drugiai - Vilniaus universitetas

2007 

9 

Inkarnetika. 

Klausimai, 

abejonës, 

tikrovë 

Biotechnologijos 

plëtros 

potencialas 

Ðiluminës fizikos ir 

energetikos 

tyrimai 

Lietuvos 

drugiai 

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 1

Penkiasdeðimtieji ,,Mokslo ir gyvenimo” 

þurnalo leidimo metai 

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas 

MOKSLAS ir 

GYVENIMAS 2007 

9 

Eina nuo 1957 m. 2007 m. Nr.9 (587) rugsëjis 

Turinys 

V.A.TAMOÐIÛNAS Biotechnologijos 

plëtros potencialas ir galimybës Lietuvos 

mokslo institutuose ................................................... 2 

D.MIKALAUSKAITË Spanguolës ............................... 5 

M.REZNIKOVAS „Fermentas“ pleèia „greitøjø“ 

fermentø asortimentà ................................................ 6 

E.JEMELJANOVAS Fogo kava ................................. 8 

P.G.ADLYS Gyventojø suraðymo rezultatai: 

dar nagrinëjami, dar nepasenæ ............................... 10 

A.PEÈIULIS Darbuotojø sauga ir sveikata – 

visø rûpestis ............................................................ 11 

J.GRIGAS Fizikas Rièardas Gavelis ........................ 12 

T.BIRÞELË-BIR Inkarnetika. Klausimai, 

abejonës, tikrovë ..................................................... 14 

V.KORKUTIS Sereikiðkiø parko pirmajai 

teniso aikðtelei –100 metø....................................... 17 

L.KLIMKA Knyga apie neeiliná dailininkës 

A.Makûnaitës talentà .............................................. 18 

Faina Ranevskaja .................................................... 18 

B.JESKELEVIÈIUS Projektas „Lietuvos 

mokslininkø gebëjimø ugdymas Lietuvai 

integruojantis á Europos Sàjungos 

infrastruktûrà“ .......................................................... 20 

R.KAZLAUSKAS Lietuvos drugiø faunos 

ypatumai ................................................................. 22 

A.VITKUS Tamplieriø ordinas .................................. 25 

A.VIJEIKYTË Pradëjo eiti pareigas naujasis 

Ðvietimo ir mokslo ministerijos sekretorius 

Giedrius Viliûnas ..................................................... 27 

D.UBARTAITË-VINGIENË Vladimiro Dubeneckio 

moderniosios architektûros atspindþiai 

Kauno istorijoje ....................................................... 28 

L.POVILIÛNAS Svaiginimosi paproèiai 

Didþiojoje ir Maþojoje Lietuvoje XIX amþiuje ........... 32 

B.AMBRAZIEJUS Lietuviðkos spaudos bruoþai 

pokario Anglijoje ..................................................... 34 

V.ÞIUGÞDA Aukðtas ðiluminës fizikos ir 

energetikos tyrimø ávertinimas ................................ 36 

V.ÞIGAS Moneta su kiauryme ................................. 38 

S.PLESKUS Po Ukmergës rajonà ........................... 42 

V.ŠÈEMELIOVAS Palydovams – 40 metø ............... 42 

Retro ....................................................................... 43 

2 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 

Þurnalo leidimà remia 

SPAUDOS, RADIJO 

IR TELEVIZIJOS 

RËMIMO FONDAS 

Lietuvos energetikos institutas, 

Vilniaus universitetas, 

Lietuvos mokslo istorikø 

draugija, Klaipëdos universitetas, 

Kultûros, filosofijos ir 

meno institutas, Lietuvos 

gamtos draugija, VGTU 

Vyriausiasis redaktorius 

JUOZAS BALDAUSKAS 

Redakcijos kolegija 

VALDAS ADAMKUS 

JUOZAS BANIONIS 

EDMUNDAS ÈAPAS 

ALGIRDAS GAIGALAS 

ALGIRDAS GAIÞUTIS 

JONAS GRIGAS 

GEDIMINAS ILGÛNAS 

PAULIUS JURKUS 

JUOZAS ALGIMANTAS 

KRIKÐTOPAITIS 

JONAS KUBILIUS 

KÆSTUTIS MAKARIÛNAS 

VYTAUTAS MERKYS 

GUIDO MICHELINI 

STASYS VAITEKÛNAS 

JURGIS VILEMAS 

ALEKSANDRAS VITKUS 

Redakcijos darbuotojai 

Redaktorë 

ELENA MICKEVIÈIENË 

Meninis redaktorius 

VILIUS JAUNIÐKIS 

Konsultantë 

SAULË MARKELYTË 

Rinkëja 

VIOLETA SADAUSKIENË 

REDAKCIJOS ADRESAS 

“Mokslas ir gyvenimas”, 

Antakalnio g. 36, LT-10305, 

Vilnius 

TELEFONAI 

vyr. redaktoriaus 2 34 15 72 

redaktoriø 2 34 41 00 

Faksas 2 34 15 72 

Elektroninis paðtas 

mgredakcija@post.skynet.lt 

Pasiraðyta spaudai 2007 09 12 

SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8 

Popierius ofsetinis 

Uþs. Nr. 1714. Kaina 3,95 Lt 

Spausdino AB ,,Spauda” 

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius 

SCIENCE AND LIFE 

Science popular and 

historical monthly. 

Editor-in Chief J.Baldauskas 

“Mokslas ir gyvenimas”, 

Antakalnio st. 36, 

LT-10305, Vilnius, Lithuania. 

© “Mokslas ir gyvenimas”, 2007 

Interneto svetainë 

http://ausis. gf.vu.lt/mg/ 

Sveikata nëra viskas, bet be 

sveikatos viskas yra niekas 

Arthuras Shopenhaueris (1788–1860) 

Vytas Antanas 

TAMOÐIÛNAS 

Lietuvos MA narys 

korespondentas 

Lietuvos paþanga susijusi 

su sparèia technologijos 

plëtote ir diegimu á gamybà. 

Mûsø ðaliai tapus Europos 

MA n. k. Vladas Algirdas 

BUMELIS 

Habil. dr. Nijolë 

ANISIMOVIENË 

Botanikos institutas 

Sàjungos dalimi dar reikia „atlaikyti“ 

ir konkurencinæ kovà 

su kitomis Europos (ir ne tik) 

ðalimis. Juo labiau, kad Lietuvoje 

nerandama unikaliø iðkasenø, 

maþai tëra perspektyviø 

gamybos ðakø ir kitø 

veiklos srièiø – áþangos þodyje 

paþymëjo Lietuvos mokslø 

akademijos (LMA) Biotechnologijos 

komisijos pirmininkas 

prof. V.Bumelis. Todël suprantamas 

LMA noras iðklausyti

Biotechnologijos plëtros 

Lietuvos universitetus (MG, 

2007, Nr. 6), institutus, ámones 

dël perspektyviø biotechnologijos 

krypèiø plëtojimo, 

diegimo ir gamybos Lietuvoje. 

Tokia patirtis tiek diegiant, 

tiek gaminant, tiek registruojant 

ir parduodant rekombinantinius 

vaistinius preparatus 

yra sukaupta Sicor Biotech/TEVA 

(generalinis direktorius 

prof. V.Bumelis). 

Todël ðiuo etapu buvo 

išklausyti Lietuvos mokslo 

institutai, kurie plëtoja biotechnologijà 

ar bent turi sukaupæ 

potencialà jos plëtrai. 

Dr. Gintaras BRAZAUSKAS 

Lietuvos þemdirbystës 

institutas 

Dr. Dainius CHARACIEJUS 

VU Onkologijos institutas 

Taigi LMA bibliotekos salëje 

ávyko konferencija „Biotechnologija 

Lietuvos institutuose“, 

kurioje praneðimus skaitë 

12 mokslo institutø atstovø 

potencialas ir galimybës Lietuvos 

mokslo institutuose 

(beje, praneðimø ir skaitovø 

galëjo bûti ir daugiau). 

Taigi geriausios biotechnologijos 

plëtros perspektyvos 

Lietuvoje yra Biotechnologijos 

institute. Apie tai kalbëjo 

naujasis direktorius, 

LMA narys koresp. prof. Kæstutis 

Sasnauskas, kuris savo 

praneðime apþvelgë Instituto 

Dr. Jonas JATKAUSKAS 

LVA Gyvulininkystës institutas 

(Biotechnologijos institutu tapo 

tik 1994 m.) kryptis, struktûrà, 

darbuotojus, árangà, programas, 

prestiþines publikacijas, 

finansavimà, þymius 

sveèius ir kitus aspektus. Praneðimas 

buvo pagrástas atskirø 

laboratorijø tematikos nagrinëjimu 

ir jø pristatymu. Þinoma, 

turint omenyje, kad ið Instituto 

atsiskyrë 4 akcinës bendrovës 

– be jau minëtosios Sicor 

Biotech/TEVA, „Fermentas“, 

„Biocentras“ ir „Biok“, – 

matyti, kad Institute ir dabar 

sukauptas didelis potencialas 

ir galimybës plëtoti biotechnologijà. 

Pakanka atkreipti 

dëmesá á taikomus metodus 

ir naudojamà árangà, tyrimø 

kryptis, dalyvavimà Europos 

Sàjungos programose, publikacijas 

ir patentus. Institutas 

vaisingai dirbavosi ne tik fundamentiniø 

tyrimø srityje (ávairiø 

fermentø, ðaperonø ir kitø 

baltymø struktûra bei funkcija), 

bet ir praktikoje (virusiniø 

ligø diagnostika, rekombinantiniø 

vakcinø kûrimas, ligos 

mechanizmø tyrimas). Ne veltui 

prof. K.Sasnauskas, baigdamas 

savo praneðimà, pabrëþë, 

kad taikomøjø mokslø 

rezultatø siekiama per aukðtà 

tyrimø lygá, tik tada ðie re- 

Prof. Vaiva LESAUSKAITË 

KMU Kardiologijos institutas 

zultatai bûna konkurencingi 

tarptautinëje rinkoje. 

Biotechnologijos tyrimai 

panašiai pristatyti buvo ir Biochemijos 

instituto skyriaus vedëjo 

dr. Rolando Meðkio praneðime. 

Jis taip pat apþvelgë 

Instituto struktûrà, personalà, 

mokslines kryptis, atskiras 

programas ir projektus, perspektyvas. 

Tik dr. R.Meðkys atskirai 

nagrinëjo mokslinius tyrimus 

ir taikomøjø moksliniø 

tyrimø kryptis. Jis kalbëjo ne 

tik apie Europos Sàjungos 5osios 

ir 6-osios programos 

vykdymà, naujus biotechnologijos 

„árankius“, bet ir atkreipë 

dëmesá, kad Institutas vykdo 

daug Lietuvos prioritetiniø, 

aukðtøjø technologijø plëtros 

programø. Ateityje Instituto taikomøjø 

moksliniø tyrimø kryptys 

(drauge ir biotechnologijos 

plëtojimas) susijusios su 

fermentø atranka, konstravi- 

mu, mikroorganizmø metabolizmu, 

bioanalitiniø sistemø 

kûrimu, molekuliniø þymenø 

identifikavimu, kamieniniø làsteliø 

panaudojimu terapijai. 

Prof. Vladimiras LIUBARSKIS 

LÞÛU Þemës ûkio inþinerijos 

institutas 

Dr. Mykolas MAURICAS 

VU Imunologijos institutas 

Biochemijos institutas dideles 

viltis sieja ir su pramoninës 

biotechnologijos plëtros programos 

projektais (2007–2009 

m.), ypaè su biokatalizatoriø 

ir biokataliziniø procesø kûrimu 

bei Lietuvos karðtøjø poþeminiø 

vandenø virusø tyrimais 

naujø fermentø paieðkai. 

Plëtojant šiuos tyrimus, numatoma 

bendradarbiauti su Biotechnologijos, 

Puslaidininkiø, 

Chemijos, Botanikos, VU Onkologijos 

institutais, UAB „Sicor 

Biotech/TEVA“, UAB „Fermentas“, 

PÁ „Linea Libera“ ir 

kitais partneriais. 


Institutas dalyvauja ne tik 

pedagoginëje veikloje (dësto 

4 universitetuose), bet ir „politikoje“, 

kaip pasakë dr. 

Dr. Rolandas MEÐKYS 

Biochemijos institutas 

R.Meðkys, turëdamas galvoje 

projektus, susijusius su Nacionaline 

biotechnologijos platforma. 

VU Imunologijos instituto 

veiklà apibûdino l.e.p. direktorius 

dr. M.Mauricas, kuris tradiciðkai 

apþvelgë mokslinës 

veiklos kryptis, programas, 

darbuotojus, finansavimà ir kitus 

klausimus. Dr. M.Mauricas 

atkreipë dëmesá, kad Imunologijos 

institute atliekami darbai 

susijæ ne tik su gamtos 

reiðkiniø paþinimu, bet ir yra 

unikalûs naudojant biomodelius 

– laboratorinius linijinius 

gyvûnus, kurie svarbûs ne tik 

biotechnologinëms ámonëms, 

bet ir universitetams, institutams, 

akcinëms bendrovëms. 

Jis pabrëþë, kad Institute antikûnø 

ir DNR tyrimai padeda 

kurti ligø diagnostikos metodus, 

o sukaupta patirtis gali 

bûti naudinga verslui, pavyzdþiui, 

kuriant polikloninius 

ir monokloninius antikûnus 

biotechnologiniams produktams, 

juos gryninant, kuriant 

stabilias formas, kultivuojant ir 

klonuojant làsteles, diegiant 

transfekcijos metodus. Instituto 

darbuotojai gali bûti vaistiniø 

preparatø ekspertai, nes 

turi sukaupæ patirtá vertinant 

ikiklinikiniø ir klinikiniø tyrimø 

dokumentacijà. 


Apie nanotechnologinius 

sprendimus imunoanalizëje 

kalbëjo VU Imunologijos instituto 

laboratorijos vadovas 

prof. Arûnas Ramanavièius. 

Jis apibûdino ne tik sukauptà 

elektrocheminæ árangà, bet 

ir atliekamus tyrimus, jø rezultatus, 

projektus, publikacijas. 

Laboratorija aktyviai bendradarbiauja 

su Vilniaus universitetu, 

vien 2007 m. buvo apginti 

7 bakalaurø ir magistrø 

darbai. 

Augalø biotechnologijos 

problemas gvildeno LMA narys-ekspertas 

prof. Vidmantas 

Stanys (Lietuvos sodininkystës 

ir darþininkystës insti- 

Dr. Rasa NAINIENË 

LVA Gyvulininkystës institutas 

tutas – LSDI), habil.dr. Nijolë 

Anisimovienë (Botanikos institutas 

– BI), dr. Gintaras Brazauskas 

(Lietuvos þemdirbystës 

institutas – LÞI), dr. Jonas 

Jatkauskas (LVA Gyvulininkystës 

institutas – LVA GI). 

Nors visi praneðëjai kalbëjo 

apie augalø biotechnologijà, 

bet jø praneðimai buvo skirtingi 

ir susijæ ne tik su augalø 

regeneracija, transformacija, 

atsparumu biotiniams ir abiotiniams 

veiksniams (LSDI), 

gebëjimu gaminti fermentus, 

toksinus, galimybe perkelti 

mikroorganizmø genus á augalus, 

kuriamus augalø hibridus 

(BI), bet apëmë ir tradicines 

kryptis – augalø selekcijà 

(LÞI), siloso gamybà, probiotikus, 

fitobiotikus (LVA GI). 

Aiðkiai matyti, kad biotechnologiniø 

priemoniø ir metodø 

taikymas tradicinëse mokslo 

ir gamybos srityse atnaujina 

tyrimo metodus, sukuria naujas 

galimybes, ypaè taikant 

genetinius metodus. Pavyzdþiui, 

vien tik Lietuvos sodi- 

Prof. Arûnas RAMANAVIÈIUS 

VU Imunologijos institutas 

ninkystës ir darþininkystës 

institute parengta per 80 augalø 

rûðiø regeneravimo metodikø, 

sukurti ir apibûdinti 

transgeniniai augalai, ádiegtas 

augalø ploidiðkumo keitimas, 

molekuliniø þymenø paieðka, 

genø klonavimas, vektoriø 

konstravimas ir pan. Kita 

vertus, BI pristatyti tik dalies 

– 4 laboratorijø (Augalø fiziologijos, 

Biodestruktoriø, 

Genetikos ir Làsteliø inþinerijos) 

tyrimai parodë, kà galima 

pasiekti taikant biotechnologinius 

metodus sveikiems augalams, 

mikroorganizmams, 

làstelëms ar jø subfrakcijoms. 

Šie tyrimai vykdomi bendradarbiaujant 

su Biotechnologijos, 

Biochemijos, LSDI, Lietuvos 

universitetais, VðÁ „Grunto 

valymo technologijos“ ir kitais 

partneriais. 

Apie biotechnologinius 

metodus augalø selekcijoje 

kalbëjo LÞI atstovas dr. G.Brazauskas. 

Nors Lietuvoje nuo 

1922 m. sukurta daugiau nei 

250 augalø veisliø, ið kuriø 24 

ádiegtos Estijoje, Latvijoje, 

Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, 

taèiau biotechnologiniø 

metodø panaudojimas selekcijoje 

sukuria kità, naujà situacijà. 

Praneðëjas atkreipë dëmesá 

á kvieèiø, mieþiø homozigotiniø 

linijø kûrimà, atskirø 

poþymiø fiksavimà dobiluose, 

genø paieðkà ir sekvenavimà 

(susijusiø su atsparumu ligoms, 

tolerantiðkumu tempe- 

ratûroms, þiedyno ir ðaknø 

vystymusi, sëklingumu). Institutas 

turi ásigijæs nemaþai 

árangos, atviras bendradarbiauti. 

Siloso kokybæ lemia du 

svarbiausi poþymiai: mitybinë 

vertë ir higieninë kokybë, – 

pasakë dr. J.Jatkauskas (LVA 

GI). Vis dëlto Lietuvoje pagamintas 

silosas bûna blogos 

MA n. k. Kæstutis 

SASNAUSKAS 

Biotechnologijos institutas 

fermentacijos, menkos energetinës 

vertës, neatitinka paðarø 

higieniniø reikalavimø, 

kuriuos kelia Europos Sàjunga 

(Higienos reglamentas EB 

183/2005). Dël maisto (pienas, 

mësa, kiauðiniai) saugumo 

nuo 2006 m. uþdrausta 

naudoti antibiotikus (sumaþina 

þmogaus atsparumà infekcinëms 

ligoms, apsunkina 

gydymà). Todël pastaruoju 

metu ypatingas dëmesys skiriamas 

probiotikams, fitobiotikams, 

kurie galëtø bûti alternatyva 

antibiotikams, todël 

aktualûs jø biotechnologijos 

metodai ir tyrimai. 

Kitas pranešimas – dr. Rasos 

Nainienës (ið to paties 

instituto) buvo skirtas reprodukcinës 

biotechnologijos 

problemoms gyvuliø veislininkystëje, 

tiksliau, gyvuliø sëklinimo, 

embrionø transplantavimo, 

gyvûnø klonavimo klausimams. 

Pasirodo, kad ypaè 

svarbus gyvuliø sëklinimas 

(nors Lietuvoje pradëtas 1958 

m.), taèiau iki ðiol nepasiekta 

optimaliø sàlygø (spermos 

paëmimas, kriokonsekvavimas, 

atskiedimai, naudoji-

mas). Tiek gyvûnø sëklinimas, 

tiek embrionø transplantavimas 

ar gyvûnø klonavimas 

sudaro sàlygas pereiti á 

naujà etapà. Èia svarbûs ir 

molekulinës biologijos pasiekimai, 

nes gaunama daugiau 

palikuoniø, geriau panaudojamas 

genetinis potencialas, 

sumaþëja ligø pavojus, atsiranda 

galimybë saugoti nyks- 

MA n. e. Vidmantas STANYS 

Lietuvos sodininkystës ir 

darþininkystës institutas 

tanèiø gyvûnø genofondà, 

paprastesnë tampa tarptautinë 

prekyba – embrionus lengviau 

transportuoti, jø saugojimo 

laikas neribotas. 

Apie inþinerinius tyrimus 

plëtojant biotechnologijà papildomai 

kalbëjo prof. Vladimiras 

Liubarskis (LÞÛU Þemës 

ûkio inþinerijos institutas). 

Medicininës biotechnologijos 

problemos buvo apþvelgtos 

prof. Vaivos Lesauskaitës 

(KMU Kardiologijos institutas) 

ir dr. Dainiaus Characiejaus 

(VU Onkologijos institutas) 

praneðimuose. Daugiausia 

kalbëta apie pacientø 

individualizuoto gydymo galimybes 

biotechnologiniais 

vaistais. Prof. V.Lesauskaitës 

praneðime, be individualizuoto 

gydymo, buvo kalbama 

apie regeneracinæ medicinà, 

homo– ir ksenoaudiniø tyrimus 

ir jø gamybà, apie autologiniø 

kamieniniø làsteliø biologijà 

(dauginimasis, diferenciacija, 

þûtis, integracija) ir implantacijà 

á paþeistà miokardà. 

Dr. D.Characiejus kalbëjo 

apie biotechnologijà, mokslo 

finansavimà, programas ap- 

skritai, o detaliau nagrinëjo tik 

progresavusios inkstø karcinomos 

gydymà a-interferonu. 

Pabrëþë, kad individualiai vartojant 

vaistus keièiasi bioþymenys 

(CD8 ir CD57). Instituto 

vykdomø projektø partneriai 

yra ne tik mokslo institutai, 

kaip Biochemijos, Imunologijos, 

Vilniaus universiteto 

atskiri fakultetai bei kiti, bet 

ir vienintelë Lietuvos biotechnologiniø 

vaistø UAB Sicor 

Biotech/TEVA. 

Apibendrinant reikëtø pabrëþti, 

pirma, kad institutai turi 

didelá potencialà ir galimybes 

plëtoti Lietuvos biotechnologijà, 

tik reikia turëti glaudesnius 

ir konkreèius ryðius su 

biotechnologijos ámonëmis 

(tai paaiðkës konferencijoje 

su biotechnologijos ámonëmis). 

Antra, Lietuvos mokslo 

institutai neturi vieningos tematikos 

ir mokslininkø grupës 

(nesvarbu, kaip administraciðkai 

juos skirstyti), dirba 

tik tose programose ar projektuose, 

kur gauna papildomà 

finansavimà. Taigi lemia 

pinigai, patentai, publikacijos 

ir kt., pagaliau tai ir prestiþo 

reikalas. Treèia, niekas nepateikë 

konkreèiø siûlymø dël 

biotechnologijos plëtros Lietuvoje, 

nors atskiros programos 

ir projektai tai skatina daryti. 

Ketvirta, tai netiesioginis 

ávertinimas ir institutø (kuriø 

atstovai darë praneðimus, 

ypaè apþvelgdami viso instituto 

veiklà), nors ir per biotechnologijos 

prizmæ. Penkta, 

kà pastebëjo ir prof. V.Bumelis, 

pirmininkavæs ðiai konferencijai, 

kad galutiná sprendimà 

ir siûlymus (nesvarbu kokia 

forma) dël biotechnologijos 

plëtros Lietuvoje galima 

daryti tik visiškai ištyrus biotechnologijos 

mokslo plëtros 

raidà Lietuvoje. Ðiuo metu ið 

viso konferencijø ciklo liko 

paskutinë konferencija, skirta 

biotechnologinëms ámonëms. 

Ji numatoma surengti 

ðá rudená. 

Virginijos VALUCKIENËS nuotr. 

Spanguolës 

Apie spanguoliø fitocheminiø 

medþiagø reikðmæ 

Pastaruoju metu labai susidomëta spanguoliø uogose 

esanèiomis fitocheminëmis medþiagomis ir jø veikimu 

þmogaus organizme. Spanguolëse yra proantocianidinø, 

kurie pasiþymi antibakterinëmis savybëmis. Be 

to, spanguolëse gausu flavonoidø, fenolio rûgðèiø. Antioksidantai, 

esantys spanguolëse, slopina þmogaus organizme 

neigiamas oksidacinio streso pasekmes, taip 

pat kraujo plazmos maþo tankio lipoproteinø oksidacijà 

ir oksidacinio streso neigiamà poveiká kraujagysliø epiteliui. 

Pastaruoju metu aptinkama ir antivëþiniø spanguoliø 

ekstrakto savybiø. Ðiuo metu vyrauja nuomonë, kad 

vëþys daþnai atsiranda dël uþdegiminiø prieþasèiø, o 

spanguoliø fitocheminës medþiagos kaip tik pasiþymi 

antiuþdegiminiu veikimu. Pirmieji darbai apie antivëþiná 

spanguoliø fitocheminiø medþiagø poveiká pasirodë 1996 

m. ir dabar toliau pleèiami. 

Spanguolëse yra trijø rûðiø flavonoidø – flavonoliø, 

antocianidø ir proantocianidinø. Spanguolëse taip pat 

yra katechinø, ávairiø hidrocianidinø, fenolio rûgðèiø ir 

triterpenoidø. Ðiø medþiagø, esanèiø spanguoliø ekstrakte, 

veikla þmogaus organizme kaip tik labai susidomëta. 

Atliekant bandymus su gyvûnais ir lyginant ávairiø 

spanguolëse esanèiø fitocheminiø medþiagø veikimà, 

pastebëta, kad tarp atskirø komponentø jos veikia skirtingai, 

taèiau apskritai spanguoliø ekstrakto teigiamas 

poveikis patvirtinamas. Iki ðiol daugiausia iðtirtas vynuogëse 

ir arbatoje esanèiø polifenoliø veikimas, taèiau ðiuo 

metu aktyviai tiriamos ir spanguoliø fitocheminës medþiagos. 

Atrodo, kad spanguoliø ávairios aktyviosios medþiagos 

pasiþymi sinergistiniu veikimu. Eksperimentiniø 

darbø rezultatai rodo, kad jos gali slopinti ne tik uþdegiminius 

procesus, bet ir metastaziø plëtrà, skatinti vëþiniø 

làsteliø þûtá. Literatûroje nurodoma, kad svarbiausios 

spanguoliø aktyviosios medþiagos, skatinanèios vëþiniø 

làsteliø þûtá, yra flavonoidai – resveratrolis, epigalokatechingalatas 

ir kvercetinas. 

Ið eksperimentø su gyvûnais nustatyta, kad spanguoliø 

ekstrakto dëka gaunami gana geri rezultatai gydant 

krûties vëþá. Kaip spanguoliø aktyviosios medþiagos skatina 

vëþiniø làsteliø þûtá, nëra þinoma. Taèiau manoma, 

kad spanguolëse esantys polifenoliai gali daryti tam tikrà 

átakà vëþinëms làstelëms per jø mitochondrijas. Spanguolëse 

ir kitose uogose esantys antocianidinai ir flavonoidai 

eksperimente slopina metastaziø susidarymà. 

Antiuþdegiminis spanguoliø ekstrakto veikimas, manoma, 

priklauso ir nuo jame esanèiø antiuþdegiminiu 

veikimu pasiþyminèiø lipopolisacharidø. 

Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË 


Lietuvos biotechnologijø bendrovë „Fermentas“ ágyvendina 

taikomøjø moksliniø tyrimø ir technologinës plëtros 

projektà, kurio metu ketinama sukurti 40 naujø biotechnologijos 

produktø, kurie padës sutvirtinti „Fermento“ lyderystæ 

pasaulio rinkose. Ið dalies Europos Sàjungos (ES) 

struktûriniø fondø lëðomis finansuojamà taikomøjø moksliniø 

tyrimø ir technologinës plëtros projektà numatoma 

uþbaigti 2008 metø vasaros pabaigoje. 

40 naujø gaminiø iki 2008 m. 

pabaigos 

Projektui „Optimizuoti molekuliniai 

árankiai genomø tyrimams“ skirta 2,365 

mln. litø paramos ið ES struktûriniø fondø, 

o bendra projekto vertë siekia 3,24 

mln. litø. Ágyvendinant projektà „Fermento“ 

Moksliniø tyrimø centre jau ádarbinti 4 

nauji specialistai, dar 16 papildomø darbo 

vietø buvo sukurta kituose bendrovës 

padaliniuose. 

Pagrindinis projekto tikslas – sukurti ir 

pasirengti gaminti kiek galima platesná 

greitesniø biotechnologiniø “instrumentø” 

– restrikcijos endonukleaziø – rinkiná. Ðie 

naujos kartos produktai iðplës „Fermento“ 

sukurtø greitøjø restrikcijos fermentø 


„Fermentas“ 

pleèia „greitøjø“ fermentø 

asortimentà 

Maksimas REZNIKOVAS 

(„FastDigest“) asortimentà. Anksèiau valandà 

ir ilgiau uþtrukdavusi DNR skaldymo 

reakcija pasaulyje analogø neturinèiø 

„FastDigest“ produktø dëka sutrumpëja iki 

penkiø minuèiø, o tai garantuoja didesná 

mokslininkø darbo efektyvumà. Be to, visi 

ðios linijos fermentai veikia viename reakcijos 

buferyje, o tai supaprastina ir pagreitina 

eksperimentø planavimà. Numatyta, 

kad uþbaigus projektà „FastDigest“ rinkiná 

sudarys 90 skirtingø restrikcijos endonukleaziø, 

taèiau sëkmingi pirmieji projekto 

Restrikcijos fermentø 

laboratorijos kolektyvas, 

dalyvaujantis projekte 

,,Optimizuoti molekuliniai 

árankiai genomø tyrimams” 

vykdymo metai parodë, kad ðis skaièius 

bus pastebimai virðytas. 

“Fermentas“, kaip ir kiti restrikcijos endonukleaziø 

gamintojai, iki 2006 metø savo 

klientams siûlë tik tradicinius, t.y. DNR 

per vienà valandà sukarpanèius fermentus. 

Atlikusi iðsamius mokslinius tyrimus, 

2006 metø pavasará bendrovë rinkai pateikë 

naujà bandomàjà „FastDigest“ pro- 

duktø grupæ, á kurià buvo átraukta 50 skirtingø 

DNR sekas atpaþástanèiø restrikcijos 

endonukleaziø. Per pirmuosius naujos 

produkcijos realizavimo mënesius sulaukta 

labai teigiamø mokslininkø atsiliepimø 

apie naujà produkcijos linijà. Rezultatai 

parodë, kad rinka tikrai laukë tokios 

produktø linijos, o „Fermentas“ uþëmë 

naujà, savo susikurtà niðà rinkoje. 

Restrikcijos endonukleazës yra naudojamos 

genø inþinerijos eksperimentuose, 

daugelyje molekulinës diagnostikos 

tyrimø medicinos, sveikatos apsaugos, 

þemës ûkio ir kitose srityse. Pabaigus projektà 

bendras „Fermento“ siûlomø restrikcijos 

endonukleaziø asortimentas turëtø 

padidëti iki 300 produktø. Ið viso bendrovë 

gamina daugiau kaip 600 produktø.

Kaip teigia „Fermento“ mokslo direktorius 

prof. Arvydas Janulaitis, skirtingi fermentai 

atpaþásta skirtingas sekas, todël 

nuo ðiø produktø asortimento tiesiogiai priklauso 

mokslininkø galimybës atlikti genomø 

tyrimus. Restrikcijos endonukleazës 

pasiþymi unikaliu gebëjimu atpaþinti specifines 

DNR grandinës sekas ir jas perkirpti. 

Ágyvendindami projektà „Fermento“ 

specialistai ieðkos „FastDigest“ produktams 

tinkamø restrikcijos endonukleaziø 

gamtiniuose mikroorganizmø kamienuo- se. Surasti tinkami fermentai bus gryninami, 

tiriamos jø biocheminës savybës. 

Tais atvejais, kai bus gautos menkos fermentø 

iðeigos, panaudojant genø inþinerijos 

metodus bus konstruojami ðiø fermentø 

rekombinantiniai producentai. 

„Fermentas“ taip pat yra pirmoji pasaulyje 

biotechnologijø bendrovë, laboratorijoje 

sukûrusi ir pateikusi rinkai naujus 

DNR taikinius atpaþástanèià restrikcijos 

endonukleazæ, taèiau ðis asortimento 

plëtros bûdas yra brangesnis ir reikalauja 

didesniø laiko sànaudø nei áprastas 

naujø fermentø paieðkos gamtiniuose ðaltiniuose 

metodas, kuris ir buvo pasirinktas 

taikymui projekte. 

„Mokslininkams pasaulio tyrimø centruose 

reikia naujø restrikcijos fermentø, 

o mes, norëdami sëkmingai konkuruoti 

su pasaulio biotechnologijø bendrovëmis, 

privalome plësti pasiûlà, kurti unikalius 

produktus, kuriø neturi konkurentai“, 

– sakë prof. A. Janulaitis. 


„Fermento“ mokslo 

direktorius prof. 

Arvydas Janulaitis 

Nukleino rûgðèiø 

standartø laboratorijos 

darbuotoja 

Jolanta Kudelienë 

Produktø kokybei gerinti skirta 

plëtra – visose „Fermento“ veiklos 

srityse 

„Produkcijos asortimento didinimas – 

viena ið prioritetiniø „Fermento“ veiklos 

krypèiø, taèiau daug dëmesio skiriame ir 

kitai svarbiai krypèiai – biotechnologijos produktø 

kokybës gerinimui. Ateityje restrikcijos 

fermentai ir kiti mûsø gaminiai bus vis 

plaèiau naudojami medicinos tyrimuose, todël 

nuosekliai maþiname mikroorganizmø, 

mikrodaleliø, nukleorûgðèiø ar kitø priemaiðø 

patekimo á produkcijà galimybæ. Tam 

árengëme ir jau pradëjome eksploatuoti 

kontroliuojamos aplinkos gamybines patalpas“, 

– sakë prof. A. Janulaitis. 

Plintant molekulinës biologijos metodams 

medicinoje ir diagnostikoje, atsiranda 

poreikis gaminti reagentus pagal farmacijoje 

taikomus Geros gamybos praktikos 

(GGP) reikalavimus. Ðiø standartø 

pritaikymas „Fermentui“ atvertø kur kas 

didesnæ, nei moksliniø tyrimø, rinkà. Su 

tuo susijusius pertvarkymus bendrovë finansuoja 

savo lëðomis. Ið viso á gamybos 

modernizavimà ,,Fermentas” investuos 

daugiau nei 14 mln. litø. 

Ágyvendinus visà projektà, „Fermento“ 

patalpos padidës 1,5 tûkst. kvadratiniø 

metrø, ið jø net apie 1100 kvadratiniø 

metrø sudarys kontroliuojamos aplinkos 

patalpos, kurios bus sertifikuotos pagal 

Europos GGP direktyvas. „Fermentas“ 

taps pirmàja bendrove pasaulinëje rinkoje, 

gaminanèia visà savo produkcijà kontroliuojamos 

aplinkos sàlygomis. 

„Fermentas“ pasaulio 

biotechnologijø rinkose 

„Fermentas“ kuria, gamina ir 70 pasaulio 

ðaliø platina per 600 produktø, kurie yra 

naudojami genø inþinerijos, molekulinës 

diagnostikos bei kitiems biotechnologijos 

tyrimams vykdyti. Visus „Fermento” produktus 

parduoda platintojai ið viso pasaulio 

ir penkios lietuviðko kapitalo holdingo 


„Fermentas International Inc.“ bendrovës, 

ásikûrusios Lietuvoje, Vokietijoje, Didþiojoje 

Britanijoje, JAV ir Kanadoje. 

Specializuotos JAV rinkos tyrimø bendrovës 

„Bioinformatics“ 2006 m. paskelbtais 

duomenimis, „Fermentas“ yra vienas 

ið penkiø didþiausiø restrikcijos fermentø 

gamintojø pasaulyje bei Europos DNR 

dydþio ir masës standartø rinkos lyderis. 

Pagrindiniai „Fermento” konkurentai 

yra pirmaujanèios JAV biotechnologijos 

kompanijos „Invitrogene“, „Bio-Rad“, 

„Promega“, „New England Biolabs“, „Roche 

Diagnostics“, „Stratagene“ ir Japonijos 

„Takara“. „Fermentas“ yra vienintelë 

tokio dydþio ir profilio bendrovë ES, kuri 

pasaulio ir Europos rinkose konkuruoja 

su dominuojanèiais JAV gamintojais. 

Pleèiant produkcijos pasiûlà, didëja ir 

bendrovës klientø ratas. „Fermento“ produkcijos 

pirkëjai – farmacijos ir biotechnologijos 

kompanijø mokslo centruose bei 

universitetø ir institutø laboratorijose dirbantys 

mokslininkai. Pasak prof. A. Janulaièio, 

bendrovës specialistams labai svarbu, kad 

jø gaminiø paklausos augimo sparta Lietuvoje 

yra net didesnë nei pasaulio mastu. 

Nors mûsø ðalyje parduodama „Fermento“ 

produkcija sudaro tik vienà procentà 

bendrovës apyvartos, pardavimai Lietuvoje 

2006 gerokai išaugo – 51,5 proc, o visame 

pasaulyje – 35 procentais. 

Dalis mokslo ástaigø Lietuvoje vartoja 

„Fermento“ produkcijà jau nuo seno, taèiau 

pastaraisiais metais klientø ratas pastebimai 

pleèiasi, já papildo medicinos 

diagnostikos, maisto, veterinarijos tyrimø 

ástaigos. Tarp „Fermento“ klientø Lietuvoje 

– „Biomedicinos tyrimø centras“, Veterinarijos 

akademija, Lietuvos miðkø, þemdirbystës 

institutai, Vilniaus universiteto 

Onkologijos institutas ir kitos ástaigos. 

„Greità Lietuvos rinkos augimà lëmë naujø 

laboratorijø atsiradimas ir aktyvesnis 

paþangiø tyrimø metodø naudojimas mûsø 

ðalyje“, – sako prof. A. Janulaitis. 

Pasak jo, vykdomi Lietuvos biotechnologijø 

bendroviø plëtros projektai – tarp jø 

„Fermento“ „FastDigest“ produktø linijos 

ávedimas, kontroliuojamos aplinkos laboratorijø 

árengimas, produkcijos pasiûlos 

plëtra – neabejotinai prisidës ðalyje kuriant 

reagentø ir technologijø bazæ, kuri leistø 

gaminti ir eksportuoti aukðtos pridëtinës 

vertës ir didelës kvalifikacijos reikalaujanèius 

medicinos diagnostikos rinkinius. 

„Fermento“ specialistai tiki, kad tai padës 

ir naujø biotechnologijos ámoniø kûrimuisi 

ðalyje, modernios medicinos diagnostikos 

pramonës atsiradimui ir plëtotei, 

taip pat þiniø ekonomikos plëtrai Lietuvoje. 

Juk aukðtøjø technologijø verslo 

sëkmë padeda stiprëti ir ðalies mokslui 

bei ekonomikai. „Fermento“ sëkmë – tai 

Lietuvos sëkmë. 


Prof. dr. Emilis 

JEMELJANOVAS 

Apie autoriø 

Paþástamas 

okeanologas 

„Vienur dugne 

þiojëja deðimties kilometrø 

gylio ádu- 

bos, kitur – ið dug- 

no kyðo galingi kalnynai, virðûnëmis iðnirdami 

ið kilometriniø gelmiø“, – taip 

raðo apie vandenynø nuostabø pasaulá 

mokslininkas Emilis Jemeljanovas savo 

knygoje „Ðimtas vandenyno másliø“ 

(Vilnius, „Vyturys“, 1986), kurià Lietuvos 

skaitytojai iðvydo daugiau kaip 

prieð dvideðimt metø. 

Rusijos gamtos mokslø akademijos 

akademikas, profesorius, geologijosmineralogijos 

mokslø daktaras (Lietuvoje 

atitinka habilituoto daktaro laipsná) 

Emilis Jemeljanovas, Vilniaus universiteto 

absolventas, mokslinæ veiklà pradëjo 

1958 m. viename ið TSRS mokslø 

akademijos Okeanologijos instituto skyriø. 

Dabar E.Jemeljanovas gerai þinomas 

pasaulio mokslo visuomenei jûrø 

geologas ir geochemikas. Jis yra keliø 

ðimtø moksliniø straipsniø ir daugelio 

monografijø autorius, aktyviai tæsiantis 

moksliná darbà Rusijoje, Okeanologijos 

instituto Atlanto skyriuje Kaliningrade. 

