orientalizmo patirtis ankstyvojoje malraux kūryboje - Logos
orientalizmo patirtis ankstyvojoje malraux kūryboje - Logos
orientalizmo patirtis ankstyvojoje malraux kūryboje - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
ÞILVINË GAIÞUTYTË-FILIPAVIÈIENË<br />
ORIENTALIZMO PATIRTIS<br />
ANKSTYVOJOJE MALRAUX KÛRYBOJE<br />
140 LOGOS 55<br />
2008 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
ÞILVINË GAIÞUTYTË-FILIPAVIÈIENË<br />
The Orientalistic Experience in Early Malraux’s Novels<br />
SUMMARY<br />
In this article the main attention is paid to the early novels of French writer, art historian A. Malraux<br />
(1901-1976). The article deals with 2 novels: “Temptation of West” (1926) and “The Royal Way” (1930).<br />
The first of them explored the parallels between Eastern and Western culture. The work was set on the<br />
early stages of the Chinese revolution and focused on the exchange of letters between a young European<br />
and a young Asian intellectual. The second novel set in the Indochinese jungle. The book was<br />
largely a dialogue on death; it was one Malraux’s main themes. This oriental experience of writer and<br />
absorbed oriental culture formed the original conception of museum without walls, which is like a<br />
museum in the mind, comprising the art of past centuries and civilizations.<br />
SANTRAUKA<br />
Vilniaus dailës akademija<br />
Gauta 2008 03 14<br />
Ðiame straipsnyje aptariama ávairiapusës asmenybës – garsaus XX a. prancûzø raðytojo, egzistencialisto,<br />
meno filosofo ir pasaulinës kultûros paveldo puoselëtojo André Malraux (1903–1976) ankstyvoji literatûrinë<br />
kûryba, atskleidþiami orientalizmø atspindþiai joje. Komparatyvistinë Malraux meno filosofija ir ásivaizduojamo<br />
muziejaus idëja paliko gilø rëþá XX a. humanistikoje ir pavertë já viena reikðmingiausiø meno<br />
filosofijos figûrø, padëjusiø suvokti neeuropiniø civilizacijø vertæ bei eurocentriniø nuostatø ribotumà,<br />
iðryðkinti pagrindines tarpcivilizaciniø átakø, ávairiø meno stiliø bei formø migracijos kryptis. Ankstyvuoju<br />
Malraux dvasinës raidos laikotarpiu, 3-jame deðimtmetyje, paraðytø romanø nagrinëjimas leidþia atskleisti<br />
komparatyvistinës meno filosofijos atsiradimo prielaidas ir pagrindiniø, iðsiskleidusiø vëlesniuose tekstuose,<br />
idëjø iðtakas. Gilus autentiðkø meno reiðkiniø paþinimas suformavo savità Malraux meno teorijà,<br />
tyrinëjanèià ne tik konkreèias meno problemas, bet pateikianèià ir platesniø civilizaciniø apibendrinimø.<br />
RAKTAÞODÞIAI: André Malraux, orientalizmai, meno filosofija.<br />
KEY WORDS: André Malraux, orientalisme, philosophie of art.
Pirmasis pasaulinis karas suþlugdë<br />
daugelio kritiðkai màstanèiø Vakarø<br />
intelektualø, menininkø ir raðytojø<br />
ðimtmeèiais vieðpatavusá tikëjimà vakarietiðkø<br />
visuomeniø raidos keliø paþangumu,<br />
jø skleidþiamø idealø bei idëjø<br />
universalumu. Gráþæs ið Azijos Malraux<br />
su giliu liûdesiu konstatuoja: „Beviltiðkai<br />
siekiama iðsaugoti prarastos europietiðkos<br />
kultûros iliuzijas ir akivaizdþià<br />
negalià; gyvuoja pragaiðtingas idealizmas.“<br />
1 Ði mintis persmelkia visus ankstyvojo<br />
laikotarpio kûrinius: La Tentation<br />
de l’Occident (Vakarø pagunda, 1926) –<br />
subtilø Rytø ir Vakarø kultûriná dialogà;<br />
Conquérants (Kovotojai, 1928) – pirmàjá<br />
trilogijos, skirtos þmogaus bûèiai,<br />
romanà, kuriame apraðomos nûdienos<br />
Kinijos revoliucinës kovos; La voie royale<br />
(Karaliðkasis kelias, 1930) – nuotykiø romanà,<br />
paremtà raðytojo biografijos faktais.<br />
Gonkûrø premija apdovanotas La<br />
Condition humaine (Þmogaus bûtis, 1933),<br />
kurio personaþø paveiksluose atpaþástami<br />
istorijos bei politikos veikëjø portretai,<br />
o siuþete – detali 1927-øjø Ðanchajaus<br />
darbininkø ginkluoto sukilimo kronika,<br />
þymi naujà Malraux kûrybinës<br />
brandos laikotarpá. Atsiþvelgiant á romanø<br />
pobûdá, analizei pasirinkti du kûriniai,<br />
kurie nëra Lietuvoje plaèiau nagrinëti:<br />
Vakarø pagunda ir Karaliðkasis kelias.<br />
Daugiabriaunë Malraux asmenybë ir<br />
gyvenimas tapo mitu, kuriame „susipina<br />
tikrovë, skaitytojø vaizduotës ir autoriaus<br />
sukurtas stojiðkos asmenybës tipas“.<br />
2 Vargu ar já pavadintume kabinetiniu<br />
mokslininku, akademiniu þmogumi:<br />
