Žurnalas PDF faile - NETA

Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007
26
damas su keleiviniais lėktuvais, ypač
maršrutuose, trumpesniuose nei 600
km. Geležinkelių transportas turi didelį
efektyvumo didinimo potencialą, gerinant
eismo organizavimą, mažinant
saviems poreikiams suvartojamą energiją,
efektyviau naudojant rekuperaciją
stabdžių sistemose bei mažinant svorį
ir gerinant aerodinamiką.
Tačiau nepaisant visų šių bėginio
transporto privalumų, geležinkelių
transportui tenkanti pervežimų dalis
pastaraisiais metais mažėjo ir ypač
naujose ES narėse. Per 1995–2004 m.
keleivinio geležinkelių transporto dalis
sumažėjo nuo 6,3 proc. iki 5,8 proc.,
1995–2005 m. krovinių pervežimas geležinkeliais
sumažėjo nuo 19,5 proc.
iki 16,8 proc.
Tik kompleksiškai taikant pluoštą priemonių
įmanomas geležinkelių atgimimas.
Pirmiausia reikėtų plėsti bėginio
transporto kelių tinklą, apmokestinti
aviaciją ir autotransportą, imtis skubių
veiksmų naujose ES narėse siekiant išlaikyti
geležinkelių transporto dalį.
įkraunami hibridiniai
elektriniai automobiliai
taupys energiją ir pirminius
angliavandenilius.
Rinkoje atsiranda transporto priemonės
su įrengtomis hibridinėmis pavaromis,
kurias tobulinant atsirado įkraunamas
hibridinis elektrinis automobilis, galintis
važiuoti tiek kaip įprastas automobilis
su vidaus degimo varikliu, o naudodamas
savo akumuliatorių energiją – kaip
elektromobilis. Naujasis automobilis
sudarys sąlygas gerokai sumažinti CO2
išlakas bei priklausomybę nuo naftos.
Įkraunamas elektrinis hibridinis automo-
bilis kainuoja apie 12 tūkst. eurų brangiau
už įprastinį. Iki 2030 m. įkraunami
elektriniai hibridiniai automobiliai galėtų
užimti 8–20 proc. rinkos. Spartesnei
elektromobilių plėtrai reikalinga remti
naujos kartos akumuliatorių baterijų kūrimą,
sumažinti kliūtis investicijoms bei
mažinti išlakų normas transportui.
Elektros tiekime būtina siekti, kad
elektra būtų generuojama mažinant
CO2 išlakas.
dabartinės ir ateities
elektros energijos
generavimo technologijos
Studija išskiria pagrindines elektros
generavimo technologijas iki 2030–
2050 m.:
Organinį kurą deginančios elektrinės,
naudojančios CO2 atskyrimo
technologijas arba be jos;
Atsinaujinančiuosius energijos išteklius
naudojančios elektrinės: vėjo
jėgainės, įvairių tipų hidroelektrinės;
biomasės elektrinės; saulės energijos
šiluminės elektrinės; fotoelektrinės
bei geoterminės elektrinės;
Atominės elektrinės: lengvojo vandens
reaktoriai, greitųjų neutronų
reaktoriai ir aukštatemperatūriai
reaktoriai;
Mažoji elektros generacija: kuro
elementai, dujų mikroturbinos,
Stirlingo varikliai ir vidaus degimo
varikliai.
organinį kurą deginanèių
elektrinių raida
Europoje daugiausia yra organinį kurą
deginančių elektrinių, todėl šių generavimo
technologijų tobulinimas gali
padidinti jų indėlį į tvarią plėtrą.
garo ciklo akmens ir rudąją anglį
deginanèios elektrinės. Tikimasi jų
naudingumo koeficientą nuo dabartinio
43 proc. iki 2020 m. pakelti iki 52
proc., didinant garo temperatūrą nuo
560oC iki 700oC, o CO2 išlakas sumažinti
iki 35 proc.
integruoto dujofikavimo kombinuoto
ciklo (angl. igcc) technologija
yra viena iš pagrindinių, esančių tyrimų
stadijoje, nors kelios elektrinės jau eksploatuojamos
komerciškai. Ši technologija
pasižymi ne tik aukštu n. k., bet
ir yra suderinama su CO2 atskyrimo ir
saugojimo technologija prieš degimo
procesą. Tikimasi iki 2030 m. pasiekti
52 proc. n. k. beveik be CO2 išlakų.
kombinuoto ciklo dujų turbinų
technologija (angl. ccgt) pasižymi
žemais kapitaliniais kaštais ir yra
efektyviausia organinio kuro technologija.
Iki 2030 m. šių elektrinių n. k.
bus didesnis nei 60 proc.
ypatingas dėmesys – co2
atskyrimui ir laikymui
CO2 būtų atskiriamas elektrinėje ir transportuojamas
į požemines saugyklas.
Jau dabar veikia nedideli pramoniniai
įrenginiai, tačiau sunkiausia pritaikyti
šią technologiją saugiai ir ekonomiškai
naudoti stambiose elektrinėse.
Žinomos trys perspektyvios technologijos:
deginant iš akmens anglies
gaunamas sintetines dujas, prieš tai
atskyrus CO2; organinio kuro deginimas
deguonies aplinkoje ir įprastinis
deginimas, kur CO2 atskiriamas
degimo pabaigoje. Dėl didelių CO2
nukenksminimo energijos sąnaudų n.
k. sumažėja nuo 5 proc. iki 14 proc.
punktų. EK siūlo iki 2015 m. pastatyti
iki 20 stambių demonstracinių elektrinių
su įdiegta CO2 atskyrimo ir saugojimo
technologija.
energija, gauta naudojant
atsinaujinanèiuosius
energijos išteklius (aei)
Didžiausią atsinaujinančiųjų išteklių dalį
sudaro hidroenergija, pasižyminti aukštu
efektyvumu, tačiau dėl aukštų kapitalinių
kaštų ir aplinkosauginių priežasčių
plėtros galimybės yra išsemtos.
Šiuolaikinių vėjo turbinų n. k. siekia 43
ar 44 proc., tačiau jos tolesnė plėtra
išliks pagrindine problema Europos
elektros tinklų darbui dėl vėjo energijos
nutrūkstamumo.
Tiesiogiai biomasę deginančių elektrinių
n. k. iki 2030 m. pasieks 35 proc.
Naudojant biomasės deginimą kartu
su kitu organiniu kuru, efektyvumas iki
2030 m. gali išaugti iki 50 proc.
Kitos AEI technologijos, tokios kaip
saulės šiluminė ir fotoelektrinė, geoterminė,
bangų ir potvynių energijos
turės didelį ateities plėtros potencialą,
bet reikalaus labai aukšto technologijų
ir ekonominio išsivystymo lygio, kad
sudarytų svarią Europos energijos
gamybos dalį.
Ir galiausiai apie atominę energetiką
Pagrindinis atominių elektrinių privalumas
tas, kad jos neišskiria į aplinką
CO2 išlakų, o net ir įvertinus visą kuro
ciklą, CO2 išlakos yra labai mažos. Tai
jų privalumas rinkoje, nes išvengiama
papildomų CO2 kaštų. Kuro kaina sudaro
tik nedidelę elektros gamybos
kaštų dalį, net ir įvertinus atidirbusio
kuro saugojimą ir elektrinės uždarymą.
Tačiau atominės elektrinės pasi-