Žurnalas PDF faile - NETA
Žurnalas PDF faile - NETA
Žurnalas PDF faile - NETA
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Kaina 4 Lt 2007 Nr. 3(17)<br />
leidinys automatizacijos, elektrotechnikos, energetikos, ðildymo, vëdinimo,<br />
elektronikos, valdymo sistemø ir žiniø ekonomikos technologijø specialistams<br />
Elektros tiekimo<br />
sutrikimų prevencija<br />
apsaugos įtaisų<br />
naudojimas<br />
gelbėjimosi<br />
ratas europai<br />
ISSN 1648-6927<br />
6<br />
10<br />
24<br />
vėjo jėgainių 32<br />
apsauga
Kviečiame į parduotuvę Vilniuje (Ozo g. 51)<br />
Kabeliai, laidai<br />
Valdymo ir kontrolės spintos<br />
Elektros valdymo ir kontrolės įranga<br />
Kabelių reikmenys<br />
Elektrinis šildymas<br />
Vėdinimo ir šildymo įrenginiai<br />
Instaliacijos elementai<br />
Matavimo prietaisai<br />
Elektros įrankiai, įranga<br />
Šviesos technika<br />
Lempos<br />
Maitinimo šaltiniai<br />
Elektros apsaugos įrengimai ir priemonės<br />
Ryšio, signalizacijos ir apsaugos reikmenys<br />
Vidutinės ir aukštos įtampos elektros įrenginiai<br />
Automatizuotos valdymo sistemos<br />
vilnius<br />
Ozo g. 51<br />
Tel.: (8 5) 276 34 00, 276 14 94<br />
Faks.: (8 5) 273 72 50<br />
Mob.: 8 698 51668<br />
El.p.: info@dogas.lt<br />
Motorų g. 6<br />
Tel.: (8 5) 213 69 18<br />
Faks.: (8 5) 210 41 99<br />
El.p.: motorai@dogas.lt<br />
KAUNAS<br />
Draugystės g. 13a<br />
Tel./faks.: (8 37) 45 16 75<br />
El.p.: kaunas@dogas.lt<br />
klaipëda<br />
Dubysos g. 23<br />
Tel./faks.: (8 46) 34 15 32<br />
El.p.: klaipeda@dogas.lt<br />
panevëžys<br />
J.Janonio g. 1<br />
Tel./faks.: (8 45) 58 46 29<br />
El.p.: panevezys@dogas.lt<br />
ðiauliai<br />
P. Cvirkos g.77<br />
Tel./faks.: (8 41) 39 02 63<br />
Mob.: 8 686 52494<br />
El.p.: siauliai@dogas.lt
Apsisaugokite nuo įelektrintų rudens orų<br />
www.hager.lt<br />
07LT0462<br />
Kievienais metais žaibai ir įtampos<br />
šuoliai elektros tinkluose pridaro<br />
vartotojams daug nuostolių.<br />
Lengviausias kelias apsisaugoti –<br />
instaliuoti apsaugos įtaisus įvadiniame<br />
ar paskirstymo skyde. Hager<br />
tiekia trijų pakopų apsaugas, kurios<br />
saugo instaliaciją bei įrenginius nuo<br />
pavojingo žaibų ir įtampos šuolių<br />
poveikio. Pirminė, vidutinio lygio,<br />
tikslinė bei kombinuota apsaugos<br />
padės Jums išvengti nenumatytos<br />
žalos.
6 Kad Lietuvoje kuo trumpiau būtų tamsu<br />
10 Srovės skirtuminės apsaugos įtaisų naudojimo praktika<br />
17 Būkime saugūs<br />
18 Galios skyrikliai žemosios įtampos grandinėse<br />
21 Aktyvi „Sistematikos“ veikla<br />
22 HEKA betoninės modulinės pastotės<br />
24 Gelbėjimosi ratas Europai, tinkamas ir likusiai pasaulio daliai<br />
30 Gamybinių ir komercinių patalpų apšvietimas<br />
32 Vėjo jėgainių apsauga nuo žaibo ir viršįtampių<br />
35 Istorija. Nuo elektromonterio iki pasaulinio garso solisto<br />
36 Kronika<br />
40 Naujienos<br />
42 Teisė<br />
turinys<br />
46 Summary<br />
Vyr. redaktorius<br />
Bronius rasimavièius<br />
E. p. neta@neta.lt<br />
REdKolEgIjA<br />
e. p. neta@neta.lt<br />
<strong>NETA</strong> prezidentas<br />
Bronius rasimavièius<br />
PET Lietuvos komiteto tarybos narys<br />
prof. habil. dr. leonas ašmantas<br />
UAB „Gaudrė“ direktorius<br />
vladas rinkevièius<br />
UAB „Miltronic“ direktorius<br />
gediminas vaišvila<br />
PET Lietuvos komiteto direktorius<br />
gintaras adžgauskas<br />
Konsultantė<br />
dr. liudmila andriušienė<br />
Kalbos redaktorė<br />
aldona paulauskienė<br />
Dizaineris<br />
darius abromaitis<br />
„IMAgo“<br />
AdMINIStRAcIjA<br />
Direktorius<br />
saulius kocys<br />
Reklamos projektų vadybininkė<br />
vytautė samulėnienė<br />
Tel. (8 5) 269 1240<br />
Mob. 8 686 97 539<br />
E. p. vytaute@namasiras.lt<br />
Leidykla „Namas ir aš“<br />
Pylimo g. 31<br />
LT-01141 Vilnius<br />
Tel./faks. (8 5) 260 8243<br />
Mob. stac. 8 698 53 658<br />
E. p. info@namasiras.lt<br />
UAB „NAMAS IR AŠ“ ©<br />
Perspausdinant iliustracijas bei<br />
tekstus, ištisai arba dalimis, būtinas<br />
leidėjo rašytinis sutikimas.<br />
Leidykla neatsako už reklaminių<br />
skelbimų tekstà ir turinį.<br />
Visų „Elektros erdvių“<br />
numerių elektronines versijas<br />
galite rasti www.neta.lt
6<br />
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
Kad Lietuvoje<br />
kuo trumpiau<br />
būtų tamsu<br />
Anzelmas Bačauskas ir Rimvydas Dičius<br />
AB „Lietuvos energija“<br />
Š i u o l a i k i n i s g y v e n i m a s<br />
n e į s i v a i z d u o j a m a s b e e l e k t r o s .<br />
e l e k t r a d i d e l e d a l i m i l e m i a<br />
ž m o n i ų g y v e n i m o s ta n d a rt ą ,<br />
sudaro sąlygas tolesnei pažangai.<br />
d e j a , ko l k a s n e g a l i m a i Š v e n g t i<br />
e l e k t r o s t i e k i m o s u t r i k i m ų ,<br />
kai kada – ir didelių. užtikrinti<br />
n e n u t r a u k i a m ą e l e k t r o s t i e k i m ą<br />
v i s i e m s v a rt o t o j a m s ko l k a s<br />
neįmanoma, tačiau to siekiama.<br />
Šių metų vasaros pabaigoje sukanka<br />
ketveri metai nuo didžiausių energetikos<br />
sistemų avarijų, sekusių viena po<br />
kitos Šiaurės Amerikoje ir Europoje.<br />
2003 m. rugpjūčio 14 d. popietėje daugiau<br />
kaip šeštadalis Šiaurės Amerikos<br />
žemyno gyventojų (apie 50 milijonų)<br />
liko be elektros. Be elektros Didžiųjų<br />
ežerų regione liko 8 JAV valstijos ir 2<br />
Kanados provincijos! Avarijos metu<br />
atsijungė per 400 elektros perdavimo<br />
linijų, 531 elektros generatorius 261<br />
elektrinėje. Buvo atjungta apie 11<br />
proc. Šiaurės Amerikos Rytų jungtinės<br />
energetikos sistemos apkrovos – 61<br />
800 MW. Tik po 16 val. buvo atkurtas<br />
48 800 MW elektros tiekimas, o likęs<br />
– gerokai vėliau (Long Islande – po 3<br />
parų, o Ontario – tik po 8 parų). Reikia<br />
priminti, kad JAV beveik tame pat<br />
regione didelės avarijos yra įvykusios<br />
1965 m. (be elektros liko 20 mln. gyventojų)<br />
ir 1977 m.<br />
2003 m. rugsėjo 23 d. beveik vidurdienį<br />
Pietų Švedijoje ir Rytų Danijoje apie<br />
4 mln. (1,6 mln. Švedijoje ir 2,4 mln.<br />
Danijoje, tarp jų ir Kopenhagoje) gyventojų<br />
liko be elektros. Buvo atjungta<br />
4 700 MW apkrova Švedijoje ir 1 850
MW Danijoje. Avarijos priežastis – dėl<br />
gedimo atsijungus 1 200 MW blokui<br />
vienoje Švedijos AE, po 5 min. įvyko<br />
trumpasis jungimas 400 kV pastotėje,<br />
dėl to atsijungė keturios iš penkių 400<br />
kV elektros linijos ir kartu buvo atjungta<br />
1 800 MW galios kitoje AE. Dėl įtampų<br />
griūties apsaugos atjungė Pietų<br />
Švediją ir Rytų Daniją nuo Centrinės<br />
Švedijos ir per 90 sekundžių jos užgeso.<br />
Pietų Švedijoje elektros tiekimas<br />
buvo atkurtas apytikriai po valandos,<br />
Danijoje, taip pat Kopenhagoje, – po<br />
6 valandų, nes daugiau laiko prireikė<br />
paleisti užgesusias elektrines Danijoje<br />
(Zeelande).<br />
2003 m. rugsėjo 28 d. naktį (3.25 val.)<br />
dėl įžemėjimo per medį, augusį po<br />
elektros linija, atsijungė 400 kV elektros<br />
linija Šveicarijoje. Tuo metu Italijos<br />
elektros importas buvo 6 650 MW, apie<br />
ketvirtadalis suminės Italijos apkrovos<br />
(tarp jų per 3 600 MW iš Šveicarijos).<br />
Šveicarijos dispečerio prašymu italai<br />
nespėjo importą sumažinti, nes po<br />
20 min. atsijungė kita 400 kV elektros<br />
linija dėl perkrovos. Tai sukėlė Italijos<br />
atskyrimą nuo kaimyninių energetikos<br />
sistemų. Per 12 sek. Italija buvo izoliuota<br />
nuo kaimyninių energetikos sistemų,<br />
Italijoje pradėjo veikti automatinis<br />
nukrovimas (vartotojų atjungimas),<br />
sistemos dalijimas, bet nebepadėjo<br />
– po 2,5 min. Italija užgeso (išskyrus<br />
Sardiniją). Šveicarijoje be elektros liko<br />
keli tūkstančiai gyventojų, jiems elektros<br />
tiekimas buvo atkurtas per kelias<br />
valandas. Italijoje be elektros liko apie<br />
55 mln. gyventojų, buvo atjungta apie<br />
24 600 MW galios elektrinėse. Elektros<br />
tiekimas Italijoje buvo atstatytas beveik<br />
po 20 valandų.<br />
2003 m. rugpjūčio 23 d. 20.22 val. dalis<br />
Helsinkio ir rajonai šalia jo liko be<br />
elektros apie valandą, rugpjūčio 29 d.<br />
vakare (apie 18 val.) pietų Londonas<br />
beveik 45 min. liko be elektros. Tai<br />
buvo gedimai elektros tinkluose, dėl<br />
kurių daug vartotojų liko be elektros,<br />
bet tie gedimai nesutrikdė energetikos<br />
sistemų darbo.<br />
2004 m. liepos 8 d. IEEE Elektros<br />
energetikos draugijos konferencija<br />
Denveryje, kurioje dalyvavo specialistai<br />
iš daugelio pasaulio šalių, buvo skirta<br />
energetikos sistemų patirtų avarijų<br />
analizei. Jų pamokas, rekomendacijas<br />
ir pastebėjimus bei Lietuvos energetikų<br />
patirtį galima apibendrinti taip:<br />
Dideli sutrikimai energetikos sistemose<br />
dažnai kyla dėl sutrikimų<br />
sekos, nors atskirai tie sutrikimai<br />
negali sukelti sisteminės avarijos.<br />
Kaskadinius atsijungimus energetikos<br />
sistemose dažnai sukelia<br />
įrenginių gedimai ar bloga veiksmų<br />
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
7
8<br />
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
k a s k a d i n i u s a t s i j u n g i m u s e n e r g e t i k o s<br />
sistemose dažnai sukelia įrenginių gedimai<br />
ar bloga veiksmų koordinacija, todėl esamų<br />
g e n e r u o j a n č i ų g a l i n g u m ų , p a s t o č i ų i r k i t ų<br />
į r e n g i n i ų p a g e r i n i m a s , j u o s a t n a u j i n a n t ,<br />
r e g u l i a r i a i t i k r i n a n t , p r i ž i ū r i n t i r k e i č i a n t<br />
n e t i n k a m u s e l e m e n t u s , y r a s v a r b i p r i e m o n ė<br />
išvengti kaskadinių atsijungimų.<br />
koordinacija, todėl esamų generuojančių<br />
galingumų, pastočių ir kitų<br />
įrenginių pagerinimas, juos atnaujinant,<br />
reguliariai tikrinant, prižiūrint<br />
ir keičiant netinkamus elementus,<br />
yra svarbi priemonė išvengti kaskadinių<br />
atsijungimų.<br />
Elektros energetikos bei šilumos<br />
energetikos sistemų tyrimui taikomi<br />
patikimumo standartai turi būti<br />
nuolat tobulinami pagal elektros ir<br />
šilumos tinklų ir tarptautinės šiuolaikinės<br />
patirties reikalavimus bei<br />
technologinius pasiekimus.<br />
Specialių apsaugų sistemų naudojimas<br />
ir jų gerinimas gali būti<br />
veiksminga priemonė išvengiant<br />
kaskadinių atsijungimų.<br />
Automatinio valdymo, pavyzdžiui,<br />
automatinių įtampos reguliatorių ar<br />
automatinio dažnio pirminio reguliavimo,<br />
naudojimas turėtų būti generatoriams<br />
privalomas, nepriklausomai<br />
nuo generatoriaus galios.<br />
Labai svarbu versti ir nuolat skatinti<br />
sistemos dispečerių ir jų pagalbinio<br />
personalo treniruotes ir tobulinti jų<br />
programas.<br />
Pamokos iš praeities klaidų turi būti<br />
taikomos naujose procedūrose, rengiant<br />
tobulesnes sistemos valdymo<br />
ir stebėsenos technologijas.<br />
Normalaus planavimo studijos dėl<br />
didelio variantų skaičiaus negali<br />
apimti galimų neaiškumų ir darbo<br />
sąlygų, visų galimų sisteminių avarijų<br />
scenarijų.<br />
Reikia užtikrinti distancinio valdymo<br />
ir telekomunikacijos prietaisų sistemoje<br />
perteklių ir jų patikimumą.<br />
Greitas sistemos atstatymas yra<br />
labai svarbus minimizuojant sisteminės<br />
avarijos žalą visuomenei. Šio<br />
atstatymo pagrindas yra generuojančių<br />
galingumų savybės avarinėje<br />
situacijoje išsilaikyti elektros tiekimą<br />
bent pagrindiniams mechanizmams<br />
(savosioms reikmėms). Visuomenei<br />
avarijos žala bus minimali, jeigu<br />
energetikos sistema operatyviai<br />
atgaivins ir išgelbės save. Tam turi<br />
būti skiriamas dėmesys priemonėse,<br />
mažinančiose atstatymo laiką<br />
(šios priemonės nėra pigios). Jos<br />
įvardytos pagrindiniuose UCTE<br />
reikalavimuose, todėl jungiantis į<br />
bendrąją sistemą teks jas vykdyti.<br />
Sistemos operatoriai turi reguliariai<br />
treniruotis, atnaujinti žinias apie sistemos<br />
atstatymą, užtikrinant jų gerą<br />
sistemos atstatymo procedūrų ir<br />
geriausios praktikos išmanymą.<br />
Svarbus dalykas – duomenų rinkimas<br />
ir jų platinimas. Turi būti nustatytos<br />
procedūros, kaip greitai<br />
surinkti duomenis ir išplatinti informaciją<br />
apie sisteminės avarijos<br />
pasekmes, kad visuomenė, žiniasklaida<br />
ir valdžia būtų informuotos<br />
apie avarijos priežastis ir veiksmus<br />
žalai sumažinti.<br />
Specialus dėmesys turi būti skirtas<br />
įtampų stabilumui. Pagrindinė<br />
priemonė sistemos patikimumui<br />
užtikrinti yra teisingas reaktyviųjų<br />
galių valdymas. Siekiant apsisaugoti<br />
nuo sunkių trikdžių dėl įtampos<br />
sumažėjimo reikia atjungti apkrovas<br />
ir šuntinius reaktorius.<br />
Svarbiausios avarijų priežastys:<br />
Nepakankamas energetikos sistemos<br />
darbo supratimas, kuris<br />
progresuoja, skaidant energetikos<br />
sistemą į smulkias dalis, mažėjant<br />
kompleksinei energetikos problemų<br />
analizei.<br />
Nepakankamas realios situacijos<br />
energetikos sistemoje žinojimas.<br />
Netinkama elektros linijų bei šilumos<br />
trasų priežiūra. Ypatingą<br />
pavojų kelia nepatikimas slėgio<br />
palaikymas šilumos trasose šaltos<br />
žiemos sąlygomis.<br />
Nepakankamas kaimyninių energetikos<br />
sistemų operatorių veiksmų<br />
koordinavimas.<br />
2003 m. avarijos visuomenei priminė ir<br />
leido pajusti elektros svarbą. Tų metų<br />
avarijų žala vertinama milijonais ir milijardais<br />
dolerių. Jos parodė, kad energetikos<br />
sistemų patikimumo gerinimui<br />
ir didelės investicijos yra pagrįstos, o<br />
avarijų prevencijai turi būti skiriamas<br />
ypatingas dėmesys.<br />
Kaip 2003 m. pamokos buvo išmoktos<br />
Europoje, patikrino praeitų metų<br />
avarija. 2006 m. lapkričio 4 d. įvyko<br />
didžiausia avarija UCTE (UCTE – Vakarų<br />
Europos 29 energetikos sistemų<br />
susivienijimas, apimantis 24 valstybes)<br />
– jungtinė energetikos sistema pasidalijo<br />
tris nesinchroniškai dirbančias dalis.<br />
Avarijos priežastis – dvigrandės 380<br />
kV elektros linijos atjungimas Šiaurės<br />
Vokietijoje (E.ON Netz) pažeidžiant N-1<br />
kriterijaus sąlygas. Tai sukėlė kaskadinį<br />
elektros linijų atsijungimą ir UCTE padalijimą<br />
į tris sinchronines zonas. Dėl<br />
atsiradusio galių nebalanso automatika<br />
15 mln. gyventojų 12 šalių paliko be<br />
elektros, tačiau buvo išvengta totalios<br />
avarijos, – be elektros liko tik vartotojai,<br />
bet ne elektrinės. Tai sudarė sąlygas<br />
po 38 min. UCTE resinchronizuoti, o<br />
po 2 val. buvo atkurtas normalus sistemų<br />
darbas.<br />
Lietuvoje tokių avarijų kol kas nebuvo<br />
ir siekiama, kad jų nebūtų. Lietuvos<br />
energetikos sistema yra NVS ir Baltijos<br />
energetikos sistemos, kuri ištįsusi per<br />
9 laiko juostas – nuo Kaliningrado iki<br />
Mongolijos, buvusios Sovietų Sąjungos<br />
bendrosios energetikos sistemos, dalis.<br />
Sovietų Sąjungos elektros įrenginiai<br />
dažnai gesdavo, tačiau elektros tiekimo<br />
patikimumas buvo ne blogesnis nei<br />
Vakaruose. Patikimas sistemos darbas<br />
Sovietų Sąjungoje buvo užtikrinamas,<br />
naudojant sudėtingesnes elektros tinklų<br />
ir pastočių schemas nei Vakaruose, ir<br />
organizacinėmis priemonėmis – įrenginių<br />
nepatikimumas buvo kompensuojamas<br />
įtemptu specialistų darbu.<br />
Energetikai sovietmečiu beveik visą<br />
laiką dirbo ekstremaliomis sąlygomis,<br />
tačiau glaudžiai bendradarbiavo su<br />
kaimynais. Tos tradicijos dar gyvos<br />
Baltijos šalyse.<br />
Ne tik 2003 m. įvykusios energetikos<br />
sistemų totalios avarijos paskatino AB<br />
„Lietuvos energija“ diegti prevencijos<br />
priemones, kad šalis kuo trumpiau būtų<br />
be šviesos, – veiklos kokybės gerinimas<br />
yra bendrovės misija. Pirmiausia<br />
tai palietė atsakingiausias energetikos<br />
sistemos dalis – generuojančius galingumus.<br />
Šiuolaikinius automatinius<br />
pirminius dažnio reguliatorius, atitinkančius<br />
UCTE reikalavimus, per pastaruosius<br />
metus įdiegė Mažeikių, Kauno<br />
termofikacinės elektrinės visuose savo<br />
turbogeneratoriuose, Vilniaus termofikacinė<br />
elektrinė – viename bloke, Lietuvos<br />
elektrinė – dviejuose blokuose ir<br />
tęsiamas diegimas kituose dviejuose<br />
blokuose. Visus keturis agregatus rekonstruoja<br />
Kauno hidroelektrinė (HE) ir
Kruonio HAE. Pasibaigus Kruonio HAE<br />
ir Kauno HE rekonstrukcijoms, jų visi<br />
agregatai turės automatinius pirminius<br />
greičio reguliatorius, ne tik atitinkančius<br />
UCTE reikalavimus, bet ir pasižyminčius<br />
dideliais generacijos disbalanso šalinimo<br />
greičiais, nepasiekiamais šiluminėms<br />
elektrinėms. Dar efektyvesnis, labiau<br />
intelektualus yra automatinis antrinis<br />
dažnio reguliavimas, įvertinantis visus<br />
elektros energijos perdavimo ryšius, jų<br />
algebrinės sumos (saldo) nukrypimus<br />
nuo plano (grafiko). Automatinio antrinio<br />
dažnio reguliatoriaus smegenys<br />
yra AB „Lietuvos energija“ dispečerinio<br />
centro valdikliuose. Telemechanikos<br />
priemonėmis toks automatinis antrinis<br />
dažnio reguliatorius gali veikti į keturis<br />
Kruonio HAE agregatus ir tris Lietuvos<br />
elektrinės blokus. Šie darbai tęsiami,<br />
prijungiant prie sistemos vis naujus<br />
generuojančius galingumus.<br />
Atsižvelgdama į 2003 m. įvykusių energetikos<br />
sistemų avarijas, AB „Lietuvos<br />
energija“ patikrino, kaip energetikos<br />
sistemos valdymas užtikrina jos darbo<br />
kokybės techninius reikalavimus.<br />
2004 m. atliktas Lietuvos energetikos<br />
sistemos statinio ir dinaminio stabilumo<br />
tyrimas prieš ir po Ignalinos AE<br />
pirmojo reaktoriaus uždarymo, peržiūrėtas<br />
ir atnaujintas avarijų prevencijos<br />
automatikos reglamentas, įdiegtas automatizuotas<br />
Kruonio HAE valdymas<br />
tiesiogiai iš AB „Lietuvos energija“<br />
dispečerinio centro, atliktas totalios<br />
avarijos likvidavimo Lietuvos energetikos<br />
sistemoje tyrimas ir sudarytas<br />
sistemos atkūrimo planas.<br />
Po totalios avarijos, kai be elektros lieka<br />
ne tik vartotojai, bet ir elektrinės, didelė<br />
problema tampa elektrinių paleidimas ir<br />
sistemos veikimo atkūrimas. Daugumos<br />
elektrinių be elektros negalima paleisti.<br />
Iki šių metų, jeigu užgestų Lietuvos<br />
elektrinės, energetikos sistema galima<br />
būtų atstatyti tik iš Kauno HE, tačiau<br />
tai truktų gana ilgai – iki 20 val. Šiais<br />
metais AB „Lietuvos energija“ parengė<br />
ir išbandė priemonės, kaip energetikos<br />
sistemą būtų galima greičiau atkurti<br />
naudojant galingesnę Kruonio HAE.<br />
Tam Kruonio HAE padaryta savilaidžia<br />
(sugebančia pati save paleisti),<br />
sumontavus 800 kW galios dizelį (generatorių),<br />
rekonstravus žadinimo sistemas,<br />
savųjų reikmių valdymą. 2007<br />
m. liepos 13 d. Lietuvos energetikos<br />
sistemoje atlikti svarbūs bandymai:<br />
realiomis sąlygomis imituotas Lietuvos<br />
energetikos sistemos užgesimas<br />
ir jos paleidimas po totalios avarijos.<br />
Užgesusią Lietuvos energetikos sistemą<br />
imitavo pusė Lietuvos elektrinės, t.<br />
y. viena šynų sistema, Kruonio HAE,<br />
keletas aukštosios įtampos oro linijų<br />
ir pastočių. Bandymai pavyko sėkmingiau,<br />
negu tikėtasi. Kruonio HAE ne<br />
tik paleido save, bet ir paleistas HAE<br />
agregatas stabiliai laikė dažnį ir įtampą<br />
atgaivintoje energetinėje saloje. Kruonio<br />
HAE pademonstruotos naujo Lietuvos<br />
energetikos sistemos gelbėtojo<br />
savybės nuteikia optimistiškai. Didinant<br />
energetikos sistemos patikimumą prioritetas<br />
teikiamas avarijų prevencijai,<br />
o ne gelbėtojų modernizacijai, nors<br />
abi kryptys reikalingos, kad Lietuvoje<br />
labai retai būtų tamsu ir greitai grįžtų<br />
pradingusi šviesa.<br />
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
9
10<br />
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
Srovės skirtuminės<br />
apsaugos įtaisų<br />
naudojimo praktika<br />
2 dalis<br />
1 dalis nr. 2(16)<br />
Anatolijus Drabatiukas<br />
KTK lektorius,<br />
UAB „Elektros zona“<br />
padalinio vadovas<br />
Prieš pradedami kalbėti apie SSA įtaisų<br />
parinkimą, norime atsakyti į klausimus,<br />
kurie kilo žurnalo skaitytojams po<br />
straipsnio pirmosios dalies.<br />
Kokią literatūrą naudojote rengdami<br />
šį straipsnį?<br />
Pagrindinės literatūros sąrašą pateikiame<br />
šios straipsnio dalies pabaigoje. Be<br />
to, buvo naudojamasi europinių firmų,<br />
gaminančių SSA įtaisus, katalogais ir<br />
interneto svetainių puslapiais, nes ši<br />
informacija yra operatyviausia.<br />
Ką reiškia terminai „didelio (vidutinio,<br />
mažo) jautrio SSA įtaisai“?<br />
SSA įtaisų jautrio vertės nustatytos IEC<br />
standartais:<br />
didelio jautrio – 6, 10, 30 mA;<br />
vidutinio jautrio – 100, 300, 500<br />
mA;<br />
mažo jautrio – 1, 3, 5, 10, 20 A;<br />
Kodėl SSA įtaisų klasifikacijos skyrelyje<br />
nekalbama apie elektromechaninius<br />
ir elektroninius įtaisus, nors firmų kataloguose<br />
ir techninėje literatūroje<br />
šie terminai vartojami?<br />
Terminai „elektroniniai“ ir „elektromechaniniai“<br />
SSA įtaisai neatspindi šių<br />
įtaisų sandaros ir nenaudojami IEC<br />
standartuose (normatyviniuose dokumentuose).<br />
Kiekviename SSA įtaise yra<br />
mažiausiai du elektronikos elementai –<br />
diferencialinis transformatorius ir rezistorius<br />
įtaiso darbo kontrolės grandinėje.<br />
Literatūroje elektromechaniniais SSA<br />
įtaisais vadinami įtaisai, kurių funkcionavimas<br />
nepriklauso nuo maitinimo<br />
įtampos. Šiuose įtaisuose energijos<br />
šaltinis atliekant apsaugos funkcijas,<br />
tarp jų ir grandinės išjungimą, yra pats<br />
signalas – skirtuminė srovė, į kurią reaguoja<br />
