25 d. Komisija priėmė „Galutinę Komisijos įgūdžių ir judumo veiksmų plano 

įgyvendinimo ataskaitą“ ( 357 ). Šioje ataskaitoje nurodoma, kokia padaryta pažanga, ir 

atskleidžiama keletas Bendrijos ir nacionalinio lygmens politinių planų, kuriais siekiama 

sukurti Europos masto darbo rinką. Joje Komisija nurodo spręstinus uždavinius, susijusius su 

mokymusi visą gyvenimą, teisinėmis, administracinėmis ir kultūrinėmis judumo kliūtimis, 

ekonomine migracija ir integruotu požiūriu į judumą. 

Birželio 21 ir 22 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo paskelbta, kad nekantriai 

laukiama pakeisto direktyvos dėl darbuotojų judumo didinimo būtiniausių reikalavimų 

gerinant teisių į papildomą pensiją įgijimą ir išsaugojimą pasiūlymo. Jame taip pat pabrėžta, 

kad socialinės politikos srityje su socialinės apsaugos sistemų koordinavimu susiję darbai 

turėtų būti aktyviai tęsiami, siekiant kuo greičiau susitarti dėl kelių likusių skyrių. 

Birželio 13 d. ( 358 ) Komisija priėmė Komunikatą dėl darbuotojų komandiravimo, laikydamasi 

2006 m. balandžio mėn. prisiimto įsipareigojimo ( 359 ). Šiuo komunikatu siekiama objektyviai 

supažindinti su padėtimi valstybėse narėse, ištirti, ar buvo padaryta pažanga, padaryti metus 

vykdytos priežiūros veiklos išvadas ir nurodyti tinkamas priemones, kurių reikėtų imtis norint 

ištaisyti padėtį. 

Liepos 3 d. ( 360 ) Komisija pasiūlė priimti reglamentą, kuriuo siekiama pakeisti Reglamento 

(EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ( 361 ) priedus. Juo 

( 355 ) COM(2007) 620 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 356 ) COM(2007) 797. 

( 357 ) COM(2007) 24. 

( 358 ) COM(2007) 304 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 359 ) COM(2006) 159 (OL C 130, 2006 6 3). 

( 360 ) COM(2007) 376 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 361 ) OL L 166, 2004 4 30. 


modernizuojamas ir supaprastinamas socialinės apsaugos sistemų koordinavimas Europos 

Sąjungoje. Įsigaliojęs 2004 m. gegužės mėn., jis bus pradėtas taikyti tik papildžius jo priedus. 

Liepos 23 d. ( 362 ) Komisija taip pat pasiūlė šio reglamento nuostatas taikyti trečiųjų šalių 

piliečiams, kuriems šios nuostatos dar netaikomos tik dėl jų tautybės, ir pakeisti Reglamentą 

(EB) Nr. 859/2003 ( 363 ). Šio pasiūlymo tikslas – užtikrinti teisinį tęstinumą trečiųjų šalių 

piliečiams, kurie teisėtai gyvena Bendrijoje ir kurių padėtis susijusi su keliomis valstybėmis. 

Atsižvelgdama į 2006-ųjų „Europos darbuotojų judumo metų“ rezultatus ir į glaudžiai 

susijusius judumo ir šiuo metu svarstomus įvairių politinių uždavinių, kaip antai lankstumo ir 

saugumo garantijų pusiausvyra, mokymasis visą gyvenimą ir demografinė raida, klausimus, 

gruodžio 6 d. Komisija paskelbė 2007–2010 m. Europos profesinio judumo veiksmų 

planą ( 364 ). Šiame plane iškelti tokie tikslai: profesinio judumo srityje galiojančių teisės aktų ir 

administracinių procedūrų gerinimas; visų lygių valdžios institucijų politinės paramos 

judumui užtikrinimas; Europos užimtumo tarnybos (EURES) tinklo – pagrindinės priemonės, 

kuria skatinamas darbuotojų ir jų šeimų judumas, – išplėtimas ir geresnis visuomenės 

informavimas apie judumo galimybes ir privalumus. 

2007 m. EURES pagerino teikiamų paslaugų kokybę ir atnaujino savo interneto svetainę. 

Tarnybos svetainė tapo svarbiu informacijos šaltiniu ieškantiems darbo asmenims ir 

darbdaviams, kas mėnesį joje apsilanko vienas milijonas lankytojų, galinčių rasti maždaug 

1,7 mln. laisvų darbo vietų skelbimų, sužinoti, kokia darbo rinkos raida arba gyvenimo ir 

darbo sąlygos įvairiose ES šalyse. 

Darbuotojų sveikata ir sauga 

Vasario 7 d. Komisija priėmė Reglamento, kuriuo siekiama padėti bendrą pagrindą Bendrijos 

statistikai apie visuomenės sveikatą ir darbuotojų sveikatą bei saugą sistemingai rengti, 

pasiūlymą ( 365 ). 

Vasario 21 d. Komisija priėmė komunikatą „2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir 

saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumą“ ( 366 ). Komunikate teigiama, kad šiandien 

skinami novatoriškos 2002–2006 m. Bendrijos strategijos ( 367 ) vaisiai ir kad valstybės narės 

padarė apčiuopiamą pažangą rengdamos daug tikslingesnes nacionalines strategijas ir 

veiksmų programas. Jame siūloma ir toliau žengti šia kryptimi ir dėti dar daugiau pastangų 

ateinančius penkerius metus. Birželio mėn. Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares 

kuo greičiau įgyvendinti naująją strategiją. Birželio 25 d. ( 368 ) Taryba priėmė rezoliuciją, 

kurioje ji atsižvelgia į Komisijos nuomonę, kad, siekdamos nuolat, užtikrintai ir nuosekliai 

mažinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičių, susijusios šalys turi užsibrėžti 

tam tikrų tikslų, kurių siekti reikėtų laikantis visuotinio metodo. Lapkričio 28 d. Regionų 

komitetas pareiškė nuomonę apie Komisijos komunikatą. 

Siekdami pagerinti darbuotojų sveikatą ir saugą, birželio 20 d. ( 369 ) Europos Parlamentas ir 

Taryba, siekdami supaprastinti ir racionalizuoti praktinio įgyvendinimo ataskaitas, priėmė 

( 362 ) COM(2007) 439 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 363 ) OL L 124, 2003 5 20. 

( 364 ) COM(2007) 773. 

( 365 ) COM(2007) 46 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 366 ) COM(2007) 62 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 367 ) COM(2002) 118. 

( 368 ) OL C 145, 2007 6 30. 

( 369 ) OL L 165, 2007 6 27. 


Direktyvą 2007/30/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/391/EEB ( 370 ), jos atskiras 

direktyvas ir direktyvas 83/477/EEB ( 371 ), 91/383/EEB ( 372 ), 92/29/EEB ( 373 ) bei 94/33/EB ( 374 ). 

Spalio 26 d. Komisija priėmė direktyvos ( 375 ), keičiančios Direktyvą 2004/40/EB dėl 

būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių 

laukų) keliama rizika darbuotojams ( 376 ), pasiūlymą. Pasiūlymu siekiama atidėti Direktyvos 

2004/40/EB perkėlimo į nacionalinę teisę terminą iki 2012 m. balandžio 30 d., kad būtų 

atsižvelgta į medicinos specialistų išreikštą susirūpinimą. 

Kova su diskriminacija 

2007-ieji buvo paskelbti „Europos lygių galimybių visiems metais“, pagrindinis jų tikslas – 

stiprinti diskriminacijos aukų grupių socialinį aktyvumą, visų pirma padedant valstybėms 

narėms ir kitoms susijusioms šalims įgyvendinti Bendrijos teisės aktus lygių galimybių ir 

nediskriminavimo srityje. 

Sausio 17 d. paskelbtoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto tiriamojoje 

nuomonėje „Lygios galimybės žmonėms su negalia“ ( 377 ) raginama kuo geriau pasinaudoti 

Europos lygių galimybių visiems metais (2007 m.) siekiant užtikrinti lygias žmonių su negalia 

galimybes. 

Balandžio 26 d. rezoliucijoje dėl neįgalių moterų padėties Europos Sąjungoje Europos 

Parlamentas paragino geriau įgyvendinti Bendrijos teisės aktus dėl kovos su diskriminacija ir 

dėl lyčių lygybės bei aktyviau naudotis šios srities Bendrijos programų ir Europos socialinio 

fondo teikiamomis galimybėmis. 

Lapkričio 26 d. Komisija priėmė komunikatą ( 378 ) „Neįgaliųjų padėtis Europos Sąjungoje. 

2008–2009 m. Europos veiksmų planas“. Komunikatu siekiama: ištirti neįgaliųjų asmenų 

padėties raidą; apibendrinti Komisijos neįgaliųjų asmenų antrojo etapo (2006–2007 m.) 

veiksmų plano rezultatus; nustatyti veiksmų plano trečiojo etapo (2008–2009 m.) prioritetus ir 

vadovaujantis Komisijos strateginiais tikslais suteikti lygias galimybes neįgaliems asmenims. 

Gruodžio 5 ir 6 d. Taryba priėmė rezoliuciją dėl 2007-ųjų Europos lygių galimybių visiems 

metų tolesnių veiksmų. Rezoliucijoje džiaugiamasi aktyviu dalyvavimu Europos metų 

renginiuose, tuo, kad pirmą kartą šalys drauge svarstė visus EB sutartyje nurodytus 

diskriminavimo motyvus, ir tuo, kad juose visateisiškai dalyvavo pilietinė visuomenė ir su jų 

darbu susijusios šalys. 

Moterų ir vyrų lygybė 

Vasario 7 d. Komisija priėmė Ataskaitą dėl moterų ir vyrų lygybės — 2007 m. ( 379 ) Ataskaitoje 

aptariami svarbiausi moterų ir vyrų padėties pokyčiai keliose politikos srityse ir nurodomi 

uždaviniai, kuriuos reikės spręsti puoselėjant moterų ir vyrų lygybę. Joje pabrėžiamas lygybės 

( 370 ) OL L 183, 1989 6 29. 

( 371 ) OL L 263, 1983 9 24. 

( 372 ) OL L 206, 1991 7 29. 

( 373 ) OL L 113, 1992 4 30. 

( 374 ) OL L 216, 1994 8 20. 

( 375 ) COM(2007) 669. 

( 376 ) OL L 159, 2004 4 30. 

( 377 ) OL C 93, 2007 4 27. 

( 378 ) COM(2007) 738. 

( 379 ) COM(2007) 49 (OL C 138, 2007 6 22). 


politikos indėlis įgyvendinant Lisabonos strategiją. Ataskaitoje taip pat patvirtinama, kad, 

nors pažanga ir padaryta, moterų ir vyrų padėties skirtumai daugelyje sričių tebėra dideli. 

Balandžio 23 d. Komisija priėmė Moterų ir vyrų lygybės gairių (2006–2010 m.) darbo 

programą: 2006 m. rezultatai ir 2007 m. perspektyvos ( 380 ). Joje pristatomi 2006 m. 

įgyvendinti veiksmai ir 2007 m. perspektyvos, siekiant įgyvendinti Komisijos įsipareigojimus 

dėl moterų ir vyrų lygybės šešiose prioritetinėse srityse: vienoda moterų ir vyrų ekonominė 

nepriklausomybė, privataus ir profesinio gyvenimo derinimas, vienodas atstovavimas 

priimant sprendimus, bet kokio smurto dėl lyties panaikinimas, lyčių stereotipų panaikinimas 

ir lygybės skatinimas išorės ir vystymosi sričių politikoje. 

Liepos 18 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumų ( 381 ), 

kurio tikslas – išnagrinėti šių skirtumų priežastis ir numatyti galimus Bendrijos masto 

veiksmus. Tiriama galimybė numatomais veiksmais pagerinti teisinį pagrindą ir jo 

įgyvendinimą; pasinaudoti visomis Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo 

strategijos nuostatomis dėl darbo užmokesčio skirtumų; skatinti darbdavius mokėti vienodus 

darbo užmokesčius; remti dalijimąsi gerąją patirtimi Bendrijos lygmeniu. 

Profesinio, privataus ir šeimos gyvenimo derinimas 

Gegužės 10 d. Komisija nusprendė pradėti antrąjį konsultacijų su Europos socialiniais 

partneriais dėl profesinio, privataus ir šeimos gyvenimo derinimo etapą. Ji paprašė socialinių 

partnerių pateikti nuomonę arba prireikus parengti rekomendaciją dėl pasiūlymų tikslų ir 

turinio, ją informuoti, jei ketinama pradėti derybų procesą dėl vaiko priežiūros atostogų 

pagrindų susitarimo nuostatų, siekiant jį persvarstyti, ir ne vėliau kaip iki 2008 m. kovo mėn. 

jai atsiskaityti už padarytą pažangą. 

Birželio 19 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl teisinio Europos Sąjungos jaunų 

moterų šeiminio gyvenimo ir studijų suderinimo priemonių pagrindo. Jis ragina Komisiją ir 

valstybes nares vykdyti tokią politiką, kuri skatintų jaunimą atlikti šeimines pareigas ir leistų 

jam prisidėti prie Europos ekonomikos augimo ir konkurencingumo. 

3.1.3. Demografiniai uždaviniai 

Kovo 14 d. tiriamojoje nuomonėje apie „Gyventojų senėjimo poveikį ekonomikai ir 

biudžetui“ ( 382 ) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nagrinėjo su gyventojų 

senėjimo padariniais darbo rinkai susijusius klausimus ir kai kuriuos kitus susijusius aspektus. 

Jis skatina skirti didesnį dėmesį vyresnio amžiaus darbuotojų integravimui į gamybos procesą. 

Komiteto nuomone, švietimo ir mokymo visą gyvenimą programos – tai būdas užtikrinti 

veiksmingesnę vyresnio amžiaus darbuotojų veiklą įmonėse ir kitur. Be to, jis mano, kad, 

sprendžiant gyventojų senėjimo keliamus uždavinius, vienas iš galimų atsakymų yra 

imigracija. 

Kovo 15 d. nuomonėje apie „Šeimos ir demografinę raidą“ ( 383 ) Europos ekonomikos ir 

socialinių reikalų komitetas teigia, kad, siekiant tinkamai spręsti demografinių pokyčių 

keliamas problemas, Europos, nacionaliniu ir vietos lygmeniu sprendimus priimantiems 

( 380 ) SEC(2007) 537. 

( 381 ) COM(2007) 424 (OL C 246, 2007 10 20). 

( 382 ) OL C 161, 2007 7 13. 

( 383 ) OL C 161, 2007 7 13. 


politikams būtina išsami demografinių pokyčių analizė. Jis siūlo, kad Komisija sudarytų tikrą 

Europos registrą informacijai apie gerąją patirtį šeimos politikos srityje kaupti. 

Gegužės 8 d. išvadose dėl „Gyventojų senėjimo ir finansų rinkų“ Taryba pritarė finansinių 

paslaugų komiteto (FPK) ataskaitai dėl gyventojų senėjimo įtakos finansų rinkoms, parengtai 

pagal jam suteiktus įgaliojimus. Taryba pabrėžia, kad svarbu įdiegti arba sukurti tinkamas 

statistikos priemones geresniam namų ūkių biudžeto sandaros ir jų rizikos grupių ypatybių 

pokyčių stebėjimui. 

Gegužės 10 d. Komisija priėmė komunikatą „Skatinti kartų solidarumą“ ( 384 ). Priėmus 

komunikatą, žengtas pirmasis žingsnis įgyvendinant 2006 m. spalio 12 d. komunikatą dėl 

Europos demografijos ateities ( 385 ). Juo siekiama pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas, skatinant 

diskutuoti apie politiką ir ją tirti bei skatinant partnerystę tokioje aplinkoje, kurioje šeimos 

ryšiai europiečiams yra esminė solidarumo erdvė. Gruodžio 13 d. Europos ekonomikos ir 

socialinių reikalų komitetas apie šį komunikatą paskelbė nuomonę. 

Gegužės 30 d. išvadose dėl šeimai palankios politikos Europoje svarbos ir dėl „Aljanso už 

šeimą“ įsteigimo Taryba ir valstybių narių vyriausybių atstovai pabrėžė, kad dėl demografinės 

raidos vykstantys esminiai populiacijos sudėties pokyčiai turės pasekmių socialinio gyvenimo 

struktūrai ir ekonomikai ir sudarys tokių sunkumų, kuriuos reikės įveikti įgyvendinant 

nuoseklias ir ilgalaikes strategijas. Jų nuomone, „Aljansas už šeimą“ – tinkamas pagrindas 

nuomonių ir žinių mainams. Birželio mėn. Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares 

tinkamai išnaudoti „Aljanso už šeimą“ teikiamas galimybes. 

Birželio 6 d. Regionų komitetas parengė nuomonę dėl Europos demografijos ateities ( 386 ). Jis 

palaiko Komisijos iniciatyvą, kuria toliau svarstoma žalioji knyga „Demografiniai pokyčiai 

skatina naują kartų vienybę“ ( 387 ). Komitetas remia Komisijos strategijas, kuriomis siekiama 

sukurti tokią Europą, kuri užtikrintų demografinį atsinaujinimą padėdama šeimoms 

įgyvendinti troškimą turėti vaikų, kurioje vėl būtų svarbus darbas ir būtų skatinamas 

užimtumas ir ilgesnis bei geresnės kokybės aktyvus profesinis gyvenimas. 


