Žurnalas PDF faile - NETA

More documents

Recommendations

Info

Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007 24 Gelbėjimosi ratas Europai, tinkamas ir likusiai pasaulio daliai Gintaras Adžgauskas Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto direktorius AR KlIMAto KAItA pavojingesnë už tarptautinį terorizmą? Vis dažniau prabylama apie pragaištingą klimato kaitą ir ją, kaip manoma, spartinantį anglies dioksido dujų atmosferoje didėjimą. Vienas iš iškiliausių mokslininkų, Anglijoje gyvenantis astrofizikas Stephenas Hawkingas, norėdamas atkreipti pasaulio galingųjų dėmesį, įvertino klimato kaitą kaip daug pavojingesnę už tarptautinį terorizmą. Kito nepriklausomo mokslininko, rašytojo, išradėjo, futurologo bei aplinkosaugininko Dr. Jameso Lovelocko nuomone, planetai gresiantį klimato atšilimą įmanoma sustabdyti, tik ėmus naudoti atominę energiją kaip vienintelę realią organinio kuro alternatyvą, pajėgsiančią patenkinti didelius žmonijos energijos poreikius, ir kartu sumažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas. Europos elektros energetikos pramonės sąjunga EURELECTRIC, susirūpinusi bendrijos energetikos perspektyvomis, 2005 m. ėmėsi kurti Europos energetikos strategiją – atliko studiją „Elektros energetikos vaidmuo – naujas požiūris į saugią, konkurencingą ir mažinančią CO2 išlakas energetiką“. Buvo pasitelkti Liuveno universiteto mokslininkai, Vo- kietijoje įsikūrusi elektrinių operatorių ir gamintojų asociacija VGB Povertech, Atėnų nacionalinis technikos universitetas ir „McKinsey & Co“ konsultantai. EURELECTRIC jau daug metų buvo aktyvi šioje srityje, atlikusi parengtinę analizę bei „Prekybos šiltnamio dujų išlakomis mechanizmo“ modeliavimą, kartu su „Protingos energijos programa“, todėl pristatomą studiją galima laikyti šių tradicijų tąsa. Joje siūloma pasinaudoti didžiuliu efektyvių elektros technologijų bei generavimo, svariai mažinant CO2 išlakas, potencialu. Daugelis šios studijos elementų atitinka Europos Komisijos (EK) Energetikos politikos komunikato nuostatas. Šios studijos rekomendacijos turi būti pradėtos įgyvendinti dabar, jeigu norime išlikti ir nežlugti. energijos vartojimas: dëmesys energijos eFektyvumui Studija bando atsakyti į klausimą, kaip kis energijos ir elektros poreikis Europos Sąjungos šalyse iki 2030 m. ir perspektyvoje iki 2050 m. Buvo išanalizuota technologijų įtaka įvairioms Europos ekonomikos sritims. Tikėtina, kad iki 2030 m. daugiausia energijos vartos transportas, nors didžiausiais vartojimo augimo tempais turėtų stebinti paslaugų sektorius (+1 proc. per metus). Buvo išskirtos pagrindinės vartotojų grupės ir įvertintas jų energijos efektyvumo gerinimo potencialas: Pramonėje: plieno, ne metalų, chemijos, stiklo, popieriaus ir celiuliozės, automobilių gamybos, medžio apdirbimo, maisto ir gėrimų bei elektros pavaros; Buityje: namų įranga, šildymas ir vėsinimas bei elektroniniai prietaisai; Paslaugų sektoriuje: apšvietimas, šildymas ir vėsinimas bei biurų įranga. Transporte: automobilių transportas ir geležinkelių transportas. Buvo išskirtos šešios technologijos arba taupaus energijos naudojimo būdai: 1. Efektyvus mūsų namų, biurų, fabrikų ir gatvių apšvietimas; 2. Šilumos siurbliai tiek buitiniam, tiek komerciniam šildymui ir vėsinimui; 3. Efektyvūs nuolatinės srovės ir budėjimo režimu dirbančių prietaisų
šaltiniai namų, pramogų, ryšio ir biurų įrangai; 4. Efektyvios elektros pavarų sistemos; 5. Priemiestiniai ir greitaeigiai traukiniai; 6. Įkraunamas hibridinis elektrinis automobilis privačiam ir komerciniam naudojimui. efektyvus apšvietimas Energijos naudojimas apšvietimo sistemose sparčiai didėja ir iki 2030 m. jis išaugs 80 proc. Būtina pakeisti dar 1878 m. pradėtas naudoti kaitinamąsias elektros lempas 4 arba 5 kartus ekonomiškesnėmis kompaktinėmis liuminescencinėmis lempomis („dienos šviesos“). Šiandien kaitinamosios lempos vis dar sudaro 85 proc. buityje naudojamų lempų. Daug vilčių teikia šviesos diodų technologija. EK siūlo nuo 2008 m. įvesti efektyvumo reikalavimus gatvių bei įstaigų apšvietimui, o nuo 2009 m. nutraukti vidaus apšvietimo sistemų, naudojančių kaitinamąsias