sinoptinės meteorologijos pagrindų praktikos darbai - Vilniaus ...

Barinės topografijos žemėlapiuose reprezentuojančiuose aukštesnius nei 300 hPa
standartinius izobarinius paviršius (250, 200, 150, 100, 70, 50, 30, 20, 10 hPa) geopotencialus
aukštis visada nurodomas be dešimties tūkstančių skaitmens, tačiau geopotencialiais dekametrais
(5 pav.). Todėl iki 70 hpa lygio imtinai geopotencialaus aukščio skaičiaus priekyje pridedamas 1,
o pabaigoje – 0 (5.4 pav.). Aukštesniuose lygiuose (50, 30 ir 20 hPa) priekyje pridedama 1 arba 2,
o 10 hPa lygyje – 2 arba 3 42 .
5.4 pav. Radiozondavimo stebėjimų vaizdavimas stoties modelio pagalba AT100 žemėlapyje.
Tikras 100 hPa izobarinio paviršiaus aukštis ties konkrečiomis stočių koordinatėmis gaunamas
prie geopotencialaus aukščio skaitmenų priekyje pridėjus vienetą, o gale nulį. Pavyzdžiui, Kauno
aerologinės stoties vietoje skaitmenys 655 reiškia 16550 gpm virš jūros lygio.
Standartiškai izohipsės AT850, AT700 ir AT500 absoliučios topografijos ir ST 500 1000
santykinės topografijos žemėlapiuose braižomos kas 40 gpm arba 4 dam. Tačiau paskutiniais
dešimtmečiais, kai sinoptinėje orų analizėje naudojami ne tik stebėjimų duomenys, bet ir
skaitmeninių orų prognozės modelių analizės laukai, intervalas tarp izohipsių nurodytuose
žemėlapiuose gali svyruoti nuo 3 iki 6 dam (30-60 gpm). AT300 žemėlapiuose izohipsės
brėžiamos kas 8 dam (80 gpm), o kartais kas 12 dam, kadangi gradientai šiame lygyje paprastai
beveik dvigubai didesni negu apatinėje troposferoje. Izohipsės brėžiamos ištisine juoda linija
(naudojant minkštą pieštuką) remiantis geopotencialaus aukščio interpoliacijos rezultatais. Pati
paprasčiausia interpoliacija: tai aukščių interpoliavimas tarp pasirinktos centrinės stoties ir
beveik vienodu atstumu nuo jos nutolusių stočių. Deja, ne visada kiekvieną stotį supa vienodu
atstumu nutolę stotys, todėl tokiais atvejais interpoliuojant verta suteikti nevienodai nutolusioms
stotims skirtingus svertinius koeficientus. Interpoliacijos dėka išbrėžtos izohipsės turėtų būti
koreguojamos atsižvelgiant į vėjo parametrus: laikant, kad radiozondais užfiksuotas vėjas yra
labai artimas geostrofiniam vėjui, todėl izohipsės turėtų būti išlenkiamos taip, kad jos stoties
vietoje būtų liestinės vėjo vektoriams. Ši taisyklė taikytina tik tose vietose, kur vėjo greitis yra ne
mažesnis už 5 m/s.
Neuždaros izohipsės (tai tokios, kurių pradžia ir pabaiga nesusieina) užrašomos linijos
galuose, o uždaros - vienoje pasirinktoje vietoje, geriausiai uždaros izohipsės aukščiausiame
taške. Visi užrašai atliekami juodu pieštuku išlaikant vienodo dydžio šriftą ir lygiuojant išilgai
esamos ar menamos geografinės platumos (lygiagretės). Visos izohipsės užrašomos arba
triženkliu (dam) arba keturženkliu (gpm) skaičiais (5.5 pav.).
42 Operatyviniame sinoptikų darbe aukštesnių lygių negu 300 hPa bariniai topografijos žemėlapiai nenaudojami arba
bent jau neapdorojami. Jie reikalingesni ilgalaikiam orų prognozavimui ir stratosferinėms analizėms.
65