 

 

2 skirsnis 

3.2. Solidarumas su ateities kartomis ir gamtos išteklių valdymas 

3.2.1. Aplinka 

Bendroji strategija 

Balandžio 30 d. Komisija priėmė Komunikatą ( 388 ) dėl tarpinės šeštosios Bendrijos 

aplinkosaugos veiksmų programos (AVP) peržiūros. Šiame komunikate įvertinama, kaip 

( 384 ) COM(2007) 244 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 385 ) COM(2006) 571 (OL C 78, 2007 4 11). 

( 386 ) OL C 197, 2007 8 24. 

( 387 ) COM(2005) 94 (OL C 172, 2005 7 12). 

( 388 ) COM(2007) 225 (OL C 181, 2007 8 3). 


Europos Sąjunga laikėsi pagal 6-ąją AVP prisiimtų įsipareigojimų, ir nagrinėjant naujausius 

aplinkos mokslinius duomenis patvirtinama, kad klimato kaita, biologinė įvairovė, sveikata ir 

išteklių naudojimas tebėra didžiausią rūpestį keliantys aplinkosaugos uždaviniai. Jame prieita 

prie išvados, kad 6-oji AVP yra tinkamiausia priemonė veikti Bendrijos lygmeniu, bet 

prognozuoti daugelio pasiūlytų priemonių rezultatus dar per anksti. Taigi reikės įgyvendinti 6ąją 

AVP ir maksimaliai išnaudoti jos galimybes, geriau taikant geresnės teisėkūros principus 

aplinkos politikoje, skatinant su aplinka susijusių tikslų integravimą į kitų sričių politiką ir 

stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą. Birželio mėn. Taryba priėmė išvadas dėl šio 

komunikato, patvirtindama prioritetinių veiksmų programos klausimų teisėtumą. 

Tą pačią dieną Komisija priėmė komunikatą „2006 m. aplinkos politikos apžvalga“ ( 389 ). Jame 

aprašyta aplinkos politika, kurią Europos Sąjunga vykdė 2006 metais. Komunikate teigiama, 

kad nagrinėjamieji metai buvo svarbūs dėl keturių pagrindinių temų, t. y. didesnio dėmesio 

energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams (dėl nepastovių 

naftos ir dujų kainų, būgštavimo, kad energijos tiekimas gali nutrūkti, ir energijos vartojimo 

poveikio klimato kaitai); priemonių, susijusių su biologine įvairove, įgyvendinimo spartinimo; 

trijų paskutinių iš septynių teminių miesto aplinkos, dirvožemio apsaugos ir pesticidų srities 

strategijų patvirtinimo; glaudžių veiksmingo išteklių naudojimo, klimato kaitos, biologinės 

įvairovės nykimo bei ekonomikos augimo ir užimtumo ryšių. 

Kovo 14 d. Europos Parlamentas ir Taryba pasirašė Direktyvą 2007/2/EB, sukuriančią 

Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) ( 390 ). Šia priemone 

remiama aplinkos apsaugos politika, įpareigojant valstybes nares koordinuotai pateikti 

geografinę informaciją. 

Kovo 28 d. Komisija priėmė Žaliąją knygą dėl rinkos priemonių, taikomų aplinkosaugos ir 

susijusiais politikos tikslais ( 391 ), kurioje pirmiausia aptariami mokesčiai, rinkliavos, prekybos 

leidimais sistemos ir subsidijos. Šia žaliąja knyga pradėtos viešosios konsultacijos ir siekiama 

paskatinti diskusiją dėl tokių priemonių naudojimo propagavimo. 

Gegužės 21 d. Komisija priėmė komunikatą „Komisijos dalyvavimas procese „Aplinka 

Europai“ po 2007 m. Ministrų konferencijos Belgrade“ ( 392 ). Jame išreikštas Komisijos 

ketinimas dalyvaujant procese teikti pirmenybę aplinkosaugos veiksmams, kuriais 

užtikrinamas Europos Sąjungoje vykdomų dvišalių darbų ryšys ir kuriais optimizuojamas 

išteklių paskirstymas. 

Gruodžio 21 d. Komisija priėmė persvarstytą Direktyvą dėl pramoninių teršalų (TIPK 

direktyva – Taršos integruota prevencija ir kontrolė) ( 393 ). Komisijos pasiūlymu persvarstomos 

šiuo metu galiojančios septynios direktyvos. Viena nauja direktyva bus racionalizuota ir 

sustiprinta Europos Sąjungos pramoninių teršalų srities politika ir taip bus prisidėta gerinant 

oro kokybę ir siekiant kitų svarbiausių Europos Sąjungos aplinkos srities tikslų, tuo pat metu 

sumažinant administracinę naštą. 

Aplinkosauga, sveikata ir gyvenimo kokybė 

( 389 ) COM(2007) 195 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 390 ) OL L 108, 2007 4 25. 

( 391 ) COM(2007) 140 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 392 ) COM(2007) 262 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 393 ) COM(2007) 844. 


Birželio 11 d. komunikate „2004–2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano 

laikotarpio vidurio ataskaita“ ( 394 ) Komisija išnagrinėjo pasiektą pažangą, apibūdino 

atitinkamų sričių politikos raidą ir aiškiai nurodė, kurioms sritims reikėtų skirti ypatingą 

dėmesį ateityje, kaip antai: klimato kaitai, sveikatai, nanotechnologijoms ir atsparumui 

mikrobams. 

Dėl Komisijos komunikato „Tausiojo pesticidų naudojimo teminė strategija “( 395 ) vasario 

13 d. Regionų komitetas išreiškė palankią nuomonę ( 396 ). Vasario 20 d. išvadose dėl teminės 

strategijos Taryba pritarė Komisijos požiūriui. Be to, Europos Parlamentas spalio 24 d. priėmė 

rezoliuciją dėl šios teminės strategijos, susijusios su tvariu pesticidų naudojimu, kurioje 

pateikė pageidavimą strategiją taikyti ir tam tikriems biocidams, kurie artimi augalų apsaugos 

produktams, bei nustatyti kiekybinius pesticidų naudojimo mažinimo tikslus. 

Taryba, vasario 16 d. priėmusi Reglamentą (EB) Nr. 172/2007 ( 397 ), kuriuo iš dalies keičiamas 

galiojantis reglamentas ( 398 ), nustatė didžiausią leidžiamąją patvariųjų organinių teršalų 

koncentraciją. Nauja leidžiamoji koncentracija yra tinkamiausia siekiant didesnio apsaugos 

lygio. 

Liepos 10 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl Bendrijos dioksinų, furanų ir polichlorintų 

bifenilų strategijos ( 399 ). Šis komunikatas yra antroji veiklos ataskaita, kurioje pateikta 2004– 

2006 m. pasiektos pažangos santrauka. 

Spalio 23 d. Parlamentas ir Taryba pasirašė Direktyvą dėl potvynių rizikos įvertinimo ir 

valdymo ( 400 ). Direktyvos tikslas – sukurti potvynių rizikos vertinimo ir valdymo sistemą, kad 

būtų sumažinti neigiami su potvyniais Bendrijoje siejami padariniai žmonių sveikatai, 

aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai. 

Vandenų apsauga 

Kovo 19 d. Komisija priėmė trečiąją Direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo 

taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių įgyvendinimo 2000–2003 m. ataskaitą ( 401 ). 

Kovo 22 d. Komisija priėmė komunikatą „Siekiant tausiojo vandens valdymo Europos 

Sąjungoje. Pirmasis Vandens pagrindų direktyvos 2000/60/EB įgyvendinimo etapas“ ( 402 ). 

Jame apžvelgiami iki to laiko valstybių narių pasiekti šios srities rezultatai. Priede Komisija 

pateikė ketvirtąją ( 403 ) Direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo įgyvendinimo 

ataskaitą ( 404 ). 

Liepos 18 d. Komisija priėmė komunikatą „Vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos 

Sąjungoje sprendimas“ ( 405 ). Siekiant pradėti diskusiją dėl gebėjimo prisitaikyti prie vandens 

išteklių trūkumo, jame pateikiamas visas pluoštas strateginių alternatyvų. Pasiektą pažangą 

Komisija turėtų išnagrinėti 2008 m. Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktinoje ataskaitoje. 

( 394 ) COM(2007) 314 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 395 ) COM(2006) 372. 

( 396 ) OL C 146, 2007 6 30. 

( 397 ) OL L 55, 2007 2 23. 


( 399 ) COM(2007) 396 (OL C 191, 2007 8 17). 


( 401 ) COM(2007) 120 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 402 ) COM(2007) 128. 

( 403 ) SEC(2007) 363. 

( 404 ) OL L 135, 1991 5 30. 

( 405 ) COM(2007) 414 (OL C 246, 2007 10 20). 


Tausus išteklių naudojimas, gamyba ir atliekos 

Sausio 16 d. ataskaitoje ( 406 ), susijusioje su Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių 

direktyvoje nustatytais tikslais, Komisija priėjo prie išvados, kad šių tikslų peržiūrėti 

nebūtina. 

Savo ruožtu Europos Parlamentas vasario 13 d. priėmė Rezoliuciją dėl teminės atliekų 

perdirbimo strategijos, kurioje jis pabrėžia, kad išsamus atliekas reglamentuojančių 

galiojančių Bendrijos teisės aktų įgyvendinimas ir vienodas taikymas visose valstybėse narėse 

yra pagrindinis prioritetas. 

Norėdama sustiprinti atliekas reglamentuojančių teisės aktų teisinį tikrumą ir palengvinti 

atliekų apibrėžties suvokimą bei taikymą, visų pirma atsižvelgiant į Europos Bendrijų 

Teisingumo Teismo praktiką, vasario 21 d. Komisija priėmė Aiškinamąjį komunikatą ( 407 ) dėl 

atliekų ir šalutinių produktų sąvokos. 

Balandžio 25 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas pareiškė nuomonę dėl tausaus gamtinių 

išteklių naudojimo teminės strategijos. Jis paprašė nustatyti privalomus pasiekti politinius ir 

sektorinius tikslus plėtojant ir įgyvendinant geriausiąją patirtį kiekvienoje gamybos grandinėje 

ir mažinant gamtinių išteklių sunaudojimą. Be to, jis ragina perskirstyti subsidijas taip, kad 

būtų paskatintas naujų technologijų naudojimas ir pagerintas Europos konkurencingumas 

pasaulyje. 

Gegužės 22 d. Komisija priėmė Žaliąją knygą dėl geresnio laivų išmontavimo ( 408 ), kurioje 

aiškinama ši problema ir pateikiamos veiklos Europos Sąjungos lygmeniu alternatyvos. Po 

rugsėjo mėn. pabaigoje pasibaigusių viešųjų konsultacijų Komisija planuoja pateikti gautų 

atsakymų analizę ir prireikus pasiūlymus, susijusius su Europos Sąjungos laivų išmontavimo 

strategija. 

Klimato kaita 

Sausio 10 d. Komisija priėmė klimato kaitos srities komunikatą „Pasaulio klimato kaitos 

apribojimas iki 2 Celsijaus laipsnių. Gairės 2020 metams ir vėliau“ ( 409 ). Komisija primena, 

kad Europos Sąjungos tikslas – neleisti, kad temperatūra pasaulyje daugiau kaip 2 °C viršytų 

ikipramoninio laikotarpio temperatūrą. Jame pateikiami priemonių, kurių turės imtis Europos 

Sąjunga ir visa tarptautinė bendrija, pasiūlymai siekiant išvengti negrįžtamų klimato kaitos 

padarinių pasaulyje. Šis komunikatas yra priemonių, kuriomis grindžiama naujoji Europos 

energetikos strategijos pradžia, visumos dalis. Juo iš esmės prisidedama prie vykstančių 

tarptautinių diskusijų dėl būsimo tarptautinio kovos su klimato kaita režimo po 2012 m., kai 

baigsis pagal Kioto protokolą prisiimti įsipareigojimai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą 

sukeliančių dujų kiekį. Vasario 14 d. šiuo klausimu Europos Parlamentas taip pat priėmė 

rezoliuciją ( 410 ). Savo ruožtu vasario 20 d. išvadose Taryba pritarė Komisijos pasiūlytiems 

uždaviniams sustiprinti kovą su klimato kaita po 2012 metų. Kovo 8–9 d. vykusiame 

pavasario susitikime Europos Vadovų Taryba, remdamasi šiuo komunikatu, patvirtino 

energijos ir klimato kaitos teisės aktų paketą. 

( 406 ) COM(2007) 5 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 407 ) COM(2007) 59 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 408 ) COM(2007) 269 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 409 ) COM(2007) 2 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 410 ) OL C 287 E, 2007 11 29. 


Balandžio 25 d. sprendimu Europos Parlamentas nusprendė sudaryti laikinąjį komitetą, 

atsakingą už naujų pasiūlymų, susijusių su Europos Sąjungos būsima integruota klimato 

kaitos srities politika, parengimą. 

Birželio 29 d. Komisija priėmė pirmąjį orientacinį prisitaikymo prie klimato kaitos 

dokumentą. Žalioji knyga „Prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje – galimi ES 

veiksmai“ ( 411 ) pagrįsta Europos klimato kaitos programos vykdytojų darbu ir išvadomis. 

Dokumente aptariami du uždaviniai, kuriuos turime spręsti: smarkiai sumažinti išmetamų 

šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikyti prie besikeičiančio klimato. Dokumente 

siūlomos galimos Europos veiksmų kryptys. Pagrindinis jo tikslas – pradėti diskusijas ir 

konsultacijas su visuomene Europos mastu siekiant pasirinkti kelią, kuriuo būtų galima žengti 

į priekį sprendžiant šiuos klausimus. Komisija nustato prioritetines veiklos gaires, į kurias 

reikia atsižvelgti. 

Siekdama persvarstyti Direktyvą 2003/87/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo 

leidimų sistemos ES, Komisija pradėjo konsultacijas ir, remdamasi klimato kaitos programa, 

įsteigė iš daugelio suinteresuotųjų šalių sudarytą darbo grupę, kurios tikslas – parengti 

rekomendacijas dėl galiojančios sistemos tobulinimo. Grupė svarsto šiuos klausimus: 

sistemos taikymo srities išplėtimas, derinimas, kontrolė siekiant sustiprinti atitiktį sistemai ir 

pagerinti jos taikymą ir ryšį su kitomis ES nepriklausančiose šalyse galiojančiomis leidimų 

prekybos sistemomis. 

Rugsėjo 18 d. Komisija priėmė komunikatą „ES ir skurdžių labiausiai klimato kaitos 

pažeidžiamų besivystančių šalių Pasaulinio klimato kaitos aljanso (PKKA) sukūrimas“ ( 412 ). 

Aljansas teiks techninę ir finansinę paramą įgyvendinant tam tikras priemones ir savo veikla 

prisidės rengiant tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos po 2012 metų. 

Sausio 31 d. Komisija priėmė teisės akto, iš dalies keičiančio benzino, dyzelinių degalų 

(dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklius ir nustatančio šiltnamio efektą sukeliančių dujų, 

išmetamų kelių transporto priemonėms naudojant degalus, stebėsenos ir mažinimo 

mechanizmą, pasiūlymą ( 413 ). Šiuo pasiūlymu siekiama nuo 2011 iki 2020 m. kasmet 1 % 

sumažinti šių degalų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį per visą jų naudojimo 

ciklą. Spalio 17 d. Komisija priėmė ketvirtąją metinę 2005 m. Europos Sąjungos kelių 

transporto priemonių sunaudojamo benzino ir dyzelino kokybės ataskaitą ( 414 ). 

Vasario 7 d. Komisija pateikė naują Bendrijos strategiją ( 415 ), kuria siekiama sumažinti 

Europos Sąjungoje parduotų naujų lengvųjų automobilių ir nedidelės galios prekybos 

transporto priemonių išmetamo anglies dvideginio kiekį. Komisija priėjo prie išvados, kad 

savanoriškai prisiimti įsipareigojimai nedavė lauktų rezultatų, todėl reikia imtis kitų 

priemonių norint laiku pasiekti tikslą, t. y. kad Europos Sąjungoje 2007 m. parduotų naujų 

lengvųjų automobilių išmetamas anglies dvideginio kiekis būtų 120 g/km. Komisija ne vėliau 

kaip iki 2008 m. vidurio nusprendė pasiūlyti teisės aktų, kuriais siekiama sumažinti naujų 

lengvųjų automobilių ir nedidelės galios prekybos transporto priemonių išmetamo anglies 

dvideginio kiekį, automobilių pramonės atstovams suteikiant pakankamą vykdymo laikotarpį 

( 411 ) COM(2007) 354 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 412 ) COM(2007) 540 (OL L 4, 2008 1 9). 

( 413 ) COM(2007) 18 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 414 ) COM(2007) 617. 

( 415 ) COM(2007) 19 (OL C 138, 2007 6 22). 


ir užtikrinant teisinį numatomumą. Gruodžio 19 d. Komisija priėmė reglamento, nustatančio 

naujų lengvųjų automobilių išmetamų teršalų normas, pasiūlymą ( 416 ). 

Lapkričio 27 d. Komisija paskelbė metinę Kioto protokole nustatytų normų įgyvendinimo ES 

pažangos mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ataskaitą ( 417 ). Ataskaitoje daroma 

išvada, kad Bendrija pasieks Kioto protokole nustatytą šiltnamio efektą sukeliančių dujų 

kiekio mažinimo tikslą, jei valstybės narės kuo greičiau nustatys ir vykdys atitinkamą politiką 

ir įgyvendins papildomas priemones. 

