sinoptinės meteorologijos pagrindų praktikos darbai - Vilniaus ...

7.1 pav. Priežeminio ciklono ir anticiklono projekcijos vidurinės troposferos termobariniame
lauke (viršuje) ir konvergencijos ir divergencijos zonų pasiskirstymo troposferos pjūvyje
schemos. Storos ir plonos ištisinės juodos linijos su rodyklėmis atitinkamai žymi srauto linijas
1000 ir 500 hPa paviršiuose, o punktyrinės – sluoksnio storio tarp 1000 hPa ir 500 hPa paviršių
izohipses (viršuje). Balti plotai žymi divergencijos, o štrichuoti – konvergencijos zonas
(apačioje). Taškinės punktyrinės linijos žymi viršutinės ir apatinės troposferos barinių darinių
centrus jungiančias ašis. Horizontalus mastelis abiejose schemose sutampa. Transformuota iš
Kurz (1990)
Būdingų santykinio sūkurio reikšmių vietos nustatymas barinės topografijos žemėlapiuose.
Sūkurys atsiranda dėl vėjo lauko (srauto) poslinkio, kai vėjo greitis vienoje dalelės
(dalelių) pusėje stipresnis negu kitoje. Atmosferoje labai svarbu ne tik pats sūkurys, jo dydis, bet
ir ženklas. Sūkurys laikomas teigiamu, kai dalelės juda prieš laikrodžio rodyklę, o neigiamas –
pagal (Šiaurės pusrutulyje) 50 , tai yra teigiami bus cikloniniai sūkuriai, o neigiami –
anticikloniniai. Sūkurys atsiranda ir dėl srauto linijų kreivumo. Oro arba skysčio dalelės iš tiesios
srauto atkarpos patekę į kreivą (bariniuose slėniuose ar gūbriuose arba upės vingiuose) įgauna
skirtingą greitį skirtingose srauto pusėse, atsiranda sūkurys. Taigi slėnio ašyje dalelės turi
teigiamą sūkurį, o gūbrio – neigiamą. Ten kur srauto linijos yra tiesios, t. y. zonoje, kur keičiasi
linijų išlenktumas – dalelių sūkurys lygus 0. Realioje atmosferoje dažniausiai stebimas dviejų
efektų derinys: dalelės ssukasi apie tam tikrą vertikalią ašį tiek dėl horizontalaus vėjo poslinkio,
tiek dėl judėjimo kreivumo.
Vėjo stebėjimų skaičiavimams parinkimas bei vėjo dedamųjų reikšmių nustatymas.
Bet kuris vektorius Žemės paviršiuje ar paviršiaus atžvilgiu gali būti išreikštas dviem kitais
vektoriais (dedamosiomis) išilgai x ir y ašių. Jeigu laikysime, kad aukščiau trinties sluoksnio vėjas yra
artimas geostrofiniui, tai žemiau pateiktose formulėse nenaudosime indekso „g“, o geostrofinio vėjo
vektorių Vg pakeisime realaus vėjo vektoriumi V, kuris skaidomas į dedamąsias u ašyje x ir v – ašyje y:
50 Pietų pusrutulyje atvirkščiai.
79