sinoptinės meteorologijos pagrindų praktikos darbai - Vilniaus ...

a) tik vienas rodiklis gali būti koduojamas su viena orų reiškinių grupe, o „migla“ koduojama be
jokio ją apibūdinančio rodiklio;
b) rodikliai „plonas sluoksnis“ (MI), dalinis (PR) ir „lopais/ vietomis“ (BC) koduojami tik kartu
su „rūku“ (FG); pavyzdžiui, MIFG;
c) rodikliai „pažemio“ (DR) ir „pustomas“ (BL) gali būti koduojamas tik kartu su reiškiniais DU,
SA ir SN; DR rodiklis naudojamas tuomet, kai dulkės, smėlis ar sniegas vėjo pakeliamas ne
daugiau kaip 6 pėdas (2 metrus) nuo žemės paviršiaus
d) kai pustomas sniegas stebimas kartu su sniegu iškrintančiu iš debesų, tai abu reiškiniai ir
perduodami, pavyzdžiui, SN BLSN; tačiau jeigu stebėtojas negali nustatyti dėl pūgos, ar sniegas
krinta iš debesų, tai perduodama tik BLSN;
c) reiškinys PY perduodamas tik kartu su BL;
d) rodiklis „liūtinis“ (SH) gali būti koduojamas vieną ar daugiau kartų tik su RA, SN, PE, GS ir
GR reiškiniais; jeigu apylinkėse stebimi krituliai yra neliūtinio pobūdžio, tai kritulių
intensyvumas ir tipas neperduodami;
e) rodiklis „perkūnija“ (TS) gali būti koduojamas ir kaip vienintelis reiškinys – perkūnija arba
kartu su kritulių tipais RA, SN, PE, GS ar GR, tačiau TS rodiklis niekad nekoduojamas su SH
rodikliu;
f) rodiklis „užšąlantis“ gali būti koduojamas tik kartu su reiškiniais FG, DZ arba RA, pavyzdžiui
FZRA, tačiau niekad nenaudojamas kartu su SH rodikliu.
3) Stulpelis „Krituliai“:
a) daugiausia trys kritulių tipai gali būti koduojami vieningoje orų reiškinių grupėje; jie turi eiti
iš eilės – intensyvumo mažėjimo linkme;
b) krituliai fiksuojami automatinėse stotyse, kurių tipo ji negali nustatyti koduojami simboliais
UP.
4) Stulpelis „Matomumo sumažėjimas“
a) plonas rūko sluoksnis (MIFG), rūkas vietomis (BCFG) ir dalinis rūkas (PRFG) gali būti
perduodami, kai vyraujantis matomumo nuotolis siekia 7 mylias ir daugiau (> 10 km);
b) „jūros bangų purslai“ koduojami tik kaip BLPY.
5) Stulpelis „Kiti reiškiniai“:
a) viesulai ir vandens sūkuriai turi būti koduojami tik kaip „+FC“;
b) piltuvo formos debesis koduojamas kaip „FC“.
Detalesnė informacija apie orų kodavimą pateikta specialiame METAR/TAF telegramų
kodavimo priede (Lentelė C1.8).
7 – DANGAUS SKLIAUTO SĄLYGOS – DEBESUOTUMAS
NsNsNshshshs arba VVhshshs arba SKC/CLR
NsNsNs – debesų kiekis debesų masyve, koduojamas trimis raidėmis pagal angliškų žodžių
trumpinius: SCT – pavieniai debesys (scattered), 1-4 оktos (1-5 balai); BKN – nepastovus
debesuotumas (broken), 5-7 oktos (6-9 balai); OVC - apsiniaukę (overcast), 8 oktos (10 balų);
SKC - giedra (sky clear); Detalesni duomenys pateikti lentelėje C1.3 prieduose.
hshshs – debesų pado aukštis 13 , perduodamas m arba pėdomis 30 m (100 pėdų) intervalu;
Detalesni duomenys pateikti C1.4 lentelėje prieduose.
Debesuotumo duomenys perduodami debesų aukštų didėjimo tvarka
VVhshshs – grupė skirta vertikaliam matomumui perduoti, kur VV – grupės identifikatorius, o
hshshs – vertikalus matomumas, tarp jų negali būti tarpo. Vertikalus matomumas perduodamas
taip pat kaip ir debesų pado aukštis 30 m (100 pėdų) intervalu.
Kiekvienas debesų sluoksnis yra atskiriamas tarpu. SKC arba CLR žymekliai perduodami be
debesų pado aukščio. Aptarnaujamose stotyse Cb (CB) bei Cu cong. (TCU) 14 telegramose
prijungimai prie atitinkamo sluoksnio.
13 arba žemiausių debesų apatinės ribos aukštis
14 arba TCU – towering cumulus (angl.)
28