sinoptinės meteorologijos pagrindų praktikos darbai - Vilniaus ...

10 min. laikotarpį metrais; jeigu iškart po šios grupės eina raidės FT, tai rodo, kad matomumas
perduodamas pėdomis (feet).
Pavyzdžiui, grupė R01L/0800FT rodo, kad KTT take 01L matomumo nuotolis 800 pėdų.
i – matomumo nuotolio tendencija per 10 min. laikotarpį: i = U – padidėjimas, i = D -
sumažėjimas, i = N – be pokyčių;
RDRDR/VRVRVRVR V VRVRVRVRi – ši grupė (buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje)
įtraukiama vietoj pirmosios, jeigu per 10 min. laikotarpį ekstremalūs trumpalaikiai matomumo
nuotolio nukrypimai didesni už vidurkį 20% arba 50 m. Iki raidės „V“ perduodama minimalaus,
o po raidės „V“ maksimalaus matomumo nuotolio reikšmės. V – yra grupės identifikatorius.
Jeigu matomumo nuotolis yra kintantis, tai jis koduojamas formatu
RDRDR/VnVnVnVnVVxVxVxVxFT. VnVnVnVn yra mažiausias perduodamas matomumo nuotolis
pėdomis, V yra skiriamasis raidinis simbolis ir VxVxVxVx – didžiausias perduodamas matomumo
nuotolis pėdomis; FT – nuotolio matavimo vienetai – pėdos.
Pavyzdžiui, grupė R01L/0600V1000FT rodo, kad KTT take 01L per 10 minučių matomumo
nuotolis svyravo nuo 600 pėdų iki 1000 pėdų.
Jeigu iš duoto KTT perduodamos mažesnės už galimą instrumentinio matavimo matomumo
nuotolio reikšmę, tai prieš grupes VnVnVnVn arba VxVxVxVx eina simbolis „M“. Jeigu iš duoto
KTT perduodamos didesnės už galimą instrumentinio matavimo matomumo nuotolio reikšmę,
tai prieš grupes VnVnVnVn arba VxVxVxVx eina simbolis „P“.
Pavyzdžiui, grupė R01L/M0600FT rodo, kad KTT take 01L matomumo nuotolis yra mažesnis
už 600 pėdų, o grupė R24/P6000FT – KTT take 24 matomumo nuotolis viršijo 6000 pėdų.
6 – YPATINGI ORŲ REIŠKINIAI STEBĖJIMO METU w'w'
Reiškiniai koduojami remiantis lentele C1.2 prieduose. Vietoj simbolių w'w' telegramoje gali
būti nuo dviejų iki devynių ženklų. Jeigu reikia nurodyti reiškinio intensyvumą naudojami
ženklai "+" vietoj intensyvaus "-" vietoj silpno, o vidutinio intensyvumo reiškinys atskiru ženklu
nenurodomas.
Orų reiškiniai stebimi stotyje arba jos apylinkėse turi būti koduojami ir perduodami
pagrindiniame telegramos tekste; orų reiškiniai stebėti, bet ne fiksuoti stotyje arba jos apylinkėse
perduodami „Pastabų“ skyriuje.
Pažemio smėlio, dulkių, sniego pustymas, plonas rūko sluoksnis, dalinis rūkas ar rūkas vietomis
perduodami pagrindiniame telegramos tekste jeigu matomumas yra mažesnis negu 7 mylios arba
10 km ir laikomi svarbiais reiškiniais operatyviniame darbe. Stebėti vulkaninės kilmės pelenai
visuomet perduodami.
Skirtingos orų reiškinių grupės turi būti atskirtos viena nuo kitos tarpu. METAR/SPECI
telegramose neperduodama daugiau kaip trys orų reiškinių grupės.
Kodavimo taisyklės (pagal lentelę C1.2)
1) Intensyvumo stulpelis:
a) intensyvumas turi būti koduojamas kartu su kritulių tipais išskyrus ledo kristalus ir krušą;
pastarieji koduojami kartu su tokiais apibūdinančiais rodikliais kaip „perkūnija“ (TS) ar
„liūtinis“ (SH);
b) intensyvumas nenurodomas šalia pustomų dulkių (BLDU), smėlio (BLSA) ar sniego (BLSN);
c) smėlio (SS) ar dulkių audra (DS) gali būti nurodyta tik didelio ar vidutinio intensyvumo;
d) su VC identifikatoriumi gali būti koduojami tik „perkūnija“ (TS), „rūkas“ (FG),
„liūtinis“ (SH), „išsivystę dulkių/ smėlio sūkuriai“ (PO), pustomos dulkės (BLDU), smėlis
(BLSA) ar sniegas (BLSN), smėlio (SS) ar dulkių audra (DS);
e) intensyvumo indikatoriai neturi būti kartu koduojami su VC identifikatoriumi;
f) kodu VCFG koduojamas bet kokio tipo rūkas stoties apylinkėse;
g) krituliai neiškritę stotyje, bet stebėti 10 mylių spinduliu apie ją koduojami kodu (VCSH).
2) Apibūdinančio rodiklio stulpelis:
27