įtaisas.<br />
Kiti įtaisai, vadinami elektroniniais, yra<br />
funkcionaliai priklausomi nuo maitinimo<br />
įtampos. Šiuose įtaisuose išjungimo<br />
funkcijai naudojama energija gaunama<br />
arba iš kontroliuojamo tinklo,<br />
arba iš išorinio šaltinio. Žinomos įvairios<br />
elektroninių įtaisų schemos. JAV<br />
elektroniniai SSA įtaisai, kurie išjungia<br />
grandinę dingus maitinimo įtampai įtaisomi<br />
į šakučių lizdų blokus. Vokietijoje<br />
elektromechaniniai įtaisai žymimi FI –<br />
Schutzschalter, o elektroniniai įtaisai<br />
žymimi DI – Schutzschalter. Europos<br />
šalyse elektroninių įtaisų naudojimas<br />
dėl kai kurių jų trūkumų yra ribotas.<br />
Kaip iš pateikiamos ant SSA įtaiso<br />
korpuso informacijos atskirti, kad tai<br />
įtaisas su apsauga nuo viršsrovių?<br />
Straipsnyje rašoma, kad SSA įtaiso<br />
vardinė srovė turi būti viena pakopa<br />
aukštesnė už nuosekliai su juo sujungto<br />
apsaugos nuo viršsrovių įtaiso<br />
vardinę srovę. Kaip tai gaunama SSA<br />
įtaisuose su integruota apsauga nuo<br />
viršsrovių?<br />
SSA įtaisai su integruota apsauga nuo<br />
viršsrovių (RCBO) kartais vadinami<br />
kombinuotaisiais SSA įtaisais. Praktiškai<br />
visi SSA įtaisų gamintojai nedideliais<br />
kiekiais gamina ir kombinuotuosius<br />
įtaisus. Tai paaiškinama kol kas gana<br />
siaura RCBO įtaisų taikymo sritimi: nedideli<br />
elektros įrenginiai, maža nekintanti<br />
apkrova, autonominiai elektros imtuvai<br />
ir pan. (pvz., RCBO įtaisai naudojami<br />
reklaminių skydų, įrengtų lauke, grandinių<br />
apsaugai). Atsižvelgiant į momentinio<br />
atkabinimo charakteristikas<br />
RCBO įtaisai dažniausiai gaminami B<br />
ir C charakteristikų. Taigi tokio įtaiso
1 lentelė<br />
ssa įtaiso<br />
funkcinis tipas<br />
skirtuminės pažaidos srovės forma<br />
sinusinė kintamoji<br />
srovė<br />
priekinėje dalyje nurodomos raidės B<br />
arba C, toliau – vardinė įtaiso srovė ir<br />
nuotėkio vardinė srovė IΔn (1 pav.).<br />
Specialiųjų patalpų ir technologinių<br />
procesų elektros įrenginių įrengimo<br />
taisyklių 54 punkte nurodoma, kad<br />
rekomenduojama naudoti srovės skirtuminę<br />
apsaugą, kurioje būtų panaudotas<br />
ir automatinio jungiklio funkcijas<br />
atliekantis ir užtikrinantis apsaugą nuo<br />
viršsrovių aparatas. Tačiau, kaip teigiama<br />
[8], tai techniškai nepagristas,<br />
neturintis analogų europinėse elektrotechninėse<br />
normose nurodymas. O dėl<br />
antrosios klausimo dalies, tai vardinė<br />
apkrovos srovė yra vienoda tiek SSA<br />
įtaisui, tiek integruotai apsaugai nuo<br />
viršsrovio. Tai laikoma vienu iš RCBO<br />
įtaisų trūkumų.<br />
Ar galite plačiau paaiškinti šį teiginį:<br />
„SSA įtaisas bus neveiksnus, jeigu<br />
žmogus, esantis patalpoje su izoliuotomis<br />
grindimis, vienu metu palies<br />
skirtingo potencialo aktyviąsias arba<br />
aktyviąją ir pasyviąją dalis.“<br />
Atsiprašome skaitytojų, nes įvyko korektūros<br />
klaida. Šį sakinį reikia skaityti<br />
taip: „SSA įtaisas bus neveiksnus, jeigu<br />
žmogus, esantis patalpoje su izoliuotomis<br />
grindimis, vienu metu palies<br />
skirtingo potencialo aktyviąsias dalis<br />
už SSA pastatymo vietos.“ SSA įtaisas<br />
nėra intelektualus aparatas, kad<br />
atskirtų žmogų nuo elektros imtuvo.<br />
Jis laikys, kad į grandinę buvo įjungta<br />
naujoji apkrova.<br />
Kodėl straipsnyje nekalbama apie B<br />
tipo SSA įtaisą ?<br />
Pagal pobūdį skirtuminės srovės, į kurią<br />
reaguoja, SSA įtaisai, yra trijų tipų:<br />
AC, A ir B. Jų trumpa charakteristika<br />
pateikiama 1 lentelėje.<br />
Kaip matome, AC tipo SSA įtaisas reaguoja<br />
tik į kintamąsias nuotėkio sroves,<br />
A tipo – tiek į kintamąsias, tiek į pulsuojamąsias<br />
gedimų sroves, kurių šaltiniais<br />
gali būti skalbimo mašinos su greičio<br />
reguliatoriais, reguliuojamieji šviesos<br />
šaltiniai, televizoriai, kompiuteriai, netransformatorinio<br />
maitinimo schemas<br />
turintys elektros imtuvai ir pan. A tipo<br />
SSA įtaiso vardinė skirtuminė suveikimo<br />
srovė, tekant skirtuminei pulsuojančiai<br />
pulsuojanti<br />
nuolatinė<br />
(išlygintoji) srovė<br />
AC + - -<br />
A + + -<br />
B + + +<br />
nuolatinė su<br />
nedidele liekamąja<br />
pulsacija iki 0,006<br />
a stiprio srovė<br />
(išlygintai) srovei, gali būti nuo 0,11 IΔn<br />
iki 2 IΔn vertės. Europoje šiuo metu AC<br />
įtaisai keičiami į A tipo SSA įtaisus. B<br />
tipo įtaisų ypatumas yra jų jautris dideliam<br />
nuotėkio srovių dažnio spektrui<br />
(iki 1 MHz). Šie SSA įtaisai naudojami<br />
elektros tiekimo sistemose su dažnio<br />
keitikliais, nepertraukiamo maitinimo<br />
šaltiniais, galingais aukšto dažnio inverteriais.<br />
ssa įtaisų naudojimo<br />
ypatumai esant įvairioms<br />
elektros tinklo sistemoms<br />
SSA įtaisai kartu su šiuolaikinėmis įžeminimo<br />
sistemomis (TN – S, TT tinklo<br />
sistemos) yra žmogaus prevencinės<br />
apsaugos nuo elektros poveikio priemonė.<br />
Jų naudojimas TN, TT, IT tinklo<br />
sistemose turi tam tikrų ypatumų.<br />
Žmogaus efektyviai apsaugai nuo<br />
elektros poveikio SSA įtaisai turi atjungti<br />
elektros imtuvą nuo tinklo dviem<br />
atvejais:<br />
sumažėjus izoliacijos varžai žemiau<br />
leistinosios vertės arba įvykus fazės<br />
trumpajam jungimui į elektros<br />
imtuvo korpusą;<br />
žmogui palietus elektros įrenginio<br />
aktyviąsias arba pasyviąsias dalis,<br />
ant kurių atsiranda įtampa.<br />
ðioms funkcijoms vykdyti i klasės<br />
pagal apsaugą nuo elektros poveikio<br />
elektros imtuvo korpusas turi<br />
būti sujungtas su pe laidininku<br />
prieš ssa įtaisą. Toks prijungimas<br />
galimas TN – S tinklo posistemėje, kai<br />
yra atskiras nulinis laidas N ir atskiras<br />
apsauginis laidas PE, ir TN – C – S<br />
tinklo posistemėje, kurioje bendras<br />
PEN laidas išsišakoja į nulinį laidą N<br />
ir apsauginį PE.<br />
Specialistų nuomone, TN – S ir TN – C<br />
– S posistemes užtikrina palankiausias<br />
sąlygas SSA įtaisų funkcionavimui,<br />
nes šiuose tinkluose apkrovos srovės<br />
grandinės yra atskirtos nuo žemės. taèiau<br />
tn – c – s tinklo posistemėje<br />
nepatartina įrengti ssa įtaisų iki<br />
pen laido išsišakojimo taško. Be<br />
to, išskirsèius pen laidą į nulinį n<br />
ir apsauginį pe laidus toliau nuo šio<br />
taško sujungti juos vieną su kitu arba<br />
n laidą įžeminti neleidžiama.<br />
TN – C tinkluose SSA įtaisai neturi būti<br />
naudojami [2]. Tokiame tinkle įvykus<br />
elektros imtuvų izoliacijos pažaidai, jeigu<br />
jo korpusas neįžemintas (neįnulintas),<br />
SSA įtaisas neveiks, nes nesusidaro<br />
grandinė nuotėkio srovei tekėti. Imtuvo<br />
korpuse atsiras pavojingas potencialas<br />
žemės atžvilgiu. Žmogui prisilietus prie<br />
tokio imtuvo korpuso ir tekant per jo<br />
kūną nuotėkio srovei, viršijančiai SSA<br />
įtaiso nuostato srovę IΔn, SSA įtaisas<br />
suveiks ir išjungs pažeistą tinklo elementą.<br />
Galimas atvejis, kad žmogaus kūnu<br />
tekės 6–10 mA stiprio srovė (skirtuminės<br />
srovės dydis priklauso nuo trumpojo<br />
jungimo kilpos varžos, didesniąją dalį<br />
kurios sudaro žmogaus kūno varža) ir<br />
jam sunku bus atplėšti ranką nuo korpuso,<br />
tačiau ir SSA įtaisas su 30 mA<br />
nuostato srove neveiks. SSA įtaisai,<br />
kurių vardinė suveikties srovė 30 mA,<br />
paprastai suveikia tekant 22–26 mA<br />
stiprio nuotėkio srovei, todėl žmogus<br />
iki tol, kol suveiks 30 mA SSA įtaisas,<br />
patirs gana stiprų srovės smūgį. Tačiau<br />
mirtinai sužaloja ne pati srovė, bet<br />
energija, išsiskirianti žmogaus kūne,<br />
tekant elektros srovei, t. y. pasekmės<br />
priklauso ir nuo srovės poveikio laiko.<br />
Tam, kad būtų garantuotas žmogaus<br />
saugumas, SSA įtaiso suveikties laikas<br />
turi būti ne ilgesnis nei 0,3 s (paprastai<br />
jis yra trumpesnis nei 0,1 s).<br />
Antra vertus, TN – C posistemėje galimas<br />
klaidingas SSA įtaisų suveikimas,<br />
jeigu elektros imtuvų korpusai įnulinti<br />
PEN laidininkais ir yra geras korpusų<br />
1 pav.<br />
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
11
12<br />
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
2 pav. rcma 475 įtaiso (a) ir komplekto nuotėkio<br />
srovės trasai nustatyti (b) bendri vaizdai<br />
a) b)<br />
3 pav. trifazis tinklas su ssa įtaisais: tn<br />
sistema (a); tt sistema(b); it sistema(c).<br />
natūralus kontaktas su žeme arba kartotinis<br />
PEN laidininko įžeminimas.<br />
Prireikus TN – C posistemėje naudoti<br />
SSA įtaisą apsaugai, elektros imtuvo<br />
korpuso apsauginis PE laidas jungiamas<br />
su tinklo PEN laidu (žr. straipsnio<br />
1 dalies 5b pav.).<br />
TT sistemoje I klasės elektros įrenginių<br />
pasyviosios dalys apsauginiais laidininkais<br />
sujungiamos su pastato įžeminimo<br />
kontūru, kurio įžemintuvas yra elektriškai<br />
nepriklausomas nuo maitinimo šaltinio<br />
įžemintuvo. Pažeistam tinklui atjungti<br />
gali būti naudojama trumpojo jungimo<br />
srovių apsauga arba srovės skirtuminė<br />
apsauga. Realiomis sąlygomis įvykdyti<br />
automatinį maitinimo išjungimą naudojant<br />
trumpojo jungimo srovių apsaugą<br />
dėl tam tikrų priežasčių (pvz., dėl būtinumo<br />
užtikrinti didelį trumpojo jungimo<br />
srovių kartotinumą, žemą įžeminimo<br />
kontūro varžą ir pan.) yra labai problemiška,<br />
todėl naudojant TT sistemą<br />
būtinas SSA įtaisų naudojimas. Šiuo<br />
atveju reikalavimai įžeminimo varžai<br />
sumažėja. Kai kurių šalių norminiuose<br />
dokumentuose TT sistemoje imtuvų<br />
įžemintuvo įžeminimo varža turi būti ne<br />
didesnė kaip 200 Ω.<br />
IT sistemos tinkle elektrosaugos sąlygos<br />
užtikrinamos didele izoliacijos<br />
varža žemės atžvilgiu. Tačiau esant būtinumui<br />
užtikrinti aukštą elektrosaugos<br />
lygį visiškai pateisinamas SSA įtaisų<br />
naudojimas. Egzistuoja daug požiūrių,<br />
kartais diametraliai priešingų, dėl SSA<br />
įtaisų naudojimo IT tinklo sistemoje.<br />
Esmė ta, kad jeigu neįvykdytos tam<br />
tikros sąlygos, SSA įtaisai gali neveikti<br />
arba veikti klaidingai. Paprastai tokiuose<br />
tinkluose pirmenybė teikiama izoliacijos<br />
kontrolės įtaisams. Šiuo metu<br />
gaminami izoliacijos kontrolės įtaisai,<br />
kurie vienas nuo kito skiriasi veikimo<br />
principu, konstrukcija, naudojimo sritimi,<br />
veikimo patikimumu. Vienas iš<br />
tokių izoliacijos kontrolės įtaisų (IMD<br />
– insulation monitoring device) aprašytas<br />
straipsnyje „Izoliacijos kontrolė<br />
elektros tinkluose ir įrenginiuose“<br />
(„Elektros erdvės“ 2005 m. Nr. 2 (8).<br />
Labiausiai didelio darbo reikalaujantis<br />
ir sudėtingas uždavinys yra prijungimo,<br />
kuriame įvyko izoliacijos lygio sumažėjimas<br />
arba įžemėjimas, nustatymas.<br />
Tam tikslui naudojami skirtuminės srovės<br />
kontrolės įtaisai (RCM – residual<br />
current monitor). RCM įtaisai gali būti<br />
stacionarūs su centriniu valdymo bloku<br />
ir sroviniais apklausos davikliais,<br />
įrengiamais ant nueinančių linijų, bei<br />
kilnojamieji, replių pavidalo, leidžiantys<br />
operatoriui sekti visą atsiradusios<br />
nuotėkio srovės trasą (2 pav).<br />
SSA įtaisų jungimo schemos TN, TT ir<br />
IT tinkle pateiktos 3 pav.<br />
kitos ssa įtaisų galimybės<br />
Be žmogaus apsaugos nuo elektros<br />
poveikio, SSA įtaisus galima naudoti<br />
4 pav. ssa įtaiso su Restart<br />
funkcija bendrasis vaizdas<br />
Apsaugai nuo gaisro dėl izoliacijos<br />
pažaidos.<br />
Tarp gaisrų priežasčių nuolat nurodomi<br />
netinkamo elektros naudojimo<br />
atvejai (elektros instaliacijos ir įrangos<br />
montavimo pažeidimai, saugos<br />
ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai<br />
ir kt.). Vienas iš elektros gaisrinės<br />
rizikos veiksnių būtų trumpieji jungimai<br />
ir nuotėkio srovės, atsirandančios<br />
dėl izoliacijos „senėjimo“<br />
ir mechaninės pažaidos.<br />
Elektros sukeliamų gaisrų priežasčių<br />
tyrėjų nuomone, pavojus atsiranda<br />
tada, kai tinkle yra 180÷825<br />
mA nuotėkio srovės, todėl elektros<br />
gaisrinės saugos tikslais įvadiniame<br />
skyde reikėtų montuoti 300÷500 mA<br />
jautrio SSA įtaisus, skirstomosiose<br />
skydeliuose grupinių linijų apsaugai<br />
– 30 mA jautrio SSA įtaisus.<br />
Elektros mašinų ir kitų įtaisų apsaugai<br />
TN sistemoje.<br />
Schemose su įnulinimu įvykus<br />
izoliacijos pažaidai atsiranda stipri<br />
srovė, ekvivalentiška trumpojo<br />
jungimo srovei. Tokio stiprio srovė<br />
sukelia rimtas pažaidas, pvz., variklio<br />
magnetolaidžio lakštinio plieno<br />
perkaitimą, o tai priverčia keisti patį<br />
variklį, negalima apsiriboti tik apvijų<br />
pervyniojimu. Tokias pažaidas<br />
galima iš dalies apriboti naudojant<br />
žemo jautrio (2a pav.) momentinio<br />
veikimo SSA įtaisus.
5 pav. rcBo įtaisai su suveikties<br />
priežasties indikacija<br />
Apsaugai nuo elektromagnetinių<br />
trikdžių TN – S posistemėje (N ir<br />
PE laidų izoliacijos pažaidos nustatymas).<br />
Šiuo pažaidos atveju TN – S posistemė<br />
pereina į TN – C posistemės<br />
režimą. Dalis N laido srovės<br />
nuolat teka PE laidininku ir metalinėmis<br />
pastato konstrukcijomis, o<br />
tai didina gaisro atsiradimo riziką<br />
ir potencialų suvienodinimo išderinimą.<br />
Pati srovė, tekanti PE laidu<br />
arba pašalinėmis metalo konstrukcijomis,<br />
tampa elektromagnetinių<br />
trikdžių šaltiniu.<br />
SSA įtaisų įtakos elektros traumoms<br />
analizė rodo, kad ne visos avarinės<br />
situacijos, dėl kurių elektros imtuvų<br />
pasyviosiose dalyse atsiranda žmogui<br />
pavojinga įtampa, gali būti pašalintos<br />
SSA įtaisais. TN – C – S tinkle<br />
jie nesaugo žmogaus nutrūkus PEN<br />
laidui, tiesiogiai susijungus faziniam<br />
laidui su N laidu maitinimo pusėje,<br />
atsiradus pavojingam potencialui<br />
ant pasyviųjų ir pašalinių laidžiųjų<br />
dalių per PEN laidininką.<br />
TN-S tinkle SSA įtaisas yra neveiksnus,<br />
jeigu PE laidininkas susijungia<br />
su N laidininku iki įtaiso įrengimo<br />
vietos (iš tinklo pusės), taip pat<br />
atsiradus pavojingam potencialui<br />
per PE laidininką.<br />
naujos ssa įtaisų<br />
modifikacijos<br />
SSA įtaisų paklausa Europos šalyse yra<br />
stabiliai didelė, todėl daugelis elektrotechninės<br />
produkcijos gamintojų nuolat<br />
juos modernizuoja ir tobulina jų techninius<br />
parametrus. Prieš keletą metų<br />
Hanoverio mugėje kelios firmos pristatė<br />
SSA įtaisą su automatinio kartotinio<br />
įjungimo (Restart) funkcija (4 pav.).<br />
Dėl izoliacijos pažaidos arba trikdžių atsiradus<br />
trumpalaikei skirtuminei srovei, šis<br />
įtaisas automatiškai išjungia grandinę,<br />
o vėliau ją įjungia atstatydamas elektros<br />
tiekimą. Šios modifikacijos SSA įtaisas<br />
gali turėti neribotą arba ribotą jungimų<br />
skaičių, automatinę kassavaitinę testavimo<br />
funkciją be elektros grandinės<br />
išjungimo. Naudojimo sritis – objektai<br />
neturintys nuolatinio aptarnaujančio<br />
personalo (telefono stotys, šaldymo<br />
kameros, užmiesčio namai).<br />
Kita SSA įtaisų modifikacija – tai RCBO<br />
įtaisai su suveikties priežasties indikacija<br />
(5 pav.). Nuo įtaiso suveikties<br />
priežasties žinojimo priklauso pažaidos<br />
šalinimo veiksniai. Tokio įtaiso priekinėje<br />
dalyje yra specialus langelis, kuriame,<br />
įtaisui suveikus, atsiranda arba<br />
neatsiranda mėlynos spalvos (firmos<br />
„ABB“ SSA įtaisuose) vėliavėlė. Vėliavėles<br />
atsiradimas reiškia, kad įtaisas<br />
suveikė dėl skirtuminės srovės, jeigu<br />
jos nėra – dėl viršsrovio.<br />
SSA įtaisų, reaguojančių į skirtuminės<br />
srovės atsiradimą, veikimo analizė rodo,<br />
kad ne visos avarinės situacijos, dėl<br />
kurių įrenginio korpuse gali atsirasti<br />
pavojinga žmogui įtampa, gali būti<br />
pašalintos šiais įtaisais, todėl bandoma<br />
viename korpuse įmontuoti įtaisų,<br />
reaguojančių ir į nuotėkio srovę, ir į<br />
avarines įtampas, kompleksą.<br />
pastatų vidaus elektros<br />
tinklų schemų, kuriose<br />
naudojami ssa<br />
įtaisai, pavyzdžiai<br />
SSA įtaisai konkrečiam elektros įrenginiui<br />
turi būti parenkami projektavimo metu,<br />
taip pat atsižvelgiama į apsaugos nuo<br />
elektros poveikio užtikrinimą vykdant<br />
užsakovo ir nustatyta tvarka patvirtintų<br />
standartų bei norminių dokumentų<br />
reikalavimus. Realiomis sąlygomis<br />
dažnai tenka parinkti SSA įtaisus jau<br />
eksploatuojamam arba sumontuotam<br />
elektros įrenginiui.<br />
Projektuojant naujus elektros įrenginius<br />
ir numatant srovės skirtuminės<br />
apsaugos naudojimą, ypač svarbūs<br />
šie veiksniai:<br />
projektuojamojo objekto pavojingų<br />
ir kenksmingų veiksnių analizė siekiant<br />
užtikrinti reikiamą apsaugos<br />
nuo elektros poveikio lygį;<br />
scheminių sprendimų parinkimas;<br />
SSA įtaisų įrengimo vietos parinkimas,<br />
atsižvelgiant į įtaisų paskirtį<br />
(pavienių vartotojų apsauga, grupės<br />
vartotojų apsauga, apsauga<br />
nuo gaisro ir t. t.);<br />
SSA įtaiso tipo ir parametrų parinkimas;<br />
SSA įtaisų veikimo selektyvumo<br />
užtikrinimas.<br />
Srovės skirtuminę apsaugą privaloma<br />
įrengti:<br />
Jeigu apsaugos nuo viršsrovių įtaisas<br />
(automatinis jungiklis, saugiklis), kai<br />
vardinė įtampa yra 230 V, neužtikrina<br />
automatinio 0,4 s atjungimo laiko<br />
dėl mažų trumpojo jungimo srovių<br />
dydžių ir patalpoje nėra potencialų<br />
suvienodinimo sistemos.<br />
Naudojant srovės skirtuminės apsaugos<br />
įtaisus kartu su įnulinimu<br />
galima sušvelninti reikalavimus<br />
grandinės „fazė-nulis“ varžai arba<br />
maksimaliosios srovės apsaugos<br />
kartotinumo koeficientui.<br />
Grupinėms linijoms, prie kurių pri-<br />
6 pav. ssa įtaisų selektyvumo užtikrinimas: a – dviejų lygių<br />
selektyvioji apsauga, b – trijų lygių selektyvioji apsauga<br />
a) b)<br />
S<br />
IΔn 100mA<br />
IΔn 500mA<br />
IΔn 30mA<br />
IΔn 300mA<br />
IΔn 100mA<br />
G<br />
S<br />
IΔn 30mA<br />
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
13
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
14<br />
jungti šakučių lizdai, esantys lauke<br />
arba pavojingose ir labai pavojingose<br />
patalpose, pvz., butų ir viešbučių<br />
vonių ir dušų patalpų 3 zonoje<br />
ir pan. (kiti SSA įtaisų naudojimo<br />
atvejai pateikti šio straipsnio pirmosios<br />
dalies 1 lentelėje).<br />
Sanitariniuose mazguose, vonios ir dušo<br />
kambariuose rekomenduojama įrengti<br />
SSA įtaisus, kurių vardinė skirtuminė<br />
suveikties srovė IΔn iki 10 mA, jeigu<br />
šių patalpų elektros imtuvai maitinami<br />
atskira linija, kitais atvejais (pvz., grupiniuose<br />
tinkluose arba naudojant bendrą<br />
liniją sanitariniuose mazguose, virtuvėse<br />
ir koridoriuose) SSA įtaiso vardinė<br />
skirtuminė suveikimo srovė leidžiama<br />
iki 30 mA. Leidžiama prie vieno srovės<br />
skirtuminės apsaugos įtaiso prijungti<br />
keletą grupinių linijų per atskirus automatinius<br />
jungiklius (saugiklius).<br />
srovės skirtuminę apsaugą draudžiama<br />
įrengti:<br />
tiems elektros imtuvams, kuriuos<br />
išjungus gali susidaryti vartotojams<br />
pavojinga situacija (pvz., išjungus<br />
gaisrinę signalizaciją, gaisrinius<br />
siurblius, ventiliatorius saugančius<br />
nuo sprogimo ir pan.);<br />
gyvenamuosiuose pastatuose, automatiškai<br />
išjungiančiuose vartotoją<br />
nuo tinklo, dingus arba neleistinai<br />
sumažėjus tinklo įtampai. Tokiu<br />
atveju srovės skirtuminės apsaugos,<br />
sumažėjus įtampai iki 50 proc.<br />
jos vardinio dydžio, turi likti veikios<br />
dar bent 5 s.<br />
Normaliose patalpose nereikalaujama<br />
įrengti srovės skirtuminės apsaugos linijose,<br />
maitinančiose stacionariuosius<br />
7 pav. elektros<br />
energijos tiekimo<br />
butui schema,<br />
kai vidaus tinklui<br />
taikoma tn – c<br />
– s posistemė<br />
(1 variantas)<br />
I<br />
32 A / 2<br />
I 10 A / 2 I 16 A / 2<br />
3 x 1,5 mm 2<br />
Apšvietimo<br />
tinklas<br />
I<br />
40A/0,03A/2<br />
L, PEN<br />
L, N<br />
3 x 2,5 mm 2<br />
kWh<br />
2<br />
2 x 10 mm<br />
I 16 A / 2<br />
PE<br />
3 x 2,5 mm 2<br />
Elektros lizdų tinklas<br />
įrenginius ir šviestuvus, taip pat bendruosiuose<br />
apšvietimo tinkluose.<br />
Visais atvejais srovės skirtuminė apsauga<br />
turi užtikrinti patikimą galios<br />
grandinių komutaciją, nepriklausomai<br />
nuo galimų perkrovų. SSA įtaiso<br />
parametrai turi atitikti maksimaliosios<br />
apkrovos ir trumpojo jungimo sroves.<br />
Parenkant SSA įtaisą būtina atsižvelgti<br />
į tai, kad suminė tinklo nuotėkio srovė,<br />
įvertinant stacionariuosius ir kilnojamuosius<br />
elektros imtuvus, normaliu darbo<br />
režimu neturi viršyti 1/3 skirtuminės<br />
apsaugos vardinės srovės. Kai duomenų<br />
nėra, elektros imtuvų nuotėkio<br />
srovė skaičiuojama priimant 0,4 mA<br />
vienam apkrovos srovės amperui, o<br />
tinklo nuotėkio srovė – 10 µA vienam<br />
fazinio laidininko ilgio metrui.<br />
Įrengiant srovės skirtuminę apsaugą<br />
turi būti įvykdyti selektyvumo reikalavimai.<br />
Jei srovės skirtuminės apsaugos<br />
schema yra dviejų ir daugiau pakopų,<br />
tai artimesnė maitinimo šaltiniui srovės<br />
skirtuminė apsauga turi turėti srovės<br />
nuostatą ir suveikimo laiką ne mažiau<br />
kaip 3 kartus didesnius negu esanti<br />
arčiau vartotojo.<br />
Šiuo atveju selektyvumas užtikrinamas<br />
naudojant įvade SSA įtaisą su suveikties<br />
delsa (įtaisų modifikacijos S arba G ).<br />
SSA įtaisų su S raide suveikties delsa<br />
siekia nuo 0,13 iki 0,5 s, su indeksu<br />
G (kai kurie gamintojai vietoj G raidės<br />
naudoja indeksą KV) apytiksliai 0,06<br />
s. 6 pav. pateikti dviejų ir trijų pakopų<br />
selektyvumo schemų pavyzdžiai.<br />
