Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Primink man visa tai nuolat, Šv. Mergele, kai leisiu veltui
laiką, kai nematysiu motyvo aukotis, kai norėsiu turėti
kas man nereikalinga. Šv. Mergele, leisk prisiminti mudviejų
sutartį.
Šventieji kunigai Bosko, Vianėjus, kun. Kardenas - kiek
sielų per juos išgelbėta! Šv. Meile, kaip Tau išreikšti, ką noriu
pasakyti? - Aš - Tavo nuosavybė. Ar Tu, Brangioji, nenori,
kad ir mano buvimą pasauly Jėzus panaudotų daugeliui
išgelbėti?.. Juk aš - Tavo. Naudok mane kaip savo daiktą...
Tu nepaliksi manęs mano prigimtinių jėgų silpnume.
Jei taip šlykštu matyti kitų žmonių savimeilę, tai kaip
šlykšti Jėzui turi būti mano savimeilė, koks liūdesys Tau,
Šv. Mergele, - koks nedėkingumas už Tavo meilę!.. Juk visų
kūrinių centras - Dievas, Jėzus, ir kokia baisi klaida, koks
Kūrėjo plano iškreipimas nuo Jo nukrypti!
Šv. Mergele, kaip mielai prisimena man vakar dienos
mąstymas seminarijoje, toje naujoje koplyčioje. Taip jauku
ten, visa balta. Buvo prieblanda ir likau visai vienas. Tu man
leidai suprasti, kad šiuo metu Tėvynės meilės veikimas -
tai žmogų sureliginti. Kitaip vis tiek tai nukryps į garbės
arba naudos ieškojimą.
Nuolat mintyse turi degti didi idėja: atstovauti Kristui,
Tėvynės laimė, studentai, - jie kas vakaras gieda „Marija,
Marija"...
Jei neduodu sieloms to, ką davė šv. Bosko, Vianėjus, vadinasi,
kažkaip atstumiu begalines malones, kurias Jėzus
yra skyręs sielų laimei (!) - tam tikru būdu veikia mano savimeilė,
savęs ieškojimas. O Šv. Mergele!.." (1957 09 23-25,
kunigystės 5-ųjų metinių rekolekcijos).
„Galva sunki nuo nemigos. Savo rekolekcijoms turbūt ir
nebus daugiau laiko kaip šis vakaras...
Turi būti toks darbo tempas, kaip skaitant [A. Maceinos]
„Saulės giesmę". Visada skubėti skaityti taip, tarsi tą knygą
72