Žurnalas PDF faile - NETA

8
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007
k a s k a d i n i u s a t s i j u n g i m u s e n e r g e t i k o s
sistemose dažnai sukelia įrenginių gedimai
ar bloga veiksmų koordinacija, todėl esamų
g e n e r u o j a n č i ų g a l i n g u m ų , p a s t o č i ų i r k i t ų
į r e n g i n i ų p a g e r i n i m a s , j u o s a t n a u j i n a n t ,
r e g u l i a r i a i t i k r i n a n t , p r i ž i ū r i n t i r k e i č i a n t
n e t i n k a m u s e l e m e n t u s , y r a s v a r b i p r i e m o n ė
išvengti kaskadinių atsijungimų.
koordinacija, todėl esamų generuojančių
galingumų, pastočių ir kitų
įrenginių pagerinimas, juos atnaujinant,
reguliariai tikrinant, prižiūrint
ir keičiant netinkamus elementus,
yra svarbi priemonė išvengti kaskadinių
atsijungimų.
Elektros energetikos bei šilumos
energetikos sistemų tyrimui taikomi
patikimumo standartai turi būti
nuolat tobulinami pagal elektros ir
šilumos tinklų ir tarptautinės šiuolaikinės
patirties reikalavimus bei
technologinius pasiekimus.
Specialių apsaugų sistemų naudojimas
ir jų gerinimas gali būti
veiksminga priemonė išvengiant
kaskadinių atsijungimų.
Automatinio valdymo, pavyzdžiui,
automatinių įtampos reguliatorių ar
automatinio dažnio pirminio reguliavimo,
naudojimas turėtų būti generatoriams
privalomas, nepriklausomai
nuo generatoriaus galios.
Labai svarbu versti ir nuolat skatinti
sistemos dispečerių ir jų pagalbinio
personalo treniruotes ir tobulinti jų
programas.
Pamokos iš praeities klaidų turi būti
taikomos naujose procedūrose, rengiant
tobulesnes sistemos valdymo
ir stebėsenos technologijas.
Normalaus planavimo studijos dėl
didelio variantų skaičiaus negali
apimti galimų neaiškumų ir darbo
sąlygų, visų galimų sisteminių avarijų
scenarijų.
Reikia užtikrinti distancinio valdymo
ir telekomunikacijos prietaisų sistemoje
perteklių ir jų patikimumą.
Greitas sistemos atstatymas yra
labai svarbus minimizuojant sisteminės
avarijos žalą visuomenei. Šio
atstatymo pagrindas yra generuojančių
galingumų savybės avarinėje
situacijoje išsilaikyti elektros tiekimą
bent pagrindiniams mechanizmams
(savosioms reikmėms). Visuomenei
avarijos žala bus minimali, jeigu
energetikos sistema operatyviai
atgaivins ir išgelbės save. Tam turi
būti skiriamas dėmesys priemonėse,
mažinančiose atstatymo laiką
(šios priemonės nėra pigios). Jos
įvardytos pagrindiniuose UCTE
reikalavimuose, todėl jungiantis į
bendrąją sistemą teks jas vykdyti.
Sistemos operatoriai turi reguliariai
treniruotis, atnaujinti žinias apie sistemos
atstatymą, užtikrinant jų gerą
sistemos atstatymo procedūrų ir
geriausios praktikos išmanymą.
Svarbus dalykas – duomenų rinkimas
ir jų platinimas. Turi būti nustatytos
procedūros, kaip greitai
surinkti duomenis ir išplatinti informaciją
apie sisteminės avarijos
pasekmes, kad visuomenė, žiniasklaida
ir valdžia būtų informuotos
apie avarijos priežastis ir veiksmus
žalai sumažinti.
Specialus dėmesys turi būti skirtas
įtampų stabilumui. Pagrindinė
priemonė sistemos patikimumui
užtikrinti yra teisingas reaktyviųjų
galių valdymas. Siekiant apsisaugoti
nuo sunkių trikdžių dėl įtampos
sumažėjimo reikia atjungti apkrovas
ir šuntinius reaktorius.
Svarbiausios avarijų priežastys:
Nepakankamas energetikos sistemos
darbo supratimas, kuris
progresuoja, skaidant energetikos
sistemą į smulkias dalis, mažėjant
kompleksinei energetikos problemų
analizei.
Nepakankamas realios situacijos
energetikos sistemoje žinojimas.
Netinkama elektros linijų bei šilumos
trasų priežiūra. Ypatingą
pavojų kelia nepatikimas slėgio
palaikymas šilumos trasose šaltos
žiemos sąlygomis.
Nepakankamas kaimyninių energetikos
sistemų operatorių veiksmų
koordinavimas.
2003 m. avarijos visuomenei priminė ir
leido pajusti elektros svarbą. Tų metų
avarijų žala vertinama milijonais ir milijardais
dolerių. Jos parodė, kad energetikos
sistemų patikimumo gerinimui
ir didelės investicijos yra pagrįstos, o
avarijų prevencijai turi būti skiriamas
ypatingas dėmesys.
Kaip 2003 m. pamokos buvo išmoktos
Europoje, patikrino praeitų metų
avarija. 2006 m. lapkričio 4 d. įvyko
didžiausia avarija UCTE (UCTE – Vakarų
Europos 29 energetikos sistemų
susivienijimas, apimantis 24 valstybes)
– jungtinė energetikos sistema pasidalijo
tris nesinchroniškai dirbančias dalis.
Avarijos priežastis – dvigrandės 380
kV elektros linijos atjungimas Šiaurės
Vokietijoje (E.ON Netz) pažeidžiant N-1
kriterijaus sąlygas. Tai sukėlė kaskadinį
elektros linijų atsijungimą ir UCTE padalijimą
į tris sinchronines zonas. Dėl
atsiradusio galių nebalanso automatika
15 mln. gyventojų 12 šalių paliko be
elektros, tačiau buvo išvengta totalios
avarijos, – be elektros liko tik vartotojai,
bet ne elektrinės. Tai sudarė sąlygas
po 38 min. UCTE resinchronizuoti, o
po 2 val. buvo atkurtas normalus sistemų
darbas.
Lietuvoje tokių avarijų kol kas nebuvo
ir siekiama, kad jų nebūtų. Lietuvos
energetikos sistema yra NVS ir Baltijos
energetikos sistemos, kuri ištįsusi per
9 laiko juostas – nuo Kaliningrado iki
Mongolijos, buvusios Sovietų Sąjungos
bendrosios energetikos sistemos, dalis.
Sovietų Sąjungos elektros įrenginiai
dažnai gesdavo, tačiau elektros tiekimo
patikimumas buvo ne blogesnis nei
Vakaruose. Patikimas sistemos darbas
Sovietų Sąjungoje buvo užtikrinamas,
naudojant sudėtingesnes elektros tinklų
ir pastočių schemas nei Vakaruose, ir
organizacinėmis priemonėmis – įrenginių
nepatikimumas buvo kompensuojamas
įtemptu specialistų darbu.
Energetikai sovietmečiu beveik visą
laiką dirbo ekstremaliomis sąlygomis,
tačiau glaudžiai bendradarbiavo su
kaimynais. Tos tradicijos dar gyvos
Baltijos šalyse.
Ne tik 2003 m. įvykusios energetikos
sistemų totalios avarijos paskatino AB
„Lietuvos energija“ diegti prevencijos
priemones, kad šalis kuo trumpiau būtų
be šviesos, – veiklos kokybės gerinimas
yra bendrovės misija. Pirmiausia
tai palietė atsakingiausias energetikos
sistemos dalis – generuojančius galingumus.
Šiuolaikinius automatinius
pirminius dažnio reguliatorius, atitinkančius
UCTE reikalavimus, per pastaruosius
metus įdiegė Mažeikių, Kauno
termofikacinės elektrinės visuose savo
turbogeneratoriuose, Vilniaus termofikacinė
elektrinė – viename bloke, Lietuvos
elektrinė – dviejuose blokuose ir
tęsiamas diegimas kituose dviejuose
blokuose. Visus keturis agregatus rekonstruoja
Kauno hidroelektrinė (HE) ir