Naudojant SSA įtaisus galimos šios<br />
pastatų elektros tinklų schemos:<br />
kai santykinai mažas elektros imtuvų<br />
skaičius, imtuvų galia, pastato elek-<br />
1 x 6 mm 2<br />
I 25 A / 4<br />
3 x 6 mm 2<br />
Elektrinė<br />
viryklė<br />
8 pav. elektros<br />
energijos tiekimo<br />
butui schema, kai<br />
vidaus tinklui taikoma<br />
tn-c-s posistemė<br />
(2 variantas)<br />
I<br />
10 A / 2<br />
Apšvietimo<br />
tinklas<br />
I 40 A / 2<br />
I 16 A / 2<br />
tros tinklo ilgis, srovės skirtuminės<br />
apsaugos montuojamos įvade į pastatą<br />
po elektros energijos skaitiklio.<br />
7 pav. pateiktoje schemoje prieš<br />
SSA įtaisą įrengtas maksimaliosios<br />
srovės automatinis jungiklis, kuris<br />
saugo pastarąjį nuo trumpojo jungimo<br />
srovių poveikio, todėl srovės<br />
skirtuminės apsaugos įtaisas naudojamas<br />
be maksimaliosios srovės<br />
atkabiklio. Elektros imtuvai taikant<br />
tokią schemą paprastai suskirstomi<br />
į grupes. Atskirą grupę gali sudaryti<br />
skalbyklė arba oro kondicionavimo<br />
įranga. Kiekviena grupė apsaugoma<br />
atskiru automatiniu jungikliu. Viena<br />
iš priežasčių, kodėl tai daroma, yra<br />
galimybė nustatyti, kurioje grandinėje<br />
įvyko pažaida. Schemoje naudojami<br />
dvipoliai SSA įtaisai ir automatiniai<br />
jungikliai. Izoliacijos pažaida gali<br />
įvykti tiek faziniame, tiek nuliniame<br />
laiduose. SSA įtaisas reaguoja į<br />
nuotėkio srovę abiejuose laiduose,<br />
todėl naudojant šį sprendimą,<br />
paeiliui įjungiant ir išjungiant linijas<br />
galima rasti pažeistą grandinę ir ją<br />
išjungti užtikrinant elektros įrenginio<br />
nepažeistos dalies darbą. Šios<br />
schemos trūkumas tas, jog įvykus<br />
pažaidai bet kurioje grandinėje netenka<br />
maitinimo visas pastatas, nes<br />
išsijungs SSA įtaisas įvade.<br />
daugelių atvejų taupumo sumetimais<br />
naudoti pilną srovės skirtuminę<br />
apsaugą netikslinga. Tuomet SSA<br />
įtaisai gali būti įrengti tiems pavieniams<br />
elektros imtuvams arba jų<br />
grupėms, kurie gedimo atveju tiesioginio<br />
arba netiesioginio sąlyčio<br />
su elektra metu kelia didžiausią<br />
L, PEN<br />
I<br />
40/0,03/2<br />
kWh<br />
Elektros<br />
lizdų tinklas<br />
I 25 A / 2<br />
PE<br />
Elektrinė<br />
viryklė<br />
I<br />
10 A / 2<br />
I<br />
16/0,01/2<br />
Tęsinys p. 16<br />
Vonios kambario<br />
tinklas
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
16<br />
fizinio sužeidimo pavojų (8 pav.).<br />
Be to, didelio jautrio (6, 10, 30 mA)<br />
srovės skirtuminės apsaugos įtaisai,<br />
nedarydami klaidingo poveikio, gali<br />
aprėpti tik nedidelę elektros įrenginių<br />
(elektros imtuvų ir maitinimo<br />
tinklo) dalį;<br />
spindulinio tipo pastato vidaus elektros<br />
tinklų schemose, kuriose yra<br />
didelis grupinių linijų skaičius, rekomenduojama<br />
įrengti vieną bendrą<br />
srovės skirtuminės apsaugos įtaisą<br />
įvade (S tipo, 300 mA) ir atskirus<br />
SSA įtaisus kiekvienai grupinei linijai<br />
ten, kur jie yra būtini, užtikrinant jų<br />
selektyvų veikimą (9 pav.).<br />
Rekomenduojamose schemose yra<br />
naudojami A tipo SSA įtaisai. Tačiau,<br />
jeigu grandinėse nebus pulsuojamųjų<br />
gedimo srovių, galima naudoti AC tipo<br />
įtaisus. Jeigu yra imtuvų su nuolatine<br />
gedimo srove, jie išskiriami į atskirą<br />
grupę ir B tipo SSA įtaisas jungiamas<br />
iš karto po elektros skaitiklio (10 pav.)<br />
11 pav. pateikta vidaus tinklo schema<br />
taikant TT sistemą. Šios schemos<br />
naudojimas galimas būtinai įrengus<br />
apsaugą SSA įtaisais.<br />
literatūros sąrašas<br />
l. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės.<br />
Apšvietimo elektros įrenginių<br />
įrengimo taisyklės. Specialiųjų<br />
patalpų ir technologinių procesų<br />
elektros įrenginių įrengimo taisyklės.<br />
– Vilnius, 2004.<br />
2. LST 1741. 4. 41 S2. Pastatų<br />
elektros įranga. 4 dalis. Saugos<br />
priemonės. 41 podalis. Apsauga nuo<br />
elektros smūgio (IEC 60364 – 4 –<br />
41: 1992, modifikuotas)<br />
3. LST EN 61008.Buitiniai ir panašios<br />
I<br />
I<br />
n = 10mA<br />
kWh<br />
I = 300mA<br />
I I<br />
S<br />
I<br />
I n = 30mA<br />
1 2<br />
9 pav. elektros energijos<br />
tiekimo schema ištaigingam<br />
butui, kai vidaus tinklui<br />
taikoma tn-c- s posistemė<br />
paskirties liekamąja srove valdomi<br />
jungtuvai be integruotos apsaugos<br />
nuo viršsrovių (LSVI) 1 dalis.<br />
Bendrosios taisyklės (IEC 61008 –<br />
1 : 1990 + A1 : 1992 + A2 : 1995,<br />
modifikuotas)<br />
4. LST EN 61009. Buitiniai ir panašios<br />
paskirties liekamąja srove valdomi<br />
jungtuvai su integruota apsauga<br />
nuo viršsrovių (LSJA). 1 dalis.<br />
Bendrosios taisyklės (IEC 610089 –<br />
1 : 1991, modifikuotas).<br />
I n = 30mA<br />
I<br />
16 A / 2<br />
10 pav. elektros grandinių pavyzdžiai su a ir B<br />
tipo ssa įtaisais: 1– ssa įtaisai, reaguojantys į<br />
kintamąsias ir pulsuojamąsias gedimų sroves; 2 – ssa<br />
įtaisai, reaguojantys į kintamąsias, pulsuojamąsias<br />
ir nuolatines be pulsacijų gedimų sroves.<br />
I<br />
25 A / 2<br />
I<br />
40/0,03/2<br />
I<br />
16 A / 2<br />
L 1, N L 2, N L 3, N L 1 L 2 L 3, N L 2, N L 3, N<br />
I<br />
10 A / 2<br />
I 25 A / 2<br />
I 40/0,03/2<br />
I<br />
10 A / 2<br />
I<br />
10 A / 2<br />
I<br />
10 A / 2<br />
I<br />
16/0,01/2<br />
I<br />
63 A / 4<br />
I<br />
80/0,3/4<br />
S<br />
I<br />
40 A / 2<br />
kWh<br />
I<br />
50 A / 4<br />
I<br />
63/0,03/4<br />
I<br />
10 A / 4<br />
L 1 L 2 L 3<br />
N<br />
L 1 L 2 L 3, N<br />
I<br />
16 A / 4<br />
Elektros Apšvietimo<br />
Elektrinė<br />
viryklė<br />
lizdų tinklas tinklas Vonios Elektrinis<br />
kambario<br />
tinklas<br />
šildymas<br />
I<br />
16 A / 2<br />
I<br />
6 A / 2<br />
I<br />
25/0,03/2<br />
L, N<br />
Apšvietimo<br />
tinklas<br />
I<br />
25 A / 2<br />
PEN<br />
I<br />
16 A / 2<br />
I<br />
6 A / 2<br />
I<br />
10 A / 2<br />
I I<br />
40/0,03/2 16/0,01/2<br />
I<br />
16 A / 2<br />
Mansarda Išorinis<br />
apšvietimas,<br />
elektros<br />
lizdai<br />
5. G. Kiefer. VDE 0100 und die Praxis.<br />
– VDE Verlag, Berlin, 2001.<br />
6. Ф. Штепан. Устройства<br />
защитного отключения,<br />
управляемые диференциальным<br />
током. – Прага, 2000.<br />
7. Mehr Sicherheit durch Fehlerstrom<br />
– Schuteinrichtungen. Siemens<br />
Aktiengesellschaft, 1991.<br />
8. В. К. Монаков. УЗО теория и<br />
практика. – Москва, 2007.<br />
kWh<br />
PE<br />
11 pav. elektros<br />
energijos tiekimo<br />
mobiliajam statiniui<br />
schema, kai taikoma<br />
tt tinklo sistema<br />
I 10 A / 2<br />
Elektros lizdų<br />
tinklas (prekybos<br />
įranga)<br />
Tęsinys kitame numeryje
Būkime saugūs<br />
Pasaulyje daug nelaimių, kurių metu<br />
nukenčia žmonės. Įvykus nelaimei,<br />
susimąstome, ar galima buvo išvengti<br />
ir apsisaugoti. Visose viešosiose patalpose<br />
galima ir būtina įrengti priešgaisrines<br />
sistemas, papildomas evakuacinio<br />
išėjimo duris, kurių plotis turi<br />
būti laiptinių pločio.<br />
Viena iš pagrindinių saugumą užtikrinančių<br />
sistemų pastate yra avarinis<br />
apšvietimas ir evakuacinių takų apšvietimas.<br />
Tai leidžia greitai ir saugiai<br />
evakuotis iš pastato kilus pavojui. Tokių<br />
sistemų rinkoje yra, bet jų kainos<br />
labai aukštos. Dažniausiai užsakovai<br />
pasirenka tik evakuacinius šviestuvus,<br />
kurie negali maksimaliai užtikrinti<br />
žmonių saugumo. Visa tai visai neturi<br />
programinės įrangos, kuri prižiūrėtų<br />
avarinių šviestuvų būklę.<br />
„TM technologie“, kurios specializacija<br />
yra avarinio apšvietimo sistemos, sukūrė<br />
tris sprendimo variantus. Šią sistemą<br />
pasirinko ir šiuo metu montuoja<br />
Vilniaus oro uostas. Pagrindiniai kriterijai<br />
renkantis sistemą buvo produktų<br />
patikimumas, priežiūra ir pogarantinis<br />
aptarnavimas.<br />
„TM technologie“ gamyklos inžinieriai,<br />
atsižvelgdami į rinkos konjunktūrą ir<br />
reikalavimus sukūrė tris skirtingas<br />
sistemas:<br />
1. Avarinio ir evakuacinio apšvietimo<br />
stebėsenos sistemą Data-S;<br />
2. Avarinio ir evakuacinio apšvietimo<br />
stebėsenos sistemą Data-S Easy;<br />
3. „Protingas“ evakuacijos sprendimo<br />
sistemą ISE.<br />
Taip pat yra visoms sistemoms tinkamas<br />
priedas – centrinio maitinimo<br />
sistema Powertech.<br />
Sistema Data-S suteikia galimybę cikliškai<br />
tikrinti avarinio apšvietimo šviestuvų<br />
būklę ir spausdinti ataskaitas apie testų<br />
rezultatus, o tai ypač svarbu atsižvelgiant<br />
į galiojančius reikalavimus. Turėdamas<br />
avarinio apšvietimo šviestuvų būklės<br />
savaitinę ataskaitą ir žinodamas akumuliatoriaus<br />
pakrovimo lygį, operatorius<br />
gali nustatyti, kuris šviestuvas gali sukelti<br />
problemų ir kaip tokias problemas<br />
spręsti (pvz., pakeisti akumuliatorių arba<br />
šviesos šaltinį). Tokiu būdu didinamas<br />
objekto ir naudotojų saugumas. Data-S<br />
suprojektuota pagal ES reikalavimus,<br />
pažymėta CE ženklu, taip pat atitinka<br />
su avarinio apšvietimo centrinės sistemos<br />
kontrole susijusius standartus:<br />
EN 60598-2-22, EN 1838, EN 60598-1,<br />
EN 61347-2, EN 55015-1.<br />
Data-S Easy – ekonominis Data-S variantas,<br />
neturintis sąsajų su internetu<br />
ir centrinio jautriojo valdymo skydelio<br />
(jis pakeistas paprastu).<br />
ISE sistema išsprendžia evakuacijų ir<br />
viešųjų objektų problemas. Didžiausias<br />
ISE privalumas – keitimasis duomenimis<br />
tarp avarinio ir evakuacinio apšvietimo<br />
pakrovimo sistemos ir priešgaisrinių sistemų.<br />
Tai suteikia puikias evakuacijos<br />
valdymo galimybes, taikant „protingą“<br />
evakuacinio apšvietimo valdymą, ypač<br />
atsižvelgiant į gaisro ir padūmavimo<br />
pavojaus vietas.<br />
Gamyklos inžinieriai siūlo lengvesnį šių<br />
sistemų aptarnavimo būdą – Powertech<br />
centrinio maitinimo sistemą. Taikantis<br />
prie klientų poreikių, sistema yra paprasta:<br />
atsisakyta gausybės funkcijų<br />
(taigi ir perteklinės informacijos valdymo<br />
sąsajose) aiškaus integruoto informacijos<br />
skydo naudai. „TM technologie“<br />
garantuoja pilną įrenginių aptarnavimą<br />
garantiniu laikotarpiu.<br />
Gamintojas „TM Technologie“ ir kompanija<br />
UAB „Geteks“ siūlo prisijungti<br />
prie saugios ateities.<br />
UAB „gEtEKS“. panerių g. 64, lt-03202 vilnius.<br />
Tel.: (8 5) 233 74 36, 233 04 51. Faks. (8 5) 233 74 10, El. p.: info@geteks.lt www.geteks.lt<br />
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
17
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
18<br />
Galios skyrikliai<br />
žemosios įtampos<br />
grandinėse<br />
Andrius Bajoras, ETI vadybininkas<br />
Galios skyriklių paskirtis – sujungti ir<br />
atjungti elektros grandine tekančią darbinę<br />
srovę. Galios skyrikliai dažniausiai<br />
naudojami pramoniniuose, energetiniuose<br />
ir gamybiniuose objektuose,<br />
kaip pagrindiniai (įvadiniai) jungikliai,<br />
jungikliai elektros varikliams įjungti (išjungti)<br />
ir apsauginiai jungikliai.<br />
Vakarų šalių techninėje literatūroje skyrikliai<br />
dažnai vadinami disconnecting<br />
arba isolating switch (išjungiantysis<br />
arba atskiriantysis jungiklis). Galios skyrikliai<br />
turi nesudėtingą lanko gesinimo<br />
sistemą, kuri reikalinga riboti elektros<br />
lanką, atsirandantį komutavimų metu.<br />
Skyrikliai nuo įprastinių jungiklių skiriasi<br />
tuo, jog jais galima įjungti ir išjungti<br />
1 pav. modulinių galios skyriklių<br />
las vardinės srovės<br />
elektros energijos tiekimą imtuvams<br />
esant apkrovai.<br />
Galios skyrikliai žemosios įtampos<br />
elektros grandinėje sudaro saugų<br />
izoliacinį tarpą, todėl gali atlikti ir skyriklio<br />
funkcijas. Izoliacinis tarpas gaunamas<br />
mechaniškai atskiriant skyriklio<br />
kontaktus.<br />
Slovėnų kompanija ETI pristato šiuolaikiškus<br />
galios skyriklius – nuo kompaktiškų<br />
modulinių iki didelių pramoninių,<br />
pasižyminčius naujais techniniais sprendimais,<br />
palengvinančių eksploatavimą<br />
ir montavimą.<br />
moduliniai galios<br />
skyrikliai las<br />
Galios skyrikliai LAS naudojami kaip<br />
2 pav. modulinis galios skyriklis las ir kartu<br />
komplektuojami pagalbiniai elementai<br />
pagrindiniai (įvadiniai) kirtikliai gamybinių<br />
ir pramoninių objektų trifaziuose<br />
elektros skirstomuosiuose ir valdymo<br />
skyduose. Dėl kompaktiškų matmenų<br />
galios skyrikliai LAS dar vadinami moduliniais<br />
galios skyrikliai ir naudojami<br />
moduliniuose skirstomuosiuose ir valdymo<br />
skydeliuose.<br />
Modulinių skyriklių seriją LAS sudaro<br />
aštuonių vardinių srovių skyrikliai nuo<br />
16 iki 125 A (1 pav.).<br />
Moduliniai galios skyrikliai LAS standartiškai<br />
komplektuojami su juodomis<br />
rankenėlėmis. Kai kurių objektų įvadiniai<br />
kirtikliai turi turėti geltonos ir raudonos<br />
spalvų rankenėlę, tokiu atveju LAS taip<br />
pat gali būti komplektuojami ir su analogiškų<br />
spalvų rankenėlėmis.
1 lentelė<br />
skyriklio tipas lAS 16 las 25 lAS 32 lAS 40 lAS 63 lAS 80 lAS 100 las 125<br />
16A 25A 32A 40A 63A 80A 100A 125A<br />
Vardinė izoliacijos įtampa (V) 800 800 800 800 800 800 800 800<br />
Vardinė atjungimo srovė, kai<br />
415V AC (A) 160 250 320 400 630 800 800 800<br />
Trumpojo jungimo srovė<br />
(kA) 3,8 4,5 5 5,7 5,7 9,9 9,9 9,9<br />
Elektrinis atsparumas Ciklai 3 000 3 000 3 000 3 000 3 000 1 500 1 500 1 000<br />
Mechaninis atsparumas Ciklai 50 000 50 000 50 000 50 000 50 000 30 000 30 000 30 000<br />
Galios nuostoliai vienai fazei (W) 0,1 0,1 0,2 0,3 0,8 1,3 2,0 3,1<br />
Prijungiamų laidininkų<br />
skerspjūvis mm2 16 16 16 16 16–25 16–50 25–50 35–50<br />
LAS savybės:<br />
turi rakinimo galimybę įjungta ir išjungta<br />
padėtyse;<br />
montuojamas ant DIN 35mm bėgelio<br />
arba ant plokštumos varžtais;<br />
pagalbiniai kontaktai (1NO + 1NC)<br />
srovės indikavimui arba valdymui;<br />
aiški 0-1 pagrindinių kontaktų būsenos<br />
indikacija;<br />
naudojant išnešamą rankenėlę į skydo<br />
išorę galima pasiekti IP 65;<br />
galima naudoti ir N polių, tais atvejais<br />
kai reikia 3P+N;<br />
papildomi dangteliai pagrindiniams<br />
ir pagalbiniams gnybtams<br />
uždengti;<br />
išilginės 100, 200 ir 300 mm ašelės,<br />
priklausomai nuo skydo gylio,<br />
2 pav. parodyti pagalbiniai elementai<br />
komplektuojami kartu su moduliniu<br />
galios skyrikliu LAS.<br />
LAS tipo skyriklio kontaktų konstrukcija<br />
3 pav. las skyriklio dvigubų<br />
kontaktų konstrukcija<br />
pavaizduota 3 pav. Dvigubi kontaktai<br />
užtikrina didesnį veikimo patikimumą<br />
ir geresnį elektros lanko gesinimą,<br />
skaidant jį.<br />
Pagrindiniai modulinių galios skyriklių<br />
LAS techniniai parametrai pateikti 1<br />
lentelėje.<br />
LAS skyriklių gnybtas visiškai atlaisvintas,<br />
paruoštas įstatyti laidininką ir<br />
prisukti. Neiškrentantys gnybtų varžtai<br />
labai patogūs montuojant bet kurioje<br />
padėtyje.<br />
LAS tipo moduliniai galios skyrikliai,<br />
kurių vardinės srovės yra nuo 16 iki 63<br />
A, užima 2 modulių plotį (36 mm), o<br />
galios skyrikliai nuo 80 iki 125 A užima<br />
3 modulių plotį (52 mm).<br />
la tipo galios skyrikliai<br />
Nauja serija galios skyriklių Tilos, LA<br />
tipo, suskirstyta į penkias grupes nuo<br />
160 iki 1250 A pagal dydį – LA 1-160<br />
A, LA 2 – 250 A, LA 3 – 400 A, LA 4 –<br />
630 A, LA 1250 A (4 pav.).<br />
4 pav. la tipo galios skyrikliai<br />
Šie skyrikliai montuojami ant plokščio<br />
paviršiaus ir gali būti tripoliai arba<br />
keturpoliai. Skyrikliai pasižymi teigiamomis<br />
elektrinėmis ir mechaninėmis<br />
charakteristikomis, kurios pateiktos<br />
2 lentelėje.<br />
Galios skyrikliams LA būdingos savybės:<br />
vizualiai matosi kontaktų padėtis;<br />
yra galimybė naudoti pagalbinius<br />
kontaktus;<br />
kontaktai nusivalo kiekvieno įjungimo<br />
ar išjungimo metu;<br />
prijungiamų laidininkų skerspjūvis<br />
– nuo 70 iki 240 mm2,<br />
skyriklio IP 20 galima padidinti iki<br />
IP 66, kai naudojama išnešama<br />
rankeną į skydo išorę;<br />
skydo durys neatsidaro, jeigu skyriklio<br />
rankena nėra 0 padėtyje (blokavimas<br />
dėl saugumo);<br />
galimybė blokuoti skyriklio ranke-<br />
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
19
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
20<br />
2 lentelė<br />
skyriklio tipas lA 1 lA 2 lA 3 lA 4 la 5<br />
160 A 250 a 400 A 630 A 1 250 a<br />
Vardinė izoliacijos įtampa AC/DC<br />
(V) 1 000/1 500 1 000/1 500 1 000/1 500 1 000/1 500 1 000/1 500<br />
Vardinė atjungimo srovė, esant AC23<br />
režimui (400V) (A) 1 250 2 500 4 000 6 300 12 500<br />
Trumpojo jungimo srovė<br />
Maksimali trumpojo jungimo srovė esant<br />
(kA) 5 8 13 26,5 35<br />
AC-23A režimui (400V) (kA) 65 130 210 330 630<br />
Elektrinis<br />
atsparumas<br />
ciklai 2 000 2 000 1 500 1 500 1 000<br />
Mechaninis atsparumas ciklai 10 000 10 000 8 000 8 000 7 000<br />
Vienos fazės galios nuostoliai (W) 2,7 3,8 9,4 12,7 15,6<br />
Prijungiamų laidininkų skerspjūvis mm2 70 120 240 2x185 2x240<br />
ną nuo nesankcionuotų įjungimų<br />
spynomis.<br />
LA skyrikliai pasižymi patvarumu, patikima<br />
konstrukcija. Skyriklių pagrindiniai<br />
kontaktai pagaminti iš vario ir sidabro<br />
lydinio ir savaime nusivalo kiekvieno<br />
įjungimo ar išjungimo metu. Skyriklis<br />
turi ir lanko gesinimo kameras, yra atsparus<br />
drėgmei ir aukštai temperatūrai<br />
kaip reikalauja IEC 68-2 norma.<br />
Prie LA skyriklio prijungiamų laidininkų<br />
skerspjūvis yra nuo 70 iki 2x240 mm2<br />
5 pav. galios skyriklių la funkcijos ir privalumai<br />
(2 lentelė). Minėto tipo skyriklis gaminamas<br />
pagal IEC 60947-3, IEC 60364<br />
ir VDE 0660-107 normas.<br />
6 ir 7 pav. parodyti pagalbiniai elementai,<br />
komplektuojami kartu su galios<br />
skyrikliais LA.<br />
Kiekviename skyriklyje galima sumontuoti<br />
papildomus kontaktus iki 16 A<br />
(1NO+1NC arba 2NO+2NC), kurie<br />
elektriškai indikuotų skyriklio padėtį.<br />
Standartiškai naudojamos 200 mm<br />
6 pav. pagalbiniai elementai, naudojami kartu su nauja galios skyriklių<br />
Tilos serija: a) pagalbiniai kontaktai, b) juoda rankenelė, c) raudonos<br />
ir geltonos spalvų rankenėlės, skirtos montuoti ant skydo durų.<br />
plieninės išilginės ašelės. Tais atvejais,<br />
jeigu skydas gilus ir reikia sumontuoti<br />
skyriklį, o valdymo rankena yra išorėje,<br />
naudojamos ilgesnės – 300 arba 400<br />
mm ašelės.<br />
Apibendrinant galima pasakyti, kad<br />
moduliniai LAS ir LA galios skyrikliai<br />
pasižymi patikimu veikimu, geromis<br />
techninėmis savybėmis, didele papildomų<br />
elementų gama, todėl plačiai<br />
naudojami surenkant elektros įvadinius<br />
ir valdymo skydus.<br />
7 pav. la galios skyriklis 3p<br />
160 a, skirtas montuoti skyde<br />
ir valdyti išnešamą rankenėlę
Aktyvi „Sistematikos“ veikla<br />
Savo veiklą kaip AB „Achema“ automatikos<br />
cechas pradėjome prieš keturis<br />
dešimtmečius. 1999 m. siekiant<br />
teikti kokybiškas paslaugas ne tik AB<br />
„Achema“, bet ir kitoms pramonės<br />
įmonėms, buvome reorganizuoti į AB<br />
„Achema“ filialą „Sistematika“. Pagrindinė<br />
filialo veikla – teikti paslaugas<br />
pramonės įmonėms automatikos ir<br />
elektros srityse.<br />
Šiuo metu turime suburtą gausų specialistų<br />
kolektyvą, sukauptą modernią<br />
techninę bazę. Nuolat vykdome sudėtingus<br />
automatizuotų valdymo sistemų<br />
projektavimo, programavimo, montavimo,<br />
derinimo bei elektros darbų projektus.<br />
Siekdami filialo atliekamų darbų<br />
kokybiškumo ir vientisumo automatikos<br />
ir elektros srityse, siūlome pilną darbų<br />
ciklą – nuo projekto idėjos iki priežiūros.<br />
Būdami universalūs, siūlome savo<br />
sprendimus ir teikiame paslaugas tiek<br />
smulkioms, tiek stambioms pramonės ir<br />
energetikos įmonėms. Mūsų specialistai<br />
visą parą užtikrina šių įmonių nenutrūkstamą<br />
ir saugią eksploataciją.<br />
Paskutiniaisiais metais filialas „Sistematika“<br />
įvykdė nemažai svarbių projektų<br />
AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“<br />
(KLASCO), UAB „Krovinių terminalas“,<br />
AB „Achema“ ir kt.<br />
Įvertindami savo nuolatinių bei naujų<br />
klientų poreikius Lietuvos pramonės<br />
ir paslaugų rinkoje, stengiamės nuolat<br />
tobulėti ir plėsti paslaugų spektrą.<br />
Bendradarbiaudami su užsienio bei<br />
Lietuvos partneriais, plečiame savo<br />
veiklą stambių bei smulkių klientų segmente<br />
diegdami silpnųjų srovių sprendimus<br />
bei atlikdami elektros darbus.<br />
Filialas „Sistematika“ ketina pateikti<br />
įmonėms optimalius kompleksinius<br />
automatizavimo bei „protingo namo“<br />
tiek įmonėms, tiek privatiems asmenims<br />
sprendimus.<br />
Kad patenkintų klientų poreikius ir<br />
efektyviau atliktų darbus bei užtikrintų<br />
atliekamų darbų kokybę, filialo „Sistematika“<br />
regioniniai padaliniai veikia<br />
Klaipėdoje ir Šiauliuose.<br />
aB „achema“ filialas „sistematika“<br />
Jonalaukio k., Ruklos sen., LT-55296 Jonavos r.<br />
Tel. (8 349) 56 332, faks. (8 349) 56 492 www.sistematika.lt<br />
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
21
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
22<br />
HEKA betoninės<br />
modulinės pastotės<br />
HEKA 2SB<br />
su pilkos<br />
skaldelės<br />
apdaila<br />
Betoninė modulinės pastotės Heka –<br />
tai pakankamai naujas ir visus elektros<br />
įrenginių kokybės standartus atitinkantis<br />
įrenginys, puikiai derantis prie miesto<br />
ar kvartalo architektūros. Be to gelžbetoninis<br />
korpusas yra ilgaamžiškas<br />
ir dengiamas pilko ar rausvo atspalvio<br />
dekoratyvinės skaldelės danga arba<br />
dažomas fasadiniais dažais. Specialiu<br />
