Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Mergele, aš turiu būti uola, į kurią atsimuštų papiktinimų
banga ir jų, jaunųjų, nepasiektų.
Jėzus - Aukotojas ir Auka. Kunigas, kaip Jėzaus kunigystės
dalininkas, - taip pat aukotojas ir auka. - Kad jis
galėtų būti auka, jo gyvenime turi nuolat būti kas nors
sunkaus.
Mišiose aš aukoju Jį ir save.
Mūsų kančia ir nepasisekimai atveda Jėzui daugiau sielų,
negu mūsų pasisekimai ir darbas. - „Aš žinau, ką reiškia
būti apleistam. Manieji pabėgo nuo manęs. Tą patį ir jūs patirsite.
Mano Motina sekė mane į Golgotą. Ji seks ir jus”.
Šv. Mergele, iki kokio tyrumo laipsnio Viešpats pakėlė
Tave, kad būtum verta Jį paliesti! Aš savo rankomis Jį liečiu
kasdien... Kokia tyra turi būti mano siela!
Malonės pilnoji... Tu leidai man bent kiek tai suprasti sulyginus
[dviejų mergaičių] dienoraščius. Sesė* - koks sprendimų
teisingumas, nuostabus supratimas, kaip kuriuo momentu
pasielgti (šokiuose), koks herojiškas ištikimumas
Kristui, koks ilgesys Jėzaus! - Malonės veikimas sieloje... O
kaip su manimi? Išpuošk, Brangioji...
Šv. Mergele, Tu davei Jėzui [žmogišką] gyvybę. Mes -
kunigai - taip pat duodame Jam gyvybę ant altoriaus. - „Jūs
privalote saugoti sielų nekaltumą. Bet jei nebūsite tyri kaip angelai,
sunaikinsite jų sielų tyrumo aromatą".
Šv. Mergele, šaukiuos į Tave. Juk Jėzus suteikė man didžias
ir atsakingas pareigas, žinodamas mano menkumą,
bejėgiškumą. Ar gali Jis nesuteikti malonės, jėgų, pranokstančių
mano viltis?
Man kartais būna baisu. Pagundų audrose kartais man
atrodo, kad nuodėmė taip arti manęs prieina... Tokia ir tokia
proga, rodos, jau neištverčiau... Slysta tokie tvirti (kun.
X nugeria...). Šv. Mergele, Tu pameni mūsų sutartį? Aš Tavo
- Tavo su siela ir kūnu! Argi Tu atiduosi mano kūną -
„Sesė".
* Rankraščio inicialai pakeisti tolesniuose dienoraščiuose vartojamu žodžiu
78