Echinikokozė yra gamtinė židininė liga, kuriai būdinga lėtinė eiga ir ...
Echinikokozė yra gamtinė židininė liga, kuriai būdinga lėtinė eiga ir ...
Echinikokozė yra gamtinė židininė liga, kuriai būdinga lėtinė eiga ir ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>Echinikokozė</strong> <strong>yra</strong> <strong>gamtinė</strong> <strong>židininė</strong> <strong>liga</strong>,<br />
<strong>kuriai</strong> <strong>būdinga</strong> <strong>lėtinė</strong> <strong>eiga</strong> <strong>ir</strong> didelis<br />
m<strong>ir</strong>štamumas. Šią ligą sukelia Echinococcus<br />
genties kaspinuočiai. Daugėja sus<strong>ir</strong>gimų šia<br />
grėsminga parazitine <strong>liga</strong> bei užsikrėtusiųjų<br />
sunkesne, vėžiui prilyginama forma. Iki 80<br />
proc. sus<strong>ir</strong>gusių <strong>ir</strong> negydomų ligonių m<strong>ir</strong>šta per<br />
15 metų. Dažniausiai ligos dariniai – cistos –<br />
įsitv<strong>ir</strong>tina kepenyse, rečiau – plaučiuose ar<br />
kituose organuose.<br />
Statistikos duomenimis, tarp užsikrėtusių<br />
echinokokoze, daugiau <strong>yra</strong> kaimo nei miesto<br />
gyventojų. Specialistai tai aiškina tuo, kad<br />
pagrindiniai šios infekcijos platintojai <strong>yra</strong><br />
rudosios lapės, šunys, katės.<br />
Pagrindiniai veiksniai, kurie lemia žmonių<br />
sus<strong>ir</strong>gimo echinokoze didėjimą:<br />
Lapių, šunų populiacijos augimas bei jų<br />
užsikrėtimo didėjimas;<br />
Netinkamas šunų laikymas bei<br />
priežiūra, aplinkos teršimas šunų<br />
išmatomis;<br />
Didelis echinokokų kiaušinėlių<br />
atsparumas aplinkoje.<br />
Užsikrėsti šia <strong>liga</strong> galima visus metus, nes<br />
echinokokų kiaušinėliai <strong>yra</strong> atsparūs.<br />
Sus<strong>ir</strong>gti šia <strong>liga</strong> rizikuojama valgant<br />
neplautų miško uogų arba sode nukritusių<br />
vaisių, išgėrus nev<strong>ir</strong>into vandens, suvalgius<br />
neplautą daržovę, kuri buvo laistoma<br />
užkrėstu vandeniu; glostant, žaidžiant su<br />
užsikrėtusiu šunimi ar kitu gyvūnu. Ligos<br />
sukėlėjai ant maisto, namų apyvokos<br />
daiktų gali patekti per užterštas rankas, su<br />
dulkėmis, juos gali pernešti vabzdžiai,<br />
musės, paukščiai, tarakonai.<br />
Profilaktika: plauti rankas, daržoves, vaisius,<br />
uogas; neleisti šunims laižyti lėkščių, veido.<br />
Enterobiozė <strong>yra</strong> apvaliųjų k<strong>ir</strong>mėlių –<br />
spalinių, sukelta helmintozė. Spalinės – 3-10<br />
mm ilgio k<strong>ir</strong>mėlės, kurios parazituoja<br />
storajame žarnyne, tiesiojoje žarnoje.<br />
Simptomai: apetito stoka, pilvo skausmas,<br />
sutrikęs miegas, šleikštulys, tamsūs ratilai po<br />
akimis, išangės niežėjimas. Enterobioze s<strong>ir</strong>gti<br />
gali bet kokio amžiaus žmonės <strong>ir</strong> ne vieną<br />
kartą. Viena apvaisinta spalinė gali išsk<strong>ir</strong>ti 12-<br />
15 tūkstančių kiaušinėlių.<br />
Spalinių kiaušinėliai jautrūs aukštai<br />
temperatūrai, 60 laipsnių temperatūros<br />
vandenyje kiaušinėliai žūva greitai, ypač jei<br />
valymui, plovimui naudojamas ūkiškas muilas,<br />
soda ar kitos dezinfekavimo priemonės.<br />
K<strong>ir</strong>mėlių kiaušinėliais apsikrečiama per<br />
vandenį, daržoves, žemes, per rankas <strong>ir</strong><br />
burną. Ligonis, kasydamasis kiaušiniais<br />
užteršia savo panages, o rankomis liesdamas<br />
burną, vėl užsikrečia k<strong>ir</strong>mėlėmis. Spalinėmis<br />
galima užsikrėsti buitinio kontakto metu per<br />
užterštą maistą, patalynę, drabužius, žaislus.<br />
Askaridozė – parazitinė žarnyno <strong>liga</strong>,<br />
kurią sukelia apvalios į slieką panašios 10-30<br />
cm ilgio k<strong>ir</strong>mėlės askaridės, gyvenančios<br />
žmogaus plonajame žarnyne. Jos gali susivyti į<br />
kamuolius <strong>ir</strong> užkimšti žarnas. Žarnyne<br />
askaridės gali gyventi apie porą metų. Jei<br />
negydoma, ilgainiui k<strong>ir</strong>mėlėms pasidaro<br />
