Žurnalas PDF faile - NETA

Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007
28
baigos iki 2020 m. reikės uždaryti
daugelį atominių elektrinių.
Dėl trijų ES šalių sprendimo nutraukti
savo atominių elektrinių
eksploataciją.
Tikėtina, kad atominės energetikos
valstybės ne visiškai pakeis savo
uždaromų elektrinių parką.
Pagal bazinį scenarijų atominės energetikos
generuojamų galių dalis sumažės
nuo dabartinių 30,8 proc. iki 15 proc.
2030 m., nepaisant 48 GW prieaugio.
Kombinuoto ciklo dujų turbininės elektrinės
sudarys net 50 proc. naujų šiluminių
elektrinių galios. Dėl stipraus
AEI rėmimo, „žaliosios elektros“ dalis
iki 2030 m. pasieks 25 proc. generuojamos
elektros energijos. Prognozuojamas
0,2 proc. metinis elektros
kainų augimas, o investicijos į elektros
generavimą sieks 1 trilijoną eurų. Tačiau
bazinis scenarijus neįvykdo CO2
išlakų mažinimo įsipareigojimų, todėl
jis nėra tvarus, ypač ilgalaikės perspektyvos
požiūriu.
alternatyvių energetikos plėtros
scenarijų atsiradimo būtinybę parodė
bazinio scenarijaus atlikta analizė. Šie
scenarijai siekia CO2 išlakų sumažinimo
20 proc. iki 2020 m., o iki 2050 m. – 50
proc., palyginti su 1990 m. Pagal įvairią
energetikos politiką ir technologijų plėtrą,
reikalingą patenkinti CO2 nukenksminimo
reikalavimus, buvo išskirti trys
alternatyvūs scenarijai:
efektyvumo ir aei (atsinaujinanèiųjų
energijos išteklių) scenarijus
numato tam tikras efektyvumą gerinančias
priemones ir skatinančias
AEI plėtrą. Jis nenumato kitų politikos
pokyčių dėl atominės energetikos
plėtros, negu numatyta baziniame
scenarijuje.
tiekimo scenarijus orientuotas
į elektros generavimą, atitinkantį
aplinkosaugos reikalavimus. Nenumatoma
jokių papildomų priemonių,
palyginti su baziniu scenarijumi, dėl
efektyvumo didinimo ar AEI naudojimo
skatinimo. Nauja atominės energetikos
politika pagal šį scenarijų
numato naujų atominių elektrinių
statybą ir senųjų darbo amžiaus
pratęsimą bei daroma prielaida, kad
trys ES narės pakeičia savo sprendimą
uždaryti atomines elektrines.
CO2 nukenksminimo technologijos
yra komerciškai išplėtotos ir taikomos
visoje ES.
elektros energetikos vaidmens
(angl. Role of Electricity - RoE)
scenarijus numato taikyti visas
priemones, mažinančias CO2 išla-
kas. Jis taip pat pasisako už vartojimo
efektyvumo didinimą ir AEI
rėmimą, kaip numatyta baziniame
scenarijuje, tačiau netaikyti papildomų
rėmimo priemonių AEI bei
biomasei. RoE scenarijus pagrindinį
dėmesį skiria elektros generavimui
naudojant AEI bei naujai atominės
energetikos politikai kartu su CO2
išlakų nukenksminimu.
alternatyvių scenarijų
rezultatų įvertinimas
Visuose scenarijuose politikos prioritetas
turi būti suteiktas energijos efektyvumui,
siekiant sumažinti Europos ekonomikos
CO2 intensyvumą. Didžiausias elektros
poreikis numatomas pagrindiniame
RoE scenarijuje dėl pažangių technologijų
naudojimo ir didesnio elektros
vartojimo automobiliuose ir pastatų
apšildymui. Tiek efektyvumo ir AEI, tiek
RoE scenarijuose numatomas 15 proc.
mažesnis energijos poreikis transportui
2030 m. negu baziniame scenarijuje.
Dviejuose scenarijuose, numatančiuose
naują atominės energetikos politiką,
numatytas 60 proc. atominių elektrinių
generavimo prieaugis 2030 m., palyginti
su 2050 m.
