sinoptinės meteorologijos pagrindų praktikos darbai - Vilniaus ...

8. ORO TEMPERATŪROS ADVEKCIJOS SKAIČIAVIMAI
Darbo tikslas: nustatyti oro temperatūros advekcijos ženklą ir dydį remiantis geostrofinio vėjo
lygtimi ir atgalinės dalelės trajektorijos metodu
Darbo uždaviniai:
1) Pasirinkti du taškus (dėstytojo nurodymu) barinės topografijos žemėlapiuose AT850 ir
AT700 ir apskaičiuoti geoptencialaus aukščio ir oro temperatūros gradientus bei nustatyti
kampą tarp izohipsės ir izotermos duotų taškų aplinkoje susikirtimo vietoje(ose).
2) Apskaičiuoti oro temperatūros geostrofinę advekciją duotuose taškuose.
3) Atgalinės trajektorijos metodo pagalba nustatyti oro temperatūros advekcijos reikšmes
duotuose taškuose.
4) Palyginti abiem būdais, tačiau vienodam laiko tarpui apskaičiuotas geostrofinės oro
temperatūros advekcijos reikšmes.
5) Nustatyti oro temperatūros advekcijos ženklą visuose izohipsių ir izotermų susikirtimo
taškuose, paaiškinti advekcijos ženklo ryšį su barinėmis sistemomis ar jų atskiromis
dalimis.
Atlikę visas darbo užduotis studentai gebės bet kurioje erdvės dalyje apskaičiuoti geostrofinę oro
temperatūros advekciją dviem skirtingais būdais ir vizualiai nustatyti oro temperatūros
advekcijos ženklą ir intensyvumą remdamiesi tik termobarinio lauko konfigūracija.
Taškų žemėlapiuose parinkimas temperatūros advekcijos skaičiavimams
Taškų negalima pasirinkti tol, kol nėra pilnai paruošti (apdoroti) barinės topografijos
žemėlapiai: teisingai išbrėžtos izohipsės ir izotermos, pažymėti barinių darinių centrai ir šilumos
bei šalčio židiniai. Norint kuo tiksliau apskaičiuoti advekcinius oro temperatūros pokyčius reiktų
pasirinkti tas vietas, kuriose vizualiai matomi dideli bariniai gradientai, susiję su viena ar
keliomis barinėmis sistemomis ir kur kampas tarp izohipsių ir izotermų artimas stačiam.
Geriausiai taškų vieta pasirinkti žemėlapio centrinėje dalyje, kad skaičiuojant atgalinę
trajektoriją nebūtų išeinama už žemėlapio ribų. Taip pat, reikia vengti didelio kreivumo barinių
laukų, kur oro pernašai būdingas žymus ageostrofinio vėjo indėlis.
Geoptencialaus aukščio ir oro temperatūros gradientų bei kampo tarp izohipsės ir izotermos
jų susikirtimo taškuose nustatymas
Gradientų nustatymo metodika yra aptarta „Geostrofinio, gradientinio ir tikrojo vėjo
parametrų nustatymo“ darbe. Tiksliausias ir lengviausias gradientų nustatymo būdas
pavaizduotas x pav. Tiesiog analizuojamas taškas turėtų būti parinktas taip, kad nesiliestų nei su
kuria nors izohipse arba izoterma, o užimtų tarpinę padėtį. Tuomet beliktų išmatuoti statmenį
tarp izohipsių ir izotermų, kuris kirstų arba būtų labai arti analizuojamo taško. Statmens
(atkarpos) ilgį pavertę realiu atstumu atsižvelgiant į mastelį. 54 Kai nurodyti atstumai išmatuoti,
reikia pasitikslinti, kokiais vienetais gradiento reikšmės yra įstatomos temperatūros advekcijos
formulėse. Standartiškai, geopotencialaus aukščio gradientai išreiškiami gpm/ 100 km arba m/
54 Jeigu mastelis barinės topografijos žemėlapyje nepateiktas, būtina klausti dėstytojo, o jeigu žemėlapis tiesiog
atspausdintas ant A4 formato lapo, būtina žemėlapio mastelį nusistatyti patiems. Tam tikslui galima naudoti
standartinius spausdintus sinoptinius žemėlapius arba jų ruošinius, kurių mastelis žinomas: 1:15000000. Šiuose
žemėlapiuose išilgai meridianų ir lygiagrečių nustatykite atstumus tarp jums pažįstamų geografinių objektų (miestų,
kyšulių, sąsiaurių, įlankų ir t.t.), tada tarp šių objektų išmatuokite atstumą jūsų analizuojamame barinės topografijos
žemėlapyje ir proporcijos principu nustatykite mastelį. Procedūrą būtina kartoti skirtingose platumose ir ilgumose.
Jeigu visi skaičiavimai skiriasi geriausiai būtų išvesti vidurkį, jeigu skiriasi tik keli rezultatai – tose vietose galima
dar kartą pakartoti mastelio nustatymo procedūrą.
84