24–25 / Ona Norkutė, Danutė Mukienė. Stemplių dvaras

24
ÞEMAITIJOS DVARAI
STEMPLIØ
DVARAS
PARENGË ONA NORKUTË,
DANUTË MUKIENË
Stempliø dvaras 2003 m. Onos Norkutës nuotrauka
Stempliø dvaros sodyba – tokio pat pavadinimo kaime, kuris
yra prie kelio Ðvëkðna–Kvëdarna, 12 km á rytus nuo Ðvëkðnos.
Kaimo pietryèiuose vinguriuoja Veivirþo intakas Aðva, o rytinëje
pusëje plyti 579 ha uþimantis Stempliø kraðtovaizdþio draustinis. Ið
pietø gyvenvietæ supa Stempliø, ið ðiaurës – Þàsyèiø miðkai.
Pagrindinis kaimo architektûrinis akcentas – 1943 m. pastatyta
katalikø Ðv. Aloyzo baþnyèia. Gyvenvietëje veikia Ðvëkðnos „Saulës“
vidurinës mokyklos Stempliø skyrius, girininkija. Yra èia ir
katalikø kapinës.
Stempliø kaimas raðytiniuose ðaltiniuose (Ðvëkðnos dvaro inventoriuje)
pradedamas minëti 1644 m.
1695 m. kaime gyveno 18 ðeimø. Iki 1820 m. Stemplës buvo
sudëtinë Ðvëkðnos dvaro, kurá valdë grafai Broel Pliateriai, dalis.
1820 m. dvaras atiteko Kazimierui Konstantinui Broel Pliateriui
(1807–1872). Nuo XIX a. antros pusës iki 1950 m. Stempliø kaimas
buvo Stempliø seniûnijos centras ir priklausë Ðvëkðnos valsèiui.
1950–1960 m. Stemplës buvo Stempliø apylinkës ir „Auðros“ kolûkio
centras. Stempliø kaimo ir jo apylinkiø gyventojai dalyvavo
1863 metø sukilime. Geguþës 11–12 dienomis ties Stemplëmis ávyko
Boleslovo Dluskio vadovaujamos sukilëliø rinktinës susirëmimas
su caro kariuomene. Sukilëliai ðá mûðá laimëjo. 1864–1904 m.
Stemplëse daþnai lankydavosi knygneðiai – per ðá kaimà ëjo jø
kelias.
1918 m. Lietuvà paskelbus nepriklausoma valstybe, Stempliø
dvaro centras priklausë Jadvygai Èackienei.
Ágyvendinant Þemës reformos ástatymà, dalis Stempliø dvaro
buvo iðparceliuota. Iki reformos dvare buvo 32 pastatai (gyvenamasis
namas, 2 kumetynai, arklidës, raguoèiø tvartas, vyno rûsys,
darþoviø rûsys, ledainë, spirito varykla, svirnas, kiaulininkas, paukðtininkas,
kelios darþinës ir kt.). Seniau dvare buvo ir koplyèia, èia
retkarèiais vykdavo pamaldos. Iki ðiø dienø iðliko tik svirnas ir
medinis gyvenamasis namas. Reformos metu iðdalijus dvarà, jo
dalyje buvo ákurtas Drobuliø kaimas. Ðis kaimo pavadinimas neprigijo
ir gyvenvietë toliau vadinama Stemplëmis.
Dokumetuose yra uþfiksuotas faktas, kad 1932 m. grafas Jurgis
Felicijonas Broel Pliateris, veikæs pilnateisës Lietuvos pilietës Jadvygos
Èackienës, kuri 1910 m. buvo ásigijusi Stempliø dvarà, vardu,
uþ 30 tûkst. auksiniø já pardavë Juozui Alminauskui. Pardavimo-pirkimo
akte nurodyta, kad parduodama 64 hektarai (7341 kv.
m) þemës ir trobesiai, kuriø skaièius nenurodytas. Pardavëjas savo
ágaliotojos vardu nurodë, kad parduodamas turtas „yra laisvas
nuo skolø, draudimø, nuomos sutarèiø ir kitokiø suvarþymø“. Pardavëjas
ir pirkëjas pareiðkë, kad Þemës reformos ástatymas tokio
jø sandorio neriboja.
Dabar Stemplës turistus daugiausia traukia tuo, kad èia 12 paskutiniøjø
savo gyvenimo metø (1836–1848) praleido poetas, istorikas
Simonas Stanevièius (1799–1848). Jis èia ir mirë, o buvo palaidotas
Ðvëkðnos kapinëse. Apie S. Stanevièiaus gyvenimà Stemplëse
primena prie medinio dvaro gyvenamojo namo prikalta informacinë
lenta.
Stempliø dvaro gyvenamasis namas ir parko alëjos fragmentas 2003 m.
Onos Norkutës nuotraukos. 2003 m.

Informacinë lenta prie Stempliø dvaro gyvenamojo namo sienos. Onos
Norkutës nuotrauka. 2003 m.
Ðiame dvare kurá laikà buvo saugoma ir garsioji grafo Jurgio
Broel Pliaterio (1810–1836) biblioteka.
Stempliø kaime yra gimæs Lietuvos Nepriklausomybës akto
(1918 m. vasario 16 d.) signataras prelatas Kazimieras Ðaulys.
Stempliø dvaras po Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo sugràþintas
buvusiems jø ðeimininkams Alminauskams. Dabar dvaro
sodyboje gyvenantys Aldona ir Stasys Alminauskai rûpinasi jos
iðsaugojimu ir ðiame dvare gyvenusiø iðkiliø þmoniø atminimo
puoselëjimu.
Stempliø dvaro sodyba – valstybës saugomas paminklas
(G87K), taip pat ir ðios sodybos statiniai: rûmai (G87K1) bei svirnas
(G87K2). Abu ðie pastatai – ið XIX a. pirmosios pusës.
Stemplëse valstybës saugomas ir 1 archeologijos paminklas –
Aðvos pakrantëje esantis kapinynas (maro kapeliai). Vertingas ir
1875 m. kaime pastatytas koplytstulpis (meistras V. Stumbras).
Tarpukariu Stemplëse, ant Aðvos upës kranto, buvo vandens
malûnas ir lentpjûvë.
Pagrindiniame dvaro pastate 1949–1961 m. veikë septynmetë
mokykla. Vëliau ji reorganizuota á aðtuonmetæ, dar vëliau – á pradinæ,
kuri dabar veikia Stempliø baþnyèios klebonijos pastate.
Yra parengtas Stempliø dvaro sodybos generalinis planas.
Kairëje: grafø
Pliateriø pomëgá
medþioti, þvëriø
iðkamðomis puoðti
namus primena iki
ðiol iðlikusi, dabar
Ðvëkðnos muziejuje
saugoma meðkos
iðkamða ið
Ðvëkðnos dvaro.
Onos Norkutës
nuotrauka;
Deðinëje: raðytojo
Simono Stanevièiaus
kapas Ðvëkðnos
kapinëse. Antkapinio
paminklo autorius
Vytautas Majoras.
Danutës Mukienës
nuotrauka, 2008 m.
Kazimieras
ÞEMAITIJOS DVARAI
Konstantinas Broel
PLIATERIS (1807–1872)
Grafas Kazimieras Konstantinas Broel Pliateris (1807–
1872) – Karolinos Giedraitytës ir Jurgio Broel Pliaterio (gimë
apie 1750–1760 m., mirë prieð 1825 m.) sûnus. Gimë
Ðvëkðnoje 1807 m. kovo 12 dienà. Mokësi Kraþiø gimnazijoje,
vëliau – Vilniaus universitete. Paveldëjo Stempliø dvarà
ir gerai já tvarkë. Vedæs nebuvo. Po brolio Jurgio mirties
globojo Simonà Stanevièiø ir á Stemples perkëlë brolio Jurgio
Broel Pliaterio sukauptà bibliotekà. Po Dionizo Poðkos
mirties rûpinosi jo Baubliais.
Mirë 1872 m., palaidotas Ðvëkðnoje.
ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 4
25