Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

kelią? Vis jaučiuosi vaikėzas esąs ir laukiu, kada galėsiu studijuoti
filosofiją, prabilti autoritetingai" (1959 05 12, mėn.
rekolekcijos).
„Šv. Mergele, ačiū Tau už šią dieną! Vakar dienos neužteko
galutinai sugrįžti į save. Bet šiandien - kiek daug pasakei
per mąstymą „Idealo reikšmė". Kaip nuostabiai man
nušvito santykis su bičiulėmis: mūsų bendravimas turi būti
toks, koks tarp brolių. Juk mūsų susitikimas Kūrėjo plane
turi tam tikrą prasmę, tam tikrus uždavinius. /.../ O Tu, Šv.
Mergele, mano Valdovo Kristaus tarnyboje Tu Karalienė.
Tu myli vieną iš Valdovo tarnų... Tu Motina Sūnaus. Tėvo
akivaizdoje mudu broliai - Jis mane broliu padaro. Tu ir
man Motina. Tu - Mylimoji..." (1959 05 23).
„Mano Valdove, laiko ir čia mažai. Statybos [klebonija],
reikalai. Vis laukiu, kada turėsiu daugiau laiko. Daug įdomių
psichologinių momentų palieku neužrašęs. Leisk šiandien
truputį nuklysti į praeitį, kai atsisveikinau su Kaunu.
Visa vyko taip paprastai. Sukrovėme į sunkvežimį dėžes,
tarsi jos būtų svetimos. Visi stovėjo ant laiptų į rūsį.
Visus atsisveikinau. Visi kažkaip klausiamai žiūrėjo į mane.
Jaučiausi lyg ištremiamas, lyg pažeminamas, lyg „še tau"
už kažką... /.../ Šūktelėjau šoferiui į kabiną: „Važiuojam!"
Pats šokau į dengtą kėbulą prie savo turto. Kaip gera, kad
ten buvau vienas... Važiavome Laisvės alėja, bet nieko nemačiau.
Buvo labai skaudu ir ašaros byrėjo kaip žirniai. Verkiau.
Tikrai verkiau... Taip buvo mano gyvenime tik prieš
11 metų, kai laidojau seserį. - Net tėtę laidojant beveik neverkiau.
Tiesa, fotografavau pilnom ašarų akim... /.../ Ir
taip nenorėjau, kad paskui šoferis paėmė daugiau žmonių
pas mane. Visą kelią, kažkokiai bangai užėjus, turėjau slėpti
nuo jų savo veidą. Šv. Mergele, ką visa tai reiškia Jėzaus
planuose?" (1959 06 22, mėn. rekolekcijos).
85