lempas, eksploatavimą, naudos duotų ir reikalavimai viešiesiems pirkimams. ðildymas ir vėsinimas šilumos siurbliais padės sumažinti energijos sąnaudas ir co2 išlakas Naujausi šilumos siurbliai gali pagaminti iki 6 kartų daugiau šiluminės energijos, negu suvartoja elektros – tai didelis energijos taupymo rezervas. Šilumos siurblio ciklas yra grįžtamasis, t. y. vasarą leidžia vėsinti patalpas. Pagrindinė šilumos siurblio charakteristika yra jo naudingo darbo koeficientas, kuris geriausiais atvejais yra 6,8. Galime pateikti paprastą pavyzdį: užuot namo šildymui naudoję gamtines dujas kūrenantį katilą, kurio teorinis naudingumo koeficientas (n. k.) yra 100 proc., tas dujas galime deginti naujausioje kombinuoto ciklo elektrinėje, kurios n. k. 50 proc., ir tą elektrą naudoti šilumos siurbliui, turinčiam naudingo darbo koeficientą 4. Taigi 50 proc. efektyvumas virsta 200 proc., kartu dvigubai sumažėja ir CO2 išlakos. Technologinis proveržis įmanomas tik priskyrus šilumos siurblius prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių, taikant kokybės reikalavimus bei skatinant investicijas. namų ir biurų įranga Energijos poreikis komunikacijų paslaugoms ir technologijoms smarkiai išaugs. Buityje energijos poreikis sparčiausiai augs būtent dėl elektros prietaisų budėjimo režimu vartojamos energijos, kurios dabar ES suvartojama 36 TWh per metus (daugiau negu pagamina Lietuva, Latvija ir Estija – Aut. past.) ir tikimasi, kad šis poreikis iki 2010 m. pasieks 62 TWh per metus. Namų prietaisų vartojamą galią budėjimo režimu galima sumažinti iki 1W pritaikius nesudėtingą elektronikos grandinę – į šį tikslą yra orientuota Tarptautinės energetikos agentūros „Vieno vato programa“. EK nuo 1994 m. taip pat užsiima šios problemos sprendimu. Padėti taupyti energiją darbo vietose ir buityje padėtų įvairūs privalomi reikalavimai įrangos gamintojams bei vartotojams. efektyvios elektros pavaros Elektros pavarų varomos sistemos sudaro didžiausią ES pramoninę apkrovą, siekiančią apie 65 proc. (688 TWh) suvartojamos elektros energijos. Paslaugų sektoriuje elektros pavaroms tenka apie 38 proc. suvartojamos elektros. Didelio efektyvumo variklių ir kintamojo greičio elektros pavarų naudojimas leistų ES-25 iki 2030 m. sutaupyti apie 166 TWh per metus. Tačiau energinio efektyvumo didinimas susijęs su nemažais kaštais – 30–50 proc. našesni elektros varikliai kainuoja 20–25 proc. brangiau. Šiame sektoriuje įvairios privalomos bei skatinimo priemonės galėtų būti vaisingos. geležinkelių transportas – efektyvus pervežimo būdas ES bėginis transportas (2004 m.) sudarė 7 proc. keleivinio transporto ir 16,5 proc. vidaus krovininio transporto. Be to, 51 proc. ES geležinkelių yra elektrifikuoti. Geležinkelių transportas pasižymi mažesne vietos tarša ir išskirtiniu taupumu, palyginti su automobilių transportu: keleivių pervežimui geležinkeliais sunaudojama 2,4 karto, o krovinių pervežimui – 13 kartų mažiau kuro. Greitaeigių traukinių, išvystančių iki 330 km/h greitį, linijų tinklas sparčiai plinta Europoje, sėkmingai konkuruo- Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007 25
Page 1: Kaina 4 Lt 2007 Nr. 3(17) leidinys
Page 4 and 5: Apsisaugokite nuo įelektrintų rud
Page 6 and 7: 6 Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007
Page 14: Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007 14
Page 17 and 18: Būkime saugūs Pasaulyje daug nela
Page 19 and 20: 1 lentelė skyriklio tipas lAS 16 l
Page 21 and 22: Aktyvi „Sistematikos“ veikla Sa
Page 23: HEKA 1SB su klinkerio imitacijos ap
Page 27 and 28: žymi dideliais, palyginti su įpra
Page 29 and 30: „Touch screen“ displëjus! akad
Page 31 and 32: Taigi vartojimo požiūriu liumines
Page 33 and 34: 1 pav. dehn+sÖhne impulsinės srov
Page 35 and 36: istorija Nuo elektromonterio iki pa
Page 37 and 38: „draka keila cables“ priimta į
Page 39 and 40: užbaigta energetikos sistemų suju
Page 41 and 42: NETA baigia savo narių darbuotojų
Page 43 and 44: MOKESČIŲ TEISĖ ratifikuota lietu
Page 45 and 46: OBO Bettermann kabelių tvirtinimo
Page 47: ŽEmoms PaTalPoms auKšToms PaTalPo

Žurnalas PDF faile - NETA

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?