ankšta žarnyne <strong>ir</strong> jos pradeda keliauti po visą<br />
organizmą, gali okupuoti plaučius,<br />
kraujotakos sistemą <strong>ir</strong> netgi smegenis.<br />
Užsikrečiama per žemėtas rankas, per<br />
daržoves, žalumynus, uogas, geriant vandenį<br />
iš užterštų telkinių, maudantis.<br />
Simptomai: pablogėja apetitas, dažnai pykina,<br />
vargina pilvo skausmai, gali sutrikti normali<br />
žarnyno veikla, gali pas<strong>ir</strong>eikšti alerginės<br />
reakcijos – bėrimai, silpnumas, galvos<br />
skausmas; kartais pakyla temperatūra;<br />
prastas miegas, <strong>ir</strong>zlumas, vargina sausas<br />
kosulys, dusulys, krūtinės skausmas.<br />
Toksokarozė – tai gyvūnų, dažniausiai<br />
šunų, askaridžių lervų sukelta <strong>liga</strong>, <strong>kuriai</strong><br />
<strong>būdinga</strong> recidyvuojanti <strong>eiga</strong>, karščiavimas,<br />
vidaus organų, akių pažeidimai.<br />
Šiam sus<strong>ir</strong>gimui <strong>būdinga</strong> sunki, ilgai trunkanti<br />
<strong>ir</strong> nuolat pasikartojanti <strong>eiga</strong>, pas<strong>ir</strong>eiškianti<br />
įva<strong>ir</strong>iais klinikiniais simptomais, kuriuos<br />
nulemia migruojančios įva<strong>ir</strong>iuose organuose <strong>ir</strong><br />
audiniuose lervos. Parazitai 4-6 mėnesius<br />
gyvena šunų, vilkų, lapių, kačių plonosiose<br />
žarnose ar skrandyje. Suaugusi toksokarų<br />
patelė per parą išsk<strong>ir</strong>ia apie 200 tūkst.<br />
kiaušinėlių, kurie nesubrendę su gyvūno<br />
išmatomis patenka į aplinką. Ant žemės<br />
kiaušinėliai gyvybingi gali išlikti kelis metus.<br />
Užsikrečiama nuo nešvarių rankų, valgant<br />
neplautas uogas, vaisius bei daržoves; vaikai –<br />
žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose,
kuriose <strong>yra</strong> šunų ar kačių išmatų; geriant<br />
užterštą vandenį.<br />
Profilaktika: reguliariai gydyti naminius<br />
gyvūnus nuo k<strong>ir</strong>minų, neleisti šuniui laižyti<br />
veido, indų; surinkti gyvūnų išmatas;<br />
nežaisti su svetimais gyvūnais; rūpintis<br />
gyvūnų švara; plauti rankas. Smėlio dėžes<br />
reikėtų įrengti saulėtose vietose.<br />
Trichinelės – labai smulkios 4 mm ilgio<br />
k<strong>ir</strong>mėlės. Jomis užsikrečiama valgant<br />
kiaulieną arba laukinių gyvulių mėsą,<br />
kurioje <strong>yra</strong> trichinelių lervų. Sus<strong>ir</strong>gus<br />
trichinelioze, pabrinksta akių vokai, veidas,<br />
krečia šaltis, skauda raumenis, pakyla<br />
temperatūra, kartais sutrinka kelių <strong>ir</strong><br />
alkūnių sąnarių judesiai, išberia odą,<br />
sutrinka skrandžio <strong>ir</strong> žarnyno veikla.<br />
Liaudiškos priemonėms k<strong>ir</strong>minams iš<br />
organizmo varyti:<br />
Vartoti išlukštentas moliūgų sėklas<br />
<strong>ir</strong> iš jų pagamintus preparatus;<br />
Valgyti pris<strong>ir</strong>pusias bruknių uogas;<br />
Gerti česnakų ar paprastųjų amalų<br />
užpilą;<br />
Turint spalinių ar askaridžių,<br />
patariama valgyti kuo daugiau<br />
morkų <strong>ir</strong> gerti jų sulčių;<br />
Kuo dažniau į maistą dėkite<br />
raudonųjų aitriųjų paprikų;<br />
Gerkite rugiagėlių arbatos;<br />
Kaspinuočių turintiems žmonėms,<br />
patariama laikytis dietos.<br />
DAUGELIS KIRMĖLINIŲ LIGŲ, KAIP IR ŽARNYNO<br />
INFEKCIJŲ, VADINAMOS NEŠVARIŲ RANKŲ<br />
LIGOMIS.<br />
Prevencija:<br />
� LAIKYKITĖS ASMENS HIGIENOS<br />
TAISYKLIŲ (PIRMIAUSIA –<br />
PLAUTI RANKAS SU MUILU), JEI<br />
TOKIOS GALIMYBĖS NĖRA –<br />
DEZINFEKUOKITE RANKAS BET<br />
KOKIU SPIRITO TURINČIU<br />
SKYSČIU;<br />
� NIEKADA NEVALGYKITE<br />
NEPLAUTŲ VAISIŲ AR<br />
DARŽOVIŲ;<br />
� NEGERKITE NEVIRINTO UPIŲ,<br />
EŽERŲ AR KITŲ TELKINIŲ<br />
VANDENS (GALIMA<br />
DEZINFEKUOTI DRUSKA, ACTU,<br />
CITRINŲ RŪGŠTIMI);<br />
� MAISTUI NAUDOKITE TIK<br />
PATIKRINTĄ MĖSĄ.<br />
Utenio a. 7, Utena<br />
Tel. (8-389) 51867<br />
el.p. info@utenavsb.lt<br />
www.utenavsb.lt<br />
ASMENS HIGIENA<br />
GALI APSAUGOTI<br />
NUO KIRMĖLINIŲ<br />
LIGŲ!
Change language