užsakymu gali buti ir nestrandartinė dekoratyvinė<br />
danga: „klinkeris“, medžio<br />
imitacija, marmuras ir kt.<br />
Kad būtų užtikrinta aukšta kokybė,<br />
korpusas, stogas ir pamatai liejami iš<br />
heka 1sB su rudos skaldelės apdaila heka 1sB su klinkerio imitacijos apdaila<br />
drėgmei atsparaus betono, papildomai<br />
įliejant hidroizoliacinę plėvelę. Durys<br />
ir ventiliacinės grotelės gaminamos iš<br />
cinkuoto plieno ir dažomos polimerine<br />
milteline danga.<br />
Mažiausioje gelžbetoninėje Heka modulinėje<br />
transformatorinėje gali būti su-
HEKA 1SB<br />
su klinkerio<br />
imitacijos<br />
apdaila<br />
montuotas vienas iki 1 000 kVA galios<br />
transformatorius, o didžiausioje – du iki<br />
1 600 kVA galios transformatoriai. Transformatorius<br />
maitina vidutinės įtampos<br />
narveliai. Heka pastotėse naudojami<br />
kompaktiški, aukštą techninį lygį užtikrinantys,<br />
žinomiausių pasaulyje kompanijų<br />
narveliai: RM6 („Schneider Electric“),<br />
FBX („Areva“), 8DJ („Siemens“) ir kt.<br />
Populiariausi vidutinės įtampos skirstyklų<br />
narveliai, turintys tokias charakteristikas:<br />
vardinė srovė – 630 A, terminis atsparumas<br />
– 20 kA, transformatorius saugomas<br />
jungtuvu, kurio atjungiamoji geba<br />
yra 20 kA. Žemosios įtampos skydai,<br />
užsakovui pageidaujant, gali būti komplektuojami<br />
su saugiklių kirtiklių blokais<br />
arba automatiniais jungikliais.<br />
Heka pastotės atitinka LST EN 61330<br />
standarto reikalavimus. Atitikimas standartams<br />
patvirtintas tipiniais bandymais<br />
(type tested) akredituotoje laboratorijoje.<br />
Tai patvirtina ne tik atitikimą techniniams<br />
parametrams, bet ir naujausiems saugumo<br />
reikalavimams. Be to, Heka betoninės<br />
pastotės kur kas geriau slopina<br />
transformatorių skleidžiamą triukšmą nei<br />
metalinės: slopinimo koeficientas 8 dB<br />
(apie 40 proc. triukšmo lygio).<br />
Heka modulinės plačiai naudojamos<br />
Estijos ir Suomijos skirstomajame<br />
uaB „riFas“ tinklų g. 29a, lt-35115 panevėžys<br />
tel. (8 45) 58 27 28, faks. (8 45) 58 27 29<br />
el.p. info@rifas.lt; www.rifas.lt<br />
tinkle. Nors Lietuvoje Heka betoninės<br />
transformatorinės yra gana jaunas produktas,<br />
jau įgyvendinta įvairių projektų.<br />
Šios vasaros pradžioje Heka modulinių<br />
transformatorinių tinkamumas naudoti<br />
patvirtintas RST ir VST (įteisintas techninis<br />
reglamentas).<br />
heka transformatorinės<br />
pastotės išdėstymo<br />
schema<br />
1. Pastotės korpusas<br />
2. Kabelinis kanalas<br />
3. Vidutinės įtampos<br />
įrenginys<br />
4. Žeminantis<br />
transformatorius<br />
5. Žemos įtampos<br />
įrenginys<br />
UAB „Rifas“ jau daugiau nei 15 metų<br />
gamina įvairiausią elektrotechninę įrangą:<br />
skirstomuosius, reaktyviosios galios<br />
kompensavimo įrenginius, automatikos<br />
ir valdymo skydus bei kitus specialius<br />
nestandartinius elektrotechninius gaminius<br />
pagal klientų pageidavimus.<br />
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
23
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
24<br />
Gelbėjimosi<br />
ratas Europai,<br />
tinkamas ir likusiai<br />
pasaulio daliai<br />
Gintaras Adžgauskas<br />
Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto direktorius<br />
AR KlIMAto KAItA<br />
pavojingesnë už<br />
tarptautinį terorizmą?<br />
Vis dažniau prabylama apie pragaištingą<br />
klimato kaitą ir ją, kaip manoma, spartinantį<br />
anglies dioksido dujų atmosferoje<br />
didėjimą. Vienas iš iškiliausių mokslininkų,<br />
Anglijoje gyvenantis astrofizikas<br />
Stephenas Hawkingas, norėdamas<br />
atkreipti pasaulio galingųjų dėmesį,<br />
įvertino klimato kaitą kaip daug pavojingesnę<br />
už tarptautinį terorizmą. Kito<br />
nepriklausomo mokslininko, rašytojo,<br />
išradėjo, futurologo bei aplinkosaugininko<br />
Dr. Jameso Lovelocko nuomone,<br />
planetai gresiantį klimato atšilimą<br />
įmanoma sustabdyti, tik ėmus naudoti<br />
atominę energiją kaip vienintelę realią<br />
organinio kuro alternatyvą, pajėgsiančią<br />
patenkinti didelius žmonijos energijos<br />
poreikius, ir kartu sumažinant šiltnamio<br />
efektą sukeliančių dujų išlakas.<br />
Europos elektros energetikos pramonės<br />
sąjunga EURELECTRIC, susirūpinusi<br />
bendrijos energetikos perspektyvomis,<br />
2005 m. ėmėsi kurti Europos energetikos<br />
strategiją – atliko studiją „Elektros<br />
energetikos vaidmuo – naujas požiūris<br />
į saugią, konkurencingą ir mažinančią<br />
CO2 išlakas energetiką“. Buvo pasitelkti<br />
Liuveno universiteto mokslininkai, Vo-<br />
kietijoje įsikūrusi elektrinių operatorių ir<br />
gamintojų asociacija VGB Povertech,<br />
Atėnų nacionalinis technikos universitetas<br />
ir „McKinsey & Co“ konsultantai.<br />
EURELECTRIC jau daug metų buvo<br />
aktyvi šioje srityje, atlikusi parengtinę<br />
analizę bei „Prekybos šiltnamio dujų<br />
išlakomis mechanizmo“ modeliavimą,<br />
kartu su „Protingos energijos programa“,<br />
todėl pristatomą studiją galima<br />
laikyti šių tradicijų tąsa. Joje siūloma<br />
pasinaudoti didžiuliu efektyvių elektros<br />
technologijų bei generavimo, svariai<br />
mažinant CO2 išlakas, potencialu. Daugelis<br />
šios studijos elementų atitinka<br />
Europos Komisijos (EK) Energetikos<br />
politikos komunikato nuostatas. Šios<br />
studijos rekomendacijos turi būti pradėtos<br />
įgyvendinti dabar, jeigu norime<br />
išlikti ir nežlugti.<br />
energijos vartojimas:<br />
dëmesys energijos<br />
eFektyvumui<br />
Studija bando atsakyti į klausimą,<br />
kaip kis energijos ir elektros poreikis<br />
Europos Sąjungos šalyse iki 2030 m.<br />
ir perspektyvoje iki 2050 m. Buvo išanalizuota<br />
technologijų įtaka įvairioms<br />
Europos ekonomikos sritims. Tikėtina,<br />
kad iki 2030 m. daugiausia energijos<br />
vartos transportas, nors didžiausiais<br />
vartojimo augimo tempais turėtų stebinti<br />
paslaugų sektorius (+1 proc. per<br />
metus). Buvo išskirtos pagrindinės vartotojų<br />
grupės ir įvertintas jų energijos<br />
efektyvumo gerinimo potencialas:<br />
Pramonėje: plieno, ne metalų, chemijos,<br />
stiklo, popieriaus ir celiuliozės,<br />
automobilių gamybos, medžio<br />
apdirbimo, maisto ir gėrimų bei<br />
elektros pavaros;<br />
Buityje: namų įranga, šildymas ir<br />
vėsinimas bei elektroniniai prietaisai;<br />
Paslaugų sektoriuje: apšvietimas,<br />
šildymas ir vėsinimas bei biurų<br />
įranga.<br />
Transporte: automobilių transportas<br />
ir geležinkelių transportas.<br />
Buvo išskirtos šešios technologijos arba<br />
taupaus energijos naudojimo būdai:<br />
1. Efektyvus mūsų namų, biurų, fabrikų<br />
ir gatvių apšvietimas;<br />
2. Šilumos siurbliai tiek buitiniam,<br />
tiek komerciniam šildymui ir vėsinimui;<br />
3. Efektyvūs nuolatinės srovės ir budėjimo<br />
režimu dirbančių prietaisų
šaltiniai namų, pramogų, ryšio ir<br />
biurų įrangai;<br />
4. Efektyvios elektros pavarų sistemos;<br />
5. Priemiestiniai ir greitaeigiai traukiniai;<br />
6. Įkraunamas hibridinis elektrinis automobilis<br />
privačiam ir komerciniam<br />
naudojimui.<br />
efektyvus apšvietimas<br />
Energijos naudojimas apšvietimo sistemose<br />
sparčiai didėja ir iki 2030 m.<br />
jis išaugs 80 proc. Būtina pakeisti dar<br />
1878 m. pradėtas naudoti kaitinamąsias<br />
elektros lempas 4 arba 5 kartus<br />
ekonomiškesnėmis kompaktinėmis<br />
liuminescencinėmis lempomis („dienos<br />
šviesos“). Šiandien kaitinamosios<br />
lempos vis dar sudaro 85 proc. buityje<br />
naudojamų lempų. Daug vilčių teikia<br />
šviesos diodų technologija.<br />
EK siūlo nuo 2008 m. įvesti efektyvumo<br />
reikalavimus gatvių bei įstaigų<br />
apšvietimui, o nuo 2009 m. nutraukti<br />
vidaus apšvietimo sistemų, naudojančių<br />
kaitinamąsias lempas, eksploatavimą,<br />
naudos duotų ir reikalavimai<br />
viešiesiems pirkimams.<br />
ðildymas ir vėsinimas<br />
šilumos siurbliais padės<br />
sumažinti energijos<br />
sąnaudas ir co2 išlakas<br />
Naujausi šilumos siurbliai gali pagaminti<br />
iki 6 kartų daugiau šiluminės energijos,<br />
negu suvartoja elektros – tai didelis<br />
energijos taupymo rezervas. Šilumos<br />
siurblio ciklas yra grįžtamasis, t. y. vasarą<br />
leidžia vėsinti patalpas. Pagrindinė<br />
šilumos siurblio charakteristika yra jo<br />
naudingo darbo koeficientas, kuris geriausiais<br />
atvejais yra 6,8. Galime pateikti<br />
paprastą pavyzdį: užuot namo šildymui<br />
naudoję gamtines dujas kūrenantį katilą,<br />
kurio teorinis naudingumo koeficientas<br />
(n. k.) yra 100 proc., tas dujas<br />
galime deginti naujausioje kombinuoto<br />
ciklo elektrinėje, kurios n. k. 50 proc.,<br />
ir tą elektrą naudoti šilumos siurbliui,<br />
turinčiam naudingo darbo koeficientą<br />
4. Taigi 50 proc. efektyvumas virsta<br />
200 proc., kartu dvigubai sumažėja ir<br />
CO2 išlakos.<br />
Technologinis proveržis įmanomas tik<br />
priskyrus šilumos siurblius prie atsinaujinančiųjų<br />
energijos išteklių, taikant<br />
kokybės reikalavimus bei skatinant<br />
investicijas.<br />
namų ir biurų įranga<br />
Energijos poreikis komunikacijų paslaugoms<br />
ir technologijoms smarkiai išaugs.<br />
Buityje energijos poreikis sparčiausiai<br />
augs būtent dėl elektros prietaisų budėjimo<br />
režimu vartojamos energijos,<br />
kurios dabar ES suvartojama 36 TWh<br />
per metus (daugiau negu pagamina<br />
Lietuva, Latvija ir Estija – Aut. past.) ir<br />
tikimasi, kad šis poreikis iki 2010 m.<br />
pasieks 62 TWh per metus. Namų prietaisų<br />
vartojamą galią budėjimo režimu<br />
galima sumažinti iki 1W pritaikius nesudėtingą<br />
elektronikos grandinę – į šį<br />
tikslą yra orientuota Tarptautinės energetikos<br />
agentūros „Vieno vato programa“.<br />
EK nuo 1994 m. taip pat užsiima šios<br />
problemos sprendimu. Padėti taupyti<br />
energiją darbo vietose ir buityje padėtų<br />
įvairūs privalomi reikalavimai įrangos<br />
gamintojams bei vartotojams.<br />
efektyvios elektros pavaros<br />
Elektros pavarų varomos sistemos sudaro<br />
didžiausią ES pramoninę apkrovą,<br />
siekiančią apie 65 proc. (688 TWh) suvartojamos<br />
elektros energijos. Paslaugų<br />
sektoriuje elektros pavaroms tenka<br />
apie 38 proc. suvartojamos elektros.<br />
Didelio efektyvumo variklių ir kintamojo<br />
greičio elektros pavarų naudojimas<br />
leistų ES-25 iki 2030 m. sutaupyti apie<br />
166 TWh per metus. Tačiau energinio<br />
efektyvumo didinimas susijęs su nemažais<br />
kaštais – 30–50 proc. našesni<br />
elektros varikliai kainuoja 20–25 proc.<br />
brangiau. Šiame sektoriuje įvairios<br />
privalomos bei skatinimo priemonės<br />
galėtų būti vaisingos.<br />
geležinkelių transportas –<br />
efektyvus pervežimo būdas<br />
ES bėginis transportas (2004 m.) sudarė<br />
7 proc. keleivinio transporto ir<br />
16,5 proc. vidaus krovininio transporto.<br />
Be to, 51 proc. ES geležinkelių yra<br />
elektrifikuoti. Geležinkelių transportas<br />
pasižymi mažesne vietos tarša ir išskirtiniu<br />
taupumu, palyginti su automobilių<br />
transportu: keleivių pervežimui<br />
geležinkeliais sunaudojama 2,4 karto,<br />
o krovinių pervežimui – 13 kartų mažiau<br />
kuro.<br />
Greitaeigių traukinių, išvystančių iki<br />
330 km/h greitį, linijų tinklas sparčiai<br />
plinta Europoje, sėkmingai konkuruo-<br />
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
25
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
26<br />
damas su keleiviniais lėktuvais, ypač<br />
maršrutuose, trumpesniuose nei 600<br />
km. Geležinkelių transportas turi didelį<br />
efektyvumo didinimo potencialą, gerinant<br />
eismo organizavimą, mažinant<br />
saviems poreikiams suvartojamą energiją,<br />
efektyviau naudojant rekuperaciją<br />
stabdžių sistemose bei mažinant svorį<br />
ir gerinant aerodinamiką.<br />
Tačiau nepaisant visų šių bėginio<br />
transporto privalumų, geležinkelių<br />
transportui tenkanti pervežimų dalis<br />
pastaraisiais metais mažėjo ir ypač<br />
naujose ES narėse. Per 1995–2004 m.<br />
keleivinio geležinkelių transporto dalis<br />
sumažėjo nuo 6,3 proc. iki 5,8 proc.,<br />
1995–2005 m. krovinių pervežimas geležinkeliais<br />
sumažėjo nuo 19,5 proc.<br />
iki 16,8 proc.<br />
Tik kompleksiškai taikant pluoštą priemonių<br />
įmanomas geležinkelių atgimimas.<br />
Pirmiausia reikėtų plėsti bėginio<br />
transporto kelių tinklą, apmokestinti<br />
aviaciją ir autotransportą, imtis skubių<br />
veiksmų naujose ES narėse siekiant išlaikyti<br />
geležinkelių transporto dalį.<br />
įkraunami hibridiniai<br />
elektriniai automobiliai<br />
taupys energiją ir pirminius<br />
angliavandenilius.<br />
Rinkoje atsiranda transporto priemonės<br />
su įrengtomis hibridinėmis pavaromis,<br />
kurias tobulinant atsirado įkraunamas<br />
hibridinis elektrinis automobilis, galintis<br />
važiuoti tiek kaip įprastas automobilis<br />
su vidaus degimo varikliu, o naudodamas<br />
savo akumuliatorių energiją – kaip<br />
elektromobilis. Naujasis automobilis<br />
sudarys sąlygas gerokai sumažinti CO2<br />
išlakas bei priklausomybę nuo naftos.<br />
Įkraunamas elektrinis hibridinis automo-<br />
bilis kainuoja apie 12 tūkst. eurų brangiau<br />
už įprastinį. Iki 2030 m. įkraunami<br />
elektriniai hibridiniai automobiliai galėtų<br />
užimti 8–20 proc. rinkos. Spartesnei<br />
elektromobilių plėtrai reikalinga remti<br />
naujos kartos akumuliatorių baterijų kūrimą,<br />
sumažinti kliūtis investicijoms bei<br />
mažinti išlakų normas transportui.<br />
Elektros tiekime būtina siekti, kad<br />
elektra būtų generuojama mažinant<br />
CO2 išlakas.<br />
dabartinės ir ateities<br />
elektros energijos<br />
generavimo technologijos<br />
Studija išskiria pagrindines elektros<br />
generavimo technologijas iki 2030–<br />
2050 m.:<br />
Organinį kurą deginančios elektrinės,<br />
naudojančios CO2 atskyrimo<br />
technologijas arba be jos;<br />
Atsinaujinančiuosius energijos išteklius<br />
naudojančios elektrinės: vėjo<br />
jėgainės, įvairių tipų hidroelektrinės;<br />
biomasės elektrinės; saulės energijos<br />
šiluminės elektrinės; fotoelektrinės<br />
bei geoterminės elektrinės;<br />
Atominės elektrinės: lengvojo vandens<br />
reaktoriai, greitųjų neutronų<br />
reaktoriai ir aukštatemperatūriai<br />
reaktoriai;<br />
Mažoji elektros generacija: kuro<br />
elementai, dujų mikroturbinos,<br />
Stirlingo varikliai ir vidaus degimo<br />
varikliai.<br />
organinį kurą deginanèių<br />
elektrinių raida<br />
Europoje daugiausia yra organinį kurą<br />
deginančių elektrinių, todėl šių generavimo<br />
technologijų tobulinimas gali<br />
padidinti jų indėlį į tvarią plėtrą.<br />
garo ciklo akmens ir rudąją anglį<br />
deginanèios elektrinės. Tikimasi jų<br />
naudingumo koeficientą nuo dabartinio<br />
43 proc. iki 2020 m. pakelti iki 52<br />
proc., didinant garo temperatūrą nuo<br />
560oC iki 700oC, o CO2 išlakas sumažinti<br />
iki 35 proc.<br />
integruoto dujofikavimo kombinuoto<br />
ciklo (angl. igcc) technologija<br />
yra viena iš pagrindinių, esančių tyrimų<br />
stadijoje, nors kelios elektrinės jau eksploatuojamos<br />
komerciškai. Ši technologija<br />
pasižymi ne tik aukštu n. k., bet<br />
ir yra suderinama su CO2 atskyrimo ir<br />
saugojimo technologija prieš degimo<br />
procesą. Tikimasi iki 2030 m. pasiekti<br />
52 proc. n. k. beveik be CO2 išlakų.<br />
kombinuoto ciklo dujų turbinų<br />
technologija (angl. ccgt) pasižymi<br />
žemais kapitaliniais kaštais ir yra<br />
efektyviausia organinio kuro technologija.<br />
Iki 2030 m. šių elektrinių n. k.<br />
bus didesnis nei 60 proc.<br />
ypatingas dėmesys – co2<br />
atskyrimui ir laikymui<br />
CO2 būtų atskiriamas elektrinėje ir transportuojamas<br />
į požemines saugyklas.<br />
Jau dabar veikia nedideli pramoniniai<br />
įrenginiai, tačiau sunkiausia pritaikyti<br />
šią technologiją saugiai ir ekonomiškai<br />
naudoti stambiose elektrinėse.<br />
Žinomos trys perspektyvios technologijos:<br />
deginant iš akmens anglies<br />
gaunamas sintetines dujas, prieš tai<br />
atskyrus CO2; organinio kuro deginimas<br />
deguonies aplinkoje ir įprastinis<br />
deginimas, kur CO2 atskiriamas<br />
degimo pabaigoje. Dėl didelių CO2<br />
nukenksminimo energijos sąnaudų n.<br />
k. sumažėja nuo 5 proc. iki 14 proc.<br />
punktų. EK siūlo iki 2015 m. pastatyti<br />
iki 20 stambių demonstracinių elektrinių<br />
su įdiegta CO2 atskyrimo ir saugojimo<br />
technologija.<br />
energija, gauta naudojant<br />
atsinaujinanèiuosius<br />
energijos išteklius (aei)<br />
Didžiausią atsinaujinančiųjų išteklių dalį<br />
sudaro hidroenergija, pasižyminti aukštu<br />
efektyvumu, tačiau dėl aukštų kapitalinių<br />
kaštų ir aplinkosauginių priežasčių<br />
plėtros galimybės yra išsemtos.<br />
Šiuolaikinių vėjo turbinų n. k. siekia 43<br />
ar 44 proc., tačiau jos tolesnė plėtra<br />
išliks pagrindine problema Europos<br />
elektros tinklų darbui dėl vėjo energijos<br />
nutrūkstamumo.<br />
Tiesiogiai biomasę deginančių elektrinių<br />
n. k. iki 2030 m. pasieks 35 proc.<br />
Naudojant biomasės deginimą kartu<br />
su kitu organiniu kuru, efektyvumas iki<br />
2030 m. gali išaugti iki 50 proc.<br />
Kitos AEI technologijos, tokios kaip<br />
saulės šiluminė ir fotoelektrinė, geoterminė,<br />
bangų ir potvynių energijos<br />
turės didelį ateities plėtros potencialą,<br />
bet reikalaus labai aukšto technologijų<br />
ir ekonominio išsivystymo lygio, kad<br />
sudarytų svarią Europos energijos<br />
gamybos dalį.<br />
Ir galiausiai apie atominę energetiką<br />
Pagrindinis atominių elektrinių privalumas<br />
tas, kad jos neišskiria į aplinką<br />
CO2 išlakų, o net ir įvertinus visą kuro<br />
ciklą, CO2 išlakos yra labai mažos. Tai<br />
jų privalumas rinkoje, nes išvengiama<br />
papildomų CO2 kaštų. Kuro kaina sudaro<br />
tik nedidelę elektros gamybos<br />
kaštų dalį, net ir įvertinus atidirbusio<br />
kuro saugojimą ir elektrinės uždarymą.<br />
Tačiau atominės elektrinės pasi-
žymi dideliais, palyginti su įprastinėmis<br />
elektrinėmis, kapitaliniais kaštais. Po<br />
politinio pasipriešinimo atominei energetikai<br />
laikotarpio atominės elektrinės<br />
vėl tampa priimtinos net ir tose šalyse,<br />
kur buvo nutarta jas likviduoti po Three<br />
Mile Island avarijos 1979 m. ir Černobylio<br />
katastrofos 1986 m.<br />
išvados apie generavimo<br />
technologijų plėtrą<br />
Europa naudoja santykinai subalansuotą<br />
generavimo technologijų įvairovę. Elektros<br />
gamyba be CO2 išlakų jau dabar<br />
yra realybė ir sudaro 45 proc. ES-25<br />
pagaminamos elektros energijos dėl<br />
atominės energetikos ir atsinaujinančių<br />
išteklių naudojimo.<br />
Toliau bus didinimas elektrinių, deginančių<br />
akmens anglį ir gamtines<br />
dujas, efektyvumas.<br />
Atominėje energetikoje bus didinamas<br />
šiuolaikinių technologijų efektyvumas,<br />
o ateityje aukštų temperatūrų<br />
technologijų naudojimas leis dar<br />
daugiau pakelti efektyvumą.<br />
Apyvartinių taršos leidimų kaina yra<br />
pagrindinis stimulas pereiti prie sistemų,<br />
pasižyminčių žemomis CO2<br />
išlakomis.<br />
energetikos plëtros<br />
ScENARIjAI<br />
Bazinis energetikos scenarijus yra<br />
labai panašus į ES dabartinę energetinę<br />
politiką. Prekybos emisijomis sistema<br />
toliau bus taikoma. Manoma, kad ES<br />
ekonominio augimo prielaidos išliks<br />
optimistinės ir ekonomika iki 2030 m.<br />
augs po 2 proc. per metus, o iki 2050<br />
m. turės tenkintis sulėtėjusiu iki 1 proc.<br />
per metus augimu. Prognozuojama, kad<br />
naftos kainos iki 2050 m. pasieks 80<br />
eurų/barelį lygį. Gamtinių dujų kaina ir<br />
toliau išliks glaudžiai susieta su naftos<br />
kainomis, be to, gamtinės dujos ilgainiui<br />
taps naftos pakaitalu. Elektros energijos<br />
poreikis augs 1,3 proc. per metus<br />
ir 2030 m. sudarys 25 proc. energijos<br />
rinkos. Ši tendencija tik patvirtina faktą,<br />
kad elektra yra Europos technologinio<br />
progreso bei ekonomikos augimo varomoji<br />
jėga. Sparčiai augantis elektros<br />
poreikis kartu su pasenusių elektrinių<br />
pakeitimu iki 2030 m. pareikalaus 825<br />
GW naujų generuojančių pajėgumų<br />
prieaugio. Rimtos problemos iškils<br />
atominei energetikai:<br />
Dėl ES reikalavimo naujoms narėms<br />
uždaryti dalį veikiančių atominių<br />
elektrinių.<br />
Dėl eksploatacijos amžiaus pa-<br />
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
27
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
28<br />
baigos iki 2020 m. reikės uždaryti<br />
daugelį atominių elektrinių.<br />
Dėl trijų ES šalių sprendimo nutraukti<br />
savo atominių elektrinių<br />
eksploataciją.<br />
Tikėtina, kad atominės energetikos<br />
valstybės ne visiškai pakeis savo<br />
uždaromų elektrinių parką.<br />
Pagal bazinį scenarijų atominės energetikos<br />
generuojamų galių dalis sumažės<br />
nuo dabartinių 30,8 proc. iki 15 proc.<br />
2030 m., nepaisant 48 GW prieaugio.<br />
Kombinuoto ciklo dujų turbininės elektrinės<br />
sudarys net 50 proc. naujų šiluminių<br />
elektrinių galios. Dėl stipraus<br />
AEI rėmimo, „žaliosios elektros“ dalis<br />
iki 2030 m. pasieks 25 proc. generuojamos<br />
elektros energijos. Prognozuojamas<br />
0,2 proc. metinis elektros<br />
kainų augimas, o investicijos į elektros<br />
generavimą sieks 1 trilijoną eurų. Tačiau<br />
bazinis scenarijus neįvykdo CO2<br />
išlakų mažinimo įsipareigojimų, todėl<br />
jis nėra tvarus, ypač ilgalaikės perspektyvos<br />
požiūriu.<br />
alternatyvių energetikos plėtros<br />
scenarijų atsiradimo būtinybę parodė<br />
bazinio scenarijaus atlikta analizė. Šie<br />
scenarijai siekia CO2 išlakų sumažinimo<br />
20 proc. iki 2020 m., o iki 2050 m. – 50<br />
proc., palyginti su 1990 m. Pagal įvairią<br />