Daþnai lankosi Lietuvoje, bendradarbiauja 

su Lietuvos gamtos draugijos nariais 

ir Baltijos jûros tyrëjais. E.Jemeljanovui 

teko dalyvauti daugelyje áspûdingø 

jûriniø ekspedicijø, lankytis tolimuose 

egzotiðkuose kraðtuose. 

Ne kartà ávairiose ekspedicijose 

mes dirbome kartu. Vienos jø metu ap- 

Su nuostaba stebëjau juodaodþius 

berniûkðèius tiesiais geltonais ilgais 

plaukais. Kartu su tokiais pat juodaodþiais 

berniukais ir mergaitëmis, bet jau 

garbanotais juodais plaukais, jie siûlë 

mums vietinius suvenyrus: „sustingusià 

liepsnà“ (sustingusi „verdanti“ bazaltinë 

lava) ir didelius piroksenø bei 

raginukiø kristalus, iðkrapðtytus ið sustingusios 

lavos. Ði lava vos prieð keletà 

metø iki mûsø apsilankymo iðsiliejo 

ið Fogo vulkano stemplës ir tekëjo 

Fogo kava 

lankëme Þaliojo Kyðulio salas, 

iðsibarsèiusias Atlanto vandenyne 

á vakarus nuo Afrikos. Ði 

salø grupë kartu su Kanarø 

salomis sudaro savità vulkaninæ 

sritá, lyginant su povandeniniais 

vulkanais ir kitomis 

vulkaninëmis Atlanto vandenyno 

salomis. 

Þaliojo Kyðulio salos – tai 

dvi vulkaniniø salø grandinës, apgyvendintos 

mulatø ir afrikieèiø. Anksèiau 

buvusi Portugalijos kolonija ir vergø 

prekybos centras, dabar ji yra savarankiðka 

respublika. Aukðèiausias vulkanas 

yra Fogo saloje. Tai stratovulkanas 

su 8 kilometrø skersmens kaldera, 

kurios centre yra veikiantis vulkaninis 

Piko kûgis, siekiantis 2829 metrus. 

Iðoriniai kalderos ðlaitai turi daug parazitiniø 

vulkaniniø kûgiø, iðsidësèiusiø 

pagal radialinius lûþius. 

Þaliojo Kyðulio salynas áspûdingas 

dar ir didelëmis dulkiø audromis, nes 

èia daþnai puèia stiprûs vëjai, atkeliavæ 

ið Sacharos dykumos. Dël nuolatinio 

blogo matomumo jûrininkai ðià 

vandenyno dalá vadina „Miglos jûra“. 

Mûsø apsilankymo salyno sostinëje 

Prajoje (Santjago sala) metu taip pat 

plaukë dulkiø debesys, vos vos prasimuðdavo 

saulës spinduliai. 

Labai ádomi yra ne tik ðios salos 

geologinë raida, bet ir dabartinis jos 

gyvenimas. Ðios kelionës áspûdþiais 

dalijasi E.Jemeljanovas, paraðæs po 

egzotiðkø kelioniø jau ne vienà esë, o 

ðiemet áteikæs leidyklai Kaliningrade 

savo prisiminimø knygà. 

Prof. habil. dr. Egidijus TRIMONIS

staèiu ugnikalnio kûgio ðlaitu þemyn, 

vandenyno link. 

Fogo vulkanas – vienas didþiausiø vulkaniniø 

Þaliojo Kyðulio salø sistemoje 

Ðiaurës Atlanto viduryje. Vulkano aukðtis 

apie 7,5 kilometro. Penki kilometrai yra 

po vandeniu ir tik du su puse – virð vandens. 

Fogo vulkano krateryje, beveik 2,5 

kilometrø aukðtyje, mes ir sutikome geltonplaukius 

juodaodþius vaikus. Jie, kaip 

ir juodaodþiai juodais garbanotais plaukais, 

kartu su tëvais gyveno ugnikalnio 

þiotyse. Vulkanas seniai uþgeso. Jo beveik 

septyniø kilometrø skersmens þiotys 

kaþkada, prieð ðimtus metø, buvo uþpil- 

Taip atrodo Fogo sala ið kosmoso 

dytos juoda bazaltine lava. Þioèiø kraðtas, 

iðkilæs apie 200 m aukðèiau centrinës, 

horizontalios jo dalies, kaþkada vykusio 

iðsiverþimo metu vienoje pusëje buvo 

susprogdintas ir nuvirto þemyn. Ðio nuvirtusio 

kraðto vietoje susidariusiu ugnikalnio 

ðlaite keliu mes, mokslinio laivo 

„Profesorius Ðtokmanas“ 7-osios ekspedicijos 

dalyviai, norëdami surinkti lavos 

pavyzdþiø, pasiekëme patá „pragarà“ – 

ugnikalnio þiotis, kurios kartkartëmis ávairiose 

vietose „atgydavo“, kaip tai buvo ir 

vos prieð keletà metø. 

Fogo vulkano þiotys kaþkada priglaudë 

pabëgëlius negrus, kuriems pasisekë 

Fogo ugnikalnis 

pasprukti nuo prekiautojø vergais ir iðvengti 

mirties. Mat Þaliojo Kyðulio salos buvo 

perkëlos vieta tarp Juodosios Afrikos ir 

Amerikos. Ten vergø pardavëjai rûðiuodavo 

vergus ir veþë toliau á Naujàjá pasaulá. 

Iki ðiol gyvenvieèiø aikðtëse iðliko metaliniai 

stulpai su kabliais, prie kuriø buvo pririðami 

arba pakabinami vergai. 

Baltieji þmonës – prancûzai ir portugalai 

susijæ su Prancûzijos revoliucija. Jie 

atsirado Fogo vulkano þiotyse maþdaug 

prieð du ðimtus metø. Revoliucijà numalðinus, 

kad iðvengtø giljotinos, þmonës 

bëgo á Portugalijà, o ið ten – á Þaliojo Kyðulio 

salas. Pasislëpæ vulkano þiotyse, 

per 200 metø baltaodþiai asimiliavosi su 

juodaodþiais, o to pasekmë – nauji þmonës 

ðviesesne oda ir geltonais plaukais. 

Taip ámantriai kartais susipina mokslas 

ir istorija, revoliucijos ir vulkanø iðsiverþimai. 

Vietiniai gyventojai vulkano þiotyse ið 

juodos lavos blokø pasistatë gyvenamuosius 

namus (tiesa, be langø ir durø, tik su 

angomis), pradinæ mokyklà, parduotuvæ. 

Geriamojo vandens parsineða ið nesugriuvusio 

þioèiø kraðto skardþio, kurio plyðiuose 

atsivëræ gëlo lietaus vandens ðaltiniai. 

Ten jie augina vynuoges ir citrinmedþius. 

Ið vynuogiø gamina labai skanø vynà. 

Vulkano ðlaituose auginama kava. 

Vulkaninis dirvoþemis labai derlingas, ir 

kavamedþiai labai gerai auga. Ið kavos 

pupeliø gaunama puikaus skonio „Fogo 

kava“, arba „Milijonieriø kava“. Tai nuostabi 

kava, bet jos taip nedaug, kad ji deðimtis 

kartø brangesnë uþ áprastinæ, todël 

jà uþsisako tik turtingi þmonës. 


Gyventojø 

suraðymo rezultatai: 

dar nagrinëjami, 

dar nepasenæ 

Parengtas analitinis leidinys „Lietuvos 

gyventojai: struktûra ir demografinë raida“. 

Jame Socialiniø tyrimø instituto mokslininkai 

ir Statistikos departamento specialistai 

analizuoja gyventojø ir bûstø 2001 metø visuotinio 

suraðymo ir naujausià demografinës 

ir migracijos statistikos informacijà. Pateikiamos 

iðvados ir áþvalgos pasiþymi analizës 

kompleksiðkumu ir taikytø metodø 

naujoviðkumu, nûdienos aktualijomis. 

Galima tik pasidþiaugti, kad šios institucijos 

pagaliau parengë ir iðleido labai 

vertingà ir taip laukiamà studijà. Gal ðioká 

toká nusistebëjimà kelia tik laikas – studijai 

parengti prireikë net penkmeèio. Taèiau 

tai tik patvirtina senà iðmintá – geriau 

vëliau, negu niekada. Bet gal bûtent tai ir 

padëjo giliai iðstudijuoti informacijà, subrandinti 

vertingesnes iðvadas ir áþvalgas. 

Man, kaip buvusiam vienam ið ðio suraðymo 

organizatoriø, drásèiau teigti, ir aktyviai 

dalyvavusiam rengiant bei ágyvendinant 

jo programà, metodinius ir organizacinius 

nuostatus, ypaè dþiugu, kad 

autoriai suraðymo rezultatus ir patá suraðymà 

vertina pozityviai, palankiai, produktyviai 

naudoja jo rezultatus. 

Prasminga, kad rengiant leidiná dalyvavo 

net 18 aukðèiausios kvalifikacijos specialistø, 

ið jø 2 profesoriai, 7 mokslø daktarai, 

pagrindiniai Statistikos departamento 

gyventojø suraðymo ir demografinës statistikos 

specialistai. Dël to studija tampa dar 

vertingesnë. Norëèiau pabrëþti didelá prof. 

habil. dr. V.Stankûnienës indëlá rengiant studijà, 

suraðymo programà, populiarinant suraðymà, 

ypaè jo vyksmo metu. 

Labai aktualios studijos temos. Pradedama 

skyriumi – Amþiaus struktûra 

(doc. dr. S.Mikulionienë, Socialiniø tyrimø 

institutas, doc. dr. S.Stanaitis, VPU). 

Surašymo duomenimis gyventojai pagal 

amþiø pasiskirstë taip: 61,2 proc. buvo 

15–59 metø, 19,5 proc. – vaikø iki 15 metø, 

19,3 proc. – pagyvenusiø (60 metø ir 

vyresniø) þmoniø. Suraðymo metu Lietuvoje 

gyveno 680 tûkst. vaikø ir 672 tûkst. 

pagyvenusiø þmoniø. Taèiau Lietuvos demografinës 

raidos istorijoje 2001 m. suraðymas 

buvo paskutinis, kurio metu uþ- 


Petras Gediminas ADLYS 

fiksuotas, nors ir nedidelis, vaikø iki 15 

metø pervirðis palyginti su pagyvenusiais 

þmonëmis (60 metø ir vyresniais). O juk 

gyventojø amþius yra vienas svarbiausiø 

gyventojø sudëties poþymiø, jis yra tiesiogiai 

ir netiesiogiai susijæs su ðalies gyventojø 

reprodukcijos potencialu – gebëjimu 

garantuoti kartø kaità. Taèiau suraðymo 

metu buvæs jaunosios ir vyresniosios kartos 

santykis jau tapo istorija: 2007 m. pradþioje 

pagyvenusiø þmoniø skaièius 

153,8 tûkst. virðijo vaikø skaièiø. Skyriuje 

detaliai aptariama apskritai amþiaus sudëtis, 

moterø ir vyrø, miesto ir kaimo gyventojø 

amþiaus ypatumai, skirtumai teritorijose. 

Parodoma Lietuvos gyventojø 

demografinë senëjimo eiga. Paþymimas 

kaimo gyventojø senëjimo proceso sulëtëjimas, 

o miesto gyventojø senëjimo „ásibëgëjimas“. 

Ið pateiktos analizës iðryðkëja 

vienas skiriamøjø Lietuvos gyventojø demografinës 

raidos XX – XXI a. sandûroje 

bruoþø – nuoseklus ir reikðmingas gyventojø 

skaièiaus maþëjimas. 

Atskirame skyriuje (I.Geèienë, STI) nuosekliai 

iðnagrinëta gyventojø iðsilavinimo, 

kaip vieno ið svarbiausiø visuomenës raidos 

lygá apibûdinanèiø rodikliø, kaita atskirose 

gyventojø grupëse. Daroma iðvada, 

kad ryðkiausiai pakilo vidutinio ir vyresnio 

amþiaus gyventojø iðsilavinimo lygis, tuo tarpu 

jaunesniø nei 20 metø – net kiek sumaþëjo. 

Daug didesnë miesto gyventojø dalis 

turi aukðtesná nei pagrindinis iðsilavinimà, 

ypaè aukðtàjá. Suraðymo duomenys rodo 

didelá atotrûká tarp moterø ir vyrø, turinèiø 

aukštàjá išsilavinimà, rodikliø – moterø jie 

daug aukðtesni. Apibûdinamas Lietuvos 

tautiniø maþumø iðsilavinimo lygis. Nustatyta, 

kad dirbanèiø gyventojø iðsilavinimo 

lygis yra gerokai aukðtesnis uþ bendrà iðsilavinimo 

lygá, kad geriau iðsilavinæ dirbantys 

miestø gyventojai. Nagrinëjami ir kiti esminiai 

gyventojø iðsilavinimo rodikliai – valstybinës 

ir kitø kalbø mokëjimas. 

Svarbus ir analitiškas skyrius – Uþimtumas 

(dr. A.Jasiulionienë, prof. habil. dr. 

A.A.Mitrikas, STI). Jame nagrinëjama Lie- 

tuvos darbo rinkos situacija ne tik suraðymo 

momentu (remiantis jo metu gautais 

duomenimis), bet ir uþimtumo bei nedarbo 

pokyèiai, ávykæ po suraðymo. Suraðymo 

ir kitø duomenø naudojimas padidina 

analizës galimybes ir iðvadø reikðmingumà. 

Paþymëta, kad sparèiai auganti 

ekonomika ir didelë darbo jëgos emigracija 

jau neigiamai veikia darbo rinkos 

balansà, pasireiðkiantá darbo jëgos, ypaè 

kvalifikuotø darbuotojø, trûkumu. 

Atskiruose skyriuose ádëmiai iðnagrinëti 

pozityvûs tautinës sudëties pokyèiai, 

suraðymo metu deklaruoti duomenys 

apie tikinèiuosius (tikintiesiems save priskyrë 

net 84 proc. gyventojø), nustatyta 

tikinèiø vyrø ir moterø dalis mieste ir kaime, 

tikinèiøjø amþiaus struktûra. 

Svarbi ir ádomi studijos dalis, skirta namø 

ûkiams, ðeimai, santuokai, gimstamumui. 

Bene pirmà kartà analizuojami duomenys 

apie namø ûkiø sandarà ir raidà, 

asmeniniø namø ûkiø ðeiminæ padëtá (dr. 

A.Maslauskaitë, STI). Jie gauti gyventojø 

suraðymo metu, o tai leido pateikti Lietuvos 

ir kitø ES ðaliø namø ûkiø palyginamàjà 

analizæ. Didþiausià – 70,9 proc. – 

namø ûkiø dalá sudarë ðeiminiai namø 

ûkiai, o tarp jø vienos ðeimos (60 proc.). 

Prof. V.Stankûnienë iðsamiai iðanalizavo 

ir pateikë átaigias iðvadas apie santuokø, 

iðtuokø, santuokinio statuso, gimstamumo 

kitimà. Daug prof. V.Stankûnienës publikacijø 

ðiomis temomis galima rasti spaudoje, 

todël dëmesá atkreipti noriu á kelias 

iðvadas, suformuluotas šioje studijoje. 

„Per pastaruosius penkiolika metø 

smarkiai sumaþëjo santuokø, tuokiamasi 

vyresnio amþiaus, vis daugiau porø gyvena 

santuokos neregistravusios. Iðtuokø rodikliai 

jau keletà deðimtmeèiø yra aukðti ir 

gana stabilûs. Nyksta tradicinei ir vis labiau 

ásigali moderniai ðeimai bûdingi bruoþai. 

... Nors per pastaruosius penkiolika 

metø gimstamumas sparèiai maþëjo ir kitose 

ES-10 ðalyse, Lietuvoje jis buvo vienas 

ið sparèiausiø ir ðiuo metu gimstamumo 

lygis Lietuvoje yra vienas þemiausiø 

tarp visø ES-25 ðaliø.

Skyriuje „Neágalieji“ (V.Tretjakova, STI) 

randame daug þiniø apie neágaliøjø situacijà 

ir poreikius. Pabrëþiama, kad suraðymo 

metu gauti duomenys apie neágaliøjø 

skaièiø, jø pasiskirstymà pagal funkcijø sutrikimus, 

invalidumo grupes bei ávairias sociodemografines 

charakteristikas, uþimtumà, 

gyvenimo sàlygas yra labai svarbûs. 

Mirtingumo skirtumus nagrinëja prof. 

V.Stankûnienë, dr. D.Jasilionis ir dr. 

V.Shkolnikovas (Makso Planko demografiniø 

tyrimø institutas, Vokietija). Èia pristatomi 

ir pirmà kartà Lietuvoje atlikto gyventojø 

suraðymo ir mirtingumo duomenø 

sujungimo bûdu apskaièiuoti mirtingumo 

sociodemografiniø skirtumø rezultatai: 

skirtingà iðsilavinimà ir santuokiná 

statusà turinèiø gyventojø, vidutinë tikëtina 

gyvenimo trukmë. Iðryðkinti regioniniø 

skirtumø mastai ir problemos. 

Studija baigiama skyriumi „Migracija“ 

(dr. A.Sipavièienë, STI), kuriame pateikiama 

migracijos situacijos analizë. Tai ypaè 

aktualu dabar, kai vis daþniau kyla klausimas 

ar Lietuva neiðsivaikðèios, ar bus 

kam dirbti Lietuvoje. 

Visuose skyriuose gausu faktiniø 

duomenø – analitiðkai parengtos lentelës, 

þemëlapiai, grafikai, diagramos pateikta 

vaizdþiai, naujoviðkai, átaigiai. Tai rodo ir 

Statistikos departamento specialistø 

(D.Ambrozaitienë, R.Balandienë, L.Kasparavièienë, 

D.Svidlerienë, O.Trofimova, 

A.Vildþiûnienë) aukðtà lygá ir ánaðà. 

Iðskirtinæ ðio darbo reikðmæ, o ir demografinës 

situacijos problemiðkumà rodo 

dëmesys jam. Darbas pristatytas 2007 

m. kovo 15 d. Prezidentûros Kolonø salëje. 

Pristatyme Prezidentas V.Adamkus 

kalbëjo: „Pristatome leidiná, kuris, mano 

nuomone, labai aktualus. Demografinë 

padëtis verta ypaè atidaus dëmesio. Bene 

pirmà kartà pateikiama iðsami demografiniø 

procesø analizë, kurios labai reikëjo. 

Ji padëjo geriau suprasti problemà“. 

Statistikus ypaè pradþiugino dr. D.Jasilionio 

pasisakymas, kuriame jis teigë, 

kad tyrimas nebûtø galimas be europinius 

standartus atitinkanèios demografinës 

statistikos. Dëkodamas uþ tokià statistikà 

pabrëþiu statistikø indëlá nagrinëjant 

demografines problemas. Noriu ðirdingai 

padëkoti ir ðios studijos rengëjams. 

Taigi, pasiþvalgius po studijà, áspûdþiø 

daug. Be abejonës, ji bus naudinga specialistams, 

ypaè kurie lemia efektyvià socialinæ 

ir gyventojø politikà, ðiaip besidomintiems 

þmonëms. Su ja plaèiau susipaþinti, 

neradus bibliotekoje, galima internete(http://www.stat.gov.lt/uploads/42_Lietuvos_gyventojai.pdf). 

Manau, kad besidomint 

nûdienos gyventojø problemomis ir dël 

bûsimo suraðymo programos minèiø kils. 

O ir ðio suraðymo rezultatai dar ne iki galo, 

ypaè regioniniu aspektu, iðnagrinëti. 

Darbuotojø sauga 

ir sveikata – visø rûpestis 

Lietuvos Respublikos Darbuotojø 

saugos ir sveikatos ástatymo 3 straipsnio 

2 dalyje teigiama: „Darbuotojo teisæ turëti 

saugias ir sveikas darbo sàlygas 

garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija“. 

Viena ið sëkmingo verslo sudëtiniø 

daliø yra darbuotojø saugos ir 

sveikatos garantavimas darbo vietose. 

Šios srities veikla ir uþsiima Viešoji 

ástaiga „Mokymo modulis“. Ámonë ákurta 

2004 metais, yra atestuota Sveikatos apsaugos 

ministerijos Valstybinës visuomenës 

sveikatos prieþiûros tarnybos ir turi 

leidimà atlikti profesinës rizikos vertinimo 

bei darbo aplinkos veiksniø matavimus. 

Ámonëje dirba 21 darbuotojas, ákurti 

trys padaliniai: 

– atestuota laboratorija, 

– darbuotojø saugos ir sveikatos 

specialistø konsultacinis padalinys, 

– klientø aptarnavimo padalinys. 

Pagrindinë mûsø ámonës specializacija 

yra darbuotojø sauga ir sveikata. 

Esminis ámonës dokumentas, nusakantis 

tikruosius darbuotojø saugos ir 

sveikatos rodiklius, yra ámonës darbuotojø 

saugos ir sveikatos bûklës pasas. 

Ðis dokumentø rinkinys visapusiðkai 

apibûdina visus esamus ar galimus pavojus 

sveikatai ir gyvybei dël kenksmingø 

ar pavojingø darbo aplinkos veiksniø 

poveikio bei profesiniø ligø ágijimo. 

Nors kiekviena ámonë savarankiðkai 

pasirenka strategijà, kaip ir kokias 

sàlygas sudaryti savo darbuotojø saugai 

ir sveikatai garantuoti, taèiau ðiø sàlygø 

vertinimas yra nuolat kontroliuojamas 

pagal mûsø ðalyje veikianèius ástatymus. 

Ámoniø vadovai supranta, kad 

darbo naðumas ámonëje auga, kai darbuotojai 

jauèiasi saugiai, dirba nekenksmingomis 

sàlygomis ir neserga, 

kai nereikia ieškoti naujo ar pakaitinio 

personalo. 

Mûsø laboratorijos darbuotojø, atliekanèiø 

profesinës rizikos veiksniø parametrø 

matavimus, patirtis leidþia ne 

tik organizuoti ir vertinti ámonës darbuotojø 

saugos ir sveikatos bûklæ, bet ir pildyti 

baigtinæ ðio paso formà, numatant 

ir prevencines priemones. Mes vadovaujamës 

veikianèiais ástatymais, naujausiais 

jø pakeitimais bei papildymais 

ir nedelsdami diegiame juos savo aptarnaujamø 

ámoniø veikloje. 

Mûsø atestuota laboratorija atlieka 

ðiuos pagrindinius fizikiniø veiksniø matavimus: 

1. Dirbtinës ir natûralios apðvietos 

matavimai. 

2. Mikroklimato matavimai. 

3. Triukšmo (garso lygio) matavimai. 

4. Elektromagnetinio lauko stiprio 

matavimai. 

5. Vibracijos pagreièio, vibracijos 

dozës matavimai. 

Taèiau manome, kad ne vien ámonës 

darbuotojø saugos ir sveikatos bûklës 

pasas garantuoja darbuotojø gerovæ 

darbo vietose. Norint iðvengti nelaimingø 

atsitikimø, darbuotojai turi bûti 

tinkamai ir ið anksto informuoti dël pavojingø 

ar rizikingø darbo sàlygø, kaip 

jø iðvengti darbe ir kà daryti ávykus nelaimingam 

atsitikimui. 

Mes sukûrëme darbuotojø saugos 

ir sveikatos specialistø konsultaciná padaliná, 

kuris rûpinasi visa ámonëms reikalinga 

darbø saugos dokumentacija. 

Pasiraðius bendradarbiavimo sutartá su 

VðÁ „Mokymo modulis“, specialistai vykdo 

šias funkcijas: 

· Organizuoja darbuotojø saugos 

ir sveikatos tarnybos veiklà. 

· Vykdo vidinæ darbuotojø saugos 

ir sveikatos kontrolæ ámonëje pagal 

patvirtintø darbuotojø saugos ir sveikatos 

tarnybos nuostatø apimtá arba pasiraðytà 

atstovavimo sutartá su mumis. 

· Konsultuoja darbuotojø saugos 

ir sveikatos klausimais. 

· Padeda ávertinti profesinæ rizikà, 

parenkant asmenines apsaugines 

priemones. 

· Pasikeitus teisës aktø reikalavimams, 

specialistai pateikia rekomendacijas, 

parengia dokumentø atnaujinimo 

planà, koreguoja dokumentus, aprûpina 

reikalingomis formomis, þurnalais, 

þenklais bei kitomis darbuotojø saugai 

ir sveikatai bûtinomis priemonëmis. 

Mûsø vykdomø funkcijø kokybæ atspindi 

ðios srities specialistø kvalifikacija, 

darbuotojø ir padaliniø vadovø mokymai, 

parengti bei nuolat koreguojami 

pagal ðalyje veikianèiø ástatymø pakeitimus 

dokumentai. Visa tai padeda numatyti 

darbuotojø saugos ir sveikatos 

bûklës ámonëje gerinimo perspektyvas 

ir atsispindi ámonës darbuotojø saugos 

ir sveikatos bûklës pildomame pase. 

Norëdami daugiau suþinoti apie mûsø 

veiklà, skaitykite tinklalapyje www.mokymomodulis.lt 

Direktorius Arvydas PEÈIULIS 

Konstitucijos pr. 4A, LT-09308 Vilnius 

Tel./faks. (8 5) 275 20 39 

El. paštas info@mokymomodulis.lt 


Nemaþai originaliai màstanèiø þmoniø, palikusiø ryðkius 

pëdsakus Lietuvos literatûroje, mene ar politikoje, yra baigæ 

fizikos mokslus. Turime net fizikos daktarà vyskupà. Þymus 

Lietuvos istorikas J.Jurginis viename pokalbyje yra pasakæs: 

„Jei að kà nors padariau originalaus istorijoje, tai tik todël, 

Fizikas 

kad prieð tampant istoriku fizikos ir matematikos studijos 

iðmokë mane logiðkai màstyti“. 

Rièardas Gavelis 

jà 

Prof. habil. dr. Jonas GRIGAS 

Mokykloje matematikos mokoma ne 

tam, kad vaikai iðmoktø skaièiuoti, o kad 

iðmoktø logiðkai màstyti, grieþtai formuluotø 

teiginius ir suvoktø reiðkiniø bendrybes. 

Fiziku netampama be matematikos studijø, 

kurios yra galinga proto mankðta. 

Màstymo originalumu pasiþymëjo ir 

Rièardas Gavelis, kuris Vilniaus universitete 

baigë teorinæ fizikà. Prisimenu já kaip 

gerà studentà, atvykusá ið mano gimtosios 

Dzûkijos. Jis lengvai ákando kvantinës 

fizikos ir reliatyvumo teorijos, elektrodinamikos, 

termodinamikos ir daugelá kitø 

teoriniø dalykø. O supratus tuos dalykus, 

pasaulis pasidaro gana aiðkus. Suprantame, 

kodël medþiai auga apvalûs, 

o ne staèiakampiai, kodël kai kurie ið jø 

neuþauga keleto ðimtø metrø aukðèio, kodël 

saulë ryte ir vakare raudona, o dienà 

balta, kodël dangus ir jûra mëlyni, kodël 

Dzûkijoje vasarà karðèiausia, o þiemà ðalèiausia 

ir t.t. Ir apskritai, tinkamai išsimokslinæ 

pradedame ðvariai galvoti. Nes gamtos 

– mikropasaulio ir visatos bei þmoniø 

visuomenës – elgesá lemia tie patys fizikos 

dësniai. Iðlavintam protui aiðkesni pasidaro 

ir þmoniø santykiai, primityvus kai 

kuriø politikø ir valdininkø elgesys, kurie 

maþiau vertina tuos, kuriems patiki savo 

vaikø mintis, sveikatà ir ateitá, nei tuos, kuriems 

patiki savo namø santechnikà. 

Rièardas suprato, kad mokslas yra kritiðkai 

patikrinta dësniais þmonijos patirtis, 

jis kuria pagrindines þinias apie pasaulá, o 

mokslininkai veda þmonijà á geresnës gyvenimo 

kokybës bûvá. Mokslas atskleidë, 

kaip veikia gamtos dësniai mikro- ir makropasaulyje 

iki pat mûsø minèiø ir kaip viskas 

tarpusavyje susieta. Mokslas leidþia 

numatyti, kas tam tikromis aplinkybëmis 

gali atsitikti. Tai ir sudaro mokslo vertæ. 

Mokslas keièia mûsø gyvenimà, atskleisdamas 

visatos tvarkà ir groþá ir naujomis 

technologijomis gerindamas gyvenimo 

kokybæ. Studijuodamas Rièardas suprato, 

kad dabar þmonijos mintis intensyviausiai 

dirba mokslo srityje, mokslui naudojama 

didþiausia þmonijos intelektualinës 

energijos dalis. Jei kuri nors mokslo sritis 

galëtø didþiuotis bûdama þiniø apie pa- 


saulá kûrybos smailëje, tai labiausiai – fizika. 

Rièardui buvo artima E.Rezerfordo mintis, 

kurià pats citavo, kad „mokslas – tai 

fizika, o visa kita yra paðto þenklø kolekcionavimas“. 

Jis norëjo bûti mokslo bendruomenës 

nariu. 

Kita vertus, Rièardas suprato, kad 

mokslo þinios dabar labiausiai formuoja 

kultûringà þmogø, kad negalima eiti kartu 

su laiku, neturint mokslo þiniø. Sunku bûti 

kultûringam nesuprantant gamtos dësniø 

ir jø valdomø reiðkiniø. Neturintys mokslo 

þiniø daþnai terðia ir kultûrà. Kai jø neturi 

þiniasklaidos atstovai, skleidþia paskalas 

ir nusikaltimø kronikas, kai jø neturi politikai, 

jie pasiduoda „aiðkiaregiø“ átakai. 

Taip universitete iðlavintas Rièardas 

Gavelis buvo paskirtas á Lietuvos mokslø 

akademijos Fizikos ir matematikos institutà. 

Jo tiesioginis vadovas buvo daktaras 

Jonas Batarûnas – puikus plaèiø interesø 

fizikas ir þmogus, labai originaliai 

þvelgæs ne tik á fizikos reiðkinius, bet ir á 

gyvenimo filosofijà. Manau, kad Rièardo 

bendravimas su vadovu buvo vienas ið 

esminiø faktoriø, nulëmusiø jo tolesná fiziko 

ir literato gyvenimà. 

Tuo metu Vilniaus universitete mes su 

kolegomis sëkmingai plëtojome naujà 

mokslo kryptá Lietuvoje – feroelektros ir 

faziniø virsmø tyrimus. Feroelektra yra fazinio 

virsmo metu savaime atsirandanti 

elektra tam tikruose kristaluose, o faziniai 

virsmai ið esmës pakeièia kristalø savybes. 

Ið ðios srities buvau apgynæs daktaro 

disertacijà ir vadovavau grupei aspirantø. 

Buvome suradæ naujø faziniø virsmø 

ir naujø reiðkiniø stibio ir bismuto junginiø 

kristaluose ir ieðkojome teorinio tø 

virsmø paaiðkinimo. Naujos idëjos ir atrasti 

nauji reiðkiniai uþvaldë ir imlø J.Batarûno 

protà. Mes daþnai diskutuodavome 

apie tuos naujus reiðkinius. Todël atëjusiam 

á institutà Rièardui Gaveliui jis pasiûlë 

teoriðkai iðnagrinëti faziniø virsmø 

prieþastis minëtuose stibio sulfido ir sulfojodido 

sandaros kristaluose. 

Rièardas metus intensyviai kûrë teori- 

ir skaièiavo, o 1975 m. atidavë spaudai 

savo pirmàjá moksliná darbà Feroelektrinio 

fazinio virsmo galimybiø SbSI ir Sb 2 S 3 tipo 

kristaluose tyrimas, kuris buvo paskelbtas 

1976 m. þurnale Lietuvos fizikos rinkinys 

(t. 16, Nr. 2). Straipsnyje Rièardas teoriðkai 

tyrinëjo minëtøjø kristalø sandarà ir rado 

feroelektrinio fazinio virsmo sàlygas. 

Po metø jis paraðë ir atidavë spaudai 

antràjá savo moksliná darbà Elektroninio 

ekranavimo átaka faziniam virsmui puslaidininkiniuose 

feroelektrikuose, kuris buvo 

paskelbtas 1977 m. þurnale Lietuvos 

fizikos rinkinys (t. 17, Nr. 1). Jame Rièardas, 

remdamasis minkštosios modos 

koncepcija, surado feroelektrinio fazinio 

virsmo SbSI kristale sàlygas ir ávertino virsmo 

temperatûros pokytá dël elektronø 

tankio pokyèio. Þurnalà viena JAV leidykla 

vertë á anglø kalbà ir platino pasaulyje, 

todël Rièardo darbai buvo prieinami pasaulio 

mokslo bendruomenei. 

Ðie darbai buvo aktualûs. Mes ir kitø 

ðaliø fizikai tyrinëjome minkðtàjà fononø 

modà, kuri ir sukelia feroelektriná faziná virsmà 

kristaluose. Mes pirmieji aptikome 

ðviesa suþadintø elektronø átakà feroelektrinio 

fazinio virsmo temperatûrai. Todël 

Rièardo teoriniai tyrimai padëjo suprasti 

eksperimentiðkai stebëtø reiðkiniø esmæ. 

Deja, Rièardo vaisingas ir prasmingas 

mokslinis darbas tuo ir baigësi, nes jame 

visà laikà slypëjo prieðybiø vienybë ir kovojo 

fiziko ir literato paðaukimas. Tada jis 

ne visai þinojo, kas yra jo profesija, o kas 

– hobis. Jis nebuvo apsisprendæs siekti 

daktaro laipsnio, nors jo moksliniai darbai 

rodë, kad já galëjo gauti nesunkiai.

,,Mokslo ir gyvenimo” þurnalo vyr. redaktorius Juozas Baldauskas (kairëje) uþ puikø darbà 

apdovanojimà áteikia Rièardui Gaveliui. Vilnius, apie 1979 m. 

Ta Rièardo prieðybiø vienybë atsiskleidë 

jau pirmaisiais darbo Teorinës fizikos ir 

matematikos institute metais, kai jis paskelbë 

straipsná Trys eskizai tiksliøjø mokslø 

portretui (Nemunas, 1975 m., Nr. 10), kuriame 

jis faktiðkai atskleidë ir savo ateitá. 

Straipsnyje jis pripaþino, kad „matematika 

ir teorinë fizika – tai grynojo proto ðventovës“, 

o „Mokslø akademija – tai ðventa 

vieta“, jos „instituto koridoriuose – mirtina 

tyla ir vaikðtantys mokslininkai, kurie galvoja 

vaikðèiodami..., aptaria moderniausias 

mokslines problemas“, kuriø yra 

„...tiek, kiek mokslininkø. Kartkartëmis kas 

nors pasièiumpa vienà problemà ir neðasi 

á kambará mësinëti“. Rièardas panagrinëjo 

mokslininkø – eiliniø ir vadovø (slibinø) 

– charakterá, pomëgius ir ydas. Instituto 

darbuotojai skaitë straipsná ir kelis metus 

diskutavo, bandydami atpaþinti save. 

Rièardo sielai sunku buvo dirbti ten, 

kur „oras aplinkui pilnas priraðyto popieriaus 

kvapo ir saulës spinduliø, ásibrovusiø 

pro didelius neplautus langus“, kur 

„daugybë durø, kurias visà laikà tranko“, 

kur „aspirantas buvo paliekamas visiškai 

likimo valiai veikti savarankiðkai, ir jeigu 

po metø pusantrø neateidavo pas vadovà 

su paties pasirinkta tema ir aiðkiai suformuluotais 

klausimais, jis bûdavo paprasèiausiai 

iðvaromas“, o baigæs aspirantûrà 

(dabar doktorantûrà) „jaunas vidutinis 

fizikas vis viena gaus ribotà sumà 

pinigø ir labai negreit gaus butà“. O „temos 

tiksliuosiuose moksluose niekad nekrinta 

ið dangaus“, nes „fizikai daro atradimus, 

o kiekvienas atradimas – tai sprigtas 

dievui á nosá“. Fizikui teoretikui biblioteka 

yra langas á pasaulá ir joje „vidutiniðkai 

kiekvienà dienà reikia perskaityti dvideðimties 

straipsniø reziumë ir vienà, kuris 

yra ádomus, panagrinëti plaèiau“. Norint 

susirasti disertacijai temà, anot Rièardo, 

reikia perskaityti 8–10 metø referatyvinius 

þurnalus, skaityti 78 dienas (po keturias 

valandas kasdien). Be to, reikia lan- 

kyti anglø kalbos ir filosofijos uþsiëmimus, 

nors, pasëdëjus kambarëlyje, kuriame laikomi 

referatyviniai þurnalai, po keturiø valandø 

galima praðnekti ne tik angliðkai, 

bet ir visai neþinoma kalba. Rièardà tai 

baugino ir jis nestojo á aspirantûrà. 

Fizikui reikia labai daug dirbti. Nepaisant 

to, jo manymu, apie 80 proc. fizikø 

yra vidutinybës. Rièardas nenorëjo bûti vidutinybe. 

O norint daryti pasaulinio lygio 

darbus „daug ilgø mënesiø praeina, raðinëjant 

kaþkà, kas paskui pasirodo paprasèiausiomis 

nesàmonëmis, kiek laiko reikia, 

kad surastum sritá, kurios dar nebûtø 

iðnagrinëjæ deðimtys kitø, kiek reikia mokiniðkai 

mokytis, nors tau jau virð keturiasdeðimties, 

jei nori pasakyti kà nors bent 

minimaliai modernaus, kiek, vaizdþiai kalbant, 

tenka iðlieti aðarø, kada koks nors 

amerikietis iðspausdina tavo aðtuoniø mënesiø 

darbà kaip tik tada, kai tu jau padarei 

lygiai tà patá, bet dar nespëjai niekur 

nusiøsti, ir viskà tenka mesti velniop“. 

Rièardas suprato, kad mokslas yra truputá 

uþ visuomenës vidinio þiedo ribø. Vakarø 

civilizacijos kultûrinis centras daþniausiai 

sukasi apie menus, o mokslas skrieja 

saugioje nuo jø orbitoje. Ironiðka, kad, 

mokslui sëdint uþpakalinëje kultûros eilëje, 

jo nuostabûs vaisiai – mikrofonai, garsiakalbiai, 

radijas, televizija, kompiuteriai, 

internetas ir kitos elektronikos priemonës 

– paðëlusiai veði menais besiremianèioje 

liaudies kultûroje. Kuo labiau mokslui sekësi 

kurti menams tarpininkaujanèià aplinkà, 

tuo labiau jis neteko kultûrinës reikðmës. 

Nepaisant to, mûsø gyvenimas skiriasi 

nuo protëviø gyvenimo, nes nesame 

taip priklausomi nuo literatûros, muzikos 

ar dailës, kaip nuo mokslo vaisiø. Taèiau 

mokslas ir kultûra yra dvi vieno medþio ðakos 

ir talentingam þmogui galima perðokti 

nuo vienos ðakos ant kitos. 

Gabumai, þinios ir sugebëjimas daug 

dirbti – bûtinos sëkmës moksle sàlygos. 

Bet pradedantis mokslininkas turi turëti 

savo charakteryje ámontuotà mechanizmà, 

verèiantá já siekti dideliø tikslø. Minëtame 

straipsnyje jis retoriðkai klausë: 

„Kiek gali kainuoti mokslas? Ar galima 

prievartauti savo asmenybæ vieno tikslo, 

tegu ir graþaus, vardan? Ar leistina tiek 

aukotis mokslui?“ Tiek aukotis mokslui Rièardui 

atrodë neleistina. 1978 metais jis 

paliko Teorinës fizikos ir matematikos institutà 

ir tø metø rugpjûèio mënesá pradëjo 

dirbti þurnalo Mokslas ir gyvenimas redakcijoje. 

Redagavo populiarius fizikos, taip 

pat ir mano, bei technikos straipsnius. Jam 

tai buvo perëjimas nuo fizikos á literatûrà. 

Jis dar paraðë þurnalui porà populiariø 

straipsniø – Elementariøjø daleliø magija 

(1979 m. spalio mën.) ir Matematinë dailë 

(1980 m. spalio mën.), vaþinëjo á mokslo 

populiarintojø seminarus. Anot þurnalo redaktoriaus 

Juozo Baldausko, Rièardas kalbëjo 

ramiai, vienodai, be emocijø, sureikðmindamas 

fizikà, buvo santûrus ir paskendæs 

savyje. Mëgo nestandartiðkai màstanèiø 

vyrø kompanijà. Jam buvo bûdingas 

intelektualinis padorumas. 

Dirbdamas redakcijoje jis paraðë scenarijø 

meniniam filmui ir 1981 m. gavo 10 

tûkstanèiø rubliø premijà. Tai buvo beveik 

devyniø mënesiø fiziko Rièardo Gavelio atlyginimas 

institute. Nors þiûrovai filmà apie 

maðinas vertino skeptiðkai, Rièardui pasirodë, 

kad literato darbas yra daug lengvesnis 

ir pelningesnis nei fiziko. Juk uþ savo 

daug sunkiau ir ilgiau rašytus mokslinius 

darbus jis negavo në rublio. Jis patikëjo, 

kad lengvai paraðys daug geresniø 

scenarijø filmams, kad jie taip pat lengvai 

bus priimti. Gavæs minëtàjà premijà, Rièardas 

nustojo domëtis darbu þurnalo redakcijoje, 

o 1981 m. vasario mënesá paliko þurnalà 

Mokslas ir gyvenimas ir atsidëjo literatûrinei 

veiklai. Kartu nutrûko Rièardo Gavelio 

paskutinis ryðys, siejæs já su fizika. 

Pasirodë ádomios Rièardo Gavelio 

knygos... Jis matë mûsø neribotà laisvës 

troðkimà ir tai, kad dauguma neþino, kà 

su ta laisve daryti. Vëliau suprato, kad tautos, 

kurios sàþinë tyli, kur áleidæs ðaknis 

abejingumas, laukia sunkûs laikai. Jis 

bandë paþadinti tautos sàþinæ publicistiniais 

straipsniais. 1987–1996 m. paliko jø 

apie pusantro šimto ávairiausiais klausimais, 

daugiausia laikraðtyje Respublika, 

taipogi Literatûra ir menas bei þurnaluose 

Kultûros barai, Jaunimo gretos, Nemunas 

ir kitur. Straipsniuose buvo jauèiama 

fiziko logika ne apie fizikà. Kas þino, galbût 

tas asmenybës dualizmas, negalëjimas 

sutikti su mintimi, kad tik sunkus darbas 

daro þmogø þmogumi, nenorëjimas 

prievartauti savo asmenybës vieno tikslo 

vardan ir buvo jo trumpo, bet prasmingo 

gyvenimo prieþastis. 

Ið knygos ,,Bliuzas Rièardui Gaveliui” 

(,,Tyto alba”, Vilnius, 2007) 


Ar yra toks mokslas? 

Inkarnetika. 

Klausimai, abejonës, 

tikrovë 

Transcendencija BIRÞELË-BIR 

Ph.D., Antimedþiagos fizikos ir 

teologobiologijos instituto 

Pasadenoje, JAV, postdoktorantë 

Lietuvos laboratorijoje 

Kaune 

Kiek nesuprantamø reiðkiniø supa mus 

pasaulyje, kiek paslapèiø yra paèioje gyvybëje, 

o þmogus mokslui – tai lyg senoji 

lotynø tabula rasa, á kurià vis raðoma ir raðoma, 

bet ji atrodo vis tuðèia. Morfologija, 

fiziologija yra paraðiusios keletà skyriø toje 

gyvenimo knygoje, taèiau genetika per 

savo veik pusantro ðimto metø atliko tik, 

galima sakyti, aritmetikos veiksmus. Molekulinis 

lygmuo genetikos bei làsteliø tyrime 

kiek priartino mechanistinæ sampratà 

prie turtingojo dvasinio pasaulio. Dau- 

gybë þmoniø mato save jau bent kartà gy- 

venusius, jie jauèia sindromà déja vu, atpaþásta 

vietas, kalbas, istorinius faktus. 

Jauèia juos supantá ávairiapusá dvasiná, 

transcendentiná gyvenimà. 

Ðià þmoniø patirtá, mokslo, istorijos faktø 

ir ypaè teologijos, astroenergobiologijos 

duomenis apibendrina senas ir kartu 

naujas mokslas inkarnetika. Taèiau apibrëþti 

ðá mokslà vienu sakiniu gana sunku. 

Inkarnetika – mokslas apie sielos (plaèiàja 

prasme) susijungimà su kitu kûnu, 

palikus kûnà, kuriame buvo. Tai nëra tobulas 

apibrëþimas, nes inkarnetika kartu 

ir mokslas, ir pastovus vyksmas þmoniø 

populiacijoje. Negalima atmesti ir panaðiø 

vyksmø apskritai gyvojoje gamtoje. 

Tad Motto poeto þodþius reikëtø skaityti 

iðplëstine prasme: “Kas að esu? Ar tas, 

buvæs praeitame gyvenime, ar tas, kuris bus 

bûsimajame? “ Ðie þodþiai atskleidþia visà 

inkarnetikos esmæ, filosofijà ir teologobiologijà. 

Nemaþa minèiø apmàstymui ðiuo 

klausimu radome prof. A. Šliogerio fundamentiniame 

darbe “Niekis ir Esmis” (2006). 

Gana iðsamià studijà apie reinkarnacijà yra 

paskelbusi Lilija Talmantienë ( ,,Reinkarnacija. 

Kas tai?”, Mokslas ir gyvenimas, 

Nr.5, 6-7, 1990). Taèiau per praëjusá laikà 

paskelbta nemaþa iðsamiø tyrimø rezultatø, 

leidþianèiø naujai paþvelgti á reinkarnacijos 

vyksmà ir inkarnetikos mokslà. 

Ðiame straipsnyje aptarsime daugiau 

inkarnetikos sàlytá su biologiniu þmogaus 


\ 

Motto: „Qui je suis? 

L’homme qui a été ou 

l’homme qui sera?“ 

(Charles Baudelaire, Archives, 1853) 

pradu. Apibûdinti mokslà apie þmogø ir apskritai 

ðiandienæ biologijà yra labai sunku, 

tarsi bûtø dvejopa bûsena: viena vertus, 

tai, kas suþinota ðiandien, atrodo jau pasenæ, 

priskirtina istorijai, antra vertus – tos 

paèios naujienos – rytojaus pranaðai. 

Kaip vertinti plaèiai þinomà molekulinæ 

genetikà ir genø inþinerijà? Atrodë, kad jos 

iðspræs visus paèius intymiausius kûniðkus 

ir dvasinius gyvybës neaiðkumus. Taèiau 

skelbiami klonavimo, genø inþinerijos, genø 

taisymo organizme darbai negali atsakyti 

á svarbiausius þmogaus esmës klausimus. 

Todël ðiandienos biologija ieðko sàsajø su 

kitais mokslais – fizika, matematika, teologija, 

psichologija. Pabrëþiamas dvasinio prado 

pirmumas. Daugelis vadintø dvasiniø reiðkiniø 

yra grindþiami fizikos naujovëmis. Pavyzdþiu 

gali bûti naujas telepatijos reiðkinys 

– teleportacija (LTV laida “Ne-gali-bûti”, 2006- 

12-30) – tai yra informacijos, savybiø perdavimas 

kol kas atomø lygmeniu, bet tai tik pirmieji 

telepatijos fizikos þingsniai. 

Dar viena kryptis – nanobiologija (dalelës 

dydis 10 -9 metro) ir dar tûkstanèius kartø 

maþesniø vienetø biologija. Pasiektas 

atomø ir jo daleliø tyrimo lygmuo, pagaliau 

anksèiau tik teoriðkai apraðyta antimedþiaga 

ðiandien jau tyrinëjama eksperimentiðkai 

(Alexander Hellemans ,,Alone at the top” 

Scientific American 296(3):10-11.2007). Tai 

ðiandienos ir rytdienos saitai. 

Galima pateikti pavyzdá, kai tiesioginiai 

tyrimai, skatinami grynai praktiniø tikslø, pasiekë 

stulbinanèiø rezultatø antimedþiagos 

ir teologobiologijos srityse. Apie vienà jø, 

apraðytà ir Lietuvos spaudoje (Tomas Gurulis 

,,Siela ir reinkarnacija. Amþinieji klausimai. 

(Antimedþiagos fizikochemija ir transcendencijos 

molekulinë teologobiologija)”. 

Nemunas, Nr. 23, 2005), manau, bûtina pakalbëti 

plaèiau, net trumpai atpasakoti duomenis. 

Ðis darbas, ypaè paskelbus pasaulinëje 

mokslinëje spaudoje, susilaukë iðskirtinio 

dëmesio, juoba kad darbas atliktas 

JAV, Pasadenoje (Institute of Antimatter 

Physics and Teologobiology). 

Raðoma, kad mokslininkams pavyko 

paþymëti þmogaus (ðiuo atveju nuteistojo 

nusikaltëlio) lytiniø làsteliø antimedþiagos 

DNR (toliau – antiDNR) junginiu, pasiþyminèiu 

savitàja spinduliuote, kuri gali bûti nustatoma 

testuojant individà per distance. Þymëtoji 

antiDNR po mirties kartu su siela 

iðeina ið kûno ir inkarnuojasi á kità kûnà jo 

pradëjimo metu. Þymuo pasilieka su ta antiDNR, 

kuri jungiasi su naujojo organizmo 

raidos metu susidaranèiomis lytinëmis làstelëmis, 

jø, kaip ir þymens, daugëja organizmui 

augant. Ðie eksperimentiniai darbai 

suþadino daugybæ minèiø, kai kuriomis jø 

pasidalysime ðiame raðinyje. Pravartu bent 

prabëgomis paminëti taikomàjà ðiø tyrimø 

dalá, juoba kad ir pats darbas buvo atliekamas 

JAV teisingumo organø uþsakymu. 

JAV teismø praktikoje uþ itin sunkius nusikaltimus 

nuteisiama keliems ðimtams metø 

arba 2–3 gyvenimo trukmëms. Tokia teisminë 

kolizija truko ilgà laikà, nes nuteistasis 

negalëdavo atsëdëti skirto laiko ir mirdavo 

anksèiau. Dabar ji iðspræsta: nusikaltëliui 

áleidþiama antiDNR þymens ir jis gyvena 

kalëjime iki mirties; po to, tiriant naujagimius, 

nustatomas atsiradæs þymuo, rodantis, 

kad á to naujagimio kûnà inkarnavosi 

nusikaltëlio siela kartu su jo antiDNR. 

Kadangi laikomasi inkarnacijos visuotinumo 

dësnio, sulaukæs pilnametystës toks individas 

sodinamas á kalëjimà, remiantis buvusiu 

teismo nuosprendþiu. Procedûra pakartojama 

tolesnëms kartoms, kol nusikaltëlis-reinkarnatas 

atsëdi paskirtà laikà. Tai 

gana daþnas atvejis JAV teismø praktikoje. 

Europoje tokios teismø praktikos neapraðyta 

arba ji yra labai reta. 

Tai empirika, fundamentinës idëjos pritaikymas 

konkreèioje, teisinëje praktikoje. 

Pasaulinëje literatûroje plaèiai nagrinëjamos 

fundamentinës inkarnetikos problemos. Manyèiau, 

kad ðiame raðinyje pateikiama laisva 

(necituojant literatûros) apþvalga bus naudinga 

Lietuvos skaitytojams: teologiniai-filosofiniai 

apmàstymai atsakant, kas yra tai, kà 

ávairios religijos vadina siela, kas inkarnuojasi. 

Aptariama Astralinës energijos-antime-

dþiagos DNR ir inkarnuojamos làstelës DNR 

sàveika, inkarnacijos visuotinumas ir ágyjami 

poþymiai, genetika ir inkarnetika, teisiniø 

klausimø teorija ir praktika (turto paveldëjimo 

byla) ir kiti svarbûs klausimai. 

Sielos raiðka: antimedþiagos ir 

làstelës DNR molekuliø sàveika 

Ávairûs autoriai, tikëjimai, iðskirtinës dvasinës 

bûsenos þmonës skirtingais vardais 

vadina tuos paèius reiðkinius, ypaè juos sukelianèias 

prieþastis. Todël prieð analizuojant 

inkarnacijos reiðkinius bûtø tikslinga suvienodinti 

terminus, juoba kad daþniausiai 

kalbama apie tà patá. Vartojamos sàvokos 

siela, Dievas, dievai, energija, kosmoso 

energija, antimedþiaga, angelai, velniai, dvasios 

ir ávairios kitos sàvokos bei reiðkiniai 

yra vienas ir tas pats Astralinës energijos 

raiðkos vyksmas, kurá mes matome, jauèiame 

ir suvokiame. Pabrëþtina, mes matome 

ir jauèiame tik Astralinës energijos (toliau – 

AE) raiðkà, kadangi jos paèios per se negalime 

pajausti pagavomis. 

Todël net skirtingø religijø esmë yra ta 

pati – kalbama apie þmogaus gyvenimo pratæsimà 

po mirties ávairiomis formomis. Taèiau 

pomirtinis gyvenimas suprantamas, 

kaip dabartinio þemiðkojo gyvenimo tàsa, 

tad ir ávairios dievybës, angelai, velniai kaip 

ir siela yra personifikuoti, tarsi turëtø þmogaus 

kûnà ir þmogaus savybes, o þmogus 

TEN patekæs yra arba pagiriamas ir skatinamas, 

arba baudþiamas. Tai vis primityvus 

þmoniø noras suvokti AE, jos atskiras 

kamuolines formas kiekviename individe. 

Tiesa, AE materialiame kûne yra kartu ir antimedþiagos 

formos, kuri turi fizikinæ bûsenà, 

kurià galima þymëti ir iðmatuoti. Tad 

ðiame raðinyje vartosime bendros sàvokos 

trumpinius: astralinæ energijà – AE, antimedþiagos 

DNR – antiDNR ir antigenomà 

– AE-G; AE ir antiDNR buvimà kûne ar iðëjimà 

þymësime AE-S, kur S þymës sielà 

mums áprastine tikëjime vartojama prasme. 

Gana gerai þinomas làstelës materialus 

genetinis aparatas, làstelës dalijimosi 

mechanizmas. Kiauðinëlio apvaisinimo 

schema taip pat yra neblogai suprasta, bet 

tik senosios ,,mechanikos” prasme. Lieka 

gana sudëtinga, pavadinkime – ðeimininko 

antiDNR-AE ir inkarnuojamos antiDNR- 

AE sàveika. Yra þinoma, kad idealiu atveju 

kiekvieno þmogaus làstelëse, be materialaus 

genomo, yra antiDNR genomas. Jis 

yra tiksli materialaus genomo kopija, kol kas 

neþinoma, ar antiDNR yra vienos grandinës 

ar dvigrandës struktûros. To antigenomo 

paskirtis – sustiprinti, nukreipti materialiojo 

genomo veiklà. Kadangi vyriðkas ir moteriðkas 

viengubas chromosomø rinkinys 

iðlieka atskirai visà organizmo gyvenimà ir 

tik susidarant lytinëms làstelëms mejozës 

metu tam tikru daþnumu ir vieta tapaèios 

chromosomos persikryþmina, o kitu metu 

tëvo ir motinos chromosomø rinkiniai sàveikauja 

tik raiðkos metu. Tas pat vyksta ir 

su chromosomø antiDNR-AE. Taèiau nepamirðkime, 

kad reinkarnacija vyksta visuose 

individuose, todël kiekvieno mûsø genome 

yra inkarnavæsis kartu su siela ir kitas antigenomas. 

Filosofiná klausimà: “kas mes 

esame?” aptarsime vëliau. 

Svarbiausia kliûtis, neleidþianti kiekybiðkai 

ávertinti abiejø antigenomø sàveikas, 

yra ta, kad kol kas nepavyksta juos tyrinëti 

làstelëse in vitro. Atrodytø, kad kamieninëse, 

ypaè visavertëse, làstelëse, kuriose 

jau yra antigenomas, turëtø bûti pastebëti 

tokios sàveikos rezultatai. Buvo bandyta 

panaudoti antiDNR þymëjimo technikà, 

sëkmingai naudojamà teisminëje praktikoje, 

taèiau negauta ryðkiø rezultatø. Daug 

vilèiø dedama á embrionø tyrimus, kuriuose, 

kaip teigia teologai, jau yra siela. Apvaisinimo 

biologija yra gana aiðki: tik viena 

ið tûkstanèiø sëkleliø prasiskverbia per 

apvalkalëlá ir jo chromosomos susimaiðo 

su kiauðinëlio chromosomomis. 

Palieèiame vienà svariausiø inkarnetikos 

klausimø: kada vyksta inkarnacijos aktas? 

Atsakymas yra tarsi savaime aiškus – 

apvaisinimo metu. Atsitiktiniu pataikymu ir 

mechaniðku ásiskverbimu negalima visiðkai 

paaiðkinti apvaisinimo fakto ir pasekmiø. 

Literatûroje apraðyta, kad lytinëse làstelëse 

susikaupia itin gausus AE kiekis, kartu 

reikia nepamirðti, kad visatos AE persmelkia 

visus kûnus ir su AE-S yra bendris. 

Sëkleliø AE ir AE-S srautai apgaubia 

kiauðinëlá ir viena sëklelë kartu su AE-AE- 

S ásiskverbia á kiauðinëlá. Neatmetama galimybë, 

kad sëklelës ir kiauðinëlio AE-AE- 

S susilieja dar prieð fizikiná sëklelës ásiskverbimà. 

Taip yra tikrinamas abiejø AE atitikimas 

ir pasirenkama viena ið dviejø sëklelës 

tipø. Tai turint mintyje yra pagrástas siûlymas 

sudaryti sàlygas kiauðinëliui pasirinkti 

sëklelæ ið ávairiø vyrø sëkleliø miðinio. 

Tai – inkarnacijos vyksmas. 

Buvo atlikti kryþminiai bandymai: prieð 

suliejimà buvo paþymëtos epsilon-pi junginiu 

sëklelës, o kitame bandyme – tik 

kiauðinëliai. Pirmuoju atveju savitoji spinduliuotë 

parodë, kad kartu su sëklelës genomu 

á kiauðinëlá áëjo ir jos þymëta antiDNR. 

Abiem atvejais kiauðinëliui dalijantis 

suminis spinduliuotës kiekis didëjo proporcingai 

làsteliø skaièiui. Ðie bandymai 

buvo derinami su apvaisinimu in vitro tam, 

kad galima bûtø parinkti ir perkelti tinkamà 

làsteliø gumulëlá á gimdà ir iðauginti 

naujà þmogø. Sunaikinus nepanaudotà 

làsteliø gumulëlá, þymëtoji antiDNR dingsta, 

taèiau gumulëlius laikant skystame azote 

antiDNR iðlieka. Kyla natûralus kausimas 

– ar tokiame gumulëlyje jau yra siela 

ir ar ji, sunaikinus nepanaudotà gumulëlá, 

kartu su antigenomu inkarnuojasi á kità apvaisinamà 

kiauðinëlá? Taip pat jam artimi 

procedûriniai klausimai – kas vyksta persileidimø 

ar abortø atvejais. Manyèiau, kad 

á juos bus atsakyta, kai bus iðspræsti ðie 

fundamentiniai inkarnetikos klausimai. 

Ar sielai-antigenomui-AE bûti reikalinga 

kritinë kûno (làsteliø) masë? Ar embrioninës 

raidos metu susidarantis kûnas turi sielà ir 

ar ji gali reinkarnuotis embrionui þuvus? Genomo–antigenomo–sielos 

santykiø klausimai 

dar bus aptariami raðinio pabaigoje. 

Genomo raiška ir antigenomo- AE - 

sielos poveikis 

AntiDNR ir DNR sàveikos molekuliniai 

mechanizmai dar nëra tiksliai þinomi. Yra 

duomenø, kad antiDNR veikia nukleotidø 

atomus, iðkreipdama jø elektronø debesëlius, 

ir taip gali turëti átakos genomo raiðkai, 

tai yra gali sukelti savaimines mutacijas. 

Pirminiai duomenys rodo, kad realus 

poveikis vyksta DNR dvigubëjimo metu: 

atsiskyrus DNR grandinëms likæ laisvi vandeniliniai 

ryðiai gali bûti paveikti kitos antiDNR 

ir antroji grandinë bus sintetinama 

su vieno nukleotido arba iðtisos atkarpos 

klaida. Tai pasireikð individe pakitusiu, tai 

yra inkarnuotos antiDNR poþymiu arba savybe. 

Tokia sàveika pasireiðkia jau prieð 

pirmàjá apvaisinto kiauðinëlio dalijimàsi. 

Inkarnatø tyrimai rodo, kad inkarnuota 

antiDNR labiausiai pasireiðkia pakitimais 

mentalinëáe srityje – atmintis, màstymo savybës, 

polinkiai. Nors yra apraðytas atvejis, 

kai inkarnate iðaugo apgamas toks pat ir toje 

pat vietoje, kaip ir buvusiame individe. O 

tai rodo inkarnacijos metu persidavus ðià savybæ 

vadinamojoje somatinëje genomo srityje. 

Ið tiesø tokie antiDNR ir DNR apsikeitimai 

vyksta daug daþniau, bet jie nepastebimi. 

Þmoniø genomai yra labai panaðûs, galima 

sakyti, tapatûs, skiriasi tik negausiais poþymiais, 

daþniausiai nulemtais genø grupiø 

ir jø tarpusavio sàveikø. Tad ávykæs apsikeitimas 

nëra pastebimas. Individo savitumà lemia 

jau minëtoji mentalinë sritis. Ðioje srityje 

pasikeitimai yra labiausiai pastebimi – individas 

nukrypsta nuo áprastiniø normø, mo- 

kymo, þiniø ir atminties (apraðymas vietø, ávy- 

\ 

kiø, “déja vu”, þmoniø, kalbëjimas svetimomis 

kalbomis ir panaðûs gausiai registruoti 

faktai). Literatûroje apraðytas, vadinkime, dalinës 

inkarnacijos reiðkinys, kai su persodinta 

ðirdimi persidavë donoro polinkiai ir pomëgiai. 

Ryðkus pavyzdys yra vadinamieji 

indigo vaikai. Jø màstymo savybës rodo þymià 

inkarnavusio antigenomo – sielos átakà. 

(Irena Stulpinienë ,,Naujos sàmonës vaikai”, 

Dialogas, Nr. 44-45, 2006). 

Eksperimentinës molekulinës inkarnetikos 

nesëkmës atliekant bandymus kamieniniø 

làsteliø kultûroje paremia mintá, 

jog antigenomo ir genomo sàveikos vyksmams 

tirti dar nerasta tinkamo metodo. 

Tai, kaip matëme, gali vykti ir apvaisinant 

mëgintuvëlyje. Nesëkmës prieþastis, kad 


AE-S, kartu ir AntiG yra apvaisintame kiauðinëlyje 

ir embrione, bet nëra kamieninëse 

làstelëse, auginamose kultûroje, todël 

ðiø làsteliø naudojimas gydymui negali turëti 

dvasinio poveikio, sukelti reiðkiniø, kurie 

matomi inkarnatuose. Kas ávyksta làstelëse 

auginant jas kultûroje, nëra iðtirta. 

Kas yra inkarnatas? Teisinë kolizija 

JAV teisë, remdamasi þymëtosios antiDNR 

tyrimais, nustato nuteistojo sielos inkarnacijos 

faktà ir inkarnatas tæsia paskirtà 

bausmæ. Tai teisinë praktika. (Apie tai 

buvo kalbëta raðinio pradþioje.) Lieka dar 

keletas ne visai atsakytø klausimø. 

Vienas jø – inkarnato individo tapatybës 

árodymas ir dokumentacija. Sunkiai sprendþiama 

tëvø ir inkarnavusios sielos – antigenomo 

átaka naujam individui – inkarnatui. 

Kitaip tariant, kam atiduoti pirmenybæ 

– ar tradicinei biologijai, ar tikrajai inkarnato 

bûsenai? Áprasta, jog pavardë ir dokumentai 

iðduodami pagal esamus fiziniusbiologinius 

tëvus. Inkarnacijos bûsena daþniausiai 

nepastebima, o pasireiðkianèios 

psichikos savybës laikomos individualumo 

raiðka. Be to, kada pradeda ryðkëti individo 

ypatingos neáprastos savybës, bûna praëjæ 

daug metø ir inkarnavusios sielos buvæs 

kûnas-individas daþniausiai bûna neþinomas. 

Tiesa, yra atvejø, kai inkarnatas pasako, 

kieno siela-antigenomas inkarnavosi 

á jo kûnà – tai Sai Baba (tokio paties lygmens 

dievybës antroji inkarnacija) ir Dalai 

Lama XIV (buvusiø Tibeto ðventøjø vienuoliø 

keturioliktoji inkarnacija). Inkarnato gyvenimas 

yra toks, kaip ir kitø tuo metu gyvenanèiø, 

jei nevyksta iðskirtiniai ávykiai. 

Apie nuteistojo inkarnacijos pasekmes jau 

kalbëjome. Tai, þinoma, biologiniams tëvams 

bûna didþiulis smûgis. Kitais atvejais 

biologiniai tëvai tegali dþiaugtis. 

Ypaè ásimintina ir dar galutinai neiðspræsta 

byla. Joje kaþkoks 22 metø Dþordþas 

Makrejus ið JAV Ðiaurës Karolinos 

Pinktauno miestelio padavë á teismà Abramà 

Finkelmacherá, reikalaudamas atiduoti 

dalá turto. Reikalavimo pagrindas 

toks: prieð 22 metus automobilio katastrofoje 

þuvo Ðeridonas Sinklermanas, sëkmingas 

nekilnojamojo turto verslininkas; 

þmona þuvo kartu, vaikø ir artimø giminiø 

neturëjo, tad jo turtà perëmë treèios eilës 

pusbrolis Abramas Finkelmacheris, jis perimtà 

verslà plëtë ir dar labiau praturtëjo. 

Ieðkovas – Dþordþas Makrejus teigë esàs 

Ðeridono Sinklermano inkarnatas – þuvusiojo 

autoavarijoje siela ásikûnijo á tuo metu 

pradedamà Dþordþà. Aiðku, jokiø inkarnacijos 

dokumentiniø árodymø nebuvo. 

Vienintelis inkarnacijos árodymas – labai 

tikslus Ðeridono gyvenimo atpasakojimas, 

verslo reikalai iki þûties. Svarbiausias argumentas 

– buvusios meiluþës ir jø adresai. 

Teismas iðkvietë tas, kurias pavyko ras- 


ti, ir jos patvirtino buvusius meilës ryðius. 

Inkarnatas reikalavo gràþinti iki þûties turëtà 

turtà, ávertintà 38 milijonais doleriø. Kol 

kas byla nebaigta. 

Teismas pateko á dviprasmiðkà padëtá: 

jei pripaþins inkarnato teisumà, tai gali sukelti 

panaðiø bylø bangà, jei nepripaþins – 

teks árodyti, kad reinkarnacija nevyksta. O 

tai paneigus, reikðtø paneigti Ðventosios 

Dvasios inkarnacijos ir kartu Jëzaus pradëjimo 

Marijos ásèiose faktà. Nuteistøjø atveju 

buvo galima reinkarnacijà árodyti fizikiniais 

duomenimis (epsilon-pi þymuo), o 

aptariamos bylos atveju árodomas tik mentalinis-dvasinis 

tapatumas. Daugybë apraðytø, 

spaudoje skelbiamø per 200 reinkarnacijos 

atvejø, þodiniø patvirtinimø ir svarbiausia 

Dalai Lamos XIV ir Sai Babos II reinkarnacija 

grindþia reinkarnacijos faktà, ir 

to turëtø pakakti ir teisminei praktikai. 

Ávadas á inkarnetikos teorijà 

Inkarnacija yra faktas, árodytas fizikiniais 

ir verbaliniais duomenimis. Belieka filosofiniai 

ir teologiniai, astrofizikiniai ir genetiniai 

klausimai. Kodël yra reinkarnacija? Ar tai 

tikimybinis reiðkinys, ar universalus antimedþiagos 

– dvasinis dësnis, kaip gravitacija. 

Ar antimedþiagos genomas ir siela yra tapatûs 

ar skirtingi reiðkiniai (negalima sakyti 

– objektai)? Koks ðiø dviejø reiðkiniø santykis 

su astraline energija, ar tai yra bendris? 

Svarbiausios astralinës energijos savybës 

buvo apraðytos kontroversiniame straipsnyje, 

kuriame autorius epiloge neigë pats 

save (J.Rubikas ,,Astroenergologija – naujojo 

tikëjimo mokslas”, Naujoji Romuva, 

Nr.3, p.60-69, 2006). Jame lauko, laiko, materializacijos 

ir kiti klausimai yra gana gerai 

nuðviesti. Kai kurie autoriai virðiausia energijos 

forma laiko Ugnies energijà (Irena Stulpinienë, 

asmeninis praneðimas E-laiðku). 

Trumpai nušviesime inkarnetikos teorijà. 

Reikia pakartoti pradþios klausimà: Kas 

aš esu, ar tas, kuris buvo, ar tas, kuris bus? 

Kiek manyje yra manæs, kiek to, kuris buvo, 

ir to, kuris bus? Kiek kartø að buvau? 

Tai hamletiðki klausimai. Atsakymas glûdi 

kitame esmës klausime: koks yra Astralinës 

energijos ir Tamsiosios energijos santykis 

su individu? Atrodytø, jog visa Þmonija, 

visa Gamta, visa Þemë apgaubta, persmelkta 

ðiø abiejø energijø, kaip ir visa Visata. 

Tik ar ðios abi energijos nëra ta pati 

Astralinë energija, tik jos sûkurinë sankaupa 

mûsø astronomø pamatyta ir apskaièiuota 

( Ch.J. Conselice “The Universe’s 

Invisible Hand” Sci.Amer. 296(2):25,2007). 

Tai bene pirmas astralinës energijos ávertinimas 

ðiandieniais fizikiniais metodais po 

Einðteino garsiosios lygties iðvestinës 

m=E/c2 , leidusios suprasti materializacijos 

reiðkiná. (Apie tai raðyta minëtame 

straipsnyje – J.R.,NR, Nr.3,2006.) 

Antimedþiagos atradimas ir tai, kad ji yra 

kaip antigenomas þmoguje (taip pat ir visuose 

gyvuose organizmuose) ir jà – antiDNR 

galima paþymëti daugiau energetiniu, nei fizikiniu 

þymeniu epsilon-pi, kelia mintá, kad 

antimedþiaga yra astralinës energijos forma, 

gebanti keistis pagal medþiagos, su kuria 

yra sàveikoje, struktûrà ir jà keisti. Tad esminis 

postulatas bûtø: siela – astralinë energija 

– tamsioji energija – antimedþiaga yra tapatûs, 

yra bendris, atspindintis (labiau) vienas 

ar kitas astralinës energijos savybes. 

Individas (ar þmogus, ar gyvûnas) yra 

tarsi dvilypis – vienas jo savybes lemia biologinis 

genomas ir reguliuoja atranka, kitos 

savybës yra nematerialios dvasinës prigimties, 

kurias lemia kartu su AE-S inkarnavæsis 

antigenomas. Siela-AE-antigenomas 

yra savarankiðki, tepriklausantys nuo 

kûno tik tiek, kiek pasireiðkia kaip gyvybë 

matoma, suvokiama forma. Jie ir lemia medþiaginio 

individo dvasinius poreikius. Tai 

savotiškas paradoksas, nes tikrasis individas 

ir yra toji AE visumos dalis. (Neapsieinama 

be savotiðkø terminø logikos nesklandumø, 

norëdami abstrakèios AE sàvokà priartinti 

prie mûsø áprasto religinio supratimo.) 

Visumos ir dalies klausimas, viena vertus, 

jau tarsi atsakytas, antra vertus – nëra 

visai suprasta individuali atskirtis. Jau buvo 

kalbëta apie AE-sielos (AE-S) santyká su 

materialiu individu: AE-S inkarnuodamasi 

atsineða savo savybiø, kurios susimaiðo su 

inkarnuojamojo AE-S ir toks mišinys sudaro 

naujojo individo asmenybæ. Atskirtis lemia 

individualaus vieneto apibrëþimà: AE- 

S kiekviename individe daugëja augant ir 

tas AE-S kiekis, patekæs inkarnacijos metu 

á apvaisinamà kiauðinëlá, nëra absoliutus – 

tai ir yra AE-S savybë daugëti ar maþëti pasiliekant 

tokia paèia. Jei individo AE-S yra 

tëkmës dalis, kaip pasemtas upës vanduo, 

tai jis yra tarsi baigtinis dydis. Kokia yra suminë 

iðraiðka? Jei inkarnacija vyksta visuotinai 

ir nuolat, tai rodytø, kad yra tam tikras 

gyvybës AE-S fondas ir jo viduje vyksta AEantiDNR-antigenomø-sielø 

bendrio, tarsi 

vienetø atskirèiø, apykaita. Ðalia to, kintant 

individø kiekiui, vyksta visatos AE atskirèiø 

radimasis de novo. Yra pastebëjimø, kad 

po mirties siela, tai yra AE-antigenomas, kurá 

laikà gali bûti buvusio kûno aplinkoje ir tai 

gali jausti mirusiojo artimieji. 

Ðá teiginá paremia duomenys apie kitas 

esanèias atskirtines AE-S formas. Aukðèiausia 

– tai Dievas, þemiau – angelai, taip 

pat ir jø prieðingybë – velniai. Ir vieni, ir kiti, 

kaip vienetai, turi savo hierarchinæ organizacijà 

ir pagal tai veiklos pobûdá ir poveikio 

þmogui stiprumà. “Gerosios AE” – angelø 

poveikis – ðventumas, ypatingø gerø savybiø 

individas, prieðingos – “blogosios AE” 

poveikis – stipraus poligloto velnio apsëdimai 

(apie tai teologijos mokslø daktaras Arnoldas 

Valkauskas TV laidoje). Þmogaus 

sàmonëje ir vieni, ir kiti apibendrintai su-

vokiami, kaip gëris ir blogis. Jie nëra tas 

pat, kas AE-S, nors jie yra taip pat AE forma, 

tik mûsø tikëjimuose apraðomi, tarsi bûtø 

dvasinës asmenybës, primenanèios þemiðkàsias. 

Þmogaus ribotas visatos AE suvokimas 

leido sukurti transcendencijos sàvokà, 

á kurià þmogus perkelia visus neatsakomus 

klausimus. Transcendencijai suteikiamos 

gana þemiðkos formos – religijos, 

kuriø kiekviena turi savità AE suvokimà. 

Mums svarbus þmogaus – gyvybës – 

AE-S santykis. Kalbama apie Þmogø, bet AE 

davë pradþià VISAI gyvybei. Evoliucija rodo, 

kad dabartinës gyvybës formos, taip pat 

ir þmogus, radosi nuoseklios kûno kaitos keliu, 

dël pasikeitimø genomo DNR, pakitusio 

individo prisitaikymo prie aplinkos sàlygø ir 

atrankos. Belieka nustatyti pirmumà: ar AE- 

S evoliucionavo kartu su materialiu kûnu, ar 

kûno kaita vyko pagal AE-S planà. 

Pirmieji gyvybës þingsniai – cheminiø 

struktûrø susidarymas, kurios sugebëjo 

daugintis. Ðtai èia ir yra gyvybës raktas – 

vis vitalis. Svarbiausia gyvybëje yra dauginimosi 

informacija DNR. Materialiosios gyvybës 

raktas – dauginimosi informacija dauginasi, 

kad daugintøsi dauginimosi informacija. 

Tai yra AE-S pasireiškimas. Kiekviena 

gyvybës forma pasisemia ar jai duodama 

tiek AE-S, kiek jai reikia ðiam raktui – dësniui 

ágyvendinti gyvenamoje aplinkoje. 

Teoriðkai galime manyti, jog inkarnacija 

ið aukðtesnës á þemesnës organizacijos 

AE-S bûsenà yra galima, bet ið þemesnës á 

aukðtesnæ – abejotina. 

Šiandien dar neturime aiškios materialaus 

molekulinio mechanizmo schemos, 

kaip vyksta AE-S komplekso (kaip aukðèiau 

raðyta AE-S – tai sàvokø Astralinë Energija, 

antimedþiaga, antiDNR, antigenomas ir siela 

kompleksas, bendris) poveikis ir raiška 

inkarnate. Antigenomo kaip AE poveikis nëra 

tik materialaus genomo veiklos kartojimas 

ar taisymas. Inkarnacijos metu perduodamos 

mentalinës savybës – atmintis, màstymas, 

þinios ir kita. Tai ir yra esminis skirtumas 

tarp materialaus genomo paveldëjimo 

dësningumø (ágyti poþymiai nëra paveldimi) 

ir AE-S inkarnacijos perduodamos dvasinës 

informacijos (jei galima pavartoti informacijos 

terminà). Daugybë faktiniø duomenø, 

pavyzdþiui, neseniai þiniasklaidoje 

apraðytas berniukas, gyvenàs antrà gyvenimà, 

rodo, kad tokia mentalinë informacija 

inkarnacijos metu yra perduodama. Tik 

ar visais (inkarnacija yra visuotinë) atvejais 

individas suvokia skirtumà tarp savo ir gautos 

mentalinës informacijos? Individualybë 

– daugialaipsnës inkarnacijos pasekmë, tarsi 

inkarnacijø mozaika. 

Ar lemta mums savo ribota materialia 

smegenø veikla suvokti inkarnacijos esmæ? 

Net minties gimimas mums yra paslaptis. 

Tad vietoje grieþtos tikslios iðvados 

kartojame klausimà: kiek manyje yra manæs, 

kiek to, kuris buvo, ir to, kuris bus? 

Sereikiðkiø parko 

pirmajai teniso aikðtelei – 

Dr. Vincentas KORKUTIS 

Vilniaus miesto Sereikiðkiø priemiestyje 

jau XVIII a. pabaigoje veðëjo Vilniaus 

universiteto Botanikos sodas ir buvo 

ásteigta laboratorija. Sodà ákûrë prof. Þanas 

Emanuelis Þiliberas 1781 metais. Jo 

pradþia buvo profesoriaus árengtas ðiltnamis 

Pilies g. namo Nr.22 kieme. 1784 

m. Universiteto Gamtos istorijos katedrai 

vadovavusio prof. Georgo Adamo 

Forsterio rûpesèiu Sereikiðkiø apylinkëje 

1787 m. Universiteto sodui buvo nupirktas 

þemës sklypas. Á ðá sklypà buvo 

persodinami ávairiausi augalai ið Universiteto 

ðiltnamiø. Pleèiamo sodo darbams 

kruopðèiai vadovavo prof. Stanislovas 

Bonifacas Jundzilas. 

Universiteto botanikos sodas labai 

greitai tapo þinomas visoje Europoje. 

Šioje nepakartojamo gamtos groþio 

oazëje, kur srauni Vilnia neða savo vandenis 

á Nerá, o jà supa Gedimino ir Trijø 

kryþiø kalnai, nuo seniausiø laikø Vilniaus 

miestelënai, pabëgæ nuo miesto 

triukðmo, mëgo ilsëtis su ðeimomis. Istoriniai 

ðaltiniai teigia, jog jau XV a. èia 

buvo uþveistas Bernardinø vienuolyno 

sodas, taèiau po 1863 m. sukilimo Lietuvoje 

Bernardinø vienuolynas 1864 m. 

buvo uþdarytas. 

1907 m. pavasará ðalia Sereikiðkiø 

parke esanèios Botanikos laboratorijos 

pastato Medicinos ir chirurgijos akademijos 

Lietuviø mokslo draugijos studentai, 

vadovaujami prancûzo Botanikos 

laboratorijos chemiko Þako Bodueno 

de Kurtenë, leidus vadovybei, ásirengë 

pirmàjà teniso aikðtelæ (dabar tai Sereikiðkiø 

parko aikðtelë Nr.5) ir pradëjo 

mokyti studentus ðio ádomaus ir vis labiau 

populiarëjanèio þaidimo. 1908 m. 

pavasará teniso aikðtelë buvo árengta 

profesûros namo kieme (dabar Pilies 

g. Nr.20), kurioje þaista iki 1964 metø. 

Daugëjant studentø, norinèiø þaisti tenisà, 

1908 m. pavasará Þako Bodueno 

de Kurtenë rûpesèiu šalia pirmosios teniso 

aikðtelës buvo árengta ir antroji (dabar 

tai Sereikiðkiø parko aikðtelë Nr.6). 

Bûtina prisiminti, jog pati pirmoji cementinë 

aikðtelë buvo árengta 1900 m. 

Astravo dvare, kai grafas Feliksas Tiðkevièius 

sugráþo ið Paryþiuje vykusiø II 

Olimpiniø þaidyniø, kuriose vyrø ir moterø 

teniso varþybos sukëlë didelá þiûrovø 

susidomëjimà. 1902 m. grafas 

F.Tiðkevièius baigiamø statyti Palangos 

100 metø 

rûmø vidiniame kieme pageidavo árengti 

dvi teniso aikðteles. Sekdamas grafo 

pavyzdþiu, Plungës grafas Mykolas 

Oginskis 1902 m. ðalia rûmø árengë teniso 

aikðtelæ, kuri veikë iki 1940 metø. 

Daugelyje Europos valstybiø, sekant 

Anglijos pavyzdþiu, miestø parkuose 

bei poilsio zonose imta statyti launteniso 

aikðteles ir futbolo aikðtynus. 

1907–1908 m. laikotarpiu Lietuvos teritorijoje 

veikusiuose kurortuose – Druskininkuose, 

Birðtone, Palangoje ir Senosios 

Varënos dþiovininkø sanatorijoje 

– buvo pastatytos teniso aikðtelës, 

kuriose ligoniai, be gimnastikos, buvo 

mokomi þaisti tenisà. 

Teniso sporto populiarumas nepaprastai 

greitai augo visame pasaulyje, 

bet šiuolaikinio teniso pradþia laikomi 

1875 m., kai Anglijos populiarus kriketo 

klubas „Merilibon“, esantis Vimbldono 

miestelyje netoli Londono, išspausdino 

laun-teniso þaidimo papildytas taisykles, 

kurias 1874 m. buvo uþpatentavæs 

majoras V.Vinkfildas. 

Pirmasis Vimbldono laun-teniso turnyras 

ávyko 1877 m. birþelio 9 dienà. Turnyre 

dalyvavo 22 pajëgiausi vyrai, o finaliniame 

susitikime pajëgesnis uþ visus buvo 

judrusis anglas Spenseris V.Goras, palyginti 

lengvai áveikæs savo tëvynainá 

V.C.Marðalà rezultatu 6:1, 6:2, 6:4. 

Po Pirmojo pasaulinio karo ið daugelio 

ðaliø pradëjo gráþti á tëvynæ kaþkada 

emigravæ paþangûs lietuviai, kurie 

pamaþële ëmësi ir sporto organizavimo. 

Ið Rusijos sugráþæ broliai V. ir K.Dineikos, 

S.Garbaèiauskas, E.Kubiliûnaitë, 

P.Oleka, V.Petrauskas, J.Jankauskas, 

P.Sliþys, S.Darius, V.Þadeika, A.Jurgelionis 

ir daugelis kitø bei vietiniai mokyklø 

mokytojai M.Grigonis, V.Motuza 

ir kiti ëmë propaguoti sportà. 

1919 m. geguþës 18 d. laikoma Lietuvos 

sportinio gyvenimo pradþia, nes 

tà dienà buvo ákurta Lietuvos sporto sàjunga 

(LSS). Ði organizacija jau liepos 

13 d. surengë Kaune pirmàjà sporto 

ðventæ, kurioje þiûrovai galëjo stebëti 

lengvosios ir sunkiosios atletikos pasirodymus, 

gimnastø atliekamus grupinius 

pratimus, o dienai baigiantis buvo 

suþaisti parodomieji teniso þaidimai. 

Lietuvos teniso sàjunga 1934 m. bu- 


vo priimta á ITF tikruosius narius. Taèiau 

Antrasis pasaulinis karas nutraukë sportiná 

sàjûdá visoje Europoje ir iðblaðkë 

sportininkus. 

Po karo 1946 m. Sereikiðkiø parke 

buvusios 4 teniso aikðtelës entuziastø 

J.Purelio, Z.Pranculio, J.Tornau, A.Ulpio 

ir kitø buvo suremontuotos, o 1952– 

Þaidþia prancûzas Nicolas Coutelot 

1954 m. trenerio J.Purelio rûpesèiu bei 

remiant „Þalgiriui“ ir miesto savivaldybei 

iðplëstos iki ðiø dienø 12 aikðteliø. 

1991 m. Latvijos, Lietuvos teniso sàjungas 

bei Estijos teniso asociacijà aplankë 

ITF atstovai, norëdami susipaþinti 

su teniso padëtimi respublikose bei 

esamomis bazëmis, o iðvykdami paþadëjo 

visokeriopà paramà ir pagalbà. 

1991 m. liepos 28 – rugpjûèio 4 d. Kauno, 

Palangos, Klaipëdos ir Ðiauliø teniso 

aikðtynuose vyko IV Pasaulio lietuviø sporto 

þaidyniø teniso varþybos. Jose dalyvavo 

daug tenisininkø ið Amerikos, Australijos, 

Kanados, Vokietijos, Rusijos, Latvijos 

ir Lietuvos. Tai buvo nepakartojama sporto 

ðventë, pademonstravusi viso pasaulio 

lietuviø vienybæ. Nepriklausomybës 

metais (1993 m.) vël atkurtos Lietuvos 

Respublikos Prezidento teniso taurës varþybos, 

kuriose dalyvavo nemaþas bûrys 

uþsienio tenisininkø, taèiau Prezidento 

tauræ visø dþiaugsmui iðkovojo lietuvis Rolandas 

Muraðka. 1993 m. Sereikiðkiø aikðtyne 

buvo árengtos dvi dirbtinës dangos 

vaikiðkø matmenø aikðtelës, o dvi asfaltinës 

padengtos dirbtine kilimine danga. 

Taigi Sereikiðkiø parke dabar veikia 12 teniso 

aikðteliø su þiûrovams árengtu patogiu 

antro aukðto paviljonu. 

1999 m. LT sàjunga paminëjo Lietuvos 

teniso 80-metá. Ta proga Vilniuje buvo 

surengtas teniso turnyras bei ðventë, 

kurioje dalyvavo Lietuvos teniso legenda 

– 16 kartø Lietuvos moterø teniso 

èempionë Verutë Ðèiukauskaitë, at- 


vykusi ið JAV. Lietuvos teniso visuomenæ 

nudþiugino 1992 m. uþbaigtos statyti 

4 dengtos teniso aikðtelës Ðiauliuose 

su gyvenamaisiais kambariais tenisininkams 

ðalia jau buvusio teniso aikðtyno 

Gardino gatvëje. 

Teniso entuziastø dëka atsirado „Teniso 

pasaulio“ 8 dengtos aikðtelës. Jose 

randa prieglobstá jaunieji tenisininkai 

ir jø tëveliai. Tikimasi, jog ðalia teniso 

centro atsiras aikðtelës su patogesne 

danga ir stacionariu stogu. 

Pastaraisiais metais Lietuvos tenisininkai 

Rièardas Berankis, Lina Stanèiûtë, Gvidas 

Sabeckis ir kiti perspektyviausi respublikos 

þaidëjai dalyvauja ávairiuose Pabaltijo 

ir Europos ðaliø teniso turnyruose, 

pasiekdami pergales renka taðkus Pasaulinës 

teniso kvalifikacijos reitinguose. Reikia 

tikëtis, jog jau sulaukëme buvusio iðkilaus 

lietuviø kilmës tenisininko – „Lietuvos 

liûto“, pasaulio teniso þvaigþdës Vito 

Gerulaièio ápëdinio, kuris jau ðiais metais 

Vimbldone pasiekë pusfinalá. Já jau nusiþiûrëjo 

ðiuolaikinio pasaulio teniso þvaigþdë 

ðveicaras R. Federeris ir maloniai nustebindamas 

pakvietë Rièardà treniruotis 

á Dubajø. „Rièardas Berankis – tikrai kuklus 

ir nepaprastai darbštus jaunuolis“, – 

sako jau 7 metus já treniruojantis R. Balþekas. 

Pats Rièardas labai stengiasi kovodamas 

ir rungtyniaudamas. Niujorke, 

prestiþiðkame teniso turnyre áveikæs visus 

varþovus, jis iðkovojo nugalëtojo vardà! 

Tai labai svarbi pergalë! 

Todël nepaprastai svarbu ateinanèioms 

kartoms iðsaugoti Sereikiðkiø parke 

esantá teniso aikðtynà, kurio pirmajai 

aikðtelei jau suëjo 100 metø. Jame savo 

meistriðkumà demonstravo legendinë 

Lietuvos tenisininkë Verutë Ðèiukauskaitë, 

Vytautas Gerulaitis, Feliksas Giedrys, 

A.Kuprevièius, o pokario metais 

Jadvyga Ðèiukauskaitë, Jonas Anilionis 

ir kiti. O ðtai 100-øjø metiniø proga vykstanèiose 

Lietuvos Prezidento teniso taurës 

ir Vito Gerulaièio atminimo taurës 

varþybose nugalëtojo vardà iðkovojo 

Prancûzijos atstovas Nicolas Coutelot, 

kuris dþiaugësi, kai suþinojo, jog jo tautietis 

prieð 100 metø skatino studentus 

þaisti tenisà ir aktyviai prisidëjo prie pirmosios 

teniso aikðtelës árengimo Vilniaus 

Sereikiðkiø parke! 

„Ðiame aikðtyne turbût nuo seno tvyro 

puiki dalyviø nuotaika, nes ðalia sruvenantys 

Vilnios vandenys ir supantys 

kalnai apsaugo nuo vëjo, sukuria nenusakomai 

jaukià bei ramià aplinkà“, – sakë 

abiejø turnyrø nugalëtojas Prancûzijos 

tenisininkas Nicolas Coutelot, kuris, 

Lietuvos Prezidento taurës finale permainingoje 

kovoje nugalëjæs lietuvaitá 

Gvidà Sabecká, dëkojo teniso mëgëjams 

uþ ðiltà ir svetingà priëmimà. 

Prof. Libertas KLIMKA 

Nuo Menininkø kalnelio Antakalnio kapinëse, 

kuris amþinam poilsiui priglaudë 

áþymià lietuviø grafikæ, valstybinës premijos 

laureatæ Albinà Makûnaitæ (1926- 

04-01 – 2001-05-26), miðku visai netoli ir 

Ðilo gatvë. Tad netoli ir iki Krikðtopaièiø 

namø, kuriuose dailininkë uþaugino sûnø 

Kastytá, dukrà Skaidrà, anûkëlius. Ten 

sukurta ir tiek reikðmingø mûsø kultûrai 

meno darbø. Daþnai tuo miško takeliu aplankyti 

kapo ateina namiškiai. O mintimis 

– turbût dar daþniau... Tø nuolatiniø sugráþimø 

á bûtàjá laikà iðdava – neseniai ið 

spaudos pasirodþiusi profesoriaus Juozo 

Algimanto Krikðtopaièio monografija 

Albina Makûnaitë. Dramatinë dailës poetika. 

Ið jos tekstø dar geriau atsiskleidþia 

mûsø kultûros netekties gelmë... 

Monografijos struktûra originali, neáprasta. 

Pirmàjá skyriø Ið þemës kylanti galia 

pradeda dailininkës brolio Kazimiero 

Makûno mieli vaikystës prisiminimai ið 

gimtojo Padainupio kaimo (Kauno raj.). 

Èia tilpo ir Auðros Sluckaitës áþvalgos apie 

dailininkës talento prigimtá, iðsakytos respublikinës 

premijos suteikimo 1966 m. 

proga. O kritikas Jonas Umbrasas ta paèia 

proga átikinamai parodë dailininkës darbø 

sàsajas su liaudies menu. Prie ðiø 

straipsniø pritiko ir paèios Albinos Makûnaitës 

þurnalistams ávairiais metais iðtartos 

mintys apie savo kûrybà. Nors santûrios 

prigimties dailininkë ir ne itin mëgo 

komentuoti savo darbus, visa pasakydama 

rëþtuku. Tad jau monografijos pradþioje 

atskleista labai svarbi A.Makûnaitës kûrybos 

ypatybë – jos lietuviðka pasaulëjauta, 

ásigilinimas á mitines tautos dainø ir pasakø 

erdves. Kaip tai buvo svarbu gûdþiu 

sovietmeèiu! Kai net meilæ tëvynei tekdavo 

iðsakyti metaforiðka meno kalba … 

Antras skyrius Dailininkës credo, ákûnytas 

vaizdø poetikoje – kultûrinës antropologijos 

metodais J.A.Krikðtopaièio 

Faina Ranevskaja 

Faina Ranevskaja (1896–1984) – 

garsi rusø aktorë, galëjusi viena atstoti 

visà trupæ, filosofë su papirosu lûpose, 

skandalinga asmenybë, sarkastiðka 

dama, kalbanti storu balsu, labai vieniša 

ir paþeidþiama siela. 

Gyvenimas – tai uþdelstas ðuolis ið 

gimdos á kapà. 

* 

– Þinote, – prisiminë praëjus pusei amþiaus 

Ranevskaja, – kada að pamaèiau

Knyga apie neeiliná 

dailininkës 

talentà 

A.Makûnaitës kûrybos analizë. Kaip etapinius 

kûrybiniame kelyje profesorius iðskyrë 

grafikos ciklus Rugio daina (1959), 

Lino daina (1960), Þalèio pasaka (1962), 

Justino Marcinkevièiaus poemos Baladë 

apie Ievà iliustracijas (1965), triptikà Knygneðiø 

Lietuva (1980) ir estampus Devyni 

broliai (1988). Skyriaus pabaigoje – analitiðkas 

þvilgsnis á dailininkës kûrybos visumà. 

A.Makûnaitës kûrybinës veiklos rezultatai 

tikrai áspûdingi: 78 jos iliustruotos knygos, 

126 periodinëje spaudoje paskelbtos 

iliustracijos. Taigi labai pagrásta 

J.A.Krikðtopaièio iðvada: A.Makûnaitës indëlis 

á mûsø knygos menà yra ypatingas 

ir labai svarus. Ji buvo pirmose gretose 

tø, kurie, lauþydami sovietinës knygos 

stereotipus, atvërë naujà lietuviðkos knygos 

meno raidos puslapá. Ðie dràsûs kûrybiniai 

proverþiai, turëjæ áspûdingà vaizdø 

kalbos poveikio galià, rëmësi tiek liaudiškosios 

grafikos klodais, tiek prieðkario 

dailës tradicijomis. Ðio skyriaus tekstas 

patraukia emocionalumu, raiðkiu þodþiu,netikëtomismetaforomis.Pripaþinkime, 

reta skaityti 

moksliná 

kultûrolo- 

tà pliká ant ðarvuoèio, supratau: mûsø laukia 

dideli nemalonumai. 

* 

– Vakar buvau teatre, – pasakoja Ranevskaja, 

– aktoriai taip blogai vaidino, 

ypaè Dezdemona, o kai Otelas jà smaugë, 

tai þiûrovai labai ilgai jam plojo. 

* 

Draugë pasakoja: 

– Vakar buvau sveèiuose pas N. Ir dainavau 

jiems dvi valandas… 

Ranevskaja nutraukë jà: 

– Taip jiems ir reikia. Ir aš jø nemëgstu. 

A. MAKÛNAITËS 

giná tekstà, kur mintis bûtø iðsakyta ne tarptautiniø 

terminø srautu. Metodologiškai autorius 

sàþiningai seka savo nusibrëþta 

maksima: kiekvieno kûrinio suvokimas, 

mëginimas já paaiðkinti yra nepakartojamas 

individo raiðkos aktas, kurio turinys 

priklauso ir nuo paties autoriaus, ir nuo sukauptos 

interpretuotojo patirties, intelektiniø 

jo galiø. Tad profesorius suteikia aptariamiems 

kûriniams itin graþø ir ádomø panoraminá 

kontekstà, kylantá tiek ið puikaus 

sukûrimo aplinkybiø þinojimo, tiek ið gi- 

* 

– Ðiandien uþmuðiau penkias muses, 

– pasakë Ranevskaja. – Du patinus ir tris 

pateles. 

– O kaip jûs nustatët? 

– Dvi tupëjo ant alaus butelio, o trys 

ant veidrodþio. 

* 

– Arba að senstu ir kvailëju, arba ðiandieninis 

jaunimas á niekà nepanaðus, – 

guodësi Ranevskaja. – Anksèiau að neþinojau, 

kaip atsakyti á jø klausimus, o dabar 

nesuprantu, ko jie klausia. 

* 

lios kultûros ir mokslo filosofo patirties. 

Kitas monografijos skyrius Tarp kasdienybës 

ir kûrybos aukðtumø ádomus 

neformalia kultûrinio gyvenimo kronika, 

apimanèia nemaþà laiko tarpsná. Èia vaizdingai 

papasakota apie dailininkës kûrybai 

turëjusius reikðmës ávykius, bendravimà 

su kitais menininkais ir jø átakas, apskritai 

apie intelektualinæ aplinkà, veikusià 

A.Makûnaitës darbø stilistikos formavimàsi, 

temø pasirinkimà. Ir niekas to geriau 

nebûtø paraðæs kaip gyvenimo bendrakeleivis 

Juozas Algimantas Krikštopaitis. 

Poskyryje Kûryba ir gyvenimas profesorius, 

vadovaudamasis struktûrinës semiotikos 

principais, atskleidþia Salomëjos 

Nëries poezijos ir V. Mykolaièio-Putino 

romano Sukilëliai iliustracijø genezæ. 

O per paðnekesá su þurnalistu G.Zemlicku, 

pateiktu tame paèiame skyriuje, iðaiðkëja 

ir mûsø mokslo ðviesulio, áþymiojo 

fiziko ir chemiko Teodoro Grotthuso portreto 

sukûrimo istorija. 

Toliau monografijos autorius suteikia 

þodá kitiems A.Makûnaitës kûrybinio palikimo 

vertintojams – I.Korsakaitei, I.Geniuðienei, 

Z.Þemaitytei. Ádomu tai, kad 

nors ðie vertinimai yra ávairiø laikotarpiø, 

raðyti skirtingomis progomis bei aplinkybëmis, 

jie graþiai papildo vienas kità. Monografijos 

pabaigoje – kolegø ir artimøjø 

prisiminimai. Spalvotø áklijø pluoðtas þymi 

pagrindines iðskirtinai talentingos mûsø 

tautos dailininkës kûrybinio kelio gaires. 

Uþverèiant knygà, nepalieka mintis 

– kaip gerai, kad dabartinë karta, atëjusi á 

kultûros, mokslo, politikos aukðtumas, 

vaikystëje vartë Albinos Makûnaitës iliustruotas 

lietuviø liaudies pasakas... Tai teikia 

vilèiø ir valstybës ateièiai. Telydi mûsø 

ðiandienos darbus nerimastingas Rugio 

Rûpintojëlio þvilgsnis... 

Jos paklausë: 

– Sëdëti tualete, kaip jûs manote, tai 

protinis ar fizinis darbas? 

– Þinoma, protinis. Jeigu tai bûtø fizinis, 

að kà nors pasisamdyèiau. 

* 

Þymi rusø aktorë Aleksandra Jabloèkina 

iðsaugojo nekaltybæ iki senatvës. Kartà 

paklausë Ranevskajos, kaip, taip sakant, 

uþsiimama meile. Po Ranevskajos smulkmeniðko 

paaiðkinimo, Jabloèkina suðuko: 

– Dieve… ir visa tai be narkozës? 

M.K. 


Projektas „Lietuvos mokslininkø gebëjim 

Lietuvai integruojantis á Europos Sàjungos 

Doc. dr. Bronius JASKELEVIÈIUS 

LMA TMS mokslinis sekretorius 

Be kvalifikuotø ir kompetentingø 

mokslininkø, jø gebëjimo ir galimybiø 

nuolat tobulëti, ðalies programiniuose 

dokumentuose iðkelti mokslo ir technologijø 

plëtros politikos uþdaviniai bus vargiai 

ávykdomi. Mokslinio potencialo pajëgumas, 

þiniø kûrimo ir mokymosi sistemos 

efektyvumas, sukauptos þinios, 

mokslininkø profesinë kompetencija ir 

apskritai mokslo lygis lemia valstybës 

mokslinæ techninæ paþangà, ekonominá 

lygá ir autoritetà. Lietuvai tapus Europos 

Sàjungos nare ðalies mokslui ir mokslininkams 

iðkilo ne tik solidarumo, bendradarbiavimo, 

bet ir konkurencijos problemos. 

Siekiant mokslo visuomenës atstovams 

tapti visaverèiais partneriais ir 

integruotis á ES mokslo infrastruktûrà, 

bûtina nuolat kelti kvalifikacijà, tobulinti 

profesinæ kompetencijà, siekti glaudaus 

bendradarbiavimo su pagrindiniais ES 

mokslo centrais, universitetais ir juose 

dirbanèiais mokslininkais. 

Lietuvos mokslø akademija, rûpindamasi 

mokslo lygiu ðalyje, jo integracija á 

ES ir pasaulines struktûras, mokslininkø 

profesinës kompetencijos tobulinimu, 

inicijavo ðios krypties projekto rengimà 

Europos Sàjungos struktûriniø fondø finansinei 

paramai gauti. Partneriais pasirinktos 

matematikos, fizikos, biomedi- 



cinos, humanitariniø ir socialiniø mokslø 

institucijos. Bendromis Lietuvos mokslø 

akademijos, VU Imunologijos, Lietuviø 

kalbos, Matematikos ir informatikos, 

Socialiniø tyrimø, VU Teorinës fizikos ir 

astronomijos institutø pastangomis parengtas 

Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo 

programavimo dokumento 2 prioriteto 

„Þmogiðkøjø iðtekliø plëtra“ 2.5 priemonës 

„Þmogiðkøjø iðtekliø kokybës gerinimas 

moksliniø tyrimø ir inovacijø srityje“ 

projektas „Lietuvos mokslininkø 

gebëjimø ugdymas Lietuvai integruojantis 

á Europos Sàjungos infrastruktûrà“ 

buvo ávertintas teigiamai ir 2006 m. 

geguþës 18 d. su Ðvietimo ir mokslo ministerija, 

Paramos fondo Europos socialinio 

fondo agentûra buvo pasiraðyta 

dvejø metø trukmës triðalë Paramos skyrimo 

sutartis, suteikianti finansinæ paramà 

projektui vykdyti. 

Mokslas Lietuvoje turi kuo greièiau 

pasivyti ES ðaliø lygá tiek keliant mokslininkø 

kvalifikacijà, tobulinant profesinæ 

kompetencijà, tiek ir tobulinant bei atnaujinant 

tyrimo priemoniø arsenalà. Projektas 

skirtas supaþindinti ðalies mokslo institucijø 

mokslininkus ir tyrëjus, dirbanèius 

matematikos, fiziniø, biomedicinos, humanitariniø 

ir socialiniø mokslø srityse, 

su Europos Sàjungos mokslo infrastruktûra, 

sukauptu mokslo tyrimø priemoniø 

arsenalu, unikaliais daugelio Europos 

valstybiø bendradarbiavimo pastangomis 

sukurtais brangiais árenginiais ir iðskirtiniais 

mokslo centrais, juose sukurtomis 

originaliomis metodikomis ir technologijomis, 

taip pat tarpnacionalinëmis 

ar didelëmis nacionalinëmis Europos 

struktûromis ir organizacijomis, skatinanèiomis 

moksliná bendradarbiavimà Europoje, 

mokslinæ veiklà reglamentuojanèiais 

tarptautiniais teisës aktais. Realizuojant 

projektà sprendþiamos aktualios 

ðiandienos Lietuvos mokslo institucijø 

problemos – nepakankama mokslininkø 

kvalifikacija, trukdanti pasinaudoti ES 

mokslo infrastruktûros paþangiausiø 

priemoniø arsenalu, pasyvus tarpusavio 

bendradarbiavimas, taip pat nepakankamas 

aktyvumas dalyvaujant tarptautinëse 

programose bei projektuose, silpnas 

bendradarbiavimas su privataus sektoriaus 

mokslininkais. 

Mokslo pasaulyje labai aktualûs etikos, 

dorovës ir autorystës klausimai. 

Gauti nauji moksliniai rezultatai, parengtos 

naujos technologijos, sukurti nauji 

produktai, techniniai sprendimai, tyrimo 

metodai, matematiniai sprendimai, naujos 

informacinës technologijos – visa tai 

sudaro kiekvienos valstybës intelektinës 

produkcijos turtà. Svarbu apsaugoti ne 

tik ðá mokslinës kûrybos rezultatà, bet ir 

já sukûrusiø mokslininkø autorines teises. 

Mokslininkai turëtø bûti geriau informuoti 

apie savo teises, mokslinës veiklos teisiná 

reglamentavimà, sukurtø mokslo intelektiniø 

produktø teisinæ apsaugà. Kadangi 

projektas skirtas jau minëtoms 

penkioms skirtingoms mokslo sritims, 

Mokslø akademijos planuota veikla „Europos 

teisës aktai, reglamentuojantys 

mokslinæ veiklà, ir teisiniai aspektai 

biomedicininiuose, fizikiniuose ir humanitariniuose 

moksliniuose tyrimuose“ 

yra tarpdisciplininë bendrojo pobûdþio 

ir apima visø ðiø krypèiø mokslininkø 

ir tyrëjø mokslinæ veiklà – moksliniø 

tyrimø etikà, rezultatø ir kûriniø autorystës 

ir teisiø apsaugos problemas. 

Kiekviena ið pasirinktø mokslo ðakø 

turi savo specifikà, todël paskaitø ciklo 

planuota veikla suskirstyta á tris etapus: 

pirmasis skirtas biomedicininiams mokslams, 

kuriuose ypaè svarbûs etikos, dorovës 

ir autorystës klausimai; antrasis 

etapas skirtas meno, humanitariniams ir 

socialiniams mokslams, kuriuose svarbiausi 

klausimai – autorystë ir jø apsaugos 

bei kûriniø naudojimo, atgaminant 

kûrinius reprografijos bûdu, tiraþavimo, 

paveldëjimo teisë bei atlyginimas; treèiasis 

etapas apims fizinius, matematikos, 

technikos ir technologijos mokslus, kuriuose 

moksliniai rezultatai, originalûs 

techniniai sprendimai apsaugomi patentais. 

Specifinæ ðios srities dalá sudaro in-

ø ugdymas 

infrastruktûrà“ 

formaciniø technologijø kryptis ir jos rezultatø 

panaudojimas bei apsauga. 

Pirmajame paskaitø ciklo „Europos 

teisës aktai, reglamentuojantys mokslinæ 

veiklà, ir teisiniai aspektai biomedicininiuose, 

fizikiniuose ir humanitariniuose 

moksliniuose tyrimuose“ etape, 

vykusiame 2006 m. lapkrièio 29 – 

gruodþio 1 d., daugiausia dëmesio buvo 

skirta biomedicininiø mokslo tyrimø 

teisiniams aspektams, kurie savo specifika 

yra glaudþiai susijæ su etinëmis bei 

dorovës normomis. 

VU Eksperimentinës ir klinikinës medicinos 

instituto mokslo darbuotoja, ES 

SF projekto „Nacionalinio kamieniniø 

làsteliø centro ákûrimas“ vadovë dr. Eiva 

Bernotienë savo praneðime labiausiai akcentavo 

kamieniniø làsteliø mokslinius 

tyrimus, vykdomus projektus, esamas 

tendencijas, ðios mokslo krypties teisiná 

reguliavimà. Daug dëmesio buvo skirta 

daþniausiems embrioniniø kamieniniø 

làsteliø taikymo apribojimams, kitiems 

diskutuotiniems aspektams, embrioniniø 

kamieniniø làsteliø tyrimø Europos Sàjungos 

ðalyse nuostatoms, priimtiems 

ástatymams. Klausytojai buvo supaþindinti 

su Lietuvos biomedicininiø tyrimø 

etikos ástatymu, rengiamomis pataisomis, 

vykdomais projektais, darbais ir Lietuvoje 

atliekamais klinikiniais tyrimais. 

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto 

Vëþio profilaktikos skyriaus vyresnioji 

mokslo darbuotoja, „Vaisingumo 

centro“ vyr. embriologë dr. Þivilë Gudlevièienë 

supaþindino su medicinoje naudojamø 

pagalbiniø apvaisinimo technologijø 

mokslo paþangos dëka sukurtomis 

naujovëmis, ðios srities laimëjimais 

Lietuvoje ir pasaulyje. Apvaisinimas in vivo, 

in vitro, papildomos PAB procedûros 

susijusios su ankstyvojo laikotarpio 

gemalø – embrionø susiformavimu. Jø 

naudojimas ir tolesnis likimas, kaip ir 

kamieniniø làsteliø tyrimai, genø terapija, 

klonavimas, sukelia etiniø ir teisiniø 

problemø. Dël to 1999 m. buvo iðleistas 

sveikatos apsaugos ministro ásakymas 

Nr. 148 „Dël dirbtinio apvaisinimo tvarkos 

patvirtinimo“, reguliuojantis PAB tvarkà, 

procedûras ir etikà. 

Viena ið didþiausiø etiniø problemø 

susijusi su embrionu, jo sàvokos apibûdinimu 

ir apsaugos apibrëþimu ávairiø ðaliø 

ástatymuose. Taèiau poþiûriai á pertekliniø 

embrionø likimà labai skirtingi. Todël 

reikalingos etinës normos, kuriomis 

galëtø vadovautis pacientai, gydytojai ir 

ástatymø leidëjai ávairiose ðalyse kurdami 

ástatymus biomedicinai. 

Praneðëja apibûdino pagrindinius etinius 

klausimus, etinius PAB aspektus, situacijà 

Europoje ir Lietuvoje. Daug dëmesio 

buvo skirta gametø ir embrionø donorystei, 

donorystës etiniams aspektams. 

Kauno medicinos universiteto Filosofijos 

ir socialiniø mokslø katedros vedëja 

prof. Irayda Jakuðovaitë nagrinëjo visuomenës 

medikalizacijos etinius aspektus, 

fenomenologinæ ligos sampratà ávertinant 

paciento ir gydytojo poþiûrius, medicinos 

etikos problemas akuðerijoje ir 

ginekologijoje, bioetikà ir jos antologijà, 

vertybiø kaità ir organizacinæ etikà sveikatos 

prieþiûroje. 

Daug dëmesio buvo skirta etinëms ir 

teisinëms vertybëms medicinoje ir jø evoliucijai 

globalizacijos kontekste. Buvo patikslinta 

ir konkretizuota medicinos technologijø 

samprata, supaþindinta su Lietuvos 

Respublikos biomedicininiø tyrimø etikos 

ástatymais, tarptautiniu medicinos etikos 

kodeksu, Helsinkio ir Oslo deklaracijomis. 

Taip pat buvo iðvardyti pagrindiniai 

diskusijø klausimai, pateikti argumentai 

„uþ“ ir „prieð“ dël medicinos technologijø 

ir jø naudojimo: embrioniniø kamieniniø 

làsteliø tyrimø ir alternatyvø, genø inþinerijos 

ir preimplantacinës genetikos, genetizacijos 

apraiðkø. Daug dëmesio buvo skirta 

ðiø medicinos technologijø ir mokslo 

krypèiø filosofinëms kategorijoms. Paþymëtina, 

kad profesorë suformulavo ir pateikë 

ateities biotechnologijos iððûkius. 

VU Imunologijos instituto direktorius 

dr. Mykolas Mauricas savo pranešime 

„Paþangios terapijos: teisiniai ir etiniai aspektai. 

Genø terapija ir terapinës vakcinos. 

Nanomedicina“ iðsamiai iðnagrinëjo 

Europos Parlamento ir Tarybos 2004/ 

27/EC direktyvà dël ateities terapijos, gydymo 

aspektø, farmacijos teisyno ir kt., 

Lietuvos biomedicininiø tyrimø ástatymà 

ir pateiktus jo 2 bei 3 straipsniø pakeitimø 

ir papildymo projektus. Praneðëjas 

pateikë genø terapijos ir somatiniø làsteliø 

terapijos vaistiniø preparatø ikiklinikiniø 

ir klinikiniø tyrimø etikà, tvarkà, reikalavimus 

ir rezultatø vertinimo taisykles. Paminëti 

ir specifiniai reikalavimai ksenotransplantaciniams 

vaistiniams preparatams, 

supaþindinta su nanomedicinos bei 

inovatyviosios medicinos iniciatyvomis. 

Antrasis paskaitø ciklo etapas, ávykæs 

2007 m. birþelio 27–29 d., buvo skirtas 

meno, humanitariniams, socialiniams 

mokslams ir bioetikos klausimams. 

Kasdieniame gyvenime susiduriame 

su literatûros, dailës, meno, fotografijos 

kûriniais, radijo bangomis bei televizijos 

kanalais transliuojamais muzikos kûriniais, 

mokslo publikacijomis, filmais, architektûriniais 

sprendimais, audiovizualiniais 

áraðais. Visi ðie kûriniai ir produktai 

yra atskirø asmenybiø intelektualios 

kûrybos rezultatas. Ir jø autoriams visuomenë 

turi bûti dëkinga uþ kûrybinæ mintá, 

lakià fantazijà, intelektualø darbà. Uþ 

jø kûrinius turi bûti atlyginta. Juo labiau, 

kad ðiandienos sàlygomis muzikos, meno 

ir literatûros kûriniø atgaminimas ir 

tiraþavimas komerciniais tikslais yra nesudëtingas 

ir labai paplitæs. Intelektinës 

nuosavybës autoriai patenka á konfliktinæ 

situacijà su nesàþiningais visuomenës 

vartotojais. 

Norint pagerinti situacijà, reikia ðiuos 

santykius teisiðkai reglamentuoti. Pirmasis 

rimtas tarptautinis ðios krypties dokumentas 

– Berno konvencija dël literatûros 

ir meno kûriniø apsaugos (priimta 

1896 m.). 1999 m. geguþës 18 d. buvo 

priimtas „Lietuvos Respublikos autoriniø 

teisiø ir gretutiniø teisiø ástatymas“. Dël 

ðio ástatymo teko koreguoti ir papildyti 

Lietuvos civilinës, Baudþiamosios, Administracinës 

teisës paþeidimø kodeksus. 

Buvo ásteigtos autoriø teisiø srities kolektyvinio 

administravimo organizacijos: 

Lietuvos autoriø teisiø gynimo asociacijos 

agentûra (LATGA-A) ir Lietuvos gretutiniø 

teisiø asociacija (AGATA). 

LATGA-A tikslas – kolektyviai administruoti 

autoriø teisiø turëtojø teises, 

rinkti ir paskirstyti autoriná atlyginimà uþ 

kûriniø naudojimà, koordinuoti asociacijos 

nariø veiklà, garantuoti kuo platesná 

Lietuvos ir uþsienio autoriø kûriniø 

naudojimà, uþkirsti kelià autoriø teisiø 

paþeidimams. 

AGATA yra teisëta atlikëjø ir fonogramø 

gamintojø atstovë Lietuvoje ir veikia 

pagal minëtà Lietuvos Respublikos autoriniø 

teisiø ir gretutiniø teisiø ástatymà 

bei asociacijø ástatymà. Jai pavesta realizuoti 

atlikëjams ir fonogramø gamintojams 

priklausanèiø gretutiniø teisiø kolektyviná 

administravimà. 

Mokslo srityje taip pat labai svarbi 

mokslininkø paraðytø moksliniø ir literatûriniø 

kûriniø, publikacijø ir originaliø sprendimø 

autoriø teisiø apsauga. Paskaitø ciklo 

antrasis etapas kaip tik ir buvo skirtas 

meno, humanitariniø ir socialiniø mokslø 

mokslininkams siekiant supaþindinti juos 

su autoriø teisø objektais, subjektais ir autoriø 

teisiø apsaugos teisine baze. 

Nukelta á 30 p. 


Holocenas – poledynmetis, ilgas 

laikotarpis. Per tà 12 tûkstanèiø 

metø buvo ávairiø klimatiniø, taip 

pat ir augalijos bei gyvûnijos 

pokyèiø. Kito ir Lietuvos drugiai, 

kinta jø sudëtis ir dabar. 

drugiø 

Lietuvos Prof. Rièardas KAZLAUSKAS 

faunos 

Seniausio periodo reliktø dauguma 

gyvena ðiuo metu mûsø aukðtapelkëse, 

nes jos labai primena senovinæ poledynmeèio 

tundrà. Ið tokiø drugiø yra pelkiniai 

satyrai (Oeneis jutta Hb), paplitæ rytinio 

tipo aukðtapelkëse. Gausiausiai jø radom 

Adutiðkio botaniniame draustinyje. 

Šiaurinis perlinukas (Bdoria frigga Thubg) 

iðliko tik Èepkeliø rezervate. Tokie reliktiniai 

ðiaurieèiai mûsø aukðtapelkëse priklauso 

ávairioms ðeimoms. 

Ádomu tai, kad klimatui ðylant, kai arktiniai 

ðiaurieèiai drugiai su tundromis pasitraukë 

á ðiauræ, Lietuvoje iðliko lyg refugijose 

mûsø aukðtapelkëse. Gerokai vëliau 

Lietuvà ið Pietø Europos uþplûdo tos 

paèios rûðies drugiai, iðlikæ ne tundrose, 

bet vidutinio klimato sàlygomis. Ðie naujieji 

atvykëliai daþniausiai bûdavo stambesni, 

gyvendavo sausose vietovëse, jø 

vikðrai maitinosi kitais augalais. Daþnai 

jie apraðyti, kaip priklausantys kitam porûðiui. 

Viena ið tokiø ádomybiø – ðiemet mano 

kolekcijoje surasti maþyèiai paprastosios 

ðaðkytës (Melitaea athalia Rott.) drugiai, 

pagauti Ðaukliø geologiniame draustinyje 

netoli Mosëdþio prieð du deðimtmeèius. 

Tuo metu akmenimis nuklotas 

riedulynas buvo apaugæs menkutëmis 

þolëmis, nes ten buvo karviø ganyklos, ir 

labai priminë akmenuotà Skandinavijos 

kalnø tundrà. Pasirodo, tai nebuvo maþi 

paprastosios ðaðkytës drugiai iðsigimëliai, 

o arktinio laikotarpio reliktai. Ðiuo metu 

beveik tokie pat drugiai gyvena nuo 

Ðiaurinës Laplandijos iki Nordkapo. Ðie 

drugiai apraðyti kaip paprastosios ðaðkytës 

norvegiðkasis porûðis (Melitaea athalia 

ssp. norvegica Auriv). Norvegiðkieji 

drugiai, gyvenantys drëgnose Norvegijos 

tundrose, yra smulkûs (priekinio sparno 

ilgis 18–19 mm). Mûsø Ðaukliø riedulyno 

drugiai dar maþesni – vos 16–17,5 mm 

ilgio sparnais. Jø raðtas artimas norvegiðkiesiems 

ir gerokai skiriasi nuo visoje 

Lietuvoje sausuose puðynuose ir kituose 


ypatumai 

miðkuose skraidanèiø stambiø (20–22 

mm priekiniai sparnai) ðios rûðies drugiø. 

Mûsø nuomone, maþyèiai Ðaukliø 

draustinio reliktiniai paprastosios ðaðkytës 

drugeliai negali kryþmintis su stambiais 

ðios rûðies giminaièiais. 

Kitas panaðus atvejis. Mûsø aukðtapelkëse 

nedaþnai randami reliktiniai pelkiniai 

perlinukai (Boloria eunomia ossianus 

Hb). Tai nedideli rudasparniai dieniniai 

drugiai. Jie nerandami Vidurio Europoje, 

kur gyvena stambesni tipingi pelkiniai 

perlinukai (Bolori eunomia eunomia 

Esp.). Lietuva turbût vienintelë ðalis Eu- 

Boloria 

eunomia 

ossianus Hb (1) 

apaèia 

ropoje, kur gyvena abu porûðiai. Jie ne 

tik skiriasi morfologiðkai (tipingø drugiø 

apatiniø sparnø pakraðtinës dëmës geltonos, 

o aukðtapelkinio porûðio – baltos), 

bet ir ekologiðkai. Tipiðki pelkiniai perlinukai 

gyvena Lietuvoje ir Vidurio Europoje 

prie upeliø, kuriø pakraðèiuose auga 

gyvatþolë rûgtis (Polygonum bistorta), 

nes jø lapais minta ðio porûðio perlinukø 

vikðrai. Aukðtapelkinio porûðio, kuris paplitæs 

á ðiauræ nuo Lietuvos, vikðrai minta 

vaivorø ir spanguoliø lapais. 

Dar ádomiau, nes skiriasi ne tik ðiø 

dviejø porûðiø patinø lytiniai organai (genitalijø 

valvos), bet ir kiekvienos pelkës 

pelkinio perlinuko (B. eunomia ossianus 

Hb) genitalijos tipiškos tik tai pelkei. Tai 

rodo, kad šie drugiai ekologiðkai buvo 

izoliuoti bent deðimtá tûkstanèiø metø. 

