Žurnalas PDF faile - NETA

Kaina 4 Lt 2007 Nr. 3(17) 

leidinys automatizacijos, elektrotechnikos, energetikos, ðildymo, vëdinimo, 

elektronikos, valdymo sistemø ir žiniø ekonomikos technologijø specialistams 

Elektros tiekimo 

sutrikimų prevencija 

apsaugos įtaisų 

naudojimas 

gelbėjimosi 

ratas europai 

ISSN 1648-6927 

6 

10 

24 

vėjo jėgainių 32 

apsauga

Kviečiame į parduotuvę Vilniuje (Ozo g. 51) 

Kabeliai, laidai 

Valdymo ir kontrolės spintos 

Elektros valdymo ir kontrolės įranga 

Kabelių reikmenys 

Elektrinis šildymas 

Vėdinimo ir šildymo įrenginiai 

Instaliacijos elementai 

Matavimo prietaisai 

Elektros įrankiai, įranga 

Šviesos technika 

Lempos 

Maitinimo šaltiniai 

Elektros apsaugos įrengimai ir priemonės 

Ryšio, signalizacijos ir apsaugos reikmenys 

Vidutinės ir aukštos įtampos elektros įrenginiai 

Automatizuotos valdymo sistemos 

vilnius 

Ozo g. 51 

Tel.: (8 5) 276 34 00, 276 14 94 

Faks.: (8 5) 273 72 50 

Mob.: 8 698 51668 

El.p.: info@dogas.lt 

Motorų g. 6 

Tel.: (8 5) 213 69 18 

Faks.: (8 5) 210 41 99 

El.p.: motorai@dogas.lt 

KAUNAS 

Draugystės g. 13a 

Tel./faks.: (8 37) 45 16 75 

El.p.: kaunas@dogas.lt 

klaipëda 

Dubysos g. 23 

Tel./faks.: (8 46) 34 15 32 

El.p.: klaipeda@dogas.lt 

panevëžys 

J.Janonio g. 1 

Tel./faks.: (8 45) 58 46 29 

El.p.: panevezys@dogas.lt 

ðiauliai 

P. Cvirkos g.77 

Tel./faks.: (8 41) 39 02 63 

Mob.: 8 686 52494 

El.p.: siauliai@dogas.lt

Apsisaugokite nuo įelektrintų rudens orų 

www.hager.lt 

07LT0462 

Kievienais metais žaibai ir įtampos 

šuoliai elektros tinkluose pridaro 

vartotojams daug nuostolių. 

Lengviausias kelias apsisaugoti – 

instaliuoti apsaugos įtaisus įvadiniame 

ar paskirstymo skyde. Hager 

tiekia trijų pakopų apsaugas, kurios 

saugo instaliaciją bei įrenginius nuo 

pavojingo žaibų ir įtampos šuolių 

poveikio. Pirminė, vidutinio lygio, 

tikslinė bei kombinuota apsaugos 

padės Jums išvengti nenumatytos 

žalos.

6 Kad Lietuvoje kuo trumpiau būtų tamsu 

10 Srovės skirtuminės apsaugos įtaisų naudojimo praktika 

17 Būkime saugūs 

18 Galios skyrikliai žemosios įtampos grandinėse 

21 Aktyvi „Sistematikos“ veikla 

22 HEKA betoninės modulinės pastotės 

24 Gelbėjimosi ratas Europai, tinkamas ir likusiai pasaulio daliai 

30 Gamybinių ir komercinių patalpų apšvietimas 

32 Vėjo jėgainių apsauga nuo žaibo ir viršįtampių 

35 Istorija. Nuo elektromonterio iki pasaulinio garso solisto 

36 Kronika 

40 Naujienos 

42 Teisė 

turinys 

46 Summary 

Vyr. redaktorius 

Bronius rasimavièius 

E. p. neta@neta.lt 

REdKolEgIjA 

e. p. neta@neta.lt 

NETA prezidentas 

Bronius rasimavièius 

PET Lietuvos komiteto tarybos narys 

prof. habil. dr. leonas ašmantas 

UAB „Gaudrė“ direktorius 

vladas rinkevièius 

UAB „Miltronic“ direktorius 

gediminas vaišvila 

PET Lietuvos komiteto direktorius 

gintaras adžgauskas 

Konsultantė 

dr. liudmila andriušienė 

Kalbos redaktorė 

aldona paulauskienė 

Dizaineris 

darius abromaitis 

„IMAgo“ 

AdMINIStRAcIjA 

Direktorius 

saulius kocys 

Reklamos projektų vadybininkė 

vytautė samulėnienė 

Tel. (8 5) 269 1240 

Mob. 8 686 97 539 

E. p. vytaute@namasiras.lt 

Leidykla „Namas ir aš“ 

Pylimo g. 31 

LT-01141 Vilnius 

Tel./faks. (8 5) 260 8243 

Mob. stac. 8 698 53 658 

E. p. info@namasiras.lt 

UAB „NAMAS IR AŠ“ © 

Perspausdinant iliustracijas bei 

tekstus, ištisai arba dalimis, būtinas 

leidėjo rašytinis sutikimas. 

Leidykla neatsako už reklaminių 

skelbimų tekstà ir turinį. 

Visų „Elektros erdvių“ 

numerių elektronines versijas 

galite rasti www.neta.lt

6 

Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007 

Kad Lietuvoje 

kuo trumpiau 

būtų tamsu 

Anzelmas Bačauskas ir Rimvydas Dičius 

AB „Lietuvos energija“ 

Š i u o l a i k i n i s g y v e n i m a s 

n e į s i v a i z d u o j a m a s b e e l e k t r o s . 

e l e k t r a d i d e l e d a l i m i l e m i a 

ž m o n i ų g y v e n i m o s ta n d a rt ą , 

sudaro sąlygas tolesnei pažangai. 

d e j a , ko l k a s n e g a l i m a i Š v e n g t i 

e l e k t r o s t i e k i m o s u t r i k i m ų , 

kai kada – ir didelių. užtikrinti 

n e n u t r a u k i a m ą e l e k t r o s t i e k i m ą 

v i s i e m s v a rt o t o j a m s ko l k a s 

neįmanoma, tačiau to siekiama. 

Šių metų vasaros pabaigoje sukanka 

ketveri metai nuo didžiausių energetikos 

sistemų avarijų, sekusių viena po 

kitos Šiaurės Amerikoje ir Europoje. 

2003 m. rugpjūčio 14 d. popietėje daugiau 

kaip šeštadalis Šiaurės Amerikos 

žemyno gyventojų (apie 50 milijonų) 

liko be elektros. Be elektros Didžiųjų 

ežerų regione liko 8 JAV valstijos ir 2 

Kanados provincijos! Avarijos metu 

atsijungė per 400 elektros perdavimo 

linijų, 531 elektros generatorius 261 

elektrinėje. Buvo atjungta apie 11 

proc. Šiaurės Amerikos Rytų jungtinės 

energetikos sistemos apkrovos – 61 

800 MW. Tik po 16 val. buvo atkurtas 

48 800 MW elektros tiekimas, o likęs 

– gerokai vėliau (Long Islande – po 3 

parų, o Ontario – tik po 8 parų). Reikia 

priminti, kad JAV beveik tame pat 

regione didelės avarijos yra įvykusios 

1965 m. (be elektros liko 20 mln. gyventojų) 

ir 1977 m. 

2003 m. rugsėjo 23 d. beveik vidurdienį 

Pietų Švedijoje ir Rytų Danijoje apie 

4 mln. (1,6 mln. Švedijoje ir 2,4 mln. 

Danijoje, tarp jų ir Kopenhagoje) gyventojų 

liko be elektros. Buvo atjungta 

4 700 MW apkrova Švedijoje ir 1 850

MW Danijoje. Avarijos priežastis – dėl 

gedimo atsijungus 1 200 MW blokui 

vienoje Švedijos AE, po 5 min. įvyko 

trumpasis jungimas 400 kV pastotėje, 

dėl to atsijungė keturios iš penkių 400 

kV elektros linijos ir kartu buvo atjungta 

1 800 MW galios kitoje AE. Dėl įtampų 

griūties apsaugos atjungė Pietų 

Švediją ir Rytų Daniją nuo Centrinės 

Švedijos ir per 90 sekundžių jos užgeso. 

Pietų Švedijoje elektros tiekimas 

buvo atkurtas apytikriai po valandos, 

Danijoje, taip pat Kopenhagoje, – po 

6 valandų, nes daugiau laiko prireikė 

paleisti užgesusias elektrines Danijoje 

(Zeelande). 

2003 m. rugsėjo 28 d. naktį (3.25 val.) 

dėl įžemėjimo per medį, augusį po 

elektros linija, atsijungė 400 kV elektros 

linija Šveicarijoje. Tuo metu Italijos 

elektros importas buvo 6 650 MW, apie 

ketvirtadalis suminės Italijos apkrovos 

(tarp jų per 3 600 MW iš Šveicarijos). 

Šveicarijos dispečerio prašymu italai 

nespėjo importą sumažinti, nes po 

20 min. atsijungė kita 400 kV elektros 

linija dėl perkrovos. Tai sukėlė Italijos 

atskyrimą nuo kaimyninių energetikos 

sistemų. Per 12 sek. Italija buvo izoliuota 

nuo kaimyninių energetikos sistemų, 

Italijoje pradėjo veikti automatinis 

nukrovimas (vartotojų atjungimas), 

sistemos dalijimas, bet nebepadėjo 

– po 2,5 min. Italija užgeso (išskyrus 

Sardiniją). Šveicarijoje be elektros liko 

keli tūkstančiai gyventojų, jiems elektros 

tiekimas buvo atkurtas per kelias 

valandas. Italijoje be elektros liko apie 

55 mln. gyventojų, buvo atjungta apie 

24 600 MW galios elektrinėse. Elektros 

tiekimas Italijoje buvo atstatytas beveik 

po 20 valandų. 

2003 m. rugpjūčio 23 d. 20.22 val. dalis 

Helsinkio ir rajonai šalia jo liko be 

elektros apie valandą, rugpjūčio 29 d. 

vakare (apie 18 val.) pietų Londonas 

beveik 45 min. liko be elektros. Tai 

buvo gedimai elektros tinkluose, dėl 

kurių daug vartotojų liko be elektros, 

bet tie gedimai nesutrikdė energetikos 

sistemų darbo. 

2004 m. liepos 8 d. IEEE Elektros 

energetikos draugijos konferencija 

Denveryje, kurioje dalyvavo specialistai 

iš daugelio pasaulio šalių, buvo skirta 

energetikos sistemų patirtų avarijų 

analizei. Jų pamokas, rekomendacijas 

ir pastebėjimus bei Lietuvos energetikų 

patirtį galima apibendrinti taip: 

Dideli sutrikimai energetikos sistemose 

dažnai kyla dėl sutrikimų 

sekos, nors atskirai tie sutrikimai 

negali sukelti sisteminės avarijos. 

Kaskadinius atsijungimus energetikos 

sistemose dažnai sukelia 

įrenginių gedimai ar bloga veiksmų 


7

8 


k a s k a d i n i u s a t s i j u n g i m u s e n e r g e t i k o s 

sistemose dažnai sukelia įrenginių gedimai 

ar bloga veiksmų koordinacija, todėl esamų 

g e n e r u o j a n č i ų g a l i n g u m ų , p a s t o č i ų i r k i t ų 

į r e n g i n i ų p a g e r i n i m a s , j u o s a t n a u j i n a n t , 

r e g u l i a r i a i t i k r i n a n t , p r i ž i ū r i n t i r k e i č i a n t 

n e t i n k a m u s e l e m e n t u s , y r a s v a r b i p r i e m o n ė 

išvengti kaskadinių atsijungimų. 

koordinacija, todėl esamų generuojančių 

galingumų, pastočių ir kitų 

įrenginių pagerinimas, juos atnaujinant, 

reguliariai tikrinant, prižiūrint 

ir keičiant netinkamus elementus, 

yra svarbi priemonė išvengti kaskadinių 

atsijungimų. 

Elektros energetikos bei šilumos 

energetikos sistemų tyrimui taikomi 

patikimumo standartai turi būti 

nuolat tobulinami pagal elektros ir 

šilumos tinklų ir tarptautinės šiuolaikinės 

patirties reikalavimus bei 

technologinius pasiekimus. 

Specialių apsaugų sistemų naudojimas 

ir jų gerinimas gali būti 

veiksminga priemonė išvengiant 

kaskadinių atsijungimų. 

Automatinio valdymo, pavyzdžiui, 

automatinių įtampos reguliatorių ar 

automatinio dažnio pirminio reguliavimo, 

naudojimas turėtų būti generatoriams 

privalomas, nepriklausomai 

nuo generatoriaus galios. 

Labai svarbu versti ir nuolat skatinti 

sistemos dispečerių ir jų pagalbinio 

personalo treniruotes ir tobulinti jų 

programas. 

Pamokos iš praeities klaidų turi būti 

taikomos naujose procedūrose, rengiant 

tobulesnes sistemos valdymo 

ir stebėsenos technologijas. 

Normalaus planavimo studijos dėl 

didelio variantų skaičiaus negali 

apimti galimų neaiškumų ir darbo 

sąlygų, visų galimų sisteminių avarijų 

scenarijų. 

Reikia užtikrinti distancinio valdymo 

ir telekomunikacijos prietaisų sistemoje 

perteklių ir jų patikimumą. 

Greitas sistemos atstatymas yra 

labai svarbus minimizuojant sisteminės 

avarijos žalą visuomenei. Šio 

atstatymo pagrindas yra generuojančių 

galingumų savybės avarinėje 

situacijoje išsilaikyti elektros tiekimą 

bent pagrindiniams mechanizmams 

(savosioms reikmėms). Visuomenei 

avarijos žala bus minimali, jeigu 

energetikos sistema operatyviai 

atgaivins ir išgelbės save. Tam turi 

būti skiriamas dėmesys priemonėse, 

mažinančiose atstatymo laiką 

(šios priemonės nėra pigios). Jos 

įvardytos pagrindiniuose UCTE 

reikalavimuose, todėl jungiantis į 

bendrąją sistemą teks jas vykdyti. 

Sistemos operatoriai turi reguliariai 

treniruotis, atnaujinti žinias apie sistemos 

atstatymą, užtikrinant jų gerą 

sistemos atstatymo procedūrų ir 

geriausios praktikos išmanymą. 

Svarbus dalykas – duomenų rinkimas 

ir jų platinimas. Turi būti nustatytos 

procedūros, kaip greitai 

surinkti duomenis ir išplatinti informaciją 

apie sisteminės avarijos 

pasekmes, kad visuomenė, žiniasklaida 

ir valdžia būtų informuotos 

apie avarijos priežastis ir veiksmus 

žalai sumažinti. 

Specialus dėmesys turi būti skirtas 

įtampų stabilumui. Pagrindinė 

priemonė sistemos patikimumui 

užtikrinti yra teisingas reaktyviųjų 

galių valdymas. Siekiant apsisaugoti 

nuo sunkių trikdžių dėl įtampos 

sumažėjimo reikia atjungti apkrovas 

ir šuntinius reaktorius. 

Svarbiausios avarijų priežastys: 

Nepakankamas energetikos sistemos 

darbo supratimas, kuris 

progresuoja, skaidant energetikos 

sistemą į smulkias dalis, mažėjant 

kompleksinei energetikos problemų 

analizei. 

Nepakankamas realios situacijos 

energetikos sistemoje žinojimas. 

Netinkama elektros linijų bei šilumos 

trasų priežiūra. Ypatingą 

pavojų kelia nepatikimas slėgio 

palaikymas šilumos trasose šaltos 

žiemos sąlygomis. 

Nepakankamas kaimyninių energetikos 

sistemų operatorių veiksmų 

koordinavimas. 

2003 m. avarijos visuomenei priminė ir 

leido pajusti elektros svarbą. Tų metų 

avarijų žala vertinama milijonais ir milijardais 

dolerių. Jos parodė, kad energetikos 

sistemų patikimumo gerinimui 

ir didelės investicijos yra pagrįstos, o 

avarijų prevencijai turi būti skiriamas 

ypatingas dėmesys. 

Kaip 2003 m. pamokos buvo išmoktos 

Europoje, patikrino praeitų metų 

avarija. 2006 m. lapkričio 4 d. įvyko 

didžiausia avarija UCTE (UCTE – Vakarų 

Europos 29 energetikos sistemų 

susivienijimas, apimantis 24 valstybes) 

– jungtinė energetikos sistema pasidalijo 

tris nesinchroniškai dirbančias dalis. 

Avarijos priežastis – dvigrandės 380 

kV elektros linijos atjungimas Šiaurės 

Vokietijoje (E.ON Netz) pažeidžiant N-1 

kriterijaus sąlygas. Tai sukėlė kaskadinį 

elektros linijų atsijungimą ir UCTE padalijimą 

į tris sinchronines zonas. Dėl 

atsiradusio galių nebalanso automatika 

15 mln. gyventojų 12 šalių paliko be 

elektros, tačiau buvo išvengta totalios 

avarijos, – be elektros liko tik vartotojai, 

bet ne elektrinės. Tai sudarė sąlygas 

po 38 min. UCTE resinchronizuoti, o 

po 2 val. buvo atkurtas normalus sistemų 

darbas. 

Lietuvoje tokių avarijų kol kas nebuvo 

ir siekiama, kad jų nebūtų. Lietuvos 

energetikos sistema yra NVS ir Baltijos 

energetikos sistemos, kuri ištįsusi per 

9 laiko juostas – nuo Kaliningrado iki 

Mongolijos, buvusios Sovietų Sąjungos 

bendrosios energetikos sistemos, dalis. 

Sovietų Sąjungos elektros įrenginiai 

dažnai gesdavo, tačiau elektros tiekimo 

patikimumas buvo ne blogesnis nei 

Vakaruose. Patikimas sistemos darbas 

Sovietų Sąjungoje buvo užtikrinamas, 

naudojant sudėtingesnes elektros tinklų 

ir pastočių schemas nei Vakaruose, ir 

organizacinėmis priemonėmis – įrenginių 

nepatikimumas buvo kompensuojamas 

įtemptu specialistų darbu. 

Energetikai sovietmečiu beveik visą 

laiką dirbo ekstremaliomis sąlygomis, 

tačiau glaudžiai bendradarbiavo su 

kaimynais. Tos tradicijos dar gyvos 

Baltijos šalyse. 

Ne tik 2003 m. įvykusios energetikos 

sistemų totalios avarijos paskatino AB 

„Lietuvos energija“ diegti prevencijos 

priemones, kad šalis kuo trumpiau būtų 

be šviesos, – veiklos kokybės gerinimas 

yra bendrovės misija. Pirmiausia 

tai palietė atsakingiausias energetikos 

sistemos dalis – generuojančius galingumus. 

Šiuolaikinius automatinius 

pirminius dažnio reguliatorius, atitinkančius 

UCTE reikalavimus, per pastaruosius 

metus įdiegė Mažeikių, Kauno 

termofikacinės elektrinės visuose savo 

turbogeneratoriuose, Vilniaus termofikacinė 

elektrinė – viename bloke, Lietuvos 

elektrinė – dviejuose blokuose ir 

tęsiamas diegimas kituose dviejuose 

blokuose. Visus keturis agregatus rekonstruoja 

Kauno hidroelektrinė (HE) ir

Kruonio HAE. Pasibaigus Kruonio HAE 

ir Kauno HE rekonstrukcijoms, jų visi 

agregatai turės automatinius pirminius 

greičio reguliatorius, ne tik atitinkančius 

UCTE reikalavimus, bet ir pasižyminčius 

dideliais generacijos disbalanso šalinimo 

greičiais, nepasiekiamais šiluminėms 

elektrinėms. Dar efektyvesnis, labiau 

intelektualus yra automatinis antrinis 

dažnio reguliavimas, įvertinantis visus 

elektros energijos perdavimo ryšius, jų 

algebrinės sumos (saldo) nukrypimus 

nuo plano (grafiko). Automatinio antrinio 

dažnio reguliatoriaus smegenys 

yra AB „Lietuvos energija“ dispečerinio 

centro valdikliuose. Telemechanikos 

priemonėmis toks automatinis antrinis 

dažnio reguliatorius gali veikti į keturis 

Kruonio HAE agregatus ir tris Lietuvos 

elektrinės blokus. Šie darbai tęsiami, 

prijungiant prie sistemos vis naujus 

generuojančius galingumus. 

Atsižvelgdama į 2003 m. įvykusių energetikos 

sistemų avarijas, AB „Lietuvos 

energija“ patikrino, kaip energetikos 

sistemos valdymas užtikrina jos darbo 

kokybės techninius reikalavimus. 

2004 m. atliktas Lietuvos energetikos 

sistemos statinio ir dinaminio stabilumo 

tyrimas prieš ir po Ignalinos AE 

pirmojo reaktoriaus uždarymo, peržiūrėtas 

ir atnaujintas avarijų prevencijos 

automatikos reglamentas, įdiegtas automatizuotas 

Kruonio HAE valdymas 

tiesiogiai iš AB „Lietuvos energija“ 

dispečerinio centro, atliktas totalios 

avarijos likvidavimo Lietuvos energetikos 

sistemoje tyrimas ir sudarytas 

sistemos atkūrimo planas. 

Po totalios avarijos, kai be elektros lieka 

ne tik vartotojai, bet ir elektrinės, didelė 

problema tampa elektrinių paleidimas ir 

sistemos veikimo atkūrimas. Daugumos 

elektrinių be elektros negalima paleisti. 

Iki šių metų, jeigu užgestų Lietuvos 

elektrinės, energetikos sistema galima 

būtų atstatyti tik iš Kauno HE, tačiau 

tai truktų gana ilgai – iki 20 val. Šiais 

metais AB „Lietuvos energija“ parengė 

ir išbandė priemonės, kaip energetikos 

sistemą būtų galima greičiau atkurti 

naudojant galingesnę Kruonio HAE. 

Tam Kruonio HAE padaryta savilaidžia 

(sugebančia pati save paleisti), 

sumontavus 800 kW galios dizelį (generatorių), 

rekonstravus žadinimo sistemas, 

savųjų reikmių valdymą. 2007 

m. liepos 13 d. Lietuvos energetikos 

sistemoje atlikti svarbūs bandymai: 

realiomis sąlygomis imituotas Lietuvos 

energetikos sistemos užgesimas 

ir jos paleidimas po totalios avarijos. 

Užgesusią Lietuvos energetikos sistemą 

imitavo pusė Lietuvos elektrinės, t. 

y. viena šynų sistema, Kruonio HAE, 

keletas aukštosios įtampos oro linijų 

ir pastočių. Bandymai pavyko sėkmingiau, 

negu tikėtasi. Kruonio HAE ne 

tik paleido save, bet ir paleistas HAE 

agregatas stabiliai laikė dažnį ir įtampą 

atgaivintoje energetinėje saloje. Kruonio 

HAE pademonstruotos naujo Lietuvos 

energetikos sistemos gelbėtojo 

savybės nuteikia optimistiškai. Didinant 

energetikos sistemos patikimumą prioritetas 

teikiamas avarijų prevencijai, 

o ne gelbėtojų modernizacijai, nors 

abi kryptys reikalingos, kad Lietuvoje 

labai retai būtų tamsu ir greitai grįžtų 

pradingusi šviesa. 


9

10 


Srovės skirtuminės 

apsaugos įtaisų 

naudojimo praktika 

2 dalis 

1 dalis nr. 2(16) 

Anatolijus Drabatiukas 

KTK lektorius, 

UAB „Elektros zona“ 

padalinio vadovas 

Prieš pradedami kalbėti apie SSA įtaisų 

parinkimą, norime atsakyti į klausimus, 

kurie kilo žurnalo skaitytojams po 

straipsnio pirmosios dalies. 

Kokią literatūrą naudojote rengdami 

šį straipsnį? 

Pagrindinės literatūros sąrašą pateikiame 

šios straipsnio dalies pabaigoje. Be 

to, buvo naudojamasi europinių firmų, 

gaminančių SSA įtaisus, katalogais ir 

interneto svetainių puslapiais, nes ši 

informacija yra operatyviausia. 

Ką reiškia terminai „didelio (vidutinio, 

mažo) jautrio SSA įtaisai“? 

SSA įtaisų jautrio vertės nustatytos IEC 

standartais: 

didelio jautrio – 6, 10, 30 mA; 

vidutinio jautrio – 100, 300, 500 

mA; 

mažo jautrio – 1, 3, 5, 10, 20 A; 

Kodėl SSA įtaisų klasifikacijos skyrelyje 

nekalbama apie elektromechaninius 

ir elektroninius įtaisus, nors firmų kataloguose 

ir techninėje literatūroje 

šie terminai vartojami? 

Terminai „elektroniniai“ ir „elektromechaniniai“ 

SSA įtaisai neatspindi šių 

įtaisų sandaros ir nenaudojami IEC 

standartuose (normatyviniuose dokumentuose). 