jis tikras l’homme d’action (veiklos<br />
þmogus) – aistringas keliautojas, ávairiø<br />
civilizacijø meno þinovas, politikas,<br />
LOGOS 55<br />
2008 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
KULTÛRA<br />
daug prisidëjæs prie pasaulinës kultûros<br />
paveldo iðsaugojimo ir UNESCO organizacijos<br />
veiklos. Kelionëse ágyta kultûros<br />
globalumo <strong>patirtis</strong> persmelkia visà<br />
Malraux kûrybà.<br />
Malraux gimë 1901 m. lapkrièio 3 d.<br />
Paryþiuje. Po tëvø skyrybø apsigyveno<br />
Bondy su motina, moèiute ir teta, kurios<br />
rûpinosi nuosava bakalëjos parduotuve.<br />
1914 m. rugsëjá su klasës draugais lankësi<br />
Marno mûðio lauke, taèiau buvo<br />
pernelyg jaunas, kad eitø kovoti, karà<br />
iðgyveno savo tëvo – leitenanto – patirtimi.<br />
Ástojæs á Turgot licëjø, susiþavëjo<br />
Tolstojaus ir Dostojevskio kûryba, taèiau<br />
1918 m. nepriimtas á Condorcet licëjø,<br />
Malraux atsisako tæsti mokslus ir lieka<br />
be diplomo. Aistringas pomëgis skaityti<br />
jam atvërë Barrés, Baudelaire’o, Corneille’io,<br />
Dostojevskio, Flaubert’o, Hugo,<br />
Loti, Michelet, Nietzsches, Tolstojaus ir<br />
kitø raðytojø bei filosofø kûrybà – Malraux<br />
tapo tikru bibliofilu. Perskaityti<br />
groþiniai ir filosofijos tekstai paliko gilø<br />
pëdsakà jaunuolio sàmonëje.<br />
Devyniolikmetis Malraux pateko á<br />
Paryþiaus menininkø ir literatø aplinkà,<br />
skelbë pirmuosius kûrinius – literatûros<br />
teorijos esë, meno ir literatûros kritikà ir<br />
prozà. To laikotarpio jo kûriniai priskiriami<br />
farfelu þanrui (Malraux atgaivino<br />
ðá terminà): poetinë proza, veikiama vokiðkojo<br />
ekspresionizmo, Apollinaire’o ir<br />
M. Jacobo poezijos. Profesiniø þiniø apie<br />
menà Malraux sëmësi Guimet muziejaus<br />
ir Luvro mokyklos archeologijos ir<br />
orientalistikos kursuose, sanskrito ir kinø<br />
kalbø þinias gilino Rytø kalbø institute<br />
(École des langues orientales vivantes).<br />
1921 m. Malraux vedë Clarà Goldschmidt.<br />
Ði sàjunga turëjo átakos dvasi-<br />
141
ÞILVINË GAIÞUTYTË-FILIPAVIÈIENË<br />
niam ir profesiniam Malraux brendimui,<br />
o Claros tëvø palikimas sutuoktiniams<br />
leido nevarþomai keliauti. Kilusi ið Vokietijos,<br />
ji buvo gyvo ir aðtraus proto,<br />
suvokë modernybës svarbà ir padëjo<br />
Malraux atrasti naujàsias meno kryptis,<br />
srûvanèias ið prieðingo Reino kranto. Ið<br />
pirmøjø Malraux tekstø matyti, kad jis<br />
buvo susipaþinæs su tuo metu á prancûzø<br />
kalbà neiðverstais veikalais. Þinome,<br />
kad Clara vertë O. Spenglerio Vakarø<br />
saulëlydþio (veikalas prancûzø kalba pasirodë<br />
tik 1948 m.) fragmentus ir<br />
F. Nietzsches tekstus, spausdinamus<br />
Journal de voyage d’un philosophe (Filosofo<br />
kelionës þurnale). Ðiame þurnale nuo<br />
1922 m. buvo spausdinama H. Hesses<br />
romano Siddharta (1922) fragmentø,<br />
L. V. Frobeniuso darbø apie Afrikà ir<br />
C. Einsteno esë, paþadinusiø susidomëjimà<br />
Afrikos skulptûra.<br />
André ir Clara pirmiausia keliavo po<br />
Austrijà, Èekijà, Italijà, Vokietijà, kurioje<br />
atrado ekspresionizmo tapybà, vëliau<br />
vyko á Tunisà, Sicilijà. 1923-aisiais André<br />
ir Clara leidosi á nuotykiø kupinà kelionæ<br />
po prancûzø Indokinijà. Be oficialios<br />
Kolonijø ministerijos misijos – vykdyti<br />
archeologinius tyrinëjimus Kambodþoje,<br />
Malraux turëjo ir slaptà tikslà – parsiveþ-<br />
142 LOGOS 55<br />
2008 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
ti ir kolekcininkams parduoti meno objektø<br />
bei gràþinti verteivø iðeikvotà Claros<br />
paveldëtà turtà. Ði avantiûra nepavyko<br />
ir 1924-øjø liepà Malraux ir jo draugas<br />
buvo nuteisti, o Clara iðvyko á Paryþiø<br />
telkti intelektualus (M. Arland’à,<br />
L. Aragonà, A. Bretonà, F. Mauriacà,<br />
A. Gide’à ir M. Jacobà) vyrui gelbëti. Jø<br />
pastangomis ir padavus apeliacijà Malraux<br />
bausmë buvo atidëta metams, á<br />
Prancûzijà jis gráþo 1924-øjø lapkritá. Suþavëtas<br />
kolonijinio gyvenimo Malraux<br />
lankësi Indokinijoje ir vëliau, ásteigë antikolonijiniø<br />
idëjø þurnalà L’Indochine enchaînée<br />
(Uþvaldyta Indokinija), lankësi<br />
Mongolijoje, Indijoje, Kinijoje. 1929–<br />
1931 m. sutuoktiniai daugybæ kartø keliavo<br />
po Rytø ðalis (1929 m. – Persijà,<br />
