Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Tavo nuosavybė! Su meile žvelgia Tavo akys... Kad ir kokia
būtų sunki Jėzaus valia, koks būtų likimas, - juk Tu nepaliksi
manęs vieno...
Ji liko be Mišių sekmadienį - ekskursija... Taip, rodos, sunkiai
liečia malonė jos sielą... Kad būtų daugiau pažangos,
reikia aukos. Tuomet gerai, kad yra kančios mano gyvenime.
/.../ Mane iškels? - Fiat, Brangioji! Kaip Jėzus šv. Ostijoje
mano rankose, taip tebūnu aš Jo valios planuose klusnus.
Kur skirtų, juk Tu žinai, vis tiek tai bus Jėzaus plano vykdymas,
nors ir ne visa čia suprasiu.
Vakar 1 val. [nakties] mieste. - Nuo Žaliakalnio ligi „Gintaro"
[restorano] girtos panos, triukšmas, pavieniai sulūžusia
eisena keistais veidais vyrai, niūniuojantys kažką laukinio...
Jėzau, Tau ištikimieji - kur jie? - Kaip salos toje nuodėmių
jūroje... Šv. Mergele, kada pažins jie Išganytoją, kada
jie taps laimingi? Koks didis tas žygis! Šv. Mergele, neleisk
man nurimti! Kai leidžiu veltui laiką - juk vagiu nuo jų tai,
ką savo darbu, auka galėčiau jiems duoti!" (1958 06 09, mėn.
rekolekcijos).
„Kur jausmai labai stipriai traukia, apsispręsti reikia pašalinės
pagalbos, nes jausmai ir protą palenkia sutikti su
tais argumentais, kurie palankūs jausmo traukimui. Tada
protas neįžvelgia visų galimų atvejų, galimybių, padarinių.
Vis aš pasielgiu per excessum. Įeinu į azartą... /.../ Bet aš
išgyvenau jausmą „nemylima meilė", supratau [sąvoką]
„meilė ir kančia".
Šv. Mergele, štai ką rašau. Didelei meilei - kunigo meilei -
nereikia pasitenkinimo, kad į meilę atsilieptų. Tai bus Tenai.
Reikia aukos už ją Viešpaties akivaizdoje iš Tavo rankų,
Šv. Mergele. Aukos slapta. Ji gali manęs nematyti. Ištekėjusi
laiminga būti. Atsiliepimas į meilę - pasitenkinimas -
priešingybė aukai" (1958 09 09, mėn. rekolekcijos).
76