sinoptinės meteorologijos pagrindų praktikos darbai - Vilniaus ...

2) jeigu pats srautas meandruoja, tai yra dalelių judėjimo trajektorija turi kreivumą.
Sūkurys yra labai mažų oro dalelių judėjimo požymis, todėl bet kuris taškas barinės topografijos
žemėlapyje gali būti laikomas ta dalele. Iš tikrųjų oro dalelė atmosferoje tuo pačiu metu gali
atlikti trejopus sukimosi judesius:
a) dalelės sukimasis apie savo ašį – poslinkio sūkurys;
b) dalelės sukimasis apie barinio darinio (slėgio sistemos) ašį – kreivumo sūkurys;
c) dalelės sukimasis dėl pačios atmosferos sukimosi.
Dviejų pirmų sukimosi judesių suma yra vadinama santykiniu sūkuriu, o visų trijų suma –
absoliučiu sūkuriu.
Didelių divergencijos reikšmių vietos nustatymas barinės topografijos žemėlapiuose.
Realioje atmosferoje tiek divergencija, tiek konvergencija vyksta kartu ir dėl vėjo
krypties pokyčių, ir vėjo greičio pokyčių oro tėkmėje. Tai parodo srauto linijų konfigūracija
(krypties pokyčio įtaka) ir vėjo greičio kaita išilgai jų (greičio pokyčio įtaka). Toliau pateikiami
standartiniai oro srautų tipai:
1) Lygiagrečių oro srauto linijų vėjo laukas bet kuriame laisvosios atmosferos
izobariniame paviršiuje, kur vėjo greitis tėkmės kryptimi mažėja, tai prieš srautą kaupiasi oras ir
šioje vietoje vyksta konvergencija. Jeigu vėjo greitis tėkmės kryptimi mažėja – oro tankis prieš
srautą retėja ir vyksta divergencija.
2) Vėjo greitis vienodas išilgai srauto linijų. Jeigu šios linijos diverguoja (išsiskiria) –
vyksta divergencija, jeigu linijos konverguoja (susieina) – vyksta konvergencija.
3) Srauto linijoms konverguojant ar diverguojant, nereiškia, kad vyksta konvergencija
ar divergencija. Būtina papildomai žinoti vėjo greičio pasiskirstymą:
a) jeigu tėkmės kryptimi (išilgai srauto linijų) vėjo greitis didėja, o srauto linijos
diverguoja, toje vietoje vyksta divergencija;
b) jeigu tėkmės kryptimi (išilgai srauto linijų) vėjo greitis mažėja, o srauto linijos
konverguoja, toje vietoje vyksta konvergencija.
Tačiau tokie akivaizdūs pavyzdžiai realioje atmosferoje pasitaiko nedažnai ir, be
papildomų skaičiavimų, vien stebint vėjo simbolius ir slėgio lauko konfigūraciją labai sunku
nustatyti, ar duotoje erdvės dalyje vyksta konvergencija ar divergencija.
Pagrindinės divergencijos ir konvergencijos sritys, susiję su judančiomis barinėmis
sistemomis yra tokios:
1) priežeminio ciklono priekinėje dalyje 49 vyksta konvergencija apatinėje
troposferoje ir divergencija – viršutinėje, bedivergentiniais laikomi sluoksniai artimi 600 hPa
lygiui;
2) ciklono užnugaryje dažniausiai stebima konvergencija viršutinėje troposferoje, o
divergencija paribio sluoksnyje (7.1 pav.).
Ciklono priešakyje stipriausia konvergencija vyksta didžiausios šilumos advekcijos
sluoksnyje, o ciklono užnugaryje stipriausia divergencija – didžiausios šalčio advekcijos
sluoksnyje. Divergencija apatiniuose sluoksniuose stipriausiai pasireiškia paribio sluoksnyje
(maždaug iki 1000 m aukščio).
Jeigu ciklonas gilėjantis, tai jo užnugaryje konvergencija būna susilpnėjusi, arba net gali
vykti divergencija. Jeigu ciklonas pildosi, tai divergencija viršutiniuose sluoksniuose yra
susilpnėjusi arba net pasikeičia į konvergenciją. Vystantis ir judant barinėms sistemoms vyksta
dviejų rušių vertikali cirkuliacija: vienokia žemiau 300 hPa lygio, o kitokia aukščiau šio lygio. Iš
bendrosios meteorologijos kurso žinome, kad ciklone apatinėje ir vidurinėje troposferos dalyje
vyksta oro kilimas, o anticiklone – slūgimas.
49 Priešakinė dalis – tai erdvės dalis į kuria darinys juda ar pajudės (prognozėje)
78