Po ðilto atlanèio periodo, kai Lietuvoje 

buvo ðilta ir drëgna lyg dabartinëje Vidurio 

Vokietijoje, atëjo ðilti ir sausi subborealio 

laikai. Atkeliavo stepëms bûdingi 

augalai, o su jais ir stepiniai drugiai. Tarp 

jø ir stepinis perlinukas (Brenthis hecate 

Den & schiff.). Po to atslinko dabartiniai 

vësoki drëgni laikai, kurie trunka jau porà 

tûkstanèiø metø. Stepiø augalai ir daugelis 

gyvûnø pasitraukë, kai kurie iðliko 

tik ypatingose vietovëse. Dabar rudmargis 

mûsø stepinis perlinukas iðliko tik prie 

Ðventosios upës. Ðalia Ukmergës jam iðsaugoti 

ásteigtas Dukstinos draustinis, ku- 

Melitaea athalia Rott ið Ðaukliø riedulyno 

riame saulëtà dienà 

galima buvo matyti 

deðimtis ðiø graþiø 

drugiø. Deja, dabar 

ðiame draustinyje 

stepiniø 

perlinukø nebeliko. 

Þinomos vos 

kelios vietovës, kur 

jie dar randami, ir 

visos ðalia Ðventosios 

upës. 

Mûsø stepiniai 

perlinukai gerokai 

tamsesni uþ 

savo giminaièius, 

gyvenanèius per 1000 km á 

pietus nuo Lietuvos, tad iðskirti á atskirà 

porûðá (B.hecate duxtina Kazl.). 

Prieð trejetà metø prie Seredþiaus 

saulës kaitinamame Nemuno ðlaite rastas 

iðlikæs dar vienas stepietis – gencijoninis 

melsvys (Maculinea rebeli Hirsch.), 

kurio arealas irgi yra á pietus uþ ðimtø kilometrø. 

Teko stebëti, kaip ðio drugio patelë 

dëjo kiauðinius ant melsvojo gencijono 

(Gentiana cruciata). 

Kartais drugiai bûna labai panaðûs, 

Boloria eunomia 

eunomia Esp 

patino genitalijos 

Vilniaus rajonas, 

Rudaminëlës 

upelio ðlapia 

pieva 

Valva

et skiriasi jø biologija. Jau anksèiau buvo 

rastas gencijoninis melsvys (Maculinea 

alcon Den. & Schiff.), net á Lietuvos 

Raudonàjà knygà áraðytas, taèiau ið tikrøjø 

ðio drugio Lietuvoje nëra, nes jo jauni 

vikðrai minta kita siauralapio gencijono 

rûðim (Gentiana pneumonanthe), kuri 

tokia reta, kad áraðyta á Lietuvos Raudonàjà 

knygà ir auga pavieniui, o ne guotais, 

kad galëtø egzistuoti Maculinea alcon 

populiacija. 

Beje, šios genties drugiø paaugusius 

vikðrus skruzdëlës (Myrmica sp.sp.) neða 

á savo poþeminius lizdus, bet jø nesuëda, 

nes vikðrai iðskiria sulèiø laðus, kurie 

skruzdëlëms yra lyg narkotikai. Vikðrai 

minta skruzdëliø lervomis. Skruzdëlyne 

jie ir þiemoja, o vasarà iðskrenda graþûs 

mëlyni drugiai. 

Vadinasi, Lietuvoje tëra viena stepiniø 

gencijoniniø melsviø rûðis – Maculinea rebeli 

Hirsch., nes šie drugiai yra monofagai. 

Maculinea rebeli patelë 

Daugelá metø prie Merkinës stebëjom 

stepinius drugius, kurie noriai tupëdavo 

ant buoþainës rausvø þiedynø galvuèiø. 

Tai buvo þvilganèiai mëlyni su raudonais 

taðkais pietinis marguolis (Zygaena angelicae 

O.), raudonþiedis marguolis (Zygaena 

ephialtes L.), þydrasis stepinis 

melsvys (Polyommatus coridon Poda). 

Drugiai ten iðnyko, nors áraðyti á Lietuvos 

Raudonàjà knygà, nes iðnyko jø vikðrø 

mitybinis augalas – raþenis (Coronilla 

varia). 

1987 birþelio 20 d. graþiame berþyne 

Meros upës (Þeimenos intakas) slënyje 

Baltarusijos pasienyje pagautas stambus 

perlinukas, kurio èia neturëjo bûti. Tai buvo 

reliktinis perlinukas (Boloria thore Hb.). 

Esmë ta, kad ðis borealio laikotarpyje Eu- 

Boloria eunomia ossianus Hb patino genitalijø valvos galas 

Boloria eunomia 

ossianus Hb 

Ðalèininkø 

rajonas, Kernavo 

pelkë 

Alioniø pelkë 

ropoje paplitæs drugys klimatui ðiltëjant 

iðliko tik Alpiø kalnuose ir Ðiaurës Skandinavijoje, 

sudarydamas atskirus porûðius. 

Mûsiðkis labai nutolæs nuo poliarinës 

Skandinavijos, o tuo labiau nuo Alpiø 

kalnø. Iðvaizda irgi skyrësi. Vëliau baltarusiai 

rado ðá drugá savo respublikoje, 

tad atskira populiacija iðliko nepasitraukusi 

á ðiauræ Baltarusijoje, o á Lietuvà uþskrido 

tik vienas drugys. Á Lietuvos Raudonàjà 

knygà jis buvo áraðytas netikslingai, 

o reliktinio vardas jam visai tinka. 

Á Lietuvà uþskrenda gana daug rûðiø 

drugiø. Vieni uþskrenda labai retai, vos 

vienà kità kartà per ðimtmetá, kaip oleandrinis 

sfinksas (Daphnis herii L.) ar afrikinë 

meðkutë (Utetheisa pulchella L.). Kiti 

uþskrenda daþniau ir ne pavieniais egzemplioriais, 

o iðtisais tuntais. 1949 m. 

Lietuvà uþplûdo gaminiai þvilgûnai (Autographa 

gamma L.) tokiais kiekiais, kad 

net Vilniaus skveruose jø skraidydavo 

ðimtai. Tai laukø kenkëjai, 

ið jø padëtø kiauðiniø iðsiritæ 

vikðrai plikai nuësdavo 

linø, þirniø, vasarojaus 

laukus. Nuëdæ laukà, vikðrai 

keliaudavo á kitus laukus. 

Keliuose jø bûdavo tiek, kad 

maðinos slysdavo. 

2005 m. á Lietuvà ið Afrikos 

ar Vidurþemio jûros rajonø uþskrido 

tûkstanèiai didþiuliø naktiniø 

drugiø – vijokliniø sfinksø. 

Ðie stambûs drugiai, kaip ir kiti 

sfinksai, netupia ant þiedo, o plasnodami 

sparnais ðalia þiedo geria nektarà 

iki 14 cm ilgio straubliuku. Nenuostabu, 

kad tais metais þmonës man skambino, 

kad matæ Lietuvoje kolibrius. 

Kai kurie uþskridëliai Lietuvoje pagyvena 

metus kitus, vëliau iðnyksta. Taip á 

Dotnuvos apylinkes 1947 m. buvo uþskridusi 

net ið Sibiro baltataðkë plaðtakë 

(Nymphalis vaualbum Den & Schiff.). Jos 

ten ir pasidaugino, deja, po metø iðnyko. 

1948 m. Verkiuose pagavau toká atskridëlá 

– ið graþios plaðtakës, áveikusios tûkstanèius 

kilometrø, buvo telikæ sparnø 

draiskalai. 

1954 ir 1957 m. Ðvenèionëliuose ir 

Birðtone sugavau dideles raudonjuodes 

plaðtakes (Nymphalis xanthomelas Esp.). 

Tai irgi buvo apdauþytais sparnais drugiai, 

atskridæ ið Rytø Europos. Ðiemet ðie 

itin reti drugiai uþplûdo Lietuvà, nes bu- 

vo pagauti Raudondvaryje, Raseiniø rajone, 

Ylakiuose, bet tai jau daug maþesni 

drugiai, bûdingi Vidurio ir Pietø Europai. 

Jie jau spëjo pasidauginti, nes liepos mënesá 

sugauti Lietuvoje gimæ drugiai. 

Klimatui ðiltëjant vis 

Melitaea britomartis 

daugiau drugiø atskrenda á Lietuvà ið Pietø 

ar Vidurio Europos. 

Kintant klimatui kai kuriems uþskridëliams 

susidaro palankios sàlygos ir jie èia 

lieka gyventi, plisdami po visà ar dalá mûsø 

ðalies. 1956 m. po ðaltos þiemos iki 

1990 m. á Lietuvà atkeliaudavo drugiai ið 

Rytø Europos, o pastaruosius 15 metø 

plûsta ir apsigyvena Vidurio Europai bûdingos 

pietietës. Rytietës drugiø rûðys pirmiausia 

apsigyvendavo Latvijoje, vëliau 

Lietuvos Birþø, Rokiðkio ar Ðvenèioniø rajonuose. 

1970 m. Lietuvoje, Skapiðkio 

apylinkëse, buvo pagautas amûrinis 

sfinksas (Laothoe amurensis Fisch.), po 

deðimties metø jis buvo paplitæs visoje 

Lietuvoje ir nukeliavo á Lenkijà. 1984 m. 

Birþø girioje pagavau Rytø Europai bûdingà 

naktiniø pelëdgalviø rûðá – maþadëmá 

þvilgûnà (Autographa excelsa 

Kretsch.). Þvilgûnas spëjo paplisti Rytø 

Lietuvoje ir toliau nebeplinta. Klimato atðilimas 

sustabdë. 

Panaðiai atsitiko ir su 1972 m. Ignalinos 

rajone rasta didþiàja ðaðkyte (Melitaea 

phoebe Den & Schiff.). Ði didelë rytinë 

plaðtakë spëjo paplisti iki Raseiniø. 

Ðvenèioniø rajone 1994 m. rasta tamsioji 

ðaðkytë (Melitaea diamina Lang) Lietuvoje 

irgi pradëjo plisti ið Rytø, bet jos plitimas 

nesustojo ir ðiemet rasta netoli Vilniaus, 

tikriausiai todël, kad jos randamos ir Vidurio 

Europoje. 

Dabar daug kalbama apie klimato atðilimà. 

Gamtininkai tà gali dokumentaliai 

Èepkeliø rezervatas Aukðtasis tyras Vieðvilës rezervatas Medinai, Vilniaus raj. 


IV V VI VII VIII IX X 

Kopûstinis baltukas 

árodyti, nes jau daugiau kaip penkiolika 

metø á Lietuvà plûsta pietinës drugiø rûðys, 

kurios èia ir lieka gyventi. 

Ið dieniniø drugiø pirmoji pradëjo plisti 

á ðiauræ margoji ðaðkytë (Melitaea britomartis 

Assm.), kurià pirmà kartà radom 

1987 m. Kapiniðkëse prie sraunaus 

Skroblo. 1997 m. ji jau rasta Vilniaus apylinkëse. 

2004 m. Kapèiamiestyje ji jau buvo 

nereta. Dauguma naujø pietiniø drugiø 

pirmiausia randami Varënos ir Lazdijø 

rajonuose, o po to plinta smëlynais 

Vilniaus link ir Nemuno 

slëniu – Kauno 

link. Kiti pietieèiai drugiai 

traukia pajûriu, èia 

ir apsigyvena. 

Kukliø spalvø baltataðkis 

pievinukas (Mythimna 

albipuncta Den & 

Schiff.). Pirmieji ðie pelëdgalviai 

rasti Varënos ir Lazdijø rajonuose, 

o jau po dvejø metø 

2002 m. Seredþiuje juos gaudëm 

deðimtimis. Kitas graþus violetinis 

pelëdgalvis drugys baltajuostë enkarta 

(Encarta virgo Treisch.) ið Varënos 

ir Lazdijø rajonø paplito ne tik iki Seredþiaus, 

bet ir Þemaitijos, Ignalinos, o Ðeðuolëliø 

apylinkëse jø radom deðimtimis. 

Vadinasi, Lietuvoje turime drugá, kuris gyveno 

Vengrijos stepëse. 

Tai tik keletas pavyzdþiø. Dabar kasmet 

randamos anksèiau Lietuvoje nematytos 

drugiø rûðys. Kai kurios jø Lietuvoje 

apsigyvena, bet yra rûðiø, kurios anksèiau 

gyveno Lietuvoje, o dabar iðnyko. 

Neretai uþeinu á Vilniaus universiteto 

Zoologijos katedros muziejø, kur surinkti 

mano, mano studentø, mano mokytojo 

prof. Jano Priuferio (Jan Prüffer) drugiai. 

Deðimtyje spintø saugomi tûkstanèiai drugiø, 

tarp jø ir tie, kurie Lietuvoje gyveno ir 

kuriø dabar nebëra. Iðtraukiu dëþutæ, kur 

saugomos spalvingosios meðkutës. Tarp 

jø seniausiai sugautos meðkutës: afrikinë 

meðkutë, 1892 m. sugauta Vilniuje ant 

Gedimino kalno, bei 1891 m. ant Trijø kryþiø 

kalno sugauta raudonsparnë meðkutë 

(Thyria jacobeae L.). Dabar ði meðkutë 

randama tik Lietuvos pietuose. Graþiausios 

meðkutës – rudajuostë (Arctia festi- 


VI VII VIII IX X 

Drugiø skraidymo dinamika 

1 

va Hfn.) ir baltmargë (Arctia villica L.) Lietuvoje 

išnyko. Didþiausios puošnios pietinës 

meðkutës (Pericallia matronula L.) 

tëra vienas egzempliorius, sugautas prie 

Þaliøjø eþerø. 

Prof. Janas Priuferis Vilniaus kraðte, 

kurá tyrë 1922–1944 m. laikotarpiu, apraðë 

(1947) 1100 drugiø 

rûðiø. Koks tai 

darbðtus bu- 

vo þmogus, juk dauguma drugiø skraido 

naktá ir jis gaudydavo drugius silpna þibaline 

lempa. Ta paèia lempa daugelá metø 

gaudþiau ir að, kol paplitus elektrai pradëjom 

gaudyti galingomis elektros lempomis. 

Ðiauliø iðradëjas Petras Motiekaitis, 

pats rinkæs drugius, man sukonstravo 

neðiojamà elektros generatoriø, tad galëjau 

gaudyti naktinius 

drugius miðkuose, pelkëse, 

paeþerëse. 

Lempai apðvietus 

baltà paklodës ekranà 

galëdavau paþinti drugius 

ir kelis reikalingus 

muziejui paimdavau, 

bet kiek galima tiksliau 

suskaièiuodavau visus 

atskridëlius. Turint daugelio 

metø patirtá, tai 

buvo ne taip jau ir sunku. 

Ryte uþraðø knygoje 

suraðydavau visus 

duomenis. Taip pat ir 

dieniniø drugiø. Kam 

1 

IV V VI VII VIII IX V VI VII VIII 

Admirolas Machaonas Pelkinis gelsvys 

Brenthis hecate 

duxtina Kazlauskas 

apaèia 

taip smulkiai iðdësèiau drugiø tyrimo metodikà? 

O tam, kad galëèiau vëliau pasakyti, 

kada skraido vienos ar kitos rûðies 

drugiai. Dabar daþniausiai drugiø atlasuose 

ar kataloguose nurodoma, kad drugiai 

skraido nuo tada iki tada, bet kokia 

yra skraidymo dinamika – neaiðku. Drugiø 

skraidymo dinamikà atskleidþiau nauju 

metodu. Dekadomis suþymëjau visus 

drugiø sugavimo duomenis, nepriklausomai 

ar tada pagautas vienas drugys, ar jø 

buvo tà dienà ðimtai. Iðëjo ádomios diagramos. 

Paaiðkëjo, kada drugiai pradeda 

skraidyti, kada jø daugiausia skraido. Jeigu 

yra dvi generacijos ar daugiau – paaiðkëja, 

kada viena baigiasi, o prasideda kita, 

netgi tuo atveju, kai generacijos susilieja. 

Diagramos parodo, kurie drugiai yra 

atvykëliai, netgi jeigu jie papildo vietinæ populiacijà. 

Jeigu tai drugiai migrantai – paaiðkëja, 

kada Lietuvà uþplûsta ið ðiaurës 

traukiantys drugiai. Ðio metodo trûkumas 

vienas, tyrimai turi bûti intensyviai vykdomi 

bent kelis deðimtmeèius. 

Tyrimai parodë, kad dauguma vienà 

generacijà turinèiø drugiø gausiausi bûna 

skraidymo laikotarpio viduryje, bet yra 

ir tokiø, kurie beveik visi iðsirita ið lëliukiø 

vienu metu ir po to pamaþu išmiršta. 

Labai aiðkiai matomi machaono, graþiausio 

Lietuvos drugio, du skraidymo laikotarpiai, 

bet akivaizdu, kad pavasará jie 

beveik dvigubai retesni. Ðaltos þiemos sunaikina 

dalá þiemojanèiø lëliukiø. 

Keista mûsø kopûstø kenkëjo – ko- 

Brenthis hecate duxtina Kazlauskas

V VI VII VIII IX 

Dirvinis melsvys 

pûstinio baltuko skraidymo diagrama. 

Dabar þinoma, kad 20 o ðalèiai þiemà praþudo 

jø lëliukes. Tad anksèiau drugiai á 

Lietuvà ankstyvà pavasará atskrisdavo 

bangomis iki birþelio pradþios. Liepos 

mënesá iðsirisdavo mûsø vietiniai drugiai, 

kuriø skaièiø dar papildydavo atskridëliai. 

Baltukai pamaþu iðmirdavo ir paskutiniai 

stebëti spalio mënesio pradþioje. 

Kasmet á Lietuvà ið Pietø Europos atskrenda 

graþia raudona juosta pasipuoðæs 

dieninis drugys – admirolas. Anksèiau 

jis atskrisdavo birþelio vidury, ðiemet 

já matëm geguþës pabaigoje. Atðilo. Liepos 

mënesio pabaigoje iðsirita dauguma 

mûsø admirolø. Jie iðkart patraukia pietø 

link. Rugpjûèio vidury ðiø migrantø gretas 

papildo ið ðiaurës traukiantys drugiai, 

todël mûsø miestø gëlynuose juos neretai 

pamatysi. Jeigu ruduo ðiltas, tai rugsëjo 

viduryje dar jø pagausëja, bet tai jau 

vëluojantys iðskristi ðiaurieèiai. Jie mëgaujasi 

nukritusiø ir iðteþusiø saldþiø 

kriauðiø sultimis. 

Lietuvoje þinoma 2460 drugiø rûðiø. 

Ðis skaièius kasmet didëja, nes pagaunamos 

vis naujos, anksèiau èia nematytos. 

Muziejuje yra apie 1600 mano rastø 

Lietuvos drugiø, o dar apie 1000 pagautø 

tolimuose kraðtuose. Didþiausià Lietuvos 

drugá – kaukolëtàjá sfinksà iðauginau 

ið vikðro, bet didþiausi mano pagauti drugiai 

buvo delno dydþio saturnijos, verpikai, 

sfinksai, pagauti Mandþûrijos dþiunglëse 

Tolimuosiuose Rytuose, ar didysis 

juodasis pelëdgalvis, sugautas Havanos 

universalinëje parduotuvëje Kuboje. 

Mano, kaip drugiø „medþiotojo“, laikas 

baigësi. Sveikata ðlubuoja, bet drugius 

tyrinëju toliau. Nekantriai laukiu pasirodanèio 

savo Lietuvos drugiø atlaso. 

Tokia gyvenimo tiesa. Að pratæsiau 

prieðkario drugiø specialistø prof. Jano 

Priuferio, Alfonso Palionio darbus, mane 

pakeis mano buvæ studentai ar bendradarbiai, 

dabar þinomi mokslininkai Povilas 

Ivinskis, Dalius Dapkus, Giedrius Ðvitra, 

Vytautas Uselis. Juos galbût pakeis 

tokie, kaip Ylakiø vaikinukas Mantas Kaupys, 

kuris dþiaugiasi pagautu retu graþiu 

drugiu, kaip að 1942 metais. 

Tamplieriø 

ordinas 

Prof. Aleksandras VITKUS 

„Tegul visi Dievo kariai kartoja ðá vienà 

ðûká: tai Dievo noras!” – vienuolis 

Robertas Jeruzalës istorijoje cituoja Urbono 

II pamokslà, pasakytà Klermone 

1095 metais. 

XI–XIII a. paskelbti kryþiaus karai, 

kryþiaus þygiai, kuriais katalikiðkoji Europa 

stengësi atkariauti ið musulmonø 

vadinamàjà ðventàjà þemæ (Palestinà). 

Svarbiausias ið tikrøjø kryþiaus 

þygiø motyvas – popieþiø siekimas sukurti 

Rytuose naujas krikðèioniðkas 

valstybes, o per jas iðplësti savo átakà 

joms. Prie Kryþiaus þygiø populiarumo, 

be religiniø jausmø, kurstomø idëjos 

palengvinti tikintiesiems lankyti Kristaus 

karstà, kad Palestinoje bûsianti 

sukurta teisingumo karalystë, prisidë- 

1 pav. Gotfrydo Bulonieèio krûtinæ puoðæs 

Riterio kryþius 

jo baþnyèios teikiamos ávairios privilegijos: 

be nuodëmiø atleidimo, visiškos 

atgailos suteikimo, baþnyèia ásipareigojo 

rûpintis tëvynëje paliktomis ðeimomis, 

turtais ir kt. 

Pirmasis riteriø kryþiaus þygis prasidëjo 

1096 metais. Uþimtoje teritorijoje 

kryþiuoèiai sukûrë savo valstybæ. Jos 

karaliumi buvo iðrinktas þygiui vadovavæs 

Gotfrydas Bulonietis, bet vëliau juo 

tapo Edesos kunigaikštis Balduinas. 

Pirmojo Kryþiaus þygio metu 1096– 

1099 m. susikûrë kelios krikðèioniðkos 

valstybëlës (Antiochijos kunigaikðtystë, 

Tripolio grafystë, Edesos grafystë), tarp 

jø – Jeruzalës karalystë. 

Po pirmojo kryþiaus þygio dalis rite- 

Lietuviams yra gerai þinomi Kryþiuoèiø bei 

Kalavijuoèiø ordinai, taèiau maþiau – Tamplieriø 

ordinas. Kodël apie ðá ordinà ðiandien pradëta 

garsiai kalbëti? Kokias jis saugojo ar 

saugoja paslaptis? 

riø gráþo atgal á Europà. Saugumui palaikyti 

regione buvo sudaryti vienuoliø 

riteriø ordinai. Nemaþa riteriø dalis buvo 

vienuoliai, kita dalis – paprasti kariai. 

Ordinui vadovavo magistrai, visiðkai 

pavaldûs popieþiui. Rytuose buvo 

suorganizuoti trys ordinai. Pirmasis 

1119 m. susikûrë prancûzø ordinas – 

tamplieriai, netrukus susikûrë italø ordinas 

– joanitai (arba hospitalieriai). Pirminë 

joanitø funkcija buvo aptarnauti 

ligonines. 1190 m. susikûrë vokieèiø ordinas 

– teutonai. Jie Palestinoje veikë 

neilgai, o XIII a. pradþioje persikëlë á Pabaltijá 

kovoti su pagonimis baltais. Svarbiausia, 

kad šis ordinas buvo suverenus 

ir galëjo nesibaiminti nei pasaulietiniø, 

nei Baþnyèios vadovø kontrolës. Á 

já norëjo lygiuotis ir Tamplieriø ordinas. 

Tamplieriø ordinas (pranc. templiers

2 pav. Tamplieriø ordino antspaudas 

riteriai, matyt, turëjæ simbolizuoti ne tik riteriø 

brolybæ, bet ir skurdà, neleidusá kiekvienam 

ið jø ásigyti þirgo. Tamplieriø ordino 

elgesio regulos pagrindà sudarë Cistersø 

vienuolyno ástatai (katalikø vienuoliø 

ordinas, ákurtas 1098 m. Prancûzijoje). 

Tiesa, tamplieriai turëjo priimti neturto, 

skaistybës bei paklusnumo áþadus. 

Pagal popieþiaus Honorijaus II patvirtintus 

ástatus 1128 m. tamplieriai virto Ordinu, 

kurio svarbiausias uþdavinys buvo 

ginti nuo musulmonø Jeruzalës karalystæ. 

Riteriai vienuoliai vilkëjo baltais apsiaustais, 

papuoštais aštuonkampiais raudonais 

kryþiais (kankinystës simbolis) ir buvo 

susijuosæ baltu lininiu dirþu (tyros širdies 

simbolis). Dalyvavo XII-XIII a. kryþiaus 

karuose. Buvo labiausiai organizuota karinë-politinë 

Jeruzalës karalystës jëga. 

Beje, 1139 m. popieþius Inocentas II 

iðleido bulæ, pagal kurià Tamplieriø ordinas 

neprivalëjo paklusti ir prisiekti iðtikimybës 

jokiai pasaulietinei ar baþnytinei 

valdþiai, iðskyrus patá popieþiø. Šitaip 

Tamplieriø ordinas ilgainiui tapo tik savo 

vidiniais ástatymais besivadovaujanèia, 

nuo nieko nepriklausoma ir daugelyje ðaliø 

gyvuojanèia imperija. Kiekvienas ástojantis 

á ðá ordinà vyras privalëjo uþraðyti 

jam viskà, kà turëjo. 

1146 m. tamplieriai kaip savo þenklà 

ëmë naudoti garsø nusklembtàjá kryþiø. Jie 

lydëjo Prancûzijos karaliø Liudvikà VII á antràjá 

kryþiaus þygá. Ðá kartà Hugonas Pajensietis 

turëjo jau 300 riteriø, kurie tais laikais 

buvo nepaprastai drausminga bei labiausiai 

disciplinuota karinë jëga visame pasaulyje. 

Tai ir gelbëjo karaliø nuo þûties antrajame 

kryþiaus þygyje. Gráþdamas á Palestinà, 

Hugonas Pajensietis kitø Tamplieriø ordino 

broliø globai paliko didþiulius visoje 

Europoje (Prancûzijoje, Anglijoje, Ðkotijoje, 

Flandrijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, 

Austrijoje, Vengrijoje, Ðventojoje þemëje, 

Vokietijoje) esanèius þemës plotus. 

1185 m. mirus Jeruzalës karaliui Balduinui 

IV, prasidëjo kivirèai dël sosto paveldëjimo. 

Tamplieriø ordino didysis magistras 

Þeraras de Ridforas padarë neapgalvotø 

klaidø: pralaimëjo mûðá prie 

Hatinos (Chatinos), saracënø rankose atsidûrë 

ir Jeruzalë – miestas, kurá krikðèio- 


nys sugebëjo iðlaikyti visà ðimtmetá. 

Þlugus Jeruzalës karalystei, Tamplieriø 

centras 1291 m. persikëlë á Kiprà, vëliau 

– á Prancûzijà. Ið aukø, prekybos ir 

finansiniø operacijø tamplieriai labai pralobo 

(turëjo bankø Londone, Paryþiuje), 

teikë finansinæ pagalbà karaliams, popieþiams. 

Palestinoje ir Europoje jie ágijo didelæ 

karinæ ir politinæ galià. Prancûzijoje 

tamplieriai ëmë svajoti kaip ir Teutonø ordino 

riteriai ákurti savo valstybæ. Savo valstybæ 

jie buvo numatæ ákurti Prancûzijoje: 

pas katarus Langedoke (gr. katharus – 

švarus, skaistus, nekaltas) arba pagal Albi 

miestà pasivadinusius albigieèius 

(krikðèionybës atmainos, katalikø baþny- 

3 pav. Tamplieriø baltas apsiaustas su 

raudonu kryþiumi 

èios pripaþintos erezija, iðpaþinëjus), nes 

jø krikðèionybës principai buvo labai artimi 

Tamplieriø ordino principams. 

XIV a. kilus konfliktui tarp Prancûzijos 

karaliaus Pilypo IV ir popieþiaus, Tamplieriø 

ordinas formaliai rëmë pastaràjá. Tada 

karalius pasistengë, kad jo statytinis Bordo 

vyskupas, prancûzas, pasivadinæs popieþiumi 

Klemensu V, apkaltintø Tamplieriø 

ordinà erezija. Karaliui to labai reikëjo, 

nes tamplieriai tapo galinga, kvalifikuota 

ir kovoms pasirengusia karine jëga, daug 

stipresne uþ karaliaus kariuomenæ. Be to, 

tamplieriai buvo pasipûtæ, nepaklusnûs 

ir maištingi. Ir dar – karalius buvo skolingas 

tamplieriams didþiulæ pinigø sumà ir 

jam teko iðkæsti paþeminimà, kai Paryþiuje, 

sprukdamas nuo maiðtaujanèios minios, 

jis buvo priverstas ieðkoti prieglobsèio 

Tamplieriø ordino vienuolyne. Be to, 

karalius troško uþvaldyti Tamplieriø ordino 

turtus... 

1307 m. spalio 13 d., penktadiená, beveik 

visi Prancûzijos tamplieriai buvo suimti. 

Taèiau legenda byloja, kad, nepaisant 

karaliaus slaptumo, turtai iš Tamplieriø bûstinës 

Paryþiuje buvo slapta iðgabenti ir Laroðelëje 

sukrauti á 18 galerø, apie kurias 

daugiau niekas nieko negirdëjo. Todël karaliaus 

nuostabai dingo ne tik Tamplieriø 

ordino turtai, bet ir kone visi dokumentai 

bei oficialûs protokolai. Vien tik Paryþiuje 

540 tamplieriø buvo surengti teismo procesai. 

Nepaisant prisipaþinimø, jie beveik 

visi buvo sudeginti lauþuose. 

Jø vadovai, kaip eretikai, inkvizicijos 

nuosprendþiu 1310 m. taip pat sudeginti. 

Turtà perëmë karaliaus iþdas, kitur – 

joanitai (prie jø buvo prisijungæ išlikæ Tamplieriø 

ordino nariai). 1311–1312 m. Pilypo 

IV Graþiojo reikalavimu Vienos visuotiniame 

baþnyèios susirinkime, pritariant 

popieþiui Klemensui V, buvo panaikintas 

galingas ir turtingas Tamplieriø ordinas 

(apkaltintas erezija ir juodosios magijos 

praktikavimu), jo turtai perduoti karaliaus 

iþdui. Pagaliau 1314 m. kovà Tamplieriø 

ordino didysis magistras Þakas de Molë 

ir Þofrua de Ðarnë, Normandijos preceptorius, 

buvo gyvi sudeginti lëtoje ugnyje. 

Karalius bandë paveikti kaimyniniø ðaliø 

valdovus, kad katalikiðkame pasaulyje 

nebûtø pasigailëta në vieno tamplieriaus, 

taèiau jam nepavyko. Nei Anglija 

(tik kelis nuteisë), nei Ðkotija (kurioje Ordinas 

egzistavo dar 400 metø), nei Lotaringija, 

nei Vokietija nepakluso Pilypo IV 

pageidavimui. Tamplieriø ordinas, nepaisant 

popieþiaus bulës, iðliko. 

Tuo ir galëtume baigti Tamplieriø ordino 

istorijà, jeigu ne XII a. pabaigoje pa- 

4 pav. Jeruzalës ðventykla: centre – Uolos katedra, kairëje – El Askos meèetë, kurioje iki 

1187 m. buvo ásikûræs Tamplieriø ordinas

sirodæs Volframo fon Eðenbacho kûrinys, 

kuriame jis tamplieriams suteikë iðskirtiná 

statusà: jie esà riteriai, saugantys 

Ðventàjá Gralá, Gralio pilá bei Gralio ðeimà. 

Nuo šio momento ir prasideda didþioji 

ne tik Tamplieriø ordino paslaptis, 

bet ir Šv. Gralio istorija. 

Taèiau kuo labiau tolsta nuo mûsø 

Tamplieriø ordinas, tuo didesnëmis paslaptimis 

ir legendomis jis gaubiasi. Tamplieriø 

ordino realø istoriná pagrindà ëmë 

temdyti prasimanymø bei romantikos aura. 

Paslapties aura apsigaubë ir naujai ásikûrusios 

organizacijos, perëmusios tamplieriø 

tradicijas, kaip masonø loþës, Rotary 

klubai, „De Molë draugija“ ir kitos. 

Pirmoji Ordino paslaptis buvo ta, kad 

iðsipildë paskutinio didþiojo magistro Þako 

de Molë prakeiksmas, kurá jis, prieð uþdusdamas 

nuo lëtos ugnies kylanèiø dûmø, 

pasiuntë popieþiui Klemensui ir karaliui Pilypui 

– stoti prieð Dievo teismà ir atsiskaityti 

uþ padarytas nuodëmes. Nepraëjus në mënesiui 

popieþius Klemensas mirë, kaip manoma, 

staiga susirgæs dizenterija. Metams 

baigiantis karalius Pilypas taip pat paliko ðá 

pasaulá. Jo mirties prieþastis taip ir liko neatskleista. 

Taèiau labiausiai tikëtina legenda, 

kad abu juos nunuodijæ išlikæ tamplieriai, 

gerai þinojæ nuodø paslaptis. 

Tardymo metu iðaiðkëjæ tarsi tamplieriai 

garbinantys velnià, vardu Bafometas. 

Slaptø ceremonijø metu jie esà kniûbsti 

puola prieð barzdotà vyro galvà, kuri jiems 

kalbanti ir suteikianti okultiniø galiø. Per 

savo apeigas jie išsiþadantys Kristaus, atmetantys 

kryþiø, trypiantys já, ant jo spjaudantys 

ir t.t. Taèiau svarbiausia, kad Tamplieriø 

ordinas turëjæs ir neregimàjà paslapèiø 

pusæ. 

Devyni riteriai, atvykæ á Jeruzalæ, tarsi 

pasiðovë apsaugoti maldininkus, taèiau 

apie jø veiklà kronikininkai nutyli, nors jie 

ir gyveno karaliaus rûmuose. Tiesa, prie 

jø prisidëjo dar keli áþymûs þmonës, taèiau 

istorija kaþkodël stengiasi tai irgi nutylëti. 

Kodël? 

Devyniø riteriø apgyvendinimas karaliðkøjø 

rûmø flygelyje jau yra paslaptis. Vienas 

ið átarimø yra tas, kad jie kaþko ieškojæ 

šventykloje ir radæ. Kà? Tai lëmë, kad 

1104 m. Ðampanës grafas, gráþæs á Paryþiø, 

suðaukë slaptà susirinkimà su aukðtà 

padëtá uþimanèiais átakingais feodalais. Jø 

rasti dokumentai (?), manoma, buvo susijæ 

su didþiuliais dvasiniais turtais, o viena 

hipotezë teigia, kad tai buvæ dokumentai, 

susijæ tamplieriø poþiûriu á Kristø. 

Trua, Ðampanës grafo dvare, veikë ir 

klestëjo átakinga kabalistikos bei ezoteriniø 

studijø mokykla. Èia, Trua baþnytiniame 

susirinkime, buvo oficialiai pripaþintas 

Tamplieriø ordinas, èia buvo paraðytas 

vienas pirmøjø Gralio romanø, kurá sukûrë 

Kretjenas Truajietis. 

1153 m. ketvirtuoju Tamplieriø ordino 

didþiuoju magistru tapo Bertranas de 

Blanðforas, jo ið protëviø paveldëta pilis 

dunksojo ant kalno, vos per kelias mylias 

nutolusio nuo Bëzu ir Ren-le-Šato. Tai 

jis pasirûpino, kad Tamplieriø ordinas taptø 

viena átakingiausiø jëgø Europoje, ypaè 

Prancûzijoje. 1156 m. á ðias apylinkes atsigabeno 

vokiðkai kalbanèiø kalnakasiø, 

ir, kaip spëjama, jie kalnuose árengë kaþkokià 

saugyklà. Kà jie ten slëpë? 

Kelios mylios nuo Bëzu, Kampan-siur- 

Od (Camppagne-sur-Aude) miestelyje 

buvo ákurtas didþiausias tose apylinkëse 

Tamplieriø ordino vienuolynas. 

XIII a. pabaigoje á Bëzu ir Ren-le-Šato 

apylinkes buvo pakviestas tamplieriø padalinys. 

Jie ásikûrë paèioje Bëzu kalno virðûnëje, 

ten pasistatë apþvalgos postà ir 

koplyèià. Bûtent ðiam Tamplieriø ordino 

padaliniui pats popieþius Klemensas V suteikæs 

tam tikrà nelieèiamybæ, kai karalius 

suiminëjo ir þudë visus tamplierius. Kodël? 

Argi tai ne árodymas, kad šalia tamplieriø 

bei cistersø egzistavo dar ir treèiasis ordinas. 

Ir šis ordinas istorijoje geriausiai þinomas 

„Prieure de Sion“ (Siono vienuolyno, 

arba Siono ordino) pavadinimu. 

Taigi Tamplieriø ordinas neiðnyko, jo 

funkcijas perëmë Siono ordinas, kuris egzistuoja 

ir aktyviai veikia. Jis tebëra átakingas 

ir daro nemenkà poveiká tiek aukðèiausio 

lygmens tarptautiniams santykiams, 

tiek kai kuriø Europos ðaliø vidaus politikai, 

taèiau jis vieðai nedeklaruojamas ir veikia 

apgaubtas paslaptingumo skraiste. 

Pasak M.Baigent, R.Leigh ir H.Lincoln 

(knygoje „Šventasis kraujas ir Šventasis 

Gralis“, „Alma litera“, 2007) pirminis ir atvirai 

deklaruojamas Siono ordino veiklos 

tikslas yra atkurti Merovingø dinastijos ir 

kraujo ryðiais su ja susijusiø asmenø teises 

á sostà ir ne tik á Prancûzijos, bet ir 

daugelio Europos ðaliø. 

Pasak autoriø, siekis atgaivinti Merovingø 

dinastijà yra visiðkai pamatuotas ir 

suprantamas tiek teisine, tiek moraline 

prasme. Mat ji susijusi su Gotfrydu Bulonieèiu, 

kuris 1009 m. buvo uþëmæs Jeruzalæ 

ir tapæs pirmuoju Jeruzalës karaliumi. 

Jis save kildinàs iš Kristaus, nes, pasak 

hipotezës, Kristus buvæs vedæs Magdelenà, 

o kai Kristus buvæs nukryþiuotas, 

Magdelena su sûnumi pabëgusi á Prancûzijà. 

Jëzaus palikuonys iðvengæ jiems 

numatyto likimo, o po kurio laiko net sugebëjæ 

ásitvirtinti Prancûzijos soste, pasivadindami 

Merovingais. Daugelá Merovingø, 

uþimanèiø Merovingø vietà Prancûzijos 

soste, baþnyèia nuþudanti Karolingø 

rankomis. Taèiau tuomet susikurianti paslaptinga 

organizacija – Siono vienuolynas 

– saugoti Jëzaus palikuoniø ir jø paslapties. 

Ðtai ir priartëjome prie Ðv. Gralio 

paslapties. Bet tai jau kitas pasakojimas. 

Pradëjo eiti pareigas 

naujasis Ðvietimo ir 

mokslo ministerijos 

sekretorius 

Giedrius Viliûnas 

Naujuoju Ðvietimo ir mokslo ministerijos 

sekretoriumi, laimëjæs konkursà, 

tapo Giedrius Viliûnas, iki ðiol ëjæs ministro 

patarëjo pareigas. Jo kuruojamos 

sritys – moksliniai tyrimai ir technologijos 

bei jø plëtra, Europos Sàjungos paramos 

panaudojimas moksliniø tyrimø 

ir inovacijø plëtrai, tarptautiniø moksliniø 

tyrimø programø ir Lietuvos mokslo 

tarptautinës integracijos klausimai. 

Keturiasdeðimt ketveriø metø humanitariniø 

mokslø daktaras G.Viliûnas 

Ðvietimo ir mokslo ministerijoje dirba 

nuo 2006 metø. Kaip ministro patarëjas, 

jis buvo atsakingas uþ mokslo ir 

studijø politikos formavimà. 

G.Viliûnas Vilniaus universitete yra 

ágijæs filologo kvalifikacijà. Baigæs studijas, 

dirbo ðio universiteto dëstytoju, 

mokslo darbuotoju. Jo moksliniø tyrimø 

sritis – lietuviø literatûros istorija. 

1990 m. apgynë filologijos mokslø kandidato 

(1993 m. nostrifikuota kaip humanitariniø 

mokslø daktaro) disertacijà. 

Nuo 1996 metø iki 2006 metø ëjo 

Vilniaus universiteto Lietuviø literatûros 

katedros vedëjo pareigas. 

Nuo 1997 iki 2000 metø G.Viliûnas 

buvo Pasaulio lituanistø bendrijos vicepirmininkas. 

Dirbo Vilniaus universiteto 

mokslo darbø leidinio „Literatûra“ 

vyriausiuoju redaktoriumi. Iki 2006 metø 

buvo Aukðtojo mokslo tarybos nariu ir 

universiteto senato nariu. Nuo 2002 

metø yra dirbæs ðvietimo ir mokslo ministro 

konsultantu, Studijø kokybës vertinimo 

centro ekspertu, mokslo þurnalø 

vertinimo grupiø vadovu. 

Nuo 2003 iki 2006 metø vadovavo 

darbo grupëms, kurios parengë Lietuvos 

humanitariniø ir socialiniø mokslø 

plëtros strategijà, ðiø mokslo srièiø infrastruktûrø 

plëtros galimybiø studijà. 

Jo svarbesni darbai – knygos „Lietuviø 

istorinis romanas“ (1992), „Literatûrinis 

gyvenimas nepriklausomoje 

Lietuvoje 1918–1940“ (1998). Su bendraautoriais 

iðleisti leidiniai „Naujausioji 

lietuviø literatûra 1988–2002“ (2003), 

„Lietuvos humanitariniø ir socialiniø 

mokslø plëtros problemos“ (2004) ir kt. 

Taip pat yra paraðæs vadovëliø, metodiniø 

knygø mokykloms, moksliniø ir 

populiariø straipsniø. Moka anglø, rusø, 

vokieèiø, lenkø kalbas. 

Alma VIJEIKYTË 

Ðvietimo ir mokslo ministerijos Ryðiø su 

visuomene skyriaus vyresnioji specialistë 


Kauno miesto raida atspindi visos Lietuvos istorijos pokyèius 

politiniame, socialiniame ir kultûriniame gyvenime. Keitësi èia 

spartaus augimo, klestëjimo, èia sunkûs politiniø ir ekonominiø 

kriziø metai. Su miesto istorija glaudþiai susijusi ir jo architektûros 

istorija. Po Pirmojo pasaulinio karo, kai Lietuva tapo nepriklausoma 

valstybe, atsirado sàlygos savitai architektûrai formuotis. 

Vladimiro 

Dubeneckio 

moderniosios architektûros 

Dalina UBARTAITË-VINGIENË 

Istorikë 

Tarpukario Kaune architektai, pasidavæ 

tuo metu plintanèiai modernizmo srovës 

átakai, projektavo pastatus, harmoningus 

su jø aplinka. Praëjus dvideðimèiai 

metø nuo Lietuvos Nepriklausomybës paskelbimo, 

Kaunas iš provincijos miesto 

tapo moderniu europinio lygio miestu. 

Vienas ryðkiausiø to meto architektø, prisidëjusiø 

prie miesto modernizavimo, buvo 

Vladimiras Dubeneckis (1888–1932). 

Šiame straipsnyje siekiama atskleisti architekto 

V.Dubeneckio kûrybos reikðmæ Kauno 

miesto tarpukario istorijoje, išryškinant 

modernizmo bruoþø atsiradimà XX a. 3–4 

dešimtmeèiø jo projektuotuose pastatuose 

bei paskatinti didesná visuomenës domëjimàsi 

jo kûrybine veikla. 

Tikslo siekiama sprendþiant tokius 

uþdavinius: išsiaiškinti modernizmo prielaidas 

XX a. pirmosios pusës Lietuvos 

architektûroje nuðvieèiant pagrindinius 

modernizmo stiliaus bruoþus ir iðryðkinant 

jø poveiká architekto V.Dubeneckio 

kûrybai; atskleisti V.Dubeneckio pagrindinius 

kûrybinës veiklos bruoþus išryškinant 

modernizmo stiliaus atsiradimà jo 

brandþiausiuose pastatuose (Kauno universiteto 

Medicinos fakulteto rûmai, Vytauto 

Didþiojo muziejus). Tuo tikslu atlikta 

mokslinë literatûros bei dokumentø 

analizë. Ðiame darbe remiamasi 

mokslinëmis publikacijomis, kuriose autoriai 

vertina V.Dubeneckio darbus, nurodo 

jø reikðmæ Kauno miesto architektûros 

istorijoje. Tai M.Songailos, E.Gûzo, 

J.Kanèienës, J.Minkevièiaus, A.Miškinio, 

V.Petrušonio straipsniai. 

Nors šio þymaus XX a. Lietuvos architekto, 

dailininko, scenografo kûryba 

yra plaèiai nuðviesta architektûros istorikø, 

menotyrininkø ir kitø mokslininkø 

darbuose, taèiau dar nëra paraðytos ið- 


atspindþiai Kauno 

istorijoje 

samios monografijos apie V.Dubeneckio 

kûrybiná palikimà. Straipsnyje remiamasi 

Kauno apskrities archyve esanèiu 

V.Dubeneckio asmens fondu bei Kauno 

miesto savivaldybës statybos skyriaus 

fondo duomenimis bei pastatø iliustracijomis. 

V.Dubeneckio archyvo fondà sudaro 

visuomeninës paskirties pastatø 

(vieðbuèio „Lietuva“, Meno mokyklos, 

alaus daryklos „Ragutis“, Seimo, Prezidento 

rûmø, Vytauto Didþiojo universiteto 

Medicinos fakulteto, Karo muziejaus 

ir kitø statiniø) projektavimo, statybos dokumentai, 

korespondencija bei paties architekto 

surinkti XIX–XX a. dokumentai. 

Šio þymaus architekto dokumentai yra 

saugomi ir kituose Lietuvos archyvuose: 

Lietuvos centriniame archyve, Lietuvos 

valstybës istorijos archyve, Lietuvos dailës 

muziejuje, Kultûros paveldo centro 

architektûros muziejuje, Nacionaliniame 

M.K.Èiurlionio dailës muziejuje, K.Galaunës 

privaèiame archyve. 

Modernizmo iðtakos XX a. pirmosios 

pusës Lietuvos architektûroje 

XX a. pradþioje technikos ir gamtos 

mokslø plëtotë pasiekë neregëtà mastà. 

Naujai pasaulá atskleidë Alberto Einðteino 

reliatyvumo teorija. Psichologijos 

mokslas iðkëlë naujas þmogaus problemas. 

Mokslinë technologija uþvaldë pasaulá. 

Skirtingos Rytø ir Vakarø kultûros 

atsisakë uþdarumo ir ëmë ieðkoti kontaktø. 

XX a. Europos menas, integruodamas 

kitø civilizacijø meno laimëjimus, 

ieškojo naujo patyrimo. Svarbios permainos 

vyko ne tik dailëje, bet ir architektûroje. 

Architektai sukilo prieð ilgaamþæ istoriniø 

stiliø tradicijà, ieðkojo naujø kûrybos 

metodø. Viena vertus, XX a. archi- 

Vladimiras Dubeneckis 

tektûros raidà veikë naujos statybinës 

medþiagos (geleþis, betonas, stiklas), 

inþineriniai atradimai, antra vertus, reikëjo 

ne tik atstatyti Pirmojo pasaulinio karo 

metu sugriautus iðtisus miestø kvartalus, 

bet ir patenkinti gyventojø poreiká 

turëti gyvenamàjá bûstà. Architektûroje 

ëmë formuotis nauja kryptis – modernizmas, 

kuris atsirado kaip reakcija á tam 

tikrus iðkilusius sunkumus. Jaunieji architektai 

nutarë visai nepuoðti statiniø, o 

paþvelgti á savo uþdaviná kitaip – galvoti 

pirmiausia apie statinio paskirtá. XX a. pirmosios 

pusës architektûra yra racionali 

– ji grindþiama mintimi, kad graþu yra 

tai, kas gerai atlieka savo funkcijas. Dailës 

ir architektûros XIX a. pabaigos – XX 

a. vidurio istorijoje akcentuojami šie modernizmo 

bruoþai: naujumo siekis, tradicijø 

neigimas, meno sklaida á atskiras 

rûðis ir ðakas bei jø specifikos paieðkos, 

estetinës kûrybos originalumo, universalumo, 

bendraþmogiškumo postulatai. 

Vokietijoje tai siejama su Bauhauso 

(„Bau“ – statyba, „Haus“ – namas) vardu, 

kuris këlë architektûroje socialinius 

tikslus – „ugdyti individà visos visuomenës 

labui“ ir atsisakyti nereikalingø puoðmenø. 

Graþu yra tai, kas gerai suprojektuota 

tam tikrai funkcijai atlikti. Prancûzijoje 

ryðkø pëdsakà architektûroje paliko 

Le Korbiuzjë (Le Corbusier). Jis suformulavo 

pagrindines moderniosios architektûros 

tezes, kurios apibûdina ðiuolaikinio 

stiliaus bruoþus: gelþbetoniniai 

stulpai, kuriais pakeliamas nuo þemës 

pastatas ir sudaromi atviri praëjimai; 

plokðti stogai, ant kuriø galima árengti sodus; 

taisyklingo plano atsisakymas ir laisvos, 

dinamiðkos erdvës, laisvo fasado formavimas 

– karkasinë sistema leidþia langus 

projektuoti nepriklausomai nuo vidinio 

pastato plano. Le Korbiuzjë teorijos 

yra provokuojamai modernistinës.

Toks naujas poþiûris nuosekliausiai 

reiðkësi Amerikoje, kur tradicijos maþiausiai 

stabdë technologinæ paþangà. Amerikoje 

architektas Frenkas Loidas Raitas 

(Wright) suprato, kad svarbiausia – statinio 

vidus, o ne iðorë. Jis atsisakë visø 

senøjø statiniø savybiø, pirmiausia tradicinio 

simetrijos reikalavimo. Raitas laikësi 

principo, kad statinys, tarsi gyvas 

organizmas, turi iðaugti ið þmoniø poreikiø 

ir ðalies ypatybiø. Rusijoje modernizmo 

atsiradimui dailëje didelës átakos turëjo 

XX a. pradþioje susikûrusi rusø dailininkø 

draugija „Meno pasaulis“, kurios 

nariai prieðinosi akademizmo, peredviþnikø 

principams. Ðios draugijos nariø kûryboje 

susipynë moderno, simbolizmo, 

neoromantizmo, neoklasicizmo apraiðkos. 

Ðiems principams artima ir V.Dubeneckio 

kûryba. Taigi modernizmo stiliaus 

atsiradimui Lietuvos architektûroje didelës 

átakos turëjo pirmojoje XX a. pusëje 

vykstantys ðiuolaikinës architektûros sàjûdþiai 

Europoje ir Amerikoje, kuriø metu 

iðryðkëjo architektûros tendencijos 

statyti ne vien religinius pastatus, bet ir 

gamyklas bei daugiabuèius namus, domëtis 

interjerais bei baldais. 

Per Pirmàjá pasauliná karà Lietuvos 

miestai ir miesteliai labai nukentëjo. Prasidëjus 

karui, dauguma gyventojø ið Kauno 

buvo iðkelta, miestas virto tvirtove. Vokieèiø 

okupacijos metais statybos sustojo. 

1917 m. parengtoje inþinieriaus L.Veiso 

Kauno projekto schemoje siûlyta radikaliai 

pertvarkyti gatviø tinklà. Taèiau 

okupacijos sàlygomis projekto schema 

negalëjo bûti ágyvendinta, nes Kaune tebegyveno 

18 tûkst. þmoniø, ûkinë veikla 

buvo sustojusi. Po Pirmojo pasaulinio karo 

Lietuvai iðkovojus nepriklausomybæ, 

prasidëjo valstybës pamatø kûrimo laikotarpis. 

1920 m. Lenkijai okupavus Vilniaus 

kraðtà, Kaunas tapo nepriklausomos Lietuvos 

Respublikos laikinàja sostine. Tai 

buvo paskata miestui augti. 1923 m., talkinant 

danø inþinieriui M.Frandsenui, buvo 

parengta miesto atstatymo projektinë 

schema. Joje spræstos teritorijø funkcinio 

naudojimo, gatviø tinklo formavimo ir 

kitos problemos. 

1928 m., baigiantis pagrindiniams 

dvarø parceliavimo darbams, daugelis 

suprojektuotø Lietuvos miestø bei miesteliø 

galëjo bûti planingai formuojami. 

Treèiàjá deðimtmetá vyko daugiau atstatomieji 

darbai, Lietuvos valstybës labui 

darbavosi nemaþai architektø, kurie sugebëjo 

realizuoti ir originalius projektus. 

Beveik visuose projektuose atsispindi to 

meto Vakarø Europos tendencijos. Bendras 

Lietuvos miestø architektûros lygis 

gerëjo, kadangi tiek Kauno, tiek kitø 

miestø pastatus projektavo vietos ir uþsienio 

aukðtàsias mokyklas baigæ archi- 

tektai, sugebëjæ tinkamai derinti vietos 

tradicijas ir sàlygas su globaliniais to meto 

architektûros laimëjimais. 

Ryðkiausios permainos architektûroje 

vyko Kaune. Tarpukario laikotarpiu Kauno 

naujamiesèio centre buvo pastatyta 

nemaþai reikðmingø visuomeniniø pastatø 

ir gyvenamøjø namø. Architektai, projektavæ 

Kaunui, ið esmës buvo dviejø mokyklø 

atstovai: Rusijos (Sankt Peterburgo), 

kuri laikësi akademiniø tradicijø, ir Vakarø 

Europos, kuri ieðkojo funkcionalumo, 

modernumo. Treèiojo deðimtmeèio 

pabaigoje á Lietuvos projektuotojø gretas 

ásiliejo K.Kriðèiukaitis, J.Jasiukaitis, A.Lukoðaitis 

ir kiti. Nors jø studijø programa 

buvo parengta pagal peterburgiškojo 

akademizmo tradicijas (vad. M.Songaila), 

architektai sugebëjo atsiplëðti nuo pasenusiø 

dogmø, atskleisti lietuviðkosios 

architektûros savitumus. Tuo metu klestëjo 

funkcionalizmo ir racionalizmo architektûra. 

Racionaliosios architektûros formos 

savaip interpretuotos, priderintos 

prie aplinkos. V.Dubeneckis, susipaþinæs 

su to meto aktyviuoju Europos funkcionalizmu, 

skleidþiamu Bauhauso mokyklos, 

Le Korbiuzjë K.Honziko ir kitø, energingai 

ëmësi ieškoti modernios, racionalios 

architektûros kelio. 

V.Dubeneckio kûrybinës veiklos 

bruoþai tarpukario Kaune 

Vienas giliausiø pëdsakø Kauno miesto 

architektûros istorijoje palikusiø 

architektø yra V.Dubeneckis. Jis gimë 

1888 m. rugsëjo 6 d. Zmejinogorske (Altajaus 

krašte). 1906–1914 m. studijavo 

Peterburgo dailës akademijoje (pas L.Benua), 

1917–1918 m. buvo šios akademijos 

profesorius. 1919 m. pradþioje architektas 

atvyko á Vilniø. Lenkams uþgrobus 

Vilniø, 1919 m. antrojoje pusëje V.Dubeneckis 

persikëlë á Kaunà, kuriame su 

maþomis pertraukomis gyveno ir dirbo iki 

pat gyvenimo pabaigos (mirë 1932 m. 

Vytauto Didþiojo karo muziejus 

rugpjûèio 10 d. Karaliauèiaus ligoninëje, 

palaidotas Petraðiûnø kapinëse). 

Ankstyviesiems V.Dubeneckio pastatams 

(Kauno meno mokykla 1922 m., 

Valstybës teatro rekonstrukcija 1925 m.) 

bûdingos neoklasicizmo formos. Kai kuriose 

V.Dubeneckio pastatuose („Lietuvos“ 

viešbuèio interjeras, 1925 m., „Raguèio“ 

namo fasado dekoras) panaudoti 

lietuviški liaudies motyvai. Dauguma to 

meto architektø, ákvëpti tautinës architektûros 

idëjos, naudojo lietuviø liaudies architektûros 

bei baroko, kaip savito Lietuvos 

architektûros stiliaus, principus, dekorà. 

1924–1929 m. V.Dubeneckis, neturëdamas 

dideliø architektûriniø uþsakymø, 

uþsiëmë pastatø remontø, rekonstrukcijø 

(Ðauliø sàjungos, „Lietuvos“ vieðbuèio) 

ir kitais darbais. Parengë keletà 

projektø, kurie nebuvo ágyvendinti (Prekybos 

ir pramonës bankai Kaune, Kybartuose 

ir Šiauliuose, spaustuvë „Varpas“, 

kino teatras „Metropoliten“ Kaune). 

Nuo 1927 m. V.Dubeneckis dirbo Kauno 

meno mokyklos dëstytoju. Buvo vienas 

Lietuviø meno kûrëjø draugijos, Valstybës 

archeologijos komisijos, Lietuvos 

inþinieriø ir architektø sàjungos steigëjø, 

rûpinosi architektûros apsauga. V.Dubeneckis 

siekë Kaunà padaryti europinio lygio 

miestu. Vëlesniems ketvirtojo dešimtmeèio 

pastatams (VDU Medicinos fakulteto 

rûmai, 1931–1933 m., Vytauto Didþiojo 

muziejus, 1931–1936 m.) bûdingi klasicizmo 

ir modernizmo architektûros 

bruoþai. 1920–1930 m. laikotarpiu istorizmo 

tradicijos buvo giliai ásiðaknijusios. 

Tradiciškai buvo suvokiamas Lietuvos 

valstybës respektabilumas. Tad tik nedaugelis 

architektø iðdráso pasukti modernizmo 

keliu. V.Dubeneckis buvo vienas pirmøjø, 

prisidëjusiø prie moderniosios architektûros 

gimimo tarpukario Kaune. 

Klasikiniø ir naujø architektûros formø jungimas 

atvërë moderniosios architektûros 

erdvæ to meto Kaune. 


Vytauto 

Didþiojo 

universiteto 

Medicinos 

fakulteto 

rûmai 

Brandþiausi architekto V.Dubeneckio 

pastatai Kaune 

Pasak architekto E.Gûzo, V.Dubeneckio 

kûrybos veikla – tai nuoseklus ëjimas 

nuo neoklasicizmo ir stilizuotos eklektikos 

á modernius sprendimus. 1930 m. 

V.Dubeneckio kûryboje prasideda naujas 

etapas. Modernizmo bruoþams atsirasti 

turëjo átakos kelionës po uþsiená, kuriø 

metu V.Dubeneckis susipaþino su 

nauju poþiûriu á muziejø ir medicinos institutø 

projektavimà. Tuo metu V.Dubeneckis 

laikomas pirmuoju Lietuvos architektu. 

Gráþæs ið Briuselio, V.Dubeneckis projektuoja 

Vytauto Didþiojo universiteto 

Medicinos fakulteto rûmus (A.Mickevièiaus 

g. 9). 1931m. projektas buvo uþbaigtas 

ir patvirtintas. 

Pastatas didelës apimties, sudëtingas 

funkciniu atþvilgiu – ávairios katedros, auditorijos, 

laboratorijos, kabinetai, dirbtuvës. 

Architektas sumaniai iðdëstë patalpas 

trijuose korpusuose, gerai iðspræsti 

funkciniai ryðiai. Pastato architektûra pasiþymi 

klasicizmo bruoþais: statiðka, simetrinë 

kompozicija, aiškios proporcijos, 

išryškintas fasado centras. Racionalizmo 

pradus išreiškia saikingos, apibendrintos 

detalës. Rûmai atspindi architektûros stiliø 

pereinamojo etapo – nuo akademiškojo 

neoklasicizmo á racionalizmà – 

ieðkojimus, kûrybiðkai interpretuotø tradicijø 

ir novatoriðkumo bruoþus. Tuo paèiu 

metu V.Dubeneckis projektuoja ir Vytauto 

Didþiojo karo muziejø. 1929 m. 

miesto savivaldybë paskelbë keletà konkursø 

Vytauto Didþiojo muziejaus rûmams 

suprojektuoti. Galutiná projektà 

buvo pavesta parengti architektui V.Dubeneckiui, 

inþinieriui K.Krikðèiukaièiui, 

miesto vyriausiajam inþinieriui K.Reisonui. 

Pastarieji rûpinosi projekto papildomais 

klausimais: K.Krikðèiukaitis – plano 

tvarkymu, K.Reisonas – konstrukcijø 

skaièiavimu, darbø organizavimu. 

V.Dubeneckis pateikë pagrindinæ muziejaus 

rûmø koncepcijà. Jis parengë keletà 

variantø, kol susiformavo galutinë 

projekto iðraiðka. 1931 m. geguþës 22 d. 

patvirtinus projektà, V.Dubeneckis já dar 

vis tobulino, eskizavo. Tolesnius architekto 

darbus nutraukë mirtis. 

1934 m. uþbaigtas Karo muziejus pagal 

V.Dubeneckio projektà minint Vytauto 

Didþiojo mirties 500-àsias metines. Muziejui 

buvo teikiama simbolinë nacionalinio 

monumento, tautos kûrybiniø galiø reikðmë. 

Muziejaus statybai 1,7 mln. litø paau- 


kojo Lietuvos gyventojai, 2,3 mln. litø skyrë 

valstybës iþdas. Pasak V.Petrušonio, Vytauto 

Didþiojo muziejus pastatytas itin 

reikšmingoje vietoje – sakraliniame miesto 

centre – Vienybës aikðtëje. Muziejaus 

tûrinë ir planinë kompozicija remiasi klasikinëmis 

tradicijomis. Tûris simetriðkas, su 

dviem vidiniais kiemeliais. Netradicinis rûmø 

planinis sprendimas – vienuose rûmuose 

projektuotojams pavyko sujungti 

du skirtingus muziejus, bet funkcionuojanèius 

izoliuotai. Dailës muziejaus fasadas 

V.Putvinskio gatvës pusëje pasiþymi puscilindre 

iðkyða, kurioje yra vestibiulis bei 

auditorija, o Karo muziejaus fasadas K.Donelaièio 

gatvës pusëje þymus centriniu rizalitu 

ir iškilmingais centriniais laiptais. Modernizmo 

poveikyje asimetriškai arkadine 

galerija ákomponuotas grakðtus varpø 

bokðtas. Ðià kompozicijà galima stebëti ið 

ávairiausiø aikðtës aplinkos vietø. Pastato 

kampai akcentuoti lengvai pabrëþtais iðsikiðimais 

per visà pastato aukðtá – rizalitais, 

kuriuos „paaukðtina“ siauri vertikalûs 

langai. Ðio fasado niðose V.Dubeneckio 

buvo numatyta sgrafito technika atlikti Saulës 

ar Durbës kautyniø ir Þalgirio mûðio 

vaizdus. V.Petruðonis, siekdamas atskleisti 

V.Dubeneckio kûrybiniam màstymui bûdingà 

gilià istorinæ sampratà, siûlo suvokti 

muziejaus kompleksà ir Prisikëlimo baþnyèià 

(projekto autorius K.Reisonas) kaip 

organiðkà visumà, ákûnijanèià Gedimino 

stulpø simbolikà. Tai galëtø reikðti Lietuvos 

valstybingumo aktualizavimà Kaunui 

tapus laikinàja sostine. Kairiuoju bokðtu 

prie muziejaus þymima Lietuvos praeitis. 

Muziejaus pastato fasadas fiksuoja áëjimà 

á dabartá. Deðinysis bokðtas – Prisikëlimo 

baþnyèia – tai idealios ateities vizija. Pasak 

E.Gûzo, suvokdamas Lietuvos kultûros 

tradicijas, V.Dubeneckis Kauno architektûrai 

suteikë mastelá, ritmo ir gabaritø 

sistemà, suformulavo prabangos, ištaigingumo 

ir santûrumo kriterijus, racionalumo 

bei funkcionalumo reikalavimus. Tai ne tik 

reikšmingiausias architekto V.Dubeneckio 

darbas, bet ir brandþiausias Kauno tarpukario 

architektûrà reprezentuojantis kûrinys, 

kuriame santûriai iðreikðtas to meto 

modernizmo principas – harmoninga klasicistinës 

ir racionaliosios architektûros sàveika. 

Jo kûryboje ir ávyko ta vidinë sintezë, 

profesinis perimamumas, leidæs sujungti 

klasikines tradicijas ir modernizmo 

tendencijas á darnià visumà. 

Projektas 

Atkelta ið 21 p. 

Mykolo Romerio universiteto Teisës 

fakulteto Civilinës ir komercinës 

teisës katedros lektorë dr. Jûratë Usonienë 

nuosekliai supaþindino su autoriø 

teisiø objektais ir subjektais, autoriø 

teisëmis ir jø apsaugos teisiniu 

reglamentavimu Europos Sàjungoje ir 

Lietuvoje. 

Paskaitos dalyje „Autoriø teisiø objektai“ 

buvo pateikta iðsami autoriø teisiø 

objektø, kûrinio, originalumo samprata, 

reikalavimai kûriniø teisinei apsaugai, 

iðaiðkinta saugomø kûriniø rûðys, 

iðvestiniai kûriniai, pateikti objektai, 

kuriems autoriø teisiø apsauga netaikoma. 

Nagrinëjant autoriø teisiø subjektus 

buvo paaiðkinta autoriø teisiø subjekto 

samprata, autoriaus statusas, autorystës 

prezumpcija, jos taikymas, 

bendraautoriø kategorija, bendraautoriø 

teisiø ágyvendinimas, iðvestiniai autoriø 

teisiø subjektai: darbdaviai, sutartiniai 

teisiø perëmëjai, ápëdiniai. 

Baigiamojoje praneðimo dalyje 

„Autoriø teisës“ pateikta autoriø teisiø 

samprata, paaiðkintos autoriø teisiø rûðys, 

joms bûdingos savybës, turtinës 

autoriø teisës, turtiniø autoriø teisiø galiojimo 

terminai, asmeninës neturtinës 

autoriø teisës. 

Aiðkinant autoriø teisiø teisiná reglamentavimà 

buvo iðnagrinëti autoriø 

teisës ðaltiniai, supaþindinta su tarptautiniais 

ir Lietuvos teisës aktais, reglamentuojanèiais 

autoriø teisiø apsaugà. 

LR kultûros ministerijos Autoriø teisiø 

skyriaus vadovës, Mykolo Romerio 

universiteto Teisës fakulteto Civilinës 

ir komercinës teisës katedros lektorës 

Nijolës Janinos Matulevièienës 

praneðimo pagrindinë kryptis – autoriø 

teisiø á mokslo kûrinius ágyvendinimas 

ir gynimas; specifiniai autoriø teisiø 

apsaugos aspektai informacinëje 

visuomenëje. 

Lektorë supaþindino su tarptautiniais 

teisës aktais, skirtais autoriø teisiø 

gynimui, intelektinës nuosavybës 

apsaugai. Pirminis ir svarbiausias – Berno 

konvencija, priimta 1886 m. ir po to 

keletà kartø tikslinta ir papildyta. Lietuvoje 

autoriø teisës ginamos Autoriø teisiø 

ir gretutiniø teisiø ástatymu (Þin., 

1999, Nr. 50-1598; 2003, Nr. 28-1125). 

Aptariant autoriø turtiniø teisiø perdavimo 

sampratà ir bûdus buvo nu

„Lietuvos mokslininkø gebëjimø ugdymas Lietuvai 

integruojantis á Europos Sàjungos 

infrastruktûrà“ 

rodyta, kad pagal Lietuvos Autoriniø teisiø 

ir gretutiniø teisiø ástatymo 38 str. 

autoriø turtinës teisës gali bûti perduodamos 

sutartimi (visiðkai arba ið dalies), 

paveldëjimo tvarka ir kita ástatymø nustatyta 

tvarka. Taèiau neturtinës autoriø 

teisës kitiems asmenims neperduodamos. 

Jos visada lieka autoriui. 

Lektorë pabrëþtinai akcentavo autorinës 

sutarties ir jos kokybës reikðmæ 

ir tinkamumà visoms autoriniø sutarèiø 

rûðims: autorinë sutartis dël teisiø 

perdavimo, autorinë licencinë sutartis, 

autorinë kûrinio uþsakymo sutartis 

ir kt. Autorinis atlyginimas autorinëje 

sutartyje nustatomas ðaliø susitarimu 

ir jo dydis gali sudaryti konkreèià 

pinigø sumà arba procentus nuo naudotojo 

pajamø, gautø uþ kiekvienà kûrinio 

naudojimà. 

Be to, buvo aiðkinama apie autoriø 

teisiø paveldëjimà, autoriø teisiø gynimo 

bûdus ir priemones, civilinius autoriø 

teisiø gynimo bûdus, administracinæ 

ir baudþiamàjà atsakomybæ uþ autoriø 

teisiø ir gretutiniø teisiø paþeidimà, 

individualø ir kolektyviná teisiø ágyvendinimà, 

kolektyviná teisiø administravimà. 

Ágyvendinant autoriø teises á 

mokslo kûrinius, kolektyvinis teisiø administravimas 

mokslo kûriniø autoriams 

aktualus yra tik atgaminant kûrinius 

reprografijos bûdu ir teikiant knygas 

ir kitus leidinius panaudai bibliotekose. 

Visais kitais atvejais, leidþiant ir 

vieðai skelbiant mokslo kûrinius, autorius 

pats gali susitarti su leidëju dël kûrinio 

naudojimo sàlygø ir autorinio atlyginimo 

dydþio. 

Nemaþai dëmesio buvo skirta specifiniams 

autoriø teisiø apsaugos aspektams 

informacinëje visuomenëje, 

iðimtiniam autoriø teisiø pobûdþiui, autoriø 

turtiniø teisiø apribojimø svarbai 

informacinëje visuomenëje, interneto 

paslaugø teikëjø atsakomybei. Lektorë 

pateikë keletà praktiniø autoriø teisiø 

paþeidimo pavyzdþiø, kartu su auditorija 

nagrinëjo pastarojo laikotarpio 

platø atgarsá sukëlusius autoriø teisiø 

paþeidimo atvejus (Grûto parko skulptûrø 

ekspozicija, paveikslas „Ðuo su 

obuoliu“ ir kt.). 

Po praneðimo buvo nagrinëti pa- 

skaitos dalyviø pateikti konkretûs pavyzdþiai, 

susijæ su moksliniø leidiniø 

publikacija, iliustracinës medþiagos ir 

duomenø naudojimo ir citavimo galimybëmis. 

Buvo atsakyta á daugelá klausytojø 

pateiktø klausimø apie autoriø 

teisiø objektus, subjektus ir autoriø teisiø 

perdavimà. Lektorës suformuluodavo 

ginèytinà situacijà, susijusià su autoriaus 

teisiø paþeidimu arba nekorektiðku 

kûrinio panaudojimu, ir praðydavo 

jà ávertinti bei pasiûlyti problemos 

sprendimus. Vertinant tokias situacijas 

vyko gyvos diskusijos. 

Varšuvos universiteto Filosofijos 

instituto profesorius, Lenkijos mokslø 

akademijos Bioetikos komiteto mokslinis 

sekretorius profesorius Zbignevas 

Ðavarskis skaitë biomedicinos mokslø 

srities praneðimà, kuriame iðnagrinëjo 

medicinos eksperimento sàvokà, tikslus 

ir raidos istorijà, medicinos eksperimento 

etikà ir teisiná reglamentavimà. 

Medicinos mokslo pagrindà sudaro 

þinios, gautos praktiðkai atliekant 

mokslinius eksperimentus. Medicinos 

iðmintis ir þinios ágyjamos stebint, eksperimentuojant 

ir kaupiant patyrimà. Taèiau 

bûtina laikytis medicinos eksperimento 

etikos normø. Stebëjimø, moksliniø 

tyrimø ir eksperimentø reikðmë buvo 

iliustruota maliarijos ligos sukëlëjø, 

simptomø, proceso eigos, ligonio kraujyje 

vykstanèiø pakitimø mikrobiologiniu 

lygiu, gydymo metodø bei vaistø 

nustatymu, kurie truko ne vienà amþiø. 

Praneðëjas pateikë daug eksperimentø 

su þmonëmis pavyzdþiø, kurie buvo 

atlikti nesilaikant þmoniðkumo ir elementariø 

etikos normø. Tai daþniausiai 

karo metu naciø þiaurûs eksperimentai 

su þmonëmis koncentracijos stovyklose. 

Taèiau buvo pateikta nekorektiðkø 

eksperimentø, kurie buvo daromi ir 

po karo, pavyzdþiø. 

Medicinos srityje moralinës normos 

egzistavo nuo senovës. Tai patvirtina 

visuotinai þinoma Hipokrato priesaika. 

Taèiau vykdyti þiaurûs eksperimentai, 

þmogaus teisës, gyvybës unikalumas 

ir kaina paskatino tarptautines organizacijas 

ávesti grieþtas etines normas klinikiniams 

bandymams, medicininiams 

eksperimentams. Taip atsirado Nurembergo 

kodeksas, Pasaulio medikø asociacijos 

kodeksai ir deklaracijos (Þenevos, 

Helsinkio ir kt.), Europos parla- 

mento direktyvos, kurios átvirtino biomedicininiø 

tyrimø etikos normas ir garantavo 

etikos reikalavimø teisiná reguliavimà. 

Praneðëjas supaþindino paskaitø 

ciklo dalyvius su ðiais dokumentais 

iðdëstydamas pagrindines nuostatas 

ir atsakë á keletà auditorijos pateiktø 

klausimø. 

Paskaitø ciklo etapuose dalyvavo 

Lietuvos mokslø akademijos, VU Imunologijos, 

Kultûros, filosofijos ir meno, 

Lietuviø kalbos, Socialiniø tyrimø, Biochemijos 

ir kitø institutø, Vilniaus pedagoginio, 

Mykolo Romerio universitetø, 

UAB „Imunolita“ mokslininkai ir tyrëjai. 

Treèiasis etapas numatytas lapkrièio 

mënesá ir bus skirtas fiziniams, matematikos 

ir technikos mokslams, kuriø 

rezultatai, originalûs techniniai 

sprendimai apsaugomi patentais. Tikimasi, 

kad ir ðis paskutinis etapas bus 

sëkmingas, nes jauèiamas nuolatinis 

MA viceprezidentës akad. Veronikos 

Vasiliauskienës, projekto valdymo grupës 

vadovës habil. dr. Graþinos Tautvaiðienës 

bei projekto vadovës dr. Juzefos 

Aèaitës reiklus dëmesys ir metodinë 

pagalba. 

Mokslininkø kvalifikacijos këlimas, 

jø profesinës kompetencijos tobulinimas 

bei gebëjimø ugdymas ðiame projekte 

yra labai aktualus ir iðliks svarbus 

ir ateityje. ES struktûriniø fondø struktûrinës 

paramos 2007–2013 m. strategijos 

treèiojo prioriteto „Tyrëjø gebëjimø 

stiprinimas“ uþdaviniai – tobulinti 

mokslininkø, doktorantø ir kitø tyrëjø 

kvalifikacijà ir kompetencijà vertikaliose 

ir horizontaliose srityse; skatinti tarp 

vieðojo ir privataus sektoriaus tyrëjø ir 

studentø vidaus ir tarptautiná mobilumà; 

padëti didinti tyrëjø skaièiø ir maþinti jø 

amþiaus vidurká Lietuvoje – patvirtina 

pasirinktos projekto idëjos teisingumà 

ir bûtinà jos tàsà. Projektas turëtø bûti 

tæsiamas, tik aukðtesniu lygiu. 

Projektà „Lietuvos mokslininkø gebëjimø 

ugdymas Lietuvai integruojantis 

á Europos Sàjungos infrastruktûrà“ 

ágyvendina Lietuvos mokslø akademija 

su partneriais – VU Imunologijos, Lietuviø 

kalbos, Matematikos ir informatikos, 

Socialiniø tyrimø ir VU Teorinës fizikos 

ir astronomijos institutais – ir já remia 

Lietuvos Respublika bei ið dalies 

finansuoja Europos Sàjunga (Europos 

socialinis fondas). 


Svaiginimosi 

Jaunystë amþina 

(vandens) ðaltiniuos, 

Bet ne (vyno) rûsiø 

buteliuose, statinëse* 

Longfelov 

Nuo senø laikø visiems þinomas geriamasis 

etilo alkoholis (etanolis). Chemikai 

skiria daug kitø (negeriamø) alkoholio 

rûðiø: propilo, butilo, amilo, metilo 

(medþio alkoholá). Geriamasis (etilo) alkoholis 

nuodingas, bet kitos alkoholio rûðys 

keletà kartø uþ etiliná nuodingesnës. 

Etilo alkoholis susidaro mielëmis fermentuojant 

augaluose esantá cukrø. Tokiu fermentacijos 

bûdu ið mieþiø gaunamas 

alus, o ið obuoliø ir vynuogiø – vynas, 

kuris turi 10–12 proc. alkoholio (tik obuoliø 

vyne alkoholio yra 8 proc.). Á vynus 

kartais ápilama konjako. Vynas, kuriame 

yra iki 20 proc. alkoholio, vadinamas 

cheresu. Aluje alkoholio maþiau: nuo 2,5 

proc. iki 8 procentø. Alkoholio koncentracija 

didinama distiliacija (skystis garinamas 

ir gauti garai kondensuojami). Šio 

proceso metu gaunamas spiritas. Degtinës 

turi 30–40 proc., Anglijos dþinas – 

35 procentus. Romas, konjakas, likeriai, 

kaip ir degtinë, yra ávairaus stiprumo. 

Šampanas – labai vertinama prancûziðko 

vyno rûðis. Dël savo turimo didelio 

angliarûgðtës kiekio sukelia gaivinantá veikimà; 

vartojama esant dideliam silpnumui, 

gresiant nusilpimui, ðleikðtuliui. Vienà, 

dukart paveikia gaivinanèiai ir dël savo 

trumpo veikimo organizmui nepakenkia. 

Taèiau vartojant nuolat šampanas 

veikia kaip alkoholinë medþiaga, ir didelis 

angliarûgðtës kiekis kenksmingai, slegianèiai 

veikia smegenis. 

Nuo seniausiø laikø lietuviai garsëja 

vaišingumu. Senovëje jie savo sveèius 

vaiðindavo midumi (jis bûdavo 5–7 proc. 

stiprumo). Jo nebuvo galima daug pasigaminti, 

tad vartodavo saikingai. Net 

didysis Lietuvos kunigaikðtis Vytautas 

buvo blaivybës ðalininkas. Piktnaudþiavimas 

svaigiaisiais gërimais buvo smerkiamas. 

Ásigalëjus þemdirbystei, prasidëjus 

javø sëjai, midø iðstûmë kiti svaigieji 

gërimai. Manoma, kad tai buvo alus, o 


Svaigalai vartojami nuo seniausiø laikø. Jau 5000-6000 m.pr.Kr. buvusioje Mesopotamijoje, senovës 

Egipte gyventojai mokëjo gaminti alø ir vynà. Nuo jø neatsiliko ir graikai, kurie turëjo dievus, globojanèius 

svaigalø mëgëjus: alkoholio – Bakchà, o miego (dabartiniu supratimu narkotiniø medþiagø) 

globëjas buvo Morfëjus. Graikai greitai pastebëjo praþûtingas svaigalø pasekmes ir ëmë ieðkoti 

bûdø girtavimui sustabdyti. Atsirado paproèiø kai kada (pvz., vestuvëse jauniesiems) negerti svaigalø, 

taèiau visiðkai uþdrausti vartoti svaigalø graikai negalëjo, nes vyravo nuomonë, kad vynas 

suþadina þmogaus estetinius jausmus, skatina protavimà ir suteikia jam dieviðkumo poþymiø. 

paproèiai Didþiojoje ir 

Maþojoje Lietuvoje 

*Laisvas autoriaus vertimas 

XIX amþiuje 

Dr. Leonardas POVILIÛNAS 

vëliau degtinë. Alus ir midus vyrauja senovës 

lietuviø bei prûsø paproèiuose, jis 

vartotas senojoje pagoniø religijoje. Alus 

buvo aukojamas dvasioms, dievams 

(Perkûnui ir kt.), ið jo putø burdavo. Lietuviai 

alumi laistydavo namo kampus, 

duris, net kiaules. Dar ir dabar jokios pabaigtuvës, 

vestuvës, krikðtynos, netgi mirusiøjø 

paminëjimai neapsieina be alaus. 

