Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

„Šiandien, Brangioji Mergele, mūsų sutarties atnaujinimo
diena! Quid retribuam?..
Skaitau prieš eidamas gulti Lauros dienoraštį. Dieve, kas
yra meilė?! Kodėl ji tokia visuotinė? Ar tai mažas dalykas,
kaip ir kiti biologiniai instinktai, ar kažkas didelio?
Jei meilė nukreipia visas mintis į mylimą, tai, jei mus kas
myli, kaip didžiai įpareigoja, kad būtume kilnūs, kad apie
mus mąstydami mūsų mylimieji prisimintų vien gera!"
(1959 12 08).
„Šv. Mergele, mokyk mane suprasti ir įvykdyti Jėzaus
Valią! Padėti, padėti kiekvienam-kiekvienai surasti Tave,
Mokytojau, - surasti savo Laimę! Pagaliau padėti visame,
kur jiems-joms sunku!
/.../ Viską paralyžiuojanti - malonės veikimą stabdanti
priežastis gali būti neturėjimas aiškaus nusistatymo: jokios
laisvos nuodėmės! Į tai veda nuolatinis išsiblaškymas. Todėl
būtina mąstomoji malda, kaip priešingybė išsiblaškymo
būsenai.
Taip viską vykdyti, ko seminarija išmokė.
Šv. Mergele, išugdyk man didį norą padėti. Juk nuolat
miršta žmonės. Tam tikra jų dalis žūna neišgelbstimai.
/.../ Tos nuostabios gėlės - jos visos įsimyli ką nors, ir jų
meilė be tikėjimo būtinai eina biologiniu keliu... Kas iš jų
lieka?!.
Kas iš to, kad kartais nejaučiu nieko sunkaus, esu mylimas,
jei tais laikotarpiais nieko nepadedu kitiems... Šv. Mergele,
ištvermė - Tavo dovana. Tu viena žinai, ką man duoti
reikia.
Ak, laikas! Kaip ekspresas, švilpiantis pro mus. Mano
gyvenimą Jėzus skyrė daugelio laimei. Ir kiekviena minutė,
panaudota ne tam, kam Jis nori, yra skriauda, kažkam
padaryta. Juk kiekvieną minutę galiu daugiau išmokti, sužinoti,
padaryti save tinkamesnių Jėzui įrankiu. Šv. Mergele,
ar Tu užtarsi mane dėl laiko naudojimo, kai bus spren­
T
99