Kiekviename SSA įtaise yra 

mažiausiai du elektronikos elementai – 

diferencialinis transformatorius ir rezistorius 

įtaiso darbo kontrolės grandinėje. 

Literatūroje elektromechaniniais SSA 

įtaisais vadinami įtaisai, kurių funkcionavimas 

nepriklauso nuo maitinimo 

įtampos. Šiuose įtaisuose energijos 

šaltinis atliekant apsaugos funkcijas, 

tarp jų ir grandinės išjungimą, yra pats 

signalas – skirtuminė srovė, į kurią reaguoja 

įtaisas. 

Kiti įtaisai, vadinami elektroniniais, yra 

funkcionaliai priklausomi nuo maitinimo 

įtampos. Šiuose įtaisuose išjungimo 

funkcijai naudojama energija gaunama 

arba iš kontroliuojamo tinklo, 

arba iš išorinio šaltinio. Žinomos įvairios 

elektroninių įtaisų schemos. JAV 

elektroniniai SSA įtaisai, kurie išjungia 

grandinę dingus maitinimo įtampai įtaisomi 

į šakučių lizdų blokus. Vokietijoje 

elektromechaniniai įtaisai žymimi FI – 

Schutzschalter, o elektroniniai įtaisai 

žymimi DI – Schutzschalter. Europos 

šalyse elektroninių įtaisų naudojimas 

dėl kai kurių jų trūkumų yra ribotas. 

Kaip iš pateikiamos ant SSA įtaiso 

korpuso informacijos atskirti, kad tai 

įtaisas su apsauga nuo viršsrovių? 

Straipsnyje rašoma, kad SSA įtaiso 

vardinė srovė turi būti viena pakopa 

aukštesnė už nuosekliai su juo sujungto 

apsaugos nuo viršsrovių įtaiso 

vardinę srovę. Kaip tai gaunama SSA 

įtaisuose su integruota apsauga nuo 

viršsrovių? 

SSA įtaisai su integruota apsauga nuo 

viršsrovių (RCBO) kartais vadinami 

kombinuotaisiais SSA įtaisais. Praktiškai 

visi SSA įtaisų gamintojai nedideliais 

kiekiais gamina ir kombinuotuosius 

įtaisus. Tai paaiškinama kol kas gana 

siaura RCBO įtaisų taikymo sritimi: nedideli 

elektros įrenginiai, maža nekintanti 

apkrova, autonominiai elektros imtuvai 

ir pan. (pvz., RCBO įtaisai naudojami 

reklaminių skydų, įrengtų lauke, grandinių 

apsaugai). Atsižvelgiant į momentinio 

atkabinimo charakteristikas 

RCBO įtaisai dažniausiai gaminami B 

ir C charakteristikų. Taigi tokio įtaiso

1 lentelė 

ssa įtaiso 

funkcinis tipas 

skirtuminės pažaidos srovės forma 

sinusinė kintamoji 

srovė 

priekinėje dalyje nurodomos raidės B 

arba C, toliau – vardinė įtaiso srovė ir 

nuotėkio vardinė srovė IΔn (1 pav.). 

Specialiųjų patalpų ir technologinių 

procesų elektros įrenginių įrengimo 

taisyklių 54 punkte nurodoma, kad 

rekomenduojama naudoti srovės skirtuminę 

apsaugą, kurioje būtų panaudotas 

ir automatinio jungiklio funkcijas 

atliekantis ir užtikrinantis apsaugą nuo 

viršsrovių aparatas. Tačiau, kaip teigiama 

[8], tai techniškai nepagristas, 

neturintis analogų europinėse elektrotechninėse 

normose nurodymas. O dėl 

antrosios klausimo dalies, tai vardinė 

apkrovos srovė yra vienoda tiek SSA 

įtaisui, tiek integruotai apsaugai nuo 

viršsrovio. Tai laikoma vienu iš RCBO 

įtaisų trūkumų. 

Ar galite plačiau paaiškinti šį teiginį: 

„SSA įtaisas bus neveiksnus, jeigu 

žmogus, esantis patalpoje su izoliuotomis 

grindimis, vienu metu palies 

skirtingo potencialo aktyviąsias arba 

aktyviąją ir pasyviąją dalis.“ 

Atsiprašome skaitytojų, nes įvyko korektūros 

klaida. Šį sakinį reikia skaityti 

taip: „SSA įtaisas bus neveiksnus, jeigu 

žmogus, esantis patalpoje su izoliuotomis 

grindimis, vienu metu palies 

skirtingo potencialo aktyviąsias dalis 

už SSA pastatymo vietos.“ SSA įtaisas 

nėra intelektualus aparatas, kad 

atskirtų žmogų nuo elektros imtuvo. 

Jis laikys, kad į grandinę buvo įjungta 

naujoji apkrova. 

Kodėl straipsnyje nekalbama apie B 

tipo SSA įtaisą ? 

Pagal pobūdį skirtuminės srovės, į kurią 

reaguoja, SSA įtaisai, yra trijų tipų: 

AC, A ir B. Jų trumpa charakteristika 

pateikiama 1 lentelėje. 

Kaip matome, AC tipo SSA įtaisas reaguoja 

tik į kintamąsias nuotėkio sroves, 

A tipo – tiek į kintamąsias, tiek į pulsuojamąsias 

gedimų sroves, kurių šaltiniais 

gali būti skalbimo mašinos su greičio 

reguliatoriais, reguliuojamieji šviesos 

šaltiniai, televizoriai, kompiuteriai, netransformatorinio 

maitinimo schemas 

turintys elektros imtuvai ir pan. A tipo 

SSA įtaiso vardinė skirtuminė suveikimo 

srovė, tekant skirtuminei pulsuojančiai 

pulsuojanti 

nuolatinė 

(išlygintoji) srovė 

AC + - - 

A + + - 

B + + + 

nuolatinė su 

nedidele liekamąja 

pulsacija iki 0,006 

a stiprio srovė 

(išlygintai) srovei, gali būti nuo 0,11 IΔn 

iki 2 IΔn vertės. Europoje šiuo metu AC 

įtaisai keičiami į A tipo SSA įtaisus. B 

tipo įtaisų ypatumas yra jų jautris dideliam 

nuotėkio srovių dažnio spektrui 

(iki 1 MHz). Šie SSA įtaisai naudojami 

elektros tiekimo sistemose su dažnio 

keitikliais, nepertraukiamo maitinimo 

šaltiniais, galingais aukšto dažnio inverteriais. 

ssa įtaisų naudojimo 

ypatumai esant įvairioms 

elektros tinklo sistemoms 

SSA įtaisai kartu su šiuolaikinėmis įžeminimo 

sistemomis (TN – S, TT tinklo 

sistemos) yra žmogaus prevencinės 

apsaugos nuo elektros poveikio priemonė. 

Jų naudojimas TN, TT, IT tinklo 

sistemose turi tam tikrų ypatumų. 

Žmogaus efektyviai apsaugai nuo 

elektros poveikio SSA įtaisai turi atjungti 

elektros imtuvą nuo tinklo dviem 

atvejais: 

sumažėjus izoliacijos varžai žemiau 

leistinosios vertės arba įvykus fazės 

trumpajam jungimui į elektros 

imtuvo korpusą; 

žmogui palietus elektros įrenginio 

aktyviąsias arba pasyviąsias dalis, 

ant kurių atsiranda įtampa. 

ðioms funkcijoms vykdyti i klasės 

pagal apsaugą nuo elektros poveikio 

elektros imtuvo korpusas turi 

būti sujungtas su pe laidininku 

prieš ssa įtaisą. Toks prijungimas 

galimas TN – S tinklo posistemėje, kai 

yra atskiras nulinis laidas N ir atskiras 

apsauginis laidas PE, ir TN – C – S 

tinklo posistemėje, kurioje bendras 

PEN laidas išsišakoja į nulinį laidą N 

ir apsauginį PE. 

Specialistų nuomone, TN – S ir TN – C 

– S posistemes užtikrina palankiausias 

sąlygas SSA įtaisų funkcionavimui, 

nes šiuose tinkluose apkrovos srovės 

grandinės yra atskirtos nuo žemės. taèiau 

tn – c – s tinklo posistemėje 

nepatartina įrengti ssa įtaisų iki 

pen laido išsišakojimo taško. Be 

to, išskirsèius pen laidą į nulinį n 

ir apsauginį pe laidus toliau nuo šio 

taško sujungti juos vieną su kitu arba 

n laidą įžeminti neleidžiama. 

TN – C tinkluose SSA įtaisai neturi būti 

naudojami [2]. Tokiame tinkle įvykus 

elektros imtuvų izoliacijos pažaidai, jeigu 

jo korpusas neįžemintas (neįnulintas), 

SSA įtaisas neveiks, nes nesusidaro 

grandinė nuotėkio srovei tekėti. Imtuvo 

korpuse atsiras pavojingas potencialas 

žemės atžvilgiu. Žmogui prisilietus prie 

tokio imtuvo korpuso ir tekant per jo 

kūną nuotėkio srovei, viršijančiai SSA 

įtaiso nuostato srovę IΔn, SSA įtaisas 

suveiks ir išjungs pažeistą tinklo elementą. 

Galimas atvejis, kad žmogaus kūnu 

tekės 6–10 mA stiprio srovė (skirtuminės 

srovės dydis priklauso nuo trumpojo 

jungimo kilpos varžos, didesniąją dalį 

kurios sudaro žmogaus kūno varža) ir 

jam sunku bus atplėšti ranką nuo korpuso, 

tačiau ir SSA įtaisas su 30 mA 

nuostato srove neveiks. SSA įtaisai, 

kurių vardinė suveikties srovė 30 mA, 

paprastai suveikia tekant 22–26 mA 

stiprio nuotėkio srovei, todėl žmogus 

iki tol, kol suveiks 30 mA SSA įtaisas, 

patirs gana stiprų srovės smūgį. Tačiau 

mirtinai sužaloja ne pati srovė, bet 

energija, išsiskirianti žmogaus kūne, 

tekant elektros srovei, t. y. pasekmės 

priklauso ir nuo srovės poveikio laiko. 

Tam, kad būtų garantuotas žmogaus 

saugumas, SSA įtaiso suveikties laikas 

turi būti ne ilgesnis nei 0,3 s (paprastai 

jis yra trumpesnis nei 0,1 s). 

Antra vertus, TN – C posistemėje galimas 

klaidingas SSA įtaisų suveikimas, 

jeigu elektros imtuvų korpusai įnulinti 

PEN laidininkais ir yra geras korpusų 

1 pav. 


11

12 


2 pav. rcma 475 įtaiso (a) ir komplekto nuotėkio 

srovės trasai nustatyti (b) bendri vaizdai 

a) b) 

3 pav. trifazis tinklas su ssa įtaisais: tn 

sistema (a); tt sistema(b); it sistema(c). 

natūralus kontaktas su žeme arba kartotinis 

PEN laidininko įžeminimas. 

Prireikus TN – C posistemėje naudoti 

SSA įtaisą apsaugai, elektros imtuvo 

korpuso apsauginis PE laidas jungiamas 

su tinklo PEN laidu (žr. straipsnio 

1 dalies 5b pav.). 

TT sistemoje I klasės elektros įrenginių 

pasyviosios dalys apsauginiais laidininkais 

sujungiamos su pastato įžeminimo 

kontūru, kurio įžemintuvas yra elektriškai 

nepriklausomas nuo maitinimo šaltinio 

įžemintuvo. Pažeistam tinklui atjungti 

gali būti naudojama trumpojo jungimo 

srovių apsauga arba srovės skirtuminė 

apsauga. Realiomis sąlygomis įvykdyti 

automatinį maitinimo išjungimą naudojant 

trumpojo jungimo srovių apsaugą 

dėl tam tikrų priežasčių (pvz., dėl būtinumo 

užtikrinti didelį trumpojo jungimo 

srovių kartotinumą, žemą įžeminimo 

kontūro varžą ir pan.) yra labai problemiška, 

todėl naudojant TT sistemą 

būtinas SSA įtaisų naudojimas. Šiuo 

atveju reikalavimai įžeminimo varžai 

sumažėja. Kai kurių šalių norminiuose 

dokumentuose TT sistemoje imtuvų 

įžemintuvo įžeminimo varža turi būti ne 

didesnė kaip 200 Ω. 

IT sistemos tinkle elektrosaugos sąlygos 

užtikrinamos didele izoliacijos 

varža žemės atžvilgiu. Tačiau esant būtinumui 

užtikrinti aukštą elektrosaugos 

lygį visiškai pateisinamas SSA įtaisų 

naudojimas. Egzistuoja daug požiūrių, 

kartais diametraliai priešingų, dėl SSA 

įtaisų naudojimo IT tinklo sistemoje. 

Esmė ta, kad jeigu neįvykdytos tam 

tikros sąlygos, SSA įtaisai gali neveikti 

arba veikti klaidingai. Paprastai tokiuose 

tinkluose pirmenybė teikiama izoliacijos 

kontrolės įtaisams. Šiuo metu 

gaminami izoliacijos kontrolės įtaisai, 

kurie vienas nuo kito skiriasi veikimo 

principu, konstrukcija, naudojimo sritimi, 

veikimo patikimumu. Vienas iš 

tokių izoliacijos kontrolės įtaisų (IMD 

– insulation monitoring device) aprašytas 

straipsnyje „Izoliacijos kontrolė 

elektros tinkluose ir įrenginiuose“ 

(„Elektros erdvės“ 2005 m. Nr. 2 (8). 

Labiausiai didelio darbo reikalaujantis 

ir sudėtingas uždavinys yra prijungimo, 

kuriame įvyko izoliacijos lygio sumažėjimas 

arba įžemėjimas, nustatymas. 

Tam tikslui naudojami skirtuminės srovės 

kontrolės įtaisai (RCM – residual 

current monitor). RCM įtaisai gali būti 

stacionarūs su centriniu valdymo bloku 

ir sroviniais apklausos davikliais, 

įrengiamais ant nueinančių linijų, bei 

kilnojamieji, replių pavidalo, leidžiantys 

operatoriui sekti visą atsiradusios 

nuotėkio srovės trasą (2 pav). 

SSA įtaisų jungimo schemos TN, TT ir 

IT tinkle pateiktos 3 pav. 

kitos ssa įtaisų galimybės 

Be žmogaus apsaugos nuo elektros 

poveikio, SSA įtaisus galima naudoti 

4 pav. ssa įtaiso su Restart 

funkcija bendrasis vaizdas 

Apsaugai nuo gaisro dėl izoliacijos 

pažaidos. 

Tarp gaisrų priežasčių nuolat nurodomi 

netinkamo elektros naudojimo 

atvejai (elektros instaliacijos ir įrangos 

montavimo pažeidimai, saugos 

ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai 

ir kt.). Vienas iš elektros gaisrinės 

rizikos veiksnių būtų trumpieji jungimai 

ir nuotėkio srovės, atsirandančios 

dėl izoliacijos „senėjimo“ 

ir mechaninės pažaidos. 

Elektros sukeliamų gaisrų priežasčių 

tyrėjų nuomone, pavojus atsiranda 

tada, kai tinkle yra 180÷825 

mA nuotėkio srovės, todėl elektros 

gaisrinės saugos tikslais įvadiniame 

skyde reikėtų montuoti 300÷500 mA 

jautrio SSA įtaisus, skirstomosiose 

skydeliuose grupinių linijų apsaugai 

– 30 mA jautrio SSA įtaisus. 

Elektros mašinų ir kitų įtaisų apsaugai 

TN sistemoje. 

Schemose su įnulinimu įvykus 

izoliacijos pažaidai atsiranda stipri 

srovė, ekvivalentiška trumpojo 

jungimo srovei. Tokio stiprio srovė 

sukelia rimtas pažaidas, pvz., variklio 

magnetolaidžio lakštinio plieno 

perkaitimą, o tai priverčia keisti patį 

variklį, negalima apsiriboti tik apvijų 

pervyniojimu. Tokias pažaidas 

galima iš dalies apriboti naudojant 

žemo jautrio (2a pav.) momentinio 

veikimo SSA įtaisus.

5 pav. rcBo įtaisai su suveikties 

priežasties indikacija 

Apsaugai nuo elektromagnetinių 

trikdžių TN – S posistemėje (N ir 

PE laidų izoliacijos pažaidos nustatymas). 

Šiuo pažaidos atveju TN – S posistemė 

pereina į TN – C posistemės 

režimą. Dalis N laido srovės 

nuolat teka PE laidininku ir metalinėmis 

pastato konstrukcijomis, o 

tai didina gaisro atsiradimo riziką 

ir potencialų suvienodinimo išderinimą. 

Pati srovė, tekanti PE laidu 

arba pašalinėmis metalo konstrukcijomis, 

tampa elektromagnetinių 

trikdžių šaltiniu. 

SSA įtaisų įtakos elektros traumoms 

analizė rodo, kad ne visos avarinės 

situacijos, dėl kurių elektros imtuvų 

pasyviosiose dalyse atsiranda žmogui 

pavojinga įtampa, gali būti pašalintos 

SSA įtaisais. TN – C – S tinkle 

jie nesaugo žmogaus nutrūkus PEN 

laidui, tiesiogiai susijungus faziniam 

laidui su N laidu maitinimo pusėje, 

atsiradus pavojingam potencialui 

ant pasyviųjų ir pašalinių laidžiųjų 

dalių per PEN laidininką. 

TN-S tinkle SSA įtaisas yra neveiksnus, 

jeigu PE laidininkas susijungia 

su N laidininku iki įtaiso įrengimo 

vietos (iš tinklo pusės), taip pat 

atsiradus pavojingam potencialui 

per PE laidininką. 

naujos ssa įtaisų 

modifikacijos 

SSA įtaisų paklausa Europos šalyse yra 

stabiliai didelė, todėl daugelis elektrotechninės 

produkcijos gamintojų nuolat 

juos modernizuoja ir tobulina jų techninius 

parametrus. Prieš keletą metų 

Hanoverio mugėje kelios firmos pristatė 

SSA įtaisą su automatinio kartotinio 

įjungimo (Restart) funkcija (4 pav.). 

Dėl izoliacijos pažaidos arba trikdžių atsiradus 

trumpalaikei skirtuminei srovei, šis 

įtaisas automatiškai išjungia grandinę, 

o vėliau ją įjungia atstatydamas elektros 

tiekimą. Šios modifikacijos SSA įtaisas 

gali turėti neribotą arba ribotą jungimų 

skaičių, automatinę kassavaitinę testavimo 

funkciją be elektros grandinės 

išjungimo. Naudojimo sritis – objektai 

neturintys nuolatinio aptarnaujančio 

personalo (telefono stotys, šaldymo 

kameros, užmiesčio namai). 

Kita SSA įtaisų modifikacija – tai RCBO 

įtaisai su suveikties priežasties indikacija 

(5 pav.). Nuo įtaiso suveikties 

priežasties žinojimo priklauso pažaidos 

šalinimo veiksniai. Tokio įtaiso priekinėje 

dalyje yra specialus langelis, kuriame, 

įtaisui suveikus, atsiranda arba 

neatsiranda mėlynos spalvos (firmos 

„ABB“ SSA įtaisuose) vėliavėlė. Vėliavėles 

atsiradimas reiškia, kad įtaisas 

suveikė dėl skirtuminės srovės, jeigu 

jos nėra – dėl viršsrovio. 

SSA įtaisų, reaguojančių į skirtuminės 

srovės atsiradimą, veikimo analizė rodo, 

kad ne visos avarinės situacijos, dėl 

kurių įrenginio korpuse gali atsirasti 

pavojinga žmogui įtampa, gali būti 

pašalintos šiais įtaisais, todėl bandoma 

viename korpuse įmontuoti įtaisų, 

reaguojančių ir į nuotėkio srovę, ir į 

avarines įtampas, kompleksą. 

pastatų vidaus elektros 

tinklų schemų, kuriose 

naudojami ssa 

įtaisai, pavyzdžiai 

SSA įtaisai konkrečiam elektros įrenginiui 

turi būti parenkami projektavimo metu, 

taip pat atsižvelgiama į apsaugos nuo 

elektros poveikio užtikrinimą vykdant 

užsakovo ir nustatyta tvarka patvirtintų 

standartų bei norminių dokumentų 

reikalavimus. Realiomis sąlygomis 

dažnai tenka parinkti SSA įtaisus jau 

eksploatuojamam arba sumontuotam 

elektros įrenginiui. 

Projektuojant naujus elektros įrenginius 

ir numatant srovės skirtuminės 

apsaugos naudojimą, ypač svarbūs 

šie veiksniai: 

projektuojamojo objekto pavojingų 

ir kenksmingų veiksnių analizė siekiant 

užtikrinti reikiamą apsaugos 

nuo elektros poveikio lygį; 

scheminių sprendimų parinkimas; 

SSA įtaisų įrengimo vietos parinkimas, 

atsižvelgiant į įtaisų paskirtį 

(pavienių vartotojų apsauga, grupės 

vartotojų apsauga, apsauga 

nuo gaisro ir t. t.); 

SSA įtaiso tipo ir parametrų parinkimas; 

SSA įtaisų veikimo selektyvumo 

užtikrinimas. 

Srovės skirtuminę apsaugą privaloma 

įrengti: 

Jeigu apsaugos nuo viršsrovių įtaisas 

(automatinis jungiklis, saugiklis), kai 

vardinė įtampa yra 230 V, neužtikrina 

automatinio 0,4 s atjungimo laiko 

dėl mažų trumpojo jungimo srovių 

dydžių ir patalpoje nėra potencialų 

suvienodinimo sistemos. 

Naudojant srovės skirtuminės apsaugos 

įtaisus kartu su įnulinimu 

galima sušvelninti reikalavimus 

grandinės „fazė-nulis“ varžai arba 

maksimaliosios srovės apsaugos 

kartotinumo koeficientui. 

Grupinėms linijoms, prie kurių pri- 

6 pav. ssa įtaisų selektyvumo užtikrinimas: a – dviejų lygių 

selektyvioji apsauga, b – trijų lygių selektyvioji apsauga 

a) b) 

S 

IΔn 100mA 

IΔn 500mA 

IΔn 30mA 

IΔn 300mA 

IΔn 100mA 

G 

S 

IΔn 30mA 


13


14 

jungti šakučių lizdai, esantys lauke 

arba pavojingose ir labai pavojingose 

patalpose, pvz., butų ir viešbučių 

vonių ir dušų patalpų 3 zonoje 

ir pan. (kiti SSA įtaisų naudojimo 

atvejai pateikti šio straipsnio pirmosios 

dalies 1 lentelėje). 

Sanitariniuose mazguose, vonios ir dušo 

kambariuose rekomenduojama įrengti 

SSA įtaisus, kurių vardinė skirtuminė 

suveikties srovė IΔn iki 10 mA, jeigu 

šių patalpų elektros imtuvai maitinami 

atskira linija, kitais atvejais (pvz., grupiniuose 

tinkluose arba naudojant bendrą 

liniją sanitariniuose mazguose, virtuvėse 

ir koridoriuose) SSA įtaiso vardinė 

skirtuminė suveikimo srovė leidžiama 

iki 30 mA. Leidžiama prie vieno srovės 

skirtuminės apsaugos įtaiso prijungti 

keletą grupinių linijų per atskirus automatinius 

jungiklius (saugiklius). 

srovės skirtuminę apsaugą draudžiama 

įrengti: 

tiems elektros imtuvams, kuriuos 

išjungus gali susidaryti vartotojams 

pavojinga situacija (pvz., išjungus 

gaisrinę signalizaciją, gaisrinius 

siurblius, ventiliatorius saugančius 

nuo sprogimo ir pan.); 

gyvenamuosiuose pastatuose, automatiškai 

išjungiančiuose vartotoją 

nuo tinklo, dingus arba neleistinai 

sumažėjus tinklo įtampai. Tokiu 

atveju srovės skirtuminės apsaugos, 

sumažėjus įtampai iki 50 proc. 

jos vardinio dydžio, turi likti veikios 

dar bent 5 s. 

Normaliose patalpose nereikalaujama 

įrengti srovės skirtuminės apsaugos linijose, 

maitinančiose stacionariuosius 

7 pav. elektros 

energijos tiekimo 

butui schema, 

kai vidaus tinklui 

taikoma tn – c 

– s posistemė 

(1 variantas) 

I 

32 A / 2 

I 10 A / 2 I 16 A / 2 

3 x 1,5 mm 2 

Apšvietimo 

tinklas 

I 

40A/0,03A/2 

L, PEN 

L, N 

3 x 2,5 mm 2 

kWh 

2 

2 x 10 mm 

I 16 A / 2 

PE 

3 x 2,5 mm 2 

Elektros lizdų tinklas 

įrenginius ir šviestuvus, taip pat bendruosiuose 

apšvietimo tinkluose. 

Visais atvejais srovės skirtuminė apsauga 

turi užtikrinti patikimą galios 

grandinių komutaciją, nepriklausomai 

nuo galimų perkrovų. SSA įtaiso 

parametrai turi atitikti maksimaliosios 

apkrovos ir trumpojo jungimo sroves. 

