Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Kodėl šiandien tokia egzaltuota nuotaika? Ypač rytą ir
vakare. Negi seks kas labai sunkaus? Tu nepaliksi manęs, o
Šv. Mergele?.." (1959 10 09).
„Lauros dienorašty sakinys: „Norėčiau mylėti ir būti mylima"
sukėlė tokias mintis.
Kodėl mes norim būti mylimi? O kartu - jaustis kam nors
reikalingi, brangūs, jaustis, kad mes ne vieni? Ar tai nėra
jausmas savo būties kontingentiškumo, praeinamumo? Noras
būti mylimam - tarsi noras, kad ta antroji būtis, dvasiškai
suvienydama per meilę savo būtį su manąja, taip sutvirtintų
manąją būtį.
Jei taip, tai nėra žmogaus, kuris nenorėtų būti mylimas,
lygiai kaip nėra žmogaus, nenorinčio egzistuoti" (1959 10 17).
„Skaitant Kristinos* dienoraštį darosi aišku, kad priežastis,
kodėl ji negalėjo mokytis, yra negalėjimas atsiplėšti nuo
jo - nepajėgimas nugalėti malonumo būti kartu. Ji ir baisiai
norėdavo būti kartu, ir kankindavosi: atėjau visai be reikalo.
Vyksta kova: nebeiti ten, bet... „Taip ima noras aplankyti
paskutinį kartą, pakalbėti nors truputį..."
Tikriausiai žmogus nesivaldo meilėje, kai ir kitose gyvenimo
srityse yra ištižęs - netvarkingas, nedirba to, kas pareiga.
/.../ Šv. Mergele, kai prašau malonės pažinti, Tu visada
po kančios suteiki aiškumą - nuostabų, tikrą.
Einant į vakarines pamaldas kilo mintis, kad man pradeda
šviestis meilės problema, ypač po ano sekmadienio,
kai buvo Kristina ir davė paskaityti tą pamestą [Vidos] dienoraštį.
Pasirodo, kokia nepastovi yra meilė! Kažkokia veisimosi
instinkto dalis. Meilė tarsi nustojo autoriteto mano akyse.
Aš kažkaip kitaip galvojau: ar negali būti kokia aukštesnė
meilė, be šio biologinio elemento?" (1959 10 21).
* Vardas pakeistas.
96