kai kurie gintariniai dirbiniai senuosiuose lietuvos muziejų rinkiniuose
kai kurie gintariniai dirbiniai senuosiuose lietuvos muziejų rinkiniuose
kai kurie gintariniai dirbiniai senuosiuose lietuvos muziejų rinkiniuose
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
esantys gintaro klodai galėjo patenkinti tik santykinai nedidelius ne<br />
olito bendruomenių poreikius. Taip pat labai įdomu, kad nors yra išli<br />
kę nemažai gintaro rinkėjų pasakojimų apie gintaro kasimą, bet visi<br />
pateikėjai kalba tik apie žaliavą. Nėra jokių duomenų ar net menkiau<br />
sių užuominų apie gintarinius neolito dirbinius.<br />
1936 m. vasario 12 d., tikėtina, didžioji E Tiškevičius neolito ko<br />
lekcijos dalis - daugiausia <strong>gintariniai</strong> ir keli akmeniniai <strong>dirbiniai</strong> bu<br />
vo padovanoti Kretingos muziejui. Didžioji šios dovanos dalis yra<br />
<strong>gintariniai</strong> neolito papuošalai, 3 karoliai, be to, rinkinyje yra du akme<br />
niniai skobtai, du <strong>gintariniai</strong> verpstu<strong>kai</strong> ir titnaginė strėlė. Akmeniniai<br />
skobtai skirtini neolitui, o verpstu<strong>kai</strong> ir karoliai - vėlyvajam geležies<br />
amžiui. Šiuos vertingus gintarinius ir akmeninius dirbinius perdavė<br />
grafo sūnus Stanislovas Tiškevičius (1907-74) 46<br />
. Tačiau akivaizdu, kad<br />
Palangos gintaro rinkinys, <strong>kai</strong>p ir visas Palangos dvaras, priklausė An<br />
taninai Tiškevičienei (1870-1952). Taip pat kažkodėl į Palangos gintaro<br />
rinkinį, paskelbtą Balio Tarvydo, įėjo ir apskrities viršininkui Juozui<br />
Vaišniui priklausę <strong>dirbiniai</strong>.<br />
Šiame Palangos rinkinio istorijos etape atsiranda netikėtas aspek<br />
tas: pradėta teigti, kad kolekcija yra susijusi su eksponavimu Paryžiu<br />
je 47<br />
. Publikuodamas Palangos gintaro rinkinį jo pirmasis skelbėjas Ba<br />
lys Tarvydas (1897-1980) rašė, jog „šis rinkinys jau buvęs Paryžiaus<br />
parodoje, kur buvęs labai brangiai vertinamas ir vis dėlto jis nepateko<br />
į užsieniečių rankas, bet į savo vielinį <strong>muziejų</strong> ir tai dovanai" 48<br />
.<br />
Laikraštis „Lietuvos aidas" apie dovanojamo rinkinio sąsajas su<br />
Prancūzija rašė dar kitaip. Oficiozas teigė, kad prieš I pasaulinį karą<br />
dovanotas rinkinys buvo laikomas Luvro muziejuje, kur padaryta jo<br />
ekspertizė, radiniai nupiešti, o kolekcija įvertinta „aukšta <strong>kai</strong>na" 49<br />
. Tuo<br />
tarpu savaitraštis „Vakarai", nušviesdamas rinkinio dovanojimo Kre<br />
tingos muziejui faktą, rašė - <strong>kai</strong> <strong>kurie</strong> daiktai buvo „išstatyti" Paryžiaus<br />
parodoje ir turėjo didelį pasisekimą 50<br />
. Akivaizdu, kad Palangos ginta<br />
ro rinkinio eksponavimą Paryžiuje žiniasklaida interpretavo ne tik lais<br />
vai, bet ir skirtingai.<br />
Jonas Puzinas (1905-78) tikrai domėjosi Palangos gintaro rinkiniu,<br />
kiek galima spręsti iš publikuotų ir rengtų spaudai darbų, tačiau apie<br />
šio rinkinio eksponavimą Prancūzijoje neužsimena 51<br />
. Apie rinkinio<br />
eksponavimą Paryžiuje nekalba ir Vytauto Didžiojo Kultūros muzie<br />
jaus metraštis, pateikdamas Palangos gintaro rinkinio patekimo į mu<br />
ziejų aplinkybes 52<br />
. Be to, B. 'Jhrvydas nerašo, nei kokioje parodoje rin<br />
kinys buvo eksponuotas, nei kada lai vyko, juo labiau jis neužsimena<br />
apie prizo laimėjimą, o iš teksto galima susidaryti išvadą, kad rinkinys
Change language