Parenkant SSA įtaisą būtina atsižvelgti 

į tai, kad suminė tinklo nuotėkio srovė, 

įvertinant stacionariuosius ir kilnojamuosius 

elektros imtuvus, normaliu darbo 

režimu neturi viršyti 1/3 skirtuminės 

apsaugos vardinės srovės. Kai duomenų 

nėra, elektros imtuvų nuotėkio 

srovė skaičiuojama priimant 0,4 mA 

vienam apkrovos srovės amperui, o 

tinklo nuotėkio srovė – 10 µA vienam 

fazinio laidininko ilgio metrui. 

Įrengiant srovės skirtuminę apsaugą 

turi būti įvykdyti selektyvumo reikalavimai. 

Jei srovės skirtuminės apsaugos 

schema yra dviejų ir daugiau pakopų, 

tai artimesnė maitinimo šaltiniui srovės 

skirtuminė apsauga turi turėti srovės 

nuostatą ir suveikimo laiką ne mažiau 

kaip 3 kartus didesnius negu esanti 

arčiau vartotojo. 

Šiuo atveju selektyvumas užtikrinamas 

naudojant įvade SSA įtaisą su suveikties 

delsa (įtaisų modifikacijos S arba G ). 

SSA įtaisų su S raide suveikties delsa 

siekia nuo 0,13 iki 0,5 s, su indeksu 

G (kai kurie gamintojai vietoj G raidės 

naudoja indeksą KV) apytiksliai 0,06 

s. 6 pav. pateikti dviejų ir trijų pakopų 

selektyvumo schemų pavyzdžiai. 

Naudojant SSA įtaisus galimos šios 

pastatų elektros tinklų schemos: 

kai santykinai mažas elektros imtuvų 

skaičius, imtuvų galia, pastato elek- 

1 x 6 mm 2 

I 25 A / 4 

3 x 6 mm 2 

Elektrinė 

viryklė 



butui schema, kai 

vidaus tinklui taikoma 

tn-c-s posistemė 

(2 variantas) 

I 

10 A / 2 

Apšvietimo 

tinklas 

I 40 A / 2 

I 16 A / 2 

tros tinklo ilgis, srovės skirtuminės 

apsaugos montuojamos įvade į pastatą 

po elektros energijos skaitiklio. 

7 pav. pateiktoje schemoje prieš 

SSA įtaisą įrengtas maksimaliosios 

srovės automatinis jungiklis, kuris 

saugo pastarąjį nuo trumpojo jungimo 

srovių poveikio, todėl srovės 

skirtuminės apsaugos įtaisas naudojamas 

be maksimaliosios srovės 

atkabiklio. Elektros imtuvai taikant 

tokią schemą paprastai suskirstomi 

į grupes. Atskirą grupę gali sudaryti 

skalbyklė arba oro kondicionavimo 

įranga. Kiekviena grupė apsaugoma 

atskiru automatiniu jungikliu. Viena 

iš priežasčių, kodėl tai daroma, yra 

galimybė nustatyti, kurioje grandinėje 

įvyko pažaida. Schemoje naudojami 

dvipoliai SSA įtaisai ir automatiniai 

jungikliai. Izoliacijos pažaida gali 

įvykti tiek faziniame, tiek nuliniame 

laiduose. SSA įtaisas reaguoja į 

nuotėkio srovę abiejuose laiduose, 

todėl naudojant šį sprendimą, 

paeiliui įjungiant ir išjungiant linijas 

galima rasti pažeistą grandinę ir ją 

išjungti užtikrinant elektros įrenginio 

nepažeistos dalies darbą. Šios 

schemos trūkumas tas, jog įvykus 

pažaidai bet kurioje grandinėje netenka 

maitinimo visas pastatas, nes 

išsijungs SSA įtaisas įvade. 

daugelių atvejų taupumo sumetimais 

naudoti pilną srovės skirtuminę 

apsaugą netikslinga. Tuomet SSA 

įtaisai gali būti įrengti tiems pavieniams 

elektros imtuvams arba jų 

grupėms, kurie gedimo atveju tiesioginio 

arba netiesioginio sąlyčio 

su elektra metu kelia didžiausią 

L, PEN 

I 

40/0,03/2 

kWh 

Elektros 

lizdų tinklas 

I 25 A / 2 

PE 

Elektrinė 

viryklė 

I 

10 A / 2 

I 

16/0,01/2 

Tęsinys p. 16 

Vonios kambario 

tinklas


16 

fizinio sužeidimo pavojų (8 pav.). 

Be to, didelio jautrio (6, 10, 30 mA) 

srovės skirtuminės apsaugos įtaisai, 

nedarydami klaidingo poveikio, gali 

aprėpti tik nedidelę elektros įrenginių 

(elektros imtuvų ir maitinimo 

tinklo) dalį; 

spindulinio tipo pastato vidaus elektros 

tinklų schemose, kuriose yra 

didelis grupinių linijų skaičius, rekomenduojama 

įrengti vieną bendrą 

srovės skirtuminės apsaugos įtaisą 

įvade (S tipo, 300 mA) ir atskirus 

SSA įtaisus kiekvienai grupinei linijai 

ten, kur jie yra būtini, užtikrinant jų 

selektyvų veikimą (9 pav.). 

Rekomenduojamose schemose yra 

naudojami A tipo SSA įtaisai. Tačiau, 

jeigu grandinėse nebus pulsuojamųjų 

gedimo srovių, galima naudoti AC tipo 

įtaisus. Jeigu yra imtuvų su nuolatine 

gedimo srove, jie išskiriami į atskirą 

grupę ir B tipo SSA įtaisas jungiamas 

iš karto po elektros skaitiklio (10 pav.) 

11 pav. pateikta vidaus tinklo schema 

taikant TT sistemą. Šios schemos 

naudojimas galimas būtinai įrengus 

apsaugą SSA įtaisais. 

literatūros sąrašas 

l. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. 

Apšvietimo elektros įrenginių 

įrengimo taisyklės. Specialiųjų 

patalpų ir technologinių procesų 

elektros įrenginių įrengimo taisyklės. 

– Vilnius, 2004. 

2. LST 1741. 4. 41 S2. Pastatų 

elektros įranga. 4 dalis. Saugos 

priemonės. 41 podalis. Apsauga nuo 

elektros smūgio (IEC 60364 – 4 – 

41: 1992, modifikuotas) 

3. LST EN 61008.Buitiniai ir panašios 

I 

I 

n = 10mA 

kWh 

I = 300mA 

I I 

S 

I 

I n = 30mA 

1 2 

9 pav. elektros energijos 

tiekimo schema ištaigingam 

butui, kai vidaus tinklui 

taikoma tn-c- s posistemė 

paskirties liekamąja srove valdomi 

jungtuvai be integruotos apsaugos 

nuo viršsrovių (LSVI) 1 dalis. 

Bendrosios taisyklės (IEC 61008 – 

1 : 1990 + A1 : 1992 + A2 : 1995, 

modifikuotas) 

4. LST EN 61009. Buitiniai ir panašios 

paskirties liekamąja srove valdomi 

jungtuvai su integruota apsauga 

nuo viršsrovių (LSJA). 1 dalis. 

Bendrosios taisyklės (IEC 610089 – 

1 : 1991, modifikuotas). 

I n = 30mA 

I 

16 A / 2 

10 pav. elektros grandinių pavyzdžiai su a ir B 

tipo ssa įtaisais: 1– ssa įtaisai, reaguojantys į 

kintamąsias ir pulsuojamąsias gedimų sroves; 2 – ssa 

įtaisai, reaguojantys į kintamąsias, pulsuojamąsias 

ir nuolatines be pulsacijų gedimų sroves. 

I 

25 A / 2 

I 

40/0,03/2 

I 

16 A / 2 

L 1, N L 2, N L 3, N L 1 L 2 L 3, N L 2, N L 3, N 

I 

10 A / 2 

I 25 A / 2 

I 40/0,03/2 

I 

10 A / 2 

I 

10 A / 2 

I 

10 A / 2 

I 

16/0,01/2 

I 

63 A / 4 

I 

80/0,3/4 

S 

I 

40 A / 2 

kWh 

I 

50 A / 4 

I 

63/0,03/4 

I 

10 A / 4 

L 1 L 2 L 3 

N 

L 1 L 2 L 3, N 

I 

16 A / 4 

Elektros Apšvietimo 

Elektrinė 

viryklė 

lizdų tinklas tinklas Vonios Elektrinis 

kambario 

tinklas 

šildymas 

I 

16 A / 2 

I 

6 A / 2 

I 

25/0,03/2 

L, N 

Apšvietimo 

tinklas 

I 

25 A / 2 

PEN 

I 

16 A / 2 

I 

6 A / 2 

I 

10 A / 2 

I I 

40/0,03/2 16/0,01/2 

I 

16 A / 2 

Mansarda Išorinis 

apšvietimas, 

elektros 

lizdai 

5. G. Kiefer. VDE 0100 und die Praxis. 

– VDE Verlag, Berlin, 2001. 

6. Ф. Штепан. Устройства 

защитного отключения, 

управляемые диференциальным 

током. – Прага, 2000. 

7. Mehr Sicherheit durch Fehlerstrom 

– Schuteinrichtungen. Siemens 

Aktiengesellschaft, 1991. 

8. В. К. Монаков. УЗО теория и 

практика. – Москва, 2007. 

kWh 

PE 



mobiliajam statiniui 

schema, kai taikoma 

tt tinklo sistema 

I 10 A / 2 

Elektros lizdų 

tinklas (prekybos 

įranga) 

Tęsinys kitame numeryje

Būkime saugūs 

Pasaulyje daug nelaimių, kurių metu 

nukenčia žmonės. Įvykus nelaimei, 

susimąstome, ar galima buvo išvengti 

ir apsisaugoti. Visose viešosiose patalpose 

galima ir būtina įrengti priešgaisrines 

sistemas, papildomas evakuacinio 

išėjimo duris, kurių plotis turi 

būti laiptinių pločio. 

Viena iš pagrindinių saugumą užtikrinančių 

sistemų pastate yra avarinis 

apšvietimas ir evakuacinių takų apšvietimas. 

Tai leidžia greitai ir saugiai 

evakuotis iš pastato kilus pavojui. Tokių 

sistemų rinkoje yra, bet jų kainos 

labai aukštos. Dažniausiai užsakovai 

pasirenka tik evakuacinius šviestuvus, 

kurie negali maksimaliai užtikrinti 

žmonių saugumo. Visa tai visai neturi 

programinės įrangos, kuri prižiūrėtų 

avarinių šviestuvų būklę. 

„TM technologie“, kurios specializacija 

yra avarinio apšvietimo sistemos, sukūrė 

tris sprendimo variantus. Šią sistemą 

pasirinko ir šiuo metu montuoja 

Vilniaus oro uostas. Pagrindiniai kriterijai 

renkantis sistemą buvo produktų 

patikimumas, priežiūra ir pogarantinis 

aptarnavimas. 

„TM technologie“ gamyklos inžinieriai, 

atsižvelgdami į rinkos konjunktūrą ir 

reikalavimus sukūrė tris skirtingas 

sistemas: 

1. Avarinio ir evakuacinio apšvietimo 

stebėsenos sistemą Data-S; 

2. Avarinio ir evakuacinio apšvietimo 

stebėsenos sistemą Data-S Easy; 

3. „Protingas“ evakuacijos sprendimo 

sistemą ISE. 

Taip pat yra visoms sistemoms tinkamas 

priedas – centrinio maitinimo 

sistema Powertech. 

Sistema Data-S suteikia galimybę cikliškai 

tikrinti avarinio apšvietimo šviestuvų 

būklę ir spausdinti ataskaitas apie testų 

rezultatus, o tai ypač svarbu atsižvelgiant 

į galiojančius reikalavimus. Turėdamas 

avarinio apšvietimo šviestuvų būklės 

savaitinę ataskaitą ir žinodamas akumuliatoriaus 

pakrovimo lygį, operatorius 

gali nustatyti, kuris šviestuvas gali sukelti 

problemų ir kaip tokias problemas 

spręsti (pvz., pakeisti akumuliatorių arba 

šviesos šaltinį). Tokiu būdu didinamas 

objekto ir naudotojų saugumas. Data-S 

suprojektuota pagal ES reikalavimus, 

pažymėta CE ženklu, taip pat atitinka 

su avarinio apšvietimo centrinės sistemos 

kontrole susijusius standartus: 

EN 60598-2-22, EN 1838, EN 60598-1, 

EN 61347-2, EN 55015-1. 

Data-S Easy – ekonominis Data-S variantas, 

neturintis sąsajų su internetu 

ir centrinio jautriojo valdymo skydelio 

(jis pakeistas paprastu). 

ISE sistema išsprendžia evakuacijų ir 

viešųjų objektų problemas. Didžiausias 

ISE privalumas – keitimasis duomenimis 

tarp avarinio ir evakuacinio apšvietimo 

pakrovimo sistemos ir priešgaisrinių sistemų. 

Tai suteikia puikias evakuacijos 

valdymo galimybes, taikant „protingą“ 

evakuacinio apšvietimo valdymą, ypač 

atsižvelgiant į gaisro ir padūmavimo 

pavojaus vietas. 

Gamyklos inžinieriai siūlo lengvesnį šių 

sistemų aptarnavimo būdą – Powertech 

centrinio maitinimo sistemą. Taikantis 

prie klientų poreikių, sistema yra paprasta: 

atsisakyta gausybės funkcijų 

(taigi ir perteklinės informacijos valdymo 

sąsajose) aiškaus integruoto informacijos 

skydo naudai. „TM technologie“ 

garantuoja pilną įrenginių aptarnavimą 

garantiniu laikotarpiu. 

Gamintojas „TM Technologie“ ir kompanija 

UAB „Geteks“ siūlo prisijungti 

prie saugios ateities. 

UAB „gEtEKS“. panerių g. 64, lt-03202 vilnius. 

Tel.: (8 5) 233 74 36, 233 04 51. Faks. (8 5) 233 74 10, El. p.: info@geteks.lt www.geteks.lt 


17


18 

Galios skyrikliai 

žemosios įtampos 

grandinėse 

Andrius Bajoras, ETI vadybininkas 

Galios skyriklių paskirtis – sujungti ir 

atjungti elektros grandine tekančią darbinę 

srovę. Galios skyrikliai dažniausiai 

naudojami pramoniniuose, energetiniuose 

ir gamybiniuose objektuose, 

kaip pagrindiniai (įvadiniai) jungikliai, 

jungikliai elektros varikliams įjungti (išjungti) 

ir apsauginiai jungikliai. 

Vakarų šalių techninėje literatūroje skyrikliai 

dažnai vadinami disconnecting 

arba isolating switch (išjungiantysis 

arba atskiriantysis jungiklis). Galios skyrikliai 

turi nesudėtingą lanko gesinimo 

sistemą, kuri reikalinga riboti elektros 

lanką, atsirandantį komutavimų metu. 

Skyrikliai nuo įprastinių jungiklių skiriasi 

tuo, jog jais galima įjungti ir išjungti 

1 pav. modulinių galios skyriklių 

las vardinės srovės 

elektros energijos tiekimą imtuvams 

esant apkrovai. 

Galios skyrikliai žemosios įtampos 

elektros grandinėje sudaro saugų 

izoliacinį tarpą, todėl gali atlikti ir skyriklio 

funkcijas. Izoliacinis tarpas gaunamas 

mechaniškai atskiriant skyriklio 

kontaktus. 

Slovėnų kompanija ETI pristato šiuolaikiškus 

galios skyriklius – nuo kompaktiškų 

modulinių iki didelių pramoninių, 

pasižyminčius naujais techniniais sprendimais, 

palengvinančių eksploatavimą 

ir montavimą. 

moduliniai galios 

skyrikliai las 

Galios skyrikliai LAS naudojami kaip 

2 pav. modulinis galios skyriklis las ir kartu 

komplektuojami pagalbiniai elementai 

pagrindiniai (įvadiniai) kirtikliai gamybinių 

ir pramoninių objektų trifaziuose 

elektros skirstomuosiuose ir valdymo 

skyduose. Dėl kompaktiškų matmenų 

galios skyrikliai LAS dar vadinami moduliniais 

galios skyrikliai ir naudojami 

moduliniuose skirstomuosiuose ir valdymo 

skydeliuose. 

Modulinių skyriklių seriją LAS sudaro 

aštuonių vardinių srovių skyrikliai nuo 

16 iki 125 A (1 pav.). 

Moduliniai galios skyrikliai LAS standartiškai 

komplektuojami su juodomis 

rankenėlėmis. Kai kurių objektų įvadiniai 

kirtikliai turi turėti geltonos ir raudonos 

spalvų rankenėlę, tokiu atveju LAS taip 

pat gali būti komplektuojami ir su analogiškų 

spalvų rankenėlėmis.

1 lentelė 

skyriklio tipas lAS 16 las 25 lAS 32 lAS 40 lAS 63 lAS 80 lAS 100 las 125 

16A 25A 32A 40A 63A 80A 100A 125A 

Vardinė izoliacijos įtampa (V) 800 800 800 800 800 800 800 800 

Vardinė atjungimo srovė, kai 

415V AC (A) 160 250 320 400 630 800 800 800 

Trumpojo jungimo srovė 

(kA) 3,8 4,5 5 5,7 5,7 9,9 9,9 9,9 

Elektrinis atsparumas Ciklai 3 000 3 000 3 000 3 000 3 000 1 500 1 500 1 000 

Mechaninis atsparumas Ciklai 50 000 50 000 50 000 50 000 50 000 30 000 30 000 30 000 

Galios nuostoliai vienai fazei (W) 0,1 0,1 0,2 0,3 0,8 1,3 2,0 3,1 

Prijungiamų laidininkų 

skerspjūvis mm2 16 16 16 16 16–25 16–50 25–50 35–50 

LAS savybės: 

turi rakinimo galimybę įjungta ir išjungta 

padėtyse; 

montuojamas ant DIN 35mm bėgelio 

arba ant plokštumos varžtais; 

pagalbiniai kontaktai (1NO + 1NC) 

srovės indikavimui arba valdymui; 

aiški 0-1 pagrindinių kontaktų būsenos 

indikacija; 

naudojant išnešamą rankenėlę į skydo 

išorę galima pasiekti IP 65; 

galima naudoti ir N polių, tais atvejais 

kai reikia 3P+N; 

papildomi dangteliai pagrindiniams 

ir pagalbiniams gnybtams 

uždengti; 

išilginės 100, 200 ir 300 mm ašelės, 

priklausomai nuo skydo gylio, 

2 pav. parodyti pagalbiniai elementai 

komplektuojami kartu su moduliniu 

galios skyrikliu LAS. 

LAS tipo skyriklio kontaktų konstrukcija 

3 pav. las skyriklio dvigubų 

kontaktų konstrukcija 

pavaizduota 3 pav. Dvigubi kontaktai 

užtikrina didesnį veikimo patikimumą 

ir geresnį elektros lanko gesinimą, 

skaidant jį. 

Pagrindiniai modulinių galios skyriklių 

LAS techniniai parametrai pateikti 1 

lentelėje. 

LAS skyriklių gnybtas visiškai atlaisvintas, 

paruoštas įstatyti laidininką ir 

prisukti. Neiškrentantys gnybtų varžtai 

labai patogūs montuojant bet kurioje 

padėtyje. 

LAS tipo moduliniai galios skyrikliai, 

kurių vardinės srovės yra nuo 16 iki 63 

A, užima 2 modulių plotį (36 mm), o 

galios skyrikliai nuo 80 iki 125 A užima 

3 modulių plotį (52 mm). 

la tipo galios skyrikliai 

Nauja serija galios skyriklių Tilos, LA 

tipo, suskirstyta į penkias grupes nuo 

160 iki 1250 A pagal dydį – LA 1-160 

A, LA 2 – 250 A, LA 3 – 400 A, LA 4 – 

630 A, LA 1250 A (4 pav.). 

4 pav. la tipo galios skyrikliai 

Šie skyrikliai montuojami ant plokščio 

paviršiaus ir gali būti tripoliai arba 

keturpoliai. Skyrikliai pasižymi teigiamomis 

elektrinėmis ir mechaninėmis 

charakteristikomis, kurios pateiktos 

2 lentelėje. 

Galios skyrikliams LA būdingos savybės: 

vizualiai matosi kontaktų padėtis; 

yra galimybė naudoti pagalbinius 

kontaktus; 

kontaktai nusivalo kiekvieno įjungimo 

ar išjungimo metu; 

prijungiamų laidininkų skerspjūvis 

– nuo 70 iki 240 mm2, 

skyriklio IP 20 galima padidinti iki 

IP 66, kai naudojama išnešama 

rankeną į skydo išorę; 

skydo durys neatsidaro, jeigu skyriklio 

rankena nėra 0 padėtyje (blokavimas 

dėl saugumo); 

galimybė blokuoti skyriklio ranke- 


19


20 

2 lentelė 

skyriklio tipas lA 1 lA 2 lA 3 lA 4 la 5 

160 A 250 a 400 A 630 A 1 250 a 

Vardinė izoliacijos įtampa AC/DC 

(V) 1 000/1 500 1 000/1 500 1 000/1 500 1 000/1 500 1 000/1 500 

Vardinė atjungimo srovė, esant AC23 

režimui (400V) (A) 1 250 2 500 4 000 6 300 12 500 

Trumpojo jungimo srovė 

Maksimali trumpojo jungimo srovė esant 

(kA) 5 8 13 26,5 35 

AC-23A režimui (400V) (kA) 65 130 210 330 630 

Elektrinis 

atsparumas 

ciklai 2 000 2 000 1 500 1 500 1 000 

Mechaninis atsparumas ciklai 10 000 10 000 8 000 8 000 7 000 

Vienos fazės galios nuostoliai (W) 2,7 3,8 9,4 12,7 15,6 

Prijungiamų laidininkų skerspjūvis mm2 70 120 240 2x185 2x240 

ną nuo nesankcionuotų įjungimų 

spynomis. 

LA skyrikliai pasižymi patvarumu, patikima 

konstrukcija. Skyriklių pagrindiniai 

kontaktai pagaminti iš vario ir sidabro 

lydinio ir savaime nusivalo kiekvieno 

įjungimo ar išjungimo metu. Skyriklis 

turi ir lanko gesinimo kameras, yra atsparus 

drėgmei ir aukštai temperatūrai 

kaip reikalauja IEC 68-2 norma. 

Prie LA skyriklio prijungiamų laidininkų 

skerspjūvis yra nuo 70 iki 2x240 mm2 

5 pav. galios skyriklių la funkcijos ir privalumai 

(2 lentelė). Minėto tipo skyriklis gaminamas 

pagal IEC 60947-3, IEC 60364 

ir VDE 0660-107 normas. 

6 ir 7 pav. parodyti pagalbiniai elementai, 

komplektuojami kartu su galios 

skyrikliais LA. 

Kiekviename skyriklyje galima sumontuoti 

papildomus kontaktus iki 16 A 

(1NO+1NC arba 2NO+2NC), kurie 

elektriškai indikuotų skyriklio padėtį. 

Standartiškai naudojamos 200 mm 

6 pav. pagalbiniai elementai, naudojami kartu su nauja galios skyriklių 

Tilos serija: a) pagalbiniai kontaktai, b) juoda rankenelė, c) raudonos 

ir geltonos spalvų rankenėlės, skirtos montuoti ant skydo durų. 

plieninės išilginės ašelės. Tais atvejais, 

jeigu skydas gilus ir reikia sumontuoti 

skyriklį, o valdymo rankena yra išorėje, 

naudojamos ilgesnės – 300 arba 400 

mm ašelės. 

Apibendrinant galima pasakyti, kad 

moduliniai LAS ir LA galios skyrikliai 

pasižymi patikimu veikimu, geromis 

techninėmis savybėmis, didele papildomų 

elementų gama, todėl plačiai 

naudojami surenkant elektros įvadinius 

ir valdymo skydus. 

7 pav. la galios skyriklis 3p 

160 a, skirtas montuoti skyde 

ir valdyti išnešamą rankenėlę

Aktyvi „Sistematikos“ veikla 

Savo veiklą kaip AB „Achema“ automatikos 

cechas pradėjome prieš keturis 

dešimtmečius. 1999 m. siekiant 

teikti kokybiškas paslaugas ne tik AB 

„Achema“, bet ir kitoms pramonės 

įmonėms, buvome reorganizuoti į AB 

„Achema“ filialą „Sistematika“. Pagrindinė 

filialo veikla – teikti paslaugas 

pramonės įmonėms automatikos ir 

elektros srityse. 

Šiuo metu turime suburtą gausų specialistų 

kolektyvą, sukauptą modernią 

techninę bazę. Nuolat vykdome sudėtingus 

automatizuotų valdymo sistemų 

projektavimo, programavimo, montavimo, 

derinimo bei elektros darbų projektus. 

Siekdami filialo atliekamų darbų 

kokybiškumo ir vientisumo automatikos 

ir elektros srityse, siūlome pilną darbų 

ciklą – nuo projekto idėjos iki priežiūros. 

