sinoptinės meteorologijos pagrindų praktikos darbai - Vilniaus ...
sinoptinės meteorologijos pagrindų praktikos darbai - Vilniaus ...
sinoptinės meteorologijos pagrindų praktikos darbai - Vilniaus ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
naudojant Tv kreivę ir izotermą reikia rasti vidutinę Tv ( T v ). Ten kur Tv kerta sluoksnio storio<br />
z2<br />
(atstumų tarp izobarinių paviršių) skalę ir bus ΔZ ( H z ) reikšmė išreikšta geopotencialiniais<br />
1<br />
dekametrais 28 (3.9 pav.).<br />
Dar vienas būdas skaičiuoti sluoksnio storį – naudojant hipsometrinę formulę:<br />
RT<br />
v ⎛ p1<br />
⎞<br />
ΔZ<br />
= ln⎜<br />
⎟ , (4)<br />
g ⎝ p2<br />
⎠<br />
kur R yra dujų konstanta sausam orui, T v - vidutinė virtuali sluoksnio oro temperatūra, p1 ir p2 –<br />
atitinkamai atmosferos slėgis sluoksnio viršutinėje ir apatinėje riboje, g – laisvasis kritimo<br />
pagreitis (3.9 pav.).<br />
Taip pat, galima naudoti skaitmenis prie standartinių izobarinių lygių 950, 850, 750,<br />
650 hPa ir t. t. (izobarų). Šie skaitmenys yra sluoksnio tarp dviejų izobarinių paviršių storis,<br />
išreikštas geopotencialiniais dekametrais (dam). Slėgio skirtumas tarp viršutinės ir apatinės<br />
kiekvieno sluoksnio ribos – 100 hPa. Sluoksnio storio reikšmės priskirtos sluoksnio viduriui,<br />
kuriame atskaitoma vidutinės temperatūros reikšmė. Pavyzdžiui, tarkime, kad vidutinė sluoksnio<br />
tarp 600 ir 700 hPa lygių lygi 0 °C. Pagal šią izotermą ties sluoksnio viduriu randame storį –<br />
123.3 dam arba 1233 gpm. Storesnių sluoksnių storį nesunkiai galim suskaičiuoti susumavus<br />
visų į jį patenkančių plonesnių sluoksnių storį.<br />
Oro temperatūros inversijų analizė<br />
Oro temperatūros inversinis sluoksnis – tai toks sluoksnis, kuriame oro temperatūra<br />
didėja didėjant aukščiui. Grafiškai jos nesunkiai išskiriamos: šiuose sluoksniuose aplinkos<br />
temperatūros kreivė nuo izotermos palinkusi į dešinę. Atsižvelgiant į inversijų susidarymo<br />
mechanizmą išskiriamos keturios temperatūros inversijų rūšys: spindulinio atvėsimo, žemyneigių<br />
srautų (suspaudimo), frontinės (advekcinės) ir turbulencinės sąmaišos. Jų charakteristikos<br />
pateiktos 3.1 lentelėje.<br />
Lentelė 3.1. Inversijų rūšys ir jų charakteristikos<br />
Spindulinio atvėsimo<br />
Frontinė (advekcinė)<br />
- Dažnai ties paviršiumi T = Td arba T ~ Td<br />
- Td kreivė beveik lygiagreti izogramoms<br />
ties inversijos sluoksniu.<br />
- T ir Td kartu žemėja virš inversinio<br />
sluoksnio<br />
Žemyneigių srautų (suspaudimo)<br />
- T didėja inversiniame sluoksnyje<br />
- Td staigiai mažėja inversiniame<br />
sluoksnyje<br />
- T virš inversijos kinta beveik<br />
sausaadiabatiškai.<br />
- T kreivė rodo ploną izotermijos arba inversijos<br />
sluoksnį<br />
- Td didėja inversiniame sluoksnyje<br />
Turbulencinės sąmaišos<br />
- T gradientas artimas sausaadiabatiškam žemiau<br />
inversijos sluoksnio<br />
- Td kreivė beveik lygiagreti izogramoms žemiau<br />
inversijos sluoksnio<br />
- T kreivė beveik izoterminė inversiniame<br />
sluoksnyje<br />
Pagal inversijų susidarymo aukštį jos gali būti skirstomos į priežemines ir pakiliąsias. Remiantis<br />
1 lentelėje pateiktomis charakteristikomis matyti, kad priežeminėmis dažniausiai gali būti<br />
radiacinės inversijos, o pakiliosiomis – likusios trys. Pasitaiko atvejų, kai inversijas formuoja<br />
keli mechanizmai, pavyzdžiui, oro slūgimas aukšto slėgio zonoje ir stiprus priežeminio oro<br />
28 JAV aerologinėse diagramose (Skew-T) sluoksnio storis skaičiuojamas pėdomis<br />
43
Change language