energetikos politiką ir technologijų plėtrą,<br />
reikalingą patenkinti CO2 nukenksminimo<br />
reikalavimus, buvo išskirti trys<br />
alternatyvūs scenarijai:<br />
efektyvumo ir aei (atsinaujinanèiųjų<br />
energijos išteklių) scenarijus<br />
numato tam tikras efektyvumą gerinančias<br />
priemones ir skatinančias<br />
AEI plėtrą. Jis nenumato kitų politikos<br />
pokyčių dėl atominės energetikos<br />
plėtros, negu numatyta baziniame<br />
scenarijuje.<br />
tiekimo scenarijus orientuotas<br />
į elektros generavimą, atitinkantį<br />
aplinkosaugos reikalavimus. Nenumatoma<br />
jokių papildomų priemonių,<br />
palyginti su baziniu scenarijumi, dėl<br />
efektyvumo didinimo ar AEI naudojimo<br />
skatinimo. Nauja atominės energetikos<br />
politika pagal šį scenarijų<br />
numato naujų atominių elektrinių<br />
statybą ir senųjų darbo amžiaus<br />
pratęsimą bei daroma prielaida, kad<br />
trys ES narės pakeičia savo sprendimą<br />
uždaryti atomines elektrines.<br />
CO2 nukenksminimo technologijos<br />
yra komerciškai išplėtotos ir taikomos<br />
visoje ES.<br />
elektros energetikos vaidmens<br />
(angl. Role of Electricity - RoE)<br />
scenarijus numato taikyti visas<br />
priemones, mažinančias CO2 išla-<br />
kas. Jis taip pat pasisako už vartojimo<br />
efektyvumo didinimą ir AEI<br />
rėmimą, kaip numatyta baziniame<br />
scenarijuje, tačiau netaikyti papildomų<br />
rėmimo priemonių AEI bei<br />
biomasei. RoE scenarijus pagrindinį<br />
dėmesį skiria elektros generavimui<br />
naudojant AEI bei naujai atominės<br />
energetikos politikai kartu su CO2<br />
išlakų nukenksminimu.<br />
alternatyvių scenarijų<br />
rezultatų įvertinimas<br />
Visuose scenarijuose politikos prioritetas<br />
turi būti suteiktas energijos efektyvumui,<br />
siekiant sumažinti Europos ekonomikos<br />
CO2 intensyvumą. Didžiausias elektros<br />
poreikis numatomas pagrindiniame<br />
RoE scenarijuje dėl pažangių technologijų<br />
naudojimo ir didesnio elektros<br />
vartojimo automobiliuose ir pastatų<br />
apšildymui. Tiek efektyvumo ir AEI, tiek<br />
RoE scenarijuose numatomas 15 proc.<br />
mažesnis energijos poreikis transportui<br />
2030 m. negu baziniame scenarijuje.<br />
Dviejuose scenarijuose, numatančiuose<br />
naują atominės energetikos politiką,<br />
numatytas 60 proc. atominių elektrinių<br />
generavimo prieaugis 2030 m., palyginti<br />
su 2050 m.<br />
Pagal efektyvumo ir AEI scenarijų „žaliajai<br />
elektrai“ tektų 45 proc. 2030 m.<br />
generuojamos elektros, o iki 2050 m. ši<br />
dalis išaugtų iki 57 proc. Generavimas<br />
naudojant gamtines dujas užimtų svarbią<br />
vietą, nes nebūtų kito pasirinkimo,<br />
išskyrus AEI naudojimą.<br />
Pagal RoE scenarijų būtų naudojamos<br />
visos elektros gamybos technologijos.<br />
Senesnių atominių elektrinių darbo<br />
amžiaus pratęsimas duotų ne tik papildomus<br />
78 GW generuojamos galios,<br />
bet ir sumažintų elektros generavimo<br />
kainas. Šiame scenarijuje taip pat numatomas<br />
naftos importo sumažėjimas<br />
po 2030 m. Išanalizavus visų scenarijų<br />
CO2 išlakų kaštus, RoE scenarijus<br />
tampa pranašiausias.<br />
energetikos politikos<br />
REKoMENdAcIjoS<br />
Šiame darbe atlikta analizė rodo, kad<br />
elektros energetikos potencialas gali<br />
įnešti esminį indėlį į tris pagrindines<br />
Europos energetikos politikos sudėtines<br />
dalis: ekonomiškai pagrįstomis sąnaudomis<br />
gerokai sumažinti šiltnamio efektą<br />
sukeliančių išlakų kiekį, kartu mažinant<br />
priklausomybę nuo gamtinių dujų bei<br />
naftos. Neatidėliojant turi būti vykdoma<br />
aiški energetikos politika:<br />
išlaisvinti energijos efektyvumo<br />
potencialą. Energijos taupymo<br />
kultūra turi būti keliama tarp visų<br />
visuomenės narių, pasitelkiant visas<br />
įmanomas priemones.<br />
plėtoti žemomis co2<br />
išlakomis<br />
pasižyminèias elektros generavimo<br />
sistemas: hidroenergetiką,<br />
AEI, atominę energetiką, švarias<br />
organinio kuro sistemas įskaitant<br />
CO2 išlakų atskyrimą ir saugojimą.<br />
Tačiau bet kuri politika, besistengianti<br />
eliminuoti kurį nors šios<br />
subalansuotos sistemos elementą,<br />
pasmerkta žlugti.<br />
protingas ekonomikos elektrifikavimas.<br />
Didinti elektros gamybos ir<br />
tiekimo bei vartojimo efektyvumą.<br />
nuosekli technologijų sklaida ir į<br />
rinką orientuotas požiūris. Esamų<br />
ir naujų technologijų privalumai tiek<br />
vartojime, tiek energijos gamyboje<br />
turi būti naudojami praktikoje.<br />
pasaulinis bendradarbiavimas<br />
svarbiausiais klausimais.<br />
kurį kelią rinksimės?<br />
Dar 1928 m. Kauno aukštesniosios<br />
technikos mokyklos dėstytojo inž. B.<br />
Garšvos referate „Elektrifikacija ir Lietuvos<br />
tautinis progresas“ buvo iškelta<br />
elektrifikacijos reikšmė Lietuvos vystymuisi.<br />
Lietuvai tapus ES nare įsipareigojome<br />
vykdyti energetikos sektoriui<br />
iškeltus reikalavimus, kurie, tikimasi,<br />
padės sumažinti klimato kaitą.<br />
Kompaktinės dienos šviesos lempos<br />
Lietuvoje nepopuliarios ne vien tik dėl<br />
jų brangumo – parduotuvėse nerasite<br />
joms pritaikytų šviestuvų. Be to, dizaineriai<br />
nesiūlo projektinių sprendimų,<br />
tinkamų buičiai. Rimtas, jau ne vieną<br />
dešimtmetį sprendžiamas aplinkosaugos<br />
klausimas – sugedusių lempų<br />
utilizavimas.<br />
Šilumos siurblių technologiją taikant<br />
tik individualių, atskirai stovinčių namų<br />
šildymui, ne per daugiausia naudos<br />
turėsime, nes didesnioji Lietuvos dalis<br />
gyvena daugiabučiuose. Lietuvoje išplėtotas<br />
centralizuotas šilumos tiekimas,<br />
todėl didesnis efektas būtų gaunamas<br />
investavus į centralizuotą vėsinimą,<br />
tam panaudojant absorbcines šaldymo<br />
mašinas, kuriose galima būtų naudoti<br />
kombinuoto ciklo elektrinių atliekinę<br />
šilumos energiją vasaros metu.<br />
Krovininių automobilių apmokestinimas<br />
galėtų paskatinti perėjimą prie<br />
geležinkelių transporto. Kai kuriose<br />
šalyse, pvz., Šveicarijoje ir Vengrijoje,<br />
tranzitiniai krovininiai automobiliai<br />
pervežami geležinkeliu. Neapkraunami<br />
automobilių keliai, gerokai sumažėja<br />
tarša, negadinama kelio danga.<br />
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo
„Touch screen“ displëjus!<br />
akademijos profesorius Algimantas<br />
Ambrazevičius jau prieš keletą metų<br />
prognozavo, kad Lietuvai gali pritrūkti<br />
savo elektrinių galios, atsiradus elektromobiliams.<br />
Dabar Lietuvoje važinėjančių<br />
automobilių galia elektrinių,<br />
generuojančių elektrą ekonomiškai<br />
pagrįstais kaštais, pajėgumus viršija<br />
25 kartus. Pagal šią studiją apie 2030<br />
m. elektromobiliams įkrauti reikės nuo<br />
4 tūkst. iki 10 tūkst. MW papildomų<br />
generuojamųjų galių. Čia mus gali<br />
nuraminti apie 12 tūkst. eurų didesnė<br />
už įprastinio naujojo elektromobilio<br />
kaina. Bet nusiraminimas neišspręs<br />
augančios problemos.<br />
Deginant organinį kurą ir norint išvengti<br />
CO2 išlakų, tikimasi panaudoti CO2 nukenksminimo<br />
technologijas, kurių saugumo<br />
užtikrinimas bei didelis energoimlumas<br />
dar neišspręsti. Visų išvardytų<br />
trūkumų neturi atominė energetika, o<br />
CO2 išlakos yra labai mažos, net įvertinus<br />
visą kuro ciklą. Atidirbusio kuro<br />
saugojimo ir tokių elektrinių uždarymo<br />
sąnaudos būna įskaičiuotos į elektros<br />
gamybos kaštus. Tarptautinės atominės<br />
energetikos agentūros (TATENA) ekspertas<br />
R. I. Facer yra sakęs, kad pramo-<br />
TERMOVIZINË ÁRANGA:<br />
Iðankstinei diagnostikai<br />
Pastatams tikrinti<br />
Moksliniams tyrimams<br />
Pramoninei saugai<br />
Procesams automatizuoti<br />
Neardomajai kontrolei<br />
Dujø nuotëkiui vizualizuoti<br />
NAUJIENA!<br />
UAB „Elintos matavimo sistemos“<br />
Termovizijos mokymai<br />
Termovizinës árangos aptarnavimas<br />
3 kartos reaktorius,<br />
statomas olkiluote,<br />
suomijoje<br />
ninės valstybės turėtų daugiau naudoti<br />
aukštosiomis technologijomis pagrįstą<br />
atominę energetiką, o paprastesnes ir<br />
lengviau prieinamas, naudojančias angliavandenilius<br />
technologijas, palikti besivystančiai<br />
pasaulio daliai. Juk 1,6 mljr.<br />
planetos gyventojų neprieinamos jokios<br />
komercinės energijos paslaugos.<br />
Galime pasidžiaugti 2-ojoje Vilniaus<br />
elektrinėje įrengtu biokurą naudojančiu<br />
katilu. Biokuro sektoriaus plėtra ne tik<br />
mažina Lietuvos priklausomybę nuo<br />
importuojamų angliavandenilių, bet ir<br />
sukuriamos darbo vietos bei mažėja<br />
CO2 išlakos.<br />
Tel.: Kaune (8~37) 45 27 90<br />
Vilniuje (8~5) 238 71 47<br />
Faks.: Kaune (8~37) 35 01 35<br />
Vilniuje (8~5) 238 71 47<br />
Nors apsiginkluojame vis efektyvesnėmis<br />
technologijomis, išteklių naudojimas<br />
nemažėja. 2006 m. Pasaulio energetikos<br />
tarybos pareiškimas „Energijos<br />
efektyvumas – realybė ar nepasiekiama<br />
svajonė?“ perspėja, „kad energija,<br />
sutaupyta naudojant efektyvias technologijas,<br />
gali paskatinti jos daugiau<br />
vartoti kitais būdais“. Gyvenimas dar<br />
nepaneigė šio teiginio. Tikriausiai ne<br />
mažiau svarbu pakeisti mūsų vartojimo<br />
elgseną: persėsti į visuomeninį transportą,<br />
krovinius pervežti geležinkeliais, gyventi<br />
mažesniuose namuose, mažinti besaikį<br />
vartojimą – norėtųsi tikėti, kad planetos<br />
likimas priklauso ir nuo mūsų.<br />
Termovizija – galvok apie FLIR<br />
El. paðtas: info@elintosms.lt,<br />
vilnius@elintosms.lt<br />
www.elintosms.lt<br />
www.termovizija.lt<br />
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
29
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
30<br />
Gamybinių ir komercinių<br />
patalpų apšvietimas<br />
Gintaris Ratkelis<br />
Apšvietimas – neatskiriama gamybinių<br />
ir komercinių statinių ir procesų dalis.<br />
Jo misija – maksimaliai patenkinti šviesos<br />
poreikį su minimaliomis apšvietimo<br />
sistemų vartojamos energijos ir jų<br />
eksploatavimo sąnaudomis. Priklausomai<br />
nuo patalpų aukščio ir paskirties,<br />
taikoma plati šviestuvų ir šviesos<br />
šaltinių įvairovė.<br />
Žemos patalpos (iki 5 metrų) dažniausiai<br />
apšviečiamos T8 tipo liuminescencinėmis<br />
lempomis su elektromagnetiniais<br />
balastais.<br />
Vidutinio aukščio (5–8 m) paprastai<br />
naudojami šviestuvai su 250 W metalų<br />
halogenų lempomis. Aukštas patalpas<br />
(8–15 m) apšviečiame 400 W metalų<br />
halogenų lempomis. Metalų halogenų<br />
lempų balastai paprastai elektromagnetiniai.<br />
Ar tai šiuolaikiška ir efektyvu? Žinoma,<br />
ne. Kodėl mes vartojame šias brangias<br />
ir neefektyvias sistemas? Tokia<br />
istorija. Kaitinamoji lemputė kažkada<br />
buvo didžiulis progresas, palyginti su<br />
žibaline. Kitas aspektas: ar jau verta<br />
keisti esamas sistemas į modernias, ar<br />
tai pragmatiška ir protinga investicija?<br />
Taip. Paskaičiuokime.<br />
žemos patalpos<br />
Keičiame 1 000 T8 tipo 58 W liuminescencinių<br />
lempų į 1 000 T5 HE (HE<br />
– high efficiency – didelio efektyvumo)<br />
tipo 35 W liuminescencinių lempų 16<br />
val. per parą veikiančiame prekybos<br />
centre. Energijos kainą laikome 26 ct/<br />
kWh – šį skaičių praktikoje pripažįsta<br />
dauguma įmonių energetikų. Vertinkime<br />
tik sutaupytą energiją. Pagerėjusi<br />
apšvieta, nekaistantys kabeliai, ilgesni<br />
kontaktorių tarnavimo laikai tebūnie<br />
priedas prie sėkmingos investicijos.<br />
t8 (58W) t5 he (35W)<br />
Kiekis 1 000 1 000<br />
Lempos naudojama galia, W 58 35<br />
Balasto naudojama galia, W 21 1<br />
Naudoja energijos per metus ,kWh 461 360 210 240<br />
Išlaidos energijai, Lt 119 953,60 54 662,40<br />
Investicija, Lt 0 40 000<br />
Atsipirkimo laikas, metais 0,61<br />
Kodėl lyginu lempas su skirtingu spinduliuojamu<br />
šviesos srautu – liumenais?<br />
Todėl, kad sistemos naudotojo visiškai<br />
nejaudina lempos galimybės. Vartotojui<br />
svarbu, ar kokybiškai apšviesta darbo<br />
vieta ar prekių lentyna, tai yra apšvieta<br />
liuksais. Paprastas reflektorius, nukreipiantis<br />
šviesą ten, kur reikia, garantuoja<br />
mažiausiai 10 proc. apšvietos padidėjimą.<br />
Reflektorius su elektroniniu<br />
balastu suprojektuotas taip, kad tiktų<br />
standartiniam T8/T12 šviestuvui. Taigi<br />
modernizacijos sudėtingumas yra lygus<br />
lempos pakeitimo sudėtingumui. Starteris<br />
paprasčiausiai išmetamas.<br />
Tai įtraukta į investicijos sumą. Temos<br />
apie žemas patalpas pabaigai paminėsime,<br />
kad jeigu didžiausias Lietuvos<br />
mažmenininkas žengtų modernumo link,<br />
pasididintų pelną 5 mln. litų kasmet.<br />
Garbė įmonėms, kurios po ilgų ir atsargiu<br />
bandymų pradėjo modernizaciją<br />
– „Dominga“ (dabar „Boen Lietuva“),<br />
„Drobė“, „Visatex“, „Utenos trikotažas“,<br />
„Samsonas“, „Engel Dali“, „Woodteam<br />
Production“, „Lelija“, „Skinija“.<br />
aukštos patalpos<br />
Keiskime 300 vnt. 400 W metalų halogenų<br />
lempų į 1200 T5 HO (high output<br />
– didelio šviesos srauto). Vėl lyginame<br />
skirtingą liumenų (lm) kiekį – 34 000 ir<br />
20 000 lm. Paaiškinimas: deklaruojami<br />
metalų halogenų liumenai – trumpalaikis<br />
reiškinys.<br />
m e t a l o h a l o g e n o<br />
l e m p o s n e t e n k a p u s ė s<br />
p r a d i n i o š v i e s o s<br />
s r a u t o p e r p i r m u o s i u s<br />
2 - 4 t ū k s t a n č i u s<br />
d a r b o v a l a n d ų . ta i<br />
y r a Fa k ta s , k u r į<br />
p a t v i r t i n a l e m p ų<br />
g a m i n t o j ų t e c h n i n ė<br />
dokumentacija.
Taigi vartojimo požiūriu liuminescencinės<br />
lempos 20 000 lm vidutiniškai per tarnavimo<br />
laiką atitinka ir pranoksta metalų<br />
halogenų lempos 40 000 lm. Skaičiuodami<br />
vėl vertinsime tik energijos sąnaudas.<br />
Papildomus privalumus (mažesnės<br />
kabelių ir kontaktų apkrovos, geresnė<br />
šviesos kokybė, neribojamas uždegimo/<br />
gesinimo dažnis, pigesnės lempos) paliekame<br />
vartotojo atsargai. Šiam modernizavimui<br />
neišvengiamai reikalingi nauji<br />
šviestuvai. Parinkome aukštos kokybės<br />
IP65 klasės šviestuvui aliumininiu korpusu<br />
– brangiausią esantį rinkoje, kad<br />
investicija būtų visiškai patikima ir saugi.<br />
Šviestuvai ir įprasta montavimo kaina<br />
įtraukti į eilutę „Investicija“.<br />
MH 4 xt5 ho<br />
(400 W) (54 W)<br />
Kiekis 300 1 200<br />
Lempos nau dojama<br />
galia, W<br />
400 54<br />
Balasto naudojama<br />
galia, W<br />
80 1<br />
Naudoja energijos<br />
per metus, kWh<br />
840 960 385 440<br />
Išlaidos<br />
energijai, Lt<br />
218 650 100 214<br />
Investicija, Lt 0 156 000<br />
Atsipirkimo laikas,<br />
metais<br />
1,32<br />
Investicija grįžta per metus ir 4 mėnesius.<br />
Kadangi šis apšvietimo tipas plačiai naudojamas<br />
pramonėje, pažvelkime į rezultatą<br />
gamybininko akimis – apšvietimo modernizavimas<br />
sumažina vartojamą galią 78<br />
kW, o tai leidžia papildomai įvesti eksploatacijon<br />
kokias 3 daugiapjūkles stakles,<br />
nekeičiant galios grandinių. Ir bet kuris<br />
finansininkas tikriausiai pripažins, kad<br />
atsipirkimo laikas geras, o investicijos<br />
pelningumas fantastiškas. Apibendrinant:<br />
T5 yra akivaizdžiai geriausias šiuo metu<br />
sprendimas gamybinių ir komercinių patalpų<br />
apšvietimui. Be jau minėtų privalumų,<br />
T5 pasižymi ir puikiomis valdymo<br />
galimybėmis: pritemdymas, priklausomai<br />
nuo natūralios apšvietos, žmonių buvimo<br />
patalpoje, apšvietos programavimas laike.<br />
Didžiuliai efektai logistikos centruose ar<br />
gelžbetonio gamyklose, kur dideliuose<br />
plotuose dirba vos keletas darbuotojų.<br />
Tai kitas žingsnis, kuris leidžia dar dusyk<br />
mažinti išlaidas apšvietimui. Apie tai<br />
kalbėsime kitame numeryje.<br />
„<strong>NETA</strong>“ ĮMONIŲ NARIŲ DARBUOTOJŲ MOKYMAS<br />
Darbuotojų<br />
kvalifikacijos<br />
kėlimas –<br />
geriausios<br />
įmonių<br />
investicijos<br />
2006 m. kovo 6 d. pasirašyta sutartis su Lietuvos<br />
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija<br />
ir Paramos fondo Europos socialinio fondo<br />
agentūra dėl 541 440 litų paramos skyrimo „<strong>NETA</strong>“<br />
įmonių narių darbuotojų mokymui (projekto Nr.<br />
BPD2004-ESF-2.2.0-02-05/0016) leido apmokyti<br />
225 darbuotojus pagal kompetencijos ir gebėjimų<br />
prisitaikyti prie pokyčių programas. Kiekvienas<br />
projekto dalyvis vidutiniškai dalyvavo 1 arba<br />
2 mokymų seminaruose. Iš viso surengta apie 25<br />
mokymo seminarus. Be to, 64 darbuotojai mokėsi<br />
anglų kalbos (60 akademinių val.).<br />
„<strong>NETA</strong>“ ragina savo narius dalyvauti ir kituose minėtų<br />
institucijų konkursuose, apmokant savo darbuotojus.<br />
Kurkime ateitį drauge!<br />
Projektą iš dalies finansuoja Europos sąjunga, Europos socialinis fondas
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
32<br />
Vėjo jėgainių<br />
apsauga nuo žaibo<br />
ir viršįtampių<br />
Paskutiniais metais Europoje, taip pat<br />
Lietuvoje aktyviai imtasi statyti, atstatyti<br />
ir eksploatuoti jėgaines, gaminančias<br />
elektrą iš atsinaujinančiųjų šaltinių<br />
(vėjo, saulės ir geoterminės energijos,<br />
vandens bei biomasės). Palankiausios<br />
sąlygos Lietuvoje yra plėtoti sistemas,<br />
naudojančias vėjo ir vandens energiją.<br />
Įstojus į Europos Sąjungą Lietuva įsipareigojo<br />
vykdyti 2001/77/Ec direktyvos<br />
reikalavimus, pagal kurią iki 2010 m. 7<br />
proc. Lietuvoje generuojamos elektros<br />
energijos turi būti pagaminta iš alternatyviųjų<br />
energijos šaltinių. Planuojama,<br />
kad iki 2010 m. vėjo jėgainių galia sieks<br />
beveik 200 MW. Šiuo metu statomų<br />
vėjo jėgainių galia yra apie 1 MW, o<br />
jų kompleksų (parkų) galia – didesnė<br />
nei 10 MW. Taigi pozityvios tendencijos<br />
Lietuvos vėjo energetikoje išlieka.<br />
Danas Zymonas, Peter Respondek<br />
pavojus dėl žaibo<br />
sukeltų padarinių<br />
Operuojant tokiomis jėgainėmis parkų<br />
savininkams neišvengiamos mašinų<br />
prastovos, o didelės finansinės investicijos<br />
turi atsipirkti per gana trumpą<br />
laiką. Vėjo jėgainių parkai yra palyginti<br />
kompaktiški: elektros įrenginių ir elektroniniai<br />
mazgai sutelkti labai mažame<br />
plote. Čia statomi skirstomieji įrenginiai,<br />
varikliai ir jų pavaros, dažnio keitikliai,<br />
šynų sistemos, įvairūs solenoidai bei<br />
jutikliai. Nereikia nė sakyti, kad viršįtampiai<br />
čia gali padaryti didžiulių nuostolių.<br />
Dėl to, kad vėjo jėgainės statomos<br />
atvirose vietovėse ir dėl didelio savo<br />
aukščio jos atsiduria tiesioginio žaibo<br />
smūgio zonoje. Rizika, kad žaibas<br />
trenks į objektą, didėja kvadratu, palyginti<br />
su konstrukcijos aukščiu. Vėjo<br />
malūnų kartu su jų mentėmis aukštis<br />
siekia 150 m. Jie priskiriami ypatingai<br />
rizikos grupei, todėl būtina visapusiška<br />
apsauga nuo žaibo ir jo sukeliamų<br />
viršįtampių.<br />
žaibo smūgių dažnumas<br />
Metinis skaičius tiesioginių žaibo smūgių<br />
į žemę skirtinguose regionuose priklauso<br />
nuo daugelio dalykų, tokių kaip<br />
reljefas, arti esantys aukšti objektai ir<br />
kt. Žaibo smūgių dažnumas per metus<br />
kinta, priklausomai nuo oro, tačiau<br />
naudojami daugiamečiai vidurkiai ir<br />
statistika vedama pagal juos atspindi<br />
dienų, kada tam tikrame regione<br />
įvyksta žaibo iškrova skaičių. Lietuvoje,<br />
kaip ir daugumoje Europos regionų,<br />
nepriskiriamų kalnuotoms vietovėms,<br />
žaibo smūgių dažnumas siekia nuo 1<br />
iki 3 smūgiu per metus viename kvadratiniame<br />
kilometre.<br />
Vertinant apsaugos nuo žaibo priemones,<br />
reikia atsižvelgti ir į tai, kad<br />
objektai aukštesni nei 60 metrų, esantys<br />
atvirose vietovėse, gali būti paveikti<br />
ir žaibo išlydžių įvykstančių priešinga<br />
kryptimi, t. y. smūgis iš žemės į viršų<br />
(debesį). Priešingos krypties išlydžiai,<br />
kylantys iš aukštai iškeltų objektų, neša<br />
didžiulės žaibo iškrovos sroves, į jas<br />
labai svarbu atsižvelgti vertinant menčių<br />
apsaugos lygį ir parenkant iškroviklius<br />
bei ribotuvus.<br />
standartai ir apsaugos<br />
skaièiavimai<br />
Nurodymai, kaip turi būti įgyvendinama<br />
įvairių konstrukcijų apsauga nuo<br />
žaibo, yra išdėstyti Statybos normose<br />
RSN 139-92 „Pastatų ir statinių žaibo-<br />
sauga“, o apsaugos nuo viršįtampių<br />
normos išdėstytos IEEE C62 serijos<br />
standartuose. Pagrindinė šių dokumentų<br />
užduotis yra apsaugos nuo žaibo bei<br />
viršįtampių skaičiavimų pritaikymas ir<br />
įgyvendinimas.<br />
Dėl kylančių problemų siekiant apsaugoti<br />
vėjo jėgainių mentes ir kitas<br />
besisukančias dalis bei guolius reikalingas<br />
detalus tyrimas. Kiekvienam<br />
atvejui šios problemos yra specifinės<br />
tiek techniškai, tiek finansiškai.<br />
Toliau išvardytos inžinerinių skaičiavimų<br />
bei įrangos bandymų paslaugos<br />
optimizuoti specifinius sprendimus yra<br />
atliekamos DEHN+SÖHNE laboratorijoje<br />
(1 pav.):<br />
Įrangos elektrinės dalies apsaugos<br />
bandymas prieš montažą;<br />
Guolių veikimo patikrinimas tekant<br />
išlydžio srovėms;<br />
Srovės nuvediklių bei menčių žaibo<br />
išlydžio priėmiklių išbandymas;<br />
Šia bandymai atliekami laboratorijoje<br />
patvirtina pasirinktos apsaugos skaičiavimų<br />
efektyvumą ir padeda lengviau<br />
optimizuoti visą apsaugos sistemą.<br />
apsaugos nuo žaibo<br />
zonų koncepcija<br />
Žaibo apsaugos zonų koncepcija yra<br />
struktūriniai skaičiavimai, atliekami kuriant<br />
apibrėžtą elektromagnetiškai suderintą<br />
aplinką saugomos konstrukcijos<br />
viduje.(2 pav.) Apibrėžta elektromagnetiškai<br />
suderinta aplinka yra nusakoma<br />
kaip naudojamos elektros įrangos elektromagnetinis<br />
atsparumas.