Gruodžio 3–14 d. Balyje, Indonezijoje, vyko Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos 

konvencijos šalių konferencija. Konferencijoje dalyvavusios šalys priėmė Balio planą, 

kuriame numatoma pradėti oficialias derybas, 2009 m. turėsiančias pasibaigti susitarimo dėl 

kovos su klimato kaita po 2012 m. priėmimu. 

Nusikaltimai aplinkai 

Vasario 9 d. Komisija priėmė Direktyvos dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę 

pasiūlymą ( 418 ). Baudžiamosios teisės nuostatos turi papildyti administracinės ir civilinės teisės 

priemones, kad būtų nustatytas aplinkos apsaugos lygis visoje Bendrijoje siekiant 

veiksmingiau įgyvendinti Bendrijos aplinkos apsaugos politiką. Rugsėjo 26 d. nuomonėje ( 419 ) 

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pasiūlė padidinti juridinių asmenų 

atsakomybę ir pašalinti nuorodas į nusikalstamų organizacijų vykdomus nusikaltimus. 

Lapkričio 14 d. Komisija priėmė Komunikatą ( 420 ) dėl Rekomendacijos 2001/331/EB ( 421 ), 

nustatančios minimalius aplinkosauginių tikrinimų kriterijus, persvarstymo. Šiuo komunikatu 

pradedamos plataus masto konsultacijos su institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis. 

Gamtos bei biologinės įvairovės apsauga ir miškai 

Vasario 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas išreiškė palankią 

nuomonę ( 422 ) dėl Komisijos komunikato „Biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymas iki 

2010 m. ir jos išsaugojimas ateityje“ ( 423 ), kuriame pabrėžiama biologinės įvairovės 

išsaugojimo svarba. 

Be to, gegužės 22 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje išreiškiamas 

susirūpinimas dėl nuolatinio biologinės įvairovės nykimo Europoje. Jis pageidavo biologinės 

įvairovės problemą labiau įtraukti į žemės ūkio, žuvininkystės ir vietos, regioninio bei 

nacionalinio planavimo politiką, kad būtų sustiprintas ekosistemų atsparumas klimato kaitai. 

Rugsėjo 6 d. rezoliucijoje Parlamentas atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos siekiamus tikslus 

atsižvelgiant į Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvencijos šalių konferencijos aštuntąjį 

susitikimą. Jis ragina įgyvendinti bendrąsias miškų priežiūros priemones siekiant kiek 

įmanoma labiau sumažinti augmenijos degumą, gaisrų plitimą ir jų plitimo greitį. Parlamentas 

ragina Komisiją įsteigti Europos sausrų stebėjimo tarnybą, kuri padėtų šioje srityje sukaupti 

( 416 ) COM(2007) 856. 

( 417 ) COM(2007) 757. 

( 418 ) COM(2007) 51 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 419 ) OL C 10, 2008 1 15. 

( 420 ) COM(2007) 707. 

( 421 ) OL L 118, 2001 4 27. 

( 422 ) OL C 97, 2007 4 28. 

( 423 ) COM(2006) 216 (OL C 184, 2006 8 8). 


daugiau žinių ir pasiūlytų stebėjimo priemonių, kurios padėtų mažinti sausrų padarinius 

Europoje. 

Ozono sluoksnio apsauga 

Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų šalių devynioliktajame 

susitikime, vykusiame rugsėjo 19 d., priimta keletas svarbių sprendimų, visų pirma pakeistas 

Protokolas dėl spartesnio išmetamų hidrochlorfluorangliavandenilinių dujų mažinimo. Pagal 

šią priemonę, kuriai pritarė 191 protokolo šalis, numatoma, kad pramoninės šalys turi 

sumažinti išmetamųjų dujų kiekį iki 2020 m., o besivystančios šalys – iki 2030 metų. 

Susitarime reikalaujama, kad Europos Bendrijos į Reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 įtrauktų 

šiek tiek pakeistus mažinimo iki 2015 bei 2020 m. etapus ir nustatytų naudojamų 

hidrochlorfluorangliavandenilinių dujų sumažinimo terminą 2020, o ne 2025 metams. 

Aplinkos finansinis instrumentas (LIFE) 

Gegužės 23 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą ( 424 ) dėl aplinkos finansinio 

instrumento (LIFE +). Ši naujoji priemonė sujungia į vieną visumą platų esamų aplinkos 

programų ir priemonių spektrą. Jai 2007–2013 m. skiriamų lėšų suma siekia beveik 

1,9 mlrd. EUR. 

3.2.2. Žemės ūkis ir kaimo plėtra 

Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) gairės 

Kovo 27 d. Taryba priėmė reglamentą ( 425 ), kuriuo Portugalijai ir Jungtinei Karalystei 

nustatomas neprivalomo moduliavimo sistemos taikymo teisinis pagrindas. 

Kovo 29 d. rezoliucijoje dėl naujųjų valstybių narių integracijos į BŽŪP Europos Parlamentas 

palankiai įvertino Komisijos ketinimą parengti ilgalaikę BŽŪP ateities programą nuo 

2013 m., kuria būtų sudarytos sąlygos šiai politikai pritaikyti neišskirtines plėtros galimybes, 

atsirasiančias dėl numatomo tarptautinės žemės ūkio produktų prekybos augimo, ir kuri 

padėtų atlikti žemės ūkio uždavinius, susijusius arba nesusijusius su gamyba. 

Gegužės 23 d. Komisija ( 426 ) priėmė Reglamento dėl žemės ūkio produktams skirtų 

informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse pasiūlymą. 

Atsižvelgdama į pastaraisiais metais įgytą patirtį ir siekdama supaprastinimo, Komisija siūlo 

du reglamentus – (EB) Nr. 2702/1999 ( 427 ) ir (EB) Nr. 2826/2000 ( 428 ) – sujungti į vieną 

reglamentą. Su skatinimo politika valstybėse narėse susijusiems subjektams šis teisinis 

pagrindas sudarys sąlygas lengviau pasinaudoti schema ir joje dalyvauti. Taryba reglamentą 

priėmė gruodžio mėn. 17 dieną ( 429 ). 

Kovo 29 d. Komisija priėmė ataskaitą ( 430 ), susijusią su kompleksinio paramos susiejimo 

sistemos taikymu ( 431 ), numatytu Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 8 straipsnyje. Birželio 11 d. 

priimtose išvadose dėl šios ataskaitos Taryba pabrėžė, kad turi būti greitai pasiekti 



( 426 ) COM(2007) 268 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 427 ) OL L 327, 1999 12 21. 

( 428 ) OL L 328, 2000 12 23. 


( 430 ) COM(2007) 147 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 431 ) OL L 270, 2003 10 21. 


supaprastinimo srities tikslai, todėl ji paragino Komisiją priimti numatytas teisines priemones 

nedelsiant, kad prireikus jas būtų galima taikyti nuo 2007 metų. Rugpjūčio 29 d. ( 432 ) Komisija 

pasiūlė iš dalies pakeisti minėtą Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 ir Reglamentą (EB) 

Nr. 1698/2005 ( 433 ). Pasiūlymo tikslas – nuo 2008 m. įgyvendinti ataskaitos išvadas dėl 

kompleksinio paramos susiejimo, pradedant taikyti nedidelio reikalavimų pažeidimo 

koncepciją, kuria remiantis išmokos nebūtų mažinamos, taip pat nebūtų taikoma de minimis 

taisyklė, pagal kurią pažeidimų lemiamas išmokų mažinimas vis dėlto galėtų būti 

neveiksmingas, jei tokio mažinimo suma būtų mažesnė už iš anksto nustatytą. 

Birželio 13 d. ( 434 ) Komisija patvirtino Reglamento (EB) Nr. 814/2000 dėl bendrosios žemės 

ūkio politikos informacinių priemonių ( 435 ) taikymo ataskaitą. Ataskaitoje aprašyti veiksmai, 

kuriuos 2003–2006 m. vykdė trečiųjų šalių organizacijos arba kurie buvo vykdomi Komisijos 

iniciatyva. 

Rugsėjo 26 d. ( 436 ) Taryba skubos tvarka priėmė Reglamentą, nukrypstantį nuo Reglamento 

(EB) Nr. 1782/2003 dėl 2008 m. atidėtos žemės. Juo siekiama nuo 10 % iki 0 % sumažinti 

atidedamą žemės ūkio paskirties žemę vykdant šio rudens ir 2008 m. pavasario sėją. Dėl šios 

priemonės taikymo Europoje būtų išauginta daugiau javų. 

Vykdant bendrosios žemės ūkio politikos reformą, lapkričio 9 d. Komisija pasiūlė persvarstyti 

paramos už medvilnę schemos reformą, kurioje atsižvelgiama į Teisingumo Teismo 

sprendimą panaikinti esamą reformą dėl spragų, atsiradusių Komisijos atliktame poveikio 

vertinime ( 437 ). Pasiūlyme numatyta, kad 65 % paramos kartu su kompleksinio susiejimo 

priemonėmis būtų atsietos (t. y. nuo šiol nesiejamos su gamyba), o 35 % paramos liktų susieta 

su medvilnės gamyba ir būtų teikiama išmokomis už plotą. 

Lapkričio 20 d. Komisija priėmė komunikatą „Pasiruošimas BŽŪP reformos 

patikrinimui“ ( 438 ). Komisija siūlo visą pluoštą BŽŪP pakeitimų, kaip antai bendrosios 

išmokos schemų, tam tikrų rinkos rėmimo priemonių ir svarsto, kaip išspręsti naujus 

uždavinius – nuo klimato kaitos iki biodegalų bei vandentvarkos. Patikrinimu siekiama 

racionalizuoti Europos Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką ir toliau ją modernizuoti. 

Užsibrėžta pagerinti BŽŪP veikimą atsižvelgiant į patirtį, įgytą nuo 2003 m., ir ją pritaikyti 

prie naujų uždavinių ir galimybių, kurios 2007 m. atsiranda dvidešimt septynių valstybių 

narių Europos Sąjungoje. Komunikatu paskatintos išsamios konsultacijos, truksiančios šešis 

mėnesius – per šį laiką Komisija pateiks teisės aktų pasiūlymų. Reikės rasti atsakymus į tris 

svarbius klausimus: kaip pasiekti, kad tiesioginių paramos išmokų sistema būtų 

veiksmingesnė ir paprastesnė, kaip šešių narių Bendrijai sugalvotas rinkos rėmimo priemones 

pritaikyti prie šiandienos pasaulio aktualijų ir kaip išspręsti dabartinius uždavinius. 

Patikrinimas yra parengiamoji priemonė, Komisijai nustatant 2008–2009 m. biudžeto 

peržiūros metodą. 

Lapkričio 26 d. ( 439 ) Taryba iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios 

žemės ūkio politikos finansavimo ( 440 ). Šios iniciatyvos tikslas – laikytis įpareigojimo skelbti 

( 432 ) COM(2007) 484 (OL C 246, 2007 10 20). 

( 433 ) OL L 277, 2005 10 21. 

( 434 ) COM(2007) 324 (OL C 246, 2007 10 20). 

( 435 ) OL L 100, 2000 4 20. 


( 437 ) COM(2007) 701 (OL C 9, 2008 1 15). 

( 438 ) COM(2007) 722. 


( 440 ) OL L 209, 2005 8 11. 


informaciją apie Bendrijos lėšų gavėjus, nustatyto Reglamentu (EB, Euratomas) 

Nr. 1995/2006, kuriame numatyta, kad atitinkamo sektoriaus taisyklėse turi būti nurodyti 

būtini duomenys ( 441 ). 

Kaimo plėtra 

Kovo 19 d. išvadose „Užimtumas kaimo vietovėse. Darbo vietų trūkumo šalinimas“ Taryba 

priminė apie Europos žemės ūkio modelio svarbą užimtumui kaimo vietovėse ir 

kraštovaizdžio grožiui bei įvairovei, taip pat apie būtinybę stiprinti antrąjį BŽŪP ramstį, kaip 

pagrindinę priemonę, įgyvendinamą kartu su reforma. Ji prašo Komisijos pateikti atnaujintą 

ataskaitą ir pažymi, kad darbo vietų kūrimas ir išsaugojimas turi būti vienas iš pagrindinių 

kaimo plėtros programų uždavinių. 

Žemės ūkio produktų kokybė 

Birželio 28 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ( 442 ) dėl ekologinės gamybos ir 

ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 ( 443 ). Naujuoju 

reglamentu siekiama patenkinti pastaraisiais metais išaugusius vartotojų poreikius ir 

atsižvelgti į padidėjusią ekologiškų maisto produktų rinkos dalį daugelyje valstybių narių. 

Jame užsibrėžta patobulinti produktų atsekamumą ir geriau informuoti vartotojus naudojant 

privalomas nuorodas, kaip antai „ES žemės ūkis“, patvirtinant, kad produktų žaliavos kilmės 

šalis yra Europos Sąjunga. Be to, Bendrijos ekologiškų žemės ūkio produktų logotipą bus 

galima naudoti kartu su nacionaliniais ir privačiųjų įmonių logotipais. Naujajame reglamente 

patvirtinamas draudimas naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) ir apdoroti 

produktus jonizuojančiąja spinduliuote ir nustatomos suderintos ekologiškų produktų, 

įskaitant perdirbtus produktus, gamybos ir ženklinimo etiketėmis taisyklės. 

Žemės ūkio produktų kainos ir susijusios priemonės 

Birželio 27 d. ( 444 ) Komisija patvirtino pieno produktų ir su jais konkuruojančių produktų 

rinkos vystymosi ataskaitą. Ji mano, kad reikia toliau taikyti Reglamentą (EEB) Nr. 1898/87, 

nes juo tuo pat metu užtikrinamas tinkamas pieno ir pieno gaminių ženklinimas etiketėmis bei 

pieno gaminių ir kitų gaminių konkurencijos sąlygų vienodumas. Tačiau ji mano, kad 

nebetikslinga rengti metinę ataskaitą. 

Bendras rinkų organizavimas (BRO) 

Balandžio 16 d. sprendimu ( 445 ) Taryba įgaliojo Komisiją Bendrijos vardu išreikšti teigiamą 

nuomonę balsuojant Tarptautinėje javų taryboje dėl papildomo 1995 m. Prekybos javais 

konvencijos galiojimo pratęsimo ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Birželio 11 d. 

Taryba priėmė Reglamentą ( 446 ) dėl bendro grūdų rinkos organizavimo. Jame nustatytas 

didžiausias kukurūzų, atitinkančių intervencijos reikalavimus, kiekis. Intervencijai taikoma 

teisinė priemonė lieka galioti, kol bus peržiūrėtas bendro grūdų rinkos organizavimo veikimas 

atliekant išsamų bendrosios žemės ūkio politikos patikrinimą, kuris bus baigtas 2008 metais. 

( 441 ) OL L 390, 2006 12 30. 

( 442 ) OL L 189, 2007 7 20. 

( 443 ) OL L 198, 1991 7 22. 

( 444 ) COM(2007) 360 (OL C 191, 2007 8 17). 




Rugsėjo 26 d. Taryba priėmė pieno ir pieno gaminių srities direktyvą ir du reglamentus, 

kuriais iš dalies keičiami ir supaprastinami galiojantys teisės aktai: 

• Direktyva 2007/61/EB ( 447 ), kurioje leidžiama nustatyti standartinį baltymų kiekį žmonėms 

vartoti skirtame tam tikrame dehidratuotame arba iš dalies dehidratuotame konservuotame 

piene; 

• Reglamentas (EB) Nr. 1152/2007 ( 448 ), kuriuo patobulinama mokyklų aprūpinimo pienu 

sistema ir supaprastinamos sviestui taikomos intervencijos priemonės; 

• Reglamentas (EB) Nr. 1153/2007 ( 449 ), kuriuo liberalizuojama geriamojo pieno rinka 

leidžiant Bendrijoje gaminti ir parduoti įvairaus riebumo pieną. 

Gruodžio 12 d. Komisija parengė ataskaitą „Pieno sektoriaus rinkos perspektyvos“ ( 450 ). 

Ataskaitoje nagrinėjami 2003–2007 m. pieno ir pieno gaminių gamybos, pieno ir pieno 

gaminių kainų pokyčiai ir rinkos valdymo priemonių panaudojimas. Be to, ataskaitoje 

pateikiamos Europos Sąjungos rinkos perspektyvos 2007–2014 m. ir pasaulio rinkos 

perspektyvos 2006–2016 m. 

Rugsėjo 26 d. Taryba priėmė su vaisių ir daržovių sektoriumi susijusį Reglamentą (EB) 

Nr. 1182/2007, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami galiojantys teisės aktai ( 451 ). Šiuo 

reglamentu, kuriuo vaisių ir daržovių sektorius prilyginamas kitiems bendrosios žemės ūkio 

politikos reformuotiems sektoriams, siekiama: padidinti sektoriaus konkurencingumą ir 

orientaciją į rinką, siekiant padėti padidinti produkcijos, kuri būtų konkurencinga ir vidaus, ir 

užsienio rinkose, tvarumą; sumažinti krizių rinkoje sukeliamą gamintojų pajamų svyravimą; 

padidinti vaisių ir daržovių suvartojimą Bendrijoje; tęsti veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant 

tausoti ir saugoti aplinką; stiprinti gamintojų organizacijų vaidmenį. 

Gruodžio 21 d. Komisija priėmė Reglamentą ( 452 ), nustatantį galiojančių vaisių ir daržovių 

sektoriaus Tarybos reglamentų ( 453 ) įgyvendinimo taisykles. 

