26–27 / Ona Norkutė. Gedminaičių dvaras

26
ISTORIJA
GEDMINAIÈIØ DVARAS
ONA NORKUTË
Gedminaièiai – Ðvëkðnos seniûnijos kaimas,
3 km á ðiaurës rytus nuo miestelio,
prie kelio Ðvëkðna–Judrënai ir Ðilutës bei
Klaipëdos rajono savivaldybiø ribos. Gyvenvietæ
ið rytø ir ðiaurës pusiø juosia Ðalpës
kairysis intakas Graumena. Ðalia Gedminaièiø
– Bareikø, Jurkiðkës, Kanèaièiø,
Pakalniðkiø, Papjaunio kaimai.
Pirmà kartà Gedminaièiai raðytiniuose
ðaltiniuose paminëti 1644 m. (Ðvëkðnos
dvaro inventoriuje). Tada kaime gyveno devynios
drevininkø ðeimos, 1695 m. – 13.
Gedminaièiø dvaras kaip savarankiðkas
ûkinis vienetas suformuotas 1820 m., kai
Ðvëkðnos dvaras buvo padalytas keturiems
broliams grafams Broel Pliateriams (iki to laiko
jis buvo sudëtinë Ðvëkðnos dvaro dalis).
Tàsyk Gedminaièiai ir keletas ðalia jo buvusiø
kaimø atiteko grafui Jurgiui Broel Pliateriui
(gimë 1810 m. Klaipëdoje, mirë 1836 m.).
Ðis grafas Lietuvoje labiausiai þinomas
kaip istorijos, kalbos ir kultûros tyrinëtojas.
Ðiame dvare jis apsigyveno 1831 m., pasibaigus
sukilimui. Kartu atvyko ir jo sekretorius,
pagalbininkas raðytojas Simonas Stanevièius,
Gedminaièiuose praleidæs tris metus
(iðvyko 1834 m.). S. Stanevièius tvarkë
ir grafo turëtà bibliotekà, kurioje buvo apie
3 tûkst. vertingø knygø. Anuo metu jie buvo
sumanæ surinkti visus iki to laiko iðleistus
spaudinius apie lietuviø praeitá ir kalbà, o Gedminaièiø
dvare ákurti Lituanistikos centrà.
Varðuvos gydytojas ir þinomas keliautojas
Teodoras Triplinas savo kûrinyje „Kelionës
po Lietuvà ir Þemaitijà dienoraðtis“ raðo
ir apie savo apsilankymà Gedminaièiø dvare
(netoli Ðvëkðnos, Ðilutës r.): „Tos vietovës
pobûdis skiriasi nuo kitø aplinkiniø. Nei
geleþinkelis, nei plentas nejungia to kampelio
su likusia kraðto dalimi. Todël mintis
èia vystësi savarankiðkai, o jà gaivino ðviesa,
prasiverþianti ið Kurliandijos universiteto
ir ið Prûsø, ið kur noromis ar nenoromis
atvirai ar uþdarais keliais pasiekdavo nuo-
Kairëje nuo virðaus: metalinë kryþiaus virðûnë
(Ilgbrastës k.); „Ðvè. Mergelë Maloningoji“
(Stempliø k.), „Rûpintojëlis“ (Stempliø k.).
Meèislovo Sakalausko nuotraukos. 1966 m.
monës, idëjos, þinios ir gandai. Tose apylinkëse
gyvenimas neverda taip greitai, kaip
mûsø pietinëse Lenkijos dalyse, bet èia negaiðtama
laiko kortoms, beprasmiðkiems
tauðkalams ir apkalboms. Èia reèiau atklysta
sveèias á dvarà, bet atvaþiavæs ilgai vieði,
kalbasi gyvai, nuoðirdþiai, ramiai. Poezija èia
klesti, apie poetus kalbama noriai, nes visi
didþiuojasi tokiais þmonëmis kaip Adomas,
Sirokomlë; dabar, kai þemaièiø horizonte,
Telðiuose, pasirodë jauna poetë (Karolina
Praniauskaitë – red. p.), visi tik apie jà kalba,
kaip teikiantá vilèiø fenomenà, ákvëptà
puikiausiø jausmø.“
Ðiuo metu buvusio dvaro vietoje stûkso
labai liûdnai atrodantis paskutinis dvaro ansamblio
statinys – raguoèiø tvartas ir arklidës.
Jo sienos – akmens mûro, pusmetrio
storio. Nebelikæ jau nei langø, nei durø. Ðiferio
lapais dengtas stogas prakiuræs, daug
kur pro skyles dangus matosi, viduje blaðkosi
vëjai, vanduo merkia. Statinio anksèiau
bûta didþiulio. Pro vienà jo galà arkliais
bûdavo ávaþiuojama, pro kità iðvaþiuojama.
Ið minëto pastato ir kitø statiniø likuèiø
matyti, kad anksèiau èia bûta galingo dvaro.
Jo senovæ primena buvusio parko vietoje
augantys galingi medþiai. Netoli – piliakalnis,
Pilimi vadinamas. Rytinëje pusëje –
Gedminaièiø miðkas.
Iki 1899 m. Gedminaièiø dvare gyveno
ið tëvo Jurgio Broel Pliaterio (1810–1836)
dvarà 1836 m. paveldëjæs grafas Teodoras
Antanas Juozas Broel Pliateris (1836–1899).
Ðiame dvare jis ir mirë. Neturima þiniø, kam
priklausë dvaras po jo mirties. Tikëtina, kad
Jurgiui Felicijonui Broel Pliateriui.
1923 m. Gedminaièiø kaime buvo 8 ûkiai,
54 gyventojai.
1924 m., ágyvendinant Þemës reformos
valdybos nutarimà Nr. 786, dvarà savo þinion
perëmë Lietuvos valstybë. 1928 m. Gedminaièiø
dvarà nusipirko Lietuvos konsulas
Tilþëje Eduardas Jatulis (1895–1956). Tada
Gedminaièiø dvarui priklausë 79.6666 ha
þemës, ið kuriø 5.0500 ha buvo skirta sodybai,
51.4486 ha dirbamai þemei, 19.5250 pievoms,
o keliai, vandens telkiniai uþëmë

3.6430 ha. Pirkdami dvarà, Jatuliai ásigijo 3 ha þemës, apsëtos rugiais, apie
123 vnt. kriauðiø ir obelø, kurioms buvo nuo 17 iki 50 metø amþiaus. Perkamoje
þemëje buvo dar papildomai ávairiø kitø medþiø, kurie sudarë 740.79 kietmetriø.
Pirkdami Gedminaièius, Jatuliai ásigijo ðiuos èia buvusius pastatus (pateikiami
duomenys metrais: statinio ilgis, plotis, aukðtis, sienø medþiaga, stogo medþiaga):
1. Gyvenamàjá namà (27 x 11,5 x 3, ràstø, gontø);
2. Kumetynæ (28 x 13,2 x 3,2, ràstø, èerpiø);
3. Svirnà (20,1 x 9,2 x 4, ràstø, èerpiø);
4. Sklepà (rûsá) (20 x 7,5 x 3,5, akmenø, gontø);
5. Tvartà raguoèiams ir arkliams (106 x 13 x 2,8, akmenø, èerpiø);
6. Darþinæ (42 x 9,5 x 2,5, ràstø, gontø);
7. Darþinæ (60 x 10,2 x 3, ràstø, gontø);
8. Kiaulininkà (20 x 3,7 x 2, ràstø, èerpiø);
9. Kiaulininkà (10 x 3,5 x 2,2, ràstø, èerpiø);
10. Paukðtininkà (17 x 8 x 2, ràstø, èerpiø).
Jatuliø ðeima (ðeimininko þmona B. Jatulienë ir sûnus Vytautas bei Gediminas
Tautvydas) dvare gyveno ir Antrojo pasaulinio karo metais. Pats E. Jatulis
nuo 1939 iki 1945 m. buvo Lietuvos konsulas Mandþiûrijoje. B. Jatulienë 1943 m.
mirë, o abu sûnûs, artëjant frontui, 1944 m. spalio mënesá, kaip ir daugelis kitø
apylinkës þmoniø, pasitraukë á Vakarus.
Apie Gedminaièius Respublikinës þemës komisijos prie LTSR Ministrø Tarybos
archyviniame fonde esanèioje 1945–1948 m. byloje „Pabëgusiø su prieðais“
ûkiø sàraðe nurodyta: „Á valstybiná fondà paimta 80 ha þemës, 2 gyvenamieji
namai, 2 tvartai, 2 kluonai, svirnas, nenurodytos paskirties pastatas.“
Pokario metø negandos Gedminaièiø neaplenkë. Ið ðio kaimo á Sibirà iðtremta
14 þmoniø: 5 ið Stanislovo Eidëno, 4 ið Antano Norvilo, 2 ið Jono Raukos ir 3 ið
Mykolo Ðlajaus ðeimos.
Po Antrojo pasaulinio karo iki 1962 m. Gedminaièiuose veikë pradinë mokykla.
Sovietmeèiu Gedminaièiai priklausë „Ðvëkðnos“ tarybiniam ûkiui. 1997 m.
kaime buvo 19 ûkiø, 40 gyventojø, 2003 m. – 12 ûkiø. Kaime buvusio dvaro
sodybà dabar primena tik pastatø likuèiai (tai labiausiai sunykæs dvaras ið Ðvëkðnos
seniûnijoje grafams Broel Pliateriams priklausiusiø dvarø centrø).
ÐLOVË
ÞEMAIÈIØ
Aukðta daina
SIMONAS STANEVIÈIUS
Maèiau Vilniø, ðaunø miestà,
Senà mokslø gyvenimà,
Nuo þemaièiø beapsëstà
Ir jø tikrà sutarimà.
Ðlovë visus sujudino
Gera tëviðkei daryti,
Ir, kà amþiai pagadino,
Èësas yra sutaisyti.
Daugel metø sviets rokavo,
Mûsø þemë kaip praþuvo,
Kaip uþmirðo kalbà savo
Ir uþmirðo, kuomi buvo.
Tarp þemaièiø vis atgijo
Garbë tëvø ir lieþuvis,
Meilë tarp jø iðsiliejo,
Prasidþiugo ir lietuvis.
Sveiks, Ringaude, mûsø tëve!
Sveiks, Mindauge, karaliûnai!
Garbæ jûsø skelbdink, Dieve,
Kuri linksmin mumis nûnai.
Sveiks bûk, senas Gediminas!
Sveiks, Algirde galingiausias!
Sveiks, Kæstuti minëtinas,
Ið þemaièiø ko stipriausias!
Buvot ligðiol uþmirðime
Dël daugumo neprieteliø,
Ðtai þemaièiø surinkime
Ðlovë jûsø prisikëlë.
ÞEMAITIJOS DVARAI
Grafø Pliateriø giminës genealoginis medis.
Chromolitografija. 75 x 58 cm. Saugomas Þemaièiø
muziejuje „Alka“ (ÞAM D-209). Á muziejø atveþtas ið
Ðvëkðnos dvaro (Ðilutës r.). Nuotrauka ið leidinio
„Þemaièiø muziejus „Alka“ (Vilnius : Lietuvos
nacionalinis muziejus, 2007)
Prasidþiugo Lëtø ðalys
Ir gerumà sûnø savo,
Nesang greitai ið nevalios
Praþuvimo iðvadavo.
Ðviesi saulë uþtekëjo,
Lëtø nuðvito paðaliai,
Rankas ant akiø uþdëjæ,
Iðsiskaidë neprieteliai.
Ðimtabalsis garsas lëkë,
Ilgus sparnus plasnodamas,
Nepaliaudams ðaukë, rëkë,
Po pasaulá skrajodamas:
„Veizdëk, sviete nusiminæs!
Kas ten ðiaurëj atsitiko,
Lietuvos senos giminës
Praþuvime sveikos liko.“
1823 m. rugpjûèio 3 d.
ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 4
27