Konstantinopolá, Baku, Irakà, Sirijà, Beirutà,<br />
1931 m. – Afganistanà, Indijà, Iranà,<br />
Birmà, Singapûrà, Honkongà, Kinijà,<br />
Japonijà). Po ðiø kelioniø Malraux surengë<br />
daugybæ parodø: gotikos ir budizmo<br />
meno, indo-helenistinio meno ir Centrinës<br />
Azijos nomadø meno. 1934 m. vyksta<br />
á legendinæ Sabos karalienës sostinæ.<br />
Minëtos kelionës ið esmës pakeitë Malraux<br />
màstysenà ir pasaulëþiûrà bei paruoðë<br />
dirvà Ásivaizduojamo meno muziejaus<br />
koncepcijos atsiradimui.<br />
ORIENTALIZMAI IR VAKARØ PAGUNDA<br />
Nenuostabu, kad pirmuosius Malraux<br />
literatûros kûrinius inspiravo paþintis<br />
su Rytø civilizacijomis ir kelionëse<br />
ágyta <strong>patirtis</strong>, kurià raðytojas ir keliautojas<br />
perkëlë ir á daugelá vëlesniø savo<br />
romanø. Pirmiausia dera paminëti epistolinio<br />
þanro romanà Vakarø pagunda (La<br />
Tentation de l’Occident, 1926), kuriame<br />
skaitytojui pateikiama dvideðimt penkeriø<br />
metø prancûzo A. D., keliaujanèio po<br />
Kinijà, ir dvideðimt trejø metø kino Lingo-W.-Y.,<br />
lankanèio Europà bei siekianèio<br />
perprasti vakarietiðkà ir europietiðkà<br />
kultûrà, istorijos. Romane subtiliai atskleidþiami<br />
Vakarø kultûros ypatumai<br />
smalsaus rytieèio akimis ir kinø kultûros
savitumas vakarietiðkoje kultûroje iðaugusio<br />
þmogaus poþiûriu. Laiðkuose, raðytuose<br />
1921–1925 m., jaunuoliai daug<br />
diskutuoja meno, filosofijos, gyvenimo<br />
bûdo, þmoniø santykiø temomis.<br />
Daugeliu atþvilgiø romanas galëtø<br />
bûti vadinamas filosofijos veikalu, taèiau<br />
dar 1951 m. pats autorius já priskyrë<br />
literatûrinei kûrybai. Knygos sumanymà<br />
galime sieti su auganèiu Vakarø<br />
Europos intelektualø domëjimusi Rytø<br />
kultûromis, pesimistinëmis O. Spenglerio<br />
„Vakarø saulëlydþio“, P. Valéry „civilizacijos<br />
mirtingumo“ ar F. Nietzsches<br />
„Dievo mirties“ idëjomis, kurios brëþë<br />
intelektiniø Malraux ieðkojimø kryptis.<br />
Jaunasis raðytojas ypatingai domëjosi ir<br />
þavëjosi Nietzsches filosofija bei màstymo<br />
bûdu, já traukë iracionalizmo idëjos<br />
bei poetinis filosofinis jo veikalø matmuo.<br />
Panaðiai kaip Nietzsche, vakarietiðkam<br />
racionalizmo kultui ir raðytinei<br />
kultûrai Malraux prieðprieðino Rytø<br />
kultûrà, Rytø filosofijai ir pasaulëjautai<br />
bûdingà iracionalizmà bei juslingumà.<br />
Galima teigti, kad ðio romano struktûra<br />
– skirtingø kultûrø atstovø dialogas<br />
– atskleidþia pamatinius, malrietiðkosios<br />
pasaulëþiûros ir meno filosofijos<br />
bruoþus, tapusius visos Malraux mokslinës<br />
bei literatûrinës kûrybos pagrindu:<br />
tai nuolatinis skirtingø kultûriniø bei<br />
meniniø tradicijø lyginimas, archeologijos<br />
studijø ir kelioniø patirties átvirtintas<br />
dëmesys neeuropiniø civilizacijø menui,<br />
pagarba ávairiø laikotarpiø meno<br />
paminklams, paþenklintiems irimo pëdsakø.<br />
Susidûrimas su ávairiø civilizacijø<br />
meninës ir estetinës kultûros fragmentais<br />
ugdë Malraux fantazijà ir intuicijà,<br />
be kuriø neámanomas meno istori-<br />
LOGOS 55<br />
2008 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
KULTÛRA<br />
ko ir filosofo darbas. Kartu romane visiðkai<br />
nuvainikuojamas primityvus eurocentrizmas,<br />
prieð kurá Malraux kovojo<br />
visà tolesná gyvenimà.<br />
Romano pradþioje kiekvienas personaþø<br />
glaustai nusako áspûdþius, kuriuos<br />
patyrë patekæ á aplinkà, matytà tik fotografijose<br />
ar apie kurià buvo tik skaitæs;<br />
kalbama apie peizaþo, architektûros<br />
skirtumus. Po to pateikiami penki kino<br />
laiðkai, kupini nuostabos ir kritiðkumo<br />
europietiðkos kultûros atþvilgiu. „Kà galëèiau<br />
pasakyti apie jûsø rasës þmones?<br />
Að juos studijuoju ir bandau iðvengti<br />
knygose suformuoto poþiûrio. Þinau,<br />
kad mûsø vertëjai pasirinkdami ir siekdami<br />
supaþindinti su Europos paproèiais<br />
bei jos literatûra, Balzacu, Flaubert’u,<br />
prancûzø natûralistais, pirmaisiais<br />
Goethes romanais, Tolstojumi, Dostojevskiu,<br />
analizuodami Baudelaire’o talentà,<br />
atskleidë iðskirtiniø krikðèioniø iðmintá<br />
bei rûpestingumà ir rëkianèiø bei<br />
raudanèiø ið skausmo beprotybæ, pradedant<br />
Emma Bovary, baigiant broliais<br />
Karamazovais.“ 3<br />
Griaudamas vieðpataujanèius eurocentrizmo<br />