Spalio 22 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio 

rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas 

(„Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) ( 454 ). Šio reglamento tikslas – 

supaprastinti BŽŪP reglamentavimo aplinką, sukuriant horizontaliąją teisinę sistemą, taikomą 

nuostatoms, susijusioms su žemės ūkio rinkomis. Šia priemone pagal horizontalųjį metodą į 

vieną reglamentą sujungiami reglamentai dėl 21 esamo bendro rinkos organizavimo ir 23 su 

jais susiję Tarybos teisės aktai. 

Birželio 11 d. Taryba priėmė Reglamentą ( 455 ), kuriuo nustatoma bulvių krakmolo gamybos 

kvotų sistema. Šiuo reglamentu pratęsiamas dabartinių kvotų galiojimas 2007–2008 ir 2008– 

2009 prekybos metams. Spalio 22 d. ( 456 ) Taryba iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) 

( 447 ) OL L 258, 2007 10 4. 

( 448 ) OL L 258, 2007 10 4. 

( 449 ) OL L 258, 2007 10 4. 

( 450 ) COM(2007) 800. 

( 451 ) OL L 273, 2007 10 17. 


( 453 ) Reglamentai (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007. 

( 454 ) OL L 299, 2007 11 16. 




Nr. 1947/2005 ( 457 ) dėl Suomijos nacionalinės pagalbos sėkloms ir javų sėkloms auginti. 

Naujuoju reglamentu iš dalies keičiamas bendras rinkos organizavimas, po 2010 m. derliaus 

panaikinant Suomijai suteiktą galimybę skirti tokią pagalbą. 

Balandžio 16 d. Sprendimu 2007/316/EB ( 458 ) Taryba įgaliojo Komisiją Tarptautinėje cukraus 

taryboje Bendrijos vardu balsuoti už papildomo 1992 m. Tarptautinio cukraus susitarimo 

galiojimo pratęsimą ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, t. y. iki 2009 m. gruodžio 31 d. 

Gegužės 7 d. Komisija priėmė komunikatą ( 459 ) ir pasiūlymus iš dalies pakeisti reglamentus 

(EB) Nr. 318/2006 ir (EB) Nr. 320/2006 ( 460 ), susijusius su cukraus sektoriaus reforma, pradėta 

2005 m. lapkritį. Atsižvelgdama į tai, kad per pirmuosius dvejus reformos metus cukraus 

pramonė buvo silpnai restruktūrizuota, spalio 9 d. Taryba priėmė šių reglamentų ( 461 ) 

pakeitimus. 

Birželio 11 d. Taryba priėmė Reglamentą ( 462 ) dėl prekybos dvylikos mėnesių ir jaunesnių 

galvijų mėsa. 

Vasario 15 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas pasiūlė bendros vyno rinkos organizavimo 

reformą, pagrindinį dėmesį skiriant teisinėms priemonėms supaprastinti bei suderinti ir 

konkurencingumui stiprinti. Liepos 4 d. Komisija priėmė reglamento, kuriuo numatoma atlikti 

bendro vyno rinkos organizavimo reformą, pasiūlymą ( 463 ). Ji mano, kad norint ekonomiškai 

neveiksmingas politines priemones pakeisti tvaresne ir nuoseklesne teisine sistema, būtina 

atlikti esminę reformą. 

Gegužės 7 d. Taryba priėmė reglamentą ( 464 ), kuriuo suteikiamas leidimas naudoti obuolių 

rūgštį vynui, importuotam iš Argentinos į Bendriją, remiantis visapusiškomis derybomis dėl 

abipusio Bendrijos ir Pietų Amerikos bendrosios rinkos (Mercosur) vynininkystės metodų 

pripažinimo susitarimo. 

Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyrius 

Birželio 11 d. ( 465 ) Taryba priėmė Reglamentą, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) 

Nr. 1883/78 ( 466 ). Šia priemone siekiama 2007 ir 2008 m. sumažinti saugojimo operacijų 

finansines išlaidas, patiriamas valstybių narių, kuriose palūkanų norma labai didelė, kaip antai 

Vengrijos, kurioje taip pat laikomos didžiausios kukurūzų atsargos. 

3.2.3. Žuvininkystė ir jūrų strategija 

Žuvininkystės politikos gairės 

Balandžio 10 d. Komisija priėmė Bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimo valstybėse 

narėse 2003–2005 m. stebėjimo įgyvendinimo ataskaitą ( 467 ). 

( 457 ) OL L 312, 2005 11 29. 

( 458 ) OL L 119, 2007 5 9. 

( 459 ) COM(2007) 227 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 460 ) OL L 58, 2006 2 28. 

( 461 ) Reglamentai (EB) Nr. 1260/2007 ir (EB) Nr. 1261/2007 (OL L 283, 2007 10 27). 


( 463 ) COM(2007) 372 (OL C 191, 2007 8 17). 



( 466 ) OL L 216, 1978 8 5. 

( 467 ) COM(2007) 167 (OL C 181, 2007 8 3). 


Vasario 5 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl žvejybos pajėgumo ir pastangų rodiklių 

pagerinimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką ( 468 ). Šiuo komunikatu siekiama pradėti 

diskusiją dėl tinkamiausio būdo žvejybos pajėgumui apskaičiuoti pagal Bendrosios 

žuvininkystės politiką. 

Balandžio 18 d. Komisija priėmė Reglamento dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų 

rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje, bei paramos bendrosios 

žuvininkystės politikos mokslinėms rekomendacijoms rengti kūrimo pasiūlymą ( 469 ). Jo tikslas 

– sukurti ilgalaikes ir tinkamai integruotas regionines biologinių, ekonominių ir socialinių 

duomenų ir duomenų apie aplinką atrankos programas. Lapkričio 13 d. ( 470 ) Taryba iš dalies 

pakeitė šios srities Reglamentą, nustatantį duomenų, būtinų Bendrijos bendrosios 

žuvininkystės politikos vykdymui, rinkimo ir tvarkymo sistemą. 

Kovo 28 d. Komisija priėmė komunikatą „Nepageidaujamos priegaudos sumažinimo ir jos 

išmetimo į jūrą panaikinimo Europos žvejyboje politika“ ( 471 ). Pasiūlytos šios politikos srities 

priemonės apima: laipsnišką priegaudos išmetimo į jūrą draudimo įvedimą, t. y. visos 

sugautos žuvys ir vėžiagyviai turės būti iškraunami, ir papildomas priemones, pavyzdžiui, 

skatinimą gerinti žvejybos priemonių atrankumą, žvejybos ploto keitimo reikalavimus ir 

žvejybos rajonų uždarymą realiuoju laiku. 

Savo ruožtu balandžio 25 d. ( 472 ) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pareiškė 

nuomonę dėl 2006 m. liepos mėn. Komisijos komunikato dėl didžiausio ilgalaikio sugaunamo 

kiekio principo, į kurį reikia atsižvelgti vykdant Bendrosios žuvininkystės politiką ( 473 ). Jame 

rekomenduojama labai atidžiai apsvarstyti šio principo privalumus ir trūkumus, atsižvelgiant į 

ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos aspektus. 

Birželio 11 d. ( 474 ) Taryba iš dalies pakeitė tam tikras Sprendimo 2004/585/EB, įsteigiančio 

regionines patariamąsias tarybas pagal Bendrąją žuvininkystės politiką, nuostatas, kad tos 

tarybos galėtų gauti finansinę Bendrijos paramą kaip įstaigos, kurios siekia bendrus Europos 

interesus atitinkančių tikslų. 

Liepos 10 d. Taryba priėmė Reglamentą ( 475 ) dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio 

naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką. Šiuo reglamentu siekiama pagerinti 

Europos Sąjungos laivyno saugą, darbo sąlygas, higieną ir produktų kokybę bei Europos 

Sąjungos valstybių narių žvejybos laivų vartojamos energijos efektyvumą. 

Tą pačią dieną Europos Parlamentas priėmė Rezoliuciją dėl pramoninės žuvininkystės ir žuvų 

miltų bei žuvų taukų gamybos. Jis pabrėžia tolesnių pramoninės žuvininkystės poveikio ir 

poveikio kitiems žūklės plotams bei jūros aplinkai tyrimų svarbą. Parlamentas pabrėžia esant 

iš jūrų žūklės plotų išmetamų atliekų problemą ir ragina Komisiją atlikti mokslinius tyrimus ir 

ištirti dabartinę padėtį atliekų srityje ir galimybes panaudoti jas pramoninės žvejybos 

sektoriuje. 

( 468 ) COM(2007) 39 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 469 ) COM(2007) 196 (OL C 246, 2007 10 20). 


( 471 ) COM(2007) 136 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 472 ) OL C 168, 2007 7 20. 

( 473 ) COM(2006) 360. 




Liepos 25 d. Komisija priėmė Komunikatą ( 476 ) dėl šiurkščių 2005 m. bendrosios 

žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimų. Valstybės narės pranešė Komisijai apie 10 443 

šiurkščių pažeidimų atvejus, nustatytus 2005 m., šis skaičius šiek tiek viršija 2004 m. 

užfiksuotą skaičių (9 660 atvejų). 

Žvejybos veiklos administravimas 

Vasario 26 d. Komunikate dėl teisėmis pagrįsto žvejybos valdymo įrankių ( 477 ) Komisija 

išnagrinėjo alternatyvas, kaip padidinti žvejybos valdymo efektyvumą ir kartu palengvinti 

Bendrijos ir valstybių narių pagal bendrąją žuvininkystės politiką siekiamų tikslų 

įgyvendinimą. Šios alternatyvos pirmiausia susijusios su žuvų išteklių išsaugojimu ir žvejybos 

sektoriaus konkurencingumu. 

Siekdama supaprastinti ir patobulinti procedūras, susijusias su žvejybos leidimų 

administravimu, birželio 18 d. Komisija priėmė Reglamento dėl Bendrijos žvejybos laivų 

žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių 

Bendrijos vandenyse pasiūlymą ( 478 ). 

Kova su nelegalia žvejyba 

Vasario 15 d. rezoliucijoje ( 479 ) Europos Parlamentas dar kartą įsipareigojo kovoti su nelegalia 

žvejyba. Jis mano, kad Europos Sąjunga pirmiausia turi imtis šių priemonių: pirma, 

įgyvendinti galiojančias bendrosios žuvininkystės politikos ir šios srities Bendrijos teisės aktų 

nuostatas siekiant sumažinti nelegalios Bendrijos laivų žvejybos Bendrijos vandenyse mastą 

ir, antra, neleisti iškrauti nelegaliai už ES ribų sugautų žuvų produktų ir juos parduoti. 

Savo ruožtu spalio 17 d. Komisija priėmė komunikatą ( 480 ) ir Reglamento, nustatančio 

Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruotai ir 

nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, pasiūlymą ( 481 ). 

Žuvų išteklių apsauga ir valdymas 

Sausio 29 d. Komisija priėmė komunikatą „Giliavandenių žuvų išteklių valdymo 

apžvalga“ ( 482 ). 

Gegužės 7 d. Taryba priėmė Reglamentą, nustatantį Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų 

liežuvių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą ( 483 ), ir reglamentą, kuriuo siekiama 

nustatyti Europos Sąjungos žvejybos laivams taikomas technines apsaugos priemones, 

susijusias su tunų, marlinų, durklažuvių ir kitų labai migruojančių žuvų rūšių išteklių 

sugavimu bei iškrovimu ir priegaudų sugavimu ( 484 ). Birželio 11 d. ji priėmė Reglamentą ( 485 ), 

nustatantį plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje daugiametį planą, ir 

reglamentą ( 486 ), kuriuo nustatomos naujos priemonės atsižvelgiant į Tarptautinės Atlanto tunų 

apsaugos komisijos (TATAK) rekomenduojamą paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planą. 

( 476 ) COM(2007) 448 (OL C 246, 2007 10 20). 

( 477 ) COM(2007) 73 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 478 ) COM(2007) 330 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 479 ) OL C 287 E, 2007 11 29. 

( 480 ) COM(2007) 601 (OL C 9, 2008 1 15). 

( 481 ) COM(2007) 602 (OL C 9, 2008 1 15). 

( 482 ) COM(2007) 30 (OL C 138, 2007 6 22). 






Rugsėjo 18 d. Taryba priėmė Reglamentą ( 487 ), nustatantį priemones europinių ungurių 

ištekliams atkurti, ir Reglamentą ( 488 ), nustatantį Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos 

būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiantį ir panaikinantį galiojančius reglamentus ( 489 ). 

Birželio 6 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl 2008 m. žvejybos galimybių ( 490 ). Jame 

aiškinama, kaip Komisija, remdamasi mokslininkų rekomendacijomis, ketina skirstyti žuvų 

išteklius į keletą objektyviais kriterijais pagrįstų grupių, vienodai valdyti visus tos pačios 

išsaugotinos grupės išteklius ir taikyti nuoseklias taisykles, susijusias su bendru sugauti 

leidžiamu kiekiu (BSLK), kvotomis ir žvejybos pastangomis, kurias ji pasiūlys 2008 metams. 

Birželio 11 d. Taryba priėmė reglamentą, kuriuo siekiama Bendrijos mastu įgyvendinti 

Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planą ( 491 ). 

Gruodžio 17 d. ji priėmė analogišką reglamentą, skirtą rytinei Atlanto daliai ir Viduržemio 

jūrai ( 492 ). 

Spalio 22 d. Taryba priėmė Reglamentą ( 493 ), nustatantį žvejybos Šiaurės Vakarų Atlanto 

organizacijos reguliuojamame rajone taikytinas apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemones. 

Lapkričio 26 d. Taryba priėmė Reglamentą ( 494 ), nustatantį Baltijos jūroje 2008 m. taikomas 

tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas. 

Gruodžio 20 d. ji priėmė analogišką reglamentą ( 495 ), skirtą Juodajai jūrai. 

Gruodžio 17 d. ( 496 ) Taryba iš dalies pakeitė reglamentus (EB) Nr. 2015/2006 ir (EB) 

Nr. 41/2007 dėl tam tikriems žuvų ištekliams taikomų žvejybos galimybių ir susijusių sąlygų. 

Žuvininkystės susitarimai su trečiosiomis šalimis 

2007 m. Komisija pradėjo derybas su tam tikromis trečiosiomis šalimis dėl žvejybos 

susitarimų ir prie jų pridedamų protokolų. Naujaisiais partnerystės susitarimais, kuriais 

prisidedama prie tausaus išteklių naudojimo visų suinteresuotųjų šalių labui, taip pat siekiama 

užtikrinti didesnį įvairių Bendrijos politikos sričių suderinamumą. 2007 m. tokie susitarimai 

pasirašyti su Gabonu, Grenlandija, Kiribačiu, Madagaskaru, Mozambiku ir San Tomė ir 

Prinsipe. 

Spalio 15 d. Komisija priėmė Reglamento dėl Europos bendrijos ir trečiųjų šalių sudarytų 

žuvininkystės partnerystės susitarimų protokolų pakeitimų pasiūlymą ( 497 ). 

Jūrų politika 

Vasario 13 d. nuomonėje ( 498 ) dėl žaliosios knygos „Link Europos Sąjungos būsimos jūrų 

politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija“, paskelbtos 2006 m. birželio mėn. ( 499 ), Regionų 



( 489 ) Reglamentai (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 779/97. 

( 490 ) COM(2007) 295 (OL C 9, 2008 1 15). 







( 497 ) COM(2007) 595 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 498 ) OL C 146, 2007 6 30. 

( 499 ) COM(2006) 275. 


komitetas vertina svarbą, kurią Komisija teikia jūrų veiklos valdymo regioniniam aspektui. 

Savo ruožtu Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas balandžio 26 d. išreiškė 

palankią nuomonę ( 500 ) dėl daugelio pasiūlymų, išdėstytų žaliojoje knygoje. 

Liepos 12 d. Europos Parlamentas priėmė Rezoliuciją dėl būsimosios Europos Sąjungos jūrų 

politikos. Jis mano, kad šia politika siekiama sujungti su jūrų reikalais susijusias politikos 

kryptis, veiksmus ir sprendimus, ja skatinamas geresnis koordinavimas ir atviresnis bei 

glaudesnis visų suinteresuotųjų šalių, kurių veikla susijusi su Europos jūromis ir vandenynais, 

bendradarbiavimas. 

Po Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl integruoto pakrančių zonų valdymo 

įvertinimo, birželio 7 d. Komisija priėmė komunikatą ( 501 ). Jame nagrinėjamos dvi prioritetinės 

pakrančių zonų temos: prisitaikymas prie pavojų ir prie klimato kaitos ir tvirtesnis 

bendradarbiavimas regioninių jūrų lygmeniu, įskaitant nuoseklesnius sausumos ir jūrų sąsajos 

planus, programas ir valdymą. 

Spalio 17 d. Komisija priėmė Reglamento dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų atviroje jūroje 

apsaugos nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo neigiamo poveikio pasiūlymą ( 502 ). 


 

 

3 skirsnis 

3.3. Bendrųjų Europos Sąjungos vertybių puoselėjimas 

3.3.1. Pagrindinių teisių apsauga ir kova su diskriminacija 

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra 

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ( 503 ) įsteigta vasario 15 d. priimtu Tarybos 

reglamentu ( 504 ). Agentūros tikslas yra padėti Bendrijos ir jos valstybių narių institucijoms, 

organams, biurams ir agentūroms, dalytis su jais pagrindinių teisių srities patirtimi ir taip 

padėti laikytis visų pagrindinių teisių įgyvendinant Bendrijos teisę. 