1 pav. dehn+sÖhne impulsinės srovės laboratorija.<br />
maksimali žaibo impulsinė srovė – 200 ka.<br />
Žaibo apsaugos zonų skaičiavimu<br />
siekiama sumažinti neigiamas interferencijas<br />
iki priimtinų reikšmių. Dėl<br />
šios priežasties saugomas objektas<br />
padalijamas į atskiras apsaugos zonas.<br />
Jos priklauso nuo vėjo jėgainės<br />
konstrukcijos (2 pav.). Užduotis yra<br />
sumažinti tiesioginio žaibo smūgio,<br />
kuris daro poveikį apsaugos zonai<br />
0A iš išorės, parametrus ekranuojančiomis<br />
bei apsaugos nuo viršįtampių<br />
priemonėmis. Tai būtina norint užtikrinti<br />
nepertraukiamą elektros ir elektroninių<br />
sistemų bei įrenginių, esančių vėjo jėgainės<br />
viduje, veikimą.<br />
3 pav. vėjo jėgainės įžeminimo kontūras su elektrodais<br />
apsaugos priemonės<br />
Kabinos korpusas turi būti suprojektuotas<br />
uždaras. Įranga, esanti viduje,<br />
sukurs sąlyginai mažą, palyginti su<br />
išore, elektromagnetinį lauką. Skirstomieji<br />
ir valdymo įrenginiai, esantys<br />
korpuso viduje ir (jei tokie yra) valdymo<br />
pastate turėtų būti pagaminti iš metalo.<br />
Turėtų būti naudojami ekranuotieji<br />
jungiamieji kabeliai. Siekiant pašalinti<br />
nepageidaujamus elektromagnetinius<br />
trikdžius, ekranuotieji kabeliai efektyvūs<br />
tik tuo atveju, jeigu jų ekranai prijungti<br />
prie potencialų išlyginamojo tinklo abie-<br />
2 pav. vėjo jėgainės apsaugos<br />
nuo žaibo zonų koncepcija<br />
juose kabelio galuose. Ekranai turi būti<br />
jungiami, nepaliekant laisvų galų.<br />
įžeminimo sistema<br />
Bokšto fundamentas turi būti prijungtas<br />
prie vėjo jėgainės įžeminimo sistemos.<br />
Bokšto ir (jei yra) valdymo pastato<br />
fundamentų įžeminimo elektrodai turi<br />
būti apsaugoti nuo korozijos. Pastato<br />
ir bokšto pamatų įžeminimo sistemos<br />
(3 pav.) tarpusavyje sujungiamos įžeminimo<br />
tinklu, stengiantis pasiekti kuo<br />
didesnį bendros sistemos plotą. Aplink<br />
bokšto pagrindą sumontuojami papildomi<br />
kontroliniai įžeminimo žiedai. Žiedų<br />
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
33
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
34<br />
4 pav. DEHNbloc Maxi modulio naudojimas<br />
400-690 tN-c sistemose<br />
skaičius priklauso nuo to, kokio dydžio<br />
žingsnio ir prisilietimo įtampas reikės<br />
slopinti, norint apsaugoti teritorijoje<br />
esančius žmones žaibo atveju.<br />
elektros srovei laidžių dalių<br />
apsaugos schema tarp 0A<br />
ir 1 žaibosaugos zonų<br />
Be ekranavimo priemonių nuo pašalinių<br />
elektromagnetinių interferencijų,<br />
taip pat turi būti numatyta apsauga<br />
nuo trikdžių, galinčių patekti į sistemą<br />
laidininkais. Tokia apsauga montuojama<br />
tose vietose, kur zonos 0A ir 1 pagal<br />
žaibo apsaugos zonų koncepciją<br />
ribojasi tarpusavyje. Taigi tarp zonų 0A<br />
ir 1 naudojami iškrovikliai, kurie gali iškrauti<br />
didžiąją dalį žaibo išlydžio srovės<br />
nepadarant žalos įrangai. Tokie iškrovikliai<br />
vadinami žaibo išlydžio srovės<br />
ribotuvais (I tipas).<br />
Ten, kur ribojasi zonos 0B ir 1 bei 1 zona<br />
su aukštesnėmis, turi būti kontroliuojamos<br />
tik mažos energijos impulsinės<br />
srovės, kurių dydžiai priklauso nuo<br />
indukuotųjų įtampų. Jos atsiranda dėl<br />
išorinių viršįtampių arba generuojamos<br />
pačios saugomos sistemos.<br />
Iškrovikliai parenkami atsižvelgiant į<br />
elektros ir elektronikos sistemų darbo<br />
charakteristikas.<br />
Po iškrovos ribotuvai naudojami energijos<br />
tiekimo sistemose turi pajėgti<br />
saugiai gesinti vėliau atsirandančias<br />
liekamąsias sroves. Be to, impulsinės<br />
srovės nešama galia yra antras svarbus<br />
apsaugos projektavimo aspektas.<br />
4 pav. pavaizduotas žaibo iškrovos<br />
srovės ribotuvas DEHNblock su viduje<br />
esančia iškrovos kamera. Šis ribotuvas<br />
gali būti naudojamas, pavyzdžiui, žemosios<br />
įtampos linijose, tiesiamose iš vėjo<br />
jėgainės. Jis montuojamas bet kur tarp<br />
veikiančių įrenginių, nesilaikant minimalių<br />
atstumų tarp I ir II tipo iškroviklių.<br />
Viršįtampių ribotuvas DEHNguard DG<br />
MOD 750+DG M WE 600, pavaizduotas<br />
5 pav., skirtas slopinti indukcinės kilmės<br />
iškrovas ir viršįtampius, susidarančius<br />
atliekant perjungimus tinkle. Tokiuose<br />
iškrovikliuose sumontuoti metalo oksido<br />
varistoriai.<br />
Kaip ir energijos tiekimo sistemoms,<br />
ypatingas dėmesys turi būti skiriamas<br />
duomenų perdavimo bei apdorojimo<br />
įrangai. Čia naudojami iškrovikliai<br />
jungiami nuosekliai saugomai įrangai,<br />
duomenų perdavimo linijose. Jie<br />
turi gebėti sumažinti interferencijų lygį<br />
žemiau saugomos įrangos atsparumo<br />
ribos. Pavyzdžiui, telefono linijoje pagal<br />
6 pav. viršįtampių ribotuvas BLITZDUCTOR T<br />
5 pav. viršįtampių ribotuvas DEHNguard<br />
DG MOD 750 + DG M WE 600<br />
apsaugos zonų koncepciją laidininko<br />
dalinė žaibo iškrovos srovė turi būti sumažinta<br />
iki 5 proc. Tokiose sistemose<br />
naudojami III ir IV tipo iškrovikliai.<br />
6 pav. pavaizduotas viršįtampių ribotuvas<br />
BLITZDUCTOR T saugo nuo žaibo<br />
išlydžio srovių ir nuo susidariusių viršįtampių,<br />
kuris gali būti naudojamas<br />
1 ir aukštesnėse zonose. Jis sukurtas<br />
saugoti keturlaides sistemas ir gesina<br />
tiek simetrinius, tiek asimetrinius<br />
trikdžius. Gali būti montuojamas šalia<br />
gnybtynų arba tarp jų ant laikančiųjų<br />
bėgelių. Tai ypač naudinga ten, kur<br />
reikia taupyti vietą.
istorija<br />
Nuo elektromonterio<br />
iki pasaulinio<br />
garso solisto<br />
Toks buvo Juozas Babravičius, kuriam<br />
šie metai yra dvigubų sukakčių metai<br />
– 125 metai nuo jo gimimo ir 50 metų<br />
nuo mirties. Ta proga verta prisiminti<br />
ir jo nueitą gan sudėtingą, bet kartu ir<br />
garbingą mūsų tautos kultūros kelią.<br />
Juozas Babravičius gimė 1882 m. kovo<br />
21 d. Suvalkijoje, Vilkaviškio apylinkėje,<br />
kuri Lietuvai išaugino daug garsių meno<br />
ir mokslo žmonių. Čia prabėgo jo vaikystė,<br />
čia pradėjo jis mokslus ir pamėgo<br />
savo krašto skambias dainas.<br />
Būdamas beveik dvidešimties, jaunuolis<br />
atvyko į Kauną, norėdamas įsigyti<br />
specialybę ir siekti mokslų. Tuo metų<br />
Kaune jau buvo pastatyta miesto centrinė<br />
elektrinė ir žengti pirmieji miesto<br />
elektrifikavimo žingsniai. Elektrinėje<br />
dirbo keletas vietos lietuvių specialistų,<br />
kurių dėka jis buvo priimtas į darbą.<br />
Iš pradžių jam teko dirbti šaltkalviu,<br />
vėliau kaip darbščiam jaunuoliui<br />
buvo patikėta montuoti ir aptarnauti<br />
akumuliatorių baterijas, kuriomis miesto<br />
gyventojams naktį buvo tiekiama<br />
elektra. J. Babravičius rūpinosi akumuliatorių<br />
eksploatavimu, remontu,<br />
atlikdavo įvairius matavimus bei kitus<br />
elektromonterio darbus. Laisvalaikiu,<br />
draugų paskatintas, Juozas įsijungė į<br />
„Dainos“ draugijos mėgėjišką chorą,<br />
kuriam vadovavo prof. Juozas Naujalis.<br />
Tai buvo pusiau slapta meno ir dainos<br />
mėgėjų draugija, kurioje dainavo pažangūs<br />
lietuviai inteligentai. Čia jo gražų ir<br />
skambų balsą greitai pastebėjo choro<br />
vadovas ir paskyrė solistu. Pagrindinis<br />
draugijos rėmėjas dr. Rokas Šliūpas,<br />
sužavėtas Juozo neeiliniais gabumais,<br />
pasiūlė jam toliau studijuoti muziką: „Tu<br />
ir tavo dainos atgimstančios Lietuvos<br />
žmonėms labiau reikalingi negu tavo<br />
darbas elektrinėje“. Iš draugijos fondo<br />
J. Babravičiui studijoms buvo skirta<br />
materialinė parama. Tokių veiksmų paskatintas,<br />
1909 m. jis paliko elektrinę ir<br />
išvyko studijuoti į Peterburgo konservatoriją,<br />
kurią 1914 m. sėkmingai baigęs<br />
buvo pakviestas į Maskvos Didįjį teatrą<br />
solistu. 1919 m. Rusijoje prasidėjus pilietiniam<br />
karui, jis pasitraukė į Vakarus<br />
ir su didelių pasisekimu dainavo įvairių<br />
šalių teatro scenose, koncertuose,<br />
lietuvių kolonijose. Gastroliuodamas<br />
užsienyje jis nepamiršo gimtojo krašto,<br />
o 1934 m. su šeima persikėlė gyventi<br />
į Lietuvą, Kauną, ir aktyviai įsijungė į<br />
muzikinį bei visuomeninį gyvenimą. J.<br />
Babravičius ne tik dainuodavo teatro<br />
scenoje, bet ir organizuodavo koncertus,<br />
dirbo pedagoginį darbą konservatorijoje.<br />
Už aktyvią muzikinę veiklą už<br />
Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje<br />
jam buvo suteikti garbingi apdovanojimai,<br />
premijos.<br />
Be abejo, Juozas Babravičius buvo<br />
tauri asmenybė. Prigimtis jam suteikė<br />
ne tik talentą, bet ir darbštumą bei ryžtą<br />
siekti užsibrėžto tikslo. Tai matyti iš<br />
jo darbų Kauno elektrinėje ar siekiant<br />
muzikinių aukštumų.<br />
Juozas Babravičius mirė 1957 m. balandžio<br />
6 d. Kaune. Palaidotas gimtojoje<br />
žemėje, kurią mylėjo ir garbino savo<br />
darbais ir dainomis.<br />
Serafinas Andriušis, buvęs Alytaus elektros<br />
tinklų vyriausiasis inžinierius
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
36<br />
kronika<br />
elektrinės poveikį<br />
vertins visuomenė<br />
Galutinis sprendimas, leisti ar neleisti<br />
statyti atominę elektrinę Lietuvoje, bus<br />
priimtas ne tik atsižvelgus į atsakingų<br />
institucijų išvadas, bet ir į Lietuvos<br />
visuomenės nuomonę, taip pat tarpvalstybines<br />
konsultacijas su Latvija,<br />
Baltarusija ir kitomis šalimis, kurioms<br />
būsimoji elektrinė galėtų turėti poveikį.<br />
Koordinuoti šį darbą pavesta Aplinkos<br />
ministerijai.<br />
Vadovaujantis Konvencija dėl poveikio<br />
aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste<br />
(Espoo konvencija), kurią Lietuva<br />
ratifikavo 1999 m., Konvencijos šalys<br />
taip pat turi teisę dalyvauti Lietuvoje<br />
vykdomoje poveikio aplinkai vertinimo<br />
procedūroje, jeigu potencialiai numatoma<br />
veikla gali paveikti gretimų šalių<br />
aplinką. Pagal minėtos Konvencijos<br />
reikalavimus bus organizuoti suinteresuotose<br />
šalyse vieši supažindinimai su<br />
numatoma veikla ir poveikiu aplinkai,<br />
paskui seks tarpvalstybinių konsultacijų<br />
etapas dėl tarpvalstybinio poveikio<br />
aplinkai vertinimo.<br />
Kaip pranešė Aplinkos ministerijos Poveikio<br />
aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas<br />
Vitalijus Auglys, tik po visų derinimų<br />
mūsų šalyje bei atsižvelgus į tarpvalstybinių<br />
konsultacijų rezultatus bus priimamas<br />
sprendimas dėl naujos atominės<br />
elektrinės statybos poveikio aplinkai.<br />
„energetikos veterano<br />
prisiminimai“<br />
Tai Lietuvos nusipelnusio inžinieriaus,<br />
ilgamečio energetikos sistemos kūrėjo<br />
ir ilgamečio vyriausiojo inžinieriaus Algirdo<br />
Stumbro atsiminimų knyga.<br />
Savo požiūrį į energetiką autorius išsakė<br />
knygos epiloge:<br />
„Nesigailiu, kad visą gyvenimą atidaviau<br />
energetikai. Tai tokia romantinė sritis.<br />
aptarti bendri<br />
energetikos projektai<br />
Liepos pabaigoje Lietuvos ūkio ministras<br />
Vytas Navickas su Latvijos ekonomikos<br />
ministru Jurijumi Strodsu (Jurijs Strods)<br />
aptarė naujos atominės elektrinės statybą,<br />
taip pat kalbėta elektros jungties<br />
tarp Lietuvos ir Švedijos klausimais.<br />
Susitikimo metu Latvijos ekonomikos<br />
ministras J. Strodsas išdėstė Latvijai<br />
kylančius klausimus dėl atominės elektrinės<br />
projekto. Kalbėta apie Latvijos<br />
interesų atstovavimą kuriamoje naujoje<br />
atominės elektrinės bendrovėje. Latvijos<br />
ministras pažymėjo, kad šiuo projektu<br />
Latvija siekia sumažinti priklausomybę<br />
nuo kitų energijos tiekėjų.<br />
Ministrai aptarė, kaip atominės elektrinės<br />
bendrovėje turėtų būti sprendžiami<br />
tam tikri klausimai. Minėta, kad valdymo<br />
organuose turėtų būti Latvijos,<br />
Visada sakydavau, kad elektra – kaip<br />
moteris, su ja reikia elgtis švelniai ir<br />
atsargiai. Kitaip gali skaudžiai gauti<br />
per nagus. O energetikai – vieningiausi,<br />
mylintys savo profesiją ir jai ištikimi<br />
žmonės. Man gyvenime sekėsi, nes<br />
visi tie, kuriems rūpėjo elektrifikacija,<br />
kurie norėjo kurti, o ne griauti, man<br />
padėjo...<br />
Aš – optimistas. Tikiuosi, kad galiausiai<br />
baigsis valdžios ginčai ir prasidės kūrybinis<br />
darbas statant naują AE. Reikia<br />
nuolatinio dėmesio ir sutartinio darbo.<br />
Reikia perspektyvos ir laiku priimamų<br />
sprendimų. Trokštu, kad aktualūs klausimai<br />
būtų nagrinėjami Vyriausybėje ir<br />
Seimo komitetuose, kad sprendžiant<br />
aktualius klausimus būtų išgirstos visuomeninės<br />
organizacijos, kad prie<br />
racionalaus energijos naudojimo prisidėtų<br />
visi Lietuvos žmonės.<br />
Šioje knygoje mintimis perbėgau per<br />
daugiau nei penkis dešimtmečius. Vieni<br />
įvykiai liko ryškesni, kiti išbluko. Čia<br />
pateiktos mintys – tai ne energetikos<br />
metraštis, ne jos istorija, tai vieno žmogaus<br />
prisiminimai, patirtis, išgyvenimai,<br />
pastebėjimai ir viltingas žvilgsnis į ateitį<br />
kaip akcininkės, atstovų ir kad kai kurie<br />
klausimai turėtų būti priimami bendru<br />
visų akcininku susitarimu.<br />
Pasak ūkio ministro V. Navicko, galima<br />
pasidžiaugti, kad Latvija gana dalykiškai<br />
žiūri į šį projektą ir nekelia išankstinių<br />
sąlygų, galinčių šiame projekto etape<br />
suvaržyti arba apriboti veikimo laisvę.<br />
„Abi šalys sutaria, kad apie planuojamus<br />
tiekti elektros kiekius bus galima kalbėti<br />
tik atlikus aplinkos vertinimo studiją, kai<br />
pamatysime, kokie realūs pajėgumai<br />
bus įdiegti, kiek bus gaminama elektros“,<br />
– kalbėjo V. Navickas.<br />
Ūkio ministerija informavo, kad susitikimo<br />
metu kalbėta ir apie elektros<br />
jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos. Šiuo<br />
metu rengiama jos galimybių studija.<br />
Atsižvelgus į studijos rezultatus,<br />
bus svarstomos papildomos kabelio<br />
tiesimo iš Ventspilio į Gotlando salą<br />
alternatyvos.<br />
„elektroskandia“<br />
pleèia savo veiklą<br />
UAB „Elektroskandia“ 2007 m. rugsėjo<br />
6 d. oficialiai atidarė savo bendrovės<br />
Panevėžio filialą. Tai dar vienas žingsnis<br />
siekiant geriau aptarnauti Lietuvos<br />
šiaurės rytų regiono klientus. Šiuo metu<br />
bendrovė jau turi filialus Kaune ir Klaipėdoje<br />
bei atstovybę Šiauliuose.<br />
tikintis darnaus darbo, tarpusavio supratimo<br />
ir teisingų sprendimų...“<br />
Knyga įdomi ne tik joje minimų įvykių<br />
dalyviams, autoriaus bendražygiams,<br />
bet ir jauniems, gabiems vadovams<br />
bei darbuotojams, atėjusiems į energetiką<br />
jau Nepriklausomos Lietuvos<br />
sąlygomis. Ji padės suvokti, kad krašto<br />
energetikos ūkis, prie kurio vairo<br />
jie stoja dabar, buvo kuriamas daug<br />
dešimtmečių.<br />
Šios knygos pasirodymas sutapo su<br />
autoriaus 80 metų jubiliejumi.<br />
NUOŠIRDŽIAI SVEIKINAME!<br />
algirdas<br />
stumbras
„draka keila cables“<br />
priimta į neta asociaciją<br />
Nuo šių metų rugsėjo kabelių gamintoja<br />
„AS Draka Keila Cables“ tapo<br />
Nacionalinės elektros technikos verslo<br />
asociacijos nare. AS „Draka Keila<br />
Cables“ įkurta 1992 m. Bendrovės savininkai<br />
yra „Draka NK Cables Ltd.“,<br />
turinti 66 proc. akcijų, ir Estijos elektros<br />
įrenginių gamintoja „AS Harju Elekter“,<br />
valdanti 34 proc. akcijų. Per „Draka<br />
NK cables“ „Keila Kaabel“ priklauso<br />
„Draka Holding“ kompanijai – vienai iš<br />
didžiausių pasaulyje kabelių gamintojai.<br />
Grupę sudaro 59 subjektai 24 šalyse<br />
Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje<br />
bei Azijoje.<br />
„Draka Keila Cables“ pagrindinė buveinė<br />
ir gamybinė bazė yra „AS Harju<br />
Elekter“ teritorijoje Keilos mieste,<br />
Estijoje. Pagrindinė „AS Draka Keila<br />
Cables“ rinka – Baltijos šalys. Sie-<br />
aprūpinimas elektra<br />
nesutrinka<br />
Rugpjūčio 18 d. beveik pusantro mėnesio<br />
remontui sustabdžius Ignalinos<br />
atominės elektrinės (AE) antrąjį bloką,<br />
AB „Lietuvos energija“ šalies aprūpinimą<br />
elektros energija garantuoja panaudodama<br />
kitų Lietuvos elektrinių ir importo<br />
iš kaimyninių šalių galimybes.<br />
„Antrojo bloko remonto metu pagrindine<br />
šalies elektros energijos gamintoja<br />
tapo Lietuvos elektrinė, kuri dirba<br />
didesniu nei įprasta pajėgumu, jos<br />
likusieji galingumai naudojami rezervinėms<br />
galioms palaikyti, jeigu sutriktų<br />
Lietuvos ar kaimyninių šalių perdavimo<br />
tinklų darbas importuojant elektros<br />
energiją“, – sako AB „Lietuvos energija“<br />
Rinkos departamento direktorius<br />
Edvardas Važgėla.<br />
Kaip pranešė „Lietuvos energija“, numatoma,<br />
kad elektros poreikis Ignalinos<br />
AE remonto laikotarpiu Lietuvoje<br />
bus apie 900 mln. kWh. Apie 37 proc.<br />
kiant užikrinti efektyvų bendravimą<br />
su „AS Draka Keila Cables“ klientais<br />
Lietuvoje ir Latvijoje, Vilniuje ir Rygoje<br />
buvo atidarytos atstovybės. Nuo š. m.<br />
rugpjūčio 1 d. „AS Draka Keila Cables“<br />
atstovybei Vilniuje vadovauja Mindaugas<br />
Liaugminas.<br />
„Draka Keila Cables“ bendrovės gaminius<br />
galima suskirstyti į kelias grupes:<br />
žemosios įtampos ir specialios<br />
paskirties kabeliai, galios kabeliai ir<br />
telekomunikaciniai kabeliai.<br />
Produkcija yra sertifikuota tarptautinį<br />
pripažinimą turinčios sertifikavimo įstaigos<br />
„SGS-FIMKO“. 1998 m. LRQA<br />
pripažino, kad „AS Draka Keila Cables“<br />
įmonės kokybės valdymo sistema atitinka<br />
ISO 9001 standartą. 2001 m. „Keila<br />
Kaabel“ aplinkos valdymo sistemai<br />
buvo išduotas ISO 14001 standarto<br />
reikalavimų atitikties sertifikatas.<br />
Lietuvos vartotojų poreikiui būtinos<br />
elektros energijos gaminama šalies<br />
elektrinėse, 63 proc. importuojama iš<br />
Rusijos, Estijos ir Skandinavijos.<br />
Pasak E. Važgėlos, elektros tiekimo<br />
šaltinių įvairovė ne tik garantuos patikimą<br />
šalies aprūpinimą elektra, bet<br />
ir skatins konkurenciją tarp Rusijos,<br />
Skandinavijos ir Baltijos šalių gamintojų<br />
tiekiant elektros energiją Lietuvos<br />
vartotojams geriausiomis sąlygomis,<br />
nedidinant elektros kainų.<br />
Kronikos skyrių tvarko Virgaudas Gudas<br />
90°<br />
S 2<br />
45°<br />
Chrom - Silizium - Mangan<br />
Molybdän-Vanadium<br />
0°<br />
Naujiena<br />
45°<br />
Atsuktuvas su reketo<br />
mechanizmu „Flex“<br />
Mūsų katalogo kreipkitės adresu:<br />
info@haupa.com<br />
90°<br />
HAUPA Baltics<br />
P. Smugleviciaus g. 8-30•08311 Vilnius<br />
Tel./GSM: +370 699 633 63<br />
Fax: +370 527 841 64<br />
E-mail: andrius.krisiunas@haupa.com<br />
www.haupa.com<br />
Visus produktus galite gauti iš mūsų<br />
elektros prekių didmenininkų.<br />
… Įtikinami sprendimai
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
38<br />
kronika<br />
lietuvos paštas<br />
modernizuojasi<br />
Lietuvos pašte įdiegta centralizuota<br />
paštų veiklos valdymo sistema (CVVS)<br />
popierines klientų aptarnavimo priemones<br />
nugramzdins užmarštin. Bendrovių<br />
„Siemens“ ir „ERP“ bei projekto konsultanto<br />
UAB „Ernst & Young Baltic”<br />
sukurtas universalių pašto darbų vietų<br />
(UPDV) tinklas padės gerinti pašto klientų<br />
aptarnavimą ir operatyviai vykdyti<br />
Lietuvos pašte teikiamų paslaugų bei<br />
finansinių srautų apskaitą.<br />
Lietuvos pašte vyksta esminiai pokyčiai,<br />
kuriuos pastebės ir klientai, ir darbuotojai<br />
– beveik neliko popierinių aptarnavimo<br />
procedūrų. Nebereikia ranka pildyti<br />
paslaugos rūšies, vienetų ar kainos –<br />
popierines formas keičia kompiuteriniai<br />
šablonai, kuriuos daugeliu atveju<br />
klientui tenka tik pasirašyti.<br />
Pasikeitė ne tik darbo priemonės.<br />
Kompiuterizavus ir suvienodinus iki šiol<br />
veikusias decentralizuotas mažas apskaitos<br />
sistemas, pradėjo veikti bendra<br />
centralizuota verslo valdymo sistema,<br />
kurioje kiekviena UPDV naudojasi viena<br />
informacijos baze ir pildo ją vykdomų<br />
operacijų duomenimis. Sistema suprastino<br />
pašto aptarnavimo procedūras,<br />
paskirtas naujas<br />
„schneider electric lietuva“<br />
generalinis direktorius<br />
Elektros įrangos, jos komponentų, pramoninių<br />
automatinių įrenginių gamintojos<br />
ir tiekėjos kompanijos „Schneider<br />
Electric Lietuva“ naujuoju generaliniu<br />
direktoriumi paskirtas Aleksandras Ovčiarovas,<br />
iki šiol ėjęs bendrovės Pramonės<br />
automatikos skyriaus vadovo<br />
pareigas. A. Ovčiarovas naujose pareigose<br />
pakeis iki šiol bendrovės veiklai<br />
Lietuvoje vadovavusį tarptautinės<br />
sutrumpino jų trukmę, leidžia lanksčiau<br />
ir efektyviau teikti paslaugas bei<br />
užtikrinti apskaitos skaidrumą.<br />
„Informacija apie kasdien vykdomas<br />
paslaugas ir parduodamas prekes<br />
– nuo pašto ženklo, voko ar žurnalo<br />
iki siuntinio ar perlaidos – patenka į<br />
bendrąją apskaitos sistemą. Centralizuotai<br />
valdydami tokią informaciją<br />
galime identifikuoti populiariausias<br />
pašto paslaugas, tiksliau prognozuoti<br />
jų piką ir klientų poreikius“, – aiškina<br />
E. Vaikelys, Lietuvos pašto generalinis<br />
direktorius.<br />
Šiuo metu Lietuvos pašte – vienoje iš<br />
stambiausių pagal darbuotojų skaičių ir<br />
didžiausioje pašto paslaugų sektoriuje<br />
šalies bendrovėje – kompiuterizuoti 166<br />
paštai, o darbuotojai apmokyti naudotis<br />
CVVS, kurią sudaro tarpusavyje integruotos<br />
„Microsoft Dynamics NAV“,<br />
UPDV ir „WEB Focus“ ataskaitų rengimo<br />
sistemos. Šiuose paštuose veikia<br />
600 klientų aptarnavimo vietų, kuriose<br />
įdiegta daugiau nei 1 000 kompiuterinių<br />
darbo vietų su CVVS programine<br />
įranga.<br />
Pasak „Siemens“ generalinio direktoriaus<br />
Audrio Barcevičiaus, šiuo metu<br />
tai vienas iš didžiausių verslo valdymo<br />
kompanijos „Schneider Electric“ vadovą<br />
Baltijos šalims Gediminą Abartį.<br />
Bendrovėje „Schneider Electric Lietuva“<br />
A. Ovčiarovas dirba nuo 2003<br />
m. Savo karjerą šioje kompanijoje jis<br />
pradėjo kaip pardavimų inžinierius. Po<br />
dvejų metų jis buvo paskirtas Pramonės<br />
automatikos skyriaus vadovu ir iki<br />
šiol dirbo su keturių žmonių komanda.<br />
Prieš ateidamas į „Schneider Electric<br />
Lietuva“ Aleksandras Ovčiarovas dirbo<br />
inžinieriumi-programuotoju bendrovėje<br />
„Gamybos priežiūra“, yra baigęs<br />
sistemos diegimo projektų Lietuvoje.<br />
Sukurta sistema leidžia nuosekliai diegti<br />
naujus pašto darbo, aptarnavimo ir<br />
apskaitos metodus kiekviename pašte,<br />
o ateityje suteikti maksimalią laisvę<br />
valdant įmonės išteklius, tvarkant<br />
paslaugų pasiūlą.<br />
„Sukurtas sprendimas pritaikytas konkrečiai<br />
Lietuvos pašto reikmėms. Vienai<br />
iš didžiausių Lietuvos bendrovių su specifiniais<br />
poreikiais sunku būtų pritaikyti<br />
vien standartines informacijos valdymo<br />
sistemas, todėl mūsų specialistai,<br />
bendradarbiaudami su pašto darbuotojais,<br />
atliko išsamią situacijos analizę<br />
ir sukūrė unikalią sistemą, apimančią<br />
platų pašto paslaugų poreikių spektrą“,<br />
– tvirtina sistemą kūrusios „ERP“<br />
generalinis direktorius Markas Zbarskis.<br />
Bandomoji CVVS eksploatacija nuo 2005<br />
m. gruodžio iki 2006 m. kovo vyko Kauno<br />
apskrities paštuose. Čia pirmiausia<br />
buvo kompiuterizuotos kasos, įdiegtas<br />
pardavimų informacijos surinkimas ir<br />
integravimas į bendrą Lietuvos pašto<br />
apskaitos sistemą CVVS. Nuo 2006 m.<br />
gegužės mėnesio šie darbai vykdomi<br />
Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio,<br />
Utenos Alytaus, Marijampolės,<br />
Tauragės, Telšių apskrityse ir Pašto<br />
pervežimo centre.<br />
Į sistemą įtraukiami visų Lietuvos pašto<br />
teikiamų paslaugų moduliai: 2006 m.<br />
visuose filialuose įdiegti mokesčių,<br />
perlaidų moduliai, Kauno, Tauragės,<br />
Alytaus ir Marijampolės apskričių paštuose<br />
– UPDV logistikos modulis (šio<br />
modulio diegimas likusiuose filialuose<br />
bus atnaujintas 2007 m. rugsėjo mėn.);<br />
2007 m. įdiegtas UPDV pensijų modulio<br />
funkcionalumas tų apskričių paštuose,<br />
kur buvo laimėti VSDFV skelbti konkursai<br />
(iš viso 26 paštuose), visuose<br />
filialuose pradėtas diegti UPDV prenumeratos<br />
modulio funkcionalumas;<br />
šiais metais numatytas Pašto pervežimo<br />
centro ir tarptautinių atsiskaitymų<br />
modulių diegimas.<br />
Kauno technologijos universitetą ir<br />
įgijęs valdymo technologijos inžinieriaus<br />
laipsnį.