Pagal efektyvumo ir AEI scenarijų „žaliajai
elektrai“ tektų 45 proc. 2030 m.
generuojamos elektros, o iki 2050 m. ši
dalis išaugtų iki 57 proc. Generavimas
naudojant gamtines dujas užimtų svarbią
vietą, nes nebūtų kito pasirinkimo,
išskyrus AEI naudojimą.
Pagal RoE scenarijų būtų naudojamos
visos elektros gamybos technologijos.
Senesnių atominių elektrinių darbo
amžiaus pratęsimas duotų ne tik papildomus
78 GW generuojamos galios,
bet ir sumažintų elektros generavimo
kainas. Šiame scenarijuje taip pat numatomas
naftos importo sumažėjimas
po 2030 m. Išanalizavus visų scenarijų
CO2 išlakų kaštus, RoE scenarijus
tampa pranašiausias.
energetikos politikos
REKoMENdAcIjoS
Šiame darbe atlikta analizė rodo, kad
elektros energetikos potencialas gali
įnešti esminį indėlį į tris pagrindines
Europos energetikos politikos sudėtines
dalis: ekonomiškai pagrįstomis sąnaudomis
gerokai sumažinti šiltnamio efektą
sukeliančių išlakų kiekį, kartu mažinant
priklausomybę nuo gamtinių dujų bei
naftos. Neatidėliojant turi būti vykdoma
aiški energetikos politika:
išlaisvinti energijos efektyvumo
potencialą. Energijos taupymo
kultūra turi būti keliama tarp visų
visuomenės narių, pasitelkiant visas
įmanomas priemones.
plėtoti žemomis co2
išlakomis
pasižyminèias elektros generavimo
sistemas: hidroenergetiką,
AEI, atominę energetiką, švarias
organinio kuro sistemas įskaitant
CO2 išlakų atskyrimą ir saugojimą.
Tačiau bet kuri politika, besistengianti
eliminuoti kurį nors šios
subalansuotos sistemos elementą,
pasmerkta žlugti.
protingas ekonomikos elektrifikavimas.
Didinti elektros gamybos ir
tiekimo bei vartojimo efektyvumą.
nuosekli technologijų sklaida ir į
rinką orientuotas požiūris. Esamų
ir naujų technologijų privalumai tiek
vartojime, tiek energijos gamyboje
turi būti naudojami praktikoje.
pasaulinis bendradarbiavimas
svarbiausiais klausimais.
kurį kelią rinksimės?
Dar 1928 m. Kauno aukštesniosios
technikos mokyklos dėstytojo inž. B.
Garšvos referate „Elektrifikacija ir Lietuvos
tautinis progresas“ buvo iškelta
elektrifikacijos reikšmė Lietuvos vystymuisi.
Lietuvai tapus ES nare įsipareigojome
vykdyti energetikos sektoriui
iškeltus reikalavimus, kurie, tikimasi,
padės sumažinti klimato kaitą.
Kompaktinės dienos šviesos lempos
Lietuvoje nepopuliarios ne vien tik dėl
jų brangumo – parduotuvėse nerasite
joms pritaikytų šviestuvų. Be to, dizaineriai
nesiūlo projektinių sprendimų,
tinkamų buičiai. Rimtas, jau ne vieną
dešimtmetį sprendžiamas aplinkosaugos
klausimas – sugedusių lempų
utilizavimas.
Šilumos siurblių technologiją taikant
tik individualių, atskirai stovinčių namų
šildymui, ne per daugiausia naudos
turėsime, nes didesnioji Lietuvos dalis
gyvena daugiabučiuose. Lietuvoje išplėtotas
centralizuotas šilumos tiekimas,
todėl didesnis efektas būtų gaunamas
investavus į centralizuotą vėsinimą,
tam panaudojant absorbcines šaldymo
mašinas, kuriose galima būtų naudoti
kombinuoto ciklo elektrinių atliekinę
šilumos energiją vasaros metu.
Krovininių automobilių apmokestinimas
galėtų paskatinti perėjimą prie
geležinkelių transporto. Kai kuriose
šalyse, pvz., Šveicarijoje ir Vengrijoje,
tranzitiniai krovininiai automobiliai
pervežami geležinkeliu. Neapkraunami
automobilių keliai, gerokai sumažėja
tarša, negadinama kelio danga.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo