sinoptinės meteorologijos pagrindų praktikos darbai - Vilniaus ...
sinoptinės meteorologijos pagrindų praktikos darbai - Vilniaus ...
sinoptinės meteorologijos pagrindų praktikos darbai - Vilniaus ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
−3<br />
kg<br />
izobaroms, tai gausime 141 km. Įsistačius šį skaičių į (2) formulę gausime apie 3.<br />
54∗<br />
10 ; 2 2<br />
m s<br />
−3<br />
kg<br />
naudojant vektorinį žymėjimą: ∇ p = 3.<br />
54 ∗10<br />
. 2 2<br />
m s<br />
Operatyviniame sinoptiko darbe barinius gradientus priimta matuoti ne išilgai statmenų<br />
viena kitai koordinačių ašių, o statmenai izobaroms arba izohipsėms. Taip pat, išmatuotus arba<br />
nustatytus gradientus priimta išreikšti milibarais (mb) ar hektopaskaliais (hPa) šimtui kilometrų.<br />
Tokiu atveju (2) formulės sprendinys bus lygus 2.5 hPa/ 100 km, o (6) – 3.54 hPa/ 100 km.<br />
Geostrofinio vėjo greičio skaičiavimas.<br />
Bet kokios krypties horizontalų judėjimą veikia trys jėgos: barinio gradiento, Korioliso<br />
(efektas 46 ) ir trinties (F). Jeigu judėjimas vyksta aukščiau 1000 m virš paklotinio paviršiaus<br />
trinties jėgos galima nepaisyti. Taip pat yra žinoma, kad realioje atmosferoje bet koks judėjimas<br />
turi pagreitį, kuris dažniausiai vienu laipsnio rodikliu yra mažesnis už judėjimo greitį. Tačiau<br />
kartais, norint supaprastinti skaičiavimus, pagreičio galima nepaisyti.<br />
Bendrosios <strong>meteorologijos</strong> kurse buvo apibūdinta geostrofinio vėjo samprata:<br />
geostrofinis judėjimas vyksta tuomet, kai jį veikia tik dvi jėgos, barinio gradiento (BGJ) ir<br />
Koriolio (Ko) ir tarp jų išlaikoma pusiausvyra. Tokio tipo judėjimas, be to, turi būti tiesiaeigis<br />
(išilgai lygiagrečių izobarų ar izohipsių), neveikiamas trinties ar kitų jėgų ir jame nevyksta jokių<br />
vertikalių judesių.<br />
Jeigu laikysime, kad judėjimas yra geostrofinis, tuomet judėjimo pagreitį ir trintį<br />
aprašantys nariai gali būti prilyginti nuliui ir tokiu būdu gausime supaprastintą lygtį dar<br />
vadinamą geostrofinio vėjo lygtimi:<br />
1 Δp<br />
Vg<br />
= , (7)<br />
ρf<br />
Δn<br />
čia Δn yra atstumas išilgai normalės tarp izobarų, o Δp=p1-p2 – slėgio skirtumas tarp artimiausių<br />
izobarų (1 ir 2). Kad susidarytų įspūdis, jog šis ryšys yra tiesinis.<br />
Geostrofinis vėjas ne tik parodo judėjimo kryptį ir greitį, bet ir barinių sistemų<br />
padėtį. Geostrofiniam vėjui galioja taisyklė: jeigu atsistosime taip, kad vėjas pūstų mums į<br />
nugarą, tai Šiaurės pusrutulyje žemas slėgis lieka iš kairės, o aukštas iš dešinės. Pietų pusrutulyje<br />
atvirkščiai.<br />
Geostrofinio vėjo formulę lygiai taip pat galima taikyti barinės topografijos<br />
žemėlapiuose kaip priežeminiuose sinoptiniuose. Skaičiuojant geostrofinį vėją barinės<br />
topografijos žemėlapiuose nereikia tankio, o jį pakeičia laisvo kritimo pagreitis (sunkio jėga):<br />
g ∂H<br />
V g = , (8)<br />
f ∂n<br />
kur ∂H yra geopotencialaus aukščio pokytis tarp izohipsių, o ∂n – atstumas tarp jų išilgai<br />
normalės. Barinio gradiento dydžiai čia dažniausiai bent vienu laipsnio rodikliu didesni negu<br />
jūros lygyje.<br />
Jeigu į (9) formulę įstatytume tokias reikšmes: ρ = 1.276 kg/ m 3 , p = 1000 hPa, T =<br />
0 °C, o f = 2Ωsinϕ, kur Ω = 7.29 x10 -5 s -1 , o<br />
Δn<br />
slėgio lauke galėsime taikyti empirinę tokią formulę:<br />
5.38 δp<br />
V<br />
sin ϕ δn<br />
Δ p<br />
išreikšime hPa/ 100 km, tai priežeminiame<br />
g = , (9)<br />
46<br />
Korioliso jėga yra neteisingas apibrėžimas, kadangi Žemės sukimosi poveikis juntamas tik judančiam kūnui. Kai<br />
jis ramybės būsenoje šis poveikis lygus 0.<br />
73
Change language