užbaigta energetikos<br />
sistemų sujungimo studija<br />
Paskutinę liepos dieną darbo grupė,<br />
kurią sudaro AB „Lietuvos energija“<br />
ir „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“<br />
(Lenkija) atstovai, pasirašė baigtinį Lietuvos<br />
ir Lenkijos elektros energetikos<br />
sistemų sujungimo galimybių studijos<br />
dokumentą. Juo patvirtinama, kad projektas<br />
yra techniškai, juridiškai ir ekonomiškai<br />
pagrįstas, jeigu ne mažiau kaip<br />
75 proc. jo įgyvendinimo bus finansuojama<br />
iš Europos Sąjungos lėšų.<br />
„Projekto įgyvendinimas leis užtikrinti<br />
Lietuvos ir Baltijos šalių elektros tiekimo<br />
patikimumą, integraciją į bendrąją<br />
Europos elektros rinką ir sukurti sąlygas<br />
veiksmingiau išnaudoti energetinius<br />
šaltinius“, – sako dokumentą pasirašęs<br />
AB „Lietuvos energija“ Energetikos<br />
2007 m. liepos 12 d.<br />
negailestinga mirtis<br />
pasiglemžė lietuvos<br />
elektros energetikos<br />
asociacijos prezidentą<br />
rimvydą rukšėną.<br />
Savo darbinę veiklą velionis pradėjo<br />
1965 m. Lietuvos elektrinėje (tuomet<br />
– Lietuvos VRE). Pirmosios pareigos<br />
– remonto cecho meistras. Bėgant<br />
metams, žingeidžiam ir energingam<br />
jaunuoliui buvo patikimos vis atsakingesnės<br />
pareigos – nuo Gamybos<br />
ir technikos skyriaus vyresniojo inžinieriaus<br />
iki Įrenginių derinimo cecho<br />
viršininko pavaduotojo, o vėliau – ir<br />
elektrinės direktoriaus pavaduotojo.<br />
R. Rukšėnas vadovavo Vilniaus 3-io-<br />
sistemos direktorius Vladas Paškevičius.<br />
Naujoji jungtis padės Lenkijai<br />
užtikrinti elektros tiekimą šalies šiaurės<br />
rytų regionui.<br />
Energetikos sistemų sujungimui numatyta<br />
nutiesti 154 km aukštosios įtampos<br />
(400 kV) dvigrandę elektros perdavimo<br />
liniją nuo Alytaus iki Elk (Lenkija). Išankstiniu<br />
vertinimu projektas gali būti<br />
užbaigtas 2012 m. Jo įgyvendinimui<br />
reikia 237 mln. eurų investicijų – 71<br />
mln. eurų Lenkijos teritorijoje ir 166<br />
mln. eurų Lietuvos teritorijoje.<br />
Perdavimo galios ir tarpsisteminių srautų<br />
tarp abiejų šalių užtikrinimui būtina<br />
išplėsti tiek Lietuvos, tiek Lenkijos vidaus<br />
elektros tinklus. Tam reikalingos<br />
ir papildomos investicijos – 371 mln.<br />
eurų Lenkijoje ir 95 mln. eurų Lietuvoje.<br />
Investicijas vidaus tinklų plėtrai turi<br />
užtikrinti pačios projekto šalys.<br />
sios termofikacinės elektrinės statybai.<br />
Buvo paskirtas Vilniaus termofikacinės<br />
elektrinės direktoriumi, o 1995–1998<br />
m. jam buvo patikėtos Lietuvos valstybinės<br />
energetikos sistemos (dabar<br />
– AB „Lietuvos energija“) generalinio<br />
direktoriaus ir valdybos pirmininko<br />
pareigos. Nuo 1998 m. R. Rukšėnas<br />
vadovavo Lietuvos elektros energetikos<br />
asociacijai. Už nuopelnus 1986 m. jam<br />
buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio<br />
inžinieriaus vardas.<br />
Rimvydas Rukšėnas aktyviai dalyvavo<br />
daugelio visuomeninių organizacijų veikloje,<br />
buvo vienas iš Pasaulio energetikos<br />
tarybos Lietuvos komiteto įkūrėjų<br />
bei šio komiteto Tarybos, Europos elektros<br />
pramonės sąjungos „Eurelectric“<br />
valdybos narys. R. Rukšėnas mėgo<br />
„Lietuvos energija“ informuoja, kad pastačius<br />
trūkstamą grandį bus visiškai<br />
užbaigtas Baltijos energetikos žiedas,<br />
jungiantis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos,<br />
Švedijos ir Lenkijos energetikos<br />
sistemas, kuris padės užtikrinti Baltijos<br />
šalių elektros tinklų funkcionavimo<br />
saugumą ir patikimumą. Projektas yra<br />
įtrauktas į prioritetinių Europos Sąjungos<br />
projektų sąrašą, o jo įgyvendinimui<br />
paskirtas koordinatorius.<br />
aktyvųjį sportą, buvo Lietuvos vandens<br />
slidinėjimo čempionato vyriausiasis<br />
teisėjas ir Lietuvos vandens slidžių<br />
sporto federacijos teisėjų kolegijos<br />
pirmininkas. Taip pat aktyviai dalyvavo<br />
statant titano paminklą-kryžių 1943 m.<br />
Laptevų jūros salose žuvusiems lietuviams<br />
ir suomiams atminti.<br />
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
39
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
40<br />
naujienos<br />
priešgaisrinis tinklelis<br />
Hapuflam<br />
Žmogus yra bejėgis prieš natūralias<br />
gamtos jėgas, tačiau nėra neapsaugotas.<br />
Mūsų produktai padės Jums<br />
sumažinti gaisro padarytą žalą. Vienas<br />
iš tokių – priešgaisrinis tinklelis Hapuflam<br />
kabeliams apsaugoti.<br />
Priešgaisrinis tinklelis apsaugo kabelius<br />
nuo gaisro net 3 val. – tai naujas<br />
ir vienintelis toks produktas Lietuvoje.<br />
Tinklelis sertifikuotas Vokietijos, Anglijos<br />
laboratorijose bei Lietuvos gaisrinių<br />
tyrimų centre.<br />
Priešgaisrinis tinklelis lengvai montuojamas<br />
– nereikia specialių gebėjimų,<br />
užtenka trumpo apmokymo. Jis lengvai<br />
karpomas, lankstus, mažai sveria,<br />
akytas, todėl praleidžia normalių darbo<br />
mokslininkai suvaldė<br />
vandenynų energiją<br />
Vandenynai netolimoje ateityje taps<br />
alternatyviais neišsenkančiais energijos<br />
šaltiniais: kompanijos ,,Voith Siemens<br />
Hydro“ hidroinžinieriai sukūrė ir<br />
sėkmingai išbandė technologiją, gebančią<br />
vandenynų bangavimą paversti<br />
elektros energija.<br />
Bangų jėgainės veikimo technologija<br />
remiasi vandens svyravimu: pailgame<br />
bake su piltuvėlio formos stogu esan-<br />
režimų kabelių išskiriamą šilumą. Tinklelį,<br />
priešingai nei priešgaisrinius dažus<br />
kabeliams, galima vynioti ir ant senų<br />
kabelių, jų nereikia valyti. Net ir įvykus<br />
gaisrui, tinklelį galima lengvai pakeisti<br />
nauju, nes kabeliai lieka nepažeisti. Nuėmus<br />
apdegusį bei išsipūtusį tinklelį,<br />
kitas gaisro liekanas pakanka tik iššluoti<br />
arba išsiurbti dulkių siurbliu.<br />
nauji Quint poWer<br />
maitinimo šaltiniai su<br />
sFB technologija<br />
SFB technologija (Selective Fuse Breaking<br />
Texnology – pasirinktinio saugiklių<br />
atjungimo technologija) užtikrina greitą<br />
ir patikimą standartinių saugiklių veikimą.<br />
Išėjimo srovė 12 ms laikotarpiu<br />
gali būti 6 kartus didesnė už vardinę<br />
srovę. Sugedusių įrenginių maitinimo<br />
tis vanduo banguoja suspausdamas ir<br />
išlaisvindamas jame esantį orą – dėl<br />
slėgio skirtumo atsiradusią potencinę<br />
energiją turbina ir generatorius paverčia<br />
elektros energija.<br />
Bandomasis įrenginys aprūpina elektra<br />
apie 50 namų ūkių, tačiau tikimasi, jog<br />
eksperimento sėkmė paskatins kurti<br />
dideles komercines jėgaines. Ekspertų<br />
vertinimu, vienas tokios energijos teravatas<br />
(vienas trilijonas vatų) atitinka<br />
apie 1 400 įprastinės jėgainės energijos<br />
blokų.<br />
Priešgaisrinis tinklelis naudojamas<br />
patalpose apsaugai nuo karščio ir tiesioginės<br />
liepsnos – mokyklose, ligoninėse,<br />
gyvenamuosiuose ir pramonės<br />
pastatuose – kabelinėms kopėčioms ir<br />
šachtoms, įvadinių kabelių atskyrimui<br />
nuo kitų įvadinių kabelių.<br />
Daugiau informacijos interneto svetainėje<br />
www.exterus.lt<br />
grandinės pasirinktinai atjungiamos ir<br />
gedimai lokalizuojami, o likusi svarbi<br />
sistemos dalis gali toliau funkcionuoti.<br />
Visapusė diagnostika nuolat kontroliuoja<br />
išėjimo įtampą ir srovę. Prevencinė<br />
funkcionavimo kontrolė nustato kritinius<br />
darbo režimus, juos vizualizuoja ir gali<br />
pranešti apie tai valdymo sistemai dar<br />
prieš atsirandant klaidai.<br />
Daugiau informacijos interneto svetainėje<br />
www.phoenixcontact.lt<br />
Nuolat augant energijos poreikiui ir<br />
senkant neatsinaujinantiems šaltiniams,<br />
pastarieji vis dažniau keičiami alternatyviais.<br />
Vienas iš jų – hidroelektrinės, kurių<br />
tiekiama energija sudaro apie 18 proc.<br />
pasaulyje gaminamos energijos.<br />
,,Voith Siemens Hydro“ yra pirmaujanti<br />
pažangių, aplinkai palankių energijos<br />
šaltinių kūrėja: šios kompanijos gaminamos<br />
turbinos ir generatoriai naudojami<br />
daugiau nei trečdalyje pasaulio<br />
hidroelektrinių.
<strong>NETA</strong> baigia savo narių darbuotojų mokymus<br />
Nacionalinė elektros technikos verslo<br />
asociacija (<strong>NETA</strong>) baigia paramos,<br />
gautos iš Europos socialinio fondo, įsisavinimą.<br />
2006 m. kovo 6 d. bendrovė<br />
kartu su Lietuvos Respublikos socialinės<br />
apsaugos ir darbo ministerija bei<br />
Europos socialinio fondo agentūros<br />
Paramos fondu pasirašė sutartį „<strong>NETA</strong><br />
įmonių-narių darbuotojų mokymas“<br />
projektui įgyvendinti. Bendra projekto<br />
vertė – 721 920 Lt, o Europos Sąjungos<br />
ir Lietuvos Respublikos parama sieks<br />
541 440 Lt. Per metus, iki 2007 m. rugsėjo<br />
pabaigos, pagal šį projektą savo<br />
kompetenciją pakėlė apie penktadalis<br />
asociacijos narių darbuotojų.<br />
Mokymus vedė M. Gurskienės TŪB<br />
Verslo mokymo centras ir viešoji įstaiga<br />
„Užsienio kalbų mokymo centras“.<br />
Projekto vykdymo metu apmokyti<br />
225 darbuotojai. Kiekvienas projekto<br />
dalyvis vidutiniškai dalyvavo 1 arba<br />
„Flir systems“<br />
pristatė naujos kartos<br />
termovizorius T360/400<br />
Naujos kartos „FLIR Systems“ termovizoriuose<br />
T360/400 yra pilnas<br />
reikalingų funkcijų rinkinys termovizinei<br />
diagnostikai. Jų didelis 3,5 colio<br />
priliečiamas ekranas (touch screen)<br />
vartotojui leidžia patogiai ir paprastai<br />
prijungti prie termogramos tekstinius<br />
komentarus, nubraižytus paaiškinimus,<br />
naudotis analizės funkcijomis, o<br />
sukiojamas infraraudonųjų spindulių<br />
modulis – patogiai dirbti įvairiose situacijose.<br />
Naujieji termovizoriai yra jautrūs<br />
(0,07°C). Termovizoriuje T360/400 iyra<br />
ntegruotas 320x240 radiometrinis detektorius,<br />
keičiami lęšiai su automatiniu jų<br />
atpažinimu, automatinis fokusavimas,<br />
2 mokymų seminaruose. Iš viso surengti<br />
26 mokymo seminarai. Be to,<br />
64 darbuotojai mokėsi anglų kalbos<br />
(60 akademinių val.).<br />
<strong>NETA</strong> įmonių vadovai labai teigiamai<br />
atsiliepė apie mokymus, jų kokybę ir<br />
gautų žinių praktinį taikymą įmonių<br />
veikloje. Asociacija ir ateityje planuoja<br />
kreiptis dėl Europos socialinio fondo<br />
paramos tolesniems darbuotojų mokymams.<br />
trumpai apie neta<br />
Asociacija <strong>NETA</strong> įkurta 2001 m. gegužės<br />
mėnesį. Šiuo metu asociacijos<br />
veikloje dalyvauja 37 įmonės ir organizacijos.<br />
Pagrindinės asociacijos veiklos<br />
kryptys – atstovauti elektros technikos<br />
verslui valstybės institucijose, užtikrinti<br />
verslo saugumą, vykdyti informacinę ir<br />
lobistinę veiklą ir dalyvauti bendruose<br />
projektuose. Nuo 2005 m. asociacija<br />
1,3Mpix vaizdo kamera su pašvietimu.<br />
Atminčiai naudojama standartinė išimama<br />
SD atminties kortelė. Taip pat į<br />
naują modelį įdiegta papildomų analizės<br />
funkcijų. Nepaisant įdiegtų naujovių<br />
ir prietaisų galimybių, T360/400<br />
yra lengvi (tik 880 g), paprasti ir labai<br />
patogus naudoti visais metų laikais<br />
(aplinkos temperatūra – nuo –15°C iki<br />
+50°C). T360/400 – galingi viduje, bet<br />
stilingi išorėje.<br />
Daugiau informacijos interneto svetainėje<br />
www.elintosms.lt arba UAB „Elintos<br />
matavimo sistemos“<br />
Tel.: (8 37) 45 27 90, (8 5) 238 7147;<br />
e. p.: info@elintosms.lt,<br />
vilnius@elintosms.lt<br />
yra Pasaulinės energetikų tarybos Lietuvos<br />
komiteto narė.<br />
Nuo 2001 m. įgyvendinta keletas bendrojo<br />
pobūdžio projektų: elektroninės<br />
informacijos, prekybos ir reklamos<br />
vystymas; elektrotechninės krypties<br />
žurnalo „Elektros erdvės“ leidimas<br />
(mūsų svetainėje rasite visų žurnalo<br />
numerių elektronines versijas).<br />
<strong>NETA</strong> atvira visiems, kurie vienaip ar<br />
kitaip susiję su elektros verslu, mokslu,<br />
komponentų didmenine prekyba<br />
ar projektavimo darbais. Asociacijos<br />
tikslų sprendimą pagreitintų naujų narių<br />
su savo idėjomis (ir rūpesčiais) atėjimas<br />
į mūsų veiklą. Daugiau informacijos<br />
rasite mūsų interneto svetainėje<br />
www.neta.lt.<br />
Bronius Rasimavičius, asociacijos<br />
<strong>NETA</strong> prezidentas<br />
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
41
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
42<br />
teisė<br />
ĮMONIŲ TEISĖ<br />
keisis kooperatinių<br />
bendrovių (kooperatyvų)<br />
reglamentavimas<br />
Nuo 2007 m. spalio 1 d. įsigalios Kooperatinių<br />
bendrovių (kooperatyvų)<br />
įstatymo pataisos. Šiomis pataisomis<br />
išplėstas bendrovių sąrašas, kurios gali<br />
būti laikomos žemės ūkio kooperatinėmis<br />
bendrovėmis. Įsigaliojus pataisoms<br />
tokiomis bendrovėmis turės teisę tapti<br />
ir organizacijos, atitinkančios vieną iš<br />
šių kriterijų: daugiau kaip 70 proc. jos<br />
narių yra fiziniai ar juridiniai asmenys,<br />
kurių pajamų iš žemės ūkio veiklos<br />
dalis sudaro 50 ir daugiau procentų<br />
visų pajamų, o jų pajų vertė – daugiau<br />
kaip 70 proc. visų narių pajų vertės<br />
arba tos, kurių daugiau kaip 20 narių<br />
ir daugiau kaip 70 proc. jos narių yra<br />
fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurie<br />
nustatyta tvarka yra įregistravę žemės<br />
ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės<br />
ūkio ir kaimo verslo registre, o jų pajų<br />
vertė sudaro daugiau kaip 70 proc. visų<br />
kooperatinės bendrovės (kooperatyvo)<br />
narių pajų vertės, ir tos, kurių daugiau<br />
kaip 70 proc. jos narių pajų vertės sudaro<br />
narių – kooperatinių bendrovių<br />
(kooperatyvų), pripažintų žemės ūkio<br />
kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais),<br />
pajų vertė. Įstatyme taip<br />
pat nustatyti pagrindai, kuriems esant<br />
bendrovė nepripažįstama žemės ūkio<br />
kooperatine bendrove.<br />
Įsigaliosiančiose įstatymo pataisose<br />
numatyta, kad pajų perleidusio asmens<br />
narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigia<br />
įsigaliojus narių susirinkimo<br />
sprendimui dėl asmens, įsigijusio pajų,<br />
priėmimo į narius. Ankstesniame reglamentavime<br />
narystės pasibaigimo<br />
sąlyga buvo siejama su minėto sprendimo<br />
priėmimu. Taip pat pakeistas<br />
kooperatinės bendrovės narių teisės<br />
balsuoti bei pajų perleidimo tvarkos<br />
reglamentavimas.<br />
Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių<br />
(kooperatyvų) įstatymo 31, 10, 11<br />
ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.<br />
X-1154; Žin., 2007, Nr. 64-2458.<br />
įmonės galės naudotis<br />
tarptautiniais apskaitos<br />
standartais<br />
Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisomis<br />
įmonėms suteikta galimybė<br />
pasirinkti, kuriuos standartus – Tarptautinius<br />
apskaitos standartus ar Verslo<br />
apskaitos standartus – taikyti tvarkant<br />
buhalterinę apskaitą ir sudarant finansinę<br />
atskaitomybę. Šia teise jau gali<br />
pasinaudoti tos įmonės, kurių ataskaitinis<br />
laikotarpis prasideda po liepos 1<br />
d.. Pažymėtina, kad toks pasirinkimas<br />
negali būti keičiamas anksčiau negu<br />
po 5 metų, išskyrus atvejį, kai juridinis<br />
asmuo tampa įmonių grupės įmone.<br />
Be to, Buhalterinės apskaitos įstatymo<br />
nuostatos nuo 2007 m. liepos 1 d. yra<br />
taikomos ir investicinių kintamojo kapitalo<br />
bendrovių valdymo įmonėms,<br />
investicinių fondų valdymo įmonėms<br />
bei draudimo bendrovėms. Naujoje<br />
minėto įstatymo redakcijoje numatyta,<br />
kad buhalterinėse sąskaitose, sąskaitų<br />
planuose, ūkinėse operacijose turi<br />
atsispindėti finansavimo sumos. Taip<br />
pat išplėsta komercinės paslapties<br />
sąvoka, kuri apima ir neskelbiamą<br />
bei metiniame pranešime ar veiklos<br />
ataskaitoje nenurodytą apskaitos informaciją.<br />
Iki įstatymo pakeitimo konfidencialia<br />
informacija buvo laikoma tik<br />
finansinėje atskaitomybėje nenurodyta<br />
informacija.<br />
Pagal pakeistą Buhalterinės apskaitos<br />
įstatymą, už buhalterinių įrašų teisingumą<br />
atsakys ne tik vyriausiasis buhalteris,<br />
buhalteris ar apskaitos paslaugas<br />
teikianti įmonė, bet ir kiti asmenys,<br />
tvarkantys apskaitą: individualių įmonių<br />
vadovai, gyventojai, kurie verčiasi<br />
individualia veikla, ir ūkininkai ar ūkininko<br />
partneriai.<br />
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos<br />
įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11,<br />
14, 17, 19, 22 straipsnių pakeitimo ir<br />
papildymo įstatymas Nr. X-1178; Žin.,<br />
2007, Nr. 68-2654.<br />
pakeistas reglamentavimas,<br />
susijęs su įmonių<br />
finansiniais metais<br />
Naujoje Įmonių finansinės atskaitomybės<br />
įstatymo redakcijoje numatytas draudimas<br />
įmonėms keisti finansinius metus<br />
dažniau kaip vieną kartą per penkerius<br />
metus. Šis draudimas netaikomas, kai<br />
įmonė keičia savo finansinius metus į<br />
finansinius metus, susijusius su kalendoriniais<br />
metais. Įmonės, pradedančios<br />
ūkinę veiklą, finansiniai metai yra<br />
laikotarpis nuo jos įsteigimo dienos iki<br />
finansinių metų pabaigos.<br />
Minėtos įstatymo naujovės įsigaliojo<br />
nuo 2007 m. liepos 1 d..<br />
Lietuvos Respublikos įmonių finansinės<br />
atskaitomybės įstatymo 15, 16,<br />
24 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.<br />
X-1179; Žin., 2007, Nr. 68-2655.