Būdami universalūs, siūlome savo 

sprendimus ir teikiame paslaugas tiek 

smulkioms, tiek stambioms pramonės ir 

energetikos įmonėms. Mūsų specialistai 

visą parą užtikrina šių įmonių nenutrūkstamą 

ir saugią eksploataciją. 

Paskutiniaisiais metais filialas „Sistematika“ 

įvykdė nemažai svarbių projektų 

AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 

(KLASCO), UAB „Krovinių terminalas“, 

AB „Achema“ ir kt. 

Įvertindami savo nuolatinių bei naujų 

klientų poreikius Lietuvos pramonės 

ir paslaugų rinkoje, stengiamės nuolat 

tobulėti ir plėsti paslaugų spektrą. 

Bendradarbiaudami su užsienio bei 

Lietuvos partneriais, plečiame savo 

veiklą stambių bei smulkių klientų segmente 

diegdami silpnųjų srovių sprendimus 

bei atlikdami elektros darbus. 

Filialas „Sistematika“ ketina pateikti 

įmonėms optimalius kompleksinius 

automatizavimo bei „protingo namo“ 

tiek įmonėms, tiek privatiems asmenims 

sprendimus. 

Kad patenkintų klientų poreikius ir 

efektyviau atliktų darbus bei užtikrintų 

atliekamų darbų kokybę, filialo „Sistematika“ 

regioniniai padaliniai veikia 

Klaipėdoje ir Šiauliuose. 

aB „achema“ filialas „sistematika“ 

Jonalaukio k., Ruklos sen., LT-55296 Jonavos r. 

Tel. (8 349) 56 332, faks. (8 349) 56 492 www.sistematika.lt 


21


22 

HEKA betoninės 

modulinės pastotės 

HEKA 2SB 

su pilkos 

skaldelės 

apdaila 

Betoninė modulinės pastotės Heka – 

tai pakankamai naujas ir visus elektros 

įrenginių kokybės standartus atitinkantis 

įrenginys, puikiai derantis prie miesto 

ar kvartalo architektūros. Be to gelžbetoninis 

korpusas yra ilgaamžiškas 

ir dengiamas pilko ar rausvo atspalvio 

dekoratyvinės skaldelės danga arba 

dažomas fasadiniais dažais. Specialiu 

užsakymu gali buti ir nestrandartinė dekoratyvinė 

danga: „klinkeris“, medžio 

imitacija, marmuras ir kt. 

Kad būtų užtikrinta aukšta kokybė, 

korpusas, stogas ir pamatai liejami iš 

heka 1sB su rudos skaldelės apdaila heka 1sB su klinkerio imitacijos apdaila 

drėgmei atsparaus betono, papildomai 

įliejant hidroizoliacinę plėvelę. Durys 

ir ventiliacinės grotelės gaminamos iš 

cinkuoto plieno ir dažomos polimerine 

milteline danga. 

Mažiausioje gelžbetoninėje Heka modulinėje 

transformatorinėje gali būti su-

HEKA 1SB 

su klinkerio 

imitacijos 

apdaila 

montuotas vienas iki 1 000 kVA galios 

transformatorius, o didžiausioje – du iki 

1 600 kVA galios transformatoriai. Transformatorius 

maitina vidutinės įtampos 

narveliai. Heka pastotėse naudojami 

kompaktiški, aukštą techninį lygį užtikrinantys, 

žinomiausių pasaulyje kompanijų 

narveliai: RM6 („Schneider Electric“), 

FBX („Areva“), 8DJ („Siemens“) ir kt. 

Populiariausi vidutinės įtampos skirstyklų 

narveliai, turintys tokias charakteristikas: 

vardinė srovė – 630 A, terminis atsparumas 

– 20 kA, transformatorius saugomas 

jungtuvu, kurio atjungiamoji geba 

yra 20 kA. Žemosios įtampos skydai, 

užsakovui pageidaujant, gali būti komplektuojami 

su saugiklių kirtiklių blokais 

arba automatiniais jungikliais. 

Heka pastotės atitinka LST EN 61330 

standarto reikalavimus. Atitikimas standartams 

patvirtintas tipiniais bandymais 

(type tested) akredituotoje laboratorijoje. 

Tai patvirtina ne tik atitikimą techniniams 

parametrams, bet ir naujausiems saugumo 

reikalavimams. Be to, Heka betoninės 

pastotės kur kas geriau slopina 

transformatorių skleidžiamą triukšmą nei 

metalinės: slopinimo koeficientas 8 dB 

(apie 40 proc. triukšmo lygio). 

Heka modulinės plačiai naudojamos 

Estijos ir Suomijos skirstomajame 

uaB „riFas“ tinklų g. 29a, lt-35115 panevėžys 

tel. (8 45) 58 27 28, faks. (8 45) 58 27 29 

el.p. info@rifas.lt; www.rifas.lt 

tinkle. Nors Lietuvoje Heka betoninės 

transformatorinės yra gana jaunas produktas, 

jau įgyvendinta įvairių projektų. 

Šios vasaros pradžioje Heka modulinių 

transformatorinių tinkamumas naudoti 

patvirtintas RST ir VST (įteisintas techninis 

reglamentas). 

heka transformatorinės 

pastotės išdėstymo 

schema 

1. Pastotės korpusas 

2. Kabelinis kanalas 

3. Vidutinės įtampos 

įrenginys 

4. Žeminantis 

transformatorius 

5. Žemos įtampos 

įrenginys 

UAB „Rifas“ jau daugiau nei 15 metų 

gamina įvairiausią elektrotechninę įrangą: 

skirstomuosius, reaktyviosios galios 

kompensavimo įrenginius, automatikos 

ir valdymo skydus bei kitus specialius 

nestandartinius elektrotechninius gaminius 

pagal klientų pageidavimus. 


23


24 

Gelbėjimosi 

ratas Europai, 

tinkamas ir likusiai 

pasaulio daliai 

Gintaras Adžgauskas 

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto direktorius 

AR KlIMAto KAItA 

pavojingesnë už 

tarptautinį terorizmą? 

Vis dažniau prabylama apie pragaištingą 

klimato kaitą ir ją, kaip manoma, spartinantį 

anglies dioksido dujų atmosferoje 

didėjimą. Vienas iš iškiliausių mokslininkų, 

Anglijoje gyvenantis astrofizikas 

Stephenas Hawkingas, norėdamas 

atkreipti pasaulio galingųjų dėmesį, 

įvertino klimato kaitą kaip daug pavojingesnę 

už tarptautinį terorizmą. Kito 

nepriklausomo mokslininko, rašytojo, 

išradėjo, futurologo bei aplinkosaugininko 

Dr. Jameso Lovelocko nuomone, 

planetai gresiantį klimato atšilimą 

įmanoma sustabdyti, tik ėmus naudoti 

atominę energiją kaip vienintelę realią 

organinio kuro alternatyvą, pajėgsiančią 

patenkinti didelius žmonijos energijos 

poreikius, ir kartu sumažinant šiltnamio 

efektą sukeliančių dujų išlakas. 

Europos elektros energetikos pramonės 

sąjunga EURELECTRIC, susirūpinusi 

bendrijos energetikos perspektyvomis, 

2005 m. ėmėsi kurti Europos energetikos 

strategiją – atliko studiją „Elektros 

energetikos vaidmuo – naujas požiūris 

į saugią, konkurencingą ir mažinančią 

CO2 išlakas energetiką“. Buvo pasitelkti 

Liuveno universiteto mokslininkai, Vo- 

kietijoje įsikūrusi elektrinių operatorių ir 

gamintojų asociacija VGB Povertech, 

Atėnų nacionalinis technikos universitetas 

ir „McKinsey & Co“ konsultantai. 

EURELECTRIC jau daug metų buvo 

aktyvi šioje srityje, atlikusi parengtinę 

analizę bei „Prekybos šiltnamio dujų 

išlakomis mechanizmo“ modeliavimą, 

kartu su „Protingos energijos programa“, 

todėl pristatomą studiją galima 

laikyti šių tradicijų tąsa. Joje siūloma 

pasinaudoti didžiuliu efektyvių elektros 

technologijų bei generavimo, svariai 

mažinant CO2 išlakas, potencialu. Daugelis 

šios studijos elementų atitinka 

Europos Komisijos (EK) Energetikos 

politikos komunikato nuostatas. Šios 

studijos rekomendacijos turi būti pradėtos 

įgyvendinti dabar, jeigu norime 

išlikti ir nežlugti. 

energijos vartojimas: 

dëmesys energijos 

eFektyvumui 

Studija bando atsakyti į klausimą, 

kaip kis energijos ir elektros poreikis 

Europos Sąjungos šalyse iki 2030 m. 

ir perspektyvoje iki 2050 m. Buvo išanalizuota 

technologijų įtaka įvairioms 

Europos ekonomikos sritims. Tikėtina, 

kad iki 2030 m. daugiausia energijos 

vartos transportas, nors didžiausiais 

vartojimo augimo tempais turėtų stebinti 

paslaugų sektorius (+1 proc. per 

metus). Buvo išskirtos pagrindinės vartotojų 

grupės ir įvertintas jų energijos 

efektyvumo gerinimo potencialas: 

Pramonėje: plieno, ne metalų, chemijos, 

stiklo, popieriaus ir celiuliozės, 

automobilių gamybos, medžio 

apdirbimo, maisto ir gėrimų bei 

elektros pavaros; 

Buityje: namų įranga, šildymas ir 

vėsinimas bei elektroniniai prietaisai; 

Paslaugų sektoriuje: apšvietimas, 

šildymas ir vėsinimas bei biurų 

įranga. 

Transporte: automobilių transportas 

ir geležinkelių transportas. 

Buvo išskirtos šešios technologijos arba 

taupaus energijos naudojimo būdai: 

1. Efektyvus mūsų namų, biurų, fabrikų 

ir gatvių apšvietimas; 

2. Šilumos siurbliai tiek buitiniam, 

tiek komerciniam šildymui ir vėsinimui; 

3. Efektyvūs nuolatinės srovės ir budėjimo 

režimu dirbančių prietaisų

šaltiniai namų, pramogų, ryšio ir 

biurų įrangai; 

4. Efektyvios elektros pavarų sistemos; 

5. Priemiestiniai ir greitaeigiai traukiniai; 

6. Įkraunamas hibridinis elektrinis automobilis 

privačiam ir komerciniam 

naudojimui. 

efektyvus apšvietimas 

Energijos naudojimas apšvietimo sistemose 

sparčiai didėja ir iki 2030 m. 

jis išaugs 80 proc. Būtina pakeisti dar 

1878 m. pradėtas naudoti kaitinamąsias 

elektros lempas 4 arba 5 kartus 

ekonomiškesnėmis kompaktinėmis 

liuminescencinėmis lempomis („dienos 

šviesos“). Šiandien kaitinamosios 

lempos vis dar sudaro 85 proc. buityje 

naudojamų lempų. Daug vilčių teikia 

šviesos diodų technologija. 

EK siūlo nuo 2008 m. įvesti efektyvumo 

reikalavimus gatvių bei įstaigų 

apšvietimui, o nuo 2009 m. nutraukti 

vidaus apšvietimo sistemų, naudojančių 

kaitinamąsias lempas, eksploatavimą, 

naudos duotų ir reikalavimai 

viešiesiems pirkimams. 

ðildymas ir vėsinimas 

šilumos siurbliais padės 

sumažinti energijos 

sąnaudas ir co2 išlakas 

Naujausi šilumos siurbliai gali pagaminti 

iki 6 kartų daugiau šiluminės energijos, 

negu suvartoja elektros – tai didelis 

energijos taupymo rezervas. Šilumos 

siurblio ciklas yra grįžtamasis, t. y. vasarą 

leidžia vėsinti patalpas. Pagrindinė 

šilumos siurblio charakteristika yra jo 

naudingo darbo koeficientas, kuris geriausiais 

atvejais yra 6,8. Galime pateikti 

paprastą pavyzdį: užuot namo šildymui 

naudoję gamtines dujas kūrenantį katilą, 

kurio teorinis naudingumo koeficientas 

(n. k.) yra 100 proc., tas dujas 

galime deginti naujausioje kombinuoto 

ciklo elektrinėje, kurios n. k. 50 proc., 

ir tą elektrą naudoti šilumos siurbliui, 

turinčiam naudingo darbo koeficientą 

4. Taigi 50 proc. efektyvumas virsta 

200 proc., kartu dvigubai sumažėja ir 

CO2 išlakos. 

Technologinis proveržis įmanomas tik 

priskyrus šilumos siurblius prie atsinaujinančiųjų 

energijos išteklių, taikant 

kokybės reikalavimus bei skatinant 

investicijas. 

namų ir biurų įranga 

Energijos poreikis komunikacijų paslaugoms 

ir technologijoms smarkiai išaugs. 

Buityje energijos poreikis sparčiausiai 

augs būtent dėl elektros prietaisų budėjimo 

režimu vartojamos energijos, 

kurios dabar ES suvartojama 36 TWh 

per metus (daugiau negu pagamina 

Lietuva, Latvija ir Estija – Aut. past.) ir 

tikimasi, kad šis poreikis iki 2010 m. 

pasieks 62 TWh per metus. Namų prietaisų 

vartojamą galią budėjimo režimu 

galima sumažinti iki 1W pritaikius nesudėtingą 

elektronikos grandinę – į šį 

tikslą yra orientuota Tarptautinės energetikos 

agentūros „Vieno vato programa“. 

EK nuo 1994 m. taip pat užsiima šios 

problemos sprendimu. Padėti taupyti 

energiją darbo vietose ir buityje padėtų 

įvairūs privalomi reikalavimai įrangos 

gamintojams bei vartotojams. 

efektyvios elektros pavaros 

Elektros pavarų varomos sistemos sudaro 

didžiausią ES pramoninę apkrovą, 

siekiančią apie 65 proc. (688 TWh) suvartojamos 

elektros energijos. Paslaugų 

sektoriuje elektros pavaroms tenka 

apie 38 proc. suvartojamos elektros. 

Didelio efektyvumo variklių ir kintamojo 

greičio elektros pavarų naudojimas 

leistų ES-25 iki 2030 m. sutaupyti apie 

166 TWh per metus. Tačiau energinio 

efektyvumo didinimas susijęs su nemažais 

kaštais – 30–50 proc. našesni 

elektros varikliai kainuoja 20–25 proc. 

brangiau. Šiame sektoriuje įvairios 

privalomos bei skatinimo priemonės 

galėtų būti vaisingos. 

geležinkelių transportas – 

efektyvus pervežimo būdas 

ES bėginis transportas (2004 m.) sudarė 

7 proc. keleivinio transporto ir 

16,5 proc. vidaus krovininio transporto. 

Be to, 51 proc. ES geležinkelių yra 

elektrifikuoti. Geležinkelių transportas 

pasižymi mažesne vietos tarša ir išskirtiniu 

taupumu, palyginti su automobilių 

transportu: keleivių pervežimui 

geležinkeliais sunaudojama 2,4 karto, 

o krovinių pervežimui – 13 kartų mažiau 

kuro. 

Greitaeigių traukinių, išvystančių iki 

330 km/h greitį, linijų tinklas sparčiai 

plinta Europoje, sėkmingai konkuruo- 


25


26 

damas su keleiviniais lėktuvais, ypač 

maršrutuose, trumpesniuose nei 600 

km. Geležinkelių transportas turi didelį 

efektyvumo didinimo potencialą, gerinant 

eismo organizavimą, mažinant 

saviems poreikiams suvartojamą energiją, 

efektyviau naudojant rekuperaciją 

stabdžių sistemose bei mažinant svorį 

ir gerinant aerodinamiką. 

Tačiau nepaisant visų šių bėginio 

transporto privalumų, geležinkelių 

transportui tenkanti pervežimų dalis 

pastaraisiais metais mažėjo ir ypač 

naujose ES narėse. Per 1995–2004 m. 

keleivinio geležinkelių transporto dalis 

sumažėjo nuo 6,3 proc. iki 5,8 proc., 

1995–2005 m. krovinių pervežimas geležinkeliais 

sumažėjo nuo 19,5 proc. 

iki 16,8 proc. 

Tik kompleksiškai taikant pluoštą priemonių 

įmanomas geležinkelių atgimimas. 

Pirmiausia reikėtų plėsti bėginio 

transporto kelių tinklą, apmokestinti 

aviaciją ir autotransportą, imtis skubių 

veiksmų naujose ES narėse siekiant išlaikyti 

geležinkelių transporto dalį. 

įkraunami hibridiniai 

elektriniai automobiliai 

taupys energiją ir pirminius 

angliavandenilius. 

Rinkoje atsiranda transporto priemonės 

su įrengtomis hibridinėmis pavaromis, 

kurias tobulinant atsirado įkraunamas 

hibridinis elektrinis automobilis, galintis 

važiuoti tiek kaip įprastas automobilis 

su vidaus degimo varikliu, o naudodamas 

savo akumuliatorių energiją – kaip 

elektromobilis. Naujasis automobilis 

sudarys sąlygas gerokai sumažinti CO2 

išlakas bei priklausomybę nuo naftos. 

Įkraunamas elektrinis hibridinis automo- 

bilis kainuoja apie 12 tūkst. eurų brangiau 

už įprastinį. Iki 2030 m. įkraunami 

elektriniai hibridiniai automobiliai galėtų 

užimti 8–20 proc. rinkos. Spartesnei 

elektromobilių plėtrai reikalinga remti 

naujos kartos akumuliatorių baterijų kūrimą, 

sumažinti kliūtis investicijoms bei 

mažinti išlakų normas transportui. 

Elektros tiekime būtina siekti, kad 

elektra būtų generuojama mažinant 

CO2 išlakas. 

dabartinės ir ateities 

elektros energijos 

generavimo technologijos 

Studija išskiria pagrindines elektros 

generavimo technologijas iki 2030– 

2050 m.: 

Organinį kurą deginančios elektrinės, 

naudojančios CO2 atskyrimo 

technologijas arba be jos; 

Atsinaujinančiuosius energijos išteklius 

naudojančios elektrinės: vėjo 

jėgainės, įvairių tipų hidroelektrinės; 

biomasės elektrinės; saulės energijos 

šiluminės elektrinės; fotoelektrinės 

bei geoterminės elektrinės; 

Atominės elektrinės: lengvojo vandens 

reaktoriai, greitųjų neutronų 

reaktoriai ir aukštatemperatūriai 

reaktoriai; 

Mažoji elektros generacija: kuro 

elementai, dujų mikroturbinos, 

Stirlingo varikliai ir vidaus degimo 

varikliai. 

organinį kurą deginanèių 

elektrinių raida 

Europoje daugiausia yra organinį kurą 

deginančių elektrinių, todėl šių generavimo 

technologijų tobulinimas gali 

padidinti jų indėlį į tvarią plėtrą. 

garo ciklo akmens ir rudąją anglį 

deginanèios elektrinės. Tikimasi jų 

naudingumo koeficientą nuo dabartinio 

43 proc. iki 2020 m. pakelti iki 52 

proc., didinant garo temperatūrą nuo 

560oC iki 700oC, o CO2 išlakas sumažinti 

iki 35 proc. 

integruoto dujofikavimo kombinuoto 

ciklo (angl. igcc) technologija 

yra viena iš pagrindinių, esančių tyrimų 

stadijoje, nors kelios elektrinės jau eksploatuojamos 

komerciškai. Ši technologija 

pasižymi ne tik aukštu n. k., bet 

ir yra suderinama su CO2 atskyrimo ir 

saugojimo technologija prieš degimo 

procesą. Tikimasi iki 2030 m. pasiekti 

52 proc. n. k. beveik be CO2 išlakų. 

kombinuoto ciklo dujų turbinų 

technologija (angl. ccgt) pasižymi 

žemais kapitaliniais kaštais ir yra 

efektyviausia organinio kuro technologija. 

Iki 2030 m. šių elektrinių n. k. 

bus didesnis nei 60 proc. 

ypatingas dėmesys – co2 

atskyrimui ir laikymui 

CO2 būtų atskiriamas elektrinėje ir transportuojamas 

į požemines saugyklas. 

Jau dabar veikia nedideli pramoniniai 

įrenginiai, tačiau sunkiausia pritaikyti 

šią technologiją saugiai ir ekonomiškai 

naudoti stambiose elektrinėse. 

Žinomos trys perspektyvios technologijos: 

deginant iš akmens anglies 

gaunamas sintetines dujas, prieš tai 

atskyrus CO2; organinio kuro deginimas 

deguonies aplinkoje ir įprastinis 

deginimas, kur CO2 atskiriamas 

degimo pabaigoje. Dėl didelių CO2 

nukenksminimo energijos sąnaudų n. 

k. sumažėja nuo 5 proc. iki 14 proc. 

punktų. EK siūlo iki 2015 m. pastatyti 

iki 20 stambių demonstracinių elektrinių 

su įdiegta CO2 atskyrimo ir saugojimo 

technologija. 

energija, gauta naudojant 

atsinaujinanèiuosius 

energijos išteklius (aei) 

Didžiausią atsinaujinančiųjų išteklių dalį 

sudaro hidroenergija, pasižyminti aukštu 

efektyvumu, tačiau dėl aukštų kapitalinių 

kaštų ir aplinkosauginių priežasčių 

plėtros galimybės yra išsemtos. 

Šiuolaikinių vėjo turbinų n. k. siekia 43 

ar 44 proc., tačiau jos tolesnė plėtra 

išliks pagrindine problema Europos 

elektros tinklų darbui dėl vėjo energijos 

nutrūkstamumo. 

Tiesiogiai biomasę deginančių elektrinių 

n. k. iki 2030 m. pasieks 35 proc. 

Naudojant biomasės deginimą kartu 

su kitu organiniu kuru, efektyvumas iki 

2030 m. gali išaugti iki 50 proc. 

Kitos AEI technologijos, tokios kaip 

saulės šiluminė ir fotoelektrinė, geoterminė, 

bangų ir potvynių energijos 

turės didelį ateities plėtros potencialą, 

bet reikalaus labai aukšto technologijų 

ir ekonominio išsivystymo lygio, kad 

sudarytų svarią Europos energijos 

gamybos dalį. 

Ir galiausiai apie atominę energetiką 

Pagrindinis atominių elektrinių privalumas 

tas, kad jos neišskiria į aplinką 

CO2 išlakų, o net ir įvertinus visą kuro 

ciklą, CO2 išlakos yra labai mažos. Tai 

jų privalumas rinkoje, nes išvengiama 

papildomų CO2 kaštų. Kuro kaina sudaro 

tik nedidelę elektros gamybos 

kaštų dalį, net ir įvertinus atidirbusio 

kuro saugojimą ir elektrinės uždarymą. 

Tačiau atominės elektrinės pasi-

žymi dideliais, palyginti su įprastinėmis 

elektrinėmis, kapitaliniais kaštais. Po 

politinio pasipriešinimo atominei energetikai 

laikotarpio atominės elektrinės 

vėl tampa priimtinos net ir tose šalyse, 

kur buvo nutarta jas likviduoti po Three 

Mile Island avarijos 1979 m. ir Černobylio 

katastrofos 1986 m. 

išvados apie generavimo 

technologijų plėtrą 

Europa naudoja santykinai subalansuotą 

generavimo technologijų įvairovę. Elektros 

gamyba be CO2 išlakų jau dabar 

yra realybė ir sudaro 45 proc. ES-25 

pagaminamos elektros energijos dėl 

atominės energetikos ir atsinaujinančių 

išteklių naudojimo. 

Toliau bus didinimas elektrinių, deginančių 

akmens anglį ir gamtines 

dujas, efektyvumas. 

Atominėje energetikoje bus didinamas 

šiuolaikinių technologijų efektyvumas, 

o ateityje aukštų temperatūrų 

technologijų naudojimas leis dar 

daugiau pakelti efektyvumą. 

Apyvartinių taršos leidimų kaina yra 

pagrindinis stimulas pereiti prie sistemų, 

pasižyminčių žemomis CO2 

išlakomis. 

energetikos plëtros 

ScENARIjAI 

Bazinis energetikos scenarijus yra 

labai panašus į ES dabartinę energetinę 

politiką. Prekybos emisijomis sistema 

toliau bus taikoma. Manoma, kad ES 

ekonominio augimo prielaidos išliks 

optimistinės ir ekonomika iki 2030 m. 

augs po 2 proc. per metus, o iki 2050 

m. turės tenkintis sulėtėjusiu iki 1 proc. 

per metus augimu. Prognozuojama, kad 

naftos kainos iki 2050 m. pasieks 80 

eurų/barelį lygį. Gamtinių dujų kaina ir 

toliau išliks glaudžiai susieta su naftos 

kainomis, be to, gamtinės dujos ilgainiui 

taps naftos pakaitalu. Elektros energijos 

poreikis augs 1,3 proc. per metus 

ir 2030 m. sudarys 25 proc. energijos 

rinkos. Ši tendencija tik patvirtina faktą, 

kad elektra yra Europos technologinio 

progreso bei ekonomikos augimo varomoji 

jėga. Sparčiai augantis elektros 

poreikis kartu su pasenusių elektrinių 

pakeitimu iki 2030 m. pareikalaus 825 

GW naujų generuojančių pajėgumų 

prieaugio. Rimtos problemos iškils 

atominei energetikai: 

Dėl ES reikalavimo naujoms narėms 

uždaryti dalį veikiančių atominių 

elektrinių. 