mitus, Malraux Lingo lûpomis<br />
nuvainikuoja tariamus europietiðkosios<br />
dvasinës kultûros, socialinës sanklodos,<br />
gyvensenos bei socialiniø santykiø<br />
pranaðumus, teigdamas, jog „Europoje<br />
regiu tik dëmesingai tvarkingà barbarystæ,<br />
kur civilizacijos ir tvarkos idëjos<br />
kaskart painiojamos“ 4 ; atskleidþia esminius<br />
pasaulëjautos skirtumus: „jûsiðkë<br />
(dvasia, aut. pastaba) yra sukurta taip,<br />
kad gyvenime suvokiate tik fragmentus.<br />
Nuolatos verþiatës á tikslà, link kurio<br />
esate nukreipti. Norite nugalëti, taèiau,<br />
kà atrandate savo menkose pergalëse?<br />
143
ÞILVINË GAIÞUTYTË-FILIPAVIÈIENË<br />
Mes, kinai, norime suprasti gyvenimo<br />
pilnatvæ. Ne tik galëdami jà paþinti, taèiau<br />
þinome, kad ji perþengia ir turi perþengti<br />
kiekvienà veiksmà.“ 5<br />
Penktajame laiðke, pasakodamas<br />
áspûdþius ið kelionës Antikos civilizacijos<br />
pëdasakais – á Atënus ir Romà, Lingas<br />
atveria europieèiui akis, pastebëdamas<br />
Rytø meninës kultûros pëdsakus,<br />
kuriuos integravo vakarietiðkoji civilizacija<br />
ir atskleidþia nepagrástas Vakarø antikos<br />
meno pretenzijas á ypatingà vietà<br />
meno istorijoje: „prisimenu kuklø muziejø<br />
tarp pasaulyje regëtø formø ir<br />
prieð akis iðkyla jauno vyro galva atmerktomis<br />
akimis, kuri tapusi man graikø<br />
dvasios alegorija su giliomis insinuacijomis:<br />
iðmatuoti visus dalykus þmogaus<br />
gyvenimo trukmëje ir intensyvume.<br />
Ar ne po ðio neþinomo þmogaus<br />
veidu iðraðëte Edipo vardà? Jo istorija –<br />
tai kova visomis iðgalëmis su sfinksu.<br />
Monstras: drakonas, sfinksas, sparnuotas<br />
jautis yra vienas ið Rytø atspindþiø;<br />
taèiau jis kilæs ið dvasios, kurià Graikija<br />
bandë sumenkinti, jis naujai pasirodo<br />
ávairiais amþiais kaskart þmonëms ið gyvenimo<br />
praðant daugiau nei gali suteikti<br />
racionalus màstymas. Miræs Tëbuose, jis<br />
atgimsta Egipte Sogdiane ir prie Indijos<br />
sienø, kur jis nugali savo ruoþtu sielvartingàjá<br />
Edipà: Aleksandras... . “ 6<br />
Romane regima Nietzsches filosofijoje<br />
iðsiskleidusi Vakarø civilizacijos kritika,<br />
kurioje Vakarø kultûros, meno kûrybiniø<br />
dvasios polëkiø nykimo iðtakos<br />
siejamos su posokratine filosofija, kurios<br />
analitiðkumas sunaikino pirmapradá<br />
màstymo bei bûties vientisumà ir iðsigimstanèioje<br />
krikðèioniø religijoje. Krikðèioniø<br />
pasaulëþiûros stiprëjimà jis laikë<br />
144 LOGOS 55<br />
2008 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
þmogaus „valios galiai“ kritika, o treèiojo<br />
– Dievo – ásiterpimà á natûralius þmogaus<br />
ir gamtos santykius aiðkino kaip<br />
þmogaus mëginimà iðvengti atsakomybës<br />
uþ savo veiksmus ir pasaulá.<br />
Lingo laiðkuose neslepiama antipatija<br />
Europai ir laidomos aðtrios kritikos<br />
strëlës krikðèioniðkosios pasaulëþiûros<br />
atþvilgiu, inspiruotos nyèiðkosios filosofijos:<br />
„Graikas tiki, kad þmogus yra atskirtas<br />
nuo pasaulio, krikðèionis tiki<br />
þmogaus ir Dievo santykiu, o mes tikime<br />
þmogaus ir pasaulio ryðiu. Ir viskas klostosi<br />
santykyje su juo. Taèiau mes suvokiame<br />
pasaulio pilnatvæ, esame jautrûs<br />
jame veikianèioms jëgoms bei þmoniø judëjimui;<br />
þmogaus dvasios idëja dominavo<br />
mûsø þmogaus dvasioje. Gyvenimo<br />
tëkmë, kuri mûsø màstyme ir jausenoje<br />
svarbi sudedamosiomis dalimis – jaunystë,<br />
brandus amþius, senatvë – jiems tapo<br />
pamatine sudedamàja pasaulio dalimi.“ 7<br />
„Girdëjau du krikðèioniø balsus“, – tæsia<br />
Lingas – „vienas giedojo giesmæ Dievui;<br />
kitas slapta su juo kalbëjosi. Pastarasis<br />
nesistengë suteikti sàmoningam þmogui<br />
savo galiø – galios palaimai – kurios<br />
stiprëja já atskirdamos nuo pasaulio; gyvenimo<br />
abejonëms, nusivylimams, vidinëms<br />
kovoms ji suteikia iðskirtinæ svarbà<br />
ir intensyvumà: ji susieja su Dievu. Neatsakingas<br />
rytietis stengiasi pakilti aukðèiau<br />
konflikto, kuriame nedalyvauja.<br />
Krikðèionis negali nuo jo atsiskirti, nes<br />
yra susaistytas su Dievu, o pasaulis tëra<br />
tuðèia jø konflikto dekoracija.“ 8<br />
Jaunuoliams aptariant Rytø ir Vakarø<br />
meninei kultûrai bûdingus vaizdavimo<br />
ypatumus, atsiskleidþia pamatinë<br />
Malraux meno filosofijos nuostata, kuri<br />
