Žurnalas PDF faile - NETA

More documents

Recommendations

Info

Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007 42 teisė ĮMONIŲ TEISĖ keisis kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) reglamentavimas Nuo 2007 m. spalio 1 d. įsigalios Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pataisos. Šiomis pataisomis išplėstas bendrovių sąrašas, kurios gali būti laikomos žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis. Įsigaliojus pataisoms tokiomis bendrovėmis turės teisę tapti ir organizacijos, atitinkančios vieną iš šių kriterijų: daugiau kaip 70 proc. jos narių yra fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis sudaro 50 ir daugiau procentų visų pajamų, o jų pajų vertė – daugiau kaip 70 proc. visų narių pajų vertės arba tos, kurių daugiau kaip 20 narių ir daugiau kaip 70 proc. jos narių yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurie nustatyta tvarka yra įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, o jų pajų vertė sudaro daugiau kaip 70 proc. visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių pajų vertės, ir tos, kurių daugiau kaip 70 proc. jos narių pajų vertės sudaro narių – kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), pripažintų žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais), pajų vertė. Įstatyme taip pat nustatyti pagrindai, kuriems esant bendrovė nepripažįstama žemės ūkio kooperatine bendrove. Įsigaliosiančiose įstatymo pataisose numatyta, kad pajų perleidusio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigia įsigaliojus narių susirinkimo sprendimui dėl asmens, įsigijusio pajų, priėmimo į narius. Ankstesniame reglamentavime narystės pasibaigimo sąlyga buvo siejama su minėto sprendimo priėmimu. Taip pat pakeistas kooperatinės bendrovės narių teisės balsuoti bei pajų perleidimo tvarkos reglamentavimas. Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 31, 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. X-1154; Žin., 2007, Nr. 64-2458. įmonės galės naudotis tarptautiniais apskaitos standartais Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisomis įmonėms suteikta galimybė pasirinkti, kuriuos standartus – Tarptautinius apskaitos standartus ar Verslo apskaitos standartus – taikyti tvarkant buhalterinę apskaitą ir sudarant finansinę atskaitomybę. Šia teise jau gali pasinaudoti tos įmonės, kurių ataskaitinis laikotarpis prasideda po liepos 1 d.. Pažymėtina, kad toks pasirinkimas negali būti keičiamas anksčiau negu po 5 metų, išskyrus atvejį, kai juridinis asmuo tampa įmonių grupės įmone. Be to, Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos nuo 2007 m. liepos 1 d. yra taikomos ir investicinių kintamojo kapitalo bendrovių valdymo įmonėms, investicinių fondų valdymo įmonėms bei draudimo bendrovėms. Naujoje minėto įstatymo redakcijoje numatyta, kad buhalterinėse sąskaitose, sąskaitų planuose, ūkinėse operacijose turi atsispindėti finansavimo sumos. Taip pat išplėsta komercinės paslapties sąvoka, kuri apima ir neskelbiamą bei metiniame pranešime ar veiklos ataskaitoje nenurodytą apskaitos informaciją. Iki įstatymo pakeitimo konfidencialia informacija buvo laikoma tik finansinėje atskaitomybėje nenurodyta informacija. Pagal pakeistą Buhalterinės apskaitos įstatymą, už buhalterinių įrašų teisingumą atsakys ne tik vyriausiasis buhalteris, buhalteris ar apskaitos paslaugas teikianti įmonė, bet ir kiti asmenys, tvarkantys apskaitą: individualių įmonių vadovai, gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, ir ūkininkai ar ūkininko partneriai. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 17, 19, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. X-1178; Žin., 2007, Nr. 68-2654. pakeistas reglamentavimas, susijęs su įmonių finansiniais metais Naujoje Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo redakcijoje numatytas draudimas įmonėms keisti finansinius metus dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus. Šis draudimas netaikomas, kai įmonė keičia savo finansinius metus į finansinius metus, susijusius su kalendoriniais metais. Įmonės, pradedančios ūkinę veiklą, finansiniai metai yra laikotarpis nuo jos įsteigimo dienos iki finansinių metų pabaigos. Minėtos įstatymo naujovės įsigaliojo nuo 2007 m. liepos 1 d.. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15, 16, 24 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. X-1179; Žin., 2007, Nr. 68-2655.
MOKESČIŲ TEISĖ ratifikuota lietuvos ir korėjos sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesèių slėpimo prevencijos Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. birželio 7 d. ratifikavo Lietuvos Vyriausybės ir Korėjos Vyriausybės pasirašytą Sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (Sutartis). Sutartis numato, kad kai Lietuvos rezidentas gauna pajamas Korėjoje, Lietuva, jei tik jos vidaus įstatymai nenumato palankesnio apmokestinimo, leidžia iš to rezidento pajamų atimti sumą, lygią Korėjoje sumokėtam pajamų mokesčiui. Atimamos sumos paskaičiavimui taikomi apribojimai yra numatyti Sutartyje. Lietuvos rezidentu laikomas bet kuris asmuo, kuriam pagal Korėjos įstatymus nustatyta prievolė mokėti mokestį. Šios nuostatos atitinkamai taikomos ir Korėjos rezidentams Lietuvoje. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Korėjos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo Nr. X- 1173; Žin., 2007, Nr. 72-2924. laivybos vieneto gautoms pajamoms bus taikomas fiksuotas pelno mokesèio tarifas Pelno mokesčio įstatymas papildytas naujais straipsniais, nustatančiais tarptautinio jūrų vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pajamų apmokestinimu. Pagal šį įstatymą su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusia veikla laikomos paslaugos, būtinos tarptautiniam vežimui jūrų laivais ir kitos ekonomiškai svarbios priemonės, tokios kaip laivo valdymo, administracinės ir eksploatavimo, laivo priežiūros paslaugos, draudimo paslaugos, krovinių pakrovimo ar iškrovimo paslaugos, konteinerių, būtinų prekėms vežti, išnuomojimas ir pan.. Įstatymu nustatytus kriterijus atitinkantiems subjektams fiksuotas mokesčio tarifas bus taikomas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Fiksuotu mokesčio tarifu apmokestinamos Laivybos vieneto pajamos iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos gali būti apmokestinamos, jeigu visą Lietuvos apmokestinamojo vieneto mokestinį laikotarpį arba nuolatinės buveinės, per kurią užsienio apmokestinamasis vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pasirinkęs taikyti apmokestinimo fiksuotu mokesčiu tvarką, laivybos vienetas informuoja vietos mokesčių administratorių. Fiksuotas pelno mokesčio bazė apskaičiuojama, priklausomai nuo jūrų laivo naudingosios talpos, – kiekvienam 100 jūrų laivo naudingosios talpos taikant fiksuotą dienos sumą ir gautą dydį dauginant iš laivybos vieneto mokestinio laikotarpio dienų skaičiaus. Be to, fiksuoto mokesčio bazei be jokių atskaitymų taikomas 15 proc. tarifas. Šis mokestis privalo būti deklaruotas Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 7, 11, 12, 18, 19, 26, 31, 43, 50, 51, 53, 58 straipsnių, 1 priedėlio pakeitimo bei papildymo 38-1, 38-2 straipsniais įstatymas Nr. X-1110; Žin., 2007, Nr. 55-2126. DARBO TEISĖ padidintas minimalusis darbo užmokestis Vyriausybės nutarimu nuo 2007 m. liepos 1 d. minimalusis valandinis atlygis padidintas nuo 3,66 lito iki 4,19 lito, o minimalioji mėnesinė alga – nuo 600 litų iki 700 litų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 543 dėl Minimaliojo darbo užmokesčio didinimo; Žin., 2007, Nr. 65-2525. nuo kitų metų bus licencijuojama juridinių ir fizinių asmenų, teikianèių darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas, veikla Priimtuose Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimuose nustatyta, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. bus licencijuojama juridinių ir fizinių asmenų, teikiančių darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas, veikla. Licencijas teikti darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas išduos, sustabdys jų galiojimą, panaikins, prižiūrės ir kontroliuos, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybė taip pat turi patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimo licencijavimo taisykles, profesinių ligų sąrašą, profesinių ligų valstybės registro nuostatus iki 2008 m. sausio 1d.. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimuose taip pat numatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti fiziniai ir juridiniai asmenys, siekiantys gauti minėtas licencijas, bei atsisakymo jas išduoti, sprendimo jas panaikinti pagrindai. Licencija bus išduodama neterminuotam laikui. Apie išduotas, panaikintas ar sustabdytas licencijas bus skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Be to, pakeisti ir reikalavimai darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboms, statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatoriams. Juos ruošti galės tik Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos. Taip pat nustatyta, kokie asmenys gali dirbti saugos ir sveikatos specialistais įmonėse. Darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, gali paskirti vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar sudaryti sutartį dėl darbo saugos ir sveikatos paslaugų teikimo su licencijuotu fiziniu ar juridiniu asmeniu. Ankstesnėje įstatymo redakcijoje buvo numatyta galimybė tik steigti darbuotojų saugos ir sveikatos tarybą. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 1, 2, 5, 8, 12, 15, 16, 21, 25, 27, 29, 34, 38, 39, 44, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, V skyriaus pavadinimo pakeitimo bei įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymas Nr. X-1169; Žin., 2007, Nr. 69-2720. APLINKOS APSAUGOS TEISĖ reglamentuotas paviršinių nuotekų tvarkymas Aplinkos ministrui patvirtinus Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą, nustatyti aplinkosaugos reikalavimai tokių nuotekų tvarkymui, valymui ir išleidimui, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos. Reglamentas taikomas visiems asmenims, valdantiems (naudojantiems) teritorijas, ant kurių susidaro arba gali susidaryti paviršinės nuotekos, rengiantiems tokių teritorijų planavimo dokumentus, statybos (statinių) projektus, projektuojantiems paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems paviršines nuotekas į aplinką arba kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, re- Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007 43
Page 1: Kaina 4 Lt 2007 Nr. 3(17) leidinys
Page 4 and 5: Apsisaugokite nuo įelektrintų rud
Page 6 and 7: 6 Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007
Page 14: Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007 14
Page 17 and 18: Būkime saugūs Pasaulyje daug nela
Page 19 and 20: 1 lentelė skyriklio tipas lAS 16 l
Page 21 and 22: Aktyvi „Sistematikos“ veikla Sa
Page 23 and 24: HEKA 1SB su klinkerio imitacijos ap
Page 25 and 26: šaltiniai namų, pramogų, ryšio
Page 27 and 28: žymi dideliais, palyginti su įpra
Page 29 and 30: „Touch screen“ displëjus! akad
Page 31 and 32: Taigi vartojimo požiūriu liumines
Page 33 and 34: 1 pav. dehn+sÖhne impulsinės srov
Page 35 and 36: istorija Nuo elektromonterio iki pa
Page 37 and 38: „draka keila cables“ priimta į
Page 39 and 40: užbaigta energetikos sistemų suju
Page 41: NETA baigia savo narių darbuotojų
Page 45 and 46: OBO Bettermann kabelių tvirtinimo
Page 47: ŽEmoms PaTalPoms auKšToms PaTalPo

Žurnalas PDF faile - NETA

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?