Iš pradþiø išmokus gaminti degtinæ, 

blaivybæ saugojo ástatymas. Pirmasis 

Lietuvos Statutas kontroliavo alkoholio 

gamybà ir pardavimà. Lietuvai praradus 

valstybingumà, alkoholio vartojimo suvarþymai 

sumaþëjo ir atsirado áprotis alkoholá 

vartoti ávairiomis progomis. Pavyzdþiui, 

atlikus koká nors darbà, buvo 

rengiamos nedidelës iðgertuvës. Ilgainiui 

ðios iðgertuvës, vadinamos „magaryèiom“, 

áëjo á paprotinæ teisæ, nes jø dalyviai 

kartu tapdavo pirkimo-pardavimo ar 

kito sandërio liudininkais. 

Iš istoriniø pasakojimø prisimename 

bajorø pomëgá svaigintis, kai pokyliø metu 

ðaudydavo buteliø kamðèiai, kai taurëse 

putodavo ðampanas, konjakas ir kai per 

naktá kortomis praloðdavo net dvarus. Toks 

pomëgis vaiðintis alkoholiniais gërimais 

áamþintas net lenkiškoj dainoj: „Co wypijim, 

to dla nas, za sto lat nie bædzie nas“ – 

„Kà iðgersim, tas jau mûsø, nes po ðimto 

metø nebus mûsø“ (laisvas autoriaus vertimas). 

Baudþiavos laikais bajorus nuo 

valstieèiø skyrë didþiulë nelygybë, bet kaip 

vaikui alkoholá geriantis suaugæs, taip valstieèiui 

(baudþiauninkui) geriantis bajoras 

buvo pavyzdys. Valstieèiai mëgdþiojo gerianèius 

ðlëktas ir turbût ið to meto liaudyje 

iðliko posakis: „Geriau su ponu á pragarà, 

negu su muþiku á dangø“. 

XIX a. pradþioje alkoholizmas Didþiojoje 

Lietuvoje ëmë labai plisti. Jis pavei- 

kë þmoniø jëgà, atmintá, dorà, tikybà, tauta 

prarado gebëjimà màstyti, nesugebëjo 

tam blogiui prieðintis, apsnûdo, nyko 

ir merdëjo. Atrodë, kad jau nebëra jëgos, 

kuri sustabdytø tautos praþûtá. Taèiau 

ta jëga buvo. Tai – Baþnyèia. XIX a. 

viduryje blaivybe ëmë rûpintis vyskupas 

Motiejus Valanèius. Subûræs katalikus á 

brolijas, seserijas, platino blaivybës idëjas 

ir gan greit sulaukë gerø rezultatø. 

1850–1860 m. alkoholio suvartojimas 

Lietuvoje sumaþëjo 10 kartø (nuo 1 000 

000 iki 100 000 kibirø). Pajutæ tautos budimo 

pradus, caro valdininkai 1864 m. 

uþdraudë blaivybës veiklà, bet gera sëkla 

jau buvo pasëta geroje dirvoje. Ið blaiviø 

ðeimø kilæs sveikas, tikintis jaunimas 

ëmësi toliau þadinti tautà. 

XIX a. Maþojoje Lietuvoje (tada valdomoje 

Vokietijos) svaigintis alkoholiu 

buvo madinga. Jau senojoje prûsø religijoje 

(kaip ir lietuviø) alus ir midus vaidino 

svarbø vaidmená: alus plaèiai vartotas 

tiek senovës pagoniø dievams, tiek 

þmonëms pagerbti, sveèiams vaišinti. Tik 

prûsai á alø ámaiðydavo medaus. Èia, 

kaip ir carinës Rusijos valdomoje Lietuvoje, 

valdþia buvo suinteresuota, kad gyventojai 

daug gertø, skurstø ir parduotø 

savo þemes pavergëjams. 

Didþiojoje Lietuvoje XIX a. viduryje dël 

Baþnyèios átakos alkoholio vartojimas labai 

sumaþëjo, tuo tarpu Maþojoje Lietuvoje 

jis nekito. Buvo daug svaiginamasi. 

Tuo laiku (kaip nurodo dr. Hoppe‘as 

savo knygoje „Tatsachen über den Alkohol“) 

Vokietijoje kasmet dël alkoholio 

vartojimo 150 000 gyventojø darë nusikaltimus 

ir buvo teisiami. 1877–1886 m. 

Maþosios Lietuvos ligoninëse nuo alkoholio 

kasmet mirdavo vidutiniðkai 1132 

vyrai ir 115 moterø, ið kuriø 45–60 proc. 

dël alkoholio vartojimo buvo tapæ psichiniais 

ligoniais. 

Nepaisant to, Maþojoje Lietuvoje jau 

nuo 1807 m. buvo panaikinta baudþiava, 

o Didþiojoje Lietuvoje baudþiava pa-

Svaigalø mëgëjus globojantis Bakchas 

naikinama 56 metais vëliau (1863 m.). 

Maþosios Lietuvos baþnyèiose kunigai 

visà laikà kalbëjo lietuviškai, net ir bûdami 

nelietuviai. Didþiojoje Lietuvoje daugelis 

jø buvo aplenkëjæ ir pamokslus ne 

visada sakydavo lietuviðkai, o klebonijose 

daþniausiai kalbëjo lenkiðkai, niekino 

lietuviø kalbà ir rusø valdþiai ádavinëjo 

tuos, kurie platino lietuviðkus raðtus. 

Karaliauèiuje ir Tilþëje veikë keletas 

spaustuviø, kurios lietuviø kalba spausdino 

laikraðèius, maldaknyges bei kitas 

knygas, kurios per sienà nelegaliai sklido 

po visà Didþiàjà Lietuvà. Daugelyje 

vietø net veikë lietuviškos mokyklos; tai 

buvo reikšminga lietuvininkø tautiniam 

sàmoningumui. Èia, Maþojoje Lietuvoje, 

išleista pirmoji lietuviška knyga – 

Maþvydo katekizmas. 

Tipiniam Maþosios Lietuvos tuometinio 

gyvenimo vaizdui susidaryti pateikiamas 

Rusnës gyvenvietës pavyzdys. 

Po 1422 m. Melno taikos sutarties vokieèiø 

ordinui atitenka Klaipëdos kraðtas. 

Kryþiuoèiai daugiausia rûpinasi ne 

kariniais, o ekonominiais reikalais. Jie kolonizuoja 

ðá kraðtà, kuria kaimus, dvarus, 

baþnytkaimius, kur kiekviename kaime ar 

baþnytkaimyje steigiama smuklë. Ji valdþiai 

duoda daug pelno ir tampa ekonominiu, 

kultûriniu ir politiniu apylinkës centru. 

Èia þmonës linksminasi, apsirûpina 

bûtiniausiomis prekëmis, suþino naujienas. 

Visos smuklës yra valdþios nuosavybë. 

Jos neparduodamos, tik iðnuomojamos 

iðtikimam valdþiai þmogui, kuris 

vykdo valdþios politikà, skleidþia vokiðkà 

kultûrà. Smuklë iðnuomojama su pavel- 

dëjimo teise, su didesniu ar 

maþesniu þemës sklypu. Valdþiai 

svarbu, kad vietos gyventojai 

kuo daugiau girtautø 

ir nusigyventø, kad jø ûkiai 

pereitø á vokieèiø rankas. 

Rusnëje pirmoji smuklë 

atsirado 1448 metais. Smuklininkas 

atleidþiamas nuo 

laþo. Jam galima prekiauti 

savo alumi, þvejoti ir pardavinëti 

sugautà þuvá. Paprastai 

nuo smuklës ákûrimo prasideda 

ne tik smuklës, bet ir 

gyvenvietës raðytinë istorija. 

1525 m. balandþio 8 d. 

pagal Krokuvos taikos sutartá 

Vokieèiø ordinas tampa liuteroniðka 

hercogyste (kunigaikðtyste). 

1757–1762 m. 

Prûsijos kraðtà okupuoja Rusijos 

caro kariuomenë. Rusnës 

gyvenvietë ima plëstis, 

kai per Rusnæ Nemunu ir 

Kurðiø mariomis ið Didþiosios 

Lietuvos á Klaipëdà pra- 

dëta plukdyti miðko medþia- 

ga (sieliai), tarp Minijos ir Kurðiø mariø 

iðkastas karaliaus Viliaus (Vilhelmo) vardo 

kanalas. 1919 m. baigiasi Pirmasis 

pasaulinis karas ir Klaipëdos kraðtas valdyti 

paskiriamas Prancûzijai. 1923 m. lietuviai 

sukyla prieð prancûzus ir kraðtà prijungia 

prie Lietuvos. 

Per tà laikà Rusnëje pasikeitë daugiau 

kaip 14 smukliø savininkø – valdytojø, 

o vietoj 4 smukliø atsirado 5 restoranai. 

Ið jø seniausias ir þymiausias Elbingeriø 

restoranas, kuris anksèiau priklausë 

Parkeriø ðeimai, garsëjo vandens 

ir pieno punšais. 

Ávairius lietuviø (ir net þydø) paproèius 

vaizdingai apraðo 1869–1906 m. 

Rusnëje dirbæs kaimo gydytojas Arturas 

Kitelis (Arthur Kittel): „Tuo laikotarpiu 

(1869 m.) seniausioje, ádomiausioje ir didþiausioje 

Ðilutës apskrities (Maþosios 

Lietuvos) gyvenvietëje Rusnëje – 2200 

gyventojø. Josios gerovë klesti dël medþiø 

prekybos, gariniø lentpjûviø, ið ûkio 

ir pievø. Rusnæ lanko ávairûs sveèiai. Jie 

maloniai sutinkami vieðbuèiuose, restoranuose. 

Jiems greit dengiami stalai. 

Prieð pietus ant stalø – visada alus ir vynas, 

o po pietø – virtuvas ir grogas. 

Rusnëje ásigalëjæs paprotys rengti „iðgërimø 

ðventæ“ atvykusiems sveèiams. 

Tada gerai nuotaikai pakelti naudojamos 

ne tik dainos, muzika, bet ir svaigalai: 

Rusnëje pagarsëjæs vandens ir pieno 

punðas, kiauðiniø grogas. Ávyksta lyg ir 

rungtynës, kas daugiau iðgers: atvykusieji 

sveèiai ar vietiniai? 

Amatininkai ir kariai, gimnastø sàjungos 

atstovai, atsargø sudarinëtojai, spor- 

to sàjungos nariai daþnai lanko vieðbutá, 

jo didelá kiemà, gimnastikos salæ, kurioje 

vyksta koncertai, ðokiai, bet prieð 

tai ar po to bûtinai „paragauja“ punðo ar 

kiauðiniø grogo. 

Ne tik Nida, bet ir Rusnë, kelionë laivais 

plaèia, ðvariu vandeniu pasiþyminèia 

Skirvytës upe, jos krantuose esanti 

Briedþiø giria, laðiðø gaudymas sveèiams 

palieka didelá áspûdá, todël tas keliones 

mëgsta ávairûs (anksèiau paminëti) 

turistai. Á ðias vietas patogu atvykti geleþinkeliais 

bei garlaiviais“. 

Savo prisiminimø knygoje („Landarzt 

in Preussisch-Litauen, 1869-1906 m. 

Königsberg“, 1921) A.Kitelis apraðo tuomeèius 

lietuviø bei þydø paproèius, jø 

gyvenimo bûdà, ypaè vadinamàsias 

iškylas, kuriose jis pats dalyvauja ir netgi 

yra iniciatorius gydytojø bei profesoriø 

ið Berlyno ir Karaliauèiaus iðkylø á Rusnës 

apylinkes bei kitas ádomias Ðilutës 

apskrities vietas. Dalyvius visur lydi ne 

tik dainos, muzika, bet ir alus, vynas, 

punšai, grogas. Dr. Kitelis savo namuose 

pats vienas niekada negeria jokiø 

svaigiøjø gërimø, o tik su sveèiais, daþnai 

kelyje po iðkvietimø pas ligonius ar 

laukdamas veþimo, rogiø, laivo, daþnai 

sëdi kokiam nors vieðbutyje ar restorane 

– gurkðnoja alutá. Jis nuoðirdus, draugiðkas 

viengungis, iðëjæs á gatvæ kasdien 

susitinka paþástamus, draugus, niekad 

neatsisako progos išgerti. 

Á Rusnæ garlaiviais daþnai atplaukia kariðkiø 

grupës po 7, po 12 asmenø, kurie 

taip pat mëgsta aplankyti daktarà Kitelá: 

„Karðtà rugpjûèio dienà (anksèiau 

apie tai praneðæ) Rusnæ aplanko 11 karininkø 

ið Klaipëdos. Po skaniai paruoðto 

valgio su geru vynu mes vykstam á 

Briedþiø girià, kur daugybë briedþiø. Po 

to, kai atsigërëta briedþiø dideliais ragais, 

sustota smuklëje prie Skirvytës. Prie áëjimo 

á smuklæ sakau karininkø vadovui: 

– Pone pulkininke leitenante, briedþius 

mes pamatëm, dabar lieka paragauti 

kiauðiniø grogo... 

– Pone daktare, palikite mane dël tø 

kvailybiø ramybëje... 

– Pone pulkininke leitenante, paprastai 

gyvenime paragaujama, o po to ávertinama... 

Karininkams áþengus á smuklës salæ, 

tuoj juos pasitinka jauna graþi ðviesiaplaukë 

mëlynom akim, lyg pasakos moteris 

su aukso spalvos padëklu, ant kurio 

stovi sidabrinë taurë pilna grogo. 

– Sveikinam jus, pone pulkininke, mûsø 

padangëje, – su malonia šypsena sako 

ši þavinga smuklës savininko þmona. 

Pulkininkas Von X, sekundæ dirsteli á 

graþuolæ, paima tauræ, paragauja, vël 

dirsteli á ðalia stovinèià ir vël paragauja, 


o graþuolës ðypsena vis ðiltesnë, vis 

mielesnë... 

– Ið tikro puikus gërimas, – sako 

pulkininkas. Jis laiko tauræ rankoje ir 

kreipiasi á vienà karininkà: 

– Adjutante, mano ðios dienos ásakymas: 

tamsta ðiandien èia, „lauko 

daliny“, budintis. 

Privalai likti blaivus ir stebëti, kad 

mums neávyktø ko nors nepageidaujamo. 

Pulkininkas iðtuðtina tauræ iki dugno. 

Graþuolës lydimi karininkai susëda 

prie stalø. Ðá vakarà taures pilstë ir 

gërimus neðiojo ta þavingoji mëlynakë. 

Tada 10 karininkø (11-asis „budintis“ 

negërë) ir 6 rusniðkiai iðtuðtino 18 

litrø grogo. Po gërimo dalyviai vos galëjo 

paeiti. Eiti toli nereikëjo: poilsis 

pievoj netoli smuklës... Iðsiblaivinimas 

prasidëjo vakare. Stipresni karininkai 

iðvyko kartu su pulkininku namo. Likæ 

5 prie stalo kartu su dr. Kiteliu iðsëdëjo 

iki sutemø. Likæ – „þvalioji 

draugija“ gráþo á Rusnæ, kur vandeniniu 

punðu uþbaigta smagi diena“. 

* 

1891 m. liepos mënesá ið Berlyno 

á Rusnæ atvyksta profesoriø (antropologø) 

30 asmenø grupë. Dr. Kitelis 

sveikina sveèius, lydi juos kelionëje á 

Briedþiø girià, kur jie gërisi veðliomis 

pievomis, miðku, briedþiais, vaiðinami 

punðais bei grogu (kuris paðildomas 

èia pat... pievoje). Gráþæ gëlëmis 

iðpuoðta gatve á vieðbuèio salæ, jie vël 

vaiðinami. 

1902 m. liepos 7 d. Vokietijos gydytojø 

dienos 163 dalyviai ið Karaliauèiaus 

atvyksta á Rusnæ. Vël juos sutinka 

Kitelis. Gydytojai per Rusnæ 

vyksta á Klaipëdà, kur apþiûri leprozoriumà. 

Dalis jø á Rusnæ negráþta, o 

vyksta á Karaliauèiø, kiti susidomi Rusne, 

tad garlaiviu vyksta á Briedþiø girià, 

kur jau ðildomas grogas. Jo paragavæ, 

vyksta þiûrëti laðiðø þvejybos, 

o pavakare gráþta á viešbutá. Po keliolikos 

punðo taureliø „laikas skrenda 

paukðèio sparnais“ ir sveèiai vos suspëja 

á Ðilutës traukiná... 

* 

Deja, ne visi paproèiai þmogui 

naudingi, o nuolatinio svaiginimosi 

paprotys þalingas organizmui. Nors 

kai kurie gerai þino kenksmingà alkoholio 

veikimà (kaip Rusnës kaimo gydytojas 

A.Kitelis), taèiau nekreipia á tai 

dëmesio ir prisiderina prie aplinkos, 

nenori išsiskirti, kartu su visais iðgeria, 

o vëliau pripranta, nenori, o galiausiai 

negali to áproèio pamesti, nes, 

kaip sakoma, „ápratimas – antras prigimimas“. 


Alkoholis – nuodas, kuris ir labai 

praskiestas visada kenksmingas. Ši 

þmogaus mëgstamø bei vartojamø 

gërimø sudëtinë dalis veikia nervø sistemà, 

þmogaus nuotaikà, màstymà 

bei apsisprendimà. 

Nuolat svaigindamasis þmogus 

tampa priklausomas nuo alkoholio. 

Gali keletà dienø jo nevartoti, bet visiðkai 

jo negerti negali. Já kankina alkoholio 

„bado“, vadinamosios abstinencijos, 

simptomai. Tai svaigalø sukelti 

smegenø ar viso organizmo sutrikimai, 

fiziniai ir psichiniai negalavimai. 

Toks þmogus jau alkoholikas. Jis 

suserga gastritu, kepenø ciroze. Treèdalis 

cirozës priepuoliø baigiasi geltlige. 

Maþdaug pusë ligoniø numirðta, 

kitiems gali atsirasti vandenligë. Pakenkiama 

nervø sistema. Atsiranda 

periferiniø nervø uþdegimas, kurio 

simptomas yra drebulys, pasireiðkia 

haliucinacijos. Po labai intensyvaus 

gërimo drebulys gali pereiti á baltàjà 

karðtligæ. Tada atsiranda baimë, jaudulys, 

ligonis mato dideles juodas iðskëstais 

nagais prie jo sëlinanèias kates, 

juodas muses ir kt., gali girdëti 

ávairius garsus. 

Daþnai girdime, kad piktnaudþiavimas 

alkoholiu yra kenksmingas, bet 

saikingas gërimas – nekenksmingas. 

Kartais – taip. Ne kiekvienas santûrus 

gërëjas yra nepagydomas girtuoklis, 

bet statistika rodo, kad ne visi vienodai 

tà saikingumà supranta. Net ir 

maþas dozes ilgai vartojant galima 

tapti alkoholiku. 

Ir Didþiojoje, ir Maþojoje Lietuvoje 

pavergëjai skatino lietuvius vartoti alkoholinius 

gërimus, kad juos dvasiškai, 

fiziškai ir protiškai nuskurdintø, 

o paskui lengvai susidorotø. Taèiau 

Didþiojoje Lietuvoje prieš alkoholio 

vartojimà stojo Baþnyèia su vysk. 

M.Valanèiumi prieðaky, o Maþojoje 

Lietuvoje – švietimas, knygos ir laikraðèiai 

auklëjo þmones, jaunimà, ugdë 

juose tautiðkumo jausmà, sàmoningumà, 

þadino tautinæ sàmonæ. Ið 

sveikø, religingø ðeimø iðaugo jaunimas, 

linkæs á mokslà, kuris kovojo uþ 

tautos vienybæ, tautos laisvæ, uþ laisvà 

valstybæ. 

Bronius AMBRAZIEJUS 

Lietuviðkos sp 

pokario 

Didþiojoje Britanijoje 1922 m. duomenimis 

gyveno apie 10 000 lietuviø, ið jø 

maþdaug 3000 Anglijoje. Beje, kaip teigia 

kai kurie ðaltiniai, pokario patys pirmieji 

atvykëliai buvo jau 1946 m. ið Italijos 

èia atvykæ apie 250 lietuviø kareiviø, 

tarnavusiø lenkø generolo V.Anderso 

(1892–1970) armijoje, bet jau kitais metais, 

prasidëjus masinei emigracijai, nemaþai 

jø – apie 6000 karo pabëgëliø ið 

Lietuvos – paliko Britø zonos Vokietijoje 

perkeltøjø stovyklas ir persikëlë á Anglijà. 

Kaip raðoma leidinyje „Britanijos lietuviai 

1947–1973 m.“, „britai pirmieji pasirûpino 

pabëgëliø stovyklose pasiieðkoti sau 

reikalingos darbo jëgos, kurios jiems 

ypaè trûko“. Matyt, kad ir galimybë lengvai 

rasti darbo paskatino ne vienà lietuviðkà 

ðeimà ieðkoti laimës Anglijoje. 

Atvykæ naujieji lietuviai ne tik padidino 

palyginti nelabai gausø Anglijos lietuviø 

skaièiø, bet ir labai suaktyvino jø politiná 

bei kultûriná gyvenimà. Jau 1947 m. 

liepos 2 d. buvo ásteigta Didþiosios Britanijos 

lietuviø sàjunga (DBLS, kuri tapo natûraliu 

1946 m. Londone ávykusio lietuviø 

kongreso veiklos tæsiniu ir rezultatu), sudarytas 

jos laikinasis komitetas, priimti 

ástatai, parengti atsiðaukimai ir t.t., o rugsëjo 

13 d. pradëjo veikti ir jos skyrius Londone. 

Be abejo, naujieji emigrantai visame 

ðiame judëjime reiðkësi nepaprastai 

aktyviai, sudarydami gausiausià ir veikliausià 

to meto Didþiosios Britanijos lietuviø 

bendruomenës dalá, labai prisidëjusià 

bei áneðusià svarø indëlá steigiant 

DBLS ir jos skyrius visoje Anglijoje. Tai 

paþymëjo ir iðeivijos spauda, kuri raðë: 

„DB Lietuviø Sàjunga yra pati didþiausia 

ir veikliausia ðio kraðto lietuviø bendruomenës 

organizacija, sukurta naujøjø ateiviø 

ir savo eilëse maþa teturinti nariais 

senosios iðeivijos“. 

DBLS nariø skaièius sparèiai didëjo ir 

jau 1948 m. pasiekë 3000, o 1952 m. iðaugo 

net iki 5000 (tik gerokai vëliau dël 

nepalankiø darbo ir gyvenimo sàlygø 

daugeliui emigravus á kitus kraðtus, jø 

skaièius sumaþëjo iki 1000 nariø). Ji greit 

á savo rankas perëmë ne tik visà Anglijos

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, didelis srautas pabëgëliø ið Lietuvos á Vakarus uþpildë perkeltøjø 

asmenø stovyklas Vokietijoje ir Austrijoje, o ið ten, gerëjant politinei situacijai, po truputá pradëjo keltis á 

kitas karo nepaliestas ðalis – JAV, Kanadà, Lotynø Amerikà, Australijà ir kt. Nemaþa jø dalis, ieðkodami 

darbo, geresniø gyvenimo sàlygø ir didesniø lietuviðkø bendruomeniø susibûrimø (o gal ir nenorëdami labai 

nutolti nuo Lietuvos, naiviai vildamiesi greit gráþti á jà), pasuko á Didþiàjà Britanijà. 

audos bruoþai 

Anglijoje 

Vladas Dargis (1926-08-02, Kaunas) – 

Didþiosios Britanijos lietuviø veikëjas, 

spaudos darbuotojø, spaustuvës ,,Nida” 

Londone vadovas (1952–1957), 1954 m. 

ákûrë leidyklà ,,Nidos knygø klubas”, jai 

vadovavo iki 1957 m., 1987–1995 m. 

redagavo ,,Europos lietuvá”. 

lietuviø politiná, bet ir kultûriná gyvenimà. 

Kaip vëliau raðë spauda, nuo pat pirmøjø 

sàjungos veiklos þingsniø „ne maþiau 

svarbia pareiga nei politinë veikla, o gal 

dar svarbesne ir ágalinanèia pasiekti apèiuopiamesniø 

ir greièiau pastebimø rezultatø, 

buvo kultûrinio gyvenimo plëtojimas“. 

Ði plëtra apëmë labai plaèias sritis, kurioms 

DBLS skyrë daug dëmesio: buvo 

steigiamos ðeðtadieninës lietuviðkos mokyklos 

(Bradforde, Notingame, Manèesteryje, 

Glazgove, Koventryje, Volverhamptone, 

Londone), kûrësi ávairios draugijos, 

klubai, skatinama meninë saviveikla, kurià 

naujieji atvykëliai jau nuo 1947 m. labai 

pagyvino ir suaktyvino – susibûrë nedideli 

tautiniø ðokiø kolektyvai, ansambliai, 

ypaè sustiprëjo naujais dainininkais 

pasipildæ chorai (kai kurie ið jø vëliau net 

dalyvavo tarptautiniuose koncertuose) ir 

t.t. Taèiau tiek kultûrinë, tiek politinë lietuviðka 

veikla negalëjo plëtotis be spaudos, 

kurios poreiká ir didelæ reikðmæ suprato 

visi. Kaip teigia „Britanijos lietuviai 1947– 

1973 m.“, „labai svarbi pasirodë ir lietuviðko 

spausdinto þodþio bûtinybë, ir ið Vokietijos 

perkeltøjø asmenø stovyklø atvykusiems, 

ápratusiems prie daugelio ten 

leistø leidiniø, tai buvo labai svarbus dalykas“. 

Bet ir šià problemà DBLS greit iðsprendë: 

jau 1947 m. liepos 25 d. iðëjo 

pirmasis savaitraðèio „Uþsienio ir vidaus 

þiniø biuletenis” numeris, po 3 mënesiø 

jo pavadinimas buvo pakeistas á „Britanijos 

lietuvis“, o nuo 1953 m. rugsëjo – á 

„Europos lietuvis“ (šiuo pavadinimu jis 

leidþiamas iki šiol). 

Lietuviø namai Londone, Didþiosios Britanijos iðeivijos politinio 

ir kultûrinio gyvenimo centras. Ðiame pastate 1954–1991 m. 

buvo ásikûrusi ,,Nidos” spaustuvë ir ,,Nidos knygø klubas” 

LS neapsiribojo vien tik laikraðèiais, 

jai ne maþiau rûpëjo ir lietuviðkø knygø 

bei kitokiø spaudiniø leidyba, todël 1952- 

03-29 buvo ákurta privati „Nidos“ spaustuvë, 

kuriai keletà metø vadovavo aktyvus 

lietuviðkos spaudos veikëjas Vladas 

Dargis (g. 1926-08-25 Kaune). Jo pastangomis 

1954 m. ákuriama leidykla, pavadinta 

„Nidos knygø klubas“, uþsibrëþusi 

tikslà „kasmet leisti po kelias pigias, daugiausia 

pasiskaitymui skirtas lietuviškas 

knygas“. Ir spaustuvë, ir leidykla ásikûrë 

„Lietuviø namuose“ – taip vadinosi didelis, 

keliø aukðtø pastatas, kurá tais paèiais 

1954 metais DBLS nupirko, pavertusi já 

savo rezidencija ir lietuviðkos veiklos centru. 

Èia vyko visos DB lietuviø susibûrimai, 

suvaþiavimai, minëjimai, parengimai, 

meninës programos, ðokiai, ávairûs politiniai 

bei kultûriniai renginiai, veikë kavinë, 

nedidelis vieðbutis, èia ir „Nidos knygø 

klubas“ išleido savo pirmàjà knygà – 

J.Suþiedëlio (1902–1980) istorinæ apysa- 

kà „Þalgiris“, o po jos 

nemaþai iðeivijos autoriø 

veikalø. 

Leidyba ypaè suaktyvëjo 

ir tapo ávairesnë, 

kai 1957 m. „Nidos 

knygø klubui“ ëmë vadovauti 

þurnalistas ir 

raðytojas Kazimieras 

Barënas (tikr. Barauskas, 

1908-01-12 Stanioniai 

– 2006-03-17 

Londonas). Jo nuopelnus 

lietuviškajai spaudai 

bei lietuvybës skleidimui 

ir palaikymui 

išeivijoje sunku bûtø 

pervertinti. Literatûrinæ 

veiklà pradëjæs tarpukario 

Lietuvoje, 1943 

m. jis dirbo Vilniaus 

„Ateities“ dienraðèio 

redakcijoje, artëjant 

frontui pasitraukë á Vokietijà, 

1945 m. Berlyne 

redagavo laikraðèio 

„Lietuviai“ kronikà, vëliau 

Ðlezvige leido rotatoriná 

leidiná „Nemuno 

aidas“. Á Anglijà Barënas 

persikëlë 1947 

m., o nuo 1957 m. prasidedaproduktyviausias 

jo kûrybinës veik- 

los laikotarpis, kai, ávertindama didelæ jo 

spaudos darbo patirtá (iðeivijoje net buvo 

sakoma: „Kur Barënas, ten ir laikraðtis“), 

DB Lietuviø bendruomenë pakvietë Barënà 

persikelti gyventi ið Eklso á Londonà ir 

redaguoti èia leidþiamà „Europos lietuvá“. 


Aukðtas 

ðiluminës fizikos ir 

energetikos 

tyrimø ávertinimas 

Dr. Vytautas 

ÞIUGÞDA 

Lietuvos 

energetikos 

institutas 

Ðis garbingas ir reikðmingas Lietuvos 

energetikos instituto (LEI) moksliniø tyrimø 

ávertinimas Lietuvos mokslo premija 

– jau deðimtasis per instituto aktyvios 

mokslinës veiklos metus. Net ðeðios premijos 

buvo suteiktos uþ darbus ðiluminës 

fizikos srityje. Pastaroji mokslo premija 

skirta uþ mokslo darbø ciklà „Ðilumosmasës 

mainø intensifikavimas ir dësningumø 

nustatymas energetiniuose árenginiuose“. 

Ðis ciklas – Lietuvos energetikos 

instituto autoriø kolektyvo – prof. habil. 

dr. Benedikto Èësnos, prof. habil. dr. Leono 

Vaidoto Aðmanto ir prof. habil. dr. Petro 

Vaitiekûno – ilgametës ir vaisingos 

mokslinës-kûrybinës veiklos rezultatas. 

Darbai aprëpia trisdeðimties metø laikotarpá 

nuo 1975 iki 2005 metø. Ciklà sudaro 

svarbiausi per ðá laikotarpá autoriø nuveikti 

darbai, tai net 8 mokslo monografijos, 

kuriø 5 uþsienio leidyklose iðverstos á 

anglø kalbà ir iðleistos JAV, per 100 moksliniø 

straipsniø, paskelbtø ávairaus rango 

tarptautiniuose ir Lietuvos mokslo leidiniuose, 

á ciklà áeina ir 7 iðradimai. 

Ðtai ir trumpas þvilgsnis á autorius – 

ðiuo metu prof. habil. dr. Benediktas Èësna 

yra LEI Branduoliniø árenginiø saugos 

laboratorijos vyriaus. mokslo darbuotojas, 

skaito paskaitas Vilniaus Gedimino 

technikos universitete. Prof. habil. dr. Leonas 

Vaidotas Aðmantas labai atsakingu 

Lietuvai laikotarpiu dirbo Energetikos ministerijos 

ministru, keliø publicistiniø darbø 

autorius, UAB „Elgama-Elektronika“ 

valdybos pirmininkas. Prof. habil. dr. Petras 

Vaitiekûnas ðiuo metu yra Vilniaus Gedimino 

technikos universiteto profesorius 

ir vykdo mokslo darbus Atsinaujinanèiø 

energijos ðaltiniø laboratorijoje Lietuvos 

energetikos institute. Visi kandidatai áneðë 

svarø indëlá, atliekant fundamentalius 

ir taikomojo pobûdþio ðilumos-masës 


perneðimo teorinius ir eksperimentinius 

tyrimus sudëtingø energetiniø objektø 

komponentuose. 

Bet kurioje ðalyje, taip pat ir Lietuvoje, 

mokslinës ir techninës paþangos energetikoje 

plëtotës tendencijos yra glaudþiai 

susijusios su taupiu visø rûðiø materialiniø 

iðtekliø naudojimu. Todël moksliniams 

tyrimams keliami uþdaviniai sukurti naujas, 

tobulesnes ir taupias energijos gamybos 

ir perdavimo sistemas. Technologiniai 

ðios problemos aspektai betarpiðkai 

siejasi su ðilumos mainø intensyvinimu, 

ðiø procesø tyrimu sudëtingomis hidrodinaminëmis 

ir temperatûros sàlygomis 

ávairiose energetiniø objektø vamzdþiø ir 

kanalø sistemose. 

Intensyvi energetikos ir atominës 

energetikos plëtra nulëmë poreiká tyrinëti 

ðilumos ir masës mainø intensyvinimo 

procesus ir sukurti ðilumos masës mainø 

teorijos pagrindus dirbtinës srauto turbulizacijos 

sàlygomis arba pasukant 

srautà – keièiant jo kryptá. 

Ðilumos ir masës mainø procesø intensyvinimas, 

kurá sukelia dirbtinio srauto 

turbulizavimas, yra viena aktualiausiø 

ðiuolaikinës technikos problemø, leidþianèiø 

sumaþinti ðilumokaièiø bei kt. energetiniø 

árenginiø masæ ir matmenis, metalo 

kieká ir kartu kainà, taip pat sumaþinti 

árenginiø darbo pavirðiø temperatûras ir 

padidinti srauto tekëjimo parametrus. Ðilumos 

ir masës mainø procesai intensyvëja 

pasukant srautà kanaluose, sudarytuose 

ið suktø ovalinio profilio vamzdþiø 

arba strypø su spiralinëmis apvijomis, dël 

padidëjusio srauto turbulentiðkumo. Sudëtingas 

sûkurinis judëjimas sukelia konvekciná 

energijos perneðimà rinklës 

skerspjûvyje, skatinantá fluido mainus tarp 

pasienio sluoksnio ir srauto branduolio. 

Šis intensyvinimo metodas buvo analitiškai 

ir eksperimentiškai ištirtas, tekant 

dujoms bei klampiems skysèiams, ir pritaikytas 

branduoliniams dujomis auðinamiems 

reaktoriams ir ðilumokaièiams 

ávairiose technikos srityse. Be ðio ðilumos 

mainø intensyvinimo metodo, srautas 

papildomai dar turbulizuojamas re- 

aktoriuose ðilumà iðskirianèiø elementø 

distancionavimo rëtinëmis. 

Èia ir gimë nauja moksliniø tyrimø sritis 

– ðilumos mainai pasitelkiant dirbtiná 

srauto turbulizavimà. Ðios srities tyrimai 

buvo atlikti plaèiame darbo ir geometriniø 

parametrø kitimo diapazone esant stacionarioms 

ir nestacionarioms darbo sàlygoms. 

Sukurtos paprastos, efektyvios 

ir moksliðkai pagrástos analitinës iðilgai 

aptekamø vamzdþiø rinkliø termohidrauliniø 

procesø skaièiavimo metodikos, leidþianèios 

operatyviai nustatyti ðiluminiø 

hidrauliniø procesø charakteristikas – ðilumos 

mainus, pasiprieðinimà, tangentinius 

átempimus ant rinklës strypø pavirðiaus, 

greièiø laukus tarpstrypinëje erdvëje 

ir distancionavimo rëtiniø pasiprieðinimo 

koeficientus. Realizuotos universalios 

kompiuteriø programos eksperimentiniø 

duomenø analizei. 

Parengti tyrimo metodai ir sukurti eksperimentiniai 

árenginiai ðilumos ir masës 

mainø procesø eksperimentiniams tyrimams 

stacionariomis ir nestacionariomis 

sàlygomis leido nustatyti difuzijos, ðilumos 

laidumo ir klampumo koeficientus. Sukurtuose 

eksperimentiniuose árenginiuose buvo 

nustatomi intensyviø nestacionariø procesø 

parametrai, jie buvo automatiðkai reguliuojami 

ir apdorojami. Nustatant vietinius 

ir vidutinius ðilumos mainus, rinkliø

pasiprieðinimà, vietinius greièiø pasiskirstymus 

tarpstrypinëje erdvëje, tangentinius 

átempimus ant ðilumà iðskirianèio elemento 

(rinklës strypo) pavirðiaus bei turbulentinius 

maiðymosi koeficientus esant stacionariam 

tekëjimui, matavimus ávairiausios 

konfigûracijos strypø rinklëse buvo 

galima atlikti tiesiogiai. 

Eksperimentiniuose stenduose buvo 

gauti gausûs eksperimentiniai duomenys 

apie ðilumneðio tarpkanaliná susimaiðymà, 

srauto struktûrà ir perneðimo koeficientus 

stacionariomis ir nestacionariomis sàlygomis. 

Ðie eksperimentiniai duomenys buvo 

apibendrinti kriterinëmis priklausomybëmis, 

gerai sutampanèiomis su kitø autoriø 

duomenimis. Jie buvo panaudoti atliekant 

teorinius ávairiø ðilumokaièiø tyrimus. 

Stacionariems temperatûros laukams 

skaièiuoti buvo parengtas teorinis tekëjimo 

modelis, apraðomas diferencialiniø 

lygèiø sistema, sprendþiama skaitiniais 

metodais. Buvo sprendþiami trimaèiai ðilumos 

ir masës mainø uþdaviniai esant 

stacionariems ir nestacionariems reþimams. 

Trimaèiam uþdaviniui spræsti, tekant 

kintanèio tankio ðilumneðiui, buvo 

panaudoti kintanèiø krypèiø, taip pat ir nusistovëjimo 

metodai. 

Tyrimuose daug dëmesio buvo skiriama 

rinklëms su nelygiareikðmiais pagal 

skerspjûvá elementariais kanalais. Ðiose 

2006 m. Lietuvos mokslo premijos laureatai 

Lietuvos energetikos instituto mokslininkai 

(ið kairës): prof. habil. dr. Benediktas Èësna, 

prof. habil. dr. Petras Vaitiekûnas, 

prof. habil. dr. Leonas Vaidotas Aðmantas 

po premijø áteikimo 

rinklëse pavirðiaus trintis ir vietinis ðilumos 

atidavimas kanalo skerspjûvyje yra netolygûs, 

lyginant su rinklëmis, kuriø skerspjûvyje 

strypai iðdëstyti tolygiai. 

Eksperimentais nustatyta, kad distancionavimo 

rëtinës sukeliamas pasienio 

sluoksnio atitrûkimas didina tarpkanaliná 

maiðymosi koeficientà ir ðilumos atidavimà. 

Jeigu tarp distancionavimo rëtiniø yra 

palyginti nedidelis atstumas, tai pastarosios 

veikia viena kità per srauto elementariuose 

kanaluose persiskirstymà. Vietinis 

ðilumos atidavimo koeficientas uþ distancionavimo 

rëtinës keièiasi priklausomai 

nuo atstumo ir gali bûti apraðomas 

tomis paèiomis priklausomybëmis bet kuriam 

elementariam kanalui. 

Atliktø teoriniø ir eksperimentiniø tyrimø 

visuma leidþia greitai ávertinti naujai 

projektuojamos ar esamos aukðtatemperatûrës 

iðilgai aptekamos daugiastrypës 

rinklës, sudarytos ið suktø, lygiø arba 

ðiurkðèiø strypø, termohidraulinius parametrus 

be papildomø, brangiai kainuojanèiø 

eksperimentø. 

Daug dëmesio buvo skiriama uþbë- 


ganèio srauto parametrø átakai ðilumos 

mainams ir pasiprieðinimui klasikinio kûnø 

aptekëjimo atvejais. Atlikti ðilumos mainø 

ir hidraulinio pasiprieðinimo teoriniai tyrimai 

tekant orui ir klampiems skysèiams 

parodë, kad uþbëgantis turbulizuotas srautas 

intensyvina ðilumos mainus. Ðilumos 

mainø ir hidraulinio pasiprieðinimo tyrimai 

srautui skersai aptekant cilindrinius kûnus 

parodë ðio efekto patrauklumà, intensifikuojant 

ðilumos mainus plaèiame geometriniø 

ir reþiminiø parametrø diapazone. 

Gautos kriterinës priklausomybës apibendrina 

ir kitø autoriø duomenis tekant vandeniui. 

Tai sudaro ðiluminio hidraulinio metodo 

skaièiavimo pagrindà, skaièiuojant 

vamzdinius ðilumokaièius, esant uþduotam 

hidrauliniam pasiprieðinimui. 