menui suteikia iðskirtiná vaidmená þmo-
nijos gyvavimo istorijoje ir kultûroje.<br />
„Menas yra rafinuoèiausia dingstis: subtiliausia<br />
pagunda, kuri, þinome, skirta<br />
geriausiems. Nesama vaizduotës pasaulio,<br />
kurio nesistengtø ðiandien uþkariauti<br />
nerimastingi menininkai... Taip, þvelgianèiam<br />
á formas, kurios pasklido Europoje<br />
per paskutiniuosius deðimtá metø<br />
ir nenorinèiam pasistengti jø suprasti,<br />
susidaro kvailystës – sàmoningos ir<br />
patenkintos kvailystës – áspûdis. Ðie kûriniai<br />
ir jø sukeliamas malonumas gali<br />
bûti suvokiami kaip uþsienio kalba<br />
...Naujai atradome ir ásitikinome<br />
antikos kûriniuose ir Toskanos stebukluose,<br />
vëliau Luvre, kuriame Napoleonas<br />
sukaupë paveikslø... Taèiau tai daugiau<br />
ne Europa, ne praeitis, uþtvindþiu-<br />
LOGOS 55<br />
2008 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
KULTÛRA<br />
si Europà ðio amþiaus pradþioje, tai –<br />
pasaulis, uþplûdæs Europà, pasaulis su<br />
savo dabartimi ir praeitimi, jo gyvuojanèiø<br />
ar mirusiø formø ir apmàstymø sukauptos<br />
dovanos... Ðis didingas jaudinantis<br />
reginys, kuris prasideda, mano<br />
mielas Drauge, tai Vakarø pagunda. Ði<br />
formø pergalë prieð dvasià reiðkia gilesnius<br />
dalykus nei malonumo galia ir kiek<br />
paprasta juslumo egzaltacija... Ið tiesø<br />
kultûra mirðta nuo savo paèios silpnumo.<br />
Susidûrusi su idëjomis, kuriø ji negali<br />
ágyti (ásisavinti), ji ginasi ir ieðko savo<br />
destrukcijoje atgimimo ar sunaikinimo<br />
galimybës. Europoje matome gimstantá<br />
liûdnà meniniø patirèiø þaidimà.“ 9<br />
Ðie apmàstymai vëliau iðsiplëtojo á ásivaizduojamo<br />
meno muziejaus idëjà.<br />
KARALIÐKASIS KELIAS: NUO ANGKORO IKI DIEVØ METAMORFOZËS<br />
Antroji aptariama Malraux knyga –<br />
nuotykiø romanas La Voie royale (Karaliðkas<br />
kelias, 1930), kurá paraðyti autoriø<br />
ákvëpë Kambodþoje patirti ávykiai. Karaliðkasis<br />
kelias – tai kelias, jungiantis Angkorà<br />
ir Menamo baseino eþerus. Studijuodamas<br />
École des langues orientales vivantes<br />
Malraux domëjosi naujausiais archeologiniais<br />
tyrinëjimais, vykdomais<br />
Prancûzijos kolonijose. 1900 m. Hanojuje<br />
buvo ásteigtas École Franšaise d’Extrême<br />
Orient (Tolimøjø Rytø prancûzø institutas),<br />
kurio mokslininkai vykdë archeologinius<br />
ir moderniø Azijos visuomeniø tyrinëjimus.<br />
Nuo pat ákûrimo èia dirbo A. Barthas,<br />
M. Colani, L. Finot, L. Fombertaux,<br />
E. Lunet de Lajoquiére’as, G. Maspero,<br />
H. Parmentier. 1907 m. buvo pradëta tyrinëjimo<br />
ir konservavimo darbø programa<br />
Angkoro vietovëje, darbams vadova-<br />
vo H. Parmentier: nuo 1911 m. tyrinëjamos<br />
Samboro (Kompong Thom) ðventyklos<br />
(atrandamas iki-angkorinis menas),<br />
Banteai Chmar ðventyklos bareljefai,<br />
Vat Phu, Vat Nokor ðventyklos, senoji<br />
khmerø architektûra, bendradarbiaujant<br />
su L. Finot ir V. Golubev – Bayon bareljefai,<br />
nuo 1926 m. – Angkoro perlas –<br />
Banteai Srei ðventykla, apraðoma Malraux<br />
romane.<br />
1923 m. Malraux instituto leiþiamame<br />
biuletenyje perskaito H. Parmentier<br />
straipsná, ið kurio jis suþino apie Karaliðkajame<br />
kelyje esanèias netyrinëtas ðventyklas<br />
ir vertingas skulptûras jø sanktuarijuose.<br />
Straipsnyje raðoma apie Banteai-Srei<br />
ðventyklà 10 , esanèià á ðiaurës rytus<br />
nuo Angkor-Thomo – senosios IX–XV a.<br />
Khmerø karaliø sostinës. Malraux gimsta<br />
mintis atrasti Banteai-Srei, pasisavinti<br />
145
ÞILVINË GAIÞUTYTË-FILIPAVIÈIENË<br />
Scenos ið Ramajanos: Vali ir Sugriva kova, X a.<br />
keletà skulptûrø ir pelningai parduoti.<br />
Kartu Malraux pasiûlo vykti ir Clarai. Átikinæs<br />
Guimet muziejaus vadovybæ skirti<br />
oficialià Kolonijø ministerijos misijà,<br />
pasiraðytà ministro A. Sarraut, ir gavæs<br />
rekomendacinius laiðkus, jis uþsitikrina<br />
École Franšaise d’Extrême-Orient specialistø<br />
paramà. 1923-øjø spalio 13 d. laivas iðplaukia<br />
ið Marselio, prie sutuoktiniø prisijungia<br />
ir bièiulis L. Chevassonas. Pirmasis<br />
kontaktas su egzotika ávyksta Dþibutyje,<br />
vëliau Singapûre, Saigone ir galiausiai<br />
Hanojuje. Atvykæs á Hanojø,<br />
Malraux priimamas instituto direktoriaus<br />
L. Aurousseau, kuris nustebintas<br />
jaunuolio þiniø ir argumentø, suteikia<br />
paramà ir iðduoda leidimus ekspedicijai.<br />
Banteai-Srei apylinkëse niekas neþino<br />
apie ðventyklà ir Clara ima abejoti<br />
vyro pasakojimu, taèiau ieðkota vieta<br />
galiausiai randama. Malraux supranta,<br />
kad laiko nedaug – bet kada gali pasirodyti<br />
Parmentier, taèiau vietiniai gy-<br />
146 LOGOS 55<br />
2008 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
ventojai baiminasi piktøjø dvasiø ir<br />
jiems belieka patiems iðpjauti neákainojamos<br />
vertës bareljefus (pagal ástatymà,<br />
archeologinius radinius reikia palikti in<br />
situ). Atvykæ á Siem Reapà jie álipa á laivà,<br />
gabenantá krovinius, ir gruodþio<br />
24 d. atvyksta á Phnom Penhá, taèiau ten<br />
jau laukia policija. Atidarydamas dëþes<br />
Malraux tvirtina, kad iðvykstant jos buvo<br />
tuðèios, taèiau policija nieko nenori<br />
girdëti. Bendraþygiai sulaikomi ir pateikiamas<br />
kaltinimas dël monumentø sugadinimo<br />
ir bareljefø ið Banteai-Srei vagystës.<br />
Tribunolas pasigailëjo Chevassono,<br />
o Malraux pasirodë kaip ekspedicijos<br />
smegenys, menininkas-fantazuotojas,<br />
nuotykiø ieðkotojas, apsiskaitæs þmogus,<br />
kuris iððvaistë þmonos turtà. Advokatai<br />
poelgá siekë pateisinti jaunatviðku neatsakingumu,<br />
o pats Malraux protestavo<br />
prieð visus kaltinimus ir rodë puikias<br />
khmerø meno þinias. Nuosprendis – 3<br />
metai nelaisvës, o Chevassonui – 18 më-
Áëjimas á Banteai-Srei, X a.<br />
nesiø, taèiau patenkinus apeliacijà bausmës<br />
laikas buvo sutrumpintas. Laikas<br />
parodë, kad paikas lobiø ieðkotojø nuotykis<br />
pasitarnavo Angkoro ðventyklos<br />
iðaugojimui.<br />
Romane susipina autobiografinis pasakojimas<br />
ir raðytojo vaizduotëje gimæ<br />
ávykiai. Nemaþai pagrindinio veikëjo<br />
jaunojo archeologo bretono Claude’o<br />
Vannec’o gyvenimo faktø sutampa su<br />
paties Malraux biografija: 3-ojo deðimtmeèio<br />
pradþioje siekdamas praturtëti, jis<br />
Marselyje sëda á laivà ir iðplaukia á Indokinijà,<br />
vildamasis rasti ir perparduoti<br />
neákainojamus bareljefus, puoðianèius<br />
dþiunglëmis apaugusio khmerø karaliðkojo<br />
antikinio kelio ðventyklas. Laive<br />
Claude’as sutinka vokieèiø kilmës danà<br />
Perkenà, kuris po padoraus konsulo<br />
kauke slepia avantiûrizmo dvasià ir neslepia<br />
paniekos ásigalëjusioms vertybëms.<br />
Kartu jie nusprendþia vykti á ekspedicijà<br />
ir nepaklusti ástatymams.<br />
LOGOS 55<br />
2008 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
KULTÛRA<br />
Malrietiðkasis avantiûristas – tai<br />
þmogus, veikiantis ir rizikuojantis ne<br />
siekdamas turtø ir galios, taèiau norëdamas<br />
pateisinti savo buvimà þemëje. Jis<br />
nepaklûsta ástatymams, visuomenës<br />
normoms ir konvencijoms bei tvarkai,<br />
labiau ásiklauso á savo prigimtá nei racionalaus<br />
proto diktuojamus sprendimus,<br />
jis apdovanotas erotiðkumu, kuris<br />
siejamas su valia galiai. Erotiðkumo, pabrëþia<br />
herojus, nedera painioti su meile:<br />
„erotiðkumas – tai maniakiðkas poreikis,<br />
poreikis pasiekti jautriausià nervà<br />
kuris transformuoja prisiminimus...<br />
vaizduotæ – patá nepaprasèiausià<br />
dalykà!“ 11 Nesunku pastebëti avantiûristo<br />
ir Nietzsches genijaus sampratos panaðumus:<br />
jie pasiþymi kûrybiniu gyvenimo<br />
polëkiu, nerûpestingumu ir amoralumu.<br />
Ðiuo poþiûriu Malraux gali bûti<br />
laikomas vienu pirmøjø egzistencializmo<br />
filosofijos skelbëjø XX a. Vakarø literatûroje.<br />
147
ÞILVINË GAIÞUTYTË-FILIPAVIÈIENË<br />
Ðiame romane iðkyla pamatinë Malraux<br />
filosofinë kategorija „þmogaus bûtis“,<br />
kuri nusakoma ávairiomis sàvokomis<br />
– „lemtis“, „dalia“, „mirtis“. Romano<br />
pagrindinis motyvas – mirtis. „Atsidavimas<br />
bevaikio ir bedievio þmogaus<br />
tvarkai yra giliausias atsidavimas mirèiai;<br />
vadinasi, ginklø paieðka ten, kur jø<br />
kiti neieðko: tai dràsa. Kà daryti ið idëjø<br />
lavono, kurios vyrauja þmoniø, tikinèiø<br />
savo egzistencijos naudingumu, elgesyje,<br />
kà veikti su þodþiais tø, kurie nori gyventi<br />
pagal ðiø lavonø modelá? Baigties,<br />
duotos gyvenimui, nebuvimas tapo<br />
veiksmo sàlyga Bûti nuðautam, iðnykti<br />
– jam menkai rûpëjo taèiau<br />
gyvenant suvokti savo egzistencijos tuðtybæ<br />
tarsi vëþá, gyventi su ðiuo abejingu<br />