MOKESČIŲ TEISĖ<br />
ratifikuota lietuvos<br />
ir korėjos sutartis dėl<br />
dvigubo apmokestinimo<br />
išvengimo ir mokesèių<br />
slėpimo prevencijos<br />
Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m.<br />
birželio 7 d. ratifikavo Lietuvos Vyriausybės<br />
ir Korėjos Vyriausybės pasirašytą<br />
Sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo<br />
išvengimo ir mokesčių slėpimo<br />
prevencijos (Sutartis). Sutartis numato,<br />
kad kai Lietuvos rezidentas gauna<br />
pajamas Korėjoje, Lietuva, jei tik jos<br />
vidaus įstatymai nenumato palankesnio<br />
apmokestinimo, leidžia iš to rezidento<br />
pajamų atimti sumą, lygią Korėjoje sumokėtam<br />
pajamų mokesčiui. Atimamos<br />
sumos paskaičiavimui taikomi apribojimai<br />
yra numatyti Sutartyje. Lietuvos<br />
rezidentu laikomas bet kuris asmuo,<br />
kuriam pagal Korėjos įstatymus nustatyta<br />
prievolė mokėti mokestį. Šios<br />
nuostatos atitinkamai taikomos ir Korėjos<br />
rezidentams Lietuvoje.<br />
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl<br />
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir<br />
Korėjos Respublikos Vyriausybės sutarties<br />
dėl dvigubo apmokestinimo<br />
išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos<br />
ratifikavimo Nr. X- 1173; Žin.,<br />
2007, Nr. 72-2924.<br />
laivybos vieneto<br />
gautoms pajamoms<br />
bus taikomas fiksuotas<br />
pelno mokesèio tarifas<br />
Pelno mokesčio įstatymas papildytas<br />
naujais straipsniais, nustatančiais tarptautinio<br />
jūrų vežimo jūrų laivais ir su<br />
juo tiesiogiai susijusios veiklos pajamų<br />
apmokestinimu. Pagal šį įstatymą su<br />
tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai<br />
susijusia veikla laikomos paslaugos,<br />
būtinos tarptautiniam vežimui jūrų<br />
laivais ir kitos ekonomiškai svarbios<br />
priemonės, tokios kaip laivo valdymo,<br />
administracinės ir eksploatavimo, laivo<br />
priežiūros paslaugos, draudimo paslaugos,<br />
krovinių pakrovimo ar iškrovimo<br />
paslaugos, konteinerių, būtinų prekėms<br />
vežti, išnuomojimas ir pan..<br />
Įstatymu nustatytus kriterijus atitinkantiems<br />
subjektams fiksuotas mokesčio<br />
tarifas bus taikomas iki 2016 m. gruodžio<br />
31 d. Fiksuotu mokesčio tarifu apmokestinamos<br />
Laivybos vieneto pajamos<br />
iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su<br />
juo tiesiogiai susijusios veiklos gali būti<br />
apmokestinamos, jeigu visą Lietuvos<br />
apmokestinamojo vieneto mokestinį<br />
laikotarpį arba nuolatinės buveinės,<br />
per kurią užsienio apmokestinamasis<br />
vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas<br />
Europos ekonominės erdvės<br />
valstybėje narėje, vykdo veiklą Lietuvos<br />
Respublikos teritorijoje. Pasirinkęs taikyti<br />
apmokestinimo fiksuotu mokesčiu tvarką,<br />
laivybos vienetas informuoja vietos<br />
mokesčių administratorių. Fiksuotas<br />
pelno mokesčio bazė apskaičiuojama,<br />
priklausomai nuo jūrų laivo naudingosios<br />
talpos, – kiekvienam 100 jūrų laivo<br />
naudingosios talpos taikant fiksuotą<br />
dienos sumą ir gautą dydį dauginant<br />
iš laivybos vieneto mokestinio laikotarpio<br />
dienų skaičiaus. Be to, fiksuoto<br />
mokesčio bazei be jokių atskaitymų<br />
taikomas 15 proc. tarifas. Šis mokestis<br />
privalo būti deklaruotas Pelno mokesčio<br />
įstatymo nustatyta tvarka.<br />
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio<br />
įstatymo 2, 4, 7, 11, 12, 18, 19, 26, 31,<br />
43, 50, 51, 53, 58 straipsnių, 1 priedėlio<br />
pakeitimo bei papildymo 38-1, 38-2<br />
straipsniais įstatymas Nr. X-1110; Žin.,<br />
2007, Nr. 55-2126.<br />
DARBO TEISĖ<br />
padidintas minimalusis<br />
darbo užmokestis<br />
Vyriausybės nutarimu nuo 2007 m. liepos<br />
1 d. minimalusis valandinis atlygis<br />
padidintas nuo 3,66 lito iki 4,19 lito, o<br />
minimalioji mėnesinė alga – nuo 600<br />
litų iki 700 litų.<br />
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007<br />
m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 543 dėl<br />
Minimaliojo darbo užmokesčio didinimo;<br />
Žin., 2007, Nr. 65-2525.<br />
nuo kitų metų bus<br />
licencijuojama juridinių ir<br />
fizinių asmenų, teikianèių<br />
darbuotojų saugos ir<br />
sveikatos paslaugas, veikla<br />
Priimtuose Darbuotojų saugos ir sveikatos<br />
įstatymo pakeitimuose nustatyta,<br />
kad nuo 2008 m. liepos 1 d. bus<br />
licencijuojama juridinių ir fizinių asmenų,<br />
teikiančių darbuotojų saugos ir<br />
sveikatos paslaugas, veikla. Licencijas<br />
teikti darbuotojų saugos ir sveikatos<br />
paslaugas išduos, sustabdys jų galiojimą,<br />
panaikins, prižiūrės ir kontroliuos,<br />
kaip laikomasi licencijuojamos veiklos<br />
sąlygų, Vyriausybės įgaliota institucija.<br />
Vyriausybė taip pat turi patvirtinti<br />
darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų<br />
teikimo licencijavimo taisykles,<br />
profesinių ligų sąrašą, profesinių ligų<br />
valstybės registro nuostatus iki 2008<br />
m. sausio 1d..<br />
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo<br />
pakeitimuose taip pat numatyti<br />
reikalavimai, kuriuos turi atitikti fiziniai<br />
ir juridiniai asmenys, siekiantys gauti<br />
minėtas licencijas, bei atsisakymo<br />
jas išduoti, sprendimo jas panaikinti<br />
pagrindai. Licencija bus išduodama<br />
neterminuotam laikui. Apie išduotas,<br />
panaikintas ar sustabdytas licencijas<br />
bus skelbiama „Valstybės žinių“ priede<br />
„Informaciniai pranešimai“.<br />
Be to, pakeisti ir reikalavimai darbuotojų<br />
saugos ir sveikatos specialistams,<br />
įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos<br />
tarnyboms, statinių projektavimo,<br />
statinių statybos saugos ir sveikatos<br />
koordinatoriams. Juos ruošti galės tik<br />
Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos.<br />
Taip pat nustatyta, kokie asmenys<br />
gali dirbti saugos ir sveikatos<br />
specialistais įmonėse.<br />
Darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų<br />
saugą ir sveikatą, gali paskirti<br />
vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir<br />
sveikatos specialistų arba steigti darbuotojų<br />
saugos ir sveikatos tarnybą,<br />
ar sudaryti sutartį dėl darbo saugos<br />
ir sveikatos paslaugų teikimo su licencijuotu<br />
fiziniu ar juridiniu asmeniu.<br />
Ankstesnėje įstatymo redakcijoje buvo<br />
numatyta galimybė tik steigti darbuotojų<br />
saugos ir sveikatos tarybą.<br />
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos<br />
ir sveikatos įstatymo 1, 2, 5, 8, 12, 15,<br />
16, 21, 25, 27, 29, 34, 38, 39, 44, 45<br />
straipsnių pakeitimo ir papildymo, V skyriaus<br />
pavadinimo pakeitimo bei įstatymo<br />
papildymo 121 straipsniu įstatymas Nr.<br />
X-1169; Žin., 2007, Nr. 69-2720.<br />
APLINKOS<br />
APSAUGOS TEISĖ<br />
reglamentuotas paviršinių<br />
nuotekų tvarkymas<br />
Aplinkos ministrui patvirtinus Paviršinių<br />
nuotekų tvarkymo reglamentą, nustatyti<br />
aplinkosaugos reikalavimai tokių nuotekų<br />
tvarkymui, valymui ir išleidimui,<br />
siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos.<br />
Reglamentas taikomas visiems asmenims,<br />
valdantiems (naudojantiems)<br />
teritorijas, ant kurių susidaro arba gali<br />
susidaryti paviršinės nuotekos, rengiantiems<br />
tokių teritorijų planavimo dokumentus,<br />
statybos (statinių) projektus,<br />
projektuojantiems paviršinių nuotekų<br />
tvarkymo sistemas, planuojantiems<br />
išleisti arba išleidžiantiems paviršines<br />
nuotekas į aplinką arba kitiems asmenims<br />
priklausančias nuotekų tvarkymo<br />
sistemas, taip pat institucijoms, re-<br />
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
43
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
44<br />
teisė<br />
guliuojančioms ir kontroliuojančioms<br />
paviršinių nuotekų tvarkymą.<br />
Reglamentas nustato reikalavimus<br />
paviršinių nuotekų, susidarančių ant<br />
galimai teršiamų teritorijų, tvarkymui,<br />
reglamentuoja paviršinių nuotekų išleidimą<br />
į aplinką ar į nuotakyną bei<br />
leidimų išdavimą išleidžiant paviršines<br />
nuotakas į aplinką.<br />
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro<br />
2007 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr.<br />
D1-193 dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo<br />
reglamento patvirtinimo; Žin., 2007,<br />
Nr. 42-1594.<br />
patvirtintos miško<br />
sanitarinės apsaugos<br />
taisyklės<br />
Pakeistos taisyklės nustato miško sanitarinės<br />
apsaugos nuo biotinių, abiotinių<br />
ir antropogeninių veiksnių pagrindinius<br />
reikalavimus, siekiant reguliuoti ligų<br />
ir kenkėjų skaičių, vykdyti jų masinio<br />
dauginimosi židinių prevenciją ar juos<br />
naikinti. Taisyklės privalomos miško<br />
valdytojams, savininkams, naudotojams,<br />
miško dauginamosios medžiagos<br />
tiekėjams, taip pat fiziniams bei<br />
juridiniams asmenims, ruošiantiems,<br />
sandėliuojantiems ir perdirbantiems<br />
apvaliąją medieną bei kitus miško išteklius.<br />
Šių taisyklių vykdymą kontroliuoja<br />
valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai<br />
saugomų teritorijų pareigūnai ir<br />
aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės<br />
pareigūnai. Taisyklėse taip pat nustatytas<br />
maksimalus leidžiamas šaknų<br />
kenkėjų skaičius, medyno natūraliai<br />
iškrentančio tūrio procentai, nustatyta<br />
numatomų iškirsti plynais sanitariniais<br />
kirtimais medynų medžių būklės vertinimo<br />
žiniaraščio forma.<br />
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro<br />
2007 m. balandžio 11 d. įsakymas dėl<br />
Miško sanitarinių taisyklių patvirtinimo;<br />
Žin., 2007, Nr. 42-1596.<br />
sumažinti leistino triukšmo<br />
dydžiai gyvenamuosiuose<br />
ir visuomeninės paskirties<br />
pastatuose ir jų aplinkoje<br />
2007 m. liepos 8 d. įsigaliojo sveikatos<br />
apsaugos ministro patvirtinta Higienos<br />
norma HN 33:2007, kuri nustato ribinius<br />
triukšmo dydžius gyvenamuosiuose ir<br />
visuomeninės paskirties pastatuose<br />
bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant<br />
triukšmo poveikį visuomenės sveikatai.<br />
Ši norma yra privaloma juridiniams ir<br />
fiziniams asmenims, projektuojantiems,<br />
statantiems bei eksploatuojantiems<br />
gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties<br />
pastatus, rengiantiems miestų<br />
ir kitų gyvenviečių, gyvenamųjų rajonų,<br />
mikrorajonų planavimo užstatymo<br />
ir rekonstravimo projektus, taip pat ir<br />
institucijoms vykdančioms akustinio<br />
triukšmo stebėjimą ir kontrolę. Naująja<br />
Higienos norma buvo sumažinti<br />
leidžiama triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose<br />
ir visuomeninės paskirties<br />
pastatuose.<br />
Sveikatos apsaugos ministro įsakymas<br />
dėl Lietuvos higienos normos HN<br />
33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo<br />
ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės<br />
paskirties pastatuose bei<br />
jų aplinkoje“ patvirtinimo Nr. V- 555;<br />
Žin., 2007, Nr.75-2990.<br />
reglamentuota tautinio<br />
paveldo produktų apsauga<br />
Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos<br />
Respublikos tautinio paveldo<br />
produktų įstatymas. Šiuo įstatymu yra<br />
siekiama užtikrinti tautinio paveldo produktų<br />
valstybinę apsaugą, išsaugoti ir<br />
skleisti sukauptą tradicinių amatų patirtį,<br />
apibrėžti tautinio paveldo produktų, tradicinių<br />
amatų sąvokas, jų klasifikavimo<br />
principus, sertifikavimo procedūras,<br />
nustatyti valstybės paramos šiai sričiai<br />
principus ir formas.<br />
Tautinio paveldo produktais pripažįstami<br />
ir sertifikuojami tik tie produktai,<br />
kurių kokybiniai ypatumai atitinka Lietuvos<br />
etnokultūros tradicijas. Produkto<br />
sertifikavimas paliudijamas sertifikatu.<br />
Pagal minėtą įstatymą tautinio paveldo<br />
produktai skirstomi į tradicinius<br />
gaminius, tradicinių veislių augalus,<br />
gyvūnus ir jų produktus bei tradicines<br />
paslaugas.<br />
Lietuvos Respublikos tautinio paveldo<br />
produktų įstatymas Nr. X-1207; Žin.<br />
2007, Nr. 77-3043.<br />
ENERGETIKOS TEISĖ<br />
iš naujo reglamentuotas<br />
gamtinių dujų tiekimas<br />
Šiuo Gamtinių dujų įstatymo pakeitimu<br />
įtvirtintas dujų kainų reguliavimas<br />
buitiniams ir nebuitiniams vartotojams.<br />
Nebuitiniams vartotojams dujų perda-<br />
Informaciją pateikė SORAINEN LAW OFFICES<br />
The Pan-Baltic M&A and Business Law Firm http://www.sorainen.lt<br />
vimo ir skirstymo kainos nustatomos<br />
ir diferencijuojamos pagal dujų vartojimo<br />
kiekį. Siekiant išvengti kryžminio<br />
subsidijavimo, reguliuojamos kainos<br />
bei jų diferencijavimas tarp vartotojų<br />
grupių turi būti vieši, o jų nustatymo<br />
principai – paprasti, skaidrūs ir nediskriminuojantys.<br />
Viršutinės kainų ribos<br />
nustatomos penkeriems metams.<br />
Įstatymas numato, kad dujų perdavimo,<br />
skystinimo, laikymo ir skirstymo veiklos<br />
ir tiekimo veikla turi būti atskirtos. Atskirtos<br />
turi būti ir dujų tiekimo veiklos,<br />
steigiant dukterinę ar atskirą įmonę.<br />
Tačiau jei integruotoji dujų įmonė tiekia<br />
dujas mažiau kaip 100 tūkst. vartotojų,<br />
veiklos rūšys neprivalo būti atskirtos.<br />
Nuo 2007 m. liepos 1 d. laisvaisiais<br />
vartotojais tapo visi vartotojai. Įstatymas<br />
suteikia teisę taip pat buitiniams<br />
vartotojams laisvai ir neatlygintinai pasirinkti<br />
tiekimo įmonę.<br />
Lietuvos Respublikos gamtinių dujų<br />
įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1054;<br />
Žin., 2007, Nr. 43-1626.<br />
patvirtintos naujos<br />
atominės elektrinės<br />
įgyvendinimo nuostatos<br />
Nuo 2007 m. liepos 10 d. įsigaliojo<br />
Atominės elektrinės įstatymas. Šio<br />
įstatymo tikslas ir paskirtis – nustatyti<br />
naujos atominės elektrinės įgyvendinimo<br />
projekto nuostatas, sudaryti<br />
finansines, teisines, organizacines<br />
prielaidas naujos atominės elektrinės<br />
projektui įgyvendinti. Projektui įgyvendinti<br />
steigiama projekto įgyvendinimo<br />
bendrovė – privatus juridinis asmuo. Ji<br />
atsako už projekto įgyvendinimo darbų<br />
vykdymą pagal branduolinės energetikos<br />
veiklai keliamus saugos reikalavimus.<br />
Įvykdžiusi teisės aktų nustatytus<br />
reikalavimus ir gavusi atitinkamus leidimus<br />
bei licencijas, ji tampa atominę<br />
elektrinę eksploatuojančia organizacija<br />
ir teisės aktų nustatyta tvarka plečia<br />
elektros energijos gamybos pajėgumus.<br />
Projekto įgyvendinimo bendrovė<br />
gali būti steigiama nacionalinio investuotojo<br />
iniciatyva, sudarant galimybę<br />
dalyvauti strateginiams partneriams.<br />
Pagal atominės elektrinės įstatymą<br />
Nacionaliniu investuotoju yra laikoma<br />
privačią iniciatyvą investuoti į projektą<br />
pareiškusi AB „Lietuvos energija“.<br />
Lietuvos atomines elektrinės įstatymas<br />
Nr. X- 1232; Žin., 2007, Nr. 76-3004.
OBO Bettermann kabelių<br />
tvirtinimo sistemos –<br />
protingas kabelių klojimo<br />
konstrukcijų pasirinkimas<br />
energetikos ir kitose<br />
infrastruktūrose<br />
Netrukus savo šimtmetį švęsianti įmonė OBO<br />
Bettermann gamina ir konstruoja plienines kabelių<br />
tvirtinimo sistemas jau nuo 1957 metų. Šiai sričiai skirtas<br />
mūsų gaminių asortimentas apima nuo sutvirtintų<br />
kabelių kopėčių, skirtų atstumams tarp tvirtinimų iki<br />
10m, iki įvairių lengvųjų kabelinių kopėčių, plataus<br />
panaudojimo lovių bei apšvietimo lovių įvairovės.<br />
Lietuvoje OBO Bettermann plieninės kabelių tvirtinimo<br />
konstrukcijos, pagrindinai dėl mūsų gaminių<br />
tinkamumo sudėtingoms montavimo sąlygoms, kiek<br />
dažniau yra naudojamos sunkiosiose montavimo<br />
konstrukcijose ( energetikoje, šilumos tiekimo terminaluose).<br />
Jos yra gerai įvertintos Lietuvos rinkoje.<br />
Rinkai siūlome tikriausiai didžiausią kabelinių lovių<br />
pasirinkimą tiek sunkesnėms, tiek ir lengvosioms<br />
montavimo konstrukcijoms.<br />
Iki 2007 m. pavasario-vasaros sezono mūsų<br />
asortimente nebuvo Lietuvos rinkai tinkamų lengvųjų<br />
kabelių kopėčių, kurios Lietuvoje montuojamos<br />
dažniausiai.<br />
OBO naujosios kartos standžiosios išpresuojamų<br />
kniedžių technologija pagamintos 45 mm ir 60 mm<br />
šoninio aukščio Nordic kabelių kopėčios naudotinos<br />
visuomeniniuose pastatuose ir lengvosios pramonės<br />
objektuose. Jos gaminamos nuo 2007 m. pavasario-vasaros<br />
sezono. Siūlomos 6 m ir 3 m ilgio. Cinko<br />
antikorozines dangas galima rinktis 20 µm arba 60<br />
µm storio.<br />
Nuo 2007 m. liepos mėnesio Nordic kabelių<br />
kopėčias neribotais kiekiais galime tiekti ir iš<br />
OBO Bettermann UAB Vilniaus sandėlio. Jas čia<br />
sandėliuojame ir 3 m, ir 6 m ilgio. 3m kabelių kopėčias<br />
į smulkesnius statybos objektus patogiau transportuoti<br />
furgonais.<br />
Kadangi Nordic kabelių kopėčių skersinukai yra<br />
kabelių kopėčių apačioje, naudingasis kabelių klojimo<br />
skerspjūvis yra viena didžiausių iš rinkoje siūlomų<br />
kabelinių kopėčių.<br />
OBO Bettermann UAB pardavimo komanda profesionaliai<br />
aptarnaus, suteiks naudingų patarimų bei<br />
užtikrins lanksčią ir sparčią logistiką.<br />
Tarmo Riit<br />
OBO Bettermann UAB<br />
Vadovas<br />
Čia dirba<br />
Cable Management by OBO ®<br />
efektyviai ir lanksčiai.<br />
Foto: Photocase.de<br />
„OBO Cable Management Systeme“ kuria techninės pastatų<br />
infrastruktūros pagrindą tam, kad energija ir duomenys būtų<br />
tiekiami ten, kur jų reikia. Nėra svarbu, ar tai elektrinė, ar biuro<br />
pastatas – visur dirba „OBO Systeme“ tinklas ir rūpinasi, kad<br />
būtų pagaminti įrenginiai, kad EDV sistemos veiktų ir kad žmonės<br />
galėtų pasiekti geriausių rezultatų.<br />
Cable Management by OBO ® Kabelių tvirtinimo sistemos<br />
Sistemos apsaugai nuo gaisro<br />
Laidų instaliavimo sistemos<br />
Paskirstymo prietaisų sistemos<br />
Sistemos, įrengiamos po<br />
grindimis<br />
CABLE MANAGEMENT<br />
OBO BETTERMANN UAB<br />
Meistrų 8 · Vilnius 02189 ·Tel. +370 5 2375911<br />
Faksas +370 5 2375912 · www.obo.lt
Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007<br />
46<br />
summary<br />
FoR tHE dARK<br />
to BE AS SHoRt<br />
as possiBle<br />
IN lItHUANIA<br />
6<br />
Modern life is unimaginable without<br />
electricity. The electricity considerably<br />
determines the standards of living, creates<br />
the conditions for further progress.<br />
Unfortunately, until now it is impossible to<br />
avoid the disturbances of the electricity<br />
supply, sometimes even large ones. It is<br />
until now impossible to ensure the continuous<br />
supply of the electricity to all consumers,<br />
but this goal is being striven for.<br />
In the article the most notable accidents<br />
of the interruption of the electricity<br />
supply and their consequences are<br />
analyzed. The are discussed the peculiarities<br />
of Lithuanian energy supply and<br />
ways of avoiding possible accidents.<br />
lIFE-cIRclE to tHE<br />
europe, that Fits<br />
AlSo FoR tHE RESt<br />
part oF the World<br />
24<br />
It is more and more often spoken about<br />
the disastrous climate change and, as<br />
it is supposed, the increase of carbon<br />
dioxide in the atmosphere that speeds<br />
up this change. One the most prominent<br />
scientists, an astrophysicist living<br />
in England Stephen Hawking, wishing to<br />
attract the attention of the world‘s powerful<br />
ones, has evaluated the climate change<br />
as much more dangerous than the international<br />
terrorism. The European Electric<br />
Energy Industry Union EURELECTRIC,<br />
concerned about the prospects of the<br />
EU energetics, has begun in 2005 to create<br />
the European energetics strategy, - it<br />
has performed the study „ The role of<br />
electric energetics - the new outlook to<br />
energetics that is safe, competitive, and<br />
diminishing the emissions of CO2“. This<br />
study is analyzed in detail in the article.<br />
electric spaces<br />
the protection oF<br />
Wind poWer stations<br />
FRoM lIgHtNINg ANd<br />
excess voltages<br />
30<br />
It is begun actively to build and exploit<br />
the power stations, producing the electricity<br />
from renewable sources (wind,<br />
sun and geothermic energy, water and<br />
biomass) during the last years in the Europe,<br />
as well as in Lithuania. In Lithuania<br />
the most favourable conditions are for<br />
the development of the systems that<br />
use wind and water energy. After the<br />
entering into the EU, Lithuania took an<br />
obligation to perform the requirements<br />
of the directive 2001/77/EC, according<br />
to that, 7 per cent of the electric energy,<br />
generated in Lithuania must be produced<br />
from alternative energy sources until<br />
2010. It is planned that, until 2010, the<br />
capacity of wind power stations would<br />
reach almost 200 MW. The capacity of the<br />
wind power stations that are produced<br />
and built now is about 1 MW, and the<br />
capacity of their complexes (parks) is<br />
larger than 10 MW. In the article there<br />
are presented the technical decisions<br />
how to protect the wind power stations<br />
from lightning and excess voltages.
ŽEmoms PaTalPoms<br />
auKšToms PaTalPoms<br />
T5 – geras<br />
sprendimas<br />
gamybinėms ir<br />
komercinėms<br />
patalpoms<br />
darbo a. 5, 35220 panevėžys<br />
Tel. (8 45) 59 63 50, faks. (8 45) 59 62 91, mob. 698 33610, 616 25311<br />
El. p. vvs01@vvs.lt, vvs09@vvs.lt<br />
www.energyaudit.lt<br />
InvestIcIja<br />
atsIperka<br />
per metus!<br />
Dažniausiai Jūs naudojate T8 lempą su<br />
elektromagnetiniu balastu:<br />
Gadinate sveikatą – nes šviestuvas sunkiai užsidega,<br />
lempa zyzia ir mirga, sunku skirti spalvas.<br />
Švaistote pinigus – 2x36 W lempoms<br />
+ 2x18 W balastams = 108 W.<br />
Jūs galite pereiti prie T5 technologijos:<br />
Išmesti seną T8 ir starterį, į tą patį korpusą<br />
įdėti T5 su reflektoriumi.<br />
Balastą galima išmesti arba palikti, jis energijos nebenaudoja.<br />
Rezultatas:<br />
2x28 W lempoms + 2x 0,5 W balastams = 57<br />
W arba energijos taupymas 48 proc.<br />
Papildomai – 10 proc. padidėjusi apšvieta,<br />
geresnis spalvų skyrimas, jokio mirgėjimo.<br />
Dažniausiai Jūs naudojate 400 W metalų halogenų<br />
lempą su elektromagnetiniu balastu.<br />
Gadinate sveikatą – nes mirga ir greitai<br />
netenka savybių, sunku skirti spalvas.<br />
Negalite kada norite įjungti/išjungti –<br />
reikia laukti nustatytą laiką.<br />
Švaistote pinigus – 400 W lempai + 72 W balastui = 472 W.<br />
Jūs galite pereiti prie T5 technologijos:<br />
Naudoti 4 T5 HO lempas šviestuve su<br />
aukštos kokybės reflektoriumi.<br />
Rezultatas:<br />
4x54 W lempoms + 4x1 W balastams = 220<br />
W arba energijos taupymas 53 proc.<br />
Papildomai – stabili apšvieta, geresnis spalvų<br />
skyrimas, jokio mirgėjimo, laisvė įjungti/išjungti.