Tą pačią dieną Komisija buvo įgaliota pradėti derybas su Europos Taryba, kad būtų sudarytas 

agentūros ir Europos Tarybos bendradarbiavimo susitarimas. Rugpjūčio 21 d. Komisija 

priėmė Tarybos sprendimo ( 505 ) sudaryti tokį Europos bendrijos ir Europos Tarybos susitarimą 

pasiūlymą. Susitarime, dėl kurio derėjosi Komisija, numatyta palaikyti nuolatinius ryšius ir 

reguliariai rengti posėdžius, keistis informacija, laikantis duomenų apsaugos teisės aktų 

nuostatų, ir derinti veiklą, visų pirma rengiant agentūros metinę darbo programą. 

( 500 ) OL C 168, 2007 7 20. 

( 501 ) COM(2007) 308 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 502 ) COM(2007) 605. 

( 503 ) Taip pat žr. šio pranešimo V skyriaus 3 skirsnio dalį „Bendrųjų vertybių apsauga ir puoselėjimas už Europos Sąjungos sienų“. 


( 505 ) COM(2007) 478 (OL C 246, 2007 10 20). 


Rugsėjo 12 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl sprendimo, įgyvendinančio Reglamento (EB) 

Nr. 168/2007 nuostatas dėl agentūros 2007–2012 m. daugiametės programos priėmimo ( 506 ). 

Pasiūlyme nustatomos su agentūros veikla nurodytu laikotarpiu susijusios teminės sritys. 

Konsulinė apsauga 

Kovo 14 d. nuomonėje ( 507 ) apie 2006 m. lapkričio mėn. paskelbtą Žaliąją knygą dėl Europos 

Sąjungos piliečio diplomatinės ir konsulinės apsaugos trečiosiose šalyse ( 508 ) Europos 

ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pabrėžia, kad teisė į konsulinę ir diplomatinę 

apsaugą, kuria Europos Sąjungos piliečiai gali pasinaudoti trečiosiose šalyse, padeda 

įgyvendinti ES pilietybės idėją. Komitetas pritaria pasiūlymui užtikrinti Europos piliečio 

šeimos narių, turinčių trečiosios šalies pilietybę, apsaugą ir mirusių Europos piliečių ir jų 

šeimos narių, neturinčių Europos Sąjungos pilietybės, diplomatinę ir konsulinę apsaugą, kai 

reikia atpažinti palaikus ir juos repatrijuoti. 

Gruodžio 5 d. Komisija priėmė komunikatą „Veiksminga konsulinė gynyba trečiosiose šalyse. 

Europos Sąjungos indėlis (2007–2009 m. veiksmų planas)“ ( 509 ). Šiuo komunikatu siekiama 

sustiprinti Europos Sąjungos piliečių teisę į Bendrijos konsulinę gynybą, įtvirtintą 

EB sutarties 20 straipsnyje ir pakartotą Pagrindinių teisių chartijos 46 straipsnyje. 

Komunikatas parengtas po viešųjų konsultacijų, pradėtų 2006 m. vasario mėn. paskelbus 

žaliąją knygą. 

Veiksmai Europos Sąjungoje 

Balandžio 26 d. Europos Parlamentas priėmė Rezoliuciją dėl homofobijos Europoje. Jis 

pabrėžia, kad Europos Sąjunga visų pirma yra vertybių bendrija, o didžiausios vertybės yra 

pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, demokratijai, teisinei valstybei, lygybei ir 

nediskriminacijai. Rezoliucijoje raginama visame pasaulyje homoseksualumo nebelaikyti 

kriminaliniu nusikaltimu ir skelbiama, kad gegužės 17 d. kasmet bus minima kaip Tarptautinė 

kovos su homofobija diena. 

Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupė (EEG) 

2007 m. Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupė dirbo rengdamasi gruodžio 

mėn. paskelbti nuomonę dėl gyvūnų klonavimo maisto produktų gamybai etiškumo. Norint 

paskatinti dalyvauti pilietinę visuomenę, rugsėjo mėn. buvo surengta apskritojo stalo diskusija 

(vėliau paskelbtas jos protokolas) ir viešosios konsultacijos. Konsultuojantis sulaukta daugiau 

nei 800 nuomonių, į kurias atsižvelgdama EEG galutinai suformulavo ir priėmė nuomonę dėl 

gyvūnų klonavimo maisto produktų gamybai. 

Liepos mėn. EEG priėmė nuomonę dėl Europos Sąjungos finansuojamų žmogaus embrioninių 

kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų persvarstymo, atsižvelgiant į etikos aspektus. EEG 

pripažino, kad svarbu skatinti atsakingus mokslinius tyrimus, kurie turi būti skaidrūs, atitikti 

visuomenės interesus, nepažeisti valstybių narių autonomiškumo, pateisinti visuomenės 

pasitikėjimą, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, ir nurodė atsižvelgti į etinius dalykus 

vykdant mokslinius tyrimus. Grupė taip pat pasiūlė atsižvelgti į keletą nuostatų vykdant 

( 506 ) COM(2007) 515 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 507 ) OL C 161, 2007 7 13. 

( 508 ) COM(2006) 712 (OL C 126, 2007 6 7). 

( 509 ) COM(2007) 767. 


Europos Sąjungos finansuojamus mokslinių tyrimų projektus, kuriuose naudojamos žmogaus 

embrioninės kamieninės ląstelės. 

Kad surinktų reikalingą informaciją apie nagrinėjamų klausimų etinį, teisinį ir socialinį 

pobūdį, šiais metais grupė surengė susitikimų su nacionaliniais etikos komitetais (NEK) ir 

dvidešimt septynių valstybių narių NEK forumo atstovais. 

Septintasis Jungtinių Tautų tarpinstitucinio bioetikos komiteto, vienijančio šios srities 

organizacijas, susitikimas įvyko lapkričio 28–29 d. Komisijos patalpose. Šis renginys – tvirtas 

tarpinstitucinių diskusijų bioetikos ir mokslo etikos klausimais pagrindas. 

3.3.2. Kultūra 

Gegužės 10 d. priimtame Komunikate apie Europos kultūros globalizuotame pasaulyje 

darbotvarkę ( 510 ) Komisija siūlo naują darbotvarkę, parengtą atsižvelgiant į bendrus tikslus ir 

naujas partnerystės su valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene formas. Joje nustatomos 

trys pagrindinės tikslų grupės: kultūros įvairovės ir kultūrų dialogo skatinimas; kultūros, kaip 

kūrybiškumo katalizatoriaus, skatinimas įgyvendinant Lisabonos strategiją; kultūros, kaip 

labai svarbios Europos Sąjungos tarptautinių santykių dalies, skatinimas. Siekdama šių tikslų 

Komisija siūlo sudaryti naujas partnerystes ir taikyti naujus darbo metodus: vykdyti 

struktūrinį dialogą su kultūros sektoriumi, taikyti atvirą koordinavimo metodą, remti faktais 

pagrįstos politikos formavimą ir įtraukti kultūrą į kitas svarbias politikos sritis. Lapkričio 

16 d. rezoliucijoje Taryba patvirtino svarbiausius tris bendros kultūros strategijos tikslus ir 

pagrindinius Komisijos pasiūlytus darbo metodus. 

2008-ieji paskelbti „Europos kultūrų dialogo metais“ – jais bus siekiama padėti pagrindą 

ilgalaikėms Europos kultūrų dialogo strateginėms iniciatyvoms, kurios bus vykdomos ir po 

2008 metų. Kultūrų dialogo metais taip pat parodoma vieno iš trijų pagrindinių naujos 

Europos kultūros darbotvarkės tikslų – kultūrų įvairovės ir kultūrų dialogo – svarba 

globalizacijos amžiuje. Informavimo kampanijai remti, apklausoms ir kultūrų dialogo 

tyrimams atlikti ir septyniems svarbiems Europos projektams ir 27 nacionaliniams 

(kiekvienos valstybės narės) projektams, susijusiems su kultūrų dialogu visoje Europos 

Sąjungoje, bendrai finansuoti skirta 10 mln. EUR. Šia proga sukurta ir nauja interneto 

svetainė „http://www.dialogue2008.eu“. 

3.3.3. Jaunimas, aktyvus pilietiškumas ir sportas 

Jaunimo politika 

Kovo 23 d. Regionų komitetas paskelbė nuomonę ( 511 ) apie Komisijos komunikatą dėl 

Europos politikos jaunimo dalyvavimo ir informavimo klausimais ( 512 ). Regiono komiteto 

nuomone, svarbiausia, ypač vykstant diskusijoms apie Europos ateitį, yra skatinti jaunus 

žmones dalyvauti ir juos informuoti toje aplinkoje, kurioje jie gyvena, kad sustiprėtų jų 

priklausymo Europos Sąjungai jausmas, būtų užtikrintos jų galimybės naudotis Europos 

Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis pagrindinėmis teisėmis ir suteiktas naujas 

postūmis Europos projektui, suteikiant aktyvaus pilietiškumo sąvokai konkrečią formą. 

( 510 ) COM(2007) 242 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 511 ) OL C 156, 2007 7 7. 

( 512 ) COM(2006) 417. 


Gegužės 24 ir 25 d. vykusiame posėdyje Taryba nagrinėjo visapusiško jaunimo dalyvavimo 

visuomeniniame gyvenime ir visų Europos jaunuolių lygių galimybių klausimus. Ji paragino 

valstybes nares ir Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas baigus mokymo įstaigą imtis 

profesinės veiklos; padėti derinti šeimos, privatų ir profesinį gyvenimą; nacionalinėse reformų 

programose ir pagrindinių sričių politikoje pirmenybę skirti jaunimo klausimams, turintiems 

įtakos jaunimo gyvenimo kokybei. 

Rugsėjo 5 d. Komisija priėmė komunikatą „Jaunimo visapusiško švietimo, užimtumo ir 

dalyvavimo visuomenės gyvenime skatinimas“ ( 513 ). Pasak Komisijos, visuotinių jaunimo 

strategijų kūrimas turi būti tiek Europos, tiek nacionalinio masto prioritetas tokiose įvairiose 

veiklos srityse kaip švietimas, užimtumas, sveikata, darbas, kultūra, jaunimas ir sportas. 

Sportas 

Komisija ėmėsi iniciatyvos nuodugniai išnagrinėti su sportu susijusias problemas ir liepos 

11 d. ji pristatė Baltąją knygą dėl sporto ( 514 ). Joje atkreipiamas dėmesys į tokius klausimus 

kaip Bendrijos teisės taikymas sporto srityje ir siekiama nustatyti su sportu susijusius 

veiksmus, kuriuos būtų galima vykdyti Europos Sąjungos lygmeniu. Baltoji knyga suskirstyta 

į keturias dalis pagal šias temas: visuomeninis sporto vaidmuo; ekonominiai sporto aspektai; 

sporto organizavimas ir šioje baltojoje knygoje pristatytų iniciatyvų tolesni veiksmai vedant 

struktūrinį dialogą su įvairiais veikėjais ir bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis. 

Konkretūs tolesnės ES lygmens veiklos pasiūlymai pateikiami „Pierre de Coubertin veiksmų 

plane“, kur nurodomi veiksmai, kuriuos Komisija turės įgyvendinti arba remti. 

Kovo 29 d. Europos Parlamentas priėmė Rezoliuciją dėl Europos profesionalaus futbolo 

ateities. Jame atkreipiamas dėmesys į įvairaus pobūdžio problemas, kurių kyla šioje srityje, ir 

į šio sporto svarbą Europoje ir kai kuriose trečiosiose šalyse. Spalio 11 d. Regionų komitetas 

savo iniciatyva priėmė nuomonę dėl lygių galimybių ir sporto. 


 

 

IV skyrius 

Saugumo ir laisvės tikslas 

1 skirsnis 

4.1. Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė 

4.1.1. Hagos programos įgyvendinimas 

Aplinkybės 

Hagos programoje svarstomi visi, taip pat ir išoriniai, 2005–2009 m. su laisvės, saugumo ir 

teisingumo erdve susijusios politikos aspektai, ypač šie: pagrindinės teisės ir pilietybė; 

( 513 ) COM(2007) 498 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 514 ) COM(2007) 391 (OL C 4, 2008 1 9). 


prieglobstis ir imigracija; sienų valdymas; integracija; kova su terorizmu ir organizuotu 

nusikalstamumu; teisminis ir policijos bendradarbiavimas; civilinė teisė. Hagos programą 

papildė Europos Vadovų Tarybos 2004 m. gruodžio mėn. patvirtinta kovos su narkotikais 

strategija. 

2005 m. bendrame Tarybos ir Komisijos veiksmų plane buvo nustatyti konkretūs Hagos 

programos prioritetai, kuriems įgyvendinti ateityje reikės daugiausia pastangų. Taip pat 

apibrėžta su laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės išorės aspektais susijusi strategija. 

Liepos 3 d. Komisija priėmė Hagos programos įgyvendinimo 2006 m. ataskaitą ( 515 ). Šioje 

ataskaitoje apžvelgiamos pagal Hagos programą priimtos ir jos veiksmų planą papildančios 

priemonės, tarp jų – susijusios su narkotikų veiksmų planu, laisvės, saugumo ir teisingumo 

erdvės išorės aspektų strategija ir kovos su terorizmu veiksmų planu. Ataskaitoje įvertinama 

kiekviena 2006 m. numatyta arba 2005 m. neįgyvendinta priemonė, taip pat periodiškai arba 

nuolat priimamos Hagos veiksmų plano priemonės. 

4.1.2. Europos teisingumo erdvė 

Pagrindinės teisės 

Balandžio 19 d. Taryba priėmė Sprendimą dėl 2007–2013 m. Pagrindinių teisių ir pilietybės 

specialiosios programos pagal Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąją programą 

nustatymo ( 516 ), kuriuo siekiama skatinti Europos visuomenę gerbti pagrindines teises, stiprinti 

pilietinę visuomenę ir palaikyti su ja skaidrų, nuolatinį, atvirą dialogą pagrindinių teisių 

klausimais, kovoti su rasizmu, ksenofobija ir antisemitizmu, didinti abipusį pasitikėjimą, 

religijų ir kultūrų tarpusavio supratimą, toleranciją visoje Europos Sąjungoje. 

Birželio 20 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė sprendimą, nustatantį 2007–2013 m. 

specialiąją programą Daphne III, Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos 

dalį ( 517 ), kuriuo siekiama padėti apsaugoti vaikus, jaunimą bei moteris nuo bet kokio smurto ir 

pasiekti aukštą sveikatos apsaugos, gerovės ir socialinės sanglaudos lygį. 

Civilinė ir komercinė teisena 

Liepos 11 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 864/2007 dėl 

nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma II) ( 518 ). Tą pačią dieną jie priėmė 

Reglamentą (EB) Nr. 861/2007 ( 519 ), kuriuo siekiama supaprastinti bei paspartinti 

tarpvalstybinių ginčų dėl nedidelių sumų nagrinėjimą ir, įvedus europinę tokių ginčų 

nagrinėjimo tvarką, sumažinti išlaidas. 

Rugsėjo 25 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Sprendimą ( 520 ), 2007–2013 m. 

laikotarpiui patvirtinantį specialiąją programą „Civilinė teisena“ kaip Pagrindinių teisių ir 

teisingumo bendrosios programos dalį, juo siekiama skatinti teisminį bendradarbiavimą 

civilinėse bylose ir prisidėti prie autentiškos Europos teisingumo erdvės, pagrįstos tarpusavio 

pripažinimu ir pasitikėjimu, sukūrimo, šalinti kliūtis, trukdančias valstybėse narėse gerai 

veikti tarpvalstybiniam civiliniam procesui, gerinti žmonių ir įmonių kasdienį gyvenimą, 

( 515 ) COM(2007) 373 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 516 ) Sprendimas 2007/252/EB (OL L 110, 2007 4 27 ir OL L 141, 2007 6 2). 


( 518 ) OL L 199, 2007 7 31. 

( 519 ) OL L 199, 2007 7 31. 



suteikiant jiems galimybę naudotis savo teisėmis visoje Europos Sąjungoje: palengvinti 

kreipimosi į teismus sąlygas, stiprinti teisminių institucijų, administracijos ir teisės specialistų 

ryšius, keitimąsi informacija ir darbą tinkluose, skatinant teisininkų rengimą ir taip didinant 

šių institucijų bei specialistų tarpusavio supratimą. 

Baudžiamoji teisena 

Vasario 12 d. Taryba priėmė Sprendimą ( 521 ), 2007–2013 m. laikotarpiui įkuriantį specialiąją 

programą „Baudžiamasis teisingumas“ kaip Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios 

programos dalį. Šis sprendimas padeda stiprinti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. 

Liepos 11 d. Komisija priėmė 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo dėl 

Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos įgyvendinimo nuo 2005 m. 

ataskaitą ( 522 ). Šia ataskaita nurodoma sprendimo dėl Europos arešto orderio perkėlimo į 

valstybių narių teisę geroji patirtis ir sunkumai, su kuriais tebesusiduriama. Ataskaitoje 

patvirtinama, kad, nors iš pradžių vėluota perkelti sprendimą (kartais net šešiolika mėnesių) ir 

bent dviejose valstybėse narėse dėl konstitucinių problemų būta kliūčių, pagrindų sprendimas 

įgyvendintas sėkmingai. Nuo sausio 1 d. Europos arešto orderis veikia visose valstybėse 

narėse, jo teigiamas poveikis pasitvirtina kasdien – tiek teisminės kontrolės ir veiksmingumo, 

tiek spartumo atžvilgiu; visa tai užtikrinama nepažeidžiant pagrindinių teisių. 

