sinoptinės meteorologijos pagrindų praktikos darbai - Vilniaus ...

kad didelio masto judesiai labai artimi geostrofiniams. Vidutinį pernašos greitį galima nustatyti
dviem būdais:
1) susumuoti visus galimus stebėtus vėjo greičius priešinga supančių izohipsių kryptimi
(prieš srautą) ir padalinti iš stebėjimų skaičiaus 56 ;
2) matuoti geopotencialaus aukščio gradientą priešinga supančių izohipsių kryptimi (prieš
srautą) ir padalinti iš gradientų matavimo skaičiaus (1 pav.).
Iš esmės, taikant abu būdus iškart galime ir iš jų išvesti vidurkį, nes ne visuomet vėjo stebėjimai
būna patikimi. Dar galima naudoti specialias gradientines liniuotes, tačiau jos yra pritaikytos
standartiniam sinoptinių žemėlapių masteliui (tarkim, 1:15000000) ir žemėlapiams
atspausdintiems ant paprasto A4 lapo netinka.
A
(9.7)
S’
142
Ž
S
142
8.1 pav. Oro temperatūros advekcijos nustatymo taške S pavyzdys dalelės atgalinės trajektorijos
metodu AT850 paviršiuje. Žalios skersinės linijos tarp izohipsių (juodos ištisinės) rodo
numatomas geopotencialaus aukščio gradiento matavimo vietas, kol dar nežinomas atgalinės
trajektorijos ilgis. Vėliau, įsitikinus, kad spėjama trajektorija yra trumpesnė negu analizuojama
teritorija, gautus rezultatus galima patikrinti nustatant vidutinį pernašos greitį pagal stebėjimų
duomenis išilgai menamos trajektorijos.
Nustačius vidutinį pernašos greitį toliau reikia apskaičiuoti oro dalelės nueitą atstumą
per pasirinktą laikotarpį. Tarkime, kad mūsų laikotarpis yra 12 valandų, o nustatytas vidutinis
pernašos greitis – 17 m/s. Tada, 12 dauginam iš 3600 (sekundžių skaičius per vieną valandą) ir iš
17. Gauname 734400 m arba 734.4 km. Šį atstumą belieka atidėti išilgai izohipsių nuo
analizuojamo taško priešinga izohipsių krypčiai ir atkarpos gale pasižymėti tašką (8.1 ir 8.2
pav.). Dabar turime du taškus trajektorijos pradiniame (taškas Nr. 2, iš kurio tariamai atkeliaus
dalelė į analizuojamo taško aplinką)ir galiniame (analizuojamas taškas Nr.1) taškuose. Abiejuose
taškuose reikia nustatyti oro temperatūros reikšmę interpoliacijos būdu, jeigu taškai nepatenka
ant kurios nors iš izotermų. Tada, advekcinis oro temperatūros pokytis per 12 valandų bus
skaičiuojamas taip:
56 Šią procedūrą galima kartoti (tikslinti) daug kartų kiekvieną kartą paimant vis tolimesnius stebėjimus nuo
analizuojamo taško, kol apskaičiuota dalelės nueito kelio pradžia sutaps su tolimiausiu pasirinktu vėjo stebėjimu.
(5.6)
A
86