Dėl eksploatacijos amžiaus pa- 


27


28 

baigos iki 2020 m. reikės uždaryti 

daugelį atominių elektrinių. 

Dėl trijų ES šalių sprendimo nutraukti 

savo atominių elektrinių 

eksploataciją. 

Tikėtina, kad atominės energetikos 

valstybės ne visiškai pakeis savo 

uždaromų elektrinių parką. 

Pagal bazinį scenarijų atominės energetikos 

generuojamų galių dalis sumažės 

nuo dabartinių 30,8 proc. iki 15 proc. 

2030 m., nepaisant 48 GW prieaugio. 

Kombinuoto ciklo dujų turbininės elektrinės 

sudarys net 50 proc. naujų šiluminių 

elektrinių galios. Dėl stipraus 

AEI rėmimo, „žaliosios elektros“ dalis 

iki 2030 m. pasieks 25 proc. generuojamos 

elektros energijos. Prognozuojamas 

0,2 proc. metinis elektros 

kainų augimas, o investicijos į elektros 

generavimą sieks 1 trilijoną eurų. Tačiau 

bazinis scenarijus neįvykdo CO2 

išlakų mažinimo įsipareigojimų, todėl 

jis nėra tvarus, ypač ilgalaikės perspektyvos 

požiūriu. 

alternatyvių energetikos plėtros 

scenarijų atsiradimo būtinybę parodė 

bazinio scenarijaus atlikta analizė. Šie 

scenarijai siekia CO2 išlakų sumažinimo 

20 proc. iki 2020 m., o iki 2050 m. – 50 

proc., palyginti su 1990 m. Pagal įvairią 

energetikos politiką ir technologijų plėtrą, 

reikalingą patenkinti CO2 nukenksminimo 

reikalavimus, buvo išskirti trys 

alternatyvūs scenarijai: 

efektyvumo ir aei (atsinaujinanèiųjų 

energijos išteklių) scenarijus 

numato tam tikras efektyvumą gerinančias 

priemones ir skatinančias 

AEI plėtrą. Jis nenumato kitų politikos 

pokyčių dėl atominės energetikos 

plėtros, negu numatyta baziniame 

scenarijuje. 

tiekimo scenarijus orientuotas 

į elektros generavimą, atitinkantį 

aplinkosaugos reikalavimus. Nenumatoma 

jokių papildomų priemonių, 

palyginti su baziniu scenarijumi, dėl 

efektyvumo didinimo ar AEI naudojimo 

skatinimo. Nauja atominės energetikos 

politika pagal šį scenarijų 

numato naujų atominių elektrinių 

statybą ir senųjų darbo amžiaus 

pratęsimą bei daroma prielaida, kad 

trys ES narės pakeičia savo sprendimą 

uždaryti atomines elektrines. 

CO2 nukenksminimo technologijos 

yra komerciškai išplėtotos ir taikomos 

visoje ES. 

elektros energetikos vaidmens 

(angl. Role of Electricity - RoE) 

scenarijus numato taikyti visas 

priemones, mažinančias CO2 išla- 

kas. Jis taip pat pasisako už vartojimo 

efektyvumo didinimą ir AEI 

rėmimą, kaip numatyta baziniame 

scenarijuje, tačiau netaikyti papildomų 

rėmimo priemonių AEI bei 

biomasei. RoE scenarijus pagrindinį 

dėmesį skiria elektros generavimui 

naudojant AEI bei naujai atominės 

energetikos politikai kartu su CO2 

išlakų nukenksminimu. 

alternatyvių scenarijų 

rezultatų įvertinimas 

Visuose scenarijuose politikos prioritetas 

turi būti suteiktas energijos efektyvumui, 

siekiant sumažinti Europos ekonomikos 

CO2 intensyvumą. Didžiausias elektros 

poreikis numatomas pagrindiniame 

RoE scenarijuje dėl pažangių technologijų 

naudojimo ir didesnio elektros 

vartojimo automobiliuose ir pastatų 

apšildymui. Tiek efektyvumo ir AEI, tiek 

RoE scenarijuose numatomas 15 proc. 

mažesnis energijos poreikis transportui 

2030 m. negu baziniame scenarijuje. 

Dviejuose scenarijuose, numatančiuose 

naują atominės energetikos politiką, 

numatytas 60 proc. atominių elektrinių 

generavimo prieaugis 2030 m., palyginti 

su 2050 m. 

Pagal efektyvumo ir AEI scenarijų „žaliajai 

elektrai“ tektų 45 proc. 2030 m. 

generuojamos elektros, o iki 2050 m. ši 

dalis išaugtų iki 57 proc. Generavimas 

naudojant gamtines dujas užimtų svarbią 

vietą, nes nebūtų kito pasirinkimo, 

išskyrus AEI naudojimą. 

Pagal RoE scenarijų būtų naudojamos 

visos elektros gamybos technologijos. 

Senesnių atominių elektrinių darbo 

amžiaus pratęsimas duotų ne tik papildomus 

78 GW generuojamos galios, 

bet ir sumažintų elektros generavimo 

kainas. Šiame scenarijuje taip pat numatomas 

naftos importo sumažėjimas 

po 2030 m. Išanalizavus visų scenarijų 

CO2 išlakų kaštus, RoE scenarijus 

tampa pranašiausias. 

energetikos politikos 

REKoMENdAcIjoS 

Šiame darbe atlikta analizė rodo, kad 

elektros energetikos potencialas gali 

įnešti esminį indėlį į tris pagrindines 

Europos energetikos politikos sudėtines 

dalis: ekonomiškai pagrįstomis sąnaudomis 

gerokai sumažinti šiltnamio efektą 

sukeliančių išlakų kiekį, kartu mažinant 

priklausomybę nuo gamtinių dujų bei 

naftos. Neatidėliojant turi būti vykdoma 

aiški energetikos politika: 

išlaisvinti energijos efektyvumo 

potencialą. Energijos taupymo 

kultūra turi būti keliama tarp visų 

visuomenės narių, pasitelkiant visas 

įmanomas priemones. 

plėtoti žemomis co2 

išlakomis 

pasižyminèias elektros generavimo 

sistemas: hidroenergetiką, 

AEI, atominę energetiką, švarias 

organinio kuro sistemas įskaitant 

CO2 išlakų atskyrimą ir saugojimą. 

Tačiau bet kuri politika, besistengianti 

eliminuoti kurį nors šios 

subalansuotos sistemos elementą, 

pasmerkta žlugti. 

protingas ekonomikos elektrifikavimas. 

Didinti elektros gamybos ir 

tiekimo bei vartojimo efektyvumą. 

nuosekli technologijų sklaida ir į 

rinką orientuotas požiūris. Esamų 

ir naujų technologijų privalumai tiek 

vartojime, tiek energijos gamyboje 

turi būti naudojami praktikoje. 

pasaulinis bendradarbiavimas 

svarbiausiais klausimais. 

kurį kelią rinksimės? 

Dar 1928 m. Kauno aukštesniosios 

technikos mokyklos dėstytojo inž. B. 

Garšvos referate „Elektrifikacija ir Lietuvos 

tautinis progresas“ buvo iškelta 

elektrifikacijos reikšmė Lietuvos vystymuisi. 

Lietuvai tapus ES nare įsipareigojome 

vykdyti energetikos sektoriui 

iškeltus reikalavimus, kurie, tikimasi, 

padės sumažinti klimato kaitą. 

Kompaktinės dienos šviesos lempos 

Lietuvoje nepopuliarios ne vien tik dėl 

jų brangumo – parduotuvėse nerasite 

joms pritaikytų šviestuvų. Be to, dizaineriai 

nesiūlo projektinių sprendimų, 

tinkamų buičiai. Rimtas, jau ne vieną 

dešimtmetį sprendžiamas aplinkosaugos 

klausimas – sugedusių lempų 

utilizavimas. 

Šilumos siurblių technologiją taikant 

tik individualių, atskirai stovinčių namų 

šildymui, ne per daugiausia naudos 

turėsime, nes didesnioji Lietuvos dalis 

gyvena daugiabučiuose. Lietuvoje išplėtotas 

centralizuotas šilumos tiekimas, 

todėl didesnis efektas būtų gaunamas 

investavus į centralizuotą vėsinimą, 

tam panaudojant absorbcines šaldymo 

mašinas, kuriose galima būtų naudoti 

kombinuoto ciklo elektrinių atliekinę 

šilumos energiją vasaros metu. 

Krovininių automobilių apmokestinimas 

galėtų paskatinti perėjimą prie 

geležinkelių transporto. Kai kuriose 

šalyse, pvz., Šveicarijoje ir Vengrijoje, 

tranzitiniai krovininiai automobiliai 

pervežami geležinkeliu. Neapkraunami 

automobilių keliai, gerokai sumažėja 

tarša, negadinama kelio danga. 

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo

„Touch screen“ displëjus! 

akademijos profesorius Algimantas 

Ambrazevičius jau prieš keletą metų 

prognozavo, kad Lietuvai gali pritrūkti 

savo elektrinių galios, atsiradus elektromobiliams. 

Dabar Lietuvoje važinėjančių 

automobilių galia elektrinių, 

generuojančių elektrą ekonomiškai 

pagrįstais kaštais, pajėgumus viršija 

25 kartus. Pagal šią studiją apie 2030 

m. elektromobiliams įkrauti reikės nuo 

4 tūkst. iki 10 tūkst. MW papildomų 

generuojamųjų galių. Čia mus gali 

nuraminti apie 12 tūkst. eurų didesnė 

už įprastinio naujojo elektromobilio 

kaina. Bet nusiraminimas neišspręs 

augančios problemos. 

Deginant organinį kurą ir norint išvengti 

CO2 išlakų, tikimasi panaudoti CO2 nukenksminimo 

technologijas, kurių saugumo 

užtikrinimas bei didelis energoimlumas 

dar neišspręsti. Visų išvardytų 

trūkumų neturi atominė energetika, o 

CO2 išlakos yra labai mažos, net įvertinus 

visą kuro ciklą. Atidirbusio kuro 

saugojimo ir tokių elektrinių uždarymo 

sąnaudos būna įskaičiuotos į elektros 

gamybos kaštus. Tarptautinės atominės 

energetikos agentūros (TATENA) ekspertas 

R. I. Facer yra sakęs, kad pramo- 

TERMOVIZINË ÁRANGA: 

Iðankstinei diagnostikai 

Pastatams tikrinti 

Moksliniams tyrimams 

Pramoninei saugai 

Procesams automatizuoti 

Neardomajai kontrolei 

Dujø nuotëkiui vizualizuoti 

NAUJIENA! 

UAB „Elintos matavimo sistemos“ 

Termovizijos mokymai 

Termovizinës árangos aptarnavimas 

3 kartos reaktorius, 

statomas olkiluote, 

suomijoje 

ninės valstybės turėtų daugiau naudoti 

aukštosiomis technologijomis pagrįstą 

atominę energetiką, o paprastesnes ir 

lengviau prieinamas, naudojančias angliavandenilius 

technologijas, palikti besivystančiai 

pasaulio daliai. Juk 1,6 mljr. 

planetos gyventojų neprieinamos jokios 

komercinės energijos paslaugos. 

Galime pasidžiaugti 2-ojoje Vilniaus 

elektrinėje įrengtu biokurą naudojančiu 

katilu. Biokuro sektoriaus plėtra ne tik 

mažina Lietuvos priklausomybę nuo 

importuojamų angliavandenilių, bet ir 

sukuriamos darbo vietos bei mažėja 

CO2 išlakos. 

Tel.: Kaune (8~37) 45 27 90 

Vilniuje (8~5) 238 71 47 

Faks.: Kaune (8~37) 35 01 35 

Vilniuje (8~5) 238 71 47 

Nors apsiginkluojame vis efektyvesnėmis 

technologijomis, išteklių naudojimas 

nemažėja. 2006 m. Pasaulio energetikos 

tarybos pareiškimas „Energijos 

efektyvumas – realybė ar nepasiekiama 

svajonė?“ perspėja, „kad energija, 

sutaupyta naudojant efektyvias technologijas, 

gali paskatinti jos daugiau 

vartoti kitais būdais“. Gyvenimas dar 

nepaneigė šio teiginio. Tikriausiai ne 

mažiau svarbu pakeisti mūsų vartojimo 

elgseną: persėsti į visuomeninį transportą, 

krovinius pervežti geležinkeliais, gyventi 

mažesniuose namuose, mažinti besaikį 

vartojimą – norėtųsi tikėti, kad planetos 

likimas priklauso ir nuo mūsų. 

Termovizija – galvok apie FLIR 

El. paðtas: info@elintosms.lt, 

vilnius@elintosms.lt 

www.elintosms.lt 

www.termovizija.lt 


29


30 

Gamybinių ir komercinių 

patalpų apšvietimas 

Gintaris Ratkelis 

Apšvietimas – neatskiriama gamybinių 

ir komercinių statinių ir procesų dalis. 

Jo misija – maksimaliai patenkinti šviesos 

poreikį su minimaliomis apšvietimo 

sistemų vartojamos energijos ir jų 

eksploatavimo sąnaudomis. Priklausomai 

nuo patalpų aukščio ir paskirties, 

taikoma plati šviestuvų ir šviesos 

šaltinių įvairovė. 

Žemos patalpos (iki 5 metrų) dažniausiai 

apšviečiamos T8 tipo liuminescencinėmis 

lempomis su elektromagnetiniais 

balastais. 

Vidutinio aukščio (5–8 m) paprastai 

naudojami šviestuvai su 250 W metalų 

halogenų lempomis. Aukštas patalpas 

(8–15 m) apšviečiame 400 W metalų 

halogenų lempomis. Metalų halogenų 

lempų balastai paprastai elektromagnetiniai. 

Ar tai šiuolaikiška ir efektyvu? Žinoma, 

ne. Kodėl mes vartojame šias brangias 

ir neefektyvias sistemas? Tokia 

istorija. Kaitinamoji lemputė kažkada 

buvo didžiulis progresas, palyginti su 

žibaline. Kitas aspektas: ar jau verta 

keisti esamas sistemas į modernias, ar 

tai pragmatiška ir protinga investicija? 

Taip. Paskaičiuokime. 

žemos patalpos 

Keičiame 1 000 T8 tipo 58 W liuminescencinių 

lempų į 1 000 T5 HE (HE 

– high efficiency – didelio efektyvumo) 

tipo 35 W liuminescencinių lempų 16 

val. per parą veikiančiame prekybos 

centre. Energijos kainą laikome 26 ct/ 

kWh – šį skaičių praktikoje pripažįsta 

dauguma įmonių energetikų. Vertinkime 

tik sutaupytą energiją. Pagerėjusi 

apšvieta, nekaistantys kabeliai, ilgesni 

kontaktorių tarnavimo laikai tebūnie 

priedas prie sėkmingos investicijos. 

t8 (58W) t5 he (35W) 

Kiekis 1 000 1 000 

Lempos naudojama galia, W 58 35 

Balasto naudojama galia, W 21 1 

Naudoja energijos per metus ,kWh 461 360 210 240 

Išlaidos energijai, Lt 119 953,60 54 662,40 

Investicija, Lt 0 40 000 

Atsipirkimo laikas, metais 0,61 

Kodėl lyginu lempas su skirtingu spinduliuojamu 

šviesos srautu – liumenais? 

Todėl, kad sistemos naudotojo visiškai 

nejaudina lempos galimybės. Vartotojui 

svarbu, ar kokybiškai apšviesta darbo 

vieta ar prekių lentyna, tai yra apšvieta 

liuksais. Paprastas reflektorius, nukreipiantis 

šviesą ten, kur reikia, garantuoja 

mažiausiai 10 proc. apšvietos padidėjimą. 

Reflektorius su elektroniniu 

balastu suprojektuotas taip, kad tiktų 

standartiniam T8/T12 šviestuvui. Taigi 

modernizacijos sudėtingumas yra lygus 

lempos pakeitimo sudėtingumui. Starteris 

paprasčiausiai išmetamas. 

Tai įtraukta į investicijos sumą. Temos 

apie žemas patalpas pabaigai paminėsime, 

kad jeigu didžiausias Lietuvos 

mažmenininkas žengtų modernumo link, 

pasididintų pelną 5 mln. litų kasmet. 

Garbė įmonėms, kurios po ilgų ir atsargiu 

bandymų pradėjo modernizaciją 

– „Dominga“ (dabar „Boen Lietuva“), 

„Drobė“, „Visatex“, „Utenos trikotažas“, 

„Samsonas“, „Engel Dali“, „Woodteam 

Production“, „Lelija“, „Skinija“. 

aukštos patalpos 

Keiskime 300 vnt. 400 W metalų halogenų 

lempų į 1200 T5 HO (high output 

– didelio šviesos srauto). Vėl lyginame 

skirtingą liumenų (lm) kiekį – 34 000 ir 

20 000 lm. Paaiškinimas: deklaruojami 

metalų halogenų liumenai – trumpalaikis 

reiškinys. 

m e t a l o h a l o g e n o 

l e m p o s n e t e n k a p u s ė s 

p r a d i n i o š v i e s o s 

s r a u t o p e r p i r m u o s i u s 

2 - 4 t ū k s t a n č i u s 

d a r b o v a l a n d ų . ta i 

y r a Fa k ta s , k u r į 

p a t v i r t i n a l e m p ų 

g a m i n t o j ų t e c h n i n ė 

dokumentacija.

Taigi vartojimo požiūriu liuminescencinės 

lempos 20 000 lm vidutiniškai per tarnavimo 

laiką atitinka ir pranoksta metalų 

halogenų lempos 40 000 lm. Skaičiuodami 

vėl vertinsime tik energijos sąnaudas. 

Papildomus privalumus (mažesnės 

kabelių ir kontaktų apkrovos, geresnė 

šviesos kokybė, neribojamas uždegimo/ 

gesinimo dažnis, pigesnės lempos) paliekame 

vartotojo atsargai. Šiam modernizavimui 

neišvengiamai reikalingi nauji 

šviestuvai. Parinkome aukštos kokybės 

IP65 klasės šviestuvui aliumininiu korpusu 

– brangiausią esantį rinkoje, kad 

investicija būtų visiškai patikima ir saugi. 

Šviestuvai ir įprasta montavimo kaina 

įtraukti į eilutę „Investicija“. 

MH 4 xt5 ho 

(400 W) (54 W) 

Kiekis 300 1 200 

Lempos nau dojama 

galia, W 

400 54 

Balasto naudojama 

galia, W 

80 1 

Naudoja energijos 

per metus, kWh 

840 960 385 440 

Išlaidos 

energijai, Lt 

218 650 100 214 

Investicija, Lt 0 156 000 

Atsipirkimo laikas, 

metais 

1,32 

Investicija grįžta per metus ir 4 mėnesius. 

Kadangi šis apšvietimo tipas plačiai naudojamas 

pramonėje, pažvelkime į rezultatą 

gamybininko akimis – apšvietimo modernizavimas 

sumažina vartojamą galią 78 

kW, o tai leidžia papildomai įvesti eksploatacijon 

kokias 3 daugiapjūkles stakles, 

nekeičiant galios grandinių. Ir bet kuris 

finansininkas tikriausiai pripažins, kad 

atsipirkimo laikas geras, o investicijos 

pelningumas fantastiškas. Apibendrinant: 

T5 yra akivaizdžiai geriausias šiuo metu 

sprendimas gamybinių ir komercinių patalpų 

apšvietimui. Be jau minėtų privalumų, 

T5 pasižymi ir puikiomis valdymo 

galimybėmis: pritemdymas, priklausomai 

nuo natūralios apšvietos, žmonių buvimo 

patalpoje, apšvietos programavimas laike. 

Didžiuliai efektai logistikos centruose ar 

gelžbetonio gamyklose, kur dideliuose 

plotuose dirba vos keletas darbuotojų. 

Tai kitas žingsnis, kuris leidžia dar dusyk 

mažinti išlaidas apšvietimui. Apie tai 

kalbėsime kitame numeryje. 

„NETA“ ĮMONIŲ NARIŲ DARBUOTOJŲ MOKYMAS 

Darbuotojų 

kvalifikacijos 

kėlimas – 

geriausios 

įmonių 

investicijos 

2006 m. kovo 6 d. pasirašyta sutartis su Lietuvos 

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 

ir Paramos fondo Europos socialinio fondo 

agentūra dėl 541 440 litų paramos skyrimo „NETA“ 

įmonių narių darbuotojų mokymui (projekto Nr. 

BPD2004-ESF-2.2.0-02-05/0016) leido apmokyti 

225 darbuotojus pagal kompetencijos ir gebėjimų 

prisitaikyti prie pokyčių programas. Kiekvienas 

projekto dalyvis vidutiniškai dalyvavo 1 arba 

2 mokymų seminaruose. Iš viso surengta apie 25 

mokymo seminarus. Be to, 64 darbuotojai mokėsi 

anglų kalbos (60 akademinių val.). 

„NETA“ ragina savo narius dalyvauti ir kituose minėtų 

institucijų konkursuose, apmokant savo darbuotojus. 

Kurkime ateitį drauge! 

Projektą iš dalies finansuoja Europos sąjunga, Europos socialinis fondas


32 

Vėjo jėgainių 

apsauga nuo žaibo 

ir viršįtampių 

Paskutiniais metais Europoje, taip pat 

Lietuvoje aktyviai imtasi statyti, atstatyti 

ir eksploatuoti jėgaines, gaminančias 

elektrą iš atsinaujinančiųjų šaltinių 

(vėjo, saulės ir geoterminės energijos, 

vandens bei biomasės). Palankiausios 

sąlygos Lietuvoje yra plėtoti sistemas, 

naudojančias vėjo ir vandens energiją. 

Įstojus į Europos Sąjungą Lietuva įsipareigojo 

vykdyti 2001/77/Ec direktyvos 

reikalavimus, pagal kurią iki 2010 m. 7 

proc. Lietuvoje generuojamos elektros 

energijos turi būti pagaminta iš alternatyviųjų 

energijos šaltinių. Planuojama, 

kad iki 2010 m. vėjo jėgainių galia sieks 

beveik 200 MW. Šiuo metu statomų 

vėjo jėgainių galia yra apie 1 MW, o 

jų kompleksų (parkų) galia – didesnė 

nei 10 MW. Taigi pozityvios tendencijos 

Lietuvos vėjo energetikoje išlieka. 

Danas Zymonas, Peter Respondek 

pavojus dėl žaibo 

sukeltų padarinių 

Operuojant tokiomis jėgainėmis parkų 

savininkams neišvengiamos mašinų 

prastovos, o didelės finansinės investicijos 

turi atsipirkti per gana trumpą 

laiką. Vėjo jėgainių parkai yra palyginti 

kompaktiški: elektros įrenginių ir elektroniniai 

mazgai sutelkti labai mažame 

plote. Čia statomi skirstomieji įrenginiai, 

varikliai ir jų pavaros, dažnio keitikliai, 

šynų sistemos, įvairūs solenoidai bei 

jutikliai. Nereikia nė sakyti, kad viršįtampiai 

čia gali padaryti didžiulių nuostolių. 

Dėl to, kad vėjo jėgainės statomos 

atvirose vietovėse ir dėl didelio savo 

aukščio jos atsiduria tiesioginio žaibo 

smūgio zonoje. Rizika, kad žaibas 

trenks į objektą, didėja kvadratu, palyginti 

su konstrukcijos aukščiu. Vėjo 

malūnų kartu su jų mentėmis aukštis 

siekia 150 m. Jie priskiriami ypatingai 

rizikos grupei, todėl būtina visapusiška 

apsauga nuo žaibo ir jo sukeliamų 

viršįtampių. 

žaibo smūgių dažnumas 

Metinis skaičius tiesioginių žaibo smūgių 

į žemę skirtinguose regionuose priklauso 

nuo daugelio dalykų, tokių kaip 

reljefas, arti esantys aukšti objektai ir 

kt. Žaibo smūgių dažnumas per metus 

kinta, priklausomai nuo oro, tačiau 

naudojami daugiamečiai vidurkiai ir 

statistika vedama pagal juos atspindi 

dienų, kada tam tikrame regione 

įvyksta žaibo iškrova skaičių. Lietuvoje, 

kaip ir daugumoje Europos regionų, 

nepriskiriamų kalnuotoms vietovėms, 

žaibo smūgių dažnumas siekia nuo 1 

iki 3 smūgiu per metus viename kvadratiniame 

kilometre. 