poþiûriu á mirtá rankoje...“. 12 Kitaip nei<br />
raðytojo biografijoje, romano veiksmas<br />
baigiasi tragiðkai. Paskutiniuosiuose<br />
knygos skyriuose, kuriuose apraðomas<br />
lëtas ir kankinantis Perkeno kelias á mirtá,<br />
iðkyla þmogaus bûties tragizmas.<br />
Nietzsches filosofijoje Malraux atranda<br />
veiksmo filosofijà. Kad individas panaudotø<br />
savo jëgas kovoje, kuri XX a. pasaulyje<br />
yra beveik neabejotinai politinë.<br />
Þinoma, ðiame romane maþai revoliuciniø<br />
ar politiniø ávykiø, taèiau Perkeno<br />
sprendimas primesti savo galià ðiaurës<br />
Kambodþos gentims – antþmogio, valdanèio<br />
þmones, nemaþiau politinis.<br />
Veiksmo filosofija tapo ne tik Malraux<br />
veikalø, bet ir viso gyvenimo pamatu.<br />
Ðiame romane, kaip ir anksèiau aptartame,<br />
yra epizodas – Claude’o susitikimas<br />
su instituto direktoriumi Raméges –<br />
kai iðsakomas poþiûris á menà ir menininkus,<br />
vëliau iðaugæs á ásivaizduojamo<br />
muziejaus koncepcijà. „Svarbiausia meni-<br />
148 LOGOS 55<br />
2008 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
ninkui suteikta vertë slepia vienà ið meno<br />
kûrinio gyvavimo poliø: civilizacijos<br />
bûvá, kuris já vertina. Sakyèiau, mene laikas<br />
neegzistuoja. Mane domina ðiø<br />
kûriniø dekompozicija, transformacijos,<br />
jø giluminis gyvenimas, sudarytas ið<br />
þmoniø mirties. Visi meno kûriniai siekia<br />
tapti mitu Muziejai – tai vietos,<br />
kuriuose praeities kûriniai, tapæ mitais,<br />
miega – gyvena istoriná gyvenimà –<br />
laukdami, kad menininkai jiems gràþintø<br />
tikràjà egzistencijà. Jie tiesiogiai palieèia,<br />
nes menininkas turi prisikëlimo galià...<br />
Ið esmës viena civilizacija yra nesuprantama<br />
kitai, taèiau objektai iðlieka ir<br />
jie atsiveria tuomet, kai mûsø ir jø mitai<br />
susitinka.“ 13 Le musée imaginaire (Ásivaizduojamas<br />
muziejus, 1946) buvo pirmasis<br />
Malraux meno fllosofijos veikalas, kuris<br />
daugeliu atþvilgiø pranoko laikà – paraðytas<br />
ne eurocentiniais prietarais besivadovaujanèio<br />
Vakarø meno istoriko, o<br />
ávairiø pasaulio kultûrø þinovo.<br />
Antropologinë ásivaizduojamo muziejaus<br />
ir meno istorijos samprata atskleidþia<br />
þmogaus esmæ ávairiose civilizacijose<br />
ir perþengia linijinæ vienakryptæ istorijos<br />
filosofijà. Romane iðryðkëja religinis<br />
herojaus santykis su menu, kuris<br />
rodo, kokià nepaprastà vietà menas uþëmë<br />
Malraux gyvenime. Menas jungia<br />
þmones ir civilizacijas, iðlaisvintas nuo<br />
istorijos ir þmogiðkojo laiko – jis yra belaikiðkas.<br />
Meno kûrinys kaip ir civilizacija<br />
– mirtingas, vadinasi, kûriná reikia<br />
naujai prakalbinti. Ir vëlesniuose darbuose<br />
Malraux pabrëþia, kad kûrinys –<br />
ne tik objektas, o susitikimas su laiku.<br />
Jam atgimti reikia þmogaus pastangø,<br />
nes „kultûros objektai yra prisikëlimø<br />
visuma“. 14 Kûriniai ðiandienos þmonijà
pasiekia metamorfozës – esminio dësnio,<br />
prikelianèio senøjø civilizacijø objektà<br />
naujam gyvenimui – dëka. Vadinasi,<br />
objektas turi atsiplëðti nuo savo iðtakø,<br />
kad ateitø ir uþimtø vietà ásivaizduojamame<br />
muziejuje. Meno objekto metamorfozës<br />
galià lydi nemirtingumo galia,<br />
– vëliau pabrëþë Malraux. 15<br />
Muziejus tampa modernaus meno<br />
sampratos pamatu, erdve, kurioje meno<br />
objektas yra tik meno objektas, praradæs<br />
pirmines funkcijas ir socialines iðtakas.<br />
Ásivaizduojamà muziejø galima vadinti sàmonës<br />
ir atminties reiðkiniu, taèiau Malraux<br />
suvokë vaizdinës – optinës atminties<br />
netvarumà. Pritardamas W. Benjaminui,<br />
jis pabrëþë iðaugusià reprodukavimo<br />
svarbà meno sklaidai: „nuo ðio<br />
ðimtmeèio meno istorija yra istorija to,<br />
kas fotografuojama“. 16 Muziejus iðplëðia<br />
kûrinius ið originalaus konteksto ir reprodukcijomis<br />
atveria menà platesnei<br />
publikai. Ðioje tarpkultûrinëje tikrovëje<br />
kartu egzistuoja egiptieèiø ir ðumerø,<br />
Ðartro ir Michelangelo skulptûros, Piero<br />
della Francescos ir Lascaux freskos,<br />
Rembrandto ir Van Gogho drobës, Ajanta<br />
ir Saint-Savino freskos, Versalio ir<br />
Uþdrausto miesto, Tadþ Mahalo ir didþiosios<br />
Kordobos meèetës.<br />
Plësdamasis meno pasaulis apima visà<br />
pasaulá ir vaizduotëje susikurtas meno<br />