4.1.3. Policijos ir muitinių bendradarbiavimas 

Europolas ir CEPOL 

Vasario 15 d. Taryba priėmė sprendimą ( 523 ), kuriuo Juodkalnija įtraukiama į trečiųjų šalių ir 

su Europos Sąjunga nesusijusių institucijų, su kuriomis Europos policijos biuro (Europolo) 

direktorius įgaliotas pradėti derybas, sąrašą. Tą pačią dieną Europolo direktorius įgaliotas 

sudaryti susitarimo su Australija projektą, kurio tikslas – užmegzti Europos Sąjungos 

valstybių narių ir Australijos bendradarbiavimą kovojant su sunkiais tarptautiniais 

nusikaltimais, pavyzdžiui, keistis informacija ir palaikyti nuolatinius ryšius su reikiamais visų 

lygių atstovais. 

Duomenų apsauga ir keitimasis informacija 

Kovo 7 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl tolesnių veiksmų pagal geresnio duomenų 

apsaugos direktyvos įgyvendinimo darbo programą ( 524 ). Komunikate Komisija išdėstė 

įgyvendinant darbo programą, pateiktą pirmojoje Komisijos direktyvos įgyvendinimo 

ataskaitoje ( 525 ), padarytą pažangą ir nurodė veiksmus, kuriuos dar reikia atlikti, norint, kad ši 

direktyva būtų įgyvendinama geriau. Komisija mano, kad direktyvoje numatytas bendras 

teisinis pagrindas yra tinkamas, techniškai neutralus, užtikrinantis aukštą asmens duomenų 

apsaugos lygį visoje Europos Sąjungoje, taigi itin naudingas piliečiams, įmonėms ir 

institucijoms. Todėl nenumatyta teikti šios direktyvos keitimo teisės aktų. Vis dėlto, siekiant 

pagerinti jos veikimą, bus imamasi tam tikrų veiksmų. Antai valstybės narės turi užtikrinti 

tinkamą nacionalinės teisės aktų įgyvendinimą. Siekdama mažinti įvairių valstybių narių 

teisės aktų skirtumus, Komisija numato pateikti komunikatą, kuriame bus išaiškintos tam 

( 521 ) Sprendimas 2007/126/TVR (OL L 58, 2007 2 24). 

( 522 ) COM(2007) 407 (OL C 191, 2007 8 17). 


( 524 ) COM(2007) 87 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 525 ) COM(2003) 265 (OL C 76, 2004 3 25). 


tikros nuostatos. Darbo programa bus toliau įgyvendinama, darbo grupė turės labiau siekti 

prisidėti derinant kontrolės institucijų praktiką. Bus svarstoma, ar reikia priimti konkrečių 

teisės aktų, jei tam tikra technologija nuolat kelia problemų dėl duomenų apsaugos principų 

laikymosi. 

Gegužės 2 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl duomenų apsaugos stiprinimo naudojant 

privatumo didinimo technologijas ( 526 ). Tokios technologijos turėtų neleisti pažeisti duomenų 

apsaugos taisyklių ir padėti juos nustatyti. Komunikate išdėstomi šių technologijų privalumai 

ir nurodomi tikslai, kurių Komisija turi siekti, norėdama paskatinti jas naudoti. Be to, 

komunikate apibrėžiami konkretūs šių tikslų įgyvendinimo veiksmai: remti tokių technologijų 

kūrimą ir jas naudojančius duomenų tvarkytojus bei vartotojus. 

Birželio 12 d. Taryba priėmė sprendimą ( 527 ), kuriame apibrėžiamos prieigos prie Europolo 

turimų asmens duomenų, jų naudojimo, saugumo ir saugojimo terminų taisyklės. Liepos 23 d. 

Taryba priėmė sprendimą dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl 

oro vežėjų atliekamo keleivio duomenų įrašo (PNR duomenų) tvarkymo ir perdavimo 

Jungtinių Valstijų Vidaus saugumo departamentui (DHS) pasirašymo ( 528 ). 

Liepos 12 d. Europos Parlamentas priėmė Rezoliuciją dėl susitarimo su Jungtinėmis 

Amerikos Valstijomis dėl keleivio duomenų įrašo. Parlamentas išreiškė susirūpinimą, kad 

trūksta teisinio oro transporto bendrovėms nustatytų įpareigojimų pasekmių ir apimties 

tikrumo. 

4.1.4. Kova su terorizmu, nusikalstamumu ir narkotikais 

Kova su terorizmu 

Vasario 12 d. Taryba priėmė Sprendimą dėl 2007–2013 m. specialiosios terorizmo ir kitos su 

saugumu susijusios rizikos prevencijos, parengties ir padarinių valdymo programos 

sudarymo ( 529 ). Sprendimu siekiama padėti valstybėms narėms užkirsti kelią teroristiniams 

išpuoliams ir kitai su saugumu susijusiai rizikai, tam pasirengti ir apsaugoti žmones ir 

svarbius objektus. 

Vasario 15 d. Europos Parlamentas priėmė Rezoliuciją dėl išorinio kovos su terorizmu 

aspekto ( 530 ). Parlamentas pabrėžia, kad reikia kuo skubiau tinkamai ir visa apimtimi 

įgyvendinti visas aukščiausiu politiniu lygiu priimtas Europos Sąjungos kovos su terorizmu 

strategijos, taip pat kovos su teroristų radikalėjimu ir verbavimu veiksmų plano bei strategijos 

priemones – šiuose dokumentuose numatytus mechanizmus ir kitus pasiūlymus turi lydėti kuo 

greičiau konkrečios ir veiksmingos priemonės. Parlamentas siūlo, kad santykiuose su 

trečiosiomis šalimis ES kovos su terorizmu politika būtų nuoseklesnė ir veiksmingesnė. 

Parlamentas taip pat prašo Komisijos ir Europos kovos su terorizmu koordinatoriaus pateikti 

jam metinę veiklos šioje srityje ataskaitą ir atsižvelgti į pastabas bei rekomendacijas, kurias jis 

galėtų pateikti šiuo klausimu. 

Liepos 11 d. Komisija priėmė Žaliąją knygą dėl pasirengimo biologinei grėsmei ( 531 ). Joje 

siekiama paskatinti visos Europos Sąjungos diskusijas ir konsultacijas dėl susipažinimo su 

( 526 ) COM(2007) 228 (OL C 181, 2007 8 3). 


( 528 ) Sprendimas 2007/551/BUSP, TVR (OL L 204, 2007 8 4). 

( 529 ) Sprendimas 2007/124/EB, Euratomas (OL L 58, 2007 2 24). 

( 530 ) OL C 287 E, 2007 11 29. 

( 531 ) COM(2007) 399 (OL C 191, 2007 8 17). 


galiojančiais teisės aktais ir dėl jų įgyvendinimo trūkumų. Kad galėtų veiksmingiau užkirsti 

kelią tyčiniam biologiniam incidentui arba nusikaltimui, taip pat geriau reaguoti į tokį įvykį ir 

po jo grįžti į normalią padėtį, Europos Sąjunga turi derinti įvairiose srityse vykdomus 

veiksmus, t. y. konsultuotis su visomis valstybių narių ir ES suinteresuotosiomis šalimis. 

Atsižvelgus į konsultacijų rezultatus, galėtų būti numatomos politinės priemonės ES 

biologinės grėsmės programai sudaryti. 

Lapkričio 6 d. Komisija priėmė keletą pasiūlymų, kuriais siekiama didinti Europos Sąjungos 

gebėjimą kovoti su terorizmu. Tarp jų – pasiūlymas baudžiamąja tvarka bausti už viešą 

kurstymą daryti teroristinius nusikaltimus ir teroristų verbavimą bei mokymą, įskaitant 

internetu ( 532 ), pamatinio sprendimo dėl keleivio duomenų įrašo naudojimo teisėsaugoje 

pasiūlymas ( 533 ), komunikatas, kurio tikslas – neleisti teroristams naudoti sprogstamųjų įtaisų 

Europos Sąjungoje ( 534 ), pamatinio sprendimo, kuriuo siekiama iš dalies keisti galiojantį 

pamatinį sprendimą ( 535 ) dėl kovos su terorizmu, pasiūlymas ( 536 ), pamatinio sprendimo dėl 

kovos su terorizmu įgyvendinimo ataskaita ( 537 ). Pasiūlymais siekiama visas Europos Sąjungos 

valstybių narių teisines sistemas aprūpinti priemonėmis, reikalingomis tokius nusikaltimus 

darantiems asmenims patraukti baudžiamojon atsakomybėn. 

Kova su nusikalstamumu 

Vasario 12 d. Taryba priėmė Sprendimą, įkuriantį specialiąją programą „Nusikalstamumo 

prevencija ir kova su nusikalstamumu“ kaip Saugumo ir laisvių apsaugos bendrosios 

programos dalį ( 538 ). Sprendimu siekiama stiprinti aukštą piliečių saugumo lygį: užkirsti kelią 

nusikalstamumui ir kovoti su juo, ypač su terorizmu, prekyba žmonėmis ir nusikaltimais 

vaikams, neteisėta prekyba narkotikais ir ginklais, korupcija ir sukčiavimu. 

Gegužės 22 d. Komisija priėmė komunikatą „Bendrosios politikos, skirtos kovai su 

elektroniniais nusikaltimais, linkme“ ( 539 ). Atsižvelgiant į nustatytus šios srities poreikius ir 

ribotas ES veikimo galimybes, susitelkta ties tais politiniais veiksmais, kuriais galima gerinti 

tarptautinį bendradarbiavimą bei koordinavimą ir taip stiprinti tarpvalstybinį operatyvinį 

policijos tarnybų bendradarbiavimą. 

Birželio 18 d. Komisija priėmė Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su korupcija 

privačiame sektoriuje ataskaitą ( 540 ). Kadangi pagal trečiąjį ramstį Komisija neturi įgaliojimų 

pradėti pažeidimo procedūros prieš valstybes nares, ataskaitoje apsiribota faktiniu priimtų 

sprendimo perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių įvertinimu. Komisija reiškia susirūpinimą 

dėl valstybių narių vėlavimo perkelti sprendimą į nacionalinę teisę ir primena, kad pačios 

valstybės kovai su korupcija privačiame sektoriuje teikė didelę reikšmę. 

Gruodžio 17 ir 20 d. Komisija priėmė ataskaitą ( 541 ), kurioje nagrinėjamas Tarybos pamatinio 

sprendimo dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo ( 542 ) 

įgyvendinimas, ir ataskaitą ( 543 ), kurioje apžvelgiamas Tarybos sprendimo dėl valstybių narių 

( 532 ) COM(2007) 649. 

( 533 ) COM(2007) 654. 

( 534 ) COM(2007) 651. 

( 535 ) Pamatinis sprendimas 2002/475/TVR (OL L 164, 2002 6 22). 

( 536 ) COM(2007) 650. 

( 537 ) COM(2007) 681. 


( 539 ) COM(2007) 267 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 540 ) COM(2007) 328 (OL C 246, 2007 10 20). 

( 541 ) COM(2007) 805. 

( 542 ) Pamatinis sprendimas 2005/212/TVR (OL L 68, 2005 3 15). 

( 543 ) COM(2007) 827. 


finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimo susitarimų dėl keitimosi informacija ( 544 ) 

įgyvendinimas. 

Kova su narkotikais 

Rugsėjo 25 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Sprendimą dėl specialiosios programos 

„Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“ kaip bendrosios programos „Pagrindinės 

teisės ir teisingumas“ dalies sukūrimo 2007–2013 m. laikotarpiui ( 545 ). Šiuo sprendimu 

siekiama mažinti narkotikų vartojimą, priklausomybę nuo jų bei su narkotikais susijusią žalą 

ir vykdyti prevenciją; prisidėti prie informacijos apie narkotikų vartojimą gerinimo; remti ES 

kovos su narkotikais strategijos įgyvendinimą. 

Gruodžio 10 d. Komisija priėmė ES kovos su narkotikais veiksmų plano (2005–2008) 

įgyvendinimo komunikatą ( 546 ). Komunikate apžvelgiami pagrindiniai Europos Sąjungos 

kovos su narkotikais politikos aspektai, išsamiai aprašomi įgyvendinti tikslai ir veiksmai, 

numatyti 2005–2008 m. ES kovos su narkotikais veiksmų plane, ir analizuojama 2007 m. 

padaryta pažanga. Komunikate parodoma pažanga, padaryta mažinant narkotikų paklausą ir 

pasiūlą, taip pat išdėstomi pasiekti rezultatai tokiose nepaprastai svarbiose srityse kaip 

koordinavimas, tarptautinis bendradarbiavimas, informacija, paieška ir vertinimas. 

Komunikate pateikiama išsami iš visų susijusių Komisijos tarnybų, Europos narkotikų ir 

narkomanijos stebėsenos centro ir Europolo gauta informacija. 

Liepos 17 d. Komisija priėmė Tarybos sprendimo dėl 1-benzilpiperazino (BZP) apibrėžimo 

kaip naujo sintetinio narkotiko, kurio atžvilgiu turi būti taikomos kontrolės priemonės ir 

baudžiamosios nuostatos, pasiūlymą ( 547 ). 

4.1.5. Išorės sienų valdymas ir imigracija 

Migracijos srautai, prieglobstis ir imigracija 

Vasario 13 d. Regionų komitetas priėmė nuomonę ( 548 ) dėl Komisijos komunikatų „Teisėtos 

migracijos politikos planas“ ( 549 ) bei „Politikos prioritetai kovojant su nelegalia trečiųjų šalių 

piliečių imigracija“ ( 550 ) ir dėl Žaliosios knygos dėl Europos migracijos tinklo ateities ( 551 ). 

Komitetas pabrėžia, kad vietos ir regioninės savivaldos institucijos atlieka svarbų vaidmenį: 

todėl, kad turi patirties ir palaiko ryšius su kilmės šalimis, ir todėl, kad priima priemones 

imigrantams integruoti – daugiausia sveikatos priežiūros, būsto, švietimo ir užimtumo srityse. 

Gegužės 16 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl visuotinio požiūrio į migraciją taikymo 

Europos Sąjungos kaimyniniams rytų ir pietryčių regionams ( 552 ) ir Komunikatą dėl 

apykaitinės migracijos ir Europos Sąjungos bei trečiųjų šalių judumo partnerysčių ( 553 ). Abu 

komunikatai parengti atsižvelgus į 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos raginimą 

plėtoti dialogą migracijos klausimais su trečiosiomis šalimis ir pasiūlyti konkrečių priemonių. 



( 546 ) COM(2007) 781. 

( 547 ) COM(2007) 430 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 548 ) OL C 146, 2007 6 30. 

( 549 ) COM(2005) 669 (OL C 70, 2006 3 22). 

( 550 ) COM(2006) 402 (OL C 78, 2007 4 11). 

( 551 ) COM(2005) 606 (OL C 49, 2006 2 28). 

( 552 ) COM(2007) 247 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 553 ) COM(2007) 248 (OL C 191, 2007 8 17). 


Tą pačią dieną Komisija pateikė Direktyvos, kuria numatomos sankcijos nelegaliai esančių 

trečiųjų šalių piliečių darbdaviams, pasiūlymą ( 554 ). 

Gegužės mėn. Taryba priėmė keletą sprendimų dėl tam tikrų fondų įsteigimo iki 2013 m. 

pagal bendrąją programą „Solidarumas ir migracijos srautų valdymas“: Išorės sienų 

fondo ( 555 ), Europos pabėgėlių fondo ( 556 ) ir Europos grąžinimo fondo ( 557 ). 

Išorės sienų fondo tikslas – padėti veiksmingai organizuoti išorės sienų patikrinimus ir 

priežiūrą, veiksmingai valdyti žmonių srautus prie išorės sienų, užtikrinti, kad pasieniečiai 

vienodai taikytų sienų kirtimą reglamentuojančias Bendrijos teisės nuostatas, gerinti valstybių 

narių konsulinių įstaigų trečiosiose šalyse veiklą, skirtą trečiųjų šalių piliečių srautams 

valdyti. Europos pabėgėlių fondo tikslas – remti ir skatinti valstybes nares negailėti pastangų 

priimant pabėgėlius ir perkeltus asmenis, valdant jų priėmimo pasekmes atsižvelgiant į šiose 

srityse galiojančius Bendrijos teisės aktus. Sprendimu keičiamas antrasis fondas (2005– 

2010 m.): siekiama remti naujuosius Hagos programos tikslus, ypač susijusius su praktiniu 

bendradarbiavimu ir pabėgėlių persikėlimu. Europos grąžinimo fondo paskirtis – remti 

valstybių narių pastangas gerinti visus nelegalių imigrantų grąžinimo valdymo aspektus, 

taikant integruotą grąžinimo valdymą. Fondas numato bendrus valstybių narių arba 

nacionalinius veiksmus, atitinkančius solidarumo principą, šios srityje galiojančius Bendrijos 

teisės aktus ir pagrindines teises. 

Birželio 6 d. Komisija pateikė Žaliąją knygą dėl būsimosios bendros Europos prieglobsčio 

sistemos ( 558 ). Knygos tikslas – nurodyti galiojančiuose teisės aktuose numatytas galimybes 

pradėti antrąjį bendros Europos prieglobsčio sistemos kūrimo etapą. Remiantis konsultacijų 

rezultatais, bus parengta veiksmų programa, kuri turėtų būti paskelbta 2008 metais. 

Tą pačią dieną Komisija priėmė Dublino sistemos vertinimo ataskaitą ( 559 ), kurioje siekiama 

nustatyti, kuri valstybė narė atsako už trečiosios šalies piliečio vienoje iš ES valstybių narių, 

Islandijoje ir Norvegijoje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. 

Birželio 25 d. Taryba priėmė Sprendimą dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 

2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą 

įsteigimo ( 560 ). Fondo tikslas – remti valstybių narių pastangas sudarant įvairių ekonominių, 

socialinių, kultūrinių, religinių, kalbinių ir etninių grupių trečiųjų šalių piliečiams sąlygas 

tenkinti apsigyvenimo sąlygas ir palengvinti jų integraciją į valstybių narių visuomenę. 

Liepos 11 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą dėl Bendrijos migracijos 

statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos ( 561 ), kuriuo siekiama gerinti tokios statistikos 

teikimą, patikimumą ir palyginamumą ES lygmeniu. 

Rugpjūčio 10 d. Komisija priėmė Sprendimo, sukuriančio Europos migracijos tinklą, 

pasiūlymą ( 562 ). Tinklo tikslas – tenkinti ES institucijų, valstybių narių valdžios institucijų ir 

plačiosios visuomenės informacijos apie prieglobstį bei imigraciją poreikius ir taip remti šių 

( 554 ) COM(2007) 249 (OL C 191, 2007 8 17). 




( 558 ) COM(2007) 301 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 559 ) COM(2007) 299 (OL C 191, 2007 8 17). 



( 562 ) COM(2007) 466 (OL C 246, 2007 10 20). 


sričių politikos formavimą ir sprendimų priėmimą Europos Sąjungoje. Finansinėje 

programoje 2008–2013 m. numatyta skirti 56,7 mln. EUR asignavimų. 

Rugsėjo 11 d. Komisija pateikė trečiąją Migracijos ir integracijos ataskaitą ( 563 ), kurioje 

išvardijo Bendrijos ir nacionalinius pasiūlymus, kuriais siekiama gerinti trečiųjų šalių piliečių 

integraciją. 

Spalio 23 d. Komisija pateikė du ekonominės migracijos srities direktyvų pasiūlymus: tai 

pamatinės direktyvos, kuria siekiama nustatyti aukštos kvalifikacijos piliečių atvykimo į 

Europos Sąjungą sąlygas, pasiūlymas; šiuo tikslu siūloma sukurti ES mėlynąją kortelę ( 564 ). 

Antruoju pasiūlymu siūloma priimti direktyvą, kuria nustatoma bendra paraiškų išduoti 

bendrą leidimą apsigyventi ir dirbti teikimo tvarka ir apibrėžiamos bendros valstybėje narėje 

teisėtai gyvenančių ir dirbančių trečiųjų šalių migrantų teisės ( 565 ). 

Lapkričio 26 d. Komisija paskelbė minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo 

nustatančios direktyvos taikymo ataskaitą ( 566 ) (2003 m. sausio 27 d. Direktyva 2006/9/EB, 

dažnai vadinama Priėmimo sąlygų direktyva). Remiantis vertinimo ataskaitos rezultatais ir 

konsultacijų dėl Žaliosios knygos dėl būsimosios bendros Europos prieglobsčio sistemos 

išvadomis, iki 2010 m. bus parengtas labiau suderintas ir Hagos programos tikslus atitinkantis 

teisinis pagrindas, reglamentuojantis priėmimo sąlygas. 

Gruodžio 5 d. Komisija priėmė komunikatą „Bendros imigracijos politikos link“ ( 567 ). 

Komunikate nurodoma, kaip Europos Sąjunga turi vykdyti savo naująjį įsipareigojimą 

formuoti bendrąją Europos imigracijos politiką, kad galėtų spręsti dabartinius imigracijos 

uždavinius: labiau išnaudoti ekonomines galimybes ir integracijos priemones, grindžiamas 

solidarumu ir naštos pasidalijimu. 

Vizos, sienų kirtimas ir judėjimas ES viduje 

Birželio 1 d. įsigaliojo Europos bendrijos ir Rusijos sudaryti susitarimai dėl trumpalaikių vizų 

išdavimo tvarkos supaprastinimo ( 568 ) ir readmisijos ( 569 ). Susitarime dėl trumpalaikių vizų 

išdavimo tvarkos supaprastinimo numatyta, kad, remiantis abipusiškumo principu, abiejų 

susitarimo šalių piliečiams išduodamos vizos 90 dienų (per 180 dienų) neviršijančiai 

viešnagei. Šis susitarimas netaikomas Danijai, Airijai ir Jungtinei Karalystei. Readmisijos 

susitarime, kuris nebus taikomas Danijai, numatyta, kad, remiantis abipusiškumo principu, 

nustatoma greita ir veiksminga asmenų, netenkinančių atvykimo į Rusiją arba į vieną ES 

valstybių narių, viešėjimo arba gyvenimo šiose šalyse sąlygų, atpažinimo bei grąžinimo 

tvarka ir bendradarbiaujant palengvinamas šių asmenų pervežimas. 

Lapkričio 29 d. Europos bendrija ir Ukraina sudarė susitarimą dėl trumpalaikių vizų išdavimo 

tvarkos supaprastinimo ( 570 ) ir readmisijos ( 571 ). Lapkričio 8 d. panašaus pobūdžio susitarimai 

sudaryti su Albanijos Respublika (dėl vizų išdavimo tvarkos) ( 572 ), Buvusiąja Jugoslavijos 

( 563 ) COM(2007) 512 (OL C 4, 2008 1 9). 

( 564 ) COM(2007) 637. 

( 565 ) COM(2007) 638. 

( 566 ) COM(2007) 745. 

( 567 ) COM(2007) 780. 







Respublika Makedonija ( 573 ), Bosnija ir Hercegovina ( 574 ), Juodkalnijos Respublika ( 575 ) ir 

Serbijos Respublika ( 576 ), o lapkričio 22 d. – su Moldovos Respublika ( 577 ). 

Liepos 11 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 863/2007, nustatantį Skubios pasienio 

pagalbos būrių sudarymo mechanizmą ( 578 ). Reglamentu nustatomas mechanizmas, kuriuo tam 

tikrą laiką to prašančiai valstybei narei teikiama operatyvinė pagalba: neatidėliotinomis ir 

išskirtinėmis aplinkybėmis, kai į išorės sienų punktus masiškai atvyksta trečiųjų šalių piliečiai 

ir bando neteisėtai patekti į jos teritoriją, siunčiami skubios pasienio pagalbos būriai. 

Balandžio 25 d. Kišiniove, Moldovoje, oficialiai atidarytas pirmasis Europos Sąjungos 

bendras prašymų išduoti vizą nagrinėjimo centras ( 579 ). Šis bendras centras įsteigtas siekiant 

supaprastinti vizų išdavimo Moldovos piliečiams tvarką. 

Šengeno informacinė sistema 

Sausio 29 d. Taryba priėmė sprendimą dėl „Sisnet“ ( 580 ) (Šengeno aplinkai skirtos ryšių 

infrastruktūros) 2007 m. biudžeto – 4 099 000 EUR. 

Kovo 16 d. Komisija priėmė du sprendimus, nustatančius Šengeno informacinės sistemos II 

tinklo reikalavimus ( 581 ). 

Birželio 12 d. Taryba priėmė sprendimą dėl Šengeno acquis nuostatų, susijusių su Šengeno 

informacine sistema, taikymo į Europos Sąjungą 2004 m. įstojusiose valstybėse narėse 

(išskyrus Kiprą) ( 582 ). 

Tą pačią dieną Taryba priėmė Sprendimą dėl antros kartos Šengeno informacinės sistemos 

(SIS II) sukūrimo ( 583 ). Šiame sprendime nurodomi SIS II tikslai, techninė struktūra, 

finansavimas ir nustatomos sistemos veikimo bei naudojimo taisyklės. Taip pat išdėstomos 

specialiosios duomenų įvedimo į sistemą taisyklės. 

Šengeno erdvės plėtra 

Lapkričio 8 d. Taryba padarė išvadą, kad Šengeno acquis taikymo visose srityse (oro, 

sausumos ir jūrų sienos, policijos bendradarbiavimas, Šengeno informacinė sistema, duomenų 

apsauga, vizų išdavimas) sąlygos tenkinamos devyniose valstybėse narėse: Čekijoje, Estijoje, 

Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje. 

Gruodžio 6 d., pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Taryba nusprendė 2007 m. gruodžio 

21 d. panaikinti tikrinimus prie sausumos ir jūrų vidaus sienų su šiomis valstybėmis narėmis, 

taip pat tarp jų ir Šengeno acquis jau visa apimtimi taikančių valstybių narių, o 2008 m. kovo 

30 d. – tikrinimus prie oro sienų ( 584 ). 

( 573 ) Sprendimai 2007/824/EB ir 2007/817/EB (OL L 334, 2007 12 19). 





( 578 ) OL L 199, 2007 7 31. 

( 579 ) IP/07/561. 

( 580 ) 2000/265/EB (OL L 85, 2000 4 6). 



( 583 ) Sprendimas 2007/533/TVR (OL L 205,2007 8 7). 




 

 

2 skirsnis 

4.2. Rizikos valdymas 

4.2.1. Visuomenės sveikata 


Kovo 20 d. Komisija priėmė Bendrijos epidemiologinės priežiūros ir užkrečiamųjų ligų 

kontrolės tinklo skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos (SĮRS) veikimo 2004 ir 2005 metais 

ataskaitą ( 585 ). SĮRS veiklos analizė parodė, kad valstybės narės vis dažniau naudojasi sistema 

ir vertina ją kaip veiksmingą priemonę, kuria galima skubiai perduoti informaciją, reikalingą 

priemonėms koordinuoti ir rizikai valdyti Bendrijos lygmeniu. 

Spalio 23 d. Komisija priėmė baltąją knygą „Kartu sveikatos labui. 2008–2013 m. ES 

strateginis požiūris“ ( 586 ). Nurodyti strateginiai tikslai – gerinti senėjančių europiečių sveikatą, 

saugoti piliečius nuo grėsmių sveikatai, remti dinamiškas sveikatos sistemas ir naujas 

technologijas. 

Tą pačią dieną Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Sprendimą dėl antrosios Bendrijos 

veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.) ( 587 ). 

Be to, gruodžio 6 d. posėdyje Taryba priėmė išvadas dėl Europos Sąjungos sveikatos 

strategijos. 

Sveikatos veiksniai 

Balandžio 18 d. Komisija priėmė 2003 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijos dėl 

priklausomybės nuo narkotikų sveikatai daromos žalos prevencijos ir mažinimo įgyvendinimo 

ataskaitą ( 588 ). Joje Komisija nurodo, kad priklausomybės nuo narkotikų daromos žalos 

prevencija ir mažinimas yra akivaizdus nacionalinės visuomenės sveikatos politikos tikslas ir 

kad visos valstybės narės parengė žalos mažinimo paslaugų ir priemonių, tačiau nevienodų. 

Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad ne visos valstybės narės laikosi pozicijos, kad kokybės 

užtikrinimas, stebėsena ir vertinimas yra nacionalinės vyriausybės uždavinys, tačiau iš esmės 

visos sutinka, kad žalos mažinimo praktikoje būtina daugiau dėmesio skirti svarbesniems 

moksliniams įrodymams ir jais naudotis. 

Vasario 1 d. ( 589 ) Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo 

skatinimas: antsvorio, nutukimo ir chroniškų ligų prevencija Europos Sąjungoje“. 

Parlementas nutukimo problemą laiko Europos Sąjungos ir jos valstybių narių politikos 

prioritetu. Jis paragino Komisiją kurti gerosios patirties sklaidos mokymo įstaigose sistemas, 

( 585 ) COM(2007) 121. 

( 586 ) COM(2007) 630. 


( 588 ) COM(2007) 199. 

( 589 ) OL C 250 E, 2007 10 25. 


kad vaikai būtų mokomi sveikos mitybos įpročių. Rezoliucijoje taip pat nagrinėjama galimybė 

įtraukti mitybą ir fizinę veiklą į kitas Bendrijos politikos sritis. 

Gegužės 30 d. Komisija priėmė Baltąją knygą dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir 

nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti ( 590 ). Šioje baltojoje knygoje pagrindinis 

dėmesys skiriamas mitybos ir sveikatos problemų sprendimo priemonėms, kurias būtų galima 

priimti Bendrijos mastu, ir siūlomi konkretūs veiksmai, kuriuos valstybės narės turi 

įgyvendinti įvairiuose sektoriuose, atsižvelgdamos į savo kompetencijos ribas. 2010 m. 

Komisija turėtų nagrinėti padarytą pažangą. 

2007 m. toliau buvo galima džiaugtis Europos Sąjungos 2005 m. kovo mėn. sukurtos mitybos, 

fizinės veiklos ir sveikatos platformos rezultatais. Be to, Komisija ir Europos futbolo 

asociacijų sąjunga (UEFA) rugpjūčio pabaigoje pradėjo televizijos reklaminę kampaniją, 

kuria Europos piliečiai skatinami kasdien užsiimti fizine veikla. Kitas šviečiamosios veiklos 

pavyzdys – lapkričio 8 d. vykusi Europos sveiko maisto ir jo gaminimo diena, kurios tikslas – 

prisidėti prie kovos su vaikų nutukimu. 

Be to, birželio mėn. įsteigtas Europos forumas „Alkoholis ir sveikata“, skirtas konkrečioms 

įvairaus lygmens – nuo Europos iki vietos – priemonėms rengti, kad būtų sumažinta alkoholio 

daroma žala. Forumą sudaro dvi veiklos grupės: mokslo grupė, įgaliota teikti forumo nariams 

mokslines nuomones, ir antroji grupė, kurios užduotis – nustatyti gerąją patirtį ir siūlyti 

priemones nariams. 

Kova su rūkymu 

Sausio 30 d. Komisija priėmė žaliąją knygą „Europa be tabako dūmų: politikos alternatyvos 

Europos Sąjungos mastu“ ( 591 ). Dokumente apžvelgiami pasyvaus rūkymo padariniai sveikatai 

ir ekonominė našta, teigiama, kad visuomenė pritaria draudimui rūkyti ir kitoms priemonėms, 

kurių imamasi nacionaliniu ir Bendrijos mastu. Dokumentu siekiama sužinoti suinteresuotųjų 

šalių nuomonę apie kovos su pasyviu rūkymu priemonių mastą. 

Europos Teisingumo Teismui atmetus Vokietijos ieškinį dėl Tabako gaminių reklamos 

direktyvos, visos valstybės narės perkėlė direktyvą į nacionalinę teisę. Be to, siekiant kovoti 

su rūkymu nustatytas privalomas įspėjimo apie žalą sveikatai tekstas ir numatyta galimybė 

naudoti piktogramas. 

Aplinkos oro kokybė 

Liepos 4 d. Komisija priėmė komunikatą ( 592 ), kuriame išreiškiama parama Tarybos bendrajai 

pozicijai ( 593 ) dėl Direktyvos dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje priėmimo. 

Organų donorystė ir transplantacija 

Gegužės 30 d. Komisija priėmė komunikatą „Organų donorystė ir transplantacija: politikos 

veiksmai Europos Sąjungos lygiu“ ( 594 ). Komunikate nurodomos trys strateginės problemos: 

organų kokybės ir saugumo užtikrinimas, organų trūkumo mažinimas ir kova su neteisėta 

prekyba organais. Komisija siūlo glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo šioje srityje 

( 590 ) COM(2007) 279 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 591 ) COM(2007) 27 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 592 ) COM(2007) 320 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 593 ) OL C 263 E, 2007 11 6. 

( 594 ) COM(2007) 275 (OL C 191, 2007 8 17). 


veiksmų planą ir direktyvą pagal EB sutarties 152 straipsnį; į direktyvą bus įtraukti 

pagrindiniai žmogaus organų kokybės ir saugos principai. 

4.2.2. Vartotojų apsauga 

Vasario 8 d. Komisija priėmė Žaliąją knygą dėl Vartotojų acquis persvarstymo ( 595 ). Taip 

Komisija skatina iš esmės peržiūrėti šias taisykles, kad būtų pateikti vienodi teisės aktai ir taip 

padidintas vartotojų pasitikėjimas, o taisyklės pritaikytos prie sparčiai kintančio skaitmeninio 

pasaulio uždavinių. Balandžio 24 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl Direktyvos 1999/44/EB 

dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų įgyvendinimo ( 596 ). 

Be to, kovo 13 d. Komisija priėmė komunikatą „2007–2013 m. ES vartotojų politikos 

strategija. Vartotojų teisių stiprinimas, gerovės didinimas ir veiksminga jų apsauga“ ( 597 ). 

Nustatyti trys pagrindiniai šio laikotarpio tikslai: stiprinti ES vartotojų teises, didinti vartotojų 

gerovę ir veiksmingai apsaugoti nuo rizikos ir grėsmės, kurių patys įveikti negalėtų. Šitaip 

Komisija siekia, kad iki 2013 m. vidaus rinka būtų labiau integruota ir veiksmingesnė, visų 

pirma mažmeninės prekybos srityje. 