Vertinant apsaugos nuo žaibo priemones, 

reikia atsižvelgti ir į tai, kad 

objektai aukštesni nei 60 metrų, esantys 

atvirose vietovėse, gali būti paveikti 

ir žaibo išlydžių įvykstančių priešinga 

kryptimi, t. y. smūgis iš žemės į viršų 

(debesį). Priešingos krypties išlydžiai, 

kylantys iš aukštai iškeltų objektų, neša 

didžiulės žaibo iškrovos sroves, į jas 

labai svarbu atsižvelgti vertinant menčių 

apsaugos lygį ir parenkant iškroviklius 

bei ribotuvus. 

standartai ir apsaugos 

skaièiavimai 

Nurodymai, kaip turi būti įgyvendinama 

įvairių konstrukcijų apsauga nuo 

žaibo, yra išdėstyti Statybos normose 

RSN 139-92 „Pastatų ir statinių žaibo- 

sauga“, o apsaugos nuo viršįtampių 

normos išdėstytos IEEE C62 serijos 

standartuose. Pagrindinė šių dokumentų 

užduotis yra apsaugos nuo žaibo bei 

viršįtampių skaičiavimų pritaikymas ir 

įgyvendinimas. 

Dėl kylančių problemų siekiant apsaugoti 

vėjo jėgainių mentes ir kitas 

besisukančias dalis bei guolius reikalingas 

detalus tyrimas. Kiekvienam 

atvejui šios problemos yra specifinės 

tiek techniškai, tiek finansiškai. 

Toliau išvardytos inžinerinių skaičiavimų 

bei įrangos bandymų paslaugos 

optimizuoti specifinius sprendimus yra 

atliekamos DEHN+SÖHNE laboratorijoje 

(1 pav.): 

Įrangos elektrinės dalies apsaugos 

bandymas prieš montažą; 

Guolių veikimo patikrinimas tekant 

išlydžio srovėms; 

Srovės nuvediklių bei menčių žaibo 

išlydžio priėmiklių išbandymas; 

Šia bandymai atliekami laboratorijoje 

patvirtina pasirinktos apsaugos skaičiavimų 

efektyvumą ir padeda lengviau 

optimizuoti visą apsaugos sistemą. 

apsaugos nuo žaibo 

zonų koncepcija 

Žaibo apsaugos zonų koncepcija yra 

struktūriniai skaičiavimai, atliekami kuriant 

apibrėžtą elektromagnetiškai suderintą 

aplinką saugomos konstrukcijos 

viduje.(2 pav.) Apibrėžta elektromagnetiškai 

suderinta aplinka yra nusakoma 

kaip naudojamos elektros įrangos elektromagnetinis 

atsparumas.

1 pav. dehn+sÖhne impulsinės srovės laboratorija. 

maksimali žaibo impulsinė srovė – 200 ka. 

Žaibo apsaugos zonų skaičiavimu 

siekiama sumažinti neigiamas interferencijas 

iki priimtinų reikšmių. Dėl 

šios priežasties saugomas objektas 

padalijamas į atskiras apsaugos zonas. 

Jos priklauso nuo vėjo jėgainės 

konstrukcijos (2 pav.). Užduotis yra 

sumažinti tiesioginio žaibo smūgio, 

kuris daro poveikį apsaugos zonai 

0A iš išorės, parametrus ekranuojančiomis 

bei apsaugos nuo viršįtampių 

priemonėmis. Tai būtina norint užtikrinti 

nepertraukiamą elektros ir elektroninių 

sistemų bei įrenginių, esančių vėjo jėgainės 

viduje, veikimą. 

3 pav. vėjo jėgainės įžeminimo kontūras su elektrodais 

apsaugos priemonės 

Kabinos korpusas turi būti suprojektuotas 

uždaras. Įranga, esanti viduje, 

sukurs sąlyginai mažą, palyginti su 

išore, elektromagnetinį lauką. Skirstomieji 

ir valdymo įrenginiai, esantys 

korpuso viduje ir (jei tokie yra) valdymo 

pastate turėtų būti pagaminti iš metalo. 

Turėtų būti naudojami ekranuotieji 

jungiamieji kabeliai. Siekiant pašalinti 

nepageidaujamus elektromagnetinius 

trikdžius, ekranuotieji kabeliai efektyvūs 

tik tuo atveju, jeigu jų ekranai prijungti 

prie potencialų išlyginamojo tinklo abie- 

2 pav. vėjo jėgainės apsaugos 

nuo žaibo zonų koncepcija 

juose kabelio galuose. Ekranai turi būti 

jungiami, nepaliekant laisvų galų. 

įžeminimo sistema 

Bokšto fundamentas turi būti prijungtas 

prie vėjo jėgainės įžeminimo sistemos. 

Bokšto ir (jei yra) valdymo pastato 

fundamentų įžeminimo elektrodai turi 

būti apsaugoti nuo korozijos. Pastato 

ir bokšto pamatų įžeminimo sistemos 

(3 pav.) tarpusavyje sujungiamos įžeminimo 

tinklu, stengiantis pasiekti kuo 

didesnį bendros sistemos plotą. Aplink 

bokšto pagrindą sumontuojami papildomi 

kontroliniai įžeminimo žiedai. Žiedų 


33


34 

4 pav. DEHNbloc Maxi modulio naudojimas 

400-690 tN-c sistemose 

skaičius priklauso nuo to, kokio dydžio 

žingsnio ir prisilietimo įtampas reikės 

slopinti, norint apsaugoti teritorijoje 

esančius žmones žaibo atveju. 

elektros srovei laidžių dalių 

apsaugos schema tarp 0A 

ir 1 žaibosaugos zonų 

Be ekranavimo priemonių nuo pašalinių 

elektromagnetinių interferencijų, 

taip pat turi būti numatyta apsauga 

nuo trikdžių, galinčių patekti į sistemą 

laidininkais. Tokia apsauga montuojama 

tose vietose, kur zonos 0A ir 1 pagal 

žaibo apsaugos zonų koncepciją 

ribojasi tarpusavyje. Taigi tarp zonų 0A 

ir 1 naudojami iškrovikliai, kurie gali iškrauti 

didžiąją dalį žaibo išlydžio srovės 

nepadarant žalos įrangai. Tokie iškrovikliai 

vadinami žaibo išlydžio srovės 

ribotuvais (I tipas). 

Ten, kur ribojasi zonos 0B ir 1 bei 1 zona 

su aukštesnėmis, turi būti kontroliuojamos 

tik mažos energijos impulsinės 

srovės, kurių dydžiai priklauso nuo 

indukuotųjų įtampų. Jos atsiranda dėl 

išorinių viršįtampių arba generuojamos 

pačios saugomos sistemos. 

Iškrovikliai parenkami atsižvelgiant į 

elektros ir elektronikos sistemų darbo 

charakteristikas. 

Po iškrovos ribotuvai naudojami energijos 

tiekimo sistemose turi pajėgti 

saugiai gesinti vėliau atsirandančias 

liekamąsias sroves. Be to, impulsinės 

srovės nešama galia yra antras svarbus 

apsaugos projektavimo aspektas. 

4 pav. pavaizduotas žaibo iškrovos 

srovės ribotuvas DEHNblock su viduje 

esančia iškrovos kamera. Šis ribotuvas 

gali būti naudojamas, pavyzdžiui, žemosios 

įtampos linijose, tiesiamose iš vėjo 

jėgainės. Jis montuojamas bet kur tarp 

veikiančių įrenginių, nesilaikant minimalių 

atstumų tarp I ir II tipo iškroviklių. 

Viršįtampių ribotuvas DEHNguard DG 

MOD 750+DG M WE 600, pavaizduotas 

5 pav., skirtas slopinti indukcinės kilmės 

iškrovas ir viršįtampius, susidarančius 

atliekant perjungimus tinkle. Tokiuose 

iškrovikliuose sumontuoti metalo oksido 

varistoriai. 

Kaip ir energijos tiekimo sistemoms, 

ypatingas dėmesys turi būti skiriamas 

duomenų perdavimo bei apdorojimo 

įrangai. Čia naudojami iškrovikliai 

jungiami nuosekliai saugomai įrangai, 

duomenų perdavimo linijose. Jie 

turi gebėti sumažinti interferencijų lygį 

žemiau saugomos įrangos atsparumo 

ribos. Pavyzdžiui, telefono linijoje pagal 

6 pav. viršįtampių ribotuvas BLITZDUCTOR T 

5 pav. viršįtampių ribotuvas DEHNguard 

DG MOD 750 + DG M WE 600 

apsaugos zonų koncepciją laidininko 

dalinė žaibo iškrovos srovė turi būti sumažinta 

iki 5 proc. Tokiose sistemose 

naudojami III ir IV tipo iškrovikliai. 

6 pav. pavaizduotas viršįtampių ribotuvas 

BLITZDUCTOR T saugo nuo žaibo 

išlydžio srovių ir nuo susidariusių viršįtampių, 

kuris gali būti naudojamas 

1 ir aukštesnėse zonose. Jis sukurtas 

saugoti keturlaides sistemas ir gesina 

tiek simetrinius, tiek asimetrinius 

trikdžius. Gali būti montuojamas šalia 

gnybtynų arba tarp jų ant laikančiųjų 

bėgelių. Tai ypač naudinga ten, kur 

reikia taupyti vietą.

istorija 

Nuo elektromonterio 

iki pasaulinio 

garso solisto 

Toks buvo Juozas Babravičius, kuriam 

šie metai yra dvigubų sukakčių metai 

– 125 metai nuo jo gimimo ir 50 metų 

nuo mirties. Ta proga verta prisiminti 

ir jo nueitą gan sudėtingą, bet kartu ir 

garbingą mūsų tautos kultūros kelią. 

Juozas Babravičius gimė 1882 m. kovo 

21 d. Suvalkijoje, Vilkaviškio apylinkėje, 

kuri Lietuvai išaugino daug garsių meno 

ir mokslo žmonių. Čia prabėgo jo vaikystė, 

čia pradėjo jis mokslus ir pamėgo 

savo krašto skambias dainas. 

Būdamas beveik dvidešimties, jaunuolis 

atvyko į Kauną, norėdamas įsigyti 

specialybę ir siekti mokslų. Tuo metų 

Kaune jau buvo pastatyta miesto centrinė 

elektrinė ir žengti pirmieji miesto 

elektrifikavimo žingsniai. Elektrinėje 

dirbo keletas vietos lietuvių specialistų, 

kurių dėka jis buvo priimtas į darbą. 

Iš pradžių jam teko dirbti šaltkalviu, 

vėliau kaip darbščiam jaunuoliui 

buvo patikėta montuoti ir aptarnauti 

akumuliatorių baterijas, kuriomis miesto 

gyventojams naktį buvo tiekiama 

elektra. J. Babravičius rūpinosi akumuliatorių 

eksploatavimu, remontu, 

atlikdavo įvairius matavimus bei kitus 

elektromonterio darbus. Laisvalaikiu, 

draugų paskatintas, Juozas įsijungė į 

„Dainos“ draugijos mėgėjišką chorą, 

kuriam vadovavo prof. Juozas Naujalis. 

Tai buvo pusiau slapta meno ir dainos 

mėgėjų draugija, kurioje dainavo pažangūs 

lietuviai inteligentai. Čia jo gražų ir 

skambų balsą greitai pastebėjo choro 

vadovas ir paskyrė solistu. Pagrindinis 

draugijos rėmėjas dr. Rokas Šliūpas, 

sužavėtas Juozo neeiliniais gabumais, 

pasiūlė jam toliau studijuoti muziką: „Tu 

ir tavo dainos atgimstančios Lietuvos 

žmonėms labiau reikalingi negu tavo 

darbas elektrinėje“. Iš draugijos fondo 

J. Babravičiui studijoms buvo skirta 

materialinė parama. Tokių veiksmų paskatintas, 

1909 m. jis paliko elektrinę ir 

išvyko studijuoti į Peterburgo konservatoriją, 

kurią 1914 m. sėkmingai baigęs 

buvo pakviestas į Maskvos Didįjį teatrą 

solistu. 1919 m. Rusijoje prasidėjus pilietiniam 

karui, jis pasitraukė į Vakarus 

ir su didelių pasisekimu dainavo įvairių 

šalių teatro scenose, koncertuose, 

lietuvių kolonijose. Gastroliuodamas 

užsienyje jis nepamiršo gimtojo krašto, 

o 1934 m. su šeima persikėlė gyventi 

į Lietuvą, Kauną, ir aktyviai įsijungė į 

muzikinį bei visuomeninį gyvenimą. J. 

Babravičius ne tik dainuodavo teatro 

scenoje, bet ir organizuodavo koncertus, 

dirbo pedagoginį darbą konservatorijoje. 

Už aktyvią muzikinę veiklą už 

Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje 

jam buvo suteikti garbingi apdovanojimai, 

premijos. 

Be abejo, Juozas Babravičius buvo 

tauri asmenybė. Prigimtis jam suteikė 

ne tik talentą, bet ir darbštumą bei ryžtą 

siekti užsibrėžto tikslo. Tai matyti iš 

jo darbų Kauno elektrinėje ar siekiant 

muzikinių aukštumų. 

Juozas Babravičius mirė 1957 m. balandžio 

6 d. Kaune. Palaidotas gimtojoje 

žemėje, kurią mylėjo ir garbino savo 

darbais ir dainomis. 

Serafinas Andriušis, buvęs Alytaus elektros 

tinklų vyriausiasis inžinierius


36 

kronika 

elektrinės poveikį 

vertins visuomenė 

Galutinis sprendimas, leisti ar neleisti 

statyti atominę elektrinę Lietuvoje, bus 

priimtas ne tik atsižvelgus į atsakingų 

institucijų išvadas, bet ir į Lietuvos 

visuomenės nuomonę, taip pat tarpvalstybines 

konsultacijas su Latvija, 

Baltarusija ir kitomis šalimis, kurioms 

būsimoji elektrinė galėtų turėti poveikį. 

Koordinuoti šį darbą pavesta Aplinkos 

ministerijai. 

Vadovaujantis Konvencija dėl poveikio 

aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste 

(Espoo konvencija), kurią Lietuva 

ratifikavo 1999 m., Konvencijos šalys 

taip pat turi teisę dalyvauti Lietuvoje 

vykdomoje poveikio aplinkai vertinimo 

procedūroje, jeigu potencialiai numatoma 

veikla gali paveikti gretimų šalių 

aplinką. Pagal minėtos Konvencijos 

reikalavimus bus organizuoti suinteresuotose 

šalyse vieši supažindinimai su 

numatoma veikla ir poveikiu aplinkai, 

paskui seks tarpvalstybinių konsultacijų 

etapas dėl tarpvalstybinio poveikio 

aplinkai vertinimo. 

Kaip pranešė Aplinkos ministerijos Poveikio 

aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas 

Vitalijus Auglys, tik po visų derinimų 

mūsų šalyje bei atsižvelgus į tarpvalstybinių 

konsultacijų rezultatus bus priimamas 

sprendimas dėl naujos atominės 

elektrinės statybos poveikio aplinkai. 

„energetikos veterano 

prisiminimai“ 

Tai Lietuvos nusipelnusio inžinieriaus, 

ilgamečio energetikos sistemos kūrėjo 

ir ilgamečio vyriausiojo inžinieriaus Algirdo 

Stumbro atsiminimų knyga. 

Savo požiūrį į energetiką autorius išsakė 

knygos epiloge: 

„Nesigailiu, kad visą gyvenimą atidaviau 

energetikai. Tai tokia romantinė sritis. 

aptarti bendri 

energetikos projektai 

Liepos pabaigoje Lietuvos ūkio ministras 

Vytas Navickas su Latvijos ekonomikos 

ministru Jurijumi Strodsu (Jurijs Strods) 

aptarė naujos atominės elektrinės statybą, 

taip pat kalbėta elektros jungties 

tarp Lietuvos ir Švedijos klausimais. 

Susitikimo metu Latvijos ekonomikos 

ministras J. Strodsas išdėstė Latvijai 

kylančius klausimus dėl atominės elektrinės 

projekto. Kalbėta apie Latvijos 

interesų atstovavimą kuriamoje naujoje 

atominės elektrinės bendrovėje. Latvijos 

ministras pažymėjo, kad šiuo projektu 

Latvija siekia sumažinti priklausomybę 

nuo kitų energijos tiekėjų. 

Ministrai aptarė, kaip atominės elektrinės 

bendrovėje turėtų būti sprendžiami 

tam tikri klausimai. Minėta, kad valdymo 

organuose turėtų būti Latvijos, 

Visada sakydavau, kad elektra – kaip 

moteris, su ja reikia elgtis švelniai ir 

atsargiai. Kitaip gali skaudžiai gauti 

per nagus. O energetikai – vieningiausi, 

mylintys savo profesiją ir jai ištikimi 

žmonės. Man gyvenime sekėsi, nes 

visi tie, kuriems rūpėjo elektrifikacija, 

kurie norėjo kurti, o ne griauti, man 

padėjo... 

Aš – optimistas. Tikiuosi, kad galiausiai 

baigsis valdžios ginčai ir prasidės kūrybinis 

darbas statant naują AE. Reikia 

nuolatinio dėmesio ir sutartinio darbo. 

Reikia perspektyvos ir laiku priimamų 

sprendimų. Trokštu, kad aktualūs klausimai 

būtų nagrinėjami Vyriausybėje ir 

Seimo komitetuose, kad sprendžiant 

aktualius klausimus būtų išgirstos visuomeninės 

organizacijos, kad prie 

racionalaus energijos naudojimo prisidėtų 

visi Lietuvos žmonės. 

Šioje knygoje mintimis perbėgau per 

daugiau nei penkis dešimtmečius. Vieni 

įvykiai liko ryškesni, kiti išbluko. Čia 

pateiktos mintys – tai ne energetikos 

metraštis, ne jos istorija, tai vieno žmogaus 

prisiminimai, patirtis, išgyvenimai, 

pastebėjimai ir viltingas žvilgsnis į ateitį 

kaip akcininkės, atstovų ir kad kai kurie 

klausimai turėtų būti priimami bendru 

visų akcininku susitarimu. 

Pasak ūkio ministro V. Navicko, galima 

pasidžiaugti, kad Latvija gana dalykiškai 

žiūri į šį projektą ir nekelia išankstinių 

sąlygų, galinčių šiame projekto etape 

suvaržyti arba apriboti veikimo laisvę. 

„Abi šalys sutaria, kad apie planuojamus 

tiekti elektros kiekius bus galima kalbėti 

tik atlikus aplinkos vertinimo studiją, kai 

pamatysime, kokie realūs pajėgumai 

bus įdiegti, kiek bus gaminama elektros“, 

– kalbėjo V. Navickas. 

Ūkio ministerija informavo, kad susitikimo 

metu kalbėta ir apie elektros 

jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos. Šiuo 

metu rengiama jos galimybių studija. 

Atsižvelgus į studijos rezultatus, 

bus svarstomos papildomos kabelio 

tiesimo iš Ventspilio į Gotlando salą 

alternatyvos. 

„elektroskandia“ 

pleèia savo veiklą 

UAB „Elektroskandia“ 2007 m. rugsėjo 

6 d. oficialiai atidarė savo bendrovės 

Panevėžio filialą. Tai dar vienas žingsnis 

siekiant geriau aptarnauti Lietuvos 

šiaurės rytų regiono klientus. Šiuo metu 

bendrovė jau turi filialus Kaune ir Klaipėdoje 

bei atstovybę Šiauliuose. 

tikintis darnaus darbo, tarpusavio supratimo 

ir teisingų sprendimų...“ 

Knyga įdomi ne tik joje minimų įvykių 

dalyviams, autoriaus bendražygiams, 

bet ir jauniems, gabiems vadovams 

bei darbuotojams, atėjusiems į energetiką 

jau Nepriklausomos Lietuvos 

sąlygomis. Ji padės suvokti, kad krašto 

energetikos ūkis, prie kurio vairo 

jie stoja dabar, buvo kuriamas daug 

dešimtmečių. 

Šios knygos pasirodymas sutapo su 

autoriaus 80 metų jubiliejumi. 

NUOŠIRDŽIAI SVEIKINAME! 

algirdas 

stumbras

„draka keila cables“ 

priimta į neta asociaciją 

Nuo šių metų rugsėjo kabelių gamintoja 

„AS Draka Keila Cables“ tapo 

Nacionalinės elektros technikos verslo 

asociacijos nare. AS „Draka Keila 

Cables“ įkurta 1992 m. Bendrovės savininkai 

yra „Draka NK Cables Ltd.“, 

turinti 66 proc. akcijų, ir Estijos elektros 

įrenginių gamintoja „AS Harju Elekter“, 

valdanti 34 proc. akcijų. Per „Draka 

NK cables“ „Keila Kaabel“ priklauso 

„Draka Holding“ kompanijai – vienai iš 

didžiausių pasaulyje kabelių gamintojai. 

Grupę sudaro 59 subjektai 24 šalyse 

Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje 

bei Azijoje. 

„Draka Keila Cables“ pagrindinė buveinė 

ir gamybinė bazė yra „AS Harju 

Elekter“ teritorijoje Keilos mieste, 

Estijoje. Pagrindinė „AS Draka Keila 

Cables“ rinka – Baltijos šalys. Sie- 

aprūpinimas elektra 

nesutrinka 

Rugpjūčio 18 d. beveik pusantro mėnesio 

remontui sustabdžius Ignalinos 

atominės elektrinės (AE) antrąjį bloką, 

AB „Lietuvos energija“ šalies aprūpinimą 

elektros energija garantuoja panaudodama 

kitų Lietuvos elektrinių ir importo 

iš kaimyninių šalių galimybes. 

„Antrojo bloko remonto metu pagrindine 

šalies elektros energijos gamintoja 

tapo Lietuvos elektrinė, kuri dirba 

didesniu nei įprasta pajėgumu, jos 

likusieji galingumai naudojami rezervinėms 

galioms palaikyti, jeigu sutriktų 

Lietuvos ar kaimyninių šalių perdavimo 

tinklų darbas importuojant elektros 

energiją“, – sako AB „Lietuvos energija“ 

Rinkos departamento direktorius 

Edvardas Važgėla. 

Kaip pranešė „Lietuvos energija“, numatoma, 

kad elektros poreikis Ignalinos 

AE remonto laikotarpiu Lietuvoje 

bus apie 900 mln. kWh. Apie 37 proc. 

kiant užikrinti efektyvų bendravimą 

su „AS Draka Keila Cables“ klientais 

Lietuvoje ir Latvijoje, Vilniuje ir Rygoje 

buvo atidarytos atstovybės. Nuo š. m. 

rugpjūčio 1 d. „AS Draka Keila Cables“ 

atstovybei Vilniuje vadovauja Mindaugas 

Liaugminas. 

„Draka Keila Cables“ bendrovės gaminius 

galima suskirstyti į kelias grupes: 

žemosios įtampos ir specialios 

paskirties kabeliai, galios kabeliai ir 

telekomunikaciniai kabeliai. 

Produkcija yra sertifikuota tarptautinį 

pripažinimą turinčios sertifikavimo įstaigos 

„SGS-FIMKO“. 1998 m. LRQA 

pripažino, kad „AS Draka Keila Cables“ 

įmonės kokybės valdymo sistema atitinka 

ISO 9001 standartą. 2001 m. „Keila 

Kaabel“ aplinkos valdymo sistemai 

buvo išduotas ISO 14001 standarto 

reikalavimų atitikties sertifikatas. 

Lietuvos vartotojų poreikiui būtinos 

elektros energijos gaminama šalies 

elektrinėse, 63 proc. importuojama iš 

Rusijos, Estijos ir Skandinavijos. 

Pasak E. Važgėlos, elektros tiekimo 

šaltinių įvairovė ne tik garantuos patikimą 

šalies aprūpinimą elektra, bet 

ir skatins konkurenciją tarp Rusijos, 

Skandinavijos ir Baltijos šalių gamintojų 

tiekiant elektros energiją Lietuvos 

vartotojams geriausiomis sąlygomis, 

nedidinant elektros kainų. 

Kronikos skyrių tvarko Virgaudas Gudas 

90° 

S 2 

45° 

Chrom - Silizium - Mangan 

Molybdän-Vanadium 

0° 

Naujiena 

45° 

Atsuktuvas su reketo 

mechanizmu „Flex“ 

Mūsų katalogo kreipkitės adresu: 

info@haupa.com 

90° 

HAUPA Baltics 

P. Smugleviciaus g. 8-30•08311 Vilnius 

Tel./GSM: +370 699 633 63 

Fax: +370 527 841 64 

E-mail: andrius.krisiunas@haupa.com 

www.haupa.com 

Visus produktus galite gauti iš mūsų 

elektros prekių didmenininkų. 

… Įtikinami sprendimai


38 

kronika 

lietuvos paštas 

modernizuojasi 

Lietuvos pašte įdiegta centralizuota 

paštų veiklos valdymo sistema (CVVS) 

popierines klientų aptarnavimo priemones 

nugramzdins užmarštin. Bendrovių 

„Siemens“ ir „ERP“ bei projekto konsultanto 

UAB „Ernst & Young Baltic” 

sukurtas universalių pašto darbų vietų 

(UPDV) tinklas padės gerinti pašto klientų 

aptarnavimą ir operatyviai vykdyti 

Lietuvos pašte teikiamų paslaugų bei 

finansinių srautų apskaitą. 