muziejus tampa tikrove. XX a. esminiai<br />
sampratos pokyèiai sudarë prielaidas<br />
ir galimybes bet kuriam objektui<br />
tapti meno kûriniu. Menui praradus geografinæ<br />
lokalizacijà, objektai transportuojami,<br />
importuojami ir eksportuojami,<br />
atsiþvelgiant á kolekcininkø ir muziejø<br />
poreikius, etnografiná ir antropologiná<br />
paþinimà, plësdami ir keisdami geogra-<br />
LOGOS 55<br />
2008 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
KULTÛRA<br />
finæ meno vizijà, griaudami klasikinës<br />
estetikos kategorijas. Vadinasi, ásivaizduojamas<br />
muziejus reiðkia naujà santyká<br />
su meno kûriniu, iðlaisvinantá kûrinius<br />
nuo pirminës fukcijos. Ðià transformacijà<br />
Malraux vadina metamorfoze: nukryþiuotasis<br />
nebëra nukryþiuotasis, afrikieèiø<br />
ðokio kaukë muziejuje praranda<br />
ankstesniàjà funkcijà.<br />
Malraux ásivaizduojamo meno muziejaus<br />
samprata atskleidë kultûrinio globalumo<br />
esmæ: pirmosios þmonijos istorijoje<br />
kultûrinës globalizacijos, suvedusios á<br />
akistatà skirtingø civilizacijø meno formas.<br />
Iki XX a. pradþios meno ir pasaulio<br />
suvokimas kiekvienoje kultûroje ar<br />
civilizacijoje priklausë nuo savito istorinio<br />
palikimo. Konkreèioje civilizacijoje<br />
sukurtas menas, susijæs su religija, turëjo<br />
tiesos vertæ – jis buvo kalba, leidþianti<br />
dievams bendrauti su þmonëmis. Visos<br />
praeities ir dabarties civilizacijos kûrë<br />
menà ar formas, vadinamas menu, taèiau<br />
iki XX a. menas nebuvo suvokiamas<br />
kaip savarankiðka formø kûryba<br />
greta kitø kultûros produkcijos apraiðkø.<br />
Stabai, raðë Malraux, tampa meno<br />
kûriniais keisdami referencijas ir patekdami<br />
á meno pasaulá, kurio iki ðios neþinojo<br />
në viena civilizacija. Vakarø civilizacijoje<br />
menas neteko religinës funkcijos<br />
ið dalies praradus tikëjimà dievais.<br />
Menui tapus naujàja religija, meno kûriniø<br />
amþinumas pakeitë mirusius dievus.<br />
Ar ne dël netikëjimo dievais, klausia<br />
Malraux, galima á religijos ir kulto<br />
objektus þvelgti estetiniu ir estetizuojanèiu<br />
þvilgsniu? 17 Vadinasi, menas moderniame<br />
amþiuje susigràþino sakralinæ<br />
prasmæ ir tapo vertybe, suteikianèia<br />
þmogaus bûèiai prasmæ.<br />
149
ÞILVINË GAIÞUTYTË-FILIPAVIÈIENË<br />
Apibendrinant galima pasakyti, kad<br />
ankstyvosios Malraux literatûrinës kûrybos<br />
nagrinëjimas atskleidë komparatyvistinës<br />
meno filosofijos atsiradimo prielaidas<br />
ir pagrindiniø vëlesniuose tekstuose<br />
iðsiskleidusiø idëjø iðtakas, kurie<br />
pagrásti egzistencialistine filosofija ir civilizacinës<br />
komparatyvistikos principais.<br />
Malraux meno koncepcija tapo ne tik au-<br />
Literatûra ir nuorodos<br />
11 André Malraux. La Tentation de l’Occident. – Paris:<br />
Grasset, 1926, p. 53.<br />
12 Galina Bauþytë-Èepinskienë. Pasaulinës literatûros<br />
lobynas // Literatûra ir menas, 2004-04-09,<br />
Nr. 2996, p. 3.<br />
13 André Malraux. La Tentation de l’Occident. – Paris:<br />
Grasset, 1926, p. 24.<br />
14 Ten pat, p. 23.<br />
15 Ten pat, p. 31–32.<br />
16 Ten pat, p. 49.<br />
17 Ten pat, p. 49–50.<br />
18 Ten pat, p. 52.<br />
19 Ten pat, p. 100–103.<br />
10 Banteai-Srei – „moterø tvirtovë“ yra brahmanø<br />
150 LOGOS 55<br />
2008 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
toritetu meno istorikams ir filosofams,<br />
bet ir visos jo kultûros politikos pamatu.<br />
Malraux idëjø átaka iki ðiol juntama ðiuolaikinëje<br />
humanistikoje: teoriniai ir metodologiniai<br />
aspektai rado atgarsá átakingiausiose<br />
dabartinëse meno sociologijos ir<br />
antropologijos teorijose. Todël ásivaizduojamo<br />
muziejaus sampratà pagrástai galima<br />
laikyti meno pasaulio teorijø pirmtake.<br />
ðventykla. Jos dekoro siuþetas inspiruotas epinës<br />
poemos Ramayana. Bareljefuose vaizduojamos<br />
ðokëjos yra saugojanèios deivës – devatos.<br />
11 André Malraux. La Voie royale. – Paris: Grasset,<br />
1992, p. 8.<br />
12 Ten pat, p. 37.<br />
13 Ten pat, p. 42.<br />
14 Malraux A. Le Miroir des Limbes, 1, Antimémoires,<br />
1972, p. 278.<br />
15 André Malraux. Le Musée imaginaire. – Paris:<br />
Gallimard, 1965, p. 184.<br />
16 Ten pat, p. 123.<br />
17 André Malraux. La métamorphose des dieux. vol.<br />
I: Le Surnaturel. – Paris: Gallimard, 1957, p. 21.