Birželio 7 d. Komisija taip pat priėmė Direktyvos dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai 

kuriais pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe, ilgalaikiais atostogų produktais, 

perpardavimo ir keitimosi aspektais, pasiūlymą ( 598 ). Nauju pasiūlymu siekiama ištaisyti 

dabartinių taisyklių spragas. Visų pirma direktyva siekiama, kad būtų išplėsta jos taikymo 

sritis, į kurią įtraukiami nauji rinkoje pasirodę produktai, o apsauga taikoma ir tokiose 

svarbiose srityse, kaip bendros nuosavybės įmonių perpardavimas ir klubai, siūlantys keisti 

atostogų paketus. 

Liepos 25 d. Komisija priėmė Antrąją bendros principų sistemos kūrimo pažangos ataskaitą, 

kurioje svarstomi Europos sutarčių teisės teisyno klausimai ( 599 ). Ataskaitoje apibendrinama 

projekto suteikti Komisijai ir Europos teisės aktų leidėjui „priemonių rinkinį“ arba vadovą, 

naudotiną persvarstant galiojančius teisės aktus ir rengiant naujas sutarčių teisės srities 

priemones, įgyvendinimo raida. Ataskaitoje taip pat kalbama apie Komisijos požiūrį į 

būsimus su BPS (bendra principų sistema) susijusius darbus. 

4.2.3. Maisto sauga, augalų sveikata, gyvūnų sveikata ir gerovė 

Maisto sauga 

Balandžio 17 d. Komisija priėmė Reglamento, nustatančio Bendrijos farmakologiškai aktyvių 

medžiagų leistinų likučių kiekių nustatymo gyvulinės kilmės maisto produktuose tvarką ir 

panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2377/90, pasiūlymą ( 600 ). Tikslas – toliau riboti 

farmakologiškai aktyvių medžiagų, kurios įtraukiamos į maistiniams gyvūnams skiriamų 

veterinarinių vaistų sudėtį, ir šių medžiagų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose 

poveikį vartotojams. 

Maisto priedai 

( 595 ) COM(2006) 744 (OL C 61, 2007 3 15). 

( 596 ) COM(2007) 210 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 597 ) COM(2007) 99 (OL C 181, 2007 8 3). 

( 598 ) COM(2007) 303 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 599 ) COM(2007) 447 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 600 ) COM(2007) 194 (OL C 181, 2007 8 3). 


Liepos 18 d. Komisija priėmė Maisto priedų pakartotinio vertinimo eigos ataskaitą ( 601 ). 

Ataskaitoje pateikiama pakartotinių priedų vertinimų, kuriuos neseniai atliko Maisto produktų 

mokslinis komitetas (MPMK) ir Europos maisto saugos tarnyba (EMST), santrauka ir 

aprašomi Europos Komisijos veiksmai, kurių ji ėmėsi atsižvelgdama į šias mokslines 

nuomones. 

Augalų sveikata 

Sausio 29 d. Komisija priėmė Direktyvos dėl prekybos vaisinių augalų dauginamąja 

medžiaga ir sodininkystei skirtais vaisiniais augalais (nauja redakcija) pasiūlymą ( 602 ). Šios 

srities Bendrijos teisės aktai priimti 1992 m., siekiant suderinti reikalavimus ir užtikrinti, kad 

pirkėjai gautų sveikus ir geros kokybės dauginamąją medžiagą ir vaisinius augalus. Per visą 

laikotarpį nuo priėmimo šie teisės aktai pasiteisino kaip paprasta ir veiksminga priemonė 

vidaus rinkai suderinti. 

Lapkričio 26 d. ( 603 ) Komisija priėmė Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Sprendimą 

2003/17/EB dėl sėklinių augalų aprobavimo, atliekamo trečiosiose šalyse, lygiavertiškumo ir 

dėl trečiosiose šalyse užaugintos sėklos lygiavertiškumo, pasiūlymą. Šiuo pasiūlymu iki 

2012 m. gruodžio 31 d. pratęsiamas lygiavertiškumo principo taikymas visoms Sprendime 

2003/17/EB nurodytoms trečiosioms šalims. 

Gyvūnų sveikata ir gerovė 

Rugsėjo 19 d. ( 604 ) Komisija priėmė Komunikatą dėl naujosios Europos Sąjungos gyvūnų 

sveikatos strategijos (2007–2013 m.), kurio pagrindinė mintis – „prevencija geriau už 

gydymą“. Čia įvertinta Bendrijos gyvūnų sveikatos politika – teigiama, kad ji kasmet vis 

gerėja, bei suformuluotos svarbios rekomendacijos ateičiai. 

Prie gyvūnų gerovės srities galima priskirti ir birželio 28 d. Tarybos priimtą Direktyvą, 

nustatančią būtiniausias broilerių apsaugos taisykles ( 605 ). Birželio 11 d. Taryba priėmė 

reglamentą, skirtą apsaugoti vandens terpei nuo rizikos, susijusios su svetimų ir nevietinių 

rūšių naudojimu akvakultūroje, ir taip prisidėti prie šios sektoriaus tvariojo vystymosi 

Europoje ( 606 ). 

4.2.4. Transporto sauga ir saugumas 

Jūrų saugumas ir sauga 

Balandžio 25 d. Reglamentu (EB) Nr. 457/2007 ( 607 ) Europos Parlamentas ir Taryba iš dalies 

pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 417/2002 dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino 

reikalavimų greitesnio įvedimo viengubo korpuso naftos tanklaiviams. Naujuoju reglamentu 

visiems naftos tanklaiviams, plukdantiems sunkiuosius naftos produktus, neatsižvelgiant į jų 

vėliavą, uždraudžiama įplaukti į uostą, atviroje jūroje esantį terminalą arba išplaukti iš jų arba 

sustoti valstybės narės jurisdikcijai priklausančioje zonoje, jei jie nėra dvigubo korpuso naftos 

tanklaiviai. 

( 601 ) COM(2007) 418 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 602 ) COM(2007) 31. 


( 604 ) COM(2007) 539 (OL C 4, 2008 1 9). 



( 607 ) OL L 113, 2007 4 30. 


Spalio 22 d. Komisija priėmė iš dalies pakeistą Reglamento dėl keleivių vežėjų jūra ir vidaus 

vandenimis atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju pasiūlymą ( 608 ). Pasiūlymo tikslas – 

pasiūlyti visiems vežėjams ir laivais plaukiantiems keleiviams, kad ir koks būtų jų pasirinktas 

maršrutas, suderintą teisės sistemą, kuria nustatomos jų teisės ir pareigos. 

Be to, spalio 24 d. Komisija priėmė iš dalies pakeistą Direktyvos dėl laivų savininkų civilinės 

atsakomybės ir finansinių garantijų pasiūlymą ( 609 ). Pasiūlyme nustatytos avarijų prevencijos 

ir žalos atlyginimo taisyklės. 

Oro erdvės saugumas ir sauga 

Sausio 24 d. Komisija priėmė komunikatą „Europos oro uostų pajėgumų, našumo ir saugos 

veiksmų planas“ ( 610 ). Jame pateikiamas bendras kovos su spūstimis Europos oro uostuose 

darnios strategijos įgyvendinimo planas. Siūlomos penkios pagrindinės priemonės: optimaliai 

išnaudoti esamą infrastruktūrą; laikytis darnaus požiūrio į oro saugos veiksmus 

aerodromuose; skatinti skirtingų transporto rūšių kombinavimą ir integravimą; tobulinti oro 

uostų aplinkos tausojimo pajėgumus ir gerinti naujos oro uostų infrastruktūros planavimo 

sistemą; rengti ir diegti ekonomiškus technologinius sprendimus. 

Birželio 14 d. Komisija priėmė Sprendimo dėl susitarimo dėl bendradarbiavimo civilinės 

aviacijos saugos reglamentavimo srityje pasirašymo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis 

pasiūlymą, kuriuo siekiama palengvinti aviacijos sektoriaus prekių ir paslaugų prekybą, kuo 

labiau sumažinant vertinimo, tikrinimo ir kontrolės veiksmų dubliavimą ( 611 ). Taryba 

pasiūlymą priėmė lapkričio mėn. 26 dieną. 

4.2.5. Energetikos saugumas ir įrenginių sauga 

Sausio 10 d. komunikate dėl branduolinės informacinės programos ( 612 ) Komisija siūlo įsteigti 

aukšto lygio grupę, kurią sudarytų nacionalinių branduolinės energetikos reglamentavimo 

valdžios institucijų atstovai, kuri suformuotų bendrą branduolinės saugos bei saugumo 

koncepciją ir parengtų šios srities Europos masto taisykles ( 613 ). 

Tą pačią dieną Komisija priėmė Komunikatą dėl Europos strateginio energetikos technologijų 

plano sudarymo ( 614 ). Komunikate Komisija pabrėžia ypatingą energetikos technologijų 

vaidmenį sprendžiant tokius energetikos politikos uždavinius, kaip antai tiekimo saugumas, 

klimato kaita ir konkurencingumas. Komisija taip pat pareiškė pati pasiūlysianti konkretų 

Europos strateginį energetikos technologijų planą, kurį teiks tvirtinti Europos Vadovų Tarybai 

2008 m. pavasarį. 

Vasario 19 d. Taryba priėmė Reglamentą (Euratomas) Nr. 300/2007 ( 615 ), nustatantį 

bendradarbiavimo branduolinės saugos ir saugumo srityje priemonę, kuria skatinama 

užtikrinti aukštą branduolinio saugumo bei radiologinės apsaugos lygį ir vykdyti veiksmingą 

saugumo kontrolę. 

( 608 ) COM(2007) 645. 

( 609 ) COM(2007) 674. 

( 610 ) COM(2006) 819 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 611 ) COM(2007) 325 (OL C 191, 2007 8 17). 

( 612 ) COM(2006) 844 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 613 ) Žr. šio pranešimo II skyriaus 2 skirsnio dalį „Energetika“. 

( 614 ) COM(2006) 847 (OL C 138, 2007 6 22). 

( 615 ) OL L 81, 2007 3 22. 


Vasario 27 d. Komisija priėmė darbinį dokumentą, kuriame pateikiama atnaujinta 

branduolinio saugumo kontrolės įgyvendinimo Europos Sąjungoje koncepcija ir aprašomi 

pagrindiniai jos principai. Dėl šio darbo dokumento išsamiai konsultuotasi su valstybių narių 

ekspertais, ir šie jam pritarė. 2007 m. baigtas dokumentas bus vėlesnės veiklos saugumo 

kontrolės srityje pagrindas. Vasario 28 d. Taryba susipažino su šiuo Komisijos parengtu 

dokumentu ir pažymėjo, kad jam pritarė dauguma. Tai yra naujos branduolinio saugumo eros 

Bendrijose pradžia. 

Liepos 10 d. Taryba priėmė sprendimą, kuriuo pritariama Europos atominės energijos 

bendrijos prisijungimui prie Branduolinių medžiagų ir branduolinių objektų fizinės saugos 

konvencijos ( 616 ). Sprendimą dėl prisijungimo Komisija priėmė gruodžio 19 dieną. 

Liepos 17 d. Komisija priėmė Sprendimą dėl Europos branduolinės saugos ir atliekų 

tvarkymo aukšto lygio grupės sudarymo ( 617 ). Ši aukšto lygio grupė konsultuos Komisiją ir 

padės jai palaipsniui kurti bendrą koncepciją ir prireikus parengti papildomas europines 

taisykles dėl branduolinių įrenginių saugos ir panaudoto kuro bei radioaktyviųjų atliekų 

tvarkymo saugos. 

Be to, remdamasi Europos Sąjungos prisiimtais įsipareigojimais teikti tinkamą finansinę 

paramą Slovakijai, kad būtų uždaryti tarybiniai pirmosios kartos branduoliniai reaktoriai, 

gegužės 14 d. Taryba priėmė Reglamentą, nustatantį finansinę paramą 2007– 

2013 metams ( 618 ). 

Gruodžio 12 d. Komisija priėmė Antrąją finansinių išteklių, skirtų branduolinių įrenginių 

eksploatavimui nutraukti, panaudotam kurui ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti, 

naudojimo ataskaitą ( 619 ). Ataskaitoje aptarti visi branduoliniai įrenginiai ir eksploatavimui 

nutraukti bei atliekoms tvarkyti skirtų lėšų naudojimas. 

4.2.6. Civilinė sauga ir Europos Sąjungos solidarumo fondas 

Civilinė sauga 

Kovo 5 d. Taryba nustatė civilinės saugos finansinę priemonę ( 620 ). Priemonė taps reagavimo 

veiksmų ir pasirengimo bei reagavimo pagal Europos Sąjungos civilinės saugos sistemą ( 621 ) 

finansiniu pagrindu ir veiksmų, kurie iki šio buvo įgyvendinami pagal 2000–2006 m. civilinės 

saugos programą ( 622 ), veiksmingesnio įgyvendinimo teisiniu bei finansiniu pagrindu. Be to, 

priemonė bus taikoma naujose srityse ir prisidės prie detekcijos ir ankstyvojo įspėjimo 

sistemų plėtros ir diegimo, pasitelkiant tokių sistemų poreikio bei galimybės jas sukurti 

studijas ir vykdant veiksmus, skirtus skatinti jų tarpusavio priklausomybei ir sąsajoms su 

mechanizmu. 2007–2013 m. finansinėje programoje šiai priemonei skirtas 189,8 mln. EUR 

biudžetas. 

Europos Sąjungos solidarumo fondas 



( 618 ) Reglamentas (Euratomas) Nr. 549/2007 (OL L 131, 2007 5 23). 

( 619 ) COM(2007) 794. 

( 620 ) Sprendimas 2007/162/EB, Euratomas (OL L 71, 2007 3 10). 

( 621 ) Sprendimas 2001/792/EB, Euratomas (OL L 297, 2001 11 15) ir COM(2005) 137 (OL C 236, 2005 9 24). 



Birželio 7 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Sprendimą ( 623 ) dėl Europos Sąjungos 

solidarumo fondo mobilizavimo. Išnagrinėjus 2006 m. Graikijoje ir Vengrijoje kilusių didelių 

potvynių padarinius, iš Europos Sąjungos solidarumo fondo skirta 24 370 114 EUR 

įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų. Spalio 24 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė 

dar vieną Sprendimą ( 624 ) dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo mobilizavimo. Šis 

sprendimas priimtas dėl uragano „Kirilo“, sausio mėn. nusiaubusio Vokietiją, ir atogrąžų 

ciklono „Gamedo“, vasario mėn. nusiaubusio Prancūzijos Reunjono salą. Šiais dviem atvejais 

iš Europos Sąjungos solidarumo fondo skirta 172,2 mln. EUR. Gruodžio 10 d. Komisija 

pasiūlė skirti 162 mln. EUR Europos Sąjungos solidarumo fondo paramą nuo potvynių 

nukentėjusiems Didžiosios Britanijos regionams ( 625 ). 

Spalio 25 d. Komisija priėmė Europos Sąjungos solidarumo fondo 2006 m. metinę 

ataskaitą ( 626 ), kurioje pateikiama informacija apie 2006 m. fondo veiklą, susijusią su per 

metus gautų naujų paraiškų administravimu, dotacijų naudojimo stebėjimu ir įgyvendinimo 

ataskaitų vertinimu rengiantis jas užbaigti. 

4.2.7. Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga 

Liepos 23 d. ( 627 ) Europos Parlamentas ir Taryba priėmė sprendimą, steigiantį programą 

Hercule II ir iš dalies keičiantį ir pratęsiantį Sprendimą Nr. 804/2004/EB ( 628 ), steigiantį 

Bendrijos veiksmų programą, skatinančią veiklą Bendrijos finansinių interesų apsaugos 

srityje. Į šį pagrindinį dokumentą nuo šiol įtraukiamos ne tik dotacijos, bet ir sutartys, o tarp 

jo tikslų – kova su cigarečių kontrabanda ir klastojimu. Kovos su cigarečių kontrabanda ir 

klastojimu įtraukimas į programos tikslus rodo, kad glaudžiau bendradarbiaudamos 

nacionalinės ir Bendrijos valdžios institucijos šiai sričiai skiria daugiau dėmesio. Programa 

Hercule II bus taikoma 2007–2013 m. laikotarpiu; iš viso jai bus skirta 98,5 mln. EUR. 

Naująja programa siekiama sujungti visas su bendra Komisijos kova su sukčiavimu susijusias 

vykdomąsias išlaidas; numatoma, kad iš programos lėšų bus finansuojama įvairi veikla, kaip 

antai techninė pagalba nacionalinėms valdžios institucijoms, mokymų, seminarų bei 

konferencijų organizavimas, bus atliekamos lyginamosios teisės studijos. Programa skirta 

valstybių narių valdžios institucijoms, valstybėse narėse, šalyse kandidatėse arba 

stojančiosiose šalyse įsikūrusiems pelno nesiekiantiems mokslinių tyrimų centrams ir 

asociacijoms. Be to, pagal šią programą galės būti finansuojamos ir kai kurių trečiųjų šalių 

piliečių reikalavimus atitinkančios dalyvavimo programoje išlaidos. 

Gruodžio 17 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl dinamiškos apsaugos nuo sukčiavimo 

koncepcijos ( 629 ), kuriuo siekiama sukurti prevencijos mechanizmą. 


 

 

 



( 625 ) IP/07/1885. 

( 626 ) COM(2007) 632 (OL C 9, 2008 1 15). 


( 628 ) OL L 143, 2004 4 30. 

( 629 ) COM(2007) 806.

LT - Europa

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?