Lietuvos pašte vyksta esminiai pokyčiai, 

kuriuos pastebės ir klientai, ir darbuotojai 

– beveik neliko popierinių aptarnavimo 

procedūrų. Nebereikia ranka pildyti 

paslaugos rūšies, vienetų ar kainos – 

popierines formas keičia kompiuteriniai 

šablonai, kuriuos daugeliu atveju 

klientui tenka tik pasirašyti. 

Pasikeitė ne tik darbo priemonės. 

Kompiuterizavus ir suvienodinus iki šiol 

veikusias decentralizuotas mažas apskaitos 

sistemas, pradėjo veikti bendra 

centralizuota verslo valdymo sistema, 

kurioje kiekviena UPDV naudojasi viena 

informacijos baze ir pildo ją vykdomų 

operacijų duomenimis. Sistema suprastino 

pašto aptarnavimo procedūras, 

paskirtas naujas 

„schneider electric lietuva“ 

generalinis direktorius 

Elektros įrangos, jos komponentų, pramoninių 

automatinių įrenginių gamintojos 

ir tiekėjos kompanijos „Schneider 

Electric Lietuva“ naujuoju generaliniu 

direktoriumi paskirtas Aleksandras Ovčiarovas, 

iki šiol ėjęs bendrovės Pramonės 

automatikos skyriaus vadovo 

pareigas. A. Ovčiarovas naujose pareigose 

pakeis iki šiol bendrovės veiklai 

Lietuvoje vadovavusį tarptautinės 

sutrumpino jų trukmę, leidžia lanksčiau 

ir efektyviau teikti paslaugas bei 

užtikrinti apskaitos skaidrumą. 

„Informacija apie kasdien vykdomas 

paslaugas ir parduodamas prekes 

– nuo pašto ženklo, voko ar žurnalo 

iki siuntinio ar perlaidos – patenka į 

bendrąją apskaitos sistemą. Centralizuotai 

valdydami tokią informaciją 

galime identifikuoti populiariausias 

pašto paslaugas, tiksliau prognozuoti 

jų piką ir klientų poreikius“, – aiškina 

E. Vaikelys, Lietuvos pašto generalinis 

direktorius. 

Šiuo metu Lietuvos pašte – vienoje iš 

stambiausių pagal darbuotojų skaičių ir 

didžiausioje pašto paslaugų sektoriuje 

šalies bendrovėje – kompiuterizuoti 166 

paštai, o darbuotojai apmokyti naudotis 

CVVS, kurią sudaro tarpusavyje integruotos 

„Microsoft Dynamics NAV“, 

UPDV ir „WEB Focus“ ataskaitų rengimo 

sistemos. Šiuose paštuose veikia 

600 klientų aptarnavimo vietų, kuriose 

įdiegta daugiau nei 1 000 kompiuterinių 

darbo vietų su CVVS programine 

įranga. 

Pasak „Siemens“ generalinio direktoriaus 

Audrio Barcevičiaus, šiuo metu 

tai vienas iš didžiausių verslo valdymo 

kompanijos „Schneider Electric“ vadovą 

Baltijos šalims Gediminą Abartį. 

Bendrovėje „Schneider Electric Lietuva“ 

A. Ovčiarovas dirba nuo 2003 

m. Savo karjerą šioje kompanijoje jis 

pradėjo kaip pardavimų inžinierius. Po 

dvejų metų jis buvo paskirtas Pramonės 

automatikos skyriaus vadovu ir iki 

šiol dirbo su keturių žmonių komanda. 

Prieš ateidamas į „Schneider Electric 

Lietuva“ Aleksandras Ovčiarovas dirbo 

inžinieriumi-programuotoju bendrovėje 

„Gamybos priežiūra“, yra baigęs 

sistemos diegimo projektų Lietuvoje. 

Sukurta sistema leidžia nuosekliai diegti 

naujus pašto darbo, aptarnavimo ir 

apskaitos metodus kiekviename pašte, 

o ateityje suteikti maksimalią laisvę 

valdant įmonės išteklius, tvarkant 

paslaugų pasiūlą. 

„Sukurtas sprendimas pritaikytas konkrečiai 

Lietuvos pašto reikmėms. Vienai 

iš didžiausių Lietuvos bendrovių su specifiniais 

poreikiais sunku būtų pritaikyti 

vien standartines informacijos valdymo 

sistemas, todėl mūsų specialistai, 

bendradarbiaudami su pašto darbuotojais, 

atliko išsamią situacijos analizę 

ir sukūrė unikalią sistemą, apimančią 

platų pašto paslaugų poreikių spektrą“, 

– tvirtina sistemą kūrusios „ERP“ 

generalinis direktorius Markas Zbarskis. 

Bandomoji CVVS eksploatacija nuo 2005 

m. gruodžio iki 2006 m. kovo vyko Kauno 

apskrities paštuose. Čia pirmiausia 

buvo kompiuterizuotos kasos, įdiegtas 

pardavimų informacijos surinkimas ir 

integravimas į bendrą Lietuvos pašto 

apskaitos sistemą CVVS. Nuo 2006 m. 

gegužės mėnesio šie darbai vykdomi 

Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, 

Utenos Alytaus, Marijampolės, 

Tauragės, Telšių apskrityse ir Pašto 

pervežimo centre. 

Į sistemą įtraukiami visų Lietuvos pašto 

teikiamų paslaugų moduliai: 2006 m. 

visuose filialuose įdiegti mokesčių, 

perlaidų moduliai, Kauno, Tauragės, 

Alytaus ir Marijampolės apskričių paštuose 

– UPDV logistikos modulis (šio 

modulio diegimas likusiuose filialuose 

bus atnaujintas 2007 m. rugsėjo mėn.); 

2007 m. įdiegtas UPDV pensijų modulio 

funkcionalumas tų apskričių paštuose, 

kur buvo laimėti VSDFV skelbti konkursai 

(iš viso 26 paštuose), visuose 

filialuose pradėtas diegti UPDV prenumeratos 

modulio funkcionalumas; 

šiais metais numatytas Pašto pervežimo 

centro ir tarptautinių atsiskaitymų 

modulių diegimas. 

Kauno technologijos universitetą ir 

įgijęs valdymo technologijos inžinieriaus 

laipsnį.

užbaigta energetikos 

sistemų sujungimo studija 

Paskutinę liepos dieną darbo grupė, 

kurią sudaro AB „Lietuvos energija“ 

ir „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ 

(Lenkija) atstovai, pasirašė baigtinį Lietuvos 

ir Lenkijos elektros energetikos 

sistemų sujungimo galimybių studijos 

dokumentą. Juo patvirtinama, kad projektas 

yra techniškai, juridiškai ir ekonomiškai 

pagrįstas, jeigu ne mažiau kaip 

75 proc. jo įgyvendinimo bus finansuojama 

iš Europos Sąjungos lėšų. 

„Projekto įgyvendinimas leis užtikrinti 

Lietuvos ir Baltijos šalių elektros tiekimo 

patikimumą, integraciją į bendrąją 

Europos elektros rinką ir sukurti sąlygas 

veiksmingiau išnaudoti energetinius 

šaltinius“, – sako dokumentą pasirašęs 

AB „Lietuvos energija“ Energetikos 

2007 m. liepos 12 d. 

negailestinga mirtis 

pasiglemžė lietuvos 

elektros energetikos 

asociacijos prezidentą 

rimvydą rukšėną. 

Savo darbinę veiklą velionis pradėjo 

1965 m. Lietuvos elektrinėje (tuomet 

– Lietuvos VRE). Pirmosios pareigos 

– remonto cecho meistras. Bėgant 

metams, žingeidžiam ir energingam 

jaunuoliui buvo patikimos vis atsakingesnės 

pareigos – nuo Gamybos 

ir technikos skyriaus vyresniojo inžinieriaus 

iki Įrenginių derinimo cecho 

viršininko pavaduotojo, o vėliau – ir 

elektrinės direktoriaus pavaduotojo. 

R. Rukšėnas vadovavo Vilniaus 3-io- 

sistemos direktorius Vladas Paškevičius. 

Naujoji jungtis padės Lenkijai 

užtikrinti elektros tiekimą šalies šiaurės 

rytų regionui. 

Energetikos sistemų sujungimui numatyta 

nutiesti 154 km aukštosios įtampos 

(400 kV) dvigrandę elektros perdavimo 

liniją nuo Alytaus iki Elk (Lenkija). Išankstiniu 

vertinimu projektas gali būti 

užbaigtas 2012 m. Jo įgyvendinimui 

reikia 237 mln. eurų investicijų – 71 

mln. eurų Lenkijos teritorijoje ir 166 

mln. eurų Lietuvos teritorijoje. 

Perdavimo galios ir tarpsisteminių srautų 

tarp abiejų šalių užtikrinimui būtina 

išplėsti tiek Lietuvos, tiek Lenkijos vidaus 

elektros tinklus. Tam reikalingos 

ir papildomos investicijos – 371 mln. 

eurų Lenkijoje ir 95 mln. eurų Lietuvoje. 

Investicijas vidaus tinklų plėtrai turi 

užtikrinti pačios projekto šalys. 

sios termofikacinės elektrinės statybai. 

Buvo paskirtas Vilniaus termofikacinės 

elektrinės direktoriumi, o 1995–1998 

m. jam buvo patikėtos Lietuvos valstybinės 

energetikos sistemos (dabar 

– AB „Lietuvos energija“) generalinio 

direktoriaus ir valdybos pirmininko 

pareigos. Nuo 1998 m. R. Rukšėnas 

vadovavo Lietuvos elektros energetikos 

asociacijai. Už nuopelnus 1986 m. jam 

buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio 

inžinieriaus vardas. 

Rimvydas Rukšėnas aktyviai dalyvavo 

daugelio visuomeninių organizacijų veikloje, 

buvo vienas iš Pasaulio energetikos 

tarybos Lietuvos komiteto įkūrėjų 

bei šio komiteto Tarybos, Europos elektros 

pramonės sąjungos „Eurelectric“ 

valdybos narys. R. Rukšėnas mėgo 

„Lietuvos energija“ informuoja, kad pastačius 

trūkstamą grandį bus visiškai 

užbaigtas Baltijos energetikos žiedas, 

jungiantis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, 

Švedijos ir Lenkijos energetikos 

sistemas, kuris padės užtikrinti Baltijos 

šalių elektros tinklų funkcionavimo 

saugumą ir patikimumą. Projektas yra 

įtrauktas į prioritetinių Europos Sąjungos 

projektų sąrašą, o jo įgyvendinimui 

paskirtas koordinatorius. 

aktyvųjį sportą, buvo Lietuvos vandens 

slidinėjimo čempionato vyriausiasis 

teisėjas ir Lietuvos vandens slidžių 

sporto federacijos teisėjų kolegijos 

pirmininkas. Taip pat aktyviai dalyvavo 

statant titano paminklą-kryžių 1943 m. 

Laptevų jūros salose žuvusiems lietuviams 

ir suomiams atminti. 


39


40 

naujienos 

priešgaisrinis tinklelis 

Hapuflam 

Žmogus yra bejėgis prieš natūralias 

gamtos jėgas, tačiau nėra neapsaugotas. 

Mūsų produktai padės Jums 

sumažinti gaisro padarytą žalą. Vienas 

iš tokių – priešgaisrinis tinklelis Hapuflam 

kabeliams apsaugoti. 

Priešgaisrinis tinklelis apsaugo kabelius 

nuo gaisro net 3 val. – tai naujas 

ir vienintelis toks produktas Lietuvoje. 

Tinklelis sertifikuotas Vokietijos, Anglijos 

laboratorijose bei Lietuvos gaisrinių 

tyrimų centre. 

Priešgaisrinis tinklelis lengvai montuojamas 

– nereikia specialių gebėjimų, 

užtenka trumpo apmokymo. Jis lengvai 

karpomas, lankstus, mažai sveria, 

akytas, todėl praleidžia normalių darbo 

mokslininkai suvaldė 

vandenynų energiją 

Vandenynai netolimoje ateityje taps 

alternatyviais neišsenkančiais energijos 

šaltiniais: kompanijos ,,Voith Siemens 

Hydro“ hidroinžinieriai sukūrė ir 

sėkmingai išbandė technologiją, gebančią 

vandenynų bangavimą paversti 

elektros energija. 

Bangų jėgainės veikimo technologija 

remiasi vandens svyravimu: pailgame 

bake su piltuvėlio formos stogu esan- 

režimų kabelių išskiriamą šilumą. Tinklelį, 

priešingai nei priešgaisrinius dažus 

kabeliams, galima vynioti ir ant senų 

kabelių, jų nereikia valyti. Net ir įvykus 

gaisrui, tinklelį galima lengvai pakeisti 

nauju, nes kabeliai lieka nepažeisti. Nuėmus 

apdegusį bei išsipūtusį tinklelį, 

kitas gaisro liekanas pakanka tik iššluoti 

arba išsiurbti dulkių siurbliu. 

nauji Quint poWer 

maitinimo šaltiniai su 

sFB technologija 

SFB technologija (Selective Fuse Breaking 

Texnology – pasirinktinio saugiklių 

atjungimo technologija) užtikrina greitą 

ir patikimą standartinių saugiklių veikimą. 

Išėjimo srovė 12 ms laikotarpiu 

gali būti 6 kartus didesnė už vardinę 

srovę. Sugedusių įrenginių maitinimo 

tis vanduo banguoja suspausdamas ir 

išlaisvindamas jame esantį orą – dėl 

slėgio skirtumo atsiradusią potencinę 

energiją turbina ir generatorius paverčia 

elektros energija. 

Bandomasis įrenginys aprūpina elektra 

apie 50 namų ūkių, tačiau tikimasi, jog 

eksperimento sėkmė paskatins kurti 

dideles komercines jėgaines. Ekspertų 

vertinimu, vienas tokios energijos teravatas 

(vienas trilijonas vatų) atitinka 

apie 1 400 įprastinės jėgainės energijos 

blokų. 

Priešgaisrinis tinklelis naudojamas 

patalpose apsaugai nuo karščio ir tiesioginės 

liepsnos – mokyklose, ligoninėse, 

gyvenamuosiuose ir pramonės 

pastatuose – kabelinėms kopėčioms ir 

šachtoms, įvadinių kabelių atskyrimui 

nuo kitų įvadinių kabelių. 

Daugiau informacijos interneto svetainėje 

www.exterus.lt 

grandinės pasirinktinai atjungiamos ir 

gedimai lokalizuojami, o likusi svarbi 

sistemos dalis gali toliau funkcionuoti. 

Visapusė diagnostika nuolat kontroliuoja 

išėjimo įtampą ir srovę. Prevencinė 

funkcionavimo kontrolė nustato kritinius 

darbo režimus, juos vizualizuoja ir gali 

pranešti apie tai valdymo sistemai dar 

prieš atsirandant klaidai. 


www.phoenixcontact.lt 

Nuolat augant energijos poreikiui ir 

senkant neatsinaujinantiems šaltiniams, 

pastarieji vis dažniau keičiami alternatyviais. 

Vienas iš jų – hidroelektrinės, kurių 

tiekiama energija sudaro apie 18 proc. 

pasaulyje gaminamos energijos. 

,,Voith Siemens Hydro“ yra pirmaujanti 

pažangių, aplinkai palankių energijos 

šaltinių kūrėja: šios kompanijos gaminamos 

turbinos ir generatoriai naudojami 

daugiau nei trečdalyje pasaulio 

hidroelektrinių.

NETA baigia savo narių darbuotojų mokymus 

Nacionalinė elektros technikos verslo 

asociacija (NETA) baigia paramos, 

gautos iš Europos socialinio fondo, įsisavinimą. 

2006 m. kovo 6 d. bendrovė 

kartu su Lietuvos Respublikos socialinės 

apsaugos ir darbo ministerija bei 

Europos socialinio fondo agentūros 

Paramos fondu pasirašė sutartį „NETA 

įmonių-narių darbuotojų mokymas“ 

projektui įgyvendinti. Bendra projekto 

vertė – 721 920 Lt, o Europos Sąjungos 

ir Lietuvos Respublikos parama sieks 

541 440 Lt. Per metus, iki 2007 m. rugsėjo 

pabaigos, pagal šį projektą savo 

kompetenciją pakėlė apie penktadalis 

asociacijos narių darbuotojų. 

Mokymus vedė M. Gurskienės TŪB 

Verslo mokymo centras ir viešoji įstaiga 

„Užsienio kalbų mokymo centras“. 

Projekto vykdymo metu apmokyti 

225 darbuotojai. Kiekvienas projekto 

dalyvis vidutiniškai dalyvavo 1 arba 

„Flir systems“ 

pristatė naujos kartos 

termovizorius T360/400 

Naujos kartos „FLIR Systems“ termovizoriuose 

T360/400 yra pilnas 

reikalingų funkcijų rinkinys termovizinei 

diagnostikai. Jų didelis 3,5 colio 

priliečiamas ekranas (touch screen) 

vartotojui leidžia patogiai ir paprastai 

prijungti prie termogramos tekstinius 

komentarus, nubraižytus paaiškinimus, 

naudotis analizės funkcijomis, o 

sukiojamas infraraudonųjų spindulių 

modulis – patogiai dirbti įvairiose situacijose. 

Naujieji termovizoriai yra jautrūs 

(0,07°C). Termovizoriuje T360/400 iyra 

ntegruotas 320x240 radiometrinis detektorius, 

keičiami lęšiai su automatiniu jų 

atpažinimu, automatinis fokusavimas, 

2 mokymų seminaruose. Iš viso surengti 

26 mokymo seminarai. Be to, 

64 darbuotojai mokėsi anglų kalbos 

(60 akademinių val.). 

NETA įmonių vadovai labai teigiamai 

atsiliepė apie mokymus, jų kokybę ir 

gautų žinių praktinį taikymą įmonių 

veikloje. Asociacija ir ateityje planuoja 

kreiptis dėl Europos socialinio fondo 

paramos tolesniems darbuotojų mokymams. 

trumpai apie neta 

Asociacija NETA įkurta 2001 m. gegužės 

mėnesį. Šiuo metu asociacijos 

veikloje dalyvauja 37 įmonės ir organizacijos. 

Pagrindinės asociacijos veiklos 

kryptys – atstovauti elektros technikos 

verslui valstybės institucijose, užtikrinti 

verslo saugumą, vykdyti informacinę ir 

lobistinę veiklą ir dalyvauti bendruose 

projektuose. Nuo 2005 m. asociacija 

1,3Mpix vaizdo kamera su pašvietimu. 

Atminčiai naudojama standartinė išimama 

SD atminties kortelė. Taip pat į 

naują modelį įdiegta papildomų analizės 

funkcijų. Nepaisant įdiegtų naujovių 

ir prietaisų galimybių, T360/400 

yra lengvi (tik 880 g), paprasti ir labai 

patogus naudoti visais metų laikais 

(aplinkos temperatūra – nuo –15°C iki 

+50°C). T360/400 – galingi viduje, bet 

stilingi išorėje. 


www.elintosms.lt arba UAB „Elintos 

matavimo sistemos“ 

Tel.: (8 37) 45 27 90, (8 5) 238 7147; 

e. p.: info@elintosms.lt, 

vilnius@elintosms.lt 

yra Pasaulinės energetikų tarybos Lietuvos 

komiteto narė. 

Nuo 2001 m. įgyvendinta keletas bendrojo 

pobūdžio projektų: elektroninės 

informacijos, prekybos ir reklamos 

vystymas; elektrotechninės krypties 

žurnalo „Elektros erdvės“ leidimas 

(mūsų svetainėje rasite visų žurnalo 

numerių elektronines versijas). 

NETA atvira visiems, kurie vienaip ar 

kitaip susiję su elektros verslu, mokslu, 

komponentų didmenine prekyba 

ar projektavimo darbais. Asociacijos 

tikslų sprendimą pagreitintų naujų narių 

su savo idėjomis (ir rūpesčiais) atėjimas 

į mūsų veiklą. Daugiau informacijos 

rasite mūsų interneto svetainėje 

www.neta.lt. 

Bronius Rasimavičius, asociacijos 

NETA prezidentas 


41


42 

teisė 

ĮMONIŲ TEISĖ 

keisis kooperatinių 

bendrovių (kooperatyvų) 

reglamentavimas 

Nuo 2007 m. spalio 1 d. įsigalios Kooperatinių 

bendrovių (kooperatyvų) 

įstatymo pataisos. Šiomis pataisomis 

išplėstas bendrovių sąrašas, kurios gali 

būti laikomos žemės ūkio kooperatinėmis 

bendrovėmis. Įsigaliojus pataisoms 

tokiomis bendrovėmis turės teisę tapti 

ir organizacijos, atitinkančios vieną iš 

šių kriterijų: daugiau kaip 70 proc. jos 

narių yra fiziniai ar juridiniai asmenys, 

kurių pajamų iš žemės ūkio veiklos 

dalis sudaro 50 ir daugiau procentų 

visų pajamų, o jų pajų vertė – daugiau 

kaip 70 proc. visų narių pajų vertės 

arba tos, kurių daugiau kaip 20 narių 

ir daugiau kaip 70 proc. jos narių yra 

fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurie 

nustatyta tvarka yra įregistravę žemės 

ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės 

ūkio ir kaimo verslo registre, o jų pajų 

vertė sudaro daugiau kaip 70 proc. visų 

kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) 

narių pajų vertės, ir tos, kurių daugiau 

kaip 70 proc. jos narių pajų vertės sudaro 

narių – kooperatinių bendrovių 

(kooperatyvų), pripažintų žemės ūkio 

kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais), 

pajų vertė. Įstatyme taip 

pat nustatyti pagrindai, kuriems esant 

bendrovė nepripažįstama žemės ūkio 

kooperatine bendrove. 

Įsigaliosiančiose įstatymo pataisose 

numatyta, kad pajų perleidusio asmens 

narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigia 

įsigaliojus narių susirinkimo 

sprendimui dėl asmens, įsigijusio pajų, 

priėmimo į narius. Ankstesniame reglamentavime 

narystės pasibaigimo 

sąlyga buvo siejama su minėto sprendimo 

priėmimu. Taip pat pakeistas 

kooperatinės bendrovės narių teisės 

balsuoti bei pajų perleidimo tvarkos 

reglamentavimas. 

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių 

(kooperatyvų) įstatymo 31, 10, 11 

ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. 

X-1154; Žin., 2007, Nr. 64-2458. 

įmonės galės naudotis 

tarptautiniais apskaitos 

standartais 

Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisomis 

įmonėms suteikta galimybė 

pasirinkti, kuriuos standartus – Tarptautinius 

apskaitos standartus ar Verslo 

apskaitos standartus – taikyti tvarkant 

buhalterinę apskaitą ir sudarant finansinę 

atskaitomybę. Šia teise jau gali 

pasinaudoti tos įmonės, kurių ataskaitinis 

laikotarpis prasideda po liepos 1 

d.. Pažymėtina, kad toks pasirinkimas 

negali būti keičiamas anksčiau negu 

po 5 metų, išskyrus atvejį, kai juridinis 

asmuo tampa įmonių grupės įmone. 

Be to, Buhalterinės apskaitos įstatymo 

nuostatos nuo 2007 m. liepos 1 d. yra 

taikomos ir investicinių kintamojo kapitalo 

bendrovių valdymo įmonėms, 

investicinių fondų valdymo įmonėms 

bei draudimo bendrovėms. Naujoje 

minėto įstatymo redakcijoje numatyta, 

kad buhalterinėse sąskaitose, sąskaitų 

planuose, ūkinėse operacijose turi 

atsispindėti finansavimo sumos. Taip 

pat išplėsta komercinės paslapties 

sąvoka, kuri apima ir neskelbiamą 

bei metiniame pranešime ar veiklos 

ataskaitoje nenurodytą apskaitos informaciją. 

Iki įstatymo pakeitimo konfidencialia 

informacija buvo laikoma tik 

finansinėje atskaitomybėje nenurodyta 

informacija. 

Pagal pakeistą Buhalterinės apskaitos 

įstatymą, už buhalterinių įrašų teisingumą 

atsakys ne tik vyriausiasis buhalteris, 

buhalteris ar apskaitos paslaugas 

teikianti įmonė, bet ir kiti asmenys, 

tvarkantys apskaitą: individualių įmonių 

vadovai, gyventojai, kurie verčiasi 

individualia veikla, ir ūkininkai ar ūkininko 

partneriai. 

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 

įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 

14, 17, 19, 22 straipsnių pakeitimo ir 

papildymo įstatymas Nr. X-1178; Žin., 

2007, Nr. 68-2654. 

pakeistas reglamentavimas, 

susijęs su įmonių 

finansiniais metais 

Naujoje Įmonių finansinės atskaitomybės 

įstatymo redakcijoje numatytas draudimas 

įmonėms keisti finansinius metus 

dažniau kaip vieną kartą per penkerius 

metus. Šis draudimas netaikomas, kai 

įmonė keičia savo finansinius metus į 

finansinius metus, susijusius su kalendoriniais 

metais. Įmonės, pradedančios 

ūkinę veiklą, finansiniai metai yra 

laikotarpis nuo jos įsteigimo dienos iki 

finansinių metų pabaigos. 