Skaitinis ðilumos ir masës mainø procesø 

modeliavimas ágauna vis svarbesnæ 

reikðmæ, nes ðiuolaikiniam mokslui ir 

technikai reikalingi duomenys apie tokius 

procesus, kuriø eksperimentinis tyrimas 

laboratorijose ar natûrinëmis sàlygomis 

yra labai sudëtingas ir brangus, o kai kuriais 

atvejais ir visai neámanomas. 

Svarbià teorinæ ir praktinæ vertæ turi nestacionariø 

ðilumos ir masës mainø procesø 

tyrimo rezultatai. Jie parodë, kad, uþdarant 

lygèiø sistemà, apraðanèià nestacionarius 

ðiluminius hidraulinius procesus, kai 

naudojamas kvazistacionarus priartëjimas, 

skaièiuojant perneðimo koeficientus, nustatant 

energetinio árenginio elementø temperatûrà, 

galima nemaþa paklaida. Ji atsiranda 

dël nestacionaraus proceso turbulentinio 

ðilumos laidumo ir klampumo koeficientø 

ryðkios priklausomybës nuo laiko ir gali 

smarkiai skirtis nuo jø kvazistacionariø reikðmiø. 

Ðie duomenys gauti pirmà kartà ir yra 

reikðmingi praktikai, garantuojant saugø, be 

avarijø energetiniø árenginiø darbà nestacionarumo 

atveju. 

Parengti ðilumos ir masës mainø turbulentiniø 

pasuktø srautø teoriniai pagrindai 

leido iðspræsti svarbià taikomàjà problemà 

– sukurti aukðtatemperatûrius branduolinius 

reaktorius energovarikliniams – 

pilotuojamiems kosminiams árenginiams. 

Èia pateikiami branduoliniø energovarikliniø 

árenginiø ðilumos-hidrauliniai 

skaièiavimai susuktø ðilumà iðskirianèiø 

elementø rinklëse, esant stacionariam ir 

nestacionariam darbo reþimui. Ðios rinklës 

buvo iðbandytos tiriamuose reaktoriuose 

ir parodyta galimybë ákaitinti vandenilá 

ðio tipo reaktoriuje apytikriai iki 

3000 o K bei pademonstruoti branduolinio 

energovariklinio árenginio pranaðumà, lyginant 

su panaðiu árenginiu, naudojanèiu 

cheminá energijos ðaltiná. 

Nukelta á 42 p. 



Vidas ÞIGAS 

Dizaineris 

Moneta, kurià liejant ar kalant 

viduryje specialiai suformuojama kiaurymë, 

numizmatikoje yra vadinama moneta 

su kiauryme. Vokieèiai savo numizmatikos 

þinynuose tokias monetas vadina 

Gelochte Münze. 

Pirmieji skylëtas monetas pradëjo 

gaminti kinai. Ðios monetos kopijavo ikimonetarinës 

epochos piniginiø þenklø 

– bronziniø apyrankiø ir þiedø iðvaizdà. 

Vokieèiø numizmatikos ekspertai 

H.Fengleris, G.Gyrovas, V.Ungeris savo 

knygoje raðo, kad apvali kinø bronzinë 

moneta su apvalia kiauryme centre 

pirmà kartà yra paminëta 947 

m.pr.Kr. Tai buvo variniø þiedø 

– senosios pi- 

1 pav. 

niginës formos atitikmuo. 

Ðie skrituliukai 

Kinijoje vadinosi juaniais 

(apvali moneta), 

o Japonijoje – jenomis 

(H.Fengler, 

G.Gierow, W.Unger. 

Transpress Lexikon 

Numizmatik. Transpress. 

Berlin, 1976). 

Britas D.Krybas, 

savo knygoje apra- 

2 pav. 

ðantis Britø muziejaus 

numizmatikos pavyzdþius, 

teigia, kad pirmàsias apvalias 

bronzines monetas su kiauryme, kaip 

Kinijos monetos standartà, ávedë imperatorius 

Cin Ðichuandi. Tai ávyko 221 

m.pr.Kr. Apyvartinës monetos buvo vadinamos 

cjaniais (metalinis pinigas). Pirmieji 

cjaniai su apvalia kiauryme turëjo 

monetos liejyklos þenklà ir metalo svorio 

nuorodà (D.Kreebb. Eyewitness Guides 

– Money. A Dorling Kindersley Book. 

London, 1990). Varinës monetos Kinijoje 

þinomos nuo VI a.pr.Kr. O auksiniai 

ir sidabriniai pinigai Kinijos teritorijoje 

egzistavo tik metalo luitø pavidalu. 

621 m. po Kr. kinø Tan dinastijos valdovas 

ávedë naujas bronzines monetas su 

3 pav. 4 pav. 5 pav. 

keturiais hieroglifais aplink kvadratinæ kiaurymæ. 

Tokio dizaino monetos Kinijoje buvo 

gaminamos net iki 1912 metø (1 pav.). 

Kai kurie tyrinëtojai paþymi, kad 

kvadratinæ kiaurymës formà padiktavo 

monetø vërimo ant jauno bambuko 

rykðèiø bûdas. Juk bambuko ðakelë nëra 

apvali. Ant kampuotos ðakelës suvertos 

monetos su kvadratine kiauryme nesisuka 

aplink aðá ir nebraiþo viena kitos. 

Monetos paraðtë plati. Tai taip pat apsaugo 

monetos raðmenis nuo greito susidëvëjimo. 

Viena virvele ar bambuko rykðte suriðdavo 

100 cjaniø. Deðimt tokiø virtiniø 

buvo vadinama djao arba guaniu. Paþymëtina, 

kad vienoje virtinëje bûdavo suverti 

tik 98 cjaniai. Nepaisant to, vienas 

djao buvo vertinamas kaip 1000 cjaniø. 

Kai kuriose Kinijos provincijose viename 

djao galëjo bûti 500, 700 ar 800 monetø. 

Kinijos imperatorius Van Manas, valdæs 

7–23 m. po Kr., trumpam gràþino 

pirmykðtæ piniginiø þenklø – bronziniø 

peiliø – formà. Virð ir po kvadratine kiauryme 

tamsiame bronzos pavirðiuje yra 

inkrustuoti kito metalo du hieroglifai – 

þenklai (2 pav.). 

Vykstant sukilimams ar suirutëms 

milþiniðkoje Kinijos teritorijoje atsirado 

6 pav. 

naujo dizaino monetos. Ðtai sukilëliams 

uþgrobus vario rûdynus, 1854 m. buvo 

liejamos sunkios, didelio skersmens 

(apie 62 mm) monetos su kvadratine 

kiauryme. Tai djao vertës moneta, pagaminta 

ið geleþingo metalo. Ji atstoja 

1000 standartiniø cjaniø (3 pav.). 

Paskutinysis imperatorius Chuantongas, 

valdæs Kinijà 1908–1911 m., kalë, 

o ne liejo standartines apvalias monetas 

su apvalia kiauryme. Laikantis tradicijos, 

apvali kiaurymë yra árëminta rudimentiniu 

kvadratiniu rëmeliu. Monetos 

paraðtë – siaura. Plaèiai paraðtei reikalingas 

didesnës jëgos presas. Greièiau 

susidëvëtø ðtampavimo formos. 

Manoma, kad tokiø monetø tiraþai bûdavo 

milijoniniai (4 pav.). 

1998 m. Kinijos Liaudies Respublika 

nukalë 10 juaniø vertës sidabrinæ 

(999/1000; 31,1035 g) kolekcinæ monetà. 

Jos skersmuo – 40 milimetrø. Centre 

– tradicinë kvadratinë kiaurymë. Reverse 

pavaizduoti senai monetai charakteringi 

keturi hieroglifai. Tai vienos 

uncijos svorio sidabrinis buljonas – kitaip 

– sidabro luitas. Ši vienkartinio tiraþo 

moneta – paminklas istorinei Kinijos 

monetarinei sistemai (5 pav.). 

* * * 

Moneta su ki

Paþymëtinos ir apvalios akmeninës 

monetos-diskai su apvalia kiauryme viduryje. 

Tai aragonito – karbonatø klasës 

trapaus smiltainio (CaCO ) plokðtës. 

3 

Aragonitas randamas magminiø 

uolienø tuðtumose, terminiø ðaltiniø 

nuosëdose. Aragonitas kaip 

mineralas yra sudëtinë kriaukliø 

perlamutro sluoksnio ir perlø 

dalis. 

Šie piniginiai þenklai intensyviai 

buvo naudojami Mikronezijos 

Japo salyne net iki XX a. 

pradþios. Tai Ramiojo vandenyno 

pietvakariø teritorija (6 pav.). 

Japo salynà surado Portugalijos 

navigatorius kunigaikðtis Henrikas 

Irkluotojas (1394–1460) – portugalø kolonijinës 

politikos ideologas ir pradininkas.Tarp 

japieèiø buvo þinomas Anagumango 

vardu. Legenda sako, kad jis Palau 

salose surado aragonito telkinius ir 

esà jo dëka japieèiai turi dabartinës formos 

monetas. 

Primityvios bendruomenës ðiuos 

„pinigus“ naudojo savo visuomeniniams 

interesams. Diskais apmokëdavo 

baudas, vestuviø iðpirkas, teismø iðlaidas. 

Aragonitø disko dydis svyravo 

nuo metro iki 4,1 metro skersmens. Didþiausi 

diskai sverdavo net 15 tonø. Jie 

buvo gaminami kaimyninëje Palau saloje 

ir á Japà atkeliaudavo laivais. Krovos 

darbams bûdavo naudojami pakeliamieji 

mechanizmai. 1880 m. fotografijoje 

matome aragonito diskus po 400 

kilometrø kelionës jûrø laivu. Fotografi- 

auryme 

7 pav. 

8 pav. 

jos autorius – keliautojas Lautsas 

(T.Lautz) (7 pav.). 

Japo gyventojai nebuvo labai 

primityvûs. Kasdieniame gyvenime 

jie naudojo JAV 

dolerius, kuriuos gaudavo 

ið praplaukianèiø 

jûrininkø uþ geriamà 

vandená ir vaisius. 

Taèiau didþiuosius 

pirkinius apmokëdavo 

nacionaline jau 

apraðytàja valiuta. 

Nebûtina bûdavo 

9 pav. 

aragonito diskus transportuoti ið kaimo 

á kaimà. Pasikeitus „pinigo“ savininkui 

visi tai þinodavo ir taip. 

Japonai, okupavæ Mikronezijà, 

kaip raðo Okeanijos tyrinëtojas slovakas 

Miroslavas Stinglas savo knygoje 

„Nepaþástamoji Mikronezija“ 

(1978), „... suskaièiavo ir japø didelius 

pinigus. Ir gana tiksliai – 13 281... 

Japonai, kurie nebe pagrindo bijojo 

amerikieèiø invazijos, pakrantëje ið didþiuliø 

akmenø sukrovë tvirtà gynybiná 

pylimà. Invazijos vis dëlto nebuvo. Darant 

átvirtinimus, daug monetø buvo sunaikinta: 

vienos subyrëjo, kitos liko gulëti 

lagûnos vandenyje“. 

* * * 

Europoje monetos yra kalamos, o 

ne liejamos. Apvali kiaurymës forma kalimo 

bûdu pagamintoje monetoje yra tipinis 

technologinis sprendimas. Europoje 

nukaltos monetos turi tik apvalias 

kiaurymes. 

Prietaringi burlaiviø jûrininkai, iðplaukdami 

á neþinomas jûras, ant savo 

laivø stiebø bûtinai prisikaldavo tëvynës 

monetø su þinomø ðventøjø atvaizdais. 

Tai ðvelnindavo nostalgijà savo kraðtui 

ir suteikdavo jëgø kovojant su stichija. 

Paprotys darbo vietoje turëti amuletà 

buvo labai gajus. Kiaurymë sveikoje monetoje 

bûdavo prakalama tiesiog denyje 

kokiu nors aðtriu árankiu. Numizmatiðkai 

þiûrint, moneta bûdavo tiesiog suþalojama. 

Ypatingà paklausà turëjo XVII a. 

vengriðki sidabriniai taleriai. Jie neturëjo 

datos, taèiau vaizdavo audros blaðkomà 

burlaivá su dangaus pagalbos besiðaukianèiais 

jûreiviais. Virð apraðytos kompozicijos 

bûdavo iðkaltas tekstas lotynø 

kalba IN TEMPESTATE SECVRITAS (apsauga 

audroje). Tokià monetà ar ðios 

monetos falsifikatà su krante privirinta 

àsele madinga bûdavo neðioti ant kaklo. 

Ðios monetos-amuletai, saugantys jo 

savininkà nuo þaizdø, paskendimo ir kitø 

pavojø jûrø mûšiø metu, buvo gaminami 

net iki XX a. pradþios (8 pav.). 

Ispanai, áneðæ svarø indëlá á geografiniø 

atradimø istorijà, XX a. 

savo numizmatikoje 25 sentimø 

vertës monetas su nedidelëmis 

iðimtimis tradiciðkai 

kalë tik su apvalia kiauryme. 

Tai 1927, 1934, 1937, 

1938 metø vario-nikelio lydinio 

„ketvirtukai“. 

9a pav. 

10 pav. 

Nuo 1990 m. iki pat euro ávedimo – 

2002 metø – kas metai buvo kalamos 

25 pesetø vertës skirtingo dizaino proginës 

Ispanijos monetos su apvalia 

kiauryme. Á þalvario lydiná panaðø monetø 

metalà ispanai vadina „monedor“ 

(monetø auksas). Lydiná sudaro 88,4 

proc. vario, 5 proc. aliuminio, 5 proc. 

nikelio, 1 proc. geleþies ir 0,6 proc. mangano. 

Ið panaðios sudëties metalo lydinio 

yra kalamos ðiuolaikinës 10, 20, 50 

eurocentø vertës monetos. Kai kurie numizmatikos 

katalogø autoriai ðá lydiná vadina 

„ðiaurës auksu“. 

Paþymëtina Ispanijos 1949–1965 m. 

kalta 50 sentimø vertës apyvartinë vario-nikelio 

lydinio moneta su apvalia 

kiauryme. Monetos averse yra pavaizduoti 

keli burlaivio inventoriaus daiktai. 

Tai inkaras su lynu ir laivo vairas – ðturvalas. 

Inkaras simbolizuoja ryðá su þeme, 

su uostu, su namais. Krikðèioniðkoje 

simbolikoje inkaras reiðkia viltá. Ðià 

monetà jûrininkai gali naudoti ir kaip 

monetà-amuletà. 


Antifašistai šios monetos amuletu 

nelaiko. 50 sentimø vertës monetos reverso 

apaèioje, po kiauryme, pavaizduota 

Ispanijos falangistø, kitaip – Ispanijos 

faðistø partinë emblema. Priminsime, 

kad 1937–1975 m. partijai vadovavo 

generalisimas, taip pat ir valstybës 

vadovas F.Frankas (1892–1975). Dël neþinomø 

prieþasèiø 1949 m. laidos monetos, 

kurios ið tikrøjø buvo pagamintos 

1951 m., buvo nukaltos su klaida. 

Falangistø emblemos penkiø strëliø antgaliai 

buvo nukreipti þemyn, o ne aukðtyn. 

Á apyvartà iðleidus 0,99 mln. monetø, 

klaida buvo pastebëta (9 pav.). 

Tais paèiais metais perdirbtu reverso 

ðtampu papildomai buvo nukalta 

8,01 mln. to paties dizaino monetø su 

teisinga partine emblema (9A pav.). Klaidingos 

monetos iki ðiol yra numizmatø 

medþioklës objektas. O jø vertë kelis 

kartus virðija teisingai nukaltø to paties 

nominalo monetø vertæ. 

*** 

1522 m. portugalø jûrininkams atradus 

Australijà, prasidëjo ir ðio Europai 

iki tol neþinomo krašto kolonizacija. Karališkajam 

Britanijos laivynui ásigalëjus jûrose, 

kolonijinë plëtra pasiekë ir Australijà. 

O nuo 1788 m. á naujàjá þemynà buvo 

pradëti tremti britø karûnai prasikaltæ 

piktadariai, iðsivaduojamøjø judëjimø ðalininkai, 

politiniai varþovai. Daugëjant gyventojø 

skaièiui atsirado poreikis ávesti ir 

vietinius vidaus pinigus, nes atplaukiantys 

ávairiø valstybiø laivai atveþdavo savo 

valdovø piniginius þenklus. 

Buvo nutarta angliðkø pinigø nenaudoti. 

Ið kitø valstybiø ávairiais bûdais 

gautos ar ágytos sidabrinës monetos 

buvo savotiðkai perdirbamos. Ispanijos 

pesai, Portugalijos eskudai, kitø valstybiø 

taleriai apvaliu ðtampu bûdavo paprasèiausiai 

perforuojami. Ant skylëtos 

monetos kiaurymës paraðtës atsirasdavo 

monetos vertës uþraðas, pavyzdþiui, 

FIVE SHILLINGS (penki ðilingai). O ant 

iðkirstos monetos vidurio – 15 PENCE 

(15 pensø). Tokiu bûdu buvo taupomos 

iðlaidos metalo paruoðimui, gamybai ir 

transportavimui. Ið vienos, daþniausiai 

trofëjinës monetos atsirasdavo didesnës 

vertës nei Anglijoje, bet jau dvi monetos. 

Nobelio ekonomikos premijos 

vertas išradimas! Tik ponas Nobelis savo 

vardo premijà ákûrë daug vëliau... 

Ðá britø finansininkø iðradimà gerai 

iliustruoja Ispanijos karaliaus Karolio Ketvirtojo 

(1516–1556) perforuotas sidabrinis 

pesas. Ant vidurinës apvalios iðkar- 


11 pav. 

pos iðkalta Britanijos imperijos heraldinë 

karûna, tekstas NEW SOUTH WALES 

(naujasis Pietø Velsas) ir data – 1813. Tokias 

monetas pradëta vadinti HOLEY 

DOLLAR (skylëtas doleris) (10 pav.). 

Dabartinë Australija, kaip Britø Sandraugos 

narë, ant savo monetø kala Didþiosios 

Britanijos monarcho vardà ir profilá. 

Prisimenant pirmojo Australijos piniginio 

vieneto – skylëtojo dolerio atsiradimà, 

1988, 1989, 1990 m. buvo kalamas 

proginis doleris su kiauryme. 

Tai sidabrinë (999/1000; 

31,10 g) vieno dolerio vertës ir 

vienos uncijos svarumo moneta 

– buljonas. 1989 m. proginis 

skylëtas doleris reverse 

aplink kiaurymæ turi iðkaltus du 

Australijos krokodilus. Ði „proof“ 

kolekcinës kokybës moneta 

yra nukalta 45 tûkstanèiø egzemplioriø 

tiraþu ir monetø katalogo 

duomenimis (25006) ávertinta 

45 JAV doleriais (11 pav.). 

* * * 

Kiaurymë monetà iðskiria ið 

kitø. Kai kurios Europos valstybës, 

kalusios monetas savo kolonijoms 

ar karo metu okupuotiems 

kraðtams, kiauryme nurodydavo 

monetos paskirtá. Tradiciná monetø 

metalà vará ar nikelá karo metu pakeisdavo 

cinkas ir aliuminis. Varis bûdavo 

naudojamas ðaudmenø gilziø gamybai. 

Abiejø pasauliniø karø metais 

Vokietija okupacines monetas daþniausiai 

kalë ið cinko. 1940–1944 m. Prancûzijos 

dalá okupavus Vokietijos vermachtui, 

separatistinë Viði vyriausybë 

kalë 10, 20 sentimø vertës cinko monetas 

su kiauryme. 

Minëtina 1939 m. 5 graðiø vertës cinko 

moneta su kiauryme. Ji buvo skirta 

okupuotai Lenkijai (vok. Generalgouvernement). 

Èia perforuotas heraldinis lenkø 

baltasis erelis. Matyt, ðioje vietoje pridëjo 

rankà ir okupantø ideologai. 

1940, 1941 m. Vokietija kalë 5, 10 

12 pav. 

reichspfenigiø vertës monetas ið cinko 

su kiauryme. Jos nuo 1940 m. geguþës 

3 d. cirkuliavo okupuotose Belgijos, 

Prancûzijos, Liuksemburgo ir Nyderlandø 

teritorijose iki pat karo pabaigos. Monetø 

aversuose pavaizduotas Treèiojo 

Reicho simbolis – svastika. Ir kiaurymës, 

ir svastikos pieðinio centrai sutapo. Tyèia 

ar atsitiktinai svastika tapo kiaura, 

lyg perðauta. Formalus okupacinës monetos 

bruoþas – kiaurymë tik paryðkino 

okupantø ideologø neapsiþiûrëjimà. 

Kolonijinë numizmatika pasiþymi kitokiais 

savitumais. Bûtinybæ kiaurymei 

monetoje atsirasti padiktavo transportavimo 

specifika. Briuselio, Paryþiaus ar 

13 pav. 

14 pav. 

Londono monetø rûmai suvertas ant virvuèiø 

ar vielos monetas, o ne supiltas á 

maiðelius ar dëþutes, laivø kartais drëgnokuose 

triumuose gabendavo á belgø 

Kongà, prancûzø Polinezijà, Gvianà, Alþyrà, 

britø Pietø Rodezijà, Naujàjà Gvinëjà, 

Pietø Afrikà ar kità kurià buvusià 

kolonijà. Cinkas ðiai uþduoèiai netiko. 

Kelionës metu jûros drëgmë oksiduotø 

cinko monetas. Nukentëtø monetø kokybë 

ir kolonizatoriø renomë. 

Belgø Kongas 1909–1928 m. naudojo 

1, 2, 5, 10, 20 centimø vertës kolonijines 

monetas su kiauryme. Jos buvo 

kalamos ið vario ir vario-nikelio lydinio. 

Ðtai ant 20 centimø vertës monetos 

averso aplink kiaurymæ sukomponuota

15 pav. 

Belgijos karaliausLeopoldo 

II (1865– 

1909) penkiagubamonograma. 

Reverse – 

skylëta pentagrama. 

Ðiø apyvartiniø 

monetø 1909 m. buvo 

nukalta 0,3 mln. vienetø. 

Nepaisant nemaþo vienkartinio 

tiraþo, ðios apyvartinës 

monetos kataloginë kolekcinë 

kaina (2006) svyruoja nuo 

10 iki 180 JAV doleriø (12 pav.). 

Naujoji Gvinëja britø karûnos buvo 

administruojama 1910–1952 metais. 

1/2, 1 penso, 3,6 pensø ir ðilingo 

vertës monetø su kiauryme ðiai kolonijai 

ið vario, vario-nikelio lydinio ir net sidabro 

nukalë Londono karaliðkoji monetø 

kalykla. Iliustruojama 1938 m. vieno 

ðilingo vertës sidabrinë (925/1000; 

5,38 g) perforuota moneta savo medþiagine 

ir menine kokybe nenusileidþia metropolinei 

monetai. Taèiau ðios 3,4 mln. 

tiraþo monetos kataloginë kolekcinë 

(2006) kaina labai nusileidþia aukðèiau 

apraðytai belgø Kongo monetai. Ðilingo 

kaina, priklausomai nuo kokybës, svyruoja 

nuo 3,5 iki 6,5 JAV doleriø (13 pav.). 

Pietø Rodezijai, kurià britai valdë iki 

1966 metø, nukalta kolonijinë numizmatika 

taip pat pasiþymi aukðtais ko- 

17 pav. 

18 pav. 

16 pav. 

kybës ir meniniais standartais. 

Net karo metais 1/2 penso ir 

vieno penso vertës monetas 

Pietø Rodezijai kalë ið vario-nikelio 

lydinio ir ið bronzos. Ðtai 

1943 m. laidos vieno penso vertës 

perforuota moneta turi ðrifto 

kompozicijà, kurià vainikuoja heraldinë 

Britanijos kolonijinë 

karûna (14 

pav.). 

Britø Vakarø 

Afrikos teritorijas, 

á kurias áëjo 

dabartinë Gambija, 

Siera Leonë, 

Nigerija ir Gana, Anglija 

valdë 1894–1958 

metais. Ðios teritorijos kolonijinë 

numizmatika taip pat pasiþymi 

aukðta angliðka kokybe. 

1/10 penso, 1/2 penso, 1 penso 

vertës monetos su kiauryme 

buvo kalamos Birmingamo, Pretorijos 

(Pietø Afrika) ir Londono karaliðkojoje 

monetø kalyklose. 

Atkreipia dëmesá 1956 m. laidos vieno 

penso vertës bronzos moneta ir su 

kiauryme, ir su klaida. Monetos averse 

iðkaltas monarcho Jurgio VI (1936– 

1952) vardas, nors Britø imperijà nuo 

1952 metø, mirus Jurgiui VI, pradëjo valdyti 

jo duktë Elþbieta II. Ðiuo atveju, matyt, 

buvo apeliuojama á Britø Vakarø Afrikos 

gyventojø maþà raðtingumà. O numizmatams 

tai suteikë papildomo 

dþiaugsmo ir monetos medþioklës 

ákarðèio. Klaidingos apyvartinës monetos 

kataloginë kolekcinë kaina (2006) 

svyruoja nuo 50 iki 250 JAV doleriø (15 

pav.). Na, o 27 mln. monetø, nukaltø 

1956 m. be klaidos, gali sudominti nebent 

pradedanèius kolekcininkus. Tiesa, 

yra iðimtis. 1957 m. laidos vieno 

penso vertës bronzinë moneta su 

kiauryme yra nukalta „proof“ 

kolekcinës kokybës ir ákainota 

(2006) 150 JAV doleriø, 

nors klaidos ir neturi. 

* * * 

Monetø su kiauryme galima 

rasti ir XX a. Prancûzijos, 

Belgijos, Graikijos bei ðiuolaikinëje 

Skandinavijos valstybiø 

metropolinëje numizmatikoje. 

Danijos Karalystë, turinti seniausià 

Europoje valstybës 

vëliavà, kaip Europos Sàjungos 

dalis (toliau – ES) narë, 

nenaudoja bendrosios valiutos 

– eurø. Danijoje tebega- 

lioja nacionalinë valiuta – Danijos krona. 

1, 2, 5 Danijos kronos nuo 1990 m. 

iki ðiol (2006) kalamos ið vario-nikelio 

lydinio ir turi tradicinæ apvalià kiaurymæ 

bei vienodà averso ir reverso dizainà 

(16 pav.). 

Norvegijos Karalystë, kurios gyventojai 

referendumu neleido sau tapti ES nariais, 

taip pat tebenaudoja nacionalinæ valiutà 

– Norvegijos kronà. Nuo 1997 m. èia 

kasmet taip pat kalama krona su kiauryme. 

Tai 20 mm skersmens vario-nikelio 

lydinio moneta. Ji 

turi 3 mm skersmens 

kiaurymæ 

(17 pav.). 

19 pav. 

* * * 

Naujausias 

monetos su kiauryme 

raidos etapas prasideda nuo 2-ojo 

ir 3-iojo tûkstantmeèio kaitos slenksèio. 

Beveik visos pasaulio valstybës ðiai datai 

nukalë progines nacionalines monetas. 

Lietuva taip pat pasigamino 50 litø 

vertës proginæ sidabrinæ (925/1000; 

28,28 g) monetà, skirtà tûkstanèio metø 

virsmui paþymëti. Taèiau ði Lietuvos 

moneta, kaip ir gausus bûrys kitø proginiø 

ir apyvartiniø jos „sesiø“, kiaurymës 

neturi. Kaimynai latviai tai paèiai 

progai nukalë proginá latà su dviem 

kiaurymëm. 

Tai vieno lato vertës sidabrinë (925/ 

1000; 15,20 g) moneta-saga. Jos abi 

kiaurymës turi vertikalià aðá. Ðià monetà 

kaip papuoðalà galima prisisiûti net 

prie drabuþio. Kitas proginio lato iðskirtinis 

bruoþas – dvi datos – 1999/2000. 

Originalia moneta-saga simboliðkai norëta 

susegti du tûkstantmeèius. Moneta 

nukalta 35 tûkstanèiø tiraþu (18 pav.). 

Bulgarai ðioje srityje aplenkë visus. 

Jø 2000 metais nukalta proginë 10 levø 

vertës sidabrinë (800/1000; 10,35 g) 

moneta turi net tris kiaurymes. Ðios 

kiaurymës yra elipsës formos ir vaizduoja 

monetos nukalimo datos nulius. Matematiðkai 

bulgarai yra teisûs. Juk prasideda 

treèiasis tûkstantmetis nuo Kristaus 

gimimo. Monetos skersmuo – 33,9 

mm (19 pav.). 


Aukðtas 

ðiluminës 

fizikos ir 

energetikos 

tyrimø ávertinimas 

Atkelta ið 37 p. 

Darbø cikle labai svarbus skaitinis 

pasienio sluoksnio bei Navjë- 

Stokso lygèiø modeliavimas. Ðis 

modeliavimas buvo siejamas su uþbëganèio 

srauto átakos pasienio 

sluoksnyje nustatymu, kai aptekëjimas 

ir ðilumos mainai veikiami esant 

kintamoms fluido fizikinëms savybëms, 

turbulentiðkumo intensyvumui 

bei jo masteliui, kanalø uþgriozdinimo 

ir kt. veiksniams. 

Atlikta elipsiniø ir pasienio 

sluoksnio lygèiø sintezë leidþia analizuoti 

ávairiø kreivalinijiniø ðilumokaièiø 

elementø aptekëjimà, kûnø hidrodinaminæ 

sàveikà bei ðilumos mainus. 

Tikslesniems tangentiniø átempimø 

ir vietiniø ðilumos mainø rezultatams 

gauti panaudotos pasienio 

sluoksnio lygtys, kuriø ribinës sàlygos 

siejamos ir derinamos su elipsinëmis 

lygtimis. 

Šis Lietuvos mokslo premijos 

laureatø darbø ciklas yra vertingas 

tolesnei mokslo plëtotei ir praktiniam 

jo taikymui. Didelis susidomëjimas 

IV kartos branduoliniais reaktoriais 

leidþia tikëti, kad autoriø gauti rezultatai 

bus vertingi kuriant ir tarptautinës 

ekspertø grupës 2002 m. patvirtintus 

ateities naujo tipo dujomis auðinamus 

reaktorius. Taigi ðie svarûs 

moksliniø tyrimø rezultatai gali bûti 

vertinami kaip ánaðas á tarptautiná dujomis 

auðinamø reaktoriø kûrimà, 

kurie bus naudojami ne tik stacionarioje 

energetikoje gaminant elektrà 

ir vandenilá, bet ir kosminës erdvës 

tyrimuose. 

Pateiktieji cikle moksliniø darbø 

rezultatai mokslininkø ir specialistø 

plaèiai pritaikomi daugelyje mokslo 

ir technikos srièiø, jie, kaip ir daugelis 

kitø akad. A.Þukausko puoselëtos 

ðiluminës fizikos mokyklos atstovø 

darbø, panaudoti specialiuose þinynuose, 

atsispindi vadovëliuose, 

aukðtøjø technikos mokyklø ir universitetø 

paskaitø kursuose. Rezultatø 

patikimumà patvirtina jø platus 

pripaþinimas pasaulyje. 


Po Ukmergës rajonà 

Prie prezidento A.Smetonos Uþugirio pagrindinës mokyklos 

Lietuvos þurnalistø sàjungos Senjorø 

klubas surengë paþintinæ kelionæ po Ukmergës 

rajonà. Miesto muziejuje susipaþinæ 

su Ukmergës ir jos apylinkiø istorija, 

pasiþvalgæ po ádomesnes miesto vietas, 

þurnalistai pasuko á Taujënø miestelá, po 

to aplankë Uþulëná – prezidento Antano 

Smetonos gimtinæ. 

Þurnalistai lankësi jau XIV a. pradëjusiame 

kurtis Þelvos miestelyje, kuriame 

gyveno didelë þydø bendruomenë. Ið Þelvos 

yra kilæs ir 1926 m. gimæs Nobelio 

premijos laureatas Aaronas Klugas. Miestelio 

centre stovi kuklus Nobelio premijos 

laureatui pastatytas obeliskas. 

Gráþdami á Vilniø, senjorai aplankë Europos 

centrà. 

Stanislovas PLESKUS 

LÞS Senjorø klubo pirmininkas 

Palydovams – 40 metø 

Pirmasis dirbtinis Þemës palydovas 

buvo paleistas 1957 m. spalio 4 dienà. 

Ankstyvà tos dienos rytà, vadovaujant prof. 

Pauliui Slavënui, ant Vilniaus universiteto 

Astronomijos ir Meteorologijos katedrø pastato 

(M.K.Èiurlionio g. 23) stogo specialiais 

prietaisais stebëjome ir fiksavome pirmàjá 

Þemës palydovà, kuris tuo metu 

mums atrodë nemaþas stebuklas. 

Prieð tai, 1957 m. vidurvasará, mes su 

universiteto fiziku Antanu Þelviu buvome 

pasiøsti á Aðchabado priemiestyje, Firiuzos 

gyvenvietëje, rengiamus palydovø 

stebëjimo kursus (Aðchabadas tada merdëjo 

po 1948 metais vykusio þemës drebëjimo). 

Iðklausëme keletà dangaus mechanikos 

kursø bei susipaþinome su specialiais 

prietaisais, nustatanèiais palydo- 

Vytauto ÞEIMANTO ir 

Romualdo PAULIUKEVIÈIAUS nuotr. 

Retro 

,,Mokslas ir gyvenimas”, 1997 m., nr. 11–12 

vo skrydþio astronomines koordinates ir 

laikà matomø þvaigþdþiø atþvilgiu. Gráþæ 

á Vilniø, drauge su astronomais stebëjome 

ir registravome palydovo judëjimà. 

Dabar daugelio ðaliø palydovø tipo 

kosminiai aparatai, stotys tiria ne tik Þemæ, 

bet ir Saulæ, jos planetas bei tolimàjà kosminæ 

erdvæ. Taikomieji – meteorologiniai, 

ryðiø, navigaciniai palydovai – padeda nustatyti 

meteorologines prognozes, retransliuoti 

tarptautinæ televizijà, lëktuvø bei laivø 

trajektorijas. 

Doc. Vaclovas ŠÈEMELIOVAS, 

autorius nuo 1-ojo þurnalo numerio 

Redakcijos pastaba: pirmojo Þemës dirbtinio 

palydovo ir pirmojo ,,Mokslo ir gyvenimo” þurnalo 

numerio pasirodymà skiria vos keletas dienø.

RETRO 

Pastarøjø deðimtmeèiø ,,Mokslo ir gyvenimo” puslapius pavarèius 

Sutinka pagal drabuþá, iðlydi pagal 

protà 

Tauragnø vaistininkas Pranas Ðimkûnas 

(1889–1944), áþymios biologës Eugenijos 

Ðimkûnaitës tëvas, apie 1932 m. 

turëjo atsiimti pagal perlaidà nemaþà sumà 

pinigø ið Utenos banko. Nors buvo 

didelis eruditas, P.Ðimkûnas iðore stengësi 

neiðsiskirti ið daugumos to meto Lietuvos 

gyventojø. Tais laikais netrûko þmoniø, 

kurie ir pasiraðyti nemokëjo, todël kasoje 

dirbusi Fridlibaitë, kuri P.Ðimkûno nepaþinojo, 

mandagiai paklausë: 

– Ui, ponas Ðimkûnas, a mokësite pasiraðyti? 

– Manau, mokësiu… 

– A tikrai? 

– Gal kaip nors ir pasiraðysiu – ðiaip ar 

taip, esu baigæs Kijevo universitetà, – ramiai 

atsakë þymus to meto Lietuvos provizorius. 

Edvardas Grigelis, Kaunas 

Sàmoju apsigynë 

Vienas turizmo Lietuvoje pradininkø, 

seniausias Pabaltijo turistas Liudas Alseika 

sporto rûmuose Klaipëdoje ðnekuèiavosi 

su jaunimu. L.Alseikai pasakius, kad 

turizmas labai patrauklus, vienas nuneigë, 

kad tai toli graþu ne futbolas, kurio þiûrëti 

eina minios. O kas þiûrës á turistus? 

L.Alseika paþvelgë pro langà ir sako: 

– O, eina protingas þmogus. 

Niekas ir nekrustelëjo. Po minutës: 

– Oho, durnius beeinàs… 

Visi ðoko prie langø, bet nieko nepamatë. 

Kai L.Alseika ëmë kvatoti, jo paðnekovai 

suprato, kad tuo pokðtu jis apsigynë 

ir árodë savo þodþiø teisingumà. 

J.Paskutinskas, Klaipëda 

Beraðtis didmeistris 

VFR didmeistris Robertas Hiubneris, 

uþpildydamas Liucernos (Ðveicarija) 

ðachmatø klubo anketà, vietoje paraðo 

paraðë 4 kryþelius. Ir paaiðkino laiðke: 

„Trimis kryþeliais VFR pasiraðo beraðèiai. 

Nors að turiu universiteto baigimo diplomà 

ir net esu filosofijos mokslø daktaras, 

taip pat moku daug kalbø (be gimtosios 

vokieèiø, dar anglø, prancûzø, italø, ispanø, 

olandø, suomiø, rusø, lotynø ir senovës 

graikø), taèiau vis tiek negaliu suvokti 

ávykiø, vykstanèiø dabartiniame pasaulyje, 

todël esu priverstas save priskirti 

beraðèiø kategorijai. Ketvirtasis kryþelis 

reiðkia, kad að ne paprastas beraðtis, o 

beraðtis filosofijos mokslø daktaras“. 

Petras Budraitis, Kulautuva 


Knygos Knygos Knygos Knygos Knygos Knygos 

Lietuvos knygynuose pasirodë 

istoriko Algimanto Liekio 

monografija „Lietuviø tautos 

prisikëlimas“ (Ðviesuoliai 

inteligentai ir valdantieji lietuviø 

tautos istorijoje iki 1920 m.). 

Knyga iðleista Mokslotyros 

instituto mokslo knygø „Lietuvos 

mokslas“ serijoje (kn.62) ir 

skiriama Lietuvos Valstybës 

Tarybos 90 - meèiui. 


Knyga parengta kruopšèiai, 

pasakojama sistemiðkai ir nuosekliai, 

raðoma iðraiðkingai ir ádomiai, graþiai 

iliustruojama unikaliomis nuotraukomis. 

Stebina temø gausybë. Knyga 

netgi primena enciklopediná leidiná. 

Daugiausiai autorës apraðyti 

kilmingø mineralø juvelyriniai dirbiniai, 

taèiau, be akmenø, apraðomi 

mitiniai dramblio kaulo ir mamutø 

kaulø dirbiniai, narvalo patino dantys, 

surandame titnagà ir druskà. Druska 

þmonijos istorijoje suvaidino didelá 

vaidmená, neuþleidþia vietos ir dabar, 

liks svarbi ir ateityje, tad telieka 

skaitytojui erdvës pamàstymams. 

Prof. habil. dr. Algirdas Gaigalas 

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2007 Nr.9, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt 

Tai nuoðirdûs pasakojimai 

apie Vilniaus Gedimino 

technikos universiteto 

mokslininkus, darbuotojus, 

su kuriais autorius bendravo 

daugiau kaip deðimtmetá. 

Apybraiþos raðytos, jos 

herojams ðvenèiant didesná 

ar maþesná jubiliejø, o kai 

kurios paraðytos ir be jokios 

progos. 

Knygoje pristatoma bendra Lietuvos statybiniø 

medþiagø pramonës istorija nuo seniausiø laikø 

iki dabar. Leidinio skyriuose apraðomos atskirais 

laikotarpiais Lietuvoje gamintos ir naudotos 

statybinës medþiagos, o ëmus dominuoti kai kurioms 

medþiagø grupëms, pristatomi atskiri medþiagø 

poðakiai. Knygoje atskleidþiamas darbuotojø 

indëlis á ðios srities plëtrà, pateikta seniausiø ar 

vieninteliø poðakio ámoniø raida. Pabaigoje trumpai 

apraðyti pasikeitimai po Nepriklausomybës atkûrimo, 

likusios ir persitvarkiusios Statybiniø medþiagø 

pramonës ministerijos ámonës. 

Knyga bus ádomi buvusiems ir dabartiniams 

statybiniø medþiagø pramonës darbuotojams, 

statybiniø medþiagø kurso dëstytojams ir studentams, 

plaèiajai visuomenei.

drugiai - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?