Minėtos įstatymo naujovės įsigaliojo 

nuo 2007 m. liepos 1 d.. 

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės 

atskaitomybės įstatymo 15, 16, 

24 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. 

X-1179; Žin., 2007, Nr. 68-2655.

MOKESČIŲ TEISĖ 

ratifikuota lietuvos 

ir korėjos sutartis dėl 

dvigubo apmokestinimo 

išvengimo ir mokesèių 

slėpimo prevencijos 

Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. 

birželio 7 d. ratifikavo Lietuvos Vyriausybės 

ir Korėjos Vyriausybės pasirašytą 

Sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo 

išvengimo ir mokesčių slėpimo 

prevencijos (Sutartis). Sutartis numato, 

kad kai Lietuvos rezidentas gauna 

pajamas Korėjoje, Lietuva, jei tik jos 

vidaus įstatymai nenumato palankesnio 

apmokestinimo, leidžia iš to rezidento 

pajamų atimti sumą, lygią Korėjoje sumokėtam 

pajamų mokesčiui. Atimamos 

sumos paskaičiavimui taikomi apribojimai 

yra numatyti Sutartyje. Lietuvos 

rezidentu laikomas bet kuris asmuo, 

kuriam pagal Korėjos įstatymus nustatyta 

prievolė mokėti mokestį. Šios 

nuostatos atitinkamai taikomos ir Korėjos 

rezidentams Lietuvoje. 

Lietuvos Respublikos įstatymas dėl 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir 

Korėjos Respublikos Vyriausybės sutarties 

dėl dvigubo apmokestinimo 

išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos 

ratifikavimo Nr. X- 1173; Žin., 

2007, Nr. 72-2924. 

laivybos vieneto 

gautoms pajamoms 

bus taikomas fiksuotas 

pelno mokesèio tarifas 

Pelno mokesčio įstatymas papildytas 

naujais straipsniais, nustatančiais tarptautinio 

jūrų vežimo jūrų laivais ir su 

juo tiesiogiai susijusios veiklos pajamų 

apmokestinimu. Pagal šį įstatymą su 

tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai 

susijusia veikla laikomos paslaugos, 

būtinos tarptautiniam vežimui jūrų 

laivais ir kitos ekonomiškai svarbios 

priemonės, tokios kaip laivo valdymo, 

administracinės ir eksploatavimo, laivo 

priežiūros paslaugos, draudimo paslaugos, 

krovinių pakrovimo ar iškrovimo 

paslaugos, konteinerių, būtinų prekėms 

vežti, išnuomojimas ir pan.. 

Įstatymu nustatytus kriterijus atitinkantiems 

subjektams fiksuotas mokesčio 

tarifas bus taikomas iki 2016 m. gruodžio 

31 d. Fiksuotu mokesčio tarifu apmokestinamos 

Laivybos vieneto pajamos 

iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su 

juo tiesiogiai susijusios veiklos gali būti 

apmokestinamos, jeigu visą Lietuvos 

apmokestinamojo vieneto mokestinį 

laikotarpį arba nuolatinės buveinės, 

per kurią užsienio apmokestinamasis 

vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas 

Europos ekonominės erdvės 

valstybėje narėje, vykdo veiklą Lietuvos 

Respublikos teritorijoje. Pasirinkęs taikyti 

apmokestinimo fiksuotu mokesčiu tvarką, 

laivybos vienetas informuoja vietos 

mokesčių administratorių. Fiksuotas 

pelno mokesčio bazė apskaičiuojama, 

priklausomai nuo jūrų laivo naudingosios 

talpos, – kiekvienam 100 jūrų laivo 

naudingosios talpos taikant fiksuotą 

dienos sumą ir gautą dydį dauginant 

iš laivybos vieneto mokestinio laikotarpio 

dienų skaičiaus. Be to, fiksuoto 

mokesčio bazei be jokių atskaitymų 

taikomas 15 proc. tarifas. Šis mokestis 

privalo būti deklaruotas Pelno mokesčio 

įstatymo nustatyta tvarka. 

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 

įstatymo 2, 4, 7, 11, 12, 18, 19, 26, 31, 

43, 50, 51, 53, 58 straipsnių, 1 priedėlio 

pakeitimo bei papildymo 38-1, 38-2 

straipsniais įstatymas Nr. X-1110; Žin., 

2007, Nr. 55-2126. 

DARBO TEISĖ 

padidintas minimalusis 

darbo užmokestis 

Vyriausybės nutarimu nuo 2007 m. liepos 

1 d. minimalusis valandinis atlygis 

padidintas nuo 3,66 lito iki 4,19 lito, o 

minimalioji mėnesinė alga – nuo 600 

litų iki 700 litų. 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 

m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 543 dėl 

Minimaliojo darbo užmokesčio didinimo; 

Žin., 2007, Nr. 65-2525. 

nuo kitų metų bus 

licencijuojama juridinių ir 

fizinių asmenų, teikianèių 

darbuotojų saugos ir 

sveikatos paslaugas, veikla 

Priimtuose Darbuotojų saugos ir sveikatos 

įstatymo pakeitimuose nustatyta, 

kad nuo 2008 m. liepos 1 d. bus 

licencijuojama juridinių ir fizinių asmenų, 

teikiančių darbuotojų saugos ir 

sveikatos paslaugas, veikla. Licencijas 

teikti darbuotojų saugos ir sveikatos 

paslaugas išduos, sustabdys jų galiojimą, 

panaikins, prižiūrės ir kontroliuos, 

kaip laikomasi licencijuojamos veiklos 

sąlygų, Vyriausybės įgaliota institucija. 

Vyriausybė taip pat turi patvirtinti 

darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų 

teikimo licencijavimo taisykles, 

profesinių ligų sąrašą, profesinių ligų 

valstybės registro nuostatus iki 2008 

m. sausio 1d.. 

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 

pakeitimuose taip pat numatyti 

reikalavimai, kuriuos turi atitikti fiziniai 

ir juridiniai asmenys, siekiantys gauti 

minėtas licencijas, bei atsisakymo 

jas išduoti, sprendimo jas panaikinti 

pagrindai. Licencija bus išduodama 

neterminuotam laikui. Apie išduotas, 

panaikintas ar sustabdytas licencijas 

bus skelbiama „Valstybės žinių“ priede 

„Informaciniai pranešimai“. 

Be to, pakeisti ir reikalavimai darbuotojų 

saugos ir sveikatos specialistams, 

įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos 

tarnyboms, statinių projektavimo, 

statinių statybos saugos ir sveikatos 

koordinatoriams. Juos ruošti galės tik 

Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos. 

Taip pat nustatyta, kokie asmenys 

gali dirbti saugos ir sveikatos 

specialistais įmonėse. 

Darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų 

saugą ir sveikatą, gali paskirti 

vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir 

sveikatos specialistų arba steigti darbuotojų 

saugos ir sveikatos tarnybą, 

ar sudaryti sutartį dėl darbo saugos 

ir sveikatos paslaugų teikimo su licencijuotu 

fiziniu ar juridiniu asmeniu. 

Ankstesnėje įstatymo redakcijoje buvo 

numatyta galimybė tik steigti darbuotojų 

saugos ir sveikatos tarybą. 

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos 

ir sveikatos įstatymo 1, 2, 5, 8, 12, 15, 

16, 21, 25, 27, 29, 34, 38, 39, 44, 45 

straipsnių pakeitimo ir papildymo, V skyriaus 

pavadinimo pakeitimo bei įstatymo 

papildymo 121 straipsniu įstatymas Nr. 

X-1169; Žin., 2007, Nr. 69-2720. 

APLINKOS 

APSAUGOS TEISĖ 

reglamentuotas paviršinių 

nuotekų tvarkymas 

Aplinkos ministrui patvirtinus Paviršinių 

nuotekų tvarkymo reglamentą, nustatyti 

aplinkosaugos reikalavimai tokių nuotekų 

tvarkymui, valymui ir išleidimui, 

siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos. 

Reglamentas taikomas visiems asmenims, 

valdantiems (naudojantiems) 

teritorijas, ant kurių susidaro arba gali 

susidaryti paviršinės nuotekos, rengiantiems 

tokių teritorijų planavimo dokumentus, 

statybos (statinių) projektus, 

projektuojantiems paviršinių nuotekų 

tvarkymo sistemas, planuojantiems 

išleisti arba išleidžiantiems paviršines 

nuotekas į aplinką arba kitiems asmenims 

priklausančias nuotekų tvarkymo 

sistemas, taip pat institucijoms, re- 


43


44 

teisė 

guliuojančioms ir kontroliuojančioms 

paviršinių nuotekų tvarkymą. 

Reglamentas nustato reikalavimus 

paviršinių nuotekų, susidarančių ant 

galimai teršiamų teritorijų, tvarkymui, 

reglamentuoja paviršinių nuotekų išleidimą 

į aplinką ar į nuotakyną bei 

leidimų išdavimą išleidžiant paviršines 

nuotakas į aplinką. 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 

2007 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 

D1-193 dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo 

reglamento patvirtinimo; Žin., 2007, 

Nr. 42-1594. 

patvirtintos miško 

sanitarinės apsaugos 

taisyklės 

Pakeistos taisyklės nustato miško sanitarinės 

apsaugos nuo biotinių, abiotinių 

ir antropogeninių veiksnių pagrindinius 

reikalavimus, siekiant reguliuoti ligų 

ir kenkėjų skaičių, vykdyti jų masinio 

dauginimosi židinių prevenciją ar juos 

naikinti. Taisyklės privalomos miško 

valdytojams, savininkams, naudotojams, 

miško dauginamosios medžiagos 

tiekėjams, taip pat fiziniams bei 

juridiniams asmenims, ruošiantiems, 

sandėliuojantiems ir perdirbantiems 

apvaliąją medieną bei kitus miško išteklius. 

Šių taisyklių vykdymą kontroliuoja 

valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai 

saugomų teritorijų pareigūnai ir 

aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės 

pareigūnai. Taisyklėse taip pat nustatytas 

maksimalus leidžiamas šaknų 

kenkėjų skaičius, medyno natūraliai 

iškrentančio tūrio procentai, nustatyta 

numatomų iškirsti plynais sanitariniais 

kirtimais medynų medžių būklės vertinimo 

žiniaraščio forma. 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 

2007 m. balandžio 11 d. įsakymas dėl 

Miško sanitarinių taisyklių patvirtinimo; 

Žin., 2007, Nr. 42-1596. 

sumažinti leistino triukšmo 

dydžiai gyvenamuosiuose 

ir visuomeninės paskirties 

pastatuose ir jų aplinkoje 

2007 m. liepos 8 d. įsigaliojo sveikatos 

apsaugos ministro patvirtinta Higienos 

norma HN 33:2007, kuri nustato ribinius 

triukšmo dydžius gyvenamuosiuose ir 

visuomeninės paskirties pastatuose 

bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant 

triukšmo poveikį visuomenės sveikatai. 

Ši norma yra privaloma juridiniams ir 

fiziniams asmenims, projektuojantiems, 

statantiems bei eksploatuojantiems 

gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties 

pastatus, rengiantiems miestų 

ir kitų gyvenviečių, gyvenamųjų rajonų, 

mikrorajonų planavimo užstatymo 

ir rekonstravimo projektus, taip pat ir 

institucijoms vykdančioms akustinio 

triukšmo stebėjimą ir kontrolę. Naująja 

Higienos norma buvo sumažinti 

leidžiama triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose 

ir visuomeninės paskirties 

pastatuose. 

Sveikatos apsaugos ministro įsakymas 

dėl Lietuvos higienos normos HN 

33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo 

ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės 

paskirties pastatuose bei 

jų aplinkoje“ patvirtinimo Nr. V- 555; 

Žin., 2007, Nr.75-2990. 

reglamentuota tautinio 

paveldo produktų apsauga 

Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos 

Respublikos tautinio paveldo 

produktų įstatymas. Šiuo įstatymu yra 

siekiama užtikrinti tautinio paveldo produktų 

valstybinę apsaugą, išsaugoti ir 

skleisti sukauptą tradicinių amatų patirtį, 

apibrėžti tautinio paveldo produktų, tradicinių 

amatų sąvokas, jų klasifikavimo 

principus, sertifikavimo procedūras, 

nustatyti valstybės paramos šiai sričiai 

principus ir formas. 

Tautinio paveldo produktais pripažįstami 

ir sertifikuojami tik tie produktai, 

kurių kokybiniai ypatumai atitinka Lietuvos 

etnokultūros tradicijas. Produkto 

sertifikavimas paliudijamas sertifikatu. 

Pagal minėtą įstatymą tautinio paveldo 

produktai skirstomi į tradicinius 

gaminius, tradicinių veislių augalus, 

gyvūnus ir jų produktus bei tradicines 

paslaugas. 

Lietuvos Respublikos tautinio paveldo 

produktų įstatymas Nr. X-1207; Žin. 

2007, Nr. 77-3043. 

ENERGETIKOS TEISĖ 

iš naujo reglamentuotas 

gamtinių dujų tiekimas 

Šiuo Gamtinių dujų įstatymo pakeitimu 

įtvirtintas dujų kainų reguliavimas 

buitiniams ir nebuitiniams vartotojams. 

Nebuitiniams vartotojams dujų perda- 

Informaciją pateikė SORAINEN LAW OFFICES 

The Pan-Baltic M&A and Business Law Firm http://www.sorainen.lt 

vimo ir skirstymo kainos nustatomos 

ir diferencijuojamos pagal dujų vartojimo 

kiekį. Siekiant išvengti kryžminio 

subsidijavimo, reguliuojamos kainos 

bei jų diferencijavimas tarp vartotojų 

grupių turi būti vieši, o jų nustatymo 

principai – paprasti, skaidrūs ir nediskriminuojantys. 

Viršutinės kainų ribos 

nustatomos penkeriems metams. 

Įstatymas numato, kad dujų perdavimo, 

skystinimo, laikymo ir skirstymo veiklos 

ir tiekimo veikla turi būti atskirtos. Atskirtos 

turi būti ir dujų tiekimo veiklos, 

steigiant dukterinę ar atskirą įmonę. 

Tačiau jei integruotoji dujų įmonė tiekia 

dujas mažiau kaip 100 tūkst. vartotojų, 

veiklos rūšys neprivalo būti atskirtos. 

Nuo 2007 m. liepos 1 d. laisvaisiais 

vartotojais tapo visi vartotojai. Įstatymas 

suteikia teisę taip pat buitiniams 

vartotojams laisvai ir neatlygintinai pasirinkti 

tiekimo įmonę. 

Lietuvos Respublikos gamtinių dujų 

įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1054; 

Žin., 2007, Nr. 43-1626. 

patvirtintos naujos 

atominės elektrinės 

įgyvendinimo nuostatos 

Nuo 2007 m. liepos 10 d. įsigaliojo 

Atominės elektrinės įstatymas. Šio 

įstatymo tikslas ir paskirtis – nustatyti 

naujos atominės elektrinės įgyvendinimo 

projekto nuostatas, sudaryti 

finansines, teisines, organizacines 

prielaidas naujos atominės elektrinės 

projektui įgyvendinti. Projektui įgyvendinti 

steigiama projekto įgyvendinimo 

bendrovė – privatus juridinis asmuo. Ji 

atsako už projekto įgyvendinimo darbų 

vykdymą pagal branduolinės energetikos 

veiklai keliamus saugos reikalavimus. 

Įvykdžiusi teisės aktų nustatytus 

reikalavimus ir gavusi atitinkamus leidimus 

bei licencijas, ji tampa atominę 

elektrinę eksploatuojančia organizacija 

ir teisės aktų nustatyta tvarka plečia 

elektros energijos gamybos pajėgumus. 

Projekto įgyvendinimo bendrovė 

gali būti steigiama nacionalinio investuotojo 

iniciatyva, sudarant galimybę 

dalyvauti strateginiams partneriams. 

Pagal atominės elektrinės įstatymą 

Nacionaliniu investuotoju yra laikoma 

privačią iniciatyvą investuoti į projektą 

pareiškusi AB „Lietuvos energija“. 

Lietuvos atomines elektrinės įstatymas 

Nr. X- 1232; Žin., 2007, Nr. 76-3004.

OBO Bettermann kabelių 

tvirtinimo sistemos – 

protingas kabelių klojimo 

konstrukcijų pasirinkimas 

energetikos ir kitose 

infrastruktūrose 

Netrukus savo šimtmetį švęsianti įmonė OBO 

Bettermann gamina ir konstruoja plienines kabelių 

tvirtinimo sistemas jau nuo 1957 metų. Šiai sričiai skirtas 

mūsų gaminių asortimentas apima nuo sutvirtintų 

kabelių kopėčių, skirtų atstumams tarp tvirtinimų iki 

10m, iki įvairių lengvųjų kabelinių kopėčių, plataus 

panaudojimo lovių bei apšvietimo lovių įvairovės. 

Lietuvoje OBO Bettermann plieninės kabelių tvirtinimo 

konstrukcijos, pagrindinai dėl mūsų gaminių 

tinkamumo sudėtingoms montavimo sąlygoms, kiek 

dažniau yra naudojamos sunkiosiose montavimo 

konstrukcijose ( energetikoje, šilumos tiekimo terminaluose). 

Jos yra gerai įvertintos Lietuvos rinkoje. 

Rinkai siūlome tikriausiai didžiausią kabelinių lovių 

pasirinkimą tiek sunkesnėms, tiek ir lengvosioms 

montavimo konstrukcijoms. 

Iki 2007 m. pavasario-vasaros sezono mūsų 

asortimente nebuvo Lietuvos rinkai tinkamų lengvųjų 

kabelių kopėčių, kurios Lietuvoje montuojamos 

dažniausiai. 

OBO naujosios kartos standžiosios išpresuojamų 

kniedžių technologija pagamintos 45 mm ir 60 mm 

šoninio aukščio Nordic kabelių kopėčios naudotinos 

visuomeniniuose pastatuose ir lengvosios pramonės 

objektuose. Jos gaminamos nuo 2007 m. pavasario-vasaros 

sezono. Siūlomos 6 m ir 3 m ilgio. Cinko 

antikorozines dangas galima rinktis 20 µm arba 60 

µm storio. 

Nuo 2007 m. liepos mėnesio Nordic kabelių 

kopėčias neribotais kiekiais galime tiekti ir iš 

OBO Bettermann UAB Vilniaus sandėlio. Jas čia 

sandėliuojame ir 3 m, ir 6 m ilgio. 3m kabelių kopėčias 

į smulkesnius statybos objektus patogiau transportuoti 

furgonais. 

Kadangi Nordic kabelių kopėčių skersinukai yra 

kabelių kopėčių apačioje, naudingasis kabelių klojimo 

skerspjūvis yra viena didžiausių iš rinkoje siūlomų 

kabelinių kopėčių. 

OBO Bettermann UAB pardavimo komanda profesionaliai 

aptarnaus, suteiks naudingų patarimų bei 

užtikrins lanksčią ir sparčią logistiką. 

Tarmo Riit 

OBO Bettermann UAB 

Vadovas 

Čia dirba 

Cable Management by OBO ® 

efektyviai ir lanksčiai. 

Foto: Photocase.de 

„OBO Cable Management Systeme“ kuria techninės pastatų 

infrastruktūros pagrindą tam, kad energija ir duomenys būtų 

tiekiami ten, kur jų reikia. Nėra svarbu, ar tai elektrinė, ar biuro 

pastatas – visur dirba „OBO Systeme“ tinklas ir rūpinasi, kad 

būtų pagaminti įrenginiai, kad EDV sistemos veiktų ir kad žmonės 

galėtų pasiekti geriausių rezultatų. 

Cable Management by OBO ® Kabelių tvirtinimo sistemos 

Sistemos apsaugai nuo gaisro 

Laidų instaliavimo sistemos 

Paskirstymo prietaisų sistemos 

Sistemos, įrengiamos po 

grindimis 

CABLE MANAGEMENT 

OBO BETTERMANN UAB 

Meistrų 8 · Vilnius 02189 ·Tel. +370 5 2375911 

Faksas +370 5 2375912 · www.obo.lt


46 

summary 

FoR tHE dARK 

to BE AS SHoRt 

as possiBle 

IN lItHUANIA 

6 

Modern life is unimaginable without 

electricity. The electricity considerably 

determines the standards of living, creates 

the conditions for further progress. 

Unfortunately, until now it is impossible to 

avoid the disturbances of the electricity 

supply, sometimes even large ones. It is 

until now impossible to ensure the continuous 

supply of the electricity to all consumers, 

but this goal is being striven for. 

In the article the most notable accidents 

of the interruption of the electricity 

supply and their consequences are 

analyzed. The are discussed the peculiarities 

of Lithuanian energy supply and 

ways of avoiding possible accidents. 

lIFE-cIRclE to tHE 

europe, that Fits 

AlSo FoR tHE RESt 

part oF the World 

24 

It is more and more often spoken about 

the disastrous climate change and, as 

it is supposed, the increase of carbon 

dioxide in the atmosphere that speeds 

up this change. One the most prominent 

scientists, an astrophysicist living 

in England Stephen Hawking, wishing to 

attract the attention of the world‘s powerful 

ones, has evaluated the climate change 

as much more dangerous than the international 

terrorism. The European Electric 

Energy Industry Union EURELECTRIC, 

concerned about the prospects of the 

EU energetics, has begun in 2005 to create 

the European energetics strategy, - it 

has performed the study „ The role of 

electric energetics - the new outlook to 

energetics that is safe, competitive, and 

diminishing the emissions of CO2“. This 

study is analyzed in detail in the article. 

electric spaces 

the protection oF 

Wind poWer stations 

FRoM lIgHtNINg ANd 

excess voltages 

30 

It is begun actively to build and exploit 

the power stations, producing the electricity 

from renewable sources (wind, 

sun and geothermic energy, water and 

biomass) during the last years in the Europe, 

as well as in Lithuania. In Lithuania 

the most favourable conditions are for 

the development of the systems that 

use wind and water energy. After the 

entering into the EU, Lithuania took an 

obligation to perform the requirements 

of the directive 2001/77/EC, according 

to that, 7 per cent of the electric energy, 

generated in Lithuania must be produced 

from alternative energy sources until 

2010. It is planned that, until 2010, the 

capacity of wind power stations would 

reach almost 200 MW. The capacity of the 

wind power stations that are produced 

and built now is about 1 MW, and the 

capacity of their complexes (parks) is 

larger than 10 MW. In the article there 

are presented the technical decisions 

how to protect the wind power stations 

from lightning and excess voltages.

ŽEmoms PaTalPoms 

auKšToms PaTalPoms 

T5 – geras 

sprendimas 

gamybinėms ir 

komercinėms 

patalpoms 

darbo a. 5, 35220 panevėžys 

Tel. (8 45) 59 63 50, faks. (8 45) 59 62 91, mob. 698 33610, 616 25311 

El. p. vvs01@vvs.lt, vvs09@vvs.lt 

www.energyaudit.lt 

InvestIcIja 

atsIperka 

per metus! 

Dažniausiai Jūs naudojate T8 lempą su 

elektromagnetiniu balastu: 

Gadinate sveikatą – nes šviestuvas sunkiai užsidega, 

lempa zyzia ir mirga, sunku skirti spalvas. 

Švaistote pinigus – 2x36 W lempoms 

+ 2x18 W balastams = 108 W. 

Jūs galite pereiti prie T5 technologijos: 

Išmesti seną T8 ir starterį, į tą patį korpusą 

įdėti T5 su reflektoriumi. 

Balastą galima išmesti arba palikti, jis energijos nebenaudoja. 

Rezultatas: 

2x28 W lempoms + 2x 0,5 W balastams = 57 

W arba energijos taupymas 48 proc. 

Papildomai – 10 proc. padidėjusi apšvieta, 

geresnis spalvų skyrimas, jokio mirgėjimo. 

Dažniausiai Jūs naudojate 400 W metalų halogenų 

lempą su elektromagnetiniu balastu. 

Gadinate sveikatą – nes mirga ir greitai 

netenka savybių, sunku skirti spalvas. 

Negalite kada norite įjungti/išjungti – 

reikia laukti nustatytą laiką. 

Švaistote pinigus – 400 W lempai + 72 W balastui = 472 W. 

Jūs galite pereiti prie T5 technologijos: 

Naudoti 4 T5 HO lempas šviestuve su 

aukštos kokybės reflektoriumi. 

Rezultatas: 

4x54 W lempoms + 4x1 W balastams = 220 

W arba energijos taupymas 53 proc. 

Papildomai – stabili apšvieta, geresnis spalvų 

skyrimas, jokio mirgėjimo, laisvė įjungti/išjungti.

